30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/12

—

kaip parodė daugelis skaitmeninėje visuomenėje vykstančių reiškinių, reikšmingi pokyčiai vyksta pagal principą „iš apačios į viršų“; be to, būtina, kad įsišaknytų „naujų verslo galimybių paieškos“ mąstysena;

—

inovacijų bendruomenės veikia kaip ekosistemos per sisteminę vertės tinklaveiką pasaulyje be sienų;

—

regionams reikia naujų erdvių kolektyviniam inovacijų kūrimui. Jas būtų galima pavadinti „inovacijų sodais“ ir „iššūkių platformomis“, kurios kartu sudarytų ateičiai kurti skirtų darbo erdvių prototipus;

—

RK pritaria, kad reikia naujų investicijų į atviras inovacijas ir „minios paslaugas“. Tai yra pagrindinės sampratos, susijusios su pažangiaisiais miestais ir piliečių dalyvavimu;

—

„Pažangiųjų miestų“ koncepciją reikia labiau vystyti, kad ji paplistų visoje Europoje;

—

RK ragina Komisiją sudaryti „naujų verslo galimybių paieškos“ programas, kurios veiktų skirtingais lygmenimis ir padėtų nustatyti, kas labiausiai tinka ir naudinga vietos lygmeniu ir gali būti perkelta į Europos lygmenį;

—

žiedinė žinių ekonomika: Europos Komisijos ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų ir projektų rezultatai turi būti naudojami pakartotinai;

—

geriausi Europos masto projektų rengimo ir įgyvendinimo pradininkai turėtų būti finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš sanglaudos fondų; vienas iš tikslų – išmėginti veiksmingas metodikas ir priemones per realų bendradarbiavimą ir mokymąsi iš kitų (pasienio) regionų.

Pranešėjas

Markku MARKKULA (FI/ELP), Espo miesto tarybos narys

1.

Tarybai pirmininkaujančios Airijos pavedimu Regionų komitetas rengia faktais paremtus ir tinkamai pagrįstus pasiūlymus, kaip padidinti novatoriškumą ir sumažinti atotrūkį inovacijų srityje. Vykdant šį pavedimą siekiama pateikti pasiūlymų dėl (1) priemonių, kurių turėtų imtis regionai ir visi jų subjektai, ir (2) priemonių, kurių reikia imtis įgyvendinant Europos Komisijos programas, finansavimą ir kitą veiklą.

2.

ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos iškeltas uždavinys gali būti įvykdytas tik išvardijant ir aprašant įvairias priemones, kurios turėtų būti vykdomos lygiagrečiai ir kurios yra susijusios su būtinybe keisti darbo kultūrą plačiąja prasme. Pastaraisiais metais ES ir daugumos jos valstybių narių, taip pat ir regionų, veiksmai apsiribojo tuo, kad buvo parengta daugybė kokybiškų ataskaitų ir planų. Įvairių Europos Komisijos generalinių direktoratų parengtos ES pavyzdinės programos ir planai neabejotinai yra geri, tačiau tai tik planai, todėl nėra garantijų, kad visuose Europos regionuose mąstymas pasikeis praktiniu lygmeniu. Kaip parodė daugelis skaitmeninėje visuomenėje vykstančių reiškinių, reikšmingi pokyčiai vyksta pagal principą „iš apačios į viršų“; be to, būtina, kad įsišaknytų „naujų verslo galimybių paieškos“ mąstysena. Sąvoka „verslininkas“ nėra tinkama, nes dažnai ji suprantama pernelyg siaurai. Be to, ši paieška – tai daugiau negu inovacijos. Veikiau tai nauja veikla, kai tyrinėjama, eksperimentuojama ir aiškinamasi, ką reikėtų padaryti viename ar kitame veiklos sektoriuje ar posistemėje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų prasme, kad pagerėtų padėtis. „Naujų verslo galimybių paieška“ – tai eksperimentavimas, rizikavimas ir galbūt klupimas. Tai reiškia, kad asmenys, neretai dirbantys kartu su kitais asmenimis susijungę į tinklus, įvertina alternatyvas, nustato tikslus ir kuria inovacijas, būdami atviri įvairioms galimybėms. Todėl reikia, kad piliečiai, bendruomenės ir įmonės gautų galimybę tarti savo žodį, nes paprastai jie mano, kad jų nuomonė niekam nerūpi.

3.

Kadangi šioje nuomonėje svarstoma, kaip didinti novatoriškumą ir mažinti atotrūkius inovacijų srityje, visų pirma pasinaudojant ES programomis, iš toliau išdėstytų politikos gairių ir pasiūlymų matyti, kad reikalingos permainos yra įmanomos. Europoje reikia:

Tačiau to nepakanka: reikia nuodugniau ištirti inovacijų esmę.

4.

Priemonės strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti nedavė pakankamai rezultatų inovacinės veiklos srityje. ES mastu buvo parengta daug naudingos medžiagos ir pasiūlymų. Dabar svarbu ES finansavimą ir programas perorientuoti į praktinį įgyvendinimą vietos ir regionų lygmeniu.

5.

Būtinas glaudus bendradarbiavimas įgyvendinant MTTPI (moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos) projektus ir programas, susijusias su vietinių inovacijų ekosistemų kūrimu, diegimu ir veiksmingumu. Tam reikia naujų Europos mokslinių tyrimų partnerystės formų. Atnaujinimas ir pertvarkymas dažnai yra grindžiami tokiomis koncepcijomis kaip suderintas bendradarbiavimas ir novatoriškas bei veiksmingas didelio poveikio technologijų naudojimas. Jei jomis būtų plačiau naudojamasi įgyvendinant europinius projektus, jos dar labiau patobulėtų ir dar labiau padidėtų jų gebėjimas duoti praktinių rezultatų ir daryti realų poveikį. ES skiriant finansavimą regionų partnerystės ir bendradarbiavimo projektams, paremtiems pažangiąja specializacija, jie gali tapti Europos pasienio regionų inovacijų „statybine medžiaga“ ir regioniniu „tramplinu“ visuomenės inovacijoms.

6.

