31.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/55

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų

(COM(2011) 862 final – 2011/0418 (COD)

2012/C 229/10

Pranešėja Ariane RODERT

Taryba, 2010 m. sausio 20 d., ir Europos Parlamentas, 2012 m. sausio 17 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, ir nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų

COM(2011) 862 final – 2011/0418 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 194 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 9 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų, kuriuo siekiama reguliuoti tokių fondų plėtojimą užtikrinant aiškumą ir tikrumą visoms suinteresuotosioms šalims ir sudarant palankias sąlygas tokiems fondams pritraukti kaimyninių šalių kapitalą.

1.2   Socialinės įmonės priklauso augančiam sektoriui, kuris nemažai prisideda prie „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. EESRK palankiai vertina Komisijos dėmesį šiam sektoriui ir jos siekį paremti jo plėtojimą ir augimą.

1.3   Vienas svarbiausių prioritetų yra užtikrinti socialinėms įmonėms geresnes sąlygas pasinaudoti atitinkamu kapitalu, tačiau EESRK pabrėžia, kad ši iniciatyva turėtų būti laikoma tik viena iš daugelio labai reikalingų konkrečių finansinių priemonių, kurios iki šiol neparengtos.

1.4   EESRK ragina Komisiją ir toliau vartoti tokią socialinės įmonės apibrėžtį, kokia yra pateikta Socialinio verslo iniciatyvoje, užuot siekus sukurti naują apibrėžtį. Visų pirma reglamente išsakytas skirtingas požiūris į leidimą paskirstyti pelną savininkams turėtų būti dar smulkiau išaiškintas ir patikslintas, kad būtų pabrėžtos konkrečios ypatybės, kuriomis socialinės įmonės skiriasi nuo įmonių, kurių pagrindinis tikslas – kuo didesnis pelnas, tas pat pasakytina apie fondų požiūrį į kitus, tradiciškesnius rizikos kapitalo fondus.

1.5   EESRK manymu, esama pavojaus, kad kai kurios iš pasiūlytų nuosavo kapitalo priemonių gali daryti nedidelį poveikį investicijoms į socialines įmones, nes pasiūlytų investicinių priemonių struktūroje numatytas toks nuosavybės tipas, kuris daugeliu atvejų nėra suderinamas su daugumos veikiančių socialinių įmonių teisinėmis formomis. Šioms teisinėms formoms naudingiausios yra pasiūlytos ilgalaikės paskolos ir „bet kokios kitos rūšies dalyvavimas“, ir tai turėtų būti toliau vystoma.

1.6   Turėtų būti atsižvelgta ir į kitas socialinių įmonių ypatybes. Pavyzdžiui, reikėtų atkreipti dėmesį į atsargų pardavimą vykdant veiklą, susijusią su pažeidžiamomis grupėmis, poveikį socialinių įmonių nepriklausomumui, savotišką valdymo sistemą, ilgalaikių, o ne trumpalaikių investicijų poreikį ir mažesnę finansinę grąžą.

1.7   Siekiant pagerinti šių fondų poveikį socialinėms įmonėms, galbūt reikėtų apsvarstyti mišraus kapitalo galimybę, nes tai yra tinkamiausia socialinės įmonės finansavimo forma. Mišrus kapitalas apima subsidijas, ilgalaikes, „kantrias“ paskolas ir kitas priemones, kurių tvarumą ir ilgalaikį pobūdį užtikrina valstybinė nuosavybė arba garantijos. Reikėtų apsvarstyti ir galimybę naudoti kitas privačiojo kapitalo formas, pavyzdžiui, dotacijas, taip pat tinkamesnes „portfeliui priklausančių įmonių“ (taip reglamente vadinamos įmonės, į kurias investuojama, t. y. socialinės įmonės) nuosavybės formas, tokias kaip akcijos be balsavimo teisės.

1.8   Reglamente siūloma, kad į šiuos naujus fondus visų pirma turėtų galėti investuoti profesionalūs investuotojai ir didelės vertės turto turintys asmenys, investuojantys mažiausiai 100 000 EUR. Tačiau EESRK pabrėžia, kad palaipsniui saugūs, patikimesni fondai turėtų atverti duris plačiajai visuomenei ir mažesnio dydžio investicijoms.

