2.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/47

—

atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų ekonomika plačiąja prasme neapsiriboja vietovėmis ir subjektais, turinčiais tiesioginę prieigą prie jūrų ir vandenynų. Jūrų ekonomika taip pat didele dalimi svarbi toli nuo pakrantės ir uostų esančioms vietovėms, be kitų priežasčių dar ir todėl, kad ten gaminama laivų įranga ir kad jie susiję su transporto, logistikos ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla;

—

pasisako už tai, kad besivystant mėlynajai ekonomikai vykdymo tikslais būtų naudojamasi regioniniais Europos jūrų baseinų ypatumais ir į juos atsižvelgiama;

—

pabrėžia, kad būtina finansiškai remti akvakultūrą jai skiriant ES lėšų, ir atmeta pasiūlymus genetiškai modifikuoti jūrų organizmus siekiant sukurti naujas ligoms ar aplinkos taršai atsparesnes rūšis;

—

atkreipia dėmesį į po pasaulinių karų ir šaltojo karo likusią karinę įrangą ir praeityje į jūrą išmestas radioaktyviasias atliekas ir mano, kad labai svarbu parengti Europos lygmens metodologiją ir suteikti lėšų šių pavojingų medžiagų saugumo užtikrinimui;

—

ragina Regionų komitetą, kuris yra vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas, nuolat įtraukti į bet kokią veiklą, kuri bus vykdoma mėlynojo augimo klausimu, įskaitant Jūrų baseinų strategijų, kurios, jo nuomone, yra svarbios pagrindinių mėlynojo augimo aspektų įgyvendinimo priemonės, rengimą.

Pranešėjas

Adam BANASZAK (PL / EA), Kujavijos Pamario vaivadijos tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“

COM(2012) 494 final

1.

pabrėžia, kad mėlynojo augimo koncepcija grindžiama prielaida, kad jūros, pakrantės ir vandenynai gali atlikti svarbų vaidmenį įveikiant daugelį šiandieninių problemų, ir šio augimo pagrindu turėtų būti tvaraus vystymosi principai ir „pažangioji specializacija“;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų ekonomika plačiąja prasme neapsiriboja vietovėmis ir subjektais, turinčiais tiesioginę prieigą prie jūrų ir vandenynų. Jūrų ekonomika taip pat didele dalimi svarbi toli nuo pakrantės ir uostų esančioms vietovėms, be kitų priežasčių dar ir todėl, kad ten gaminama laivų įranga ir kad jie susiję su transporto, logistikos ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla;

3.

pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos atveju labai svarbu augimas, kuris gali užtikrinti didesnį ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje;

4.

yra įsitikinęs, kad mėlynasis augimas turi būti grindžiamas biologinės įvairovės ir jūrų aplinkos bei jos ekosistemų apsauga, kuri sustiprintų sveikų ir atsparių jūrų ir pakrančių ekosistemų atliekamus gamtinius vaidmenis;

5.

palankiai vertina šiuo metu ES vykdomas ir 2014–2020 m. numatytas iniciatyvas, kuriomis siekiama paremti valstybių narių vietos bei regionų valdžios institucijų veiksmus ir paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą;

6.

remia siekius visoje Europos Sąjungoje įdiegti suderintą Jūrų erdvės planavimo sistemą, kuri bus svarbi priemonė, padėsianti suderinti įvairių mėlynosios ekonomikos sektorių interesus ir užtikrinti veiksmingą ir tvarų vertingų jūrų išteklių naudojimą;

7.

mano, kad Europa neturi vienos bendros jūrų politikos. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį, kad komunikate neatsižvelgta į keletą jūrų ekonomikos sričių, pavyzdžiui, jūrų transportą ir laivų statybos pramonę;

8.

sutinka, kad atsinaujinančiosios jūros energijos pramonė plačiąja prasme yra svarbus ekonomikos sektorius, suteikiantis galimybę gauti elektros energijos, kuri daro nedidelį poveikį aplinkai ir gali paskatinti atitinkamo regiono vystymąsi;