Įvyko esminis pokytis – skaitmeninimas jau atnešė į visas sritis besiskverbiančių permainų. Vietos ir regionų lygmeniu sprendimus priimantys asmenys turėtų pasinaudoti esamomis galimybėmis, o prioritetas turėtų būti teikiamas paslaugų procesų reformai. Be to, būtina toliau skatinti plačią skaitmeninių paslaugų sklaidą viešajame sektoriuje ir ugdyti visų piliečių e. gebėjimus, taip pat turėtų būti skatinamas tiek naujas, tiek sparčiai besivystantis verslas, kuriantis mobiliąsias taikmenas.

7.

Skaitmeninimas skatina permainas, vis sparčiau pereinama prie skaitmeninių paslaugų. Naujas verslo ekosistemas ir vertės kūrimo galimybes dažnai diktuoja nauji vartotojų elgesio modeliai – tai yra orientavimosi į naudotoją ir atvirumo pasekmė. Tai meta iššūkį anksčiau analoginiame pasaulyje taikytiems kūrimo metodams, veikusiems pagal principą „iš viršaus į apačią“. Nors paslaugų plėtra dėl skaitmeninimo vis labiau tampa pasauliniu reiškiniu, Europos padėtis nėra optimali: mes nesame lyderiai šiose pasaulinėse lenktynėse.

8.

Debesų kompiuterijos technologijos užtikrina geriausią paslaugą bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Toks paslaugų kūrimo ir teikimo būdas per keletą metų pakeis daugelį tradicinių paslaugų, kurių svarbiausias veiksnys yra „fizinis buvimas paslaugos teikimo vietoje“. Nebereikės tiek daug aparatinės įrangos. Tam taip pat reikės valdyti ir plėtoti IRT paslaugas, reikės ir įmonių, viešojo administravimo institucijų ir kitų bendruomenių tinklų pasaulinio masto bendradarbiavimo. Komisija aktyviomis partnerystės programomis turėtų skatinti šiuos pokyčius, kurie vadinami e. lyderyste.

9.

Negalime spręsti visuomenės uždavinių darydami tik nedidelius pakeitimus ir taikydami tradicinius vadybos metodus. Mus lydės sėkmė, jei skatinsime gebėjimą atsinaujinti; kūrybingumas, inovacijos ir nebijojimas diegti inovacijas bei vykdyti reformas taip pat labai svarbūs, kad sprendimai vietos ir regionų lygmeniu būtų sėkmingi. Be to, valdžios administracinės sistemos turėtų tapti atviresnės, kad būtų galima aktyviau ugdyti sprendimų priėmėjų kūrybingumą.

10.

Regionų inovacijų politikoje svarbiausi – motyvuoti žmonės. Inovacijas kuria žmonės, todėl inovacijos visų pirma yra žmogiškasis ir socialinis procesas. Inovacijoms poveikį daro ne tik organizacijų vidiniai veiksniai: svarbiausi postūmiai inovacijų procesui skirtingais etapais dažnai suteikiami žmonėms sąveikaujant per įvairias sąsajas.

11.

Moksliniai tyrimai turi tenkinti tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius poreikius. Tik labai nedaug miestų, įmonių ir kitokių bendruomenių optimaliai pasinaudoja mokslinių tyrimų rezultatais. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad labai nedaug mokslininkų žino, kaip valdžios institucijas, pramonę ir kitus subjektus sudominti savo žiniomis ir mokslinių tyrimų rezultatais ir paskatinti tuo pasinaudoti sprendžiant jiems kylančias problemas. Todėl Europa turi imtis didelių kultūrinių permainų ir perorientuoti finansavimą, kad naujausios mokslinių tyrimų žinios būtų aktyviai taikomos vietos ir regionų lygmeniu. Komitetas mano, kad MVĮ atlieka svarbų vaidmenį padedant mokslinių tyrimų rezultatus perkelti į rinką, nes paverčia juos konkrečiais panaudojamais produktais. Komitetas mano, kad MVĮ būtina sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą investuojant į startuolius, suteikiant rizikos kapitalą ir supaprastinant reguliavimą.

12.

Kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų tikslingai taikomi praktikoje, reikia, kad visi gerai suprastų, kokie moksliniai tyrimai yra vykdomi, kokios problemos sprendžiamos, kaip tam tikri moksliniai tyrimai gali paveikti vietos ir regionų padėtį. Tam reikia naujoviško žinių trikampio, kuris tam tikru dvikrypčio tarpininkavimo mechanizmu mokslinius tyrimus ir mokslą susietų su verslo ir valdžios sektoriais. Todėl reikia toliau plėtoti ir aktyviai įgyvendinti ES „žinių trikampio“ koncepciją, kad stiprėtų universitetų vaidmuo visuomenėje.

13.

Vykdydami mokslinius ir technologinius tyrimus ir aktyviai panaudodami šiais moksliniais tyrimais paremtas idėjas galime būti inovacijų pradininkais. Tačiau inovacijų vizija turėtų būti platesnė ir apimti ne tik technologines inovacijas, bet ir procesų, verslo, paslaugų ir dizaino inovacijas, taip pat viešojo sektoriaus ir socialines inovacijas, kad būtų galima performuoti bendruomenės kultūrą, bei visuomenės inovacijas, kurios reikalingos norint modernizuoti platesnį spektrą veiklos ir struktūrų. Labai svarbu, kad platesnė inovacijų vizija taptų ne tik verslo veiklos, bet ir viešojo sektoriaus dalimi.

14.

Kai kuriuose regionuose, ypač kaimo vietovėse, pagrindinė permainų skatinimo ir vietos bendruomenės sąmoningumo ugdymo varomoji jėga yra viešasis sektorius, todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas inovacijų diegimui jame; taip pat reikėtų pertvarkyti viešųjų įstaigų valdymo procesus. Taip būtų galima sumažinti šių regionų atsilikimą.

15.

Žiedinė žinių ekonomika: Europos Komisijos ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų ir projektų rezultatai turi būti naudojami pakartotinai.

16.