1.9   Didžiausias šiam pasiūlymui iškylantis uždavinys yra būtinybė įvertinti ir pristatyti šių portfeliui priklausančių įmonių socialinį poveikį visuomenei. EESRK rekomenduoja visų pirma atlikti bendrą tyrimą ES lygmeniu ir bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais parengti kriterijus ir rodiklius nacionaliniais lygmenimis atsižvelgiant į veiklos formą, metodus ir tikslus.

1.10   Komisijai turi kuo greičiau pasinaudoti jai suteiktas įgaliojimais priimti deleguotus teisės aktus, kad būtų apibrėžti pagrindiniai terminai, prieš tai plačiai ir atvirai pasikonsultavusi su suinteresuotųjų subjektų, t. y. kolektyvinio investavimo subjektų, investuotojų ir socialinių įmonių, atstovais.

1.11   Turėtų būti parengtos visiems suinteresuotiesiems subjektams skirtos pasirengimo investuoti programos ir kitokios pajėgumų didinimo priemonės, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas ir sukurtos bendros struktūros, konkrečiai pritaikytos prie tokių socialinio verslumo fondų.

2.   Įžanga

2.1   Bendrosios rinkos aktu (1) Komisija įpareigota imtis priemonių, skirtų socialinių įmonių plėtrai Europoje paremti. Pasiūlymas dėl socialinio verslumo fondams skirtos Europos teisinės sistemos sukūrimo yra viena iš tų priemonių. Jo svarba buvo pabrėžta ir Socialinio verslo iniciatyvoje (2).

2.2   Socialinės įmonės yra besiformuojantis ES sektorius, ir iš tam tikrų įverčių matyti, kad socialinės investicijos galėtų sparčiai augti ir virsti rinka, kurios vertė gerokai viršytų 100 mlrd. EUR (3); tai parodo, kad šis besiformuojantis sektorius turi daug galimybių. Taigi užtikrinus, kad šis sektorius toliau augtų, būtų vertingai prisidėta prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įvykdymo. Tačiau reguliavimo reikalavimai ES ir nacionaliniu lygmeniu nėra pritaikyti taip, kad šių rūšių fondams būtų sudarytos geresnės sąlygos pritraukti kapitalą, kaip aiškiai nurodyta EESRK tiriamojoje nuomonėje dėl socialinio verslumo ir socialinių įmonių (INT/589) (4).

2.3   Šiuo Pasiūlymu dėl reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (toliau – reglamentas) siekiama nustatyti vienodus reikalavimus tiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurie nori naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“. Reglamentu nustatomos šiems fondams taikomos taisyklės, siekiant užtikrinti investuotojams pasitikėjimo ir tikrumo aplinką ir paremti socialinių įmonių augimą sudarant palankesnes sąlygas veiksmingesniam privačių investuotojų lėšų pritraukimui. 2011 m. dėl pasiūlymo buvo surengtos viešos konsultacijos ir buvo parengtas poveikio vertinimas.

2.4   Šioje nuomonėje nustatomi prioritetai ir rekomenduojama patikslinti kai kuriuos klausimus, į kuriuos reikia atsižvelgti tam, kad pasiūlymas dėl Europos socialinio verslumo fondų pasiektų savo tikslą.

3.   EESRK pastabos dėl siūlomo reglamento

3.1   I skyrius. Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

3.1.1   EESRK palankiai vertina Komisijos siekį remti socialines įmones Europoje ir stiprinti jų vaidmenį, taip pat tai, kad ji skiria pirmaeilį dėmesį augimui ir plėtrai reikalingo kapitalo prieinamumui. Komiteto nuomone, siūlomu reglamentu būtų sudarytos palankesnės sąlygos kai kurioms socialinėms įmonėms pritraukti privatųjį kapitalą. Ši iniciatyva yra būtina, kaip ir kiti pasiūlymai, pateikti socialinio verslo iniciatyvoje, kurioje kalbama apie kitokių finansavimo sprendimų poreikį.

3.1.2   Socialinės įmonės negali augti be kapitalo, tačiau kai kurios reglamente apibūdintos kapitalo rūšys dėl savo pobūdžio yra itin sunkiai prieinamos socialinėms įmonėms, ypač socialinės ekonomikos sąlygomis. Todėl reglamentą reikėtų laikyti tik viena iš daugelio priemonių, kurių reikia imtis siekiant pagerinti socialinių įmonių galimybes naudotis plėtrai būtinu kapitalu.

