22.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/94

—

Siekiant bendro užimtumo tikslo, ateityje taip pat turėtų būti nustatyti išmatuojami ES atskirų tikslinių grupių, pavyzdžiui, ilgalaikių bedarbių, moterų, vyresnio amžiaus asmenų ir ypač jaunimo užimtumo tikslai (kova su nedarbu, užimtumo padėties gerinimas). Konkrečių užimtumo politikos tikslų formulavimo priskyrimas valstybių narių kompetencijai iki šiol nebuvo labai naudingas.

—

Todėl ypač reikėtų apsvarstyti rodiklį, taikomą siekiant iš esmės sumažinti nedirbančių ir nesimokančių žmonių (angl. not in education, employment or training – NEETs) skaičių.

—

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl vadinamosios „Jaunimo garantijos“, pagal kurią valstybės narės turi užtikrinti, kad visi jaunuoliai per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo pradėtų dirbti, tęstų mokslą arba dalyvautų aktyvumo skatinimo ir integracijos į darbo rinką programose. Nacionalinėse reformų programose turi būti numatytos tam skirtos konkrečios priemonės.

—

Šalims, kuriose jaunimui ypač sunku patekti į darbo rinką ir kurios tuo pat metu turi laikytis griežtų biudžeto reikalavimų, turėtų būti sudarytos palankesnės galimybės gauti lėšų iš ES fondų, skirtų priemonėms, įgyvendinamoms pagal iniciatyvą „Jaunimo garantija“ (paprastesnis lėšų naudojimas, galbūt net laikinas nacionalinių lėšų mokėjimo bendrai finansuojant projektus nutraukimas).

—

Nepaisant įtemptos biudžeto padėties valstybėse narėse reikia ir toliau skirti ir, kai būtina, didinti nacionalines ir europines lėšas jaunuolių ir ilgalaikių bedarbių švietimui ir užimtumui. Todėl naujame finansiniame plane nuo 2014 m. jaunimo iniciatyvoms turi būti numatyta skirti pakankamai lėšų iš ESF ir kitų ES fondų.

—

Visose ES šalyse reikia peržiūrėti ir, jei reikia, pagerinti darbo neturinčių jaunuolių ir ilgalaikių bedarbių, kurie ieško darbo arba profesinio mokymo vietos, galimybes gauti paramą. Šio patobulinto požiūrio negalima taikyti tiems asmenims, kurie pakartotinai nepasinaudoja įsidarbinimo, švietimo ar mokymo galimybėmis. Atitinkamus tikslus rekomenduojama įtraukti į nacionalines reformų programas.

—

EESRK rekomenduoja atsisakyti pernelyg gausių laikinų, ilgalaikių perspektyvų nesiūlančių sprendimų siekiant jaunuolius integruoti į darbo rinką. Vietoj saugumo neužtikrinančio užimtumo ir garantijų nesuteikiančių darbo sutarčių reikėtų įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas ir blogai apmokamos darbo vietos su menkomis socialinėmis garantijomis netaptų įprastu reiškiniu.

—

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ypatingą dėmesį skirti integracinių tarpinių darbo rinkų kūrimui, kuriose viešaisiais ištekliais būtų sukurtas atitinkamas darbo pagal terminuotą darbo sutartį vietų skaičius siekiant užtikrinti, kad ilgalaikiai bedarbiai išsaugotų savo darbo įpročius, pagerintų įgūdžius ir pagilintų žinias. Tai užkirs kelią dirbančiųjų skurdui ir suteiks jiems galimybę lengvai pereiti į atvirą darbo rinką, kai tik pasibaigs krizė.

—

Kalbant apie Komisijos iniciatyvą dėl stažuočių, EESRK remia atitinkamą Europos kokybės sistemą siekiant propaguoti mokymąsi darbo vietoje ir įpareigojančių sutarčių sudarymą. Turėtų būti apsvarstyta, ar kitos šalys negalėtų iš dalies perimti kai kuriose valstybėse narėse jau ilgą laiką sėkmingai taikomą „dualistinę“ profesinio mokymo sistemą, pagal kurią bendrasis lavinimas derinamas su profesiniu mokymu.

