52012DC0191

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Italijos pažangos susigrąžinant papildomą pieno gamintojų mokestį, nustatytą laikotarpiui nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m., apie kurią ji pranešė Komisijai ir Tarybai, įvertinimo (vadovaujantis Tarybos sprendimo 2003/530/EB 3 straipsniu)

Šią vertinimo ataskaitą Komisija pateikė pagal 2003 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimo Nr. 2003/530/EB dėl pagalbos, kurią Italijos Respublika ketina teikti savo pieno gamintojams, suderinamumo su bendrąja rinka, 3 straipsnį.

Pagal to sprendimo 1 straipsnį pagalba, kurią Italijos Respublika ketina teikti pieno gamintojams, pati sumokėdama Sąjungai sumą, kurią jie turi sumokėti Sąjungai kaip papildomą pieno mokestį, nustatytą laikotarpiui nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m., ir leisdama tiems gamintojams per keletą metų sumokėti skolą kaip atidėtą mokėjimą be palūkanų, išimties tvarka laikoma suderinama su bendrąja rinka su sąlyga, kad:

– gamintojai grąžina visą sumą, kasmet sumokėdami po lygią dalį, ir

– grąžinimo laikotarpis neviršija 14 metų, skaičiuojant nuo 2004 m. sausio 1 d.

Pagal sprendimo 2 straipsnį pagalba suteikiama su sąlyga, kad Italija EŽŪOGF praneša apie visą atitinkamam laikotarpiui skirto papildomo mokesčio sumą ir kad ji atitinkamai iš 2003 m. lapkričio mėn., 2004 m. lapkričio mėn. ir 2005 m. lapkričio mėn. EŽŪOGF finansuojamų išlaidų išskaito negrąžintą skolą trimis lygiomis metinėmis dalimis.

Italija 2003 m. rugpjūčio 26 d. raštu tinkamai pranešė apie visą atitinkamam laikotarpiui skirtą papildomo mokesčio sumą.

Likusi negrąžintos skolos dalis buvo tinkamai išskaityta iš atitinkamai 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. lapkričio mėn. EŽŪOGF finansuojamų išlaidų.

Pagal sprendimo 3 straipsnį kompetentingos Italijos valdžios institucijos turi kasmet pateikti ataskaitą Tarybai ir Komisijai apie pažangą, padarytą susigrąžinant sumą, kurią gamintojai turi sumokėti kaip papildomą laikotarpiui nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m. nustatytą mokestį.

Pagal šią nuostatą Italijos valdžios institucijos 2011 m. spalio 31 d. AGEA mokėjimo agentūros raštu Komisijai pateikė septintą ataskaitą apie dalinę 2010 m. įmoką.

Mokesčio mokėjimas dalimis

Iš visų gamintojų, kurių yra apie 23 140, turinčių sumokėti mokestį už septynis Tarybos sprendime nustatytus laikotarpius, tačiau kuriems mokesčio mokėjimas nacionalinių teismų sprendimu atidėtas, kol bus priimtas galutinis sprendimas, 15 433 pasirinko šį mokestį sumokėti pagal mokėjimo dalimis sistemą. Tokį mokėjimo būdą pasirinkusiems gamintojams nutrauktos visos pradėtos teismo bylos. Be to, jei gamintojas nesumoka bent vienos metinės įmokos, ši sistema jam nebetaikoma ir tuomet iš jo išreikalaujama visa mokėtina suma su susikaupusiomis palūkanomis.

15 433 sistemoje dalyvaujantys gamintojai 2004 m. prieš pirmos įmokos mokėjimą iš viso turėjo sumokėti 345 mln. EUR, o tai sudarė apie ketvirtadalį visos gamintojų nesumokėto mokesčio sumos. Todėl panašu, kad šią sistemą daugiausia pasirinko gamintojai, kurių individualios gamybos perviršis yra nedidelis. Kita vertus, gamintojai, kurių individualios gamybos perviršio dalis yra didesnė (apie 8000 gamintojų, kuriems paskaičiuota 1 mlrd. EUR mokesčių, kuriuos jie turi sumokėti per septynis laikotarpius), nusprendė mokėjimo dalimis sistemoje nedalyvauti. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad 2010 m. Italijos valdžios institucijos gavo apie 69 naujas paraiškas dėl mokesčio mokėjimo dalimis, ir tai sudaro maždaug 1,2 mln. EUR.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. septintą įmoką (iš viso 24 331 454,59 EUR) turėjo sumokėti 11 406 gamintojai. Italijos valdžios institucijų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad 2010 m. 10 802 gamintojai tinkamu laiku sumokėjo įmokas (iš viso 22 040 163,61 EUR). Tai reiškia, kad mokėdami septintą įmoką 95 % gamintojų laiku sumokėjo 90,5 % mokesčio. Mokant pirmą įmoką laiku sumokėta 99,6 % mokėtinos sumos, antrą įmoką – 97,9 %, trečią įmoką – 99,5 %, ketvirtą įmoką – 99,7 %, penktą įmoką – 96,4 % ir šeštą įmoką – 96,2 %. Taigi, bendra pirmųjų septynių įmokų suma sudaro apie 175 mln. EUR (apie 98 % mokėtinos sumos).