Žiedinė ekonomika – tai tokia ekonomika, kurioje tam tikri dalykai nėra išmetami ar pamirštami, jie gali cirkuliuoti ir būti pakartotinai naudojami; tokiu būdu jų vertė ne tik neprarandama, bet netgi ir didinama. Ši sąvoka kyla iš naujoviškos mąstysenos apie kitos kartos tvaraus vystymosi koncepcijas. Žiedinėje žinių ekonomikoje mokslinių tyrimų programų ir baigtų projektų rezultatai, t. y. idėjos, įžvalgos, rekomendacijos, medžiaga, metodologijos, praktiniai pasiūlymai, prototipai ir išradimai, gali būti atrasti dar kartą, įvertinti ir pritaikyti dabartinėse susijusių ir svarbių sričių programose ir projektuose. Komitetas dar kartą pažymi, kad bioekonomika ir IRT regionams ir miestams gali suteikti ekonominių ir inovacinių galimybių, o jos yra svarbi pažangaus, tvaraus ir ekologiško augimo dalis (1).

17.

Žengiant žiedinės žinių ekonomikos link nacionalinės finansinės institucijos galėtų peržiūrėti ir išnagrinėti per pastaruosius 5–10 metų baigtų projektų rezultatus ir atverti juose glūdinčius lobius pakartotiniam naudojimui naujomis regioninėmis ir nacionalinėmis sąlygomis. Panašiai galėtų pasielgti ir Europos Komisijos generaliniai direktoratai – plačiau paskleisti tokių projektų rezultatus po įvairias sritis, taip padėdami spręsti visuomenės uždavinius. Reikėtų stengtis, kad universitetų atliekami moksliniai tyrimai būtų labiau tiesiogiai aktualūs politikos formuotojams ir projektų grupėms. Reikėtų peržiūrėti visų šių sričių rezultatus, kad būtų galima geriau tenkinti regionų ir vietos lygmens poreikius ir kad naujas idėjas, medžiagą ir metodus būtų galima iš karto panaudoti Europoje kuriant regionines inovacijų ekosistemas.

18.

Aktyvią ir skatinančią aplinką sukuria kompleksinis daugelio skirtingų veiksnių poveikis. Novatoriški žmonės nori dalyvauti renginiuose, projektuose ir apskritai bet kokioje veikloje, kuri būtų grindžiama geromis koncepcijomis, metodais ir veiksmingomis naujomis MTTPI taikmenomis.

19.

Netikrumo veiksnių, abejonių ir įtampos esama visuose tarpasmeniniuose santykiuose. Reikėtų sušvelninti įtampą, kad ji, visų pirma, taptų kūrybingumo ir inovacijų šaltiniu ir skatintų laikytis besimokančios organizacijos principų. Pats kūrybinis procesas sukuria aiškią kūrybinę įtampą, kuria galima pasinaudoti keičiant veiklą sistemose ir keičiant sistemas kaip visumą. Svarbūs yra metodai ir koncepcijos, skirtos padidinti mokymąsi, gerinti jo kokybę ir stiprinti tvarų visuomenės vystymąsi. Vis auga žinių panaudojimo ir gebėjimų stiprinimo procesų, žinių panaudojimo organizacijų mokymesi, taip pat tyrinėjimo bei kolektyvinio žinių kūrimo procesų, svarba.

20.

Regionams reikia naujų erdvių kolektyviniam inovacijų kūrimui. Jas būtų galima pavadinti „inovacijų sodais“ ir „iššūkių platformomis“, kurios kartu sudarytų ateičiai kurti skirtų darbo erdvių prototipus. Jų reikia norint atremti iššūkius – pradedant mažais vietos reikšmės iššūkiais ir baigiant dideliais pasaulinio masto visuomenės uždaviniais. Todėl reikalinga MTTPI veikla, kad būtų išbandytos (1) erdvinės konfigūracijos su fiziniais, intelektiniais ir virtualiais matmenimis ir (2) derinimo ir žinių valdymo priemonės iššūkiams atremti, ir sukurti jų prototipai.

21.

Kažkada labai vertintas „trigubo sraigto“ metodas nėra pakankamai dinamiškas naujiems iššūkiams įveikti; dabar reikėtų mažiausiai „keturgubo sraigto“ metodo, kuriame ketvirtąja jėga taptų bendruomenė. Šią koncepciją reikia modernizuoti, o tam ir siekiant atnaujinti kultūrą reikia intensyviau įsitraukti į regioninių inovacijų ekosistemų veiklą.

22.

Žvelgiant iš Europos perspektyvos ypač svarbu išnagrinėti regionines inovacijų ekosistemas ir bendruomenių bei institucijų, skatinančių naują ir dinamišką inovacinę veiklą tokiose ekosistemose, vaidmenį, svarbą, veiklą, erdvinius sprendimus ir sėkmės veiksnius. Nauji inovacijų institutai daugiausia dėmesio skiria naujai mąstysenai ir aplinkai, kurios reikia į naudotoją orientuotam dizainui, kolektyviniam kūrimui ir operatyviam išbandymui.

23.

Šios naujos struktūros, kurių dauguma atsirado tik prieš keletą metų, yra lankstūs subjektai, savo veiklą grindžiantys bendradarbiavimu. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti inkubatorius ir greitintuvus, gyvąsias laboratorijas, verslumo centrus, vystymo laboratorijas, socialinių inovacijų laboratorijas, gamybos laboratorijas, visuomenės inovacijoms skirtas mokymosi stovyklas ir ateities centrus. Paprastai jie veikia kaip universitetų, savivaldybių ir įmonių asocijuotieji subjektai. Jie taiko naujus, atvirus veiklos metodus, naudojasi socialine žiniasklaida ir naujomis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir finansavimo priemonėmis, turi platų suinteresuotųjų subjektų tinklą ir pasitelkia verslumą.

24.

Inovatyvių viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimas yra būtinas, jeigu norima aktyviau organizuoti tokius pirkimus. Europoje ir kitose pasaulio vietose jau galima rasti tinkamų sėkmingo procedūrų supaprastinimo pavyzdžių. Juos reikėtų išnagrinėti, pritaikyti, sukurti prototipus ir taikyti.

25.

