10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/45

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos 2012 m. liepos mėn. paskelbtą veiksmų planą dėl statybų sektoriaus tvaraus konkurencingumo.

1.2

Komitetas pripažįsta strateginę statybų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, nes jis prisideda prie BVP ir užimtumo lygio didinimo ir yra ekonomikos augimą skatinantis veiksnys.

1.3

EESRK mano, kad statybų sektorius galėtų aktyviai prisidėti prie ES energijos poreikio mažėjimo, ir taip mažinti žmonijos ekologinį pėdsaką bei padėti švelninti klimato kaitos poveikį bei prisitaikyti prie jo. Komitetas tikisi, kad veiksmų planas padės šiam sektoriui atremti šiuos svarbius visuomenei kylančius iššūkius.

1.4

Statybų sektorius, sukuriantis beveik 10 % ES BVP, yra labai svarbus visos ekonomikos būklei. Siekdami ekonomikos augimo, nacionalinės politikos rengėjai turi bendradarbiauti su statybų sektoriumi, kaip tai darė Komisija rengdama šį komunikatą, ir pasirūpinti, kad sektorius, sudarius jam tinkamas finansines ir reguliavimo sąlygas, galėtų užtikrinti ES piliečiams ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą, nes jie yra to nusipelnę.

EESRK mano, kad statybų sektoriui nereikalinga tokia tiesioginė finansinė parama kaip subsidijos, tačiau veiksmų planu turėtų būti siekiama parengti tokią politikos ir reguliavimo sistemą, kuri leistų sektoriui optimaliai prisidėti prie ekonomikos augimo, socialinės gerovės ir aplinkos valdymo, o tam būtina užtikrinti pakankamą viešųjų investicijų srautą ir privatų finansavimą perspektyviems projektams, taip pat valstybių narių ekonomikos finansavimą, kuris iš esmės priklauso nuo bankų kreditų; visų pirma būtina numatyti skubias ir veiksmingas priemones palengvinančias MVĮ sąlygas gauti kreditą, įskaitant konkrečius garantijos ir priešpriešinės valstybės garantijos mechanizmus.

1.5

ES reguliavimo ir standartizavimo sistemos paprastumas, stabilumas ir nuoseklumas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys Europos statybų sektoriaus vidaus ir išorės konkurencingumą.

1.6

EESRK puikiai supranta, kad nors griežtas taupymas iš naujo subalansuoja struktūrines spragas, vis tik toks taupymas nelemia ekonomikos atsigavimo atnaujinto augimo, o tik dar labiau pagilina ekonomikos krizę daugelyje šalių. Investicijos į tvarius pastatus ir infrastruktūrą yra būtinos norint užtikrinti būsimą Europos augimą ir darbo perspektyvas.

1.7

Organizuota pilietinė visuomenė ragina Komisiją, Europos Parlamentą, Tarybą ir valstybių narių vyriausybes investicijas į pagal tvarumo principą pastatytus pastatus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą laikyti strategiškai svarbiomis, nes jos prisideda prie būsimo ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir nėra tik dar viena viešojo sektoriaus išlaidų forma. Be to, EESRK rekomenduoja į tokias investicijas neatsižvelgti vertinant, kaip šaliai sekasi vykdyti Stabilumo ir augimo paktą.

1.8

Energijos poreikį galima labai sumažinti renovavus senstantį ES pastatų ūkį, kad būtų galima pasiekti ES tikslus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo 20% ir energijos poreikio sumažinimo 20%. Tokios priemonės taip pat sumažintų iškastinės energijos importą ir padėtų užtikrinti, kad tebesitęsiant finansų ir ekonomikos krizei daugiau ES turto liktų Europoje, nes tai padėtų išsaugoti darbo vietas ir kurti naujas. Kad būtų galima išnaudoti šį potencialą, šalys turi teikti pakankamai finansinių ir fiskalinių paskatų, kad rinka būtų skatinama labiau taupyti energiją ir kad sumažėtų kvalifikacijos spragos.