—

išanalizuoti klausimą, ar, atsižvelgiant į dabartines tendencijas darbo rinkose ir šiuo metu ES daromą spaudimą įgyvendinti politines priemones krizei įveikti, bus galima padaryti pažangą siekiant nustatytų tikslų,

—

taip pat atidžiau pažvelgti į vis labiau didėjantį jaunimo ir ilgalaikį nedarbą ir pateikti su tuo susijusias politines rekomendacijas dėl būtinų priemonių.

—

gairėse, atsižvelgiant į krizę, nepakankamai dėmesio skiriama kovai su nedarbu, kuriai turi būti skirtas didžiausias prioritetas,

—

naujosiose gairėse aiškiai nepakankamai akcentuojamas Europos lygmuo, nes, nepaisant keleto pagrindinių Europos tikslų, užimtumo politikos tikslų formulavimas priskiriamas išimtinai valstybių narių kompetencijai,

—

siekiant bendro užimtumo tikslo, turi būti taip pat nustatyti išmatuojami ES atskirų tikslinių grupių, pavyzdžiui, ilgalaikių bedarbių, moterų, vyresnio amžiaus asmenų ir jaunimo užimtumo tikslai,

—

taip pat būtini ES tikslai tokiose srityse kaip lyčių lygybė, kova su ilgalaikiu nedarbu, darbo santykių su menkomis socialinėmis garantijomis pašalinimas, kova su jaunimo nedarbu ir vaikų bei jaunuolių skurdu,

—

gairėse nėra jokių konkrečių teiginių apie darbo kokybę.

—

Krizės metu augant nedarbo lygiui pirmiausiai nukentėjo jaunimas ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, kurių nedarbo lygis ir prieš krizę buvo aukštesnis už vidutinį.

—

Žemo išsilavinimo lygio asmenų nedarbo lygis 2011 m. antrąjį ketvirtį siekė 16,3 proc., vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų – atitinkamai 8,6 proc. ir 5,3 proc.

—

Išaugo visų amžiaus grupių, tiek vyrų, tiek ir moterų, nedarbo lygis. 2011 m. antrąjį ketvirtį jis siekė atitinkamai 9,4 proc. ir 9,5 proc. Pirmuoju krizės etapu greičiau augo vyrų nedarbo lygis, nes nuo krizės pirmiausia nukentėjo pramonės šakos, kuriose daugiausia dirba vyrai (pavyzdžiui, perdirbimo ir statybų sektoriai). Antruoju etapu labiau augo moterų nedarbo lygis, nes srityse, kuriose daugiausia dirba moterys (pavyzdžiui, paslaugos, viešasis sektorius), buvo imtasi taupymo priemonių.

—

Darbo migrantai, kurių nedarbo lygis dar prieš krizę buvo didesnis už vidutinį, nuo augančios bedarbystės nukentėjo labiausiai. 2011 m. antrąjį ketvirtį jų nedarbo lygis siekė 16,3 proc.

—

Ilgalaikių bedarbių skaičius (ilgiau kaip 12 mėnesių), kuris stipriai išaugus nedarbui statistiškai kurį laiką buvo gerokai sumažėjęs, vėl grįžo į prieškrizinį lygį ir 2011 m. antrąjį ketvirtį ES vidutiniškai siekė 43 proc. Stipriai ir anksti nuo krizės nukentėjusiose šalyse (Ispanija, Airija, Baltijos šalys) nedarbo lygis nuo 2008 m. stipriai išaugo. Dėl darbo jėgos paklausos sąstingio artimiausiu metu ši visuomenės grupė labai išaugs.