Diskusijos apie didžiausius visuomenės uždavinius dažnai atrodo pernelyg abstrakčios ir nutolusios nuo praktinių rūpesčių, kylančių visos Europos pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams – vietos ir regionų valdžios institucijoms, MVĮ ir eiliniams piliečiams. Tačiau būtent čia ir glūdi inovacinė Europos galia. Didieji iššūkiai turi būti tiesiogiai susieti su vietos ir regionų lygmeniu kylančiais probleminiais klausimais ir sprendžiami būtent šiuo lygiu. Taip sustiprėtų vietos novatoriškumas ir būtų pradėtas naudoti didžiulis nepanaudotas potencialas bei kolektyvinis protas. Piliečiai yra ne vien tik inovacijų naudotojai, jie yra viso inovacijų proceso ašis. Reikia galvoti apie tai, kodėl iš tiesų reikia pokyčių ir kaip tai motyvuos ir paskatins tuos, kurie eina šiuo inovacijų keliu. Regionuose reikia kurti socialines programas, grindžiamas dialogu ir bendradarbiavimu, kuris įmanomas dėl skaitmenizacijos. Tokių programų tikslas turėtų būti reikalingi socialiniai pokyčiai. Kiekvienas turėtų būti skatinamas šalinti didelius socialinius trūkumus ir siekti novatoriškų pokyčių.

26.

RK ragina Komisiją sudaryti programas, skirtas įgyvendinti tai, ką ji vadina „didžiaisiais visuomenės uždaviniais“ nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis: kaip „didysis visuomenės uždavinys“ virsta nacionaliniu poreikiu? Regiono prioritetu? Vietos reikšmės problema? Per šias programas, kurios galėtų būti rengiamos pagal programą „Horizontas 2020“ arba kitas ES programas, piliečiai ir mažos įmonės galėtų pranešti Komisijai apie jiems iškylančius iššūkius; jose galėtų būti numatomos priemonės (metodika, inovacijas skatinanti aplinka, tarpininkai), kaip tokius vietos reikšmės iššūkius paversti atitinkamo lygmens inovacinėmis programomis. Šiuo klausimu labai svarbi metodika yra operatyvus prototipų kūrimas.

27.

RK rekomenduoja kelete Europos regionų imtis eksperimentų ir konkrečių iniciatyvų, pagal kurias būtų sukurta operatyvaus kiekvieno „didžiojo visuomenės uždavinio“ sprendimo prototipo kūrimo sistema ir kurios būtų vykdomos kartu su mokymosi vieniems iš kitų programa. Reikėtų stiprinti tarpusavio ryšius palaikančių pažangiųjų miestų tinklaveiką siekiant skatinti eksperimentines inovacijas ir mokymąsi. Europai reikia iniciatyvių miestų ir veiksmingų partnerystės programų novatoriškumui skatinti, taip siekiant užtikrinti visų regionų plėtrą, nepriklausomai nuo jų dabartinės padėties. Tai reiškia, kad problemos turi tapti regiono ir vietos lygmeniu aktualiais klausimais, kurie būtų sprendžiami vietos lygiu, vertinant tai kaip novatorišką vietos pokyčių procesą. Įvairūs dalyvaujantys regionai mokytųsi vieni iš kitų ir keistųsi patirtimi, kuri būtų sisteminama operatyviuose pranešimuose su aiškia vaizdine medžiaga ir suprantama kalba ir kuria aktyviai naudotųsi ir kiti subjektai. Tuomet viename regione rastas sprendimas galėtų būti išmėgintas ir patikrintas kituose dalyvaujančiuose regionuose, o pasiteisinę sprendimai galėtų būti skleidžiami ir kitiems Europos regionams. Šios priemonės turėtų būti lanksčios ir jas turėtų būti galima racionaliai taikyti vietos lygmeniu, nepadidinant administracinės naštos įmonėms, švietimo įstaigoms, viešosioms institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

28.

RK atkreipia regionams aktualius sprendimus priimančių subjektų dėmesį į tai, kad taikant tokį metodą ir kartu pasinaudojant sanglaudos ir vietiniais finansavimo šaltiniais bei ES programomis bus kuriamos praktinės inovacijos, kurias bus galima panaudoti visoje Europoje. Be to, padidės vietos novatoriškumas ir visoje Europoje bus ugdoma inovacijų kultūra.

29.

Universitetai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį šiame procese. Deja, mažėjant išteklių universitetai „veržiasi diržus“ ir grįžta prie tradicinių mokymo ir mokslinių tyrimų būdų. Vis mažiau bendradarbiaujama su išore. Regionų komitetas norėtų, kad universitetai būtų skatinami imtis aktyvaus visuomeninio vaidmens ir rengti ugdomojo vadovavimo ir mokymosi metodus būtiniems socialinių ir visuomeninių permainų procesams.

30.

Strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintos pažangiosios specializacijos svarbą pripažino ir ES Taryba, visų pirma savo išvadose dėl Inovacijų sąjungos. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų pažangiajai specializacijai (angl. RIS3) vadove šios strategijos vadinamos kompleksinių teritorinių ekonominių pertvarkų darbotvarkėmis.

31.

RK pabrėžia, kad pažangioji specializacija – tai regiono lygmens politika, kuria siekiama inovacijų skatinamo augimo. Pažangiąją specializaciją nuo tradicinės pramonės ir inovacijų politikos iš esmės skiria tai, ką vadiname „naujų verslo galimybių paieška“: tai interaktyvus procesas, kai rinkos jėgos ir privatusis sektorius atranda ir kuria informaciją apie naują veiklą, o valdžia įvertina galimą rezultatą ir suteikia įgaliojimus geriausiai šias galimybes galintiems realizuoti subjektams. Pažangiosios specializacijos strategijos daug labiau paremtos principu „iš apačios į viršų“ negu tradicinė pramonės politika.

32.

Pažangiosios specializacijos platforma (S3 platforma) turi labiau remti vietos ir regionų lygmeniu vykdomą veiklą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams. Tai visų pirma reiškia, jog reikia remti procesus, padedančius nustatyti, kokia veikla kiekviename regione duoda didelės pridėtinės vertės. Be to, tai reiškia, kad reikia sudaryti visas galimybes didinti regiono konkurencingumą ir politikos priemonių portfelį, kurį regionui reikėtų turėti rengiant savo pažangiosios specializacijos strategiją.

33.

RK pabrėžia, kad RIS3 metodika dera su ES sanglaudos politikos tikslais ir priemonėmis, nes skatina augimą ir užimtumą visose ES šalyse ir regionuose. Pagal ją kiekvienai valstybei ir regionui, tiek pirmaujančiuose, tiek mažiau pažengusiuose regionuose, pasiūloma strategija ir pasaulinis vaidmuo. Ji apima platesnę inovacijos koncepciją – ne tik investicijas į mokslinius tyrimus ar į gamybos sektorių, bet ir konkurencingumo didinimą per dizaino ir kūrybinius sektorius, geresnius viešojo sektoriaus inovacinius gebėjimus, socialines ir paslaugų inovacijas, naujus verslo modelius ir praktika paremtas inovacijas.