Nors šios sumos neabejotinai rodo, kad minėtą sistemą pasirinkę gamintojai laikosi įsipareigojimų, Komisija mano, kad priemonės, kurių buvo imtasi, kai nebuvo laikomasi nustatyto mokėjimo termino, yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį galima spręsti apie valdžios institucijų įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi mokėjimo tvarkos sąlygų ir kad galiausiai būtų surinkta visa mokėtino mokesčio suma.

Apie likusių 604 gamintojų septintos įmokos mokėjimus (iš viso 2 291 279,38 EUR) duomenų nėra.

Šeštos įmokos mokėjimo laikotarpiu 2009 m. pabaigoje įmokų, kurios sudarė 921 417,20 EUR, nesumokėjo 148 gamintojai. Remiantis Italijos valdžios institucijų pateikta informacija, centrinės valdžios institucijos apie visus tokius atvejus pranešė atitinkamoms regionų institucijoms, kad būtų išreikalauta visa mokėtina suma su palūkanomis, netaikant mokėjimo dalimis sistemos.

Vėliau paaiškėjo, kad faktiškai nesumokėjo tik 23 gamintojai, o ne 148, kaip manyta iš pradžių. Šiems gamintojams buvo panaikinta galimybė mokėti dalimis ir pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros.

Komisija taip pat pradėjo valstybės pagalbos procedūrą prieš Italiją[1] dėl 2010 m. gruodžio 29 d. dekreto-legge Nr. 225 su pakeitimas, patvirtintais 2011 m. vasario 26 d. įstatymu Nr. 10, kuriuo laikotarpiui nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m. nustatyto mokesčio mokėjimas (kurio terminas pagal Tarybos sprendimu 2003/530/EB patvirtintą sistemą iš esmės sueina 2010 m. gruodžio 31 d.) atidėtas iki 2011 m. birželio 30 d. (žr. 2 straipsnio 12-duodecies dalį). Toks atidėjimas iš tiesų prieštarauja Tarybos sprendimo 2003/530/EB 1 straipsnio pirmai įtraukai, pagal kurią dalinės įmokos mokamos kasmet, todėl laikomas nauja ir neteisėtai skirta valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį.

Už laikotarpį nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m. mokėtinas mokestis, kuris nebuvo įtrauktas į mokėjimo dalimis sistemą

Buvo nurodyta, kad palyginti nedidelė mokesčio dalis grąžinama pagal mokėjimo dalimis sistemą. Apie trys ketvirtadaliai visos už nustatytą laikotarpį nesumokėtų mokesčių sumos į mokėjimo dalimis sistemą nebuvo įtraukta. Mokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į 2003 m. sistemą, suma (remiantis 2010 m. balandžio mėn. turimais duomenimis) sudaro 767 mln. EUR, ir dėl maždaug 91 % šios sumos (apytikriai 701 mln. EUR) yra bylinėjamasi Italijos teismuose.

Ankstesnėse Tarybai pateiktose ataskaitose Komisija išreiškė nuomonę, kad Italijos metinėse ataskaitose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bylinėjimuisi, susijusiam su atitinkamais septyniais laikotarpiais, ir turėtų būti pateikta išsami informacija, patvirtinanti, kad gamintojai, kurių bylinėjimasis buvo nesėkmingas, sumokėjo mokestį. Negavusi tokios informacijos, Komisija neturi galimybės tinkamai stebėti, ar daroma pažanga susigrąžinant tą mokesčio dalį, kuriai mokėjimo dalimis sistema netaikoma.

Tačiau ataskaitoje apie septintą įmoką apie šiuos teismo procesus nepateikiama jokios informacijos.

Vis dėlto, iš Italijos valdžios institucijų Komisijos prašymu 2010 m balandžio mėn. pateiktos papildomos informacijos paaiškėjo, kad Italijos institucijos laimėjo bylų, kurių suma siekia maždaug 13 mln. EUR. Faktiškai surinkta 6,8 mln. EUR, o dėl 580 mln. EUR vis dar bylinėjamasi Italijos teismuose. Deja, savo 2011 m. vasario 2 d. pranešime Italijos valdžios institucijos nepateikė patikslintų duomenų apie šiuos teismo procesus. O 2009 m. nustatytą sistemą, pagal kurią nesumokėti mokesčiai mokami taikant palūkanų normą, kuri lygi Sąjungai nustatytai orientacinei palūkanų normai, padidintai keliais procentiniais punktais, pasirinko 332 skolininkai (bendra suma – 90,5 mln. EUR), o 1774 skolininkai nusprendė joje nedalyvauti (bendra suma – 535 mln. EUR).

