This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0880
Proposal for a COUNCIL DECISION establishing a Multiannual Framework for the European Union Agency for Fundamental Rights for 2013-2017
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa
/* KOM/2011/0880 galutinis - 2011/0431 (APP) */
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa /* KOM/2011/0880 galutinis - 2011/0431 (APP) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS
1.1.
Pasiūlymo pagrindas ir tikslai
2007 m. vasario 15 d. Taryba
priėmė Reglamentą (EB) Nr. 168/2007 (toliau – reglamentas)[1],
įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių
agentūrą (toliau – agentūra). Agentūra veiklą
pradėjo 2007 m. kovo 1 d. Agentūros tikslas – atitinkamoms
Sąjungos ir jos valstybių narių institucijoms, organams,
įstaigoms ir agentūroms teikti pagalbą ir dalytis su jomis praktine
patirtimi pagrindinių teisių srityje įgyvendinant Sąjungos
teisę, siekiant padėti joms besąlygiškai paisyti
pagrindinių teisių renkantis priemones ar veiklos savo kompetencijos
srityse kryptis. Agentūrai pavestos užduotys susijusios su informacijos ir
duomenų rinkimu ir analize, konsultavimu teikiant ataskaitas ir nuomones;
bendradarbiavimu su pilietine visuomene ir informuotumo apie pagrindines teises
didinimu. Agentūra neįgaliota spręsti Sąjungos aktų
teisėtumo ar valstybių narių įsipareigojimų pagal
Sąjungos teisę įvykdymo klausimų. Pagal reglamento 5 straipsnį agentūros
veiklos teminės sritys nustatomos penkerių metų
daugiametėje programoje. Pirmiau minėtas užduotis agentūra
atlieka neperžengdama šių teminių sričių ribų.
Daugiametė programa – tai ne darbo programa. Agentūros daugiametėje
programoje nustatytų teminių sričių darbo programas kasmet
priima jos Valdančioji taryba. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos
prašymu pagal reglamento 4 straipsnio 1 dalies c ir d punktus, agentūra
gali atlikti su šiomis teminės sritimis nesusijusias užduotis, jei tai leidžia
jo finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti agentūros
2013–2017 m. daugiametę programą, kaip reikalaujama reglamento
5 straipsnyje. Dabartinė (2007–2012 m.) daugiametė programa
baigiasi 2012 m. pabaigoje.
1.2.
2007–2012 m. daugiametė programa
2008 m. vasario 28 d. Taryba
priėmė Sprendimą 2008/203/EB, įgyvendinantį Reglamento
(EB) Nr. 168/2007 nuostatas dėl Europos Sąjungos pagrindinių
teisių agentūros 2007–2012 m. daugiametės programos
priėmimo[2].
Šio sprendimo 2 straipsnyje nustatytos tokios teminės sritys: a) rasizmas, ksenofobija ir susijęs
nepakantumas; b) diskriminacija dėl lyties,
rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo,
negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei dėl priklausymo
mažumoms ir dėl bet kurio šių diskriminacijos priežasčių
derinio (daugialypė diskriminacija); c) kompensacija aukoms; d) vaiko teisės, įskaitant
vaikų apsaugą; e) prieglobstis, imigracija ir migrantų
integravimas; f) vizos ir sienų kontrolė; g) Sąjungos piliečių
dalyvavimas Sąjungos demokratinėje veikloje; h) informacinė visuomenė ir,
visų pirma, pagarba privačiam gyvenimui bei asmens duomenų
apsauga; i) teisė į veiksmingą ir
nepriklausomą teisinę gynybą.
1.3.
Daugiametės programos kriterijai
Daugiametėje programoje turi būti
nustatytos agentūros veiklos teminės sritys ir ji turi būti parengta
atsižvelgiant į reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei
3 straipsnyje apibrėžtą agentūros veiklos sritį, t. y.: i) agentūra turi vykdyti savo užduotis
neperžengdama Sąjungos kompetencijos ribų, kaip nustatyta Sutartyje
dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)[3]; ii) daugiametė programa apima penkerius metus[4]; iii) daugiametė programa turi atitikti
Sąjungos prioritetus ir joje turi būti tinkamai atsižvelgta į
Europos Parlamento rezoliucijose ir Tarybos išvadose pagrindinių
teisių klausimais pateikiamas gaires[5] (žr. 1.4 skirsnį); iv) daugiametėje programoje turi būti tinkamai
atsižvelgta į agentūros finansinius ir žmogiškuosius išteklius[6]. Šiuo
klausimu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad agentūros
2013 m. finansiniai ištekliai nustatyti finansinėje programoje,
pridėtoje prie 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento,
Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės
drausmės ir patikimo finansų valdymo[7] ir pateiktoje Komisijos 2008 m.
sąmatos ataskaitos dėl 2008–2013 m. finansinės programos V dokumente[8]. 2014–2017 m.
agentūros ištekliai bus nustatomi atsižvelgiant į 2014–2020 m.