34.

RK tvirtai pritaria, kad į programos „Horizontas 2020“ taisykles turi būti įtrauktas šis Europos Parlamento ITRE (Pramonė, moksliniai tyrimai ir energetika) komiteto pasiūlymas: „Mokslinių tyrimų, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų sąsajos priemonės [turi būti] įgyvendinamos ir vykdant programą „Horizontas 2020“, ir struktūrinius fondus, siekiant nustatyti objektyvius kompetencijos pakopų rodiklius ir sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę“.

35.

Regionai ir miestai mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas turėtų įtraukti į savo pagrindinę politinę darbotvarkę. Pagal programą „Horizontas 2020“ ir sanglaudos politiką skiriamomis lėšomis turėtų būti finansuojamas koncepcijų, priemonių ir prielaidų kūrimas, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų aktyviai skatinti diegti inovacijas, rizikuoti ir investuoti į praktinį MTTPI taikymą, siekdamos užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į regionų ypatumus.

36.

Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, svarbu, kad ES sanglaudos politika prisidėtų prie gebėjimų bazės stiprinimo ir inovacijų diegimo vietos lygmeniu, taip pat prie reikalingų priemonių kūrimo ir bendradarbiavimo, skatinančio Europos regionų tarpusavio bendradarbiavimą. Šios priemonės ir bendradarbiavimas taip pat reikalingi pritaikant programos „Horizontas 2020“ rezultatus regionų ir vietos lygmeniu. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Regionų komitetas rekomenduoja išnaudoti visas ES INTERREG iniciatyvos teikiamas galimybes ir skirti jai pakankamai išteklių, tam tikslui kuriant mokymosi vieniems iš kitų platformas ir skatinant tarptautinius inovacijų strategijų mainus.

37.

„Pažangiųjų miestų“ koncepcija yra viena iš tų, per kurią ES siekia skatinti tvarų augimą ir gerinti gyvenimo kokybę. Pagrindiniai sėkmės veiksniai – tai investicijos į šiuolaikišką IRT infrastruktūrą ir e. paslaugas, taip pat į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. Permainų varomoji jėga visų pirma yra visi regiono gebėjimai atsinaujinti ir inovacijų ekosistemų veiksmingumas, kai tuo konkrečiai siekiama modernizuoti „trigubojo sraigto“ bendradarbiavimo kultūrą ir, užtikrinus piliečių dalyvavimą, padidinti regiono gebėjimą reaguoti. RK pabrėžia didžiulę išmaniųjų taikmenų svarbą, nes jos, veikdamos per atviras ir sąveikias skaitmeninių paslaugų sąsajas, padeda žmonėms užmegzti ir palaikyti ryšį savo regione ir pasaulyje, taip pat užmegzti miestų tarpusavio ryšius, kad jie kurtų Europos partnerystes. Reikia toliau plėtoti „tarpusavio ryšius palaikančių pažangiųjų miestų“ koncepciją ir skleisti ją po visą Europą.

38.

ES regionuose reikėtų inicijuoti vietos kultūrai ir vietos verslui, o kartu ir viešosioms paslaugoms pritaikytų pažangiųjų paslaugų kūrimą ir teikimą, kaip pažangiosios specializacijos strategijos aspektą. Regionų komitetas siūlo užtikrinti, kad plėtros veikla vietos ir regionų lygiu būtų tvirtai remiama ES finansuojamais mokslinių tyrimų projektais, parengtais siekiant užtikrinti geriausius mokslinių tyrimų rezultatus regioniniam panaudojimui, išgryninti šiuos rezultatus ir remti jų taikymą įvairiuose regionuose.

39.

Regionuose reikėtų pradėti įgyvendinti programas, skirtas kurti inovacijų polius, galinčius tapti tarptautinės traukos centrais. Šiomis programomis reikėtų skatinti miestus, kad jie pagal savo specifiką, poreikius ir įvairų sričių žinias priimtų strateginius prioritetinius sprendimus ir inicijuotų žiniomis pagrįstą verslo veiklą. Regionų komitetas rekomenduoja šias programas finansuoti tiek regionų lėšomis, tiek ir regionų plėtrai skirtomis ES lėšomis; ši veikla turėtų būti skatinama įvairiomis ES priemonėmis, programomis ir finansavimo priemonėmis.

40.

RK pabrėžia, kad svarbiausias regioninių inovacijų strategijų sėkmės veiksnys yra atotrūkio tarp pasaulyje sukauptų mokslinių tyrimų žinių ir faktinės regioninės praktikos panaikinimas. Pasinaudojant naujausių mokslinių tyrimų rezultatais reikia tobulinti arba netgi iš esmės keisti miestų ir regionų struktūras ir procesus. RK mano, kad norint išspręsti šiuos klausimus:

41.

RK mano, kad visuomenės novatoriškumą galima labai padidinti užtikrinus piliečių dalyvavimą. Tai visų pirma reiškia, kad reikia plačiau naudoti žmonių valdomas skaitmenines technologijas, pavyzdžiui technologijas, kai paprasti žmonės bet kurioje vietoje fiksuoja padėtį ir perduoda duomenis (angl. crowdsensing), arba kai iš visuomenės užsakomos paslaugos („minios paslaugos“, angl. crowdsourcing). Pažangiuosiuose miestuose vystymasis tvirtai paremtas pagal principą „iš apačios į viršų“ veikiančiais dalyvaujamaisiais procesais, kai fiksuojama visų visuomenės veiklos formų dinamika, taip pat asmenine ir bendra atsakomybe, o tai daug daugiau negu tradicinės pagal principą „iš viršaus į apačią“ mieste teikiamos paslaugos. Esminis pokytis tas, kad piliečiai tiesiogiai dalyvauja visuomenės procesuose, kurdami duomenis ir jais keisdamiesi. Galima sakyti, kad piliečiai, fiksuodami įvairią veiklą, apie ją pranešdami ir patys joje dalyvaudami, atlieka permainų tarpininkų vaidmenį.

42.