—

Nerimą dėl jaunimo bedarbystės patvirtina du rodikliai – nedarbo lygis (8) ir nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių procentas, kurie abu yra išaugę. Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo (NEET) rodiklis yra ypač įdomus, nes suteikia informacijos apie 15–24 m. amžiaus nedirbančio ir nesimokančio jaunimo padėtį.

—

Esama labai didelių nacionalinių skirtumų: geriausia padėtis Danijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Austrijoje, kuriose šis lygis yra mažesnis nei 7 proc., o Italijoje ir Bulgarijoje, kuriose šis lygis siekia nuo 19,1 proc. iki 21,8 proc., padėtis ypač bloga. 27 ES valstybių narių vidurkis 2010 m. siekė 12,8 proc. Atrodo, kad nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis dėl krizės ypač išaugo Ispanijoje, Airijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje.

—

Mokyklos nebaigę asmenys – tai dar viena asmenų, kuriems dėl išsilavinimo stokos ypač gresia nedarbas, kategorija. Nepaisant kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Ispanijoje, Portugalijoje, Estijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje) krizės metu sumažėjusios mokyklos nebaigusių jaunuolių dalies, 2010 m. Europoje ji vidutiniškai siekė 14,1 proc. ir vis dar gerokai viršija strategijoje „Europa 2020“ nustatytą mažiau kaip 10 proc. tikslą (9). Skirtumai šalyse yra labai dideli: Portugalijoje ir Ispanijoje šis lygis – 28 proc., o Maltoje mokyklos nebaigusių asmenų lygis beveik siekia 37 proc. Tuo tarpu Slovakijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje – mažiau kaip 5 proc. (10).

—

Ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius yra neproporcingai didelis ir 2011 m. antrąjį ketvirtį jis sudarė 31,6 proc. palyginti su 8,1 proc. vyrų.

—

Ne visą darbo dieną dirbančių jaunų darbuotojų skaičius visoje ES padidėjo; jauni žmonės su šiuo reiškiniu susiduria daug dažniau nei vidutinio ir vyresnio amžiaus darbuotojai.

—

Be to, užimtumas ne visą darbo dieną sparčiau padidėjo ir tarp mažiausią išsilavinimą turinčių darbuotojų.

—

Krizės metu trumpalaikis darbas suteikia žmonėms galimybę neatitrūkti nuo darbo rinkos ir tinkamai pasirengti perėjimui prie darbo visą darbo dieną, kai pasibaigs krizė.

—

Vis dėlto krizės metu labai padidėjo ir dirbančiųjų ne visą darbo dieną ne savo noru  (12) skaičius. Labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse (Baltijos valstybėse, Ispanijoje, Airijoje) ne visą darbo dieną ne savo noru dirbančių asmenų skaičius 2008–2010 m. padidėjo daug labiau nei vidutiniškai valstybėse narėse. Ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius dėl vaikų arba nedarbingų suaugusiųjų priežiūros daugelyje šalių ir toliau išlieka didelis.

—

Su terminuoto užimtumo apimtimi susiję skirtumai tarp valstybių narių yra labai dideli: kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Estijoje ši dalis nesiekia 5 proc., o Portugalijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje sudaro 23–27 proc.

—

Pačią didžiausią (2010 m. – 42,2 proc.) pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų dalį sudaro jauni darbuotojai (15–24 m.). Tai būdinga beveik visoms šalims. Iki tam tikros ribos tai yra natūralu, kad daugelyje sričių jaunų žmonių pirmas darbas yra laikinas, tačiau dažnai jis laikinas ne savo noru. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl krizės metu jaunimo padėtis darbo rinkoje dramatiškai pablogėjo.

—

Be to, pagal terminuotą darbo sutartį dirba apie 20 proc. žemos kvalifikacijos darbuotojų – šis skaičius yra daug didesnis nei vidutinę ir aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų (apie 12–13 proc.).