daugiametėje finansinėje programoje nustatytas ribas; v) į daugiametę programą turi
būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų siekiama
užtikrinti, kad agentūros veikla papildytų kitų Sąjungos
organų, įstaigų ir agentūrų funkcijas, taip pat
Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų
pagrindinių teisių srityje vykdomą veiklą[9]. Svarbiausios
su šiuo pasiūlymu susijusios Sąjungos agentūros ir organai yra
Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)[10], Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie
Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo
agentūra (FRONTEX)[11],
Europos migracijos tinklas[12],
Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)[13], Europos
duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP)[14], Europos
teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)[15], Europos
policijos biuras (Europolas)[16], Europos policijos koledžas (CEPOL)[17],
Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo
erdvėje operacijų valdymo agentūra (IT agentūra)[18] ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų
gerinimo fondas (EUROFOUND)[19]; vi) viena iš daugiametėje programoje
numatytų teminių sričių turi būti kova su rasizmu,
ksenofobija ir susijusiu nepakantumu[20].
1.4.
Europos Parlamentas ir Taryba
Pagal 5 straipsnio 2 dalies c punktą
reikalaujama, kad daugiametė programa atitiktų Sąjungos
prioritetus ir kad joje būtų tinkamai atsižvelgta į Europos
Parlamento rezoliucijose ir Tarybos išvadose pateikiamas gaires
pagrindinių teisių srityje. Pastaraisiais metais Europos Parlamento
rezoliucijose buvo keliami šie su pagrindinėmis teisėmis susiję
klausimai[21]: –
asmens duomenų ir privatumo apsauga; –
vaikų teisės, visų formų
smurtas prieš vaikus, ypač seksualinis vaikų išnaudojimas ir
vaikų pornografija, migrantų vaikai, prieglobsčio prašytojai ir
pabėgėliai, nelydimi nepilnamečiai, vaikų skurdas ir
vaikų darbas, teisingumas jaunimui, pagalba vaikams, vaikų
dalyvavimas; –
civilinis ir baudžiamasis teisingumas, asmenų
teisės baudžiamajame procese; –
nukentėjusiųjų apsauga; –
piliečių teisės ir laisvas
judėjimas; –
romų atskirtis ir niekinimas; –
rasizmas ir ksenofobija; –
diskriminacinis asmenų skirstymas,
įskaitant diskriminacinį asmenų skirstymą pagal etninę
kilmę ir rasę, kovos su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos,
muitinės ir sienų kontrolės srityse; –
nediskriminavimas ir lygybė; –
tautinių mažumų apsauga, mažumų
teisės; –
lyčių lygybė, moterų
teisės, smurtas prieš moteris; moterų lyties organų žalojimas; –
homofobija ir diskriminacija dėl
seksualinės orientacijos; –
su negalia susiję klausimai ir diskriminacija
dėl negalios; –
diskriminacija dėl amžiaus; –
saviraiškos ir spaudos laisvės bei
žiniasklaidos pliuralizmas; –
religijos laisvė ir diskriminacija dėl
religijos ar tikėjimo; –
saugumas ir pagrindinės laisvės
internete; –
intelektinės nuosavybės teisės; –
prieglobstis ir bendra Europos prieglobsčio
sistema; –
imigracija ir sienų kontrolė; –
migrantų integracija; –
socialinės teisės; –
skurdas ir socialinė atskirtis; –
teisė į sveikatos priežiūrą; –
vartotojų teisės; –
prekyba žmonėmis; –
kova su terorizmu; –
pagarba kultūrų, religijų ir
kalbų įvairovei; –
totalitarinių režimų nusikaltimų
atminimas. Pastaraisiais metais Europos Vadovų
Tarybos išvadose buvo keliami šie su pagrindinėmis teisėmis
susiję klausimai[22]: –
asmens duomenų ir privatumo apsauga; –
Europos teisingumo erdvė; –
vaiko teisės; –
lyčių lygybė; –
Europos migracijos politika, įskaitant Europos
imigracijos ir prieglobsčio paktą, bendrą Europos
prieglobsčio sistemą, vizų klausimus ir sienų
kontrolę; –
prekyba žmonėmis; –
socialinės teisės; –
vidaus saugumo strategija; –
intelektinės nuosavybės teisės.
2.
Konsultavimasis
Rengdama pasiūlymą, Komisija
konsultavosi su Pagrindinių teisių agentūros
Valdančiąja taryba ir 2011 m. birželio 8 d. gavo pirminę
jos nuomonę. Valdančioji taryba konsultavosi su agentūros
pagrindinių teisių platforma – bendradarbiavimo su pilietine
visuomene tinklu – ir savo nuomonę pateikė 2011 m. spalio
18 d. Komisija atsižvelgė į pastabas, pareikštas per
konsultacijas dėl šio pasiūlymo. Valdančioji taryba nurodė šias
temines sritis: a) veiksminga teisminė gynyba,
įskaitant teisę kreiptis į teismą; b) nukentėję nuo nusikaltimo asmenys; c) teisminis bendradarbiavimas; d) policijos bendradarbiavimas; e) imigracija ir migrantų integracija, sienų
kontrolė ir vizos, prieglobstis; a) rasizmas, ksenofobija ir susijęs
nepakantumas; g) romų integracija; h) diskriminacija, kaip apibrėžta
Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje; i) dalyvavimas ES nepriklausomoje struktūroje,
vadovaujantis Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų
teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalimi; j) vaiko teisės; k) informacija, privatumas ir asmens duomenys; l) socialinės teisės.