3.1.3   Iš reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų investicinių priemonių didžiausią dėmesį reikėtų skirti skolinimo priemonėms, tokioms kaip paskolos su žemomis palūkanomis arba „kantriam kapitalui“, nes kai kuriems suinteresuotiesiems subjektams būtų sunkiau pasinaudoti nuosavo kapitalo priemonėmis. Daugelio socialinių įmonių Europoje savininkai yra jų darbuotojai, partneriai, fondai ar ne pelno organizacijos, ir todėl daugeliu atvejų savininkų iš išorės dalyvavimas yra sunkiai įmanomas. Taip pat reikėtų svarstyti, ar socialinėms įmonėms tiktų kitos, tinkamesnės nuosavybės formos, kurios jau egzistuoja kai kuriose valstybėse narėse, pvz., akcijos be balsavimo teisės ir įvairių tipų skolos priemonės. Reikėtų apsvarstyti ir mokestines lengvatas kaip vieną iš pajamų modelio elementų.

3.1.4   Reglamente nurodytos (3 straipsnio 1 dalies c punkto v papunktis) investicinės priemonės turėtų daugiau dėmesio skirti socialinių įmonių dažniausiai naudojamoms priemonėms, kurios geriau atitinka jų ypatybes, pavyzdžiui, nuosavybės vertybiniai popieriai, specialios finansiniam sektoriui skirtos iniciatyvos (kooperatiniai bankai (5), etiniai ir socialiniai bankai (6), taip pat komerciniai bankai, įgyvendinantys socialines programas (7)), inovacinės priemonės, tokios kaip „socialinės obligacijos (8)“, ir palankūs apmokestinimo sprendimai. Šios priemonės ir kitas finansinis turtas gali sudaryti „mišrų kapitalą“, kuriuo paprastai dažniau naudojasi socialinės įmonės.

3.1.5   Reikėtų skatinti valstybės dalyvavimą tokiuose fonduose, pavyzdžiui, naudojant „fondų fondo“ sprendimą ar pasitelkiant pensijų fondus, kad būtų užtikrinta ilgalaikė investicijų perspektyva. Tačiau EESRK pabrėžia, kad valstybės įsipareigojimai neturėtų būti siejami su struktūrinių fondų lėšomis, kurių panaudojimo politiniai tikslai yra skirtingi.

3.1.6   Reglamente socialinės įmonės vadinamos „reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis“ ir pagal apibrėžtį jų metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR (3 straipsnio d punktas). Komisija turėtų apsvarstyti galimybę panaikinti šį apribojimą, nes gali būti sustabdyta įmonių plėtra. Be to, toks apribojimas užkirstų kelią kai kurių rūšių socialinėms įmonėms, tokioms kaip slaugos ir rūpybos bei socialinio būsto įmonės.

3.1.7   EESRK mano, kad būtina, jog socialinio verslumo ir socialinės įmonės apibrėžtys atitiktų apibrėžtį, kurią Komisija pateikė socialinio verslo iniciatyvoje. Reglamente pateikiama kiek pakeista „reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios socialinės įmonės“ apibrėžtis (3 straipsnio 1 dalies d punktas); reglamente, be kita ko, reikalaujama apibrėžti įmonės veiklą (3 straipsnio 1dalies d punkto i papunktis). EESRK manymu, organizacijos misija duoda daugiau naudos, nes socialinė įmonė yra sudėtinga įmonė, vykdanti įvairią veiklą.

3.1.8   Dėl pelno (3 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis) EESRK primena nuomonę INT/589, kurioje aiškiai pasakyta, kad socialinė įmonė yra „visų pirma pelno nesiekianti organizacija, iš esmės reinvestuojanti pajamų perteklių, o ne paskirstanti jį privatiems akcininkams ar savininkams“. Reglamento teiginį, kad galima gauti pelną ir paskirstyti jį akcininkams ir savininkams, reikėtų patikslinti, nurodant, kad pelnas turi būti naudojamas siekti įmonės svarbiausių socialinių tikslų, o labai retais atvejais, kai gali būti numatytos išimtys, turi būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų garantuota socialinių tikslų apsauga. Reglamente turi būti konkrečiai aptartas šis požiūris ir susijusios taisyklės, visų pirma nustatant aiškią skiriamąją ribą su lygiagrečiai svarstomu reglamentu dėl rizikos kapitalo fondų, kuris skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (9).