RK pritaria, kad reikia naujų investicijų į atviras inovacijas ir „minios paslaugas“. Tai yra pagrindinės sampratos, susijusios su pažangiaisiais miestais ir piliečių dalyvavimu. „Minios paslaugos“ – tai įtraukimo būdas, kai įmonės, miestai ir kitos organizacijos prašo žmonių bendruomenių pagalbos, tad jos yra labai svarbios. Kitas veiksnys yra tai, kad vieni subjektai per mažai žino ir supranta kitų subjektų gerąją praktiką, kaip ir kodėl ji veikia.

43.

RK pripažįsta, kad reikia glaudaus įvairių lygmenų valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo, ir pažymi, kad įvairiuose Europos miestuose ir regionuose toks poreikis jau kyla. Tačiau miestams ir regionams nelabai sekasi pasinaudoti gerosios praktikos pavyzdžiais: perspektyvūs bandomieji projektai dažnai lieka tik vietinės reikšmės ir neduoda visos naudos, kurią galėtų duoti naudotojams, nesuteikia verslo galimybių tiekimo įmonėms. Tokią nepakankamą sklaidą lemia aplinka, kurioje jos diegiamos, ir tai, kad daugelis miestų inovacijų yra kompleksinės.

44.

RK rekomenduoja Komisijai skelbti miestų inovacijų konkursus. Daugiausia reikėtų orientuotis į naujų bendradarbiavimo modelių kūrimą, kad būtų galima rasti naujų būdų, kaip tenkinti miestų vystymosi ir paslaugų poreikius ir kaip šiuos inovacinius sprendimus skleisti ir jais dalytis su kitais miestais ir regionais. Reikėtų pagalvoti apie naujas piliečių, įmonių, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų bei valdžios institucijų bendradarbiavimo formas. Šioje srityje esama ir galimybių, ir iššūkių. Visoje Europoje piliečiai jau imasi iniciatyvos, kad pakeistų savo aplinką, ir išbando naujas bendradarbiavimo formas. Be kitų galimybių galima paminėti turtingesnį ir aktyvesnį vietos bendruomenės gyvenimą, didesnį skaičių savanorių, pačias įvairiausias su tuo susijusias iniciatyvas. Šia veikla turėtų būti siekiama rasti naujų bendradarbiavimo formų ir sustiprinti esamų partnerysčių tarpusavio ryšius, kad jos taptų atviresnės inovaciniams atradimams ir labiau naudotųsi pasauliniais žinių ištekliais bei mokytųsi vienos iš kitų. Reikia pasirūpinti viešinimo priemonėmis, kad sėkmingi pavyzdžiai sulauktų panašių visos Europos regionų dėmesio.

45.

Vienas didžiausių uždavinių norint panaikinti atotrūkį inovacijų srityje – išsiveržti iš uždaros struktūrinės sistemos, kurioje sprendžiami klausimai ir problemos. Visuomenės problemos nėra susijusios vien su uždara administracine sistema, jos negali būti išspręstos ir atskirais projektais ar per nacionalines ir regionines ministerijas. Tradiciniai projektai, netgi stambūs – ne išeitis. Europa turi išsiveržti iš uždaro mąstymo ir uždaros veiklos: naują augimą ir naujas darbo vietas lemia atviros inovacijos ir vertės tinklai. Europa turi išsiugdyti tarpdisciplininę mąstyseną, nukreiptą į naujų verslo galimybių paiešką, kad iššūkius būtų galima atremti sistemiškai. Tarpusavyje susijusioms problemoms reikia sisteminių sprendimo būdų.

46.

RK pažymi, kad Europos – ir ne tik jos – universitetų laboratorijose gimsta įdomių naujovių, kuriomis būtų galima spręsti didžiausius visuomenės ir pramonės uždavinius. Tačiau šiandien geriausios laboratorijos, kuriose kuriamos radikalios inovacijos, yra ne tradicinės universitetų laboratorijos, o regioninės inovacijų ekosistemos. Jos veikia kaip eksperimentinės laboratorijos, kuriose operatyviai kuriami naudotojų paskatintų inovacijų tipų prototipai, grindžiami sistemomis, kurias kalima koreguoti ir plėsti. Norėdama mokslo pasiekimus ir technologinių mokslinių tyrimų rezultatus paversti dideliais naujų gaminių, paslaugų ir procesų srautais, Europa turi skatinti diegti inovacijas gamybos sistemose, kad jos būtų kitokios, negu seno tipo gamyba. Tai pat būtina užtikrinti, kad verslo, mokslo ir valstybės valdymo sektoriuose visi gerai suprastų vieni kitų reikalavimus, klausimus ir galimybes.

47.

RK ragina vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, siekiant rasti būdų, kaip paskatinti inovacijas ir verslo plėtrą atsisakant pasenusių – iš sektorių ir klasterių sudarytų – struktūrų ir persiorientuojant į ekosistemas, kurios gali būti derinamos pagal poreikį, kad stiprintų regionų inovacinį potencialą ir ugdytų jų verslumo dvasią.

48.

RK pabrėžia ES ir regioninių inovacijų ir gamybos ekosistemų, pasižyminčių stipriomis vietos, regiono ar tarpregioninio pobūdžio savybėmis, finansavimo svarbą. Plati inovacijų politika sudaro prielaidas sisteminiams veiklos modeliams, kurie per kolektyvinio kūrimo dialogą naudotojų, vartotojų ir piliečių poreikius derina su žiniomis, kūrybingumu ir kompetencija.

49.

Esama nemažai objektų, į kuriuos galima orientuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas norint paskatinti permainas, kurių skubiai reikia 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. RK išskiria šiuos ateities kūrimui svarbius sėkmės veiksnius:

50.

ES valstybių bendro programavimo ir tarpvalstybinės partnerystės patirtį reikia toliau plėtoti, kad patobulėtų regioniniai procesai derinant strategijos „Europa 2020“ strateginių prioritetų įgyvendinimo principą „iš viršaus į apačią“ ir aukšto lygio Europos mokslinių tyrimų žinias. Regionų komitetas pabrėžia, kad svarbu didinti finansavimą pagal INTERREG ir kitas panašias programas, kad daugėtų Europos partnerystės projektų ir stiprėtų regionų mokymasis vieniems iš kitų.

51.