3.
Teisiniai pasiūlymo aspektai
3.1.
Siūlomi veiksmai
Be reglamente nustatytų kriterijų (žr.
1.3 skirsnį), rengdama pasiūlymą, Komisija atsižvelgė
į šiuos aspektus: i) Lisabonos sutarties įsigaliojimą ir
jos poveikį agentūros veiklai. Lisabonos sutartimi iš dalies pakeista
Europos bendrijos steigimo sutartis, Sąjungai (šia sąvoka
pakeičiami žodžiai „Bendrija“ ir „Europos bendrija“) suteikiant
kompetenciją spręsti su teisingumo, saugumo ir laisvės erdve
susijusius klausimus. Tai visų pirma lemia ES sutarties 1 straipsnio 3 pastraipa,
kurioje teigiama, kad „Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir
perima Europos bendrijos teises bei pareigas“. Klausimams, kurie
anksčiau buvo įtraukti į ES sutarties
VI antraštinę dalį (buvęs „trečiasis ramstis“), dabar
skirti SESV V antraštinės dalies („Laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvė“) 4 ir 5 skyriai („Teisminis bendradarbiavimas
baudžiamosiose bylose“ ir „Policijos bendradarbiavimas“); ii) būtinybę užtikrinti, atsižvelgiant
į ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad agentūra,
vykdydama savo veiklą, ir toliau daugiausia dėmesio skirtų
svarbiausioms sritims; iii) būtinybę užtikrinti agentūros
veiklos tęstinumą, ypač atsižvelgiant į tai, kaip svarbu,
kad agentūra nuolat teiktų objektyvius, patikimus ir palyginamus duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta
pirmiau, Komisijos siūlymu į agentūros 2013–2017 m.
daugiametę programą turėtų būti įtrauktos šios
teminės sritys: a) teisė kreiptis į teismą; b) nukentėję nuo nusikaltimo
asmenys; c) informacinė visuomenė, ypač
pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga; d) romų integracija; e) policijos bendradarbiavimas,
atsižvelgiant į šios srities ypatumus; f) teisminis bendradarbiavimas,
atsižvelgiant į šio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ypatumus; g) vaiko teisės; h) diskriminacija dėl rasės, odos
spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių
bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių
pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties,
gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos; i) imigracija ir migrantų integracija;
vizos ir sienų kontrolė, prieglobstis; j) rasizmas, ksenofobija ir susijęs
nepakantumas.
3.2.
Teisinis pagrindas
2007–2012 m. daugiametės programos
teisinis pagrindas yra Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007, kuriuo įsteigiama
agentūra, 5 straipsnio 1 dalis. Tačiau šiuo teisiniu pagrindu
nebegalima remtis, nes tai antrinis teisinis pagrindas, kaip apibrėžta
Europos Teisingumo Teismo sprendime C-133/06[23]. Todėl šio pasiūlymo teisinis
pagrindas turėtų būti Sutarties nuostata. Nesant kitos
(konkretesnės) nuostatos, šis pasiūlymas turėtų būti
grindžiamas agentūros steigimo reglamento, kuris priimtas remiantis
buvusios Europos bendrijos sutarties 308 straipsniu, teisiniu pagrindu.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šis iš dalies pakeistas straipsnis
tapo SESV 352 straipsniu.
4.
Poveikis biudžetui
Pasiūlymas neturi tiesioginio poveikio ES
biudžetui. Agentūra plėtos pasiūlytų sričių
projektus, kuriems biudžeto valdymo institucija jau skyrė lėšų.
5.
Išsamus pasiūlymo paaiškinimas
Agentūros veiklos
teminės sritys (2 straipsnis) suteikia galimybę agentūrai imtis
visų su pagrindinėmis teisėmis susijusių ir į ES
teisės aktų taikymo sritį patenkančių klausimų,
kurių gali iškilti konkrečioje teminėje srityje. –
Teisė kreiptis į teismus. Stokholmo programoje pažymima, kad ES būtina užtikrinti geresnes
galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Prie šios srities
būtų galima priskirti tokius klausimus kaip veiksminga teisminė
gynyba, įskaitant teisę į veiksmingą ir nepriklausomą
teismo procesą, ir teisingo bylos nagrinėjimo užtikrinimas.