1.9

Dar vienas didelis uždavinys – atnaujinti Europos transporto, energetikos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kad būtų patenkinti būsimų kartų poreikiai ir užtikrintas Europos tarptautinis konkurencingumas ir patrauklumas tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI). Jeigu vyriausybės nesupras tokių investicijų svarbos, Europa gali atsilikti nuo kitų pasaulio regionų ekonomikos ir socialinės gerovės srityse.

1.10

Dėl demografinių pokyčių sektoriui iškils naujų iššūkių dėl gyvenamosios aplinkos, pavyzdžiui, senėjant visuomenei teks daugiau galvoti apie gyvenamosios aplinkos prieinamumą. EESRK atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos standartizacijos komitetas (CEN) Europos Komisijos pavedimu koreguoja atitinkamus standartus pagal principą „visiems tinkamas“. Be to, statybų sektorius susiduria su senėjančios darbo jėgos problema. Todėl EESRK primena Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ (1) ir iššūkį visai ekonomikai.

1.11

Statybų sektoriui, padedančiam sušvelninti klimato kaitos padarinius, prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių kelia ir naujų, su gyvenamąja aplinka susijusių iššūkių, kuriuos sektorius turės atremti. Tai pasakytina apie ekstremalių oro reiškinių poveikį, dėl kurio reikės atsparesnės gyvenamosios aplinkos ir atitinkamų apsauginių konstrukcijų. EESRK pabrėžia, kad į tai būtina atsižvelgti taikant esamus standartizuotus techninius metodus, pavyzdžiui, Eurokodus.

1.12

Statybos atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas, jeigu tik tam bus skirta reikalingų investicijų, ir nors projektų obligacijomis galima padidinti papildomo privataus sektoriaus finansavimo projektams poveikį, jų vaidmuo nėra toks svarbus kaip viešųjų investicijų.

1.13

Daug statybų sektoriaus bendrovių, ypač MVĮ, jaučia didelį spaudimą tiek dėl viešojo, tiek dėl privataus sektoriaus klientų pavėluotų mokėjimų. Kad bendrovės išliktų, turi būti tinkamai užtikrintas Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, vykdymas. EESRK primygtinai pabrėžia, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2011/7/ES nuostatas ir pasiekti joje užsibrėžtų tikslų ypač svarbu viešųjų pirkimų atveju mokėjimo / gavimo terminus sumažinti iki ne daugiau kaip 30 dienų ir užtikrinti, kad jų bus laikomasi iš tiesų apmokant sąskaitas, priimant atitinkamas biudžetines ir administracines priemones (visų pirma susijusias su banko paskolų gavimu įsiskolinimams padengti). EESRK sutinka, kad svarbu pirmenybės tvarka išspręsti iki Direktyvos 2011/7/ES perkėlimo susidariusių įsiskolinimų problemą. Iš tiesų smarkiai vėluojantis sąskaitų apmokėjimas vykstant skirtingiems viešiesiems pirkimams labai kenkia įmonių konkurencingumui, pelningumui ir gyvybingumui. Tos šalys, kurios yra nustačiusios trumpesnius mokėjimo terminus, neturėtų taikyti direktyvos leidžiančių nukrypti nuostatų, kad šiuos terminus pailgintų. Todėl EESRK rekomenduoja 30 dienų mokėjimo terminą laikyti ilgiausiu leistinu terminu sąskaitoms faktūroms apmokėti (įskaitant priėmimą ir patikrinimą).

1.14

Kad nebūtų prarasta ar labai nesumažėtų ekonomikos atsigavimo galimybių, EESRK nuomone, būtina atnaujinti ir sustiprinti banko paskolų teikimą investuotojams ir realiajai ekonomikai. Komitetas rekomenduoja vengti vykdyti pernelyg didelę rizikos ribojimu pagrįstą paskolų teikimo priežiūrą ir užuot pirmenybę teikus investicijų į vertybinius popierius vystymui, skolinti krizę išgyvenusioms įmonėms. Trumpalaikės paskolos yra gyvybiškai svarbios daugelio bendrovių, ypač MVĮ, kasdieniam išlikimui. Todėl šiuo metu ribotas bankų skolinimas kelia realų pavojų tokių įmonių gyvybingumui. Kad ir taip ribotas skolinimas dar labiau nesumažėtų, tokios finansų rizikos ribojimo taisyklės, kokios yra pasiūlytos susitarime „Bazelis III“, neturėtų lemti tolesnio bankų skolinimo realiajai ekonomikai mažėjimo. Tai bus galima pasiekti, jeigu pigiam skolinimuisi iš Europos centrinio banko bus taikoma sąlyga, kad didelė paskolos dalis turi duoti naudos realiajai ekonomikai.