9.

pabrėžia, kad ES lėšos yra svarbi priemonė, atliekanti šio ekonomikos sektoriaus varomosios jėgos vaidmenį. Lėšos naudojamos šios srities investicijoms, moksliniams tyrimams ir vystomajai veiklai, taip pat žmogiškųjų išteklių mokymui finansuoti;

10.

primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti su atsinaujinančiosios energijos gamyba susijusių įrenginių aplinkai daromam poveikiui;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiosios jūros energijos pramonės vystymas gali paskatinti mažesnių jūros uostų, kurie bus pajėgūs patenkinti šio jūrų ekonomikos sektoriaus logistinius poreikius, vystymąsi;

12.

yra įsitikinęs, kad jūrinių valstybių administracijos, uostų administracijos ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų būti pakviestos įsitraukti į tolesnes diskusijas dėl atsinaujinančiosios jūros energijos sektoriaus perspektyvų;

13.

pabrėžia, kad viešasis sektorius turės atlikti išskirtinį vaidmenį remiant būsimas šios srities iniciatyvas;

14.

atkreipia dėmesį, kad akvakultūros vystymas, taip pat aplinkos tausojimu, ekologine pusiausvyra ir bioįvairove grindžiamas produkcijos didinimas turės teigiamo poveikio žuvies ir kitų jūrų organizmų vartojimo augimui. Tai leis pagerinti visuomenės sveikatą, paremti akvakultūros srityje veikiančius ūkio subjektus, sumažinti žuvų baltymų pakaitalų kiekį ir suteikti postūmį užimtumui šiame mėlynosios ekonomikos sektoriuje;

15.

pabrėžia, kad būtina finansiškai remti akvakultūrą jai skiriant ES lėšų. Taip bus padidinta žvejybos sektoriaus ir žuvininkystės veiklos svarba pakrančių regionams;

16.

atmeta pasiūlymą genetiškai modifikuoti jūrų organizmus siekiant sukurti naujas ligoms ar aplinkos taršai atsparesnes rūšis;

17.

pritaria žvejybos laivų variklių keitimui ir naujų energiją tausiai naudojančių žvejybos laivų tiekimui rinkai siekiant vykdyti atrankiąją žvejybą ir pagerinti laivų saugumą ir patogumą;

18.

primena savo poziciją, išdėstytą nuomonėje dėl bendros žuvininkystės politikos reformos, kurioje buvo pripažinta, kad reikia įsteigti Akvakultūros patariamąjį komitetą, kuris vienytų gamybos sektoriaus atstovus;

19.

pabrėžia Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK), kuris yra mokslinė įstaiga, talkinanti Europos Komisijai siekiant užtikrinti tvarų žuvininkystės valdymą, vaidmenį;

20.

atkreipia dėmesį, kad daugelis ES gyventojų vis dažniau renkasi atostogas kurios nors iš ES šalių pajūryje. Beje, tokių atostogų populiarumo didėjimą skatina gerėjanti šiame ekonomikos sektoriuje teikiamų paslaugų kokybė;

21.

pritaria strateginiam požiūriui į jūrų uostų, prieplaukų pajėgumų ir transporto plačiąja prasme infrastruktūrą ir pabrėžia tokios investavimo veiklos finansinio rėmimo sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis svarbą;

22.

yra įsitikinęs, kad pagal naująją 2014–2020 m finansinę programą reikėtų remti ir skatinti iniciatyvas, kurias įgyvendinant vienu metu būtų taikomos su pakrančių apsauga susijusios priemonės irplėtojama aplinkai nekenkianti turizmo veikla;

23.

pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos atlieka svarbų vaidmenį išsaugant ir apsaugant jūrų ekosistemas ir vystant tvarią turistinę nardymo veiklą, kadangi ji yra strateginė jūrų aplinkos pažinimo ir visuomenės informavimo apie ją priemonė;

24.

pritaria šiandieniniam vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui remiant, skatinant ir populiarinant aplinkos apsaugą, turizmo infrastruktūros vystymo iniciatyvas, taip pat šio ekonomikos sektoriaus aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimą;