Komisija labai apgailestauja dėl lėto tos mokesčių dalies, kuri mokama ne pagal mokėjimo dalimis sistemą, surinkimo ir dėl to, kad Italijos valdžios institucijos pateikė nepakankamai informacijos. Lėtos pažangos priežastis yra teismo procesų trukmė ir atitinkamai priteistų sumų susigrąžinimo trukmė pasibaigus teismo procesui (Italijos ataskaitoje apie septintą mokėjimo dalį apie išieškojimą nepateikiama jokios informacijos, tačiau ankstesniais duomenimis, pateiktais Komisijos prašymu, iki 2010 m. po laimėtų bylų surinkta tik apie 6,8 mln. EUR). Be to, surinktų mokesčių, dėl kurių faktiškai niekada nebuvo bylinėtasi (todėl jie galėjo būti susigrąžinti nedelsiant), duomenys atskleidžia faktinio mokesčių surinkimo trūkumus (iki 2010 m. nesurinkta apie 18 mln. EUR iš 66 mln. EUR mokesčių, dėl kurių teismuose nebuvo bylinėtasi).

Komisija toliau įdėmiai stebi susigrąžinimo procesą Italijoje, visų pirma mokesčių, neįtrauktų į mokėjimo dalimis sistemą, susigrąžinimą. Komisijos tarnybos keletą kartų teikė savo pastabas (taip pat ir neigiamas) Italijos valdžios institucijoms ir prašė pateikti išsamią informaciją įvairiais klausimais, susijusiais su pieno mokesčio susigrąžinimu ir Italijos valdžios institucijų veiksmais Italijos teismuose.

Išvada

Komisija mano, kad remiantis Italijos valdžios institucijų padaryta pažanga susigrąžinant už laikotarpį nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m. mokėtiną mokestį iš gamintojų, pasirinkusių 2003 m. Tarybos patvirtintą mokėjimo dalimis sistemą, galima tvirtinti, kad mokestis administruojamas palyginti gerai. Tačiau Komisijos tarnybos taip pat atkreipė dėmesį, kad mokant septintą įmoką laiku sumokėta 90,5 % mokėtinos sumos, o tai žemiausias visų septynių dalinių įmokų rodiklis (atitinkamai pirma įmoka – 99,6 %, antra įmoka – 97,9 %, trečia įmoka – 99,5 %, ketvirta įmoka – 99,7 %, penkta įmoka – 96,4 % ir šešta įmoka – 96,2 % mokėtinos sumos). Be to, Komisija apgailestauja, kad nebuvo pateikta informacijos, kokia suma iš tikrųjų surinkta iš sistemos dalyvių, kurie nesumokėjo dalinių įmokų ir dėl to nebegalėjo naudotis šia sistema, todėl ji negali įvertinti nei Italijos institucijų pastangų, nei atitinkamo mokesčio susigrąžinimo pažangos. Kaip ir savo ankstesnėse ataskaitose, Komisija nurodo, kad kitose ataskaitose Italijos valdžios institucijos privalo pateikti pakankamai išsamios informacijos apie tokį lėšų susigrąžinimą.

Komisija savo 2010 m. ir 2011 m. ataskaitose Tarybai jau išreiškė nepasitenkinimą itin lėta pažanga susigrąžinant pieno kvotos mokesčius, kurie mokami ne pagal mokėjimo dalimis sistemą ir dėl kurių bylinėjamasi Italijos teismuose, ir mano, kad mokesčių susigrąžinimą šiuo atveju būtina smarkiai pagerinti.

Kaip jau minėta, iš Italijos valdžios institucijų negavusi pakankamai išsamios informacijos, Komisija neturi galimybės tinkamai stebėti, ar daroma pažanga susigrąžinant tą mokesčio dalį, kuriai mokėjimo dalimis sistema netaikoma. Tačiau, remiantis Italijos valdžios institucijų 2012 m. vasario mėn. pateikta tam tikra informacija, akivaizdu, kad, nepaisant tam tikrų teigiamų pokyčių, padėtis iš esmės nepasikeitė, o ES teisės veiksmingumas šioje srityje vis dar neužtikrintas, nes per tokį ilgą laikotarpį nesumokėta labai didelė mokesčių suma. Kaip ir savo ankstesnėse ataskaitose, Komisija reikalauja, kad kitose metinėse ataskaitose būtų pateikiama informacija apie bylų, susijusių su laikotarpiais nuo 1995–1996 m. iki 2001–2002 m. ir nuo 2003–2004 m. iki 2008–2009 m., eigą ir galutinių sprendimų dėl privalomų sumokėti mokesčių įvykdymą.

[1]               SA.33726