—

2008–2010 m. beveik 2 proc. padidėjo ne savo noru pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius, labiausia tai pastebima Lietuvoje ir Airijoje – dvejose daugiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse – tačiau ir Čekijoje, Danijoje bei Didžiojoje Britanijoje.

—

Jauniems darbuotojams (18–24 m.) kyla daug didesnė rizika patirti skurdą, nepaisant darbo  (14), nei daugelyje ES valstybių narių kylantis toks pats pavojus 25–64 m. amžiaus grupės žmonėms.

—

Panaši ir vienišų tėvų padėtis. Jie dažnai neišvengia darbo ne visą darbo dieną, o turintys žemą kvalifikaciją neproporcingai dažnai turi laikiną arba ne visos darbo dienos darbą, o dirbantys visą dieną nepaprastai dažnai gauna nedidelį darbo užmokestį. Dėl šios priežasties jie sudaro nemažą skurstančių dirbančiųjų dalį.

5.1.1

Dabartinėse gairėse nurodytas rodiklis, skirtas sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių (NEET) skaičių. Nors valstybės narės nustatė įvairias priemones, atsižvelgdamos į konkrečius nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių pogrupių ypatumus, ypatingą dėmesį skirdamos palankių sąlygų neturinčioms grupėms (17), tačiau iki šiol pasigendama konkrečių tikslų kovai su jaunimo nedarbu ir užimtumo padėties gerinimui. EESRK dar kartą pakartoja savo raginimą, kad šis pagrindinis gairių punktas būtų daug aiškiau pabrėžiamas, visų pirma ragina jį papildyti kiekybiškai išmatuojamais europiniais tikslais jaunimo užimtumo srityje, visų pirma: 1) nustatyti tikslą pastebimai sumažinti jaunimo nedarbą ir 2) nustatyti ne ilgesnį kaip keturių mėnesių laikotarpį, kurio vidutiniškai reikia jaunam asmeniui susirasti darbą arba mokymosi vietą. Sprendimas konkrečių tikslų jaunimo užimtumo srityje nustatymą palikti valstybių narių kompetencijai davė nedaug rezultatų, nes tik keletas šalių savo nacionalinėse reformų programose suformulavo atitinkamus tikslus (18).

5.2.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Komiteto raginimas valstybėms narėms užtikrinti, kad visi jaunuoliai per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo būtų įdarbinti, tęstų mokslą arba dalyvautų aktyvumo skatinimo ir integracijos į darbo rinką programose, virto pasiūlymu į „Judaus jaunimo“ pavyzdinę iniciatyvą įtraukti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą (19). EESRK visiškai pritaria Komisijos raginimui valstybėms narėms nedelsiant nustatyti šį tikslą pasiekti trukdančias kliūtis. Nacionalinėse reformų programose turi būti numatytos su tuo susijusios konkrečios priemonės, siekiant pašalinti šias kliūtis. Šiuo tikslu daugelyje šalių prireiks iš esmės padidinti valstybės įdarbinimo tarnybų skiriamą konkrečią paramą, daugiausia dėmesio skiriant palankių sąlygų neturinčioms grupėms (visų pirma migrantų kilmės asmenims ir romams).

5.2.2

Valstybės narės taip pat raginamos užimtumo gairėse bendrai priimtus prioritetus veiksmingai įgyvendinti ir jaunimo srityje ir nustatyti atitinkamai toli siekiančius uždavinius ir tikslus, įskaitant subalansuotas priemones lankstumo ir užimtumo garantijoms padidinti, darbuotojų judumo skatinimo politiką, atitinkamas socialinės apsaugos sistemas, kurios garantuotų saugų darbo vietos pakeitimą ir skatintų verslumą bei tinkamas sistemas, skirtas išlaikyti užimtumą ir kurti darbo vietas, ypač MVĮ sektoriuje.