25.

atkreipia dėmesį į jūreivystės mokyklų ir universitetinių mokymo centrų, jūrų ekonomikai rengiančių kvalifikuotus darbuotojus, turinčius ir aukštojo mokslo laipsnį, ir gerų konkretaus darbo kompetencijų, svarbą. Taip pat labai svarbu remti jūreivystės mokyklų bendradarbiavimo forumus;

26.

sutinka, kad dėl didėjančio žaliavų poreikio gali išaugti susidomėjimas jų išgavimu iš jūrų ir vandenynų dugno ir tai gali turėti sunkių padarinių jūrų ekosistemų, iš kurių kai kurios yra menkai žinomos, pusiausvyrai, o dugno kasimas netoli kranto teritorijose gali sukelti gamtos ir žmogaus aplinkai žalingus reiškinius (žemės įgriuvos, erozija, jūros užliejimas). Todėl, kaip Komitetas nurodė savo nuomonėse dėl tvaraus vystymosi, pirmenybę reikėtų teikti tokių žaliavų pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui siekiant sumažinti minėtą ekonominį spaudimą;

27.

yra įsitikinęs, kad moksliniams tyrimams ir vystomajai veiklai remti skirti ištekliai, universitetinių centrų, tyrimų, mokslinių programų ir stipendijų finansavimas gali suteikti postūmį šios ekonomikos srities vystymuisi;

28.

pabrėžia, kad išties svarbu remti specializuotą laivų statybos sektorių ir laivų bei kitų jūrinių įrenginių (įskaitant kasybos laivus) įrangos gamybą, kadangi tai padės jūros dugne esančius telkinius eksploatuoti laikantis aukštų aplinkos apsaugos standartų;

29.

atkreipia dėmesį į klausimą, kuris gali būti labai svarbus visoms pasiūlytoms mėlynosios ekonomikos vystymo sritims – po pasaulinių karų ar šaltojo karo likusi karinė įranga ir praeityje į jūrą išmestos radioaktyviosios atliekos. Tuo tikslu svarbu parengti Europos lygmens metodologiją ir suteikti lėšų šių pavojingų medžiagų saugumo užtikrinimui;

30.

sutinka, kad šiuo metu visa vandens ištekliais grindžiamų biotechnologijų sritis yra menkai išvystyta. Nurodyti gerosios praktikos pavyzdžiai, visų pirma jūrų organizmų naudojimas vaistams gaminti, teikia vilties, kad šioje srityje vykdomi moksliniai tyrimai gali būti išties vaisingi;

31.

yra įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų stebėsena gali padėti pritaikyti naujas novatoriškas technologijas, kurios jas įdiegus pramonės lygmeniu galėtų suteikti reikšmingą postūmį ekonomikai;

32.

pabrėžia, kad tvarus mėlynosios ekonomikos vystymas turi būti grindžiamas aplinkos tausojimu ir tvaraus vystymosi principais. Tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vystant mėlynąją ekonomiką būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus;

33.

mano, kad mėlynosios ekonomikos atveju labai svarbu vystyti pagrindinę infrastruktūrą, visų pirma jūrų uostus, prieplaukų pajėgumus ir transporto tinklus. Todėl visi paramos infrastruktūros vystymui būdai, visų pirma mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos, nusipelno išskirtinio dėmesio ir turi būti nagrinėjamos strategiškai;

34.

pasisako už tai, kad besivystant mėlynajai ekonomikai vykdymo tikslais būtų naudojamasi regioniniais Europos jūrų baseinų ypatumais ir į juos atsižvelgiama;

35.

ragina Regionų komitetą, kuris yra vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas, nuolat įtraukti į bet kokią veiklą, kuri bus vykdoma mėlynojo augimo klausimu, įskaitant Jūrų baseinų strategijų, kurios, jo nuomone, yra svarbios pagrindinių mėlynojo augimo aspektų įgyvendinimo priemonės, rengimą.