1.15

Labai svarbi tvaraus ir konkurencingo statybų sektoriaus sukūrimo dalis yra tinkamų darbo sąlygų sektoriuje užtikrinimas. 1993 m. Atkins ataskaitoje (2) daroma išvada, kad statybų sektorius, kuriame dažnai taikomos nuo tokios mažų garantijų darbo formos kaip apgaulinga savisamda, neskatina našumo. Todėl veiksmų plane turėtų būti nurodytos ir strategijos, skirtos stabilizuoti užimtumą ir kovoti su neteisėta praktika, pavyzdžiui, netikra savisamda.

1.16

Nepriklausomai nuo užimtumo formos, turi būti nustatytos paskatos darbo jėgos kvalifikacijai kelti ir mokymosi visą gyvenimą galimybėms suteikti.

1.17

Taisyklių ir socialinių įsipareigojimų apėjimas iškreipia statybų rinką. Todėl turi būti užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos, užtikrinant priimančiojoje šalyje galiojančių teisės aktų vykdymą ir prisitaikymą prie socialinių sąlygų. Kad šis tikslas būtų pasiektas, turi būti taikomi tinkami priimančiosios šalies sąlygų vykdymą užtikrinantys mechanizmai.

1.18

EESRK ragina Europos institucijas ir valstybes nares sustiprinti politiką ir imtis konkrečių veiksmų prieš korupciją ir nusikalstamų organizacijų poveikį viešiesiems pirkimams, ypač dėl didelių infrastruktūros projektų; dėl tokio poveikio, kai naudojami gąsdinimai ir smurtas, suvaržoma laisvė ir demokratija, atsiranda nepriimtina ir nesąžininga konkurencija.

1.19

EESRK pabrėžia, kad valstybėms narėms reikėtų leisti taikyti egzistuojančias ir papildomas kontrolės priemones arba administracinius formalumus, kurie laikomi efektyviais ir reikalingais. Jos taip pat privalėtų užtikrinti, kad tokia kontrolė, stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmai, taip pat efektyvūs ir pakankami patikrinimai būtų tikrai vykdomi, siekiant užtikrinti atitiktį nacionalinei teisei ir darbuotojų komandiravimo direktyvai (96/71/EB).

1.20

Darbuotojams migrantams turėtų būti sudarytos būtiniausios socialinės sąlygos ir (arba) vienodos sąlygos pagal priimančiojoje šalyje galiojančias sąlygas ir teisės aktus. Turėtų būti įgyvendinti tinkami vykdymo užtikrinimo mechanizmai kovai su socialiniu dempingu ir nevienodu teisės aktų taikymu darbuotojams migrantams.

1.21

Statybų sektoriuje būtina sustiprinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, nes tai padėtų didinti našumą. Būtina politika, palanki nuolatinėms inovacijoms, našumo didinimui keliant darbo jėgos kvalifikaciją, pažangiems naujiems produktams ir darbo organizavimo metodams bei kokybiškoms darbo vietoms. Šiuo požiūriu aplinkosaugos technologijos gali tapti teigiamus poslinkius skatinančiu veiksniu.

1.22

EESRK remia sąžiningas ir subalansuotas sutarčių sąlygas, kurios turėtų būti įgyvendintos visose ES valstybėse narėse ir turėtų būti taikomos ir ne ES šalių įmonėms, veikiančioms ES statybos rinkoje. Norint užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją, būtina skatinti rinktis ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus (vietoj „žemiausios kainos“) ir nuosekliai atmesti pasiūlymus, kuriuose pasiūlyta neįprastai maža kaina.