5.3.1

Siekiant per trumpą laiką sumažinti jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, EESRK ragina taikyti konkrečias socialinės, švietimo ir darbo politikos priemones, visų pirma atsižvelgiant į įtemptos namų ūkių biudžeto padėtį. Neseniai Komisijos paskelbtoje „Jaunimo galimybių iniciatyvoje“ (20) raginama skirti greitą ir nebiurokratišką pagalbą visų pirma tose šalyse, kuriose jaunimo nedarbas yra didžiausias (21). Valstybėms narėms, kuriose darbo rinkos padėtis jaunimo ir ilgalaikių bedarbių atžvilgiu yra ypač įtempta ir kurios tuo pat metu turi laikytis griežtų biudžeto reikalavimų, turėtų būti sudarytos galimybės gauti lėšų iš ES fondų, skirtų visų pirma priemonėms, įgyvendinamoms pagal iniciatyvą „Jaunimo garantija“ bei investicijoms į naujų darbo vietų kūrimą. Reikalingos pragmatiškos ir lanksčios procedūros ir paprastesnis lėšų naudojimo administravimas, įskaitant laikiną nacionalinių lėšų nemokėjimą bendrai finansuojant projektus, naudojantis ESF ir kitų Europos fondų lėšomis.

5.4.1

EESRK jau pabrėžė, kad tuo metu, kai ekonomikos krizė verčia pergalvoti biudžeto prioritetus, visose ES narėse reikia ir toliau skirti ir, kai būtina, didinti nacionalines ir europines lėšas jaunuolių ir ilgalaikių bedarbių švietimui, mokymui ir užimtumui (22). Atsižvelgdamas į tai Komitetas ragina Komisiją naujame finansinių plane nuo 2014 m. jaunimo ir ilgalaikių bedarbių iniciatyvoms numatyti pakankamai lėšų iš ESF  (23). Be to, EESRK nuomone, reikėtų išnagrinėti kaip būtų galima panaudoti kitų ES fondų lėšas įveikiant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą.

5.5.1

Galimybė pasinaudoti pagal socialinės apsaugos sistemą mokama parama ir jos apimtis ES valstybėse narėse yra labai skirtinga ne tik jaunimui skirtų išmokų atžvilgiu. Užimtumo gairėse valstybės narės visiškai pagrįstai raginamos suderinti savo socialinės apsaugos sistemas, kad nustačius lankstesnes darbo rinkų sąlygas neatsirastų socialinės apsaugos pažeidimų. Tai taikoma visoms amžiaus grupėms. Tačiau EESRK nuomone, iki šiol daugelyje valstybių narių buvo kreipiama per mažai dėmesio labai apribotoms darbo neturinčių jaunų žmonių galimybėms gauti paramą (24). Kai kurios valstybės narės, taikydamos atitinkamas sąlygas, krizės metu pagerino galimybes gauti bedarbio pašalpą palankių sąlygų neturinčioms grupėms, įskaitant jaunimą. Tačiau šios priemonės numatytos ribotam laikotarpiui arba joms gresia pavojus būti nutrauktoms dėl numatytų taupymo priemonių paketų.

5.5.2

EESRK ragina visose valstybėse narėse peržiūrėti ir, jei reikia, pagerinti darbo neturinčių jaunuolių ir ilgalaikių bedarbių, pasirengusių dirbti ir ieškančių darbo arba profesinio mokymo vietos, galimybes gauti paramą. Be to, į nacionalines reformų programas rekomenduojama įtraukti atitinkamus tikslus. Tai būtų svarbus indėlis sprendžiant klausimus, susijusius su neužtikrinta jaunimo padėtimi pradedant profesinį gyvenimą, klausimus.