RK ragina Komisiją sudaryti „naujų verslo galimybių paieškos“ programas, kurios veiktų skirtingais lygmenimis ir padėtų nustatyti, kas labiausiai tinka ir naudinga vietos lygmeniu ir gali būti perkelta į Europos lygmenį. Jos turėtų būti finansuojamos iš įvairių šaltinių: programos „Horizontas 2020“, MVĮ konkurencingumo programos COSME, sanglaudos fondų ir kitų šaltinių. Vykdant bandomuosius projektus, kuriuose dalyvautų keli regionai, atsirastų daugiau galimybių regionams pasimokyti vieniems iš kitų. Regionai, kuriuose esama kultūrinio rezonanso, pavyzdžiui, Baltijos jūros regionas, Dunojaus regionas arba atokiausi regionai, turėtų kartu spręsti jiems būdingus ir bendrus visuomenės uždavinius. Viename regione sėkmingai įdiegtos inovacijos galėtų būti išbandomos ir patikrinamos kituose regionuose; miestų inovacijos galėtų būti išplečiamos, kad tiktų regionui, o tuomet paskleidžiamos ir kitiems Europos regionams. Šiuose projektuose visais lygmenimis turėtų dalyvauti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, MVĮ, NVO ir ypač visas švietimo įstaigas.

52.

Įvairiausiomis formomis išreiškiamas dizainas jau seniai siejamas su verslumu. Strateginis dizainas yra žinomų principų taikymas ieškant sprendimų pagrindiniams visuomenės iššūkiams (pavyzdžiui, visuomenės senėjimo ir klimato kaitos) atremti. Dizainas – tai ne tik formos suteikimas kokiam nors objektui. Jis gali būti taikomas ieškant naujo požiūrio į problemų sprendimą, nustatant galimas priemones ir kuriant veiksmingus kompleksinius sprendimus išeinant iš uždaro rato, kuris būdingas viešajam sektoriui.

53.

Inovacinis dizainas teikia daug galimybių duoti ekonominės ir kultūrinės naudos visuomenei. Regionuose reikėtų skatinti į dizainą orientuotų ekosistemų kūrimą. Patirtį turintys mokslininkai, verslo atstovai ir įvairūs dizaino srities specialistai, o kartu ir jų įmonės, universitetai ir kitos bendruomenės veiksmingai dirba šiose ekosistemose kurdami naujas iniciatyvas. Tokiu būdu jie visi gali aktyviai dalyvauti pakylėdami veiklos lygį ir apskritai įgyvendindami inovacijų politiką.

54.

RK kviečia regionus ir miestus rengti inovatyvius viešuosius pirkimus naujoms inovacijoms kurti. Reikėtų skatinti viešąjį ir privatųjį sektorius bendradarbiauti eksperimentuojant ir kuriant prototipus, o drąsą rizikuoti ir klysti reikėtų vertinti kaip verslumo išraišką, o ne socialinio pažeminimo objektą. Miestų ir regionų viešojo sektoriaus atstovai turėtų parengti metodus, kaip valdyti tokių projektų riziką, ir keistis patirtimi. Ugdydami eksperimentavimo, bandymų ir prototipų kūrimo procesų verslumo dvasią, šie projektai kartu padidintų ir Europos piliečių saviorganizavimo gebėjimus.

55.

Viena kitu programavimo laikotarpiu numatomų reformų – projektų orientavimas į strateginius pažangiosios specializacijos prioritetus, projektų valdymo supaprastinimą ir perėjimą prie daug didesnio masto iniciatyvų, glaudžiai derinant projektų skaičių. Kitas svarbus principas – glaudus programos „Horizontas 2020“ derinimas su sanglaudos politika ir pagal šią politiką skiriamo finansavimo ir vietos / regioninio finansavimo sutelkimas siekiant sinergijos.

56.

RK pažymi, kad jei šie principai bus nuolat taikomi įgyvendinant šioje nuomonėje išdėstytus siūlymus; tai neišvengiamai reikš, kad finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ bus orientuojamas į ES regionų RIS3 strategijose įvardytus mokslinių tyrimų poreikius siekiant, kad programa „Horizontas“ veiktų kaip katalizatorius, kurtų žinias iš mokslinių tyrimų ir rengtų metodines koncepcijas regioninei MTTPI veiklai. Tad pagrindinės mokslinių tyrimų sritys, kurios būtų finansuojamos pagal programą „Horizontas 2020“, turėtų būti nustatytos iš RIS3 strategijų.

57.

Regionų komitetas pabrėžia, kad planuojant įvairių programų koordinavimą svarbu įsiklausyti į regionų nuomonę. Kad regionų lygmeniu būtų imamasi veiksmų ir skatinama inovacinė veikla, labai svarbu, kad Komisijos generaliniai direktoratai, spręsdami, kuriose srityse reikia mokslinių tyrimų, išklausytų tuos, kurie kalba regionų vardu, pavyzdžiui, Regionų komitetą. Be to, programos „Horizontas“ projektų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo taisyklėse, be įprastinės pareigos dalytis rezultatais, turėtų būti numatyta ir materialinė bei metodinė pagalba sanglaudos fondų finansavimą gaunančiuose regionuose įgyvendinamiems projektams. Šis bendradarbiavimas galėtų vykti taip:

58.

RK pažymi, kad pasaulinė mokslo ir verslo bendruomenė įžengė į atvirų inovacijų ir kolektyvinio kūrimo erą, kurioje pasienio regionų bendradarbiavimas yra naujas konkurencinis pranašumas. Norint sėkmingai spręsti sudėtingus kompleksinius klausimus, RK rekomenduoja, kad Komisija kurtų iššūkių platformas Europos sprendimų paieškai per tarpdisciplininius tinklus. Šios platformos spręstų konkrečius iššūkius, aktualius visiems dalyvaujantiems regionams, ir taikytų struktūruotas metodikas geroms idėjoms perkelti iš prototipo etapo į realizavimą per bandomuosius projektus. Taip būtų sutelkti regionų gebėjimai keistis.

59.