Agentūra paskelbė ataskaitų apie padėtį šioje srityje
(„Teisė kreiptis į teismą Europoje: kliūčių ir
galimybių apžvalga“ (angl. Access to justice in Europe: overview of
challenges and opportunities), „Apklausa dėl mažumų padėties
ir diskriminacijos ES“ (angl. EU Minorities and Discrimination Survey)
ir turi toliau rinkti duomenis įvairiais klausimais, susijusiais su teise
kreiptis į teismą, įskaitant sutarčių teisę ir
vartotojų teises. –
Nukentėję nuo nusikaltimo
asmenys. Agentūra
netiesiogiai analizavo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo padėtį
savo ataskaitose „Teisė kreiptis į teismą
Europoje: kliūčių ir galimybių apžvalga“ ir „Apklausa dėl mažumų padėties ir
diskriminacijos ES“. Atsižvelgiant į
gausėjančias ES iniciatyvas, susijusias su
nukentėjusiųjų teisėmis, PTA veikla turėtų
apimti, be kita ko, nukentėjusiųjų apsaugą, pagalbos nukentėjusiesiems
paslaugas, jų teisinę padėtį, informuotumą apie
teises, taip pat pažeidžiamus nukentėjusiuosius ir žalos atlyginimą. –
Informacinė visuomenė, ypač
pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga. Vykdydama veiklą šioje teminėje srityje, agentūra
galėtų rinkti duomenis, ypač apie interneto aplinkos
poveikį pagrindinėms teisėms, kaip antai asmens duomenų ir
privatumo apsaugai. Europos Parlamentas pabrėžia šių klausimų
svarbą. PTA jau ėmėsi veiksmų šioje srityje (parengė
ataskaitą „Duomenų apsauga Europos Sąjungoje: nacionalinių
duomenų apsaugos institucijų vaidmuo“ (angl. Data Protection in
the European Union: the role of National Data Protection Authorities) ir,
manoma, sukaups praktinės patirties. Agentūros kaupiami šios srities
duomenys galėtų padėti sklandžiai įgyvendinti
reformuotą ES duomenų apsaugos teisinį reglamentavimą. –
Romų integracija.
Romų integracija yra aiškus ES prioritetas. Komisijos komunikate „ES
romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki
2020 m.“ agentūros prašoma kartu su atitinkamomis institucijomis,
kaip antai EUROFOUND, iš visų 27 valstybių narių surinkti
duomenis apie romų padėtį, susijusią su jų
galimybėmis įsidarbinti, mokytis, naudotis sveikatos priežiūros
paslaugomis ir gauti būstą, taip pat bendradarbiaujant su
valstybėmis narėmis sukurti stebėjimo metodus, kuriuos taikant
būtų galima atlikti palyginamąją romų padėties
visoje Europoje analizę[24].
Duomenys taip pat bus kaupiami atliekant specialius mokslinius tyrimus,
finansuojamus pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų
programos socialinių bei ekonomikos mokslų ir humanitarinių
mokslų programą. Iš parengtų ataskaitų „Romų gyvenimo
sąlygos ir keliautojai ES“ (angl. Housing conditions of Roma and
Travellers in the EU), „Į kitą ES valstybę narę persikėlusių
ir ten įsikūrusių ES pilietybę turinčių romų
padėtis“ (angl. The situation of Roma EU citizens moving to and
settling in other EU Member State) ir „Apklausa dėl mažumų padėties
ir diskriminacijos ES“ matyti, kad rinkdama duomenis apie romus agentūra
per praėjusius kelerius metus sukaupė nemažai praktinių
žinių. –
Policijos bendradarbiavimas, atsižvelgiant
į šios srities ypatumus. Įsigaliojus
Lisabonos sutarčiai ir panaikinus vadinamuosius ramsčius, policijos
bendradarbiavimą reikėtų įtraukti į PTA veiklos temines
sritis, kad agentūra galėtų rinkti duomenis tais atvejais, kai tokia
veikla neperžengiamos ES kompetencijos ribos ir netrukdoma tęsti nusikalstamumo
statistikos gerinimo darbų. PTA naudoja jau surinktus ir (arba)
valstybių narių pateiktus duomenis, kad išvengtų savo ir
teisėsaugos tarnybų veiklos dubliavimosi. –
Teisminis bendradarbiavimas, atsižvelgiant
į šio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ypatumus. Prie šios srities priskiriamas teisminis bendradarbiavimas civilinėse,
komercinėse ir baudžiamosiose bylose. Panaikinus vadinamuosius
ramsčius, agentūros veiklos temines sritis pagrįstai galima
papildyti ir šia veiklos sritimi. PTA galėtų rinkti duomenis, be kita
ko, susijusius su kova su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu arba prekyba
žmonėmis. –
Vaiko teisės. Vaiko
teisių rėmimas ir apsauga yra vienas iš ES tikslų, kurio svarba
dar labiau pabrėžta Lisabonos sutartimi. Vykdydama veiklą šioje
teminėje srityje agentūra galėtų prisidėti prie ES
vaiko teisių darbotvarkės įgyvendinimo, rinkdama duomenis
tokiais klausimais kaip vaikų interesus atitinkantis teisingumas ir nepalankioje
padėtyje atsidūrę vaikai, taip pat suteikdama galimybę
naudotis agentūros parengtais vaiko teisių rodikliais[25]. Kova su vaikų skurdu yra vienas svarbiausių ES prioritetų