5.6.1

15–24 m. amžiaus grupei būdingas ne tik dvigubai didesnis nedarbas palyginti su suaugusiais, bet ir nesaugių darbo santykių mastas (kai kuriose šalyse jis siekia daugiau nei 60 proc.), padidėjęs nereglamentuojamų formų profesinio mokymo ir stažuočių skaičius (visų pirma pietinėse šalyse (25)), be to, padidėjo jaunimo, dirbančio mažiau kvalifikuotą darbą negu turima kvalifikacija. EESRK rekomenduoja atsisakyti pernelyg gausių laikinų, ilgalaikių perspektyvų nesiūlančių sprendimų siekiant jaunuolius integruoti į darbo rinką. Vietoj nesaugaus užimtumo ir saugumo neužtikrinančių darbo sutarčių reikėtų gyvendinti priemones, užtikrinančias, kad blogai apmokamas laikinas darbas ir laikinos darbo vietos su menkomis socialinėmis garantijomis jaunimui netaptų įprastu reiškiniu.

5.6.2

Daugelyje nuomonių EESRK išreiškė savo poziciją dėl veiksmų sričių, kuriose reikėtų imtis priemonių užtikrinant geresnį išsilavinimą ir kvalifikacijas, siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad jauni žmonės įgytų darbo rinkoje paklausų išsilavinimą (26). Siekiant panaikinti darbo rinkoje esančius neatitikimus tarp pasiūlos ir paklausos, kurie, be kita ko, kyla dėl nepakankamos kvalifikacijos, riboto geografinio judumo arba netinkamo darbo užmokesčio (27), mokymo institucijos turi savo mokymo planus priderinti ir prie darbo rinkos poreikių. Be to, darbdaviai turi išplėsti savo vykdomą naujų darbuotojų paiešką, kaip ir valdžios institucijos, kurios turi investuoti į veiksmingas aktyvias darbo rinkos priemones. Studentai taip pat yra atsakingi už tai, kokios bus jų galimybės ateityje įsidarbinti.

5.6.3

Kalbant apie Komisijos iniciatyvą dėl stažuočių, EESRK remia atitinkamą Europos kokybės sistemą, kurioje dalyvauti turėtų būti skatinamos ir įmonės, siekiant propaguoti mokymąsi darbo vietoje ir abi puses įpareigojančių sutarčių sudarymą, skirtą visų pirma menką išsilavinimą turinčiam jaunimui. Turėtų būti apsvarstyta, ar kitos šalys negalėtų iš dalies perimti kai kuriose valstybėse narėse jau ilgą laiką sėkmingai taikomą „dualistinę“ profesinio mokymo sistemą, pagal kurią bendrasis lavinimas derinamas su profesiniu mokymu.

5.7.1

EESRK siūlo jaunimo nedarbo mažinimo priemonių imtis laikantis šių pagrindinių principų: didinti jaunimo galimybes įsidarbinti pertvarkant švietimo sistemą, taip pat kuriant mokyklų, verslo sektoriaus ir socialinių partnerių partnerystes, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos poreikius; imtis aktyvių darbo rinkos priemonių, tarp jų – labiau padėti jaunimui rasti darbą ir skatinti jaunimą dirbti; įvertinti užimtumo apsaugos teisės aktų poveikį ir remti jaunimo verslumą.

5.8.1

Besitęsiančios krizės sukeltas darbo jėgos paklausos sąstingis didina ilgalaikį nedarbą, dėl kurio labai sunku patekti į darbo rinką ir galiausiai auga dirbančiųjų skurdas. EESRK rekomenduoja, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų integracinių tarpinių darbo rinkų kūrimui, kuriose viešaisias ištekliais būtu sukurtas atitinkamas darbo pagal terminuotą darbo sutartį vietų skaičius. Tokiu būdu ilgalaikiai bedarbiai išsaugotų savo darbo įpročius, pagerintų įgūdžius ir pagilintų žinias. Tai užkirs kelią dirbančiųjų skurdui ir suteiks jiems galimybę lengvai pereiti į atvirą darbo rinką, kai tik pasibaigs krizė.