3.1.9   Paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, tikslinių grupių veikla, kuriais siekiama socialinio tikslo (3 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktis ir 3 straipsnio 2 dalis), turi būti apibrėžti konsultuojantis su socialinėms įmonėms atstovaujančia darbo grupe. Svarbu, kad ši darbo grupė atspindėtų socialinių įmonių įvairovę Europoje.

3.1.10   Ketvirtasis reikalavimas turėtų būti taikomas „reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms“. Socialinės įmonės uždarymo atveju didžioji jos turto dalis (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 60–70 proc.) turi būti ne paskirstyta jos partneriams, akcininkams, savininkams ar darbuotojams, o panaudota socialiniais tikslais.

3.1.11   Reglamentas visų pirma bus skirtas profesionaliems investuotojams ir „didelės vertės turto turintiems asmenims“. Tai, be kita ko, turėtų būti specialūs investuotojai iš viešojo ir pelno nesiekiančių organizacijų sektorių, kuriuose veikia, pavyzdžiui, kooperatyviniai bankai ir socialinės pakraipos finansinės įstaigos. Tačiau EESRK rekomenduoja Komisijai kuo greičiau nustatyti, kada bus galima atverti fondą plačiajai visuomenei, nes toks dalyvavimas taip pat yra didele dalimi susijęs su viešuoju interesu.

3.2   II skyrius. Nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ naudojimo sąlygos

3.2.1   EESRK nuomone, reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių proporcinė dalis – ne mažiau nei 70 proc. fondo turto – yra tinkama kaip pirmas žingsnis. Tačiau taip pat patartina reguliuoti tai, koks turtas negali būti įtrauktas į likusius 30 proc. fondo turto, kad dar labiau būtų pabrėžta fondo paskirtis – remti socialines įmones. Turėtų būti visuomet taikomas reikalavimas įvertinti, ar turto, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigijimas yra tinkamas (5 straipsnio 1dalis). Siekiant fondo stabilumo turėtų būti skatinamos tvirtos, tvarios investicijos, tokios kaip vyriausybės obligacijos. Dėl tos pačios priežasties reikėtų patikslinti „pinigų ekvivalento“ apibrėžtį.

3.2.2   Reglamentas dėl Europos socialinio verslumo fondų daugeliu atvejų yra panašus į direktyvą dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (10). Reikėtų išaiškinti tuos panašumus ir skirtumas, ypač susijusius su profesionalių klientų (6 straipsnis), valdytojų veiklos (7 straipsnis) ir fondų taikymo (straipsnis) apibrėžtimis. Socialinės įmonės dažnai yra mažos ir vidutinės įmonės, todėl svarbu sudaryti palankesnes sąlygas šioje rinkoje veikti mažesniems fondams. Taigi reikėtų persvarstyti mažiausios 100 000 eurų investicinės sumos dydį (6 straipsnio a punktas).

3.2.3   Svarbu turėti galimybę greitai nustatyti, stebėti, atskleisti interesų konfliktus ir užkirsti jiems kelią, ir iki reglamento įsigaliojimo turėtų būti įdiegtos priemonės, skirtos tokio pobūdžio konfliktams išvengti. Svarbu, kad Komisija šiame ankstyvame etape patikslintų, kokias priemones ji turi omeny (8 straipsnio 5 dalis), ir paaiškintų, kokios taisyklės taikomos, jeigu kyla reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių ir investuotojų ir (arba) fondo valdytojų interesų konfliktas (8 straipsnio 2 dalis).

3.2.4   Reglamento dėl socialinio verslumo fondų nauda labai priklauso nuo galimybės įvertinti socialines pasekmes ir poveikį visuomenei, o tai yra labai sunku padaryti. Šiuo metu nėra tokio nedviprasmiško metodo, kuriuo galima būtų įvertinti sąlygas, kuriomis veiks Europos socialinio verslumo fondai. Svarbu įvertinti (kiekybiškai ir kokybiškai) veiklos, o ne portfeliui priklausančių įmonių, socialinį poveikį. Užuot bandžius nustatyti vieną bendrą socialinio poveikio stebėsenos ir įvertinimo metodą, naudingiau būtų parengti pagrindinę ES sistemą, o kriterijus ir išmatuojamus rodiklius nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Komisija jau šiame etape turėtų patikslinti, kaip ji ketina matuoti socialinius padarinius ir poveikį visuomenei, ir parengti įvairių matavimo metodų ir praktikos tyrimą konsultuodamasi su socialinėmis įmonėmis, mokslininkais ir kapitalo teikėjais.