1.23

Kad statybos padėtų sklandžiau įgyvendinti tvaraus vystymosi principus, EESRK rekomenduoja turtą vertinti ir jo kainą nustatyti remiantis jo viso gyvavimo ciklu. Kai kuriais atvejais tokie vertinimai turėtų būti atliekami remiantis Europos standartizavimo komiteto parengtais ar patvirtintais standartais.

1.24

EESRK palankiai vertina aukšto lygio forumo statybos klausimais sukūrimą ir norėtų jame dalyvauti, kad padidėtų ES politikos, susijusios su statybų sektoriumi, nuoseklumas.

2.1

ES-27 statybų sektorius labai nukentėjo 2008 m. prasidėjus finansų krizei, lėmusiai statybų veiklos ekonominį nuosmukį. Augimas greitai neatsinaujino, nes euro zonai priklausančiose valstybėse narėse prasidėjo valstybės skolos krizė, o daugelyje valstybių narių buvo įgyvendinamos griežto taupymo priemonių programos.

2.2

Nepaisant to, 2011 m. statybų sektoriaus apyvarta pasiekė 1 208 mlrd. eurų, o tai sudaro 9,6% ES-27 BVP ir 51,5% bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui skiriamos sumos (3).

2.3

Kalbant apie įmones, statybų sektoriuje veikia 3,1 mln. įmonių, iš kurių 95% yra MVĮ, kuriose dirba ne daugiau kaip 20 darbuotojų, o 93% – mažiau nei 10 darbuotojų.

2.4

Statybų sektorius yra didžiausias Europos pramonės darbdavys; šiame sektoriuje 2011 m. dirbo 14,6 mln. darbuotojų, o tai sudaro 7% bendro dirbančiųjų skaičiaus ir 30,7% dirbančiųjų pramonės sektoriuje skaičiaus. Nuo 2008 m. užimtumo lygis nuolat mažėjo.

2.5

Įskaičiavus didinamąjį poveikį (sukūrus vieną darbo vietą šiame sektoriuje, sukuriamos dar dvi darbo vietos kituose sektoriuose), ES yra 43,8 mln. darbuotojų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo statybų sektoriaus.

2.6

Įvairių valstybių narių statybų sektorius nukentėjo nuo tų pačių ekonominių veiksnių:

2.7

Nacionalines pastangas sumenkino biudžeto ir fiskalinio konsolidavimo priemonės bei labai apkarpytos investicijos siekiant įveikti valstybės skolos krizę.

2.8

Tokia padėtis dar labiau susilpnino jau ir taip nestabilų verslą ir pakirto vartotojų pasitikėjimą.

2.9

Prognozuojama, kad dėl nuosmukio visuose statybų sektoriaus segmentuose bendra statybų apimtis 2012 m. sumažės daugiau kaip 2%.

2.10

Pasaulio banko analizėje statybų sektorius buvo nurodytas tarp tų, kuriuose klesti korupcija ir organizuotas nusikalstamumas:

ES valstybės narės nurodo, kad korupcija pasireiškia tokiais būdais:

3.1

Siūlomos strategijos tikslai:

3.2

Šio pasiūlymo paskirtis:

3.3

Siūlomame veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama penkiems tikslams:

3.4

Kalbant apie valdymą, siūlomas trišalis (Komisija, valstybės narės, suinteresuotieji subjektai) strateginis forumas strategijos įgyvendinimo pažangai stebėti.

4.1.1

Klimato kaitos poveikio sušvelninimas ir prisitaikymas prie jo bei žmonijos ekologinio pėdsako sumažinimas.

Statybų veikla yra vietos verslas ir itin imlus darbui. Todėl negalima gamybos perkelti į lengvatinių mokesčių zoną, nes reikia užtikrinti, kad darbo vietos išliktų ES.

43,8 mln. darbuotojų ES-27 vis dar tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo statybų sektoriaus.