RK pabrėžia, kad šios platformos turėtų būti pagrįstos ir mokymusi vieniems iš kitų (angl. bench-learning) (tikrinti viename regione pasiteisinusiais idėjas išbandant jas kituose regionuose), ir bendru darbu (angl. bench-doing) (suteikti pridėtinę vertę naujoms idėjoms, paverčiant jas praktinėmis inovacijomis keliuose regionuose vienu metu). Bandomajame etape dalyvautų keli regionai, kurie spręstų realius jiems kylančius iššūkius (pvz., sveikatos priežiūra, galimybės senėjančioje visuomenėje, nulinis anglies pėdsakas, žemės ūkis ir maisto pramonė ir t. t.).

60.

RK pabrėžia aukščiausio lygio metodikų kūrimo ir veiksmingos rezultatų sklaidos svarbą. Iššūkiai ir rezultatai turėtų būti skelbiami „debesų“ platformose ir sprendžiami ir vietos lygmeniu, ir visuose regionuose. Geriausi Europos masto projektų rengimo ir įgyvendinimo pradininkai turėtų būti finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš sanglaudos fondų; vienas tikslų – išmėginti veiksmingas metodikas ir priemones per realų bendradarbiavimą ir mokymąsi iš kitų (pasienio) regionų.

61.

RK pripažįsta, kad reikia aktyvaus ugdomojo vadovavimo siekiant ugdyti daugelio kartų dalyvavimo dvasią, kuri gali būti vienas svarbiausių veiksnių panaikinant atotrūkį inovacijų srityje. Visoms įvairių regionų ir kultūrinės aplinkos tikslinėms grupėms – mokslininkams, valstybės tarnautojams, MVĮ ir studentams – reikia padėti suprasti ir aktyviai papildyti vieniems kitų požiūrius ir parodyti, kaip atitinkamas idėjas įgyvendinti praktikoje. Šiuo klausimu itin svarbus vaidmuo tenka mokykloms ir visoms švietimo įstaigoms.

62.

Ankstyvame amžiuje vaikai pasižymi dideliu kūrybingumu ir gebėjimu lengvai įsisavinti naujoves. Todėl vertėtų išsiaiškinti, kodėl socialinė aplinka ir mokyklų sistema daugeliu atvejų nepajėgia sukristalizuoti šių gebėjimų ir paversti jų įdomiu, atviru ir naujovišku gyvenimo būdu. Visi veikėjai turėtų sutelkti savo jėgas ir užtikrinti, kad visose ES mokyklose kūrybingumas ir gebėjimas mokytis taptų tikslų ir reikalavimų pagrindu. Europos novatoriškumas plėtojamas būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu.

63.

RK suvokia mokslo ir visuomenės atotrūkio panaikinimo svarbą. RK ragina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti mokslo bendruomenės ir visuomenės dialoguose, kuriuose ieškoma būdų, kaip mokslinių tyrimų rezultatus naudoti kasdieniame gyvenime. Visi visuomenės iššūkiai yra labai aktualūs vietos lygmeniu, o tai gali būti naudinga, kai mokslininkai sužino apie problemą, o visuomenės suinteresuotieji subjektai supranta, ką mokslas gali pasiūlyti. Daugiausia dėmesio dialoge turėtų būti skiriama tiesioginiam vietos poreikių susiejimui su mokslinių tyrimų rezultatais pagal šiuos programos „Horizontas 2020“ ramsčius: visuomenės uždaviniai, pramonės pirmavimas ir pažangus mokslas. Tuomet gali būti kuriami idėjų daigynai ir socialiniai inkubatoriai, per diskusijas gimusias naujas įžvalgas paverčiantys faktiniais prototipais, kuriuos galima išbandyti praktikoje.

64.

Šie pasiūlymai iš tikrųjų padės panaikinti atotrūkį inovacijų srityje, jei bus taikomi visiems Europos regionams. RK pripažįsta, kad reikia galvoti apie novatoriškų regionų, gerai dirbančių regionų, taip pat pažeidžiamesnių, prasčiau dirbančių ir mažiau pažengusių regionų poreikius. Žinoma, konkrečių tikslinių veiksmų ir programų reikia imtis kiekviename lygmenyje. Be to, mes pabrėžiame, kad svarbu remti regionų ir bet kokį kitą bendradarbiavimą: aktyvų keitimąsi žiniomis su partneriais ir kolektyvinį procesų ir praktikos, kuri suveiktų konkrečioje situacijoje, kūrimą, regionų tarpusavio ugdomąjį vadovavimą ir konsultavimą, mokymosi vieniems iš kitų ir bendro darbo iniciatyvas, kurios leidžia mažiau pažengusiems regionams pasinaudoti kitų regionų patirtimi ir tuo pačiu metu savo stipriosiomis savybėmis ir specializuota patirtimi prisidėti prie kituose regionuose vykdomų inovacijų ir jas paremti. Ši galinga regionų įvairovė turėtų būti Europos naujo pranašumo, kurį teikia bendradarbiavimas, ašis.

65.

RK yra tvirtai įsitikinęs, kad geriausias būdas puikius ketinimus paversti tikrais rezultatais, turinčiais milžinišką poveikį Europos žmonėms, yra apibrėžti, kaip šioje nuomonėje išdėstyti pasiūlymai ir rekomendacijos galėtų būti įgyvendinami praktiškai, ir bendradarbiaujant išanalizuoti perspektyvius metodus, kad juos būtų galima įgyvendinti regionuose ir už jų ribų. Tai yra svarbiausias veiksnys norint panaikinti atotrūkį inovacijų srityje.

66.

Pareiga diegti šiuos reikalingus pokyčius tenka visiems lygmenims ir visiems subjektams. Pareiga įgyvendinti šioje nuomonėje pateiktus pasiūlymus, žinoma, pirmiausia tenka Europos Komisijai, o taip pat sprendimus priimantiems asmenims vietos ir regionų lygiu bei kitiems subjektams. Tam tikra atsakomybė tenka ir ES pirmininkaujančiai Airijai, nes ji gali įgyvendinti kai kuriuos arba visus čia pateiktus pasiūlymus, kai tik bus įmanoma ir kiek tai įmanoma.

67.

Regionų komitetas rekomenduoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, Komisija ir kiti subjektai užtikrintų tolesnį darbą kaupdami gerosios praktikos pavyzdžius. Taip siekiama paspartinti pageidaujamus pokyčius apskritai, o kartu ir taikant įvairias priemones, kurios įvardytos prioritetiniais projektais. Kai kurios jų turėtų būti įtrauktos į ateityje pirmininkausiančių šalių darbotvarkes.