3.2.5   Vienas iš pamatinių socialinės įmonės elementų yra nepriklausomybė. Todėl turėtų aiškiau apibrėžtos procedūros, kurias valdytojai būtinai nustatytų, „kad galėtų vertinti teigiamą socialinį poveikį, […] ir jį stebėti“, t. y. būtų nustatytas įpareigojimas teikti investuotojams socialinio poveikio ataskaitas siekiant užtikrinti, kad atsargos naudojamos socialinei veiklai. (9 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo klausimu nėra aiškumo, ir nėra suprantamas valdytojų vaidmuo, todėl reikėtų šį klausimą patikslinti. Netinkama ir nerealu reikalauti, kad fondų valdytojai vertintų ir stebėtų socialinį poveikį, iš dalies dėl to, kad taip būtų sumenkinta socialinių įmonių nepriklausomybė, ir iš dalies dėl to, kad trūksta tinkamų ir veiksmingų vertinimo ir stebėsenos metodų.

3.2.6   Vertinimo klausimas taip pat atspindėtas metinės ataskaitos pateikimo taisyklėse ir aptariant socialinių rezultatų vertinimo metodą (12 straipsnio 2 dalies a punktas). Turėtų būti išaiškinta, kaip šis ataskaitų rengimas siejasi su techninėmis vertinimo specifikacijomis, kurias ketina parengti Komisija.

3.2.7   Metinės ataskaitos taip pat suteikia valdytojams galimybę atlikti pardavimą, susijusį su reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis (12 straipsnio 2 dalies b punktas) Reglamente reikia aiškiai pasakyti, kokios taisyklės taikomos turto pardavimo atveju reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse. Socialinės įmonės, dirbančios su pažeidžiamomis tikslinėmis grupėmis, turtas negali būti parduodamas taip, kaip parduodamos atsargos komercinėse įmonėse, dėl ypatingo socialinių įmonių darbo pobūdžio. Investuotojai ir fondų valdytojai turi būti supažindinti su jų veiklos specifika ir ypatingai jautriu pobūdžiu, ir jie turi atitinkamai koreguoti savo elgesį. Be to, Komisija turėtų nurodyti, kaip reikėtų atsižvelgti į antrinę tokių pardavimų suformuotą rinką. Daugelis socialinių įmonių gali plėtoti savo veiklą tik užsitikrinusios ilgalaikes, patikimas investicijas.

3.2.8   Svarbu išaiškinti, kaip vertinimo metodai, kuriuos Komisija ketina parengti, bus susieti su metodu, kurį turėtų naudoti fondų valdytojai rengdami ataskaitas ir pagrįsdami informaciją, kurią jie siunčia investuotojams (13 straipsnio 1 dalies c ir d punktai). Taip pat svarbu apibrėžti turtą, į kurį neįeina reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės, ir aprašyti šio turto atrinkimo kriterijus. Į reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės, kuriomis remiantis apibrėžiamas šiai fondo daliai priklausantis reikalavimų neatitinkantis turtas ir investicijos (13 straipsnio 1 dalies e punktas). Dėl fondo vertinimo procedūros ir kainų nustatymo metodikos (13 straipsnio 1 dalies g punktas), EESRK mano, kad reikia parengti specialų modelį, kuris būtų konkrečiai pritaikytas socialinių įmonių formai ir veiklai.

3.3   III skyrius. Priežiūra ir administracinis bendradarbiavimas

3.3.1   Administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už reglamento nuostatų pažeidimus, taisyklės turi būti vienodos visoje ES, todėl tokios taisyklės negali būti paliktos valstybių narių nuožiūrai ir turi būti nustatytos Bendrijos lygmeniu (20 straipsnio 2 dalis) Šios taisyklės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, o tai reiškia, kad nepakanka vien paprasto draudimo naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“, nes iniciatyva siekiama užtikrinti pasitikėjimą ir kiek įmanoma sumažinti piktnaudžiavimus. Fonduose turi būti įdiegti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių apsaugos mechanizmai, kad jos galėtų tęsti savo veiklą, jei fondo valdytojui taikomos sankcijos.

3.4   IV skyrius. Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

3.4.1   Reglamente kelete vietų teigiama, kad įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui po to, kai 2013 m. įsigalios reglamentas. Dauguma šių įgaliojimų yra labai svarbūs nustatant fondų metmenis, tokius kaip veiklos sritis (prekės, paslaugos ir gamybos metodai), pelno paskirstymas ir interesų konfliktas. Visi suinteresuotieji subjektai – t. y. kolektyvinio investavimo subjektai, investuotojai ir socialinės įmonės – turi dalyvauti formuluojant tuos deleguotus aktus. Pagrindinį vaidmenį galėtų vaidinti suinteresuotųjų subjektų grupė, nurodyta Socialinio verslo iniciatyvoje

4.   Kitos pastabos

4.1   Svarbu, kad būtų nuolat vykdoma šiuo reglamentu pasiektų rezultatų stebėsena, siekiant užtikrinti, jog pagrindinė tikslinė grupė, t. y. socialinės įmonės (kurios dažnai yra socialinės ekonomikos dalis), turėtų geresnes galimybes pasinaudoti atitinkamu kapitalu. EESRK kreips į tai dėmesį kiekvienais metais atlikdamas socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos apžvalgą.

4.2   Kadangi socialiniai fondai platesniąja prasme (privatieji ar valstybiniai) yra nežinoma ir santykinai ribota sąvoka daugumoje valstybių narių, reikia parengti strategiją, skirtą jiems propaguoti. Daugelyje Europos šalių tokių fondų nėra, o tose šalyse, kur jie egzistuoja, visuomenė žino apie juos labai mažai. Komisijai tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų siekiant parengti ir propaguoti šias novatoriškas ir veiksmingas priemones, kad būtų kuriamos socialinės įmonės Europoje ir skatinamas jų augimas.

4.3   Taip pat labai reikalinga parama pasirengimo investuoti programoms ir pajėgumų (struktūrinių ir konceptualių) didinimo programoms, skirtoms visiems suinteresuotiesiems subjektams – investuotojams, fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms – ES ir valstybių narių lygmenimis. Daugelyje valstybių narių jau veikiantys „tarpininkai“ turėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų, ir tai turėtų būti skatinama. Be to, buvo nustatyta, kad investicijų į socialines įmones rizikos lygmuo daugeliu atvejų yra žemas (11), ir tai turėtų būti pabrėžiama propaguojant šias programas.

4.4   Reglamente dažnai neteisingai minimi socialinių įmonių akcininkai, tokiu būdu norima pasakyti, kad akcinė bendrovė yra dažniausiai pasitaikanti socialinės įmonės forma. Tai netiesa ir gali suklaidinti. Teisingiau būtų vartoti terminą socialinės įmonės, kuri dažniausiai būna kooperatyvas, asociacija, fondas ir uždaroji akcinė bendrovė (neturi akcijų, o tik socialinius įnašus ir narius), „narys“ ar „partneris“.

---

(1)  COM(2011) 206 final.

(2)  COM(2011) 682 final.

(3)  Žr. J. P. Morgan, Impact Investments: An Emerging Asset Class, 2011.

(4)  OL C 24, 2012 1 28, p. 1.

(5)  www.eurocoopbanks.coop.

(6)  www.triodos.be.

(7)  www.bancaprossima.com, https://www.unicredit.it/it/chisiamo/per-le-imprese/per-il-non-profit/universo-non-profit.html ir www.ubibanca.com/page/ubi-comunita.

(8)  www.socialfinance.org.uk/sib.

(9)  COM(2011) 860/2 final.

(10)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB.

(11)  Italijos banko 2011 m. duomenimis, ne pelno įstaigų įsipareigojimų nevykdymo rodiklis yra 4,3 proc. Tai gerokai mažiau negu visų sektorių vidurkis (5,4 proc.), nefinansinių bendrovių vidurkis (7,9 proc.) ir mikroįmonių vidurkis (10,3 proc.). Be to, kooperatinių bankų duomenimis ne pelno įstaigų įsipareigojimų nevykdymo vidurkis siekė tik 0,6 proc. (šaltinis: Federcasse, Italijos nacionalinė kooperatinių bankų asociacija).

---