Tai, kad daug labai mažų įmonių ir MVĮ dalyvauja statybų versle reiškia, kad ši veikla turi gilias šaknis vietos bendruomenėse, atspindi vietos tradicijų ir kultūrų įvairovę.

Daugelyje valstybių narių statybų sektorius, kartu su profesinio mokymo įstaigomis, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant jauniems darbuotojams galimybę dalyvauti pameistrystės programose, kartu ir socialinį judumą.

4.2.1

Daugelio šalių statybų sektoriuje yra taisyklių, kurios trukdo veikti įmonių bendradarbiavimo mechanizmams (pvz., atsakomybės taisyklės), jo vertės grandinė – sudėtinga, daug galimybių kilti konfliktams ir atsirasti neefektyviai veiklai. Tokia padėtis trukdo didinti konkurenciją.

4.2.2

Nepaisant teigiamų poslinkių, pavyzdžiui, Europos statybos forumo neoficialios platformos 2010 m. lapkričio mėn. pirmą kartą paskelbto manifesto „Gerovės kūrimas Europos ateičiai“ ir ypač 2013 m. sausio mėn. dar kartą paskelbto dėl Komisijos komunikato, sektorių sudaro tiek daug suinteresuotųjų subjektų, kad jiems sunku derinti savo nuomonę ir kalbėti vieningai nacionaliniu arba Europos lygiu.

4.2.3

Kai kuriais atvejais sektorius neatsparus spekuliaciniams turto burbulams – toks burbulas 21-ojo amžiaus pirmąjį dešimtmetį susidarė daugelyje valstybių narių ir jį lėmė kreditai mažomis palūkanomis nekilnojamam turtui vystyti.

4.2.4

Politikos priemonės, skirtos skatinti konkrečias statybų formas, pavyzdžiui, fiskalinės paskatos pastatų renovacijai arba modifikavimui siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, arba supirkimo tarifai siekiant paremti labai mažus atsinaujinančius energijos šaltinius, dažnai būna nenuspėjamos, trumpalaikės ir nutraukiamos dar prieš tai, kai pradeda duoti juntamą naudą.

4.2.5

Viešųjų pirkimų kriterijus paprastai būna žemiausia kaina. Toks spaudimas mažinti siūlomas kainas trukdo bendrovėms diegti inovacijas savo procesuose ir investuoti į naujas ir inovacines medžiagas. Be to, viešuosiuose pirkimuose dažnai neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Galimybių pateikti alternatyvius pasiūlymus nebuvimas, kartu su ribojančiomis sąlygomis dėl draudimo, yra papildomos kliūtys, trukdančios didinti inovacijas.

4.2.6

Statybų sektoriuje į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuojama mažai, palyginti su kitais pramonės sektoriais; taip yra dėl to, kad sektorius yra susiskaidęs, statybos darbai griežtai ir kategoriškai reglamentuojami, pelno maržos tradiciškai mažos. Visgi EESRK atkreipia dėmesį į viešojo ir privataus sektorių partnerystę siekiant energijos vartojimo efektyvumo, kuri naudoja moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamą Europos Sąjungos paramą ir atitinkamą privataus sektoriaus skiriamą finansavimą.

4.2.7

Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos didelės pažangos, statybų sektoriaus įvaizdis vis dar yra ne koks ir prioritetu išlieka geresnių rezultatų sveikatos ir saugos srityje siekimas. Kalbant konkrečiau, nepaisant nuosmukio, pramonei vis dar nesiseka pritraukti pakankamai kvalifikuotų inžinierių iš universitetų. Dėl demografinių pokyčių ši problema vis gilės. Pats sektorius turi spręsti įvaizdžio problemą ir siekti pritraukti jaunus kvalifikuotus darbuotojus.

4.3.1

Pastatų fondo energijos vartojimo efektyvumas yra didžiulė galimybė sektoriui suintensyvinti veiklą taikant esamas technologijas. Tačiau nacionalinės vyriausybės turi pripažinti tokį potencialą ir skirti reikalingą finansinę paramą bei fiskalines paskatas.