ir PTA moksliniai tyrimai šioje srityje padėtų įgyvendinti
būsimas Komisijos rekomendacijas dėl vaikų skurdo. PTA
paskelbė ataskaitų vaikų klausimais („Prekyba vaikais ES –
iššūkiai, perspektyvos ir geroji praktika“ (angl. Child Trafficking in
the EU: Challenges, perspectives and good practices), „Atskirti
prieglobsčio prašantys vaikai ES valstybėse narėse“ (angl. Separated
asylum seeking children in EU Member States)) ir įgyvendino kelis
šviečiamuosius projektus, kaip antai darbotvarkė „S-Cool“, parengė
vadovą mokytojams „Ekskursijos į praeitį: mokome ateičiai“
(angl. Excursions to the past – teaching for the future) ir
studiją „Istorinių vietų ir muziejų reikšmė švietimui
apie holokaustą ir žmogaus teises Europos Sąjungoje“ (angl. The role
of historical sites and museums in Holocaust education and human rights
education in the EU). Šioje teminėje srityje vykdomą veiklą TPA
taip pat galėtų susieti su švietimu, socialine įtrauktimi ir jaunimo
politika, taip pat kitomis Sąjungos politikos sritimis. –
Diskriminacija dėl rasės, odos
spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių
bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių
pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties,
gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Tikimasi, kad agentūra toliau rinks duomenis apie
diskriminaciją. Šioje srityje vykdoma veikla apims visus ES
pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytus
diskriminacijos pagrindus, išskyrus diskriminaciją dėl lyties, nes
EIGE šiuo metu jau vykdo visas savo funkcijas ir yra atsakinga už duomenų
apie lyčių lygybę ir diskriminaciją dėl lyties
kaupimą. Nepaisant to, spręsdama daugialypės diskriminacijos
klausimą, PTA neturėtų atsiriboti nuo su lytimi susijusių klausimų
ar nenagrinėti lyties aspekto savo ataskaitose; agentūra ir toliau
gali tai daryti glaudžiai bendradarbiaudama su EIGE. Ši teminė sritis
turėtų suteikti galimybę įsigilinti į daugialypę
diskriminaciją, diskriminaciją darbe arba su skurdo mažinimu ir
socialine įtrauktimi susijusius aspektus. Pastaraisiais metais PTA
paskelbė ne vieną svarbią ataskaitą šia tema, kaip antai
„Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės
orientacijos ir lytinės tapatybės“ (angl. Homophobia, transphobia
and discrimination on grounds of sexual orientation and gender identity), „Pagarba
mažumoms priklausantiems asmenims ir jų apsauga“ (angl. Respect for and
protection of persons belonging to minorities), „Migrantai, mažumos ir
užimtumas: atskirtis ir diskriminacija 27 ES valstybėse narėse“
(angl. Migrants, minorities and employment – Exclusion and discrimination in
the 27 Member States of the EU), „Apklausa dėl mažumų padėties
ir diskriminacijos ES“, „Psichikos sutrikimų turinčių
asmenų teisinė apsauga nediskriminaciniais teisės aktais“ (angl.
The legal protection of persons with mental health problems under
non-discrimination law), „Europos nediskriminacinės teisės
vadovas“ (angl. Handbook on European non-discrimination law), „Rasinės
lygybės direktyvos poveikis: ES profesinių sąjungų ir
darbdavių požiūris“ (angl. The impact of the Racial Equality
Directive – Views of trade unions and employers in the EU), „Musulmonų
ir kitų religinių grupių jaunimo patiriama diskriminacija,
socialinė marginalizacija ir smurtas“ (angl. Experience of
Discrimination, Social Marginalisation and Violence among Muslim and non-Muslim
Youth) ir „Rasizmas, etninė diskriminacija ir migrantų bei
mažumų atskirtis sporte: padėtis ES“ (angl. Racism, ethnic
discrimination and exclusion of migrants and minorities in sport: the situation
in the EU). –
Imigracija ir migrantų integracija, sienų
kontrolė ir vizos, prieglobstis. Vertinant
pagrindinių teisių padėtį, elgesys su legaliais ir
nelegaliais migrantais pasienyje ir jiems sulaikymo centruose sudaromos
sąlygos, taip pat su prekyba žmonėmis susiję aspektai kelia itin
didelį rūpestį. Migrantų integracija yra su
imigracija glaudžiai susijusi teminė sritis, kuriai pagrindinės
teisės taip pat labai svarbios. Su skurdo mažinimu ir socialine
įtrauktimi susijusių aspektų negalima nepaisyti. Daugumoje pasienio
ir vizų srities teisės aktų numatytos konkrečios
nuostatos, susijusios su pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis. Vykdydama
veiklą šioje teminėje srityje PTA galėtų spręsti diskriminacinio
asmenų skirstymo pagal etninę kilmę klausimą. Prieglobsčio
klausimui skirta labai daug ES teisės aktų ir pagrindinės
teisės yra svarbiausias jų elementas. Agentūra turėtų
toliau rinkti duomenis šia tema, glaudžiai bendradarbiaudama su EASO.
Pastaraisiais metais PTA paskelbė ne vieną ataskaitą šiomis
temomis („Nelegalūs migrantai. Galimybė gauti sveikatos
priežiūros paslaugas 10 ES valstybių narių“ (angl. Migrants in an irregular situation: access to healthcare in 10 EU
Member States), „Migrantai, mažumos ir užimtumas:
atskirtis ir diskriminacija 27 ES valstybėse narėse“, „Namų
ūkio darbams samdomi nelegalūs migrantai. Kaip užtikrinti pagrindines
teises ES ir jos valstybėse narėse“ (angl. Migrants in an
irregular situation employed in domestic work: fundamental rights challenges
for the EU and its Member States), „Žvelgiant prieglobsčio prašytojo akimis:
teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir pareiga informuoti
pareiškėjus“ (angl. The asylum-seeker perspective: access to effective
remedies and the duty to inform applicants), „Trečiųjų
šalių piliečių sulaikymas grąžinimo procedūros metu“ (angl.
Detention of third country nationals in return procedures), „Atskirti
prieglobsčio prašantys vaikai ES valstybėse narėse“, „Neatidėliotinų
pagrindinių teisių klausimų sprendimas: Graikijos sausumos
sieną nelegaliai kertančių asmenų padėtis“ (angl. Coping
with a fundamental rights emergency: The situation of persons crossing the
Greek land border in an irregular manner)) ir bendradarbiaudama su FRONTEX
surengė sienos apsaugos pareigūnų mokymus pagrindinių
teisių tema. Agentūra turėtų toliau bendradarbiauti su
FRONTEX. Suinteresuotosios šalys tikisi, kad PTA toliau rinks duomenis šios
teminės srities klausimais. –
Rasizmas, ksenofobija ir susijęs
nepakantumas. Ši teminė sritis nurodyta pačiame
reglamente. Iš agentūros parengtų ataskaitų „Antisemitizmas:
glausta padėties apžvalga“ (angl. Antisemitism: summary overview“),
„Asmenų diskriminacinio etninio skirstymo atpažinimo ir prevencijos
vadovas“ (angl. Understanding and preventing ethnic profiling: a guide),
„Musulmonų ir kitų religinių grupių jaunimo patiriama
diskriminacija, socialinė marginalizacija ir smurtas“ ir „Rasizmas,
etninė diskriminacija ir migrantų bei mažumų atskirtis sporte:
padėtis ES“ matyti, kad rinkdama duomenis šioje srityje PTRA sukaupė
daug praktinės patirties. Šios daugiametės programos laikotarpiu
ypatingą dėmesį reikėtų skirti asmenų diskriminaciniam
skirstymui pagal etninę kilmę, neapykantą kurstančiai
rasistinei ir ksenofobinei retorikai ir nusikaltimams dėl neapykantos,
taip pat socialinių tendencijų, lemiančių tokius
reiškinius, analizei galimos prevencijos požiūriu. 2011/0431 (APP) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos Sąjungos
pagrindinių teisių agentūros
2013–2017 m. daugiametė programa EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos
Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą[26], perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdama į Europos Parlamento
pritarimą[27], laikydamasi specialios teisėkūros
procedūros, kadangi: (1) atsižvelgiant į Europos
Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – agentūra)
įsteigimo tikslus ir siekiant, kad ji tinkamai vykdytų savo užduotis,
daugiametėje penkerių metų programoje turi būti nustatytos
tikslios agentūros veiklos teminės sritys, kaip numatyta 2007 m.
vasario 15 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 168/2007, įsteigiančiame
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą[28]; (2) pirmoji daugiametė
programa priimta 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2008/203/EB,
įgyvendinančiu Reglamento (EB) Nr. 168/2007 nuostatas dėl
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros
2007–2012 m. daugiametės programos priėmimo; (3) daugiametė programa
turėtų būti įgyvendinama tik Sąjungos teisės
taikymo srityse; (4) daugiametė programa
turėtų atitikti Sąjungos prioritetus ir joje turėtų
būti tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento rezoliucijose ir
Tarybos išvadose pagrindinių teisių klausimais pateikiamas gaires; (5) daugiametėje programoje
turėtų būti tinkamai atsižvelgta į agentūros
finansinius ir žmogiškuosius išteklius; (6) į daugiametę
programą turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis
būtų siekiama užtikrinti, kad agentūros veikla papildytų
kitų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų
funkcijas, taip pat Europos Tarybos ir kitų tarptautinių
organizacijų pagrindinių teisių srityje vykdomą veiklą.
Pagrindinės su šia daugiamete programa susijusios Sąjungos
agentūros ir organai yra Reglamentu (ES) Nr. 439/2010[29]
įsteigtas Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Reglamentu (EB)
Nr. 2007/2004[30]
įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos
valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra
(FRONTEX), Tarybos sprendimu 2008/381/EB[31] sukurtas Europos migracijos tinklas,
Reglamentu (EB) Nr. 1922/2006[32]
įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas (EIGE),
Reglamentu (EB) Nr. 45/2001[33]
įsteigta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno
(EDAPP) institucija, Tarybos sprendimu 2002/187/TVR[34] įsteigtas
Europos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas), Tarybos sprendimu
2009/371/TVR[35]
įsteigtas Europos policijos biuras (Europolas), Tarybos sprendimu
2005/681/TVR[36]
įsteigtas Europos policijos koledžas (CEPOL), Reglamentu 1077/2011[37]
įsteigta Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (IT agentūra)
ir Reglamentu (EEB) Nr. 1365/75[38]
įkurtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
(EUROFOUND); (7) į daugiametėje
programoje nustatytas agentūros veiklos temines sritis reikėtų
įtraukti kovą su rasizmu, ksenofobija ir susijusiu nepakantumu; (8) atsižvelgdama į kovos su
skurdu ir socialine atskirtimi svarbą ES (tai vienas iš penkių
strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų), agentūra
turėtų, rinkdama ir skleisdama šiame sprendime nustatytų
teminių sričių duomenis, išanalizuoti ekonomines ir socialines
sąlygas, kurios suteikia galimybę veiksmingai naudotis
pagrindinėmis teisėmis; (9) rengdama pasiūlymą,
Komisija konsultavosi su Pagrindinių teisių agentūros
Valdančiąja taryba ir 2011 m. spalio 18 d. gavo rašytines
pastabas; (10) Europos Parlamento, Tarybos ar
Komisijos prašymu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 3 dalimi,
agentūra gali atlikti su daugiametėje programoje nenustatytomis teminėmis
sritimis susijusias užduotis, jei tai leidžia jos finansiniai ir žmogiškieji
ištekliai, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis
Daugiametė programa 1. Šiuo sprendimu nustatoma Europos
Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – agentūra)
2013–2017 m. daugiametė programa. 2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007
3 straipsnį agentūra vykdo Reglamento (EB) Nr. 168/2007 4
straipsnio 1 dalyje apibrėžtas užduotis, neperžengdama šio sprendimo 2
straipsnyje nustatytų teminių sričių ribų. 2 straipsnis
Teminės sritys Teminės sritys: a) teisė kreiptis į
teismą; b) nukentėję nuo nusikaltimo
asmenys; c) informacinė visuomenė, ypač
pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga; d) romų integracija; e) policijos bendradarbiavimas,
atsižvelgiant į šios srities ypatumus; f) teisminis bendradarbiavimas, atsižvelgiant
į bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ypatumus; g) vaiko teisės; h) diskriminacija dėl rasės,
odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių
bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių
pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties,
gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos; i) imigracija ir migrantų
integracija, vizos ir sienų kontrolė, prieglobstis; j) rasizmas, ksenofobija ir
susijęs nepakantumas. 3 straipsnis
Papildomumas ir bendradarbiavimas su kitais organais 1. Įgyvendindama šią daugiametę
programą, agentūra užtikrina tinkamą bendradarbiavimą ir
veiklos koordinavimą su atitinkamais Sąjungos organais,
įstaigomis ir agentūromis, valstybėmis narėmis,
tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene Reglamento (EB) Nr. 168/2007
7, 8 ir 10 straipsniuose nustatytomis sąlygomis. 2. Su diskriminacija dėl lyties
susijusius klausimus agentūra sprendžia tik tiek, kiek tai susiję su
jos veikla ir svarbu jos veiklai sprendžiant 2 straipsnio g punkte
nurodytus bendruosius diskriminacijos klausimus, atsižvelgdama į tai, kad
duomenis apie lyčių lygybę ir diskriminaciją dėl
lyties renka Europos lyčių lygybės institutas[39]. PTA ir
EIGE turėtų bendradarbiauti 2010 m. lapkričio 22 d.
bendradarbiavimo susitarime nustatytomis sąlygomis. 3. Su Europos gyvenimo ir darbo
sąlygų gerinimo fondu (EUROFOUND)[40] agentūra bendradarbiauja remdamasi 2009 m.
spalio 8 d. bendradarbiavimo susitarime nustatytomis sąlygomis, o su
Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių
narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX)[41] –
2010 m. gegužės 26 d. bendradarbiavimo susitarime nustatytomis
sąlygomis. Be to, agentūra bendradarbiauja su Europos
prieglobsčio paramos biuru (EASO)[42], Europos migracijos tinklu[43], Europos
teisminio bendradarbiavimo padaliniu (Eurojustu)[44], Europos
policijos biuru (Europolu)[45],
Europos policijos koledžu (CEPOL)[46]
ir Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo
erdvėje operacijų valdymo agentūra (IT agentūra)[47] atitinkamuose
būsimuose bendradarbiavimo susitarimuose nustatytomis sąlygomis. 4. Agentūra vykdo su informacine
visuomene, ypač pagarba privačiam gyvenimui bei asmens duomenų
apsauga, susijusias užduotis, neapribodama Europos duomenų apsaugos
priežiūros pareigūno įsipareigojimų vykdant Reglamento (EB)
Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsniuose nustatytas pareigas ir
įgaliojimus, užtikrinti, kad Sąjungos institucijos ir organai
gerbtų fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų
pirma jų teisę į privatumą. 5. Agentūra derina savo
veiklą su Europos Tarybos veikla Reglamento (EB) Nr. 168/2007
9 straipsnyje ir tame straipsnyje nurodytame Europos Sąjungos ir
Europos Tarybos susitarime dėl ES pagrindinių teisių
agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimo nustatytomis sąlygomis[48]. Priimta Briuselyje […] Tarybos
vardu Pirmininkas
[…] [1] OL L 53,
2007 2 22, p. 1. [2] OL L 63,
2008 3 7, p. 14. [3] Reglamento
(EB) Nr. 168/2007, įsteigiančio Pagrindinių teisių
agentūrą (PTA) (toliau – PTA reglamentas), 3 straipsnio 1 dalis. [4] PTA reglamento
5 straipsnio 2 dalies a punktas. [5] PTA reglamento
5 straipsnio 2 dalies c punktas. [6] PTA reglamento
5 straipsnio 2 dalies d punktas. [7] OL C 139,
2006 6 14, p. 1. [8] SEC(2007) 500
galutinis, 2007 m. gegužės 2 d. [9] PTA reglamento
5 straipsnio 2 dalies e punktas. [10] Įsteigta
Reglamentu (ES) Nr. 439/2010, OL L 132, 2010 5 29,
p. 11. [11] Įsteigta
Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, OL L 349, 2004 11 25,
p. 1. [12] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2008/381/EB, OL L 131, 2008 5 21,
p. 7. [13] Įsteigta
Reglamentu (EB) Nr. 1922/2006, OL L 403, 2006 12 30,
p. 9. [14] Įsteigta
Reglamentu (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12,
p. 1. [15] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2002/187/TVR, OL L 63, 2002 3 6,
p. 1. [16] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2009/371/TVR, OL L 121, 2009 5 15,
p. 37. [17] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2005/681/TVR, OL L 256, 2005 10 1,
p. 63. [18] Įsteigta
Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, OL L 286, 2011 11 1,
p. 1. [19] Įsteigta
Reglamentu (EEB) Nr. 1365/75, OL L 139, 1975 5 30,
p. 1. [20] PTA reglamento
5 straipsnio 2 dalies b punktas. [21] 2009 m.
sausio 14 d., vasario 3 ir 19 d., kovo 10, 11, 12, 24 ir 26 d.,
balandžio 2, 22 ir 24 d., gegužės 7 d., rugsėjo 17 d.,
lapkričio 25 ir 26 d., 2010 m. vasario 10 d., kovo
25 d., gegužės 5 ir 18 d., birželio 15 ir 17 d.,
rugsėjo 7, 9 ir 22 d., spalio 20 d., lapkričio 23 d.,
gruodžio 14 ir 15 d., 2011 m. sausio 19 d., kovo 8, 9 ir 10 d.,
kovo 24 d., balandžio 5 d. ir [_] rezoliucijos. [22] 2009 m.
birželio 18–19 d., spalio 29–30 d., gruodžio 10–11 d.,
2010 m. birželio 17 d., 2011 m. vasario 4 d. ir [_] Europos
Vadovų Tarybos susitikimai. [23] 2008 m.
gegužės 6 d. Sprendimas Parlamentas prieš Tarybą,
C-133/06, Rink. p. I-3189. [24] COM(2011) 173
galutinis. [25] COM(2011) 60
galutinis. [26] OL C , ,
p. . [27] OL C , ,
p. . [28] OL L 53,
2007 2 22, p. 1. [29] OL L 132,
2010 5 29, p. 11. [30] OL L 349,
2004 11 25, p. 1. [31] OL L 131,
2008 5 21, p. 7. [32] OL L 403,
2006 12 30, p. 9. [33] OL L 8,
2001 1 12, p. 1. [34] OL L 63,
2002 3 6, p. 1. [35] OL L 121,
2009 5 15, p. 37. [36] OL L 256,
2005 10 1, p. 63. [37] OL L 286,
2011 11 1, p. 1. [38] OL L 139,
1975 5 30, p. 1. [39] Įsteigta
Reglamentu (EB) Nr. 1922/2006, OL L 403, 2006 12 30,
p. 9. [40] Įsteigta
Reglamentu (EEB) Nr. 1365/75, OL L 139, 1975 5 30,
p. 1. [41] Įsteigta
Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, OL L 349, 2004 11 25,
p. 1. [42] Įsteigta
Reglamentu (ES) Nr. 439/2010, OL L 132, 2010 5 29,
p. 11. [43] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2008/381/EB, OL L 131, 2008 5 21,
p. 7. [44] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2002/187/TVR, OL L 63, 2002 3 6,
p. 1. [45] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2009/371/TVR, OL L 121, 2009 5 15,
p. 37. [46] Įsteigta
Tarybos sprendimu 2005/681/TVR, OL L 256, 2005 10 1,
p. 63. [47] Įsteigta
Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011, OL L 286, 2011 11 1,
p. 1. [48] OL L 186,
2008 7 15, p. 7.