4.3.2

Valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų koordinuoti didelio masto investicijų į pagrindinę infrastruktūrą ir pastatus programas, kurių sumos yra didesnės nei gali būti skiriamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę iš kitos daugiametės finansinės programos.

4.3.3

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu sektorius gali sukurti tvarią, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, jei tik bus teikiamos būtinos reguliavimo ir finansinės paskatos.

4.3.4

Statybų sektorius bus vienas pirmųjų, kuris imsis priemonių atremti klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų uždavinius.

4.3.5

Tokių naujų technologijų, pagrįstų IT, kaip statinio informacinis modeliavimas, vystymas padeda skatinti šiame sektoriuje diegti inovacijas ir didinti efektyvumą.

4.4.1

Pagrindinė grėsmė, su kuria susiduria statybų sektorius, yra viešųjų ir privačių investicijų trūkumas ir dėl to jau yra bankrutavusios perspektyvios įmonės, o nuo 2008 m. labai sumažėjo užimtumo lygis. Dėl nesibaigiančio nuosmukio statybų sektoriuje bus visam laikui prarasta nemažai architektų, projektuotojų, inžinierių ir amatininkų.

4.4.2

Kita sektoriui kylanti grėsmė, susijusi su pirmiau minėtąja, yra darbo jėgos senėjimas ir jaunų kvalifikuotų darbuotojų, kurie pakeistų senėjančius darbuotojus, trūkumas. Remiantis Vokietijos duomenimis, galima daryti išvadą, kad 2011 m. 44% darbuotojų buvo vyresni nei 45 metų.

4.4.3

Dar viena grėsmė – į ES viešųjų pirkimų rinką ateinantys trečiųjų šalių rangovai. Šios bendrovės, dažnai valstybinės, jau yra pasinaudojusios savo buveinės šalies finansavimu, kad išvengtų sąžiningos konkurencijos; taip yra buvę, pavyzdžiui, vykdant A2 greitkelio Lenkijoje 2009 m. tiesimo projektą, kuriame dalyvavo Kinijos valstybinė bendrovė. Dėl tokios nesąžiningos konkurencijos blogėja statybų kokybė ir mažėja vietos statybininkų atlyginimai.

4.4.4

Valdžios institucijų spaudimas taupyti lėšas viešuosiuose pirkimuose lemia tai, kad labai dažnai siūloma neįprastai maža kaina. Dėl tokių pasiūlymų mažėja gyvenamosios aplinkos kokybė, prastėja darbuotojų socialinė gerovė ir ilgainiui didėja sąnaudos.

4.4.5

Statybų sektorius ir taip yra labai reglamentuotas ir tai daroma dėl rimtų priežasčių, tačiau ES lygiu priimami statybų sektorių reglamentuojantys teisės aktai galėtų duoti priešingą nei norimą rezultatą, jeigu nebus derinami.

4.4.6

Vienas svarbiausių ES statybų sektoriaus ypatumų yra itin didelis mobilumas. Kitų šalių darbuotojai neturėtų būti samdomi, ypač savisamdos pagrindais, ir laikinai komandiruojami vien dėl socialinio dempingo – siekiant išvengti prievolės mokėti priimančiojoje šalyje galiojančias socialinio draudimo įmokas ir vykdyti socialinius įsipareigojimus.

4.4.7

Statybinių medžiagų pramonei gresiantis didelis iššūkis – ateityje gauti žaliavų, taip pat išteklių naudojimo efektyvumas.

5.1

Keičiantis nuomonėmis per 2012 m. gruodžio 19 d. CCMI surengtą klausymą buvo pabrėžti šie pagrindiniai aspektai:

6.1

Statybų sektoriaus būsima raida susijusi su:

6.2

Statybų sektoriuje tarp suinteresuotųjų subjektų būtina trofinė grandinė: statybos bendrovės, planuotojai, architektai, projektuotojai, užsakovai, kt. turėtų dalyvauti tokiose žinių srityse kaip finansavimas, draudimas, viešieji pirkimai, rinkodara ir švietimas.

6.3

Kad būtų galima kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, statybos bendrovės siūlo visą priemonių ir struktūrinių reformų kompleksą, įskaitant: