52011PC0853

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI – DIREKTYVOS 98/34/EB TAIKYMAS 2009 IR 2010 M.

Santrauka 3

I DALIS. STANDARTIZACIJA 3

1. Įžanga 3

2. Informavimo procedūra 4

2.1. Procedūros taikymas 2009 ir 2010 m. 4

2.2. Išvada 5

3. Įgaliojimai 5

3.1. Įgaliojimų teikimo tvarka 2009 ir 2010 m. 5

3.2. Įgaliojimų teikimo tendencijos 6

3.3. Išvada 7

4. Oficialūs prieštaravimai 8

4.1. Procedūros taikymas 2009 ir 2010 m. 8

4.2. Išvada 8

II DALIS. TECHNINIAI REGLAMENTAI 9

1. Pokyčiai 2009 ir 2010 m. 9

1.1. Procedūros taikymas siekiant geresnio reglamentavimo 9

1.2. Direktyva 98/34 nustatytos procedūros valdymo tobulinimas 10

2. Direktyva 98/34 nustatytos procedūros taikymas 10

2.1. Veiksmingumas: bendra apžvalga 10

2.2. Procedūros taikymas skubos tvarka 13

2.3. Veiksmai, kurių imtasi sulaukus Komisijos nuomonių 14

2.4. Dialogas su valstybėmis narėmis 14

2.5. Direktyvos pažeidimai 15

2.6. Išvada 15

SANTRAUKA

Šioje ataskaitoje nagrinėjama, kaip 2009 ir 2010 m. buvo taikomos Direktyvoje 98/34/EB[1] standartizacijai ir techniniams reglamentams nustatytos procedūros. Ataskaitoje pabrėžiama standartizacijos ir techniniams reglamentams taikomos pranešimo tvarkos svarba bendrosios rinkos veikimui ir geresnio reglamentavimo politikos įgyvendinimui[2].

Standartizacijos dalyje aptariama informavimo apie standartus procedūra, Komisijos prašymai Europos standartizacijos institucijų[3] atlikti standartizacijos darbą (toliau – įgaliojimus) ir oficialūs prieštaravimai dėl standartų. Kiekviena šių sričių veikla yra labai svarbi bendrosios rinkos veikimui. Informavimo procedūra užtikrinamas standartų skaidrumas nacionaliniu ir Europos lygmeniu, o nacionalinės standartizacijos institucijos raginamos ir toliau inicijuoti derinimą Europos lygmeniu. Oficialiais prieštaravimais valstybės narės ir Komisija gali užtikrinti, kad standartai atitiktų reglamentavimo tikslus, kurių siekiama naujojo požiūrio teisės aktuose. Įgaliojimais suteikiama galimybė apibrėžti Komisijos tarnybų ir standartų rengėjų santykius, politikos lygmens ir jo techninės išraiškos sąsają.

Techninių reglamentų srityje procedūra, pagal kurią prieš priimant nacionalinius techninius reglamentus apie juos pranešama Komisijai, tapo veiksminga prekybos kliūčių prevencijos, Komisijos ir valstybių narių bei valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir reglamentavimo sistemos gerinimo priemone. Todėl pranešimo procedūra yra svarbi nacionalinio reglamentavimo veiklai orientuoti tam tikruose naujuose sektoriuose ir nacionalinių techninių reglamentų kokybei gerinti – didinti jų skaidrumą, suprantamumą ir veiksmingumą – dar nesuderintose ar iš dalies suderintose srityse. Didesnis valstybių narių teisinių sistemų aiškumas padeda ūkinės veiklos vykdytojams sumažinti naudojimosi reglamentais išlaidas ir teisingai juos taikyti.

I DALIS. STANDARTIZACIJA

ĮžANGA

Šioje dalyje aptariamas Direktyvos 98/34/EB standartizacijos dalies vykdymas, apimantis tris pagrindines veiklas: informavimo apie standartus procedūrą, Komisijos prašymus Europos standartizacijos institucijų atlikti standartizacijos darbą (įgaliojimus[4]) ir oficialius prieštaravimus standartams dėl naujojo požiūrio direktyvų. Joje pateikiama aiškinamoji 2009–2010 m statistika.

INFORMAVIMO PROCEDūRA

Standartų srityje taikoma informavimo procedūra skirta stebėti naują standartizacijos veiklą, kurią nustatė nacionalinės standartizacijos institucijos (kaip pripažinta pagal direktyvą). Pranešimo sistema sukurta tam, kad kitos institucijos galėtų teikti pastabas, dalyvauti darbe ar prašyti, kad iniciatyvos būtų imamasi Europos lygmeniu (žr. 1 priedą).

Procedūros taikymas 2009 ir 2010 m.

2009 ir 2010 m procedūra toliau sėkmingai taikyta. CEN ir CENELEC kiekvienais metais teikiamos ataskaitos rodo, kad vidutinis metinis nacionalinių priemonių skaičius gerokai padidėjo 2010 m. Šis padidėjimas daugiausiai siejamas su ELOT[5], kurio vidutinis metinis pranešimų skaičius pakito nuo 1,25 per 2006–2009 m. iki 464 pranešimų 2010 m., ir su UNI[6], 2010 m. padvigubinusiu savo įprastą pranešimų skaičių. 2 priede pateikiamas valstybių suskirstymas pagal pranešimų skaičių.

Išskyrus neįprastą ELOT pateiktų pranešimų skaičių 2010 m., palyginti 2009–2010 m. ir ankstesnio laikotarpio statistiką, pranešimų, kuriuos pateikė ES-15 valstybės, skaičius išlieka stabilus – maždaug 1500 pranešimų per metus, o pranešimų, kuriuos pateikė ES-12 valstybės, skaičius sumažėjo nuo 400 iki 230 (žr. 3 priedą).

Išskirtinį ELOT pateiktų pranešimų skaičių galima paaiškinti tuo, kad Graikijos viešųjų darbų ministerija nusprendė nacionalinėse techninėse specifikacijose pakeisti apie 460 techninių specifikacijų (viešųjų ir privačiųjų). Todėl ELOT ėmėsi pagrindinio projekto perrašyti esamus tekstus tinkamu nacionalinių techninių specifikacijų pavidalu ir patikrinti bei atnaujinti visas nuorodas į Europos standartus. ELOT paskelbė šią veiklą vykdydama Direktyvos 98/34/EB procedūras.

UNI pranešimų skaičius 2010 m. daugiausia padidėjo patobulinus UNI standartų rengimo ir skelbimo tvarką. Dėl šios didėjimo tendencijos UNI galėjo geriau tvarkyti esamus nacionalinius standartus, apie kuriuos taip pat turi būti pranešta. Iš tiesų 2010 m. daugiau nei 60 % UNI pranešimų buvo Italijos esamų standartų peržiūros.

Atsižvelgiant į pranešimų pasiskirstymą sektoriuose (4 priedas) daugiausia nacionalinių pranešimų pateikiama statybos sektoriuje plačiąja prasme įtraukiant konstrukcijas ir visų pirma gaisrinę saugą. Taip pat daug pranešimų buvo teikiama maisto produktų srityje.

Remdamosi pagal šią procedūrą teikiama informacija, Komisijos tarnybos ir toliau prašo teikti papildomą informaciją, taip pat teikiamos užklausos dėl priėmimo atidėjimo (7 straipsnis), grindžiamo pranešimais ar kitais šaltiniais.

Išskyrus išskirtinę situaciją 2010 m., pranešimų skaičius nuo 2006 m. mažėjo. 2009–2010 m. pranešimų, gaunamų iš ES-12 valstybių, skaičius mažėjo. Tai gali būti geros integracijos į sistemą ženklas – parengiama vis daugiau Europos standartų, palyginti su nacionaliniais standartais. Iš esmės procedūra yra gerai pritaikyta ir veikia tinkamai. Kadangi 2010 m. tendencija yra susijusi su konkrečiais įvykiais, mažai tikėtina, kad ji tęsis ir 2011 m.

Išvada

Informavimo procedūra vis dar labai svarbi skatinant nacionalines standartizacijos institucijas teikti savo iniciatyvas Europos lygmeniu, taip remiant bendrąją rinką ir skatinant derinimą visoje Europoje. Naujų valstybių narių pranešimų skaičius yra stabilus, o tai reiškia gerą jų integraciją į sistemą.

ĮGALIOJIMAI

Standartizacijos įgaliojimai yra įsitvirtinusi Komisijos priemonė, taikoma, kai techninėmis specifikacijomis reikia pagrįsti Europos teisės aktus ir (arba) politiką. Šie įgaliojimai – Europos standartizacijos institucijoms teikiami prašymai atlikti standartizacijos darbą ir orientacinė tokio darbo sistema (žr. 1 priedą). Standartizacijos įgaliojimai būtini tais atvejais, kai standartai naudojami teisės aktams pagrįsti, pavyzdžiui, įgyvendinant naujojo požiūrio direktyvas.

Įgaliojimų teikimo tvarka 2009 ir 2010 m.

Ataskaitiniu laikotarpiu Europos standartizacijos institucijoms iš viso suteiktas 41 įgaliojimas ir 4 iš dalies pakeisti įgaliojimai. Dalinių pakeitimų santykis yra panašus į ankstesnių metų santykį (žr. 5 priedą). Su naujojo požiūrio direktyvomis susijusių įgaliojimų skaičius (9 įgaliojimai ir 4 daliniai pakeitimai) mažėjo palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

Įgaliojimų teikimo procesas vyksta sklandžiai. Neoficialios konsultacijos prieš platinant dokumentus Komiteto nariams reiškia, kad dažniausiai su įgaliojimu iš esmės yra sutinkama prieš pradedant oficialias konsultacijas.

Europos standartizacijos suinteresuotosios šalys: ANEC (Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociacija), ECOS (Europos aplinkos apsaugos piliečių organizacija standartizacijos srityje), NORMAPME (Europos amatų, profesijų ir mažųjų bei vidutinių įmonių standartizacijos biuras) ir ETUI-REHS (Europos profesinių sąjungų institutas – moksliniai tyrimai, švietimas, sveikata ir sauga darbe), buvo visapusiškai įsitraukusios į procesą. Taip užtikrinamas didesnis neoficialių konsultacijų skaidrumas.

Įgaliojimų duomenų bazė

Siekdamas toliau didinti skaidrumą Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas parengė įgaliojimų duomenų bazę. Joje saugomi įgaliojimai, kurie yra numeruojami pagal seką M/xxx. 2005 m. ši duomenų bazė tapo viešai prieinama internetu adresu

http://ec.europa.eu/enterprise/standards_policy/mandates/index.htm

Per visą laikotarpį Komitetui toliau buvo pranešama naujausia informacija apie konsultacijas dėl įgaliojimų ir pateikiamas atnaujintas tų įgaliojimų sąrašas.

Europos standartų rengimas

Direktyva 98/34/EB ir ši ataskaita taikoma tik įgaliojimams ir neapima standartų rengimo. Vis dėlto yra svarbu paminėti, kad visa sistema yra pagrįsta Europos standartizacijos institucijų gebėjimu drauge laiku parengti aukštos kokybės standartus.

Neseniai Europos Komisija priėmė standartizacijos teisės aktų paketą[7], kurį sudaro teisės aktų pasiūlymas, strateginis komunikatas ir poveikio vertinimas. Vienas iš tikslų – modernizuoti Europos standartizacijos sistemą, kad ji taptų greitesnė, efektyvesnė, įtraukesnė ir atviresnė. Nors pastaruoju metu Europos standartizacijos institucijos padarė pažangą, Europos Komisija iškėlė tikslą iki 2020 m sutrumpinti rengimo laiką 50 %. Pavyzdžiui, 2005 m. standarto parengimas trukdavo vidutiniškai 6,20 metų CEN, 3,45 metų CENELEC ir tik 1,08 metų ETSI. 2009 m. standartas buvo rengiamas vidutiniškai 2,42 metų CEN, 2,34 metų CENELEC ir 1,79 metų ETSI.

Siekdama skatinti galimybę kuo anksčiau naudotis įgaliotaisiais standartais, Komisija peržiūri savo vidaus procedūras, kad įgaliojimų teikimas taptų greitesnis ir skaidresnis, o Europos standartizacijos institucijos ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų tiksliau numatyti būsimą standartizacijos darbą. Siekdama skatinti Europos standartizacijos institucijas toliau tobulinti savo procesus, Komisija derasi su jomis dėl tokių veiklos rodiklių kaip „rengimas laiku“, „įtrauktis“ ir „kokybė“, kurie ateityje bus susieti su Komisijos skiriama finansine parama. Ne vėliau kaip 2013 m Komisija taip pat atliks nepriklausomą standartizacijos sistemos peržiūrą, kad įvertintų strateginių tikslų įgyvendinimo pažangą ir Europos standartizacijos sistemos dabartinio valdymo rezultatus.

Įgaliojimų teikimo tendencijos

Įgaliojimų sritis toliau plečiama. Įgaliojimų, suteikiamų įgyvendinant naujojo požiūrio direktyvas, dalis sudaro 31 %, o tai rodo sumažėjimą nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio. Daug įgaliojimų suteikiama ir kitų sričių politikoje – ypač vartotojų apsaugos, aplinkos ir energetikos.

Standartai, kuriais grindžiami teisės aktai

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo suteikti įgaliojimai, kuriais grindžiami labai įvairūs teisės aktai, pavyzdžiui, statybos produktų, ekologinio projektavimo, bendros gaminių saugos ar žemos įtampos sričių teisės aktai. Teisinių aktų sričių įvairovė rodo šiam modeliui teikiamą reikšmę.

Su Europos politika susijusių įgaliojimų skaičius yra šiek tiek mažesnis, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Įgaliojimai, susiję su mobiliųjų telefonų ar elektrinių transporto priemonių krovikliais, yra geras pavyzdys, kaip politiniais įgaliojimais skatinti sąveikumą.

Įgaliojimų, kuriais grindžiami ne naujojo požiūrio teisės aktai (žr. 5 priedą), skaičius per metus gerokai padidėjo palyginti su praėjusiu laikotarpiu (nuo 35 % iki 54 %) ir tai rodo, kad šį reglamentavimo modelį jau taiko įvairios Komisijos tarnybos. Šis skaičius padidėjo labiausiai dėl įgaliojimų, kuriais grindžiama ekologinio projektavimo direktyva.

2009–2010 m. paskelbti devyni įgaliojimai[8], kuriais grindžiama ekologinio projektavimo direktyva. Šie įgaliojimai skirti tokiems gaminiams kaip indaplovės, buitiniai šaldymo aparatai, apytakiniai siurbliai ir elektriniai varikliai.

Per šį laikotarpį nepaskelbta nė vieno standartizacijos įgaliojimo paslaugų sektoriuje.

Ši tendencija įgaliojimus taikyti ne naujojo požiūrio teisės aktams, bet ir naujoms politikos sritims pagrįsti rodo, kad Europoje vis labiau remiamasi standartizacija įgyvendinant geresnio reglamentavimo politiką. Tai buvo pripažinta ir itin skatinama 2004 m. Komisijos komunikate dėl Europos standartizacijos vaidmens Europos politikos ir teisės aktų leidybos srityje[9].

Išvada

Įgaliojimų teikimo procesas yra įtvirtintas, tačiau būtina užtikrinti, kad jis ir toliau vyktų sklandžiai. Todėl dar prieš pradedant konsultacijas Komitete labai svarbios ir tęstinos Europos standartizacijos institucijų neoficialios konsultacijos su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač tomis, kurios atstovauja būsimų standartų naudotojams.

Kad Komiteto veikla būtų skaidresnė, nuo 2006 m. Komisijos tarnybos Komiteto išplėstiniame posėdyje kviečia dalyvauti suinteresuotąsias Europos standartizacijos šalis: ANEC, ECOS, ETUI–REHS ir NORMAPME.

Siekdamos užtikrinti skaidrumą ir atsižvelgdamos į technologijų privalumus, kurie bus įtraukti į CIRCA[10] sistemą, Komisijos tarnybos ateityje svarstys galimybę taikyti rašytinę procedūrą, kurią parengti jas įkvėpė interneto forumų pavyzdys. Tokios procedūros tikslas – užtikrinti, kad visi komiteto nariai galėtų perskaityti kitų narių pastabas, tuomet tokio tipo konsultacijos taptų panašios į vykstančiąsias per Komiteto posėdį.

Įgaliojimų teikimo tvarka padeda didinti standartizacijos svarbą naujose ES teisės aktų ir politikos srityse. Tai įrodo ir naujuose ES teisės aktuose daromos nuorodos į direktyvą.

Kad įgaliojimai būtų veiksmingesnė ir platesnio užmojo politikos priemonė, įgaliojimų teikimo procedūra turėtų būti spartesnė – Europos standartizacijos institucijos turėtų atsakyti kuo anksčiau, jei užklausai pateikti Europos standartai yra svarbūs rinkai ir nurodyti, ar jos patvirtina įgaliojimą ir kokiomis sąlygomis. Todėl ateityje keičiant įgaliojimų teikimo tvarką reikėtų nustatyti terminus Europos standartų organizacijų atsakymams, kad Komisijos tarnybos turėtų laiko rasti alternatyvių sprendimų, jeigu Europos standartizacijos institucijos negali arba nenori rengti Europos standartų.

Europos standartizacijos vadovas

Mandatų teikimo tvarka, oficialūs prieštaravimai dėl darniųjų standartų bei nuorodos į darniuosius standartus yra pateiktos Europos standartizacijos vadove ir keliuose kituose atitinkamose dokumentuose.

Prieš paskelbdama vadovą, Komisija pasitarė su Komitetu ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

Vadovas paskelbtas Europos svetainėje adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/standards_policy/vademecum/index.htm

OFICIALūS PRIEšTARAVIMAI

Naujojo požiūrio direktyvose numatytos apsaugos priemonės tais atvejais, kai darniuoju standartu negalima užtikrinti, kad produktai atitiks esminius atitinkamų direktyvų reikalavimus. Tokiais atvejais valstybės narės arba Komisija gali pateikti oficialų prieštaravimą dėl atitinkamo standarto, dėl kurio tariamasi su Komitetu (procedūra išsamiai aprašyta 1 priede).

Procedūros taikymas 2009 ir 2010 m.

Per ataskaitinį laikotarpį prieštaravimų, dėl kurių buvo priimti Komisijos sprendimai, skaičius per metus buvo vidutiniškai lygus praėjusio laikotarpio skaičiui (iš viso 7). Trim atvejais buvo priimti sprendimai, paremti atitikties prielaida; keturiais atvejais atitikties prielaida buvo apribota arba atmesta (žr. 6 priedą).

Išvada

Nors nuo prieštaravimo gavimo iki sprendimo paskelbimo praeina nemažai laiko, apskritai procedūra buvo pakankamai veiksminga.

Panašiai kaip ir dėl įgaliojimų, Komisija, siekdama didesnio skaidrumo, skelbia savo sprendimus dėl oficialių prieštaravimų viešai ir konsoliduotai, o kiekvienam Komiteto posėdžiui parengia lentelę su naujausia informacija apie veiksmus, susijusius su oficialiais prieštaravimais.

II DALIS. TECHNINIAI REGLAMENTAI

POKYčIAI 2009 IR 2010 M.

Taikydamos pranešimo procedūrą (toliau – procedūra) nacionaliniams techniniams reglamentams, Komisija ir ES valstybės narės gali iš anksto įvertinti techninius reglamentus, kuriuos valstybės narės ketina pradėti taikyti produktams (pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės) ir informacinės visuomenės paslaugoms (žr. 7 priedą). Supaprastinta procedūra taikoma ELPA valstybėms narėms, pasirašiusioms Europos ekonominės erdvės susitarimą, Šveicarijai ir Turkijai (žr. 10 priedą).

Pagrindiniai procedūros privalumai

- Sudaromos sąlygos nustatyti naujas vidaus rinkos kliūtis anksčiau, nei pajuntamas neigiamas jų poveikis, taip išvengiant ilgai trunkančios ir brangios pažeidimo tyrimo procedūros.

- Sudaromos sąlygos nustatyti protekcionistines priemones, kurias išskirtinėmis, pavyzdžiui, ekonomikos ir finansų krizės, sąlygomis gali parengti valstybės narės.

- Sudaromos sąlygos valstybėms narėms įvertinti projektų, apie kuriuos buvo pranešta, suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais.

- Sudaromos sąlygos veiksmingam valstybių narių ir Komisijos dialogui vertinant projektus, apie kuriuos buvo pranešta.

- Pranešimo procedūra yra lyginamosios analizės priemonė, kurią taikydamos valstybės narės pasitelkia savo partnerių idėjas bendroms problemoms dėl techninių reglamentų spręsti.

- Sudaromos sąlygos ūkinės veiklos vykdytojams pateikti savo pastabas ir laiku suderinti savo veiklą su būsimais techniniais reglamentais. Šia teise tikrinti dažnai pasinaudoja ūkinės veiklos vykdytojai, taip padėdami Komisijai ir nacionalinėms institucijoms nustatyti bet kokias prekybos kliūtis.

- Palengvinamas subsidiarumo principo taikymas.

- Pranešimo procedūra yra reglamentavimo priemonė, kurią taikant galima nurodyti sritis, kuriose derinimas yra būtinas.

- Pranešimo procedūra yra pramonės politikos priemonė.

Procedūros taikymas siekiant geresnio reglamentavimo

Savo komunikate „Geresnis reglamentavimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“[11] Komisija pabrėžė pagal Direktyvą 98/34/EB nustatytą prevencinį kontrolės mechanizmą, ypač svarbų tobulinant nacionalinius reglamentus dėl produktų ir informacinės visuomenės paslaugų.

Pagal Komisijos veiklos planą siekiant supaprastinti ir pagerinti reglamentavimo aplinką[12] valstybės narės kviečiamos pateikti poveikio tyrimus (ar jų išvadas) kartu su projektais, apie kuriuos buvo pranešta, kai tyrimai atlikti taikant vidaus priemones. Šia poveikio tyrimų analize valstybės narės skatinamos iš anksto numatyti labiausiai taikyti tinkamas priemones ir Komisijai suteikiama galimybė patikrinti siūlomų priemonių būtinumą bei proporcingumą.

Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimu taikant Direktyva 98/34/EB nustatytą pranešimo procedūrą siekiama, kad nacionalinių teisės aktų projektai, apie kuriuos buvo pranešta, būtų aiškesni ir nuoseklesni. Šį bendradarbiavimą reikėtų stiprinti siekiant užtikrinti aiškią ir suprantamą reglamentavimo sistemą ūkinės veiklos vykdytojams, kartu užtikrinant aukštą visuomenės sveikatos, vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį.

Nacionalinės valdžios institucijos ypač raginamos svarstyti šiuos aspektus:

- projektų formulavimo – aiškumas, nuoseklumas, skaidrumas ir teisinis tikrumas taikant teisės aktus;

- galimybė susipažinti su visais atitinkamame sektoriuje galiojančiais reglamentais skelbiant konsoliduotas popierines ir elektronines jų versijas;

- procedūrų, kuriomis sukuriama nepagrįstai sudėtinga ir pernelyg didelė administracinė našta ūkinės veiklos vykdytojams, ypač teikiant produktą rinkai, identifikavimas ir vengimas.

Direktyva 98/34 nustatytos procedūros valdymo tobulinimas

2009–2010 m. Komisija vykdė įvairias kampanijas skaidrumui didinti ir dialogui su nacionalinėmis institucijomis stiprinti. Buvo nuolat tobulinama TRIS (Techninių reglamentų informacinės sistemos) duomenų bazė, o 2010 m. buvo įdiegta nauja versija TRIS v2.0, kuria siekiama sutrumpinti pranešimų tvarkymo laiką ir sudaryti galimybę tiesiogiai sujungti TRIS ir valstybių narių nacionalines duomenų bazes.

Komisija užtikrina visuomenei galimybę susipažinti su projektais, apie kuriuos buvo pranešta, 23 oficialiomis ES kalbomis, ir svarbiausia informacija apie procedūros taikymą svetainėje http://ec.europa.eu/enterprise/tris. Pastebėta, kad gerokai padaugėjo konsultacijų internetu: nuo 2009 m. iki 2010 m. paieškų skaičius išaugo 23,4 % ir 2010 m. siekė maždaug 192 000 paieškas (žr. 11 priedą).

DIREKTYVA 98/34 NUSTATYTOS PROCEDūROS TAIKYMAS

Veiksmingumas: bendra apžvalga

► Pranešimų skaičius ir susiję sektoriai

2009 ir 2010 m. bendras projektų, apie kuriuos buvo pranešta, skaičius padidėjo palyginti su praėjusiu laikotarpiu (1 525 pranešimai 2009–2010 m. palyginti su 1 979 pranešimais 2006–2008 m.).

Didžioji dalis pateiktų pranešimų ataskaitiniu laikotarpiu vėl buvo susijusi su statybų sektoriumi . Daugelis priemonių, susijusių su pastatų energijos vartojimo efektyvumu ir konstrukcijų bei vidaus apdailos prekių ženklinimu atsižvelgiant į jų lakiuosius išmetamuosius teršalus. Taip pat daug pranešimų buvo susiję su žemės ūkio produktų ir maisto produktų sritimi . Šiame sektoriuje keletas priemonių taikyta maisto higienai, genetiškai modifikuotiems organizmams, maisto produktų ir gėrimų sudėčiai ir ženklinimui. Pranešimų skaičius gerokai išaugo transporto sektoriuje , kuriame daug pranešimų buvo susiję su eismo ženklais, transporto priemonių sauga, traktoriais ir variklinių transporto priemonių įrenginiais. Keli pranešimai buvo gauti telekomunikacijų sektoriuje , daugiausia dėl radijo sąsajų, ir aplinkosaugos sektoriuje (ekologinis įnašas dėl plastikinių maišelių, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymas ir daugkartinių gėrimų pakuočių ženklinimas).

► Nagrinėti klausimai

Nesuderintose srityse taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34–36 straipsnius (laisvas prekių judėjimas) ir 49 bei 56 straipsnius (įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas), Komisijos atsakymu buvo siekiama įspėti valstybes nares apie galimas prekybos kliūtis, kurias galėtų sukelti nereikalingos ir neproporcingos siekiamam tikslui priemonės. Taigi Komisija užtikrino, kad bus laikomasi šių principų, be to, ir toliau ragino valstybes nares įtraukti nuostatas dėl abipusio pripažinimo į kiekvieną techninio reglamento projektą nesuderintoje srityje.

Suderintose srityse buvo siekiama užtikrinti, kad nacionalinės priemonės būtų būtinos, pateisinamos ir suderinamos su ES antrinės teisės aktais.

- Nuo 2009 m. valstybės narės pranešė apie daug techninių reglamentų projektų statybų srityje. Šie projektai buvo susiję su visų tipų statybų produktais (pavojingomis medžiagomis, medienos medžiagomis, gaisro gesinimo įranga, atraminėmis betono struktūromis, gelžbetoniu, šilumos generatoriais ir kt.), jų savybėmis (mechaniniu atsparumu ir patvarumu, atsparumu ugniai, izoliuojančiomis savybėmis ir kt.) ir jų ženklinimu (ypač lakiaisiais išmetamaisiais teršalais). Šie projektai buvo nagrinėjami daugiausia pagal Direktyvą 89/106/EEB[13] dėl statybos produktų, taip pat darniuosius standartus, priimtus atsižvelgiant į šią direktyvą, taip pat Direktyvą 2002/91/EB[14] dėl pastatų energinio naudingumo, kuri buvo panaikinta Direktyva 2010/31/ES[15].

Be to, Komisija paskelbė išsamias nuomones ir pastabas apie techninių reglamentų projektus, susijusius su statybų ir vidaus apdailos prekių ženklinimu, atsižvelgiant į jų lakiuosius išmetamuosius teršalus. Projektai, apie kuriuos buvo pranešta, buvo išnagrinėti pagal Direktyvą 1999/45/EB[16], susijusia su pavojingų preparatų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, ir Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008[17] dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo .

Kelios valstybės narės pateikė išsamias nuomones apie šiuos projektus ir nurodė, kad priemonės, apie kurias buvo pranešta, neatitiko laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principų.

- Valstybės narės pranešė apie keletą projektų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Pranešimai buvo visų pirma susiję su teise pateikti GMO į rinką, uždrausti ar apriboti jų auginimą ir užkirsti kelią jų patekimui į aplinką. Projektai buvo išnagrinėti atsižvelgiant į Direktyvą 2001/18/EB[18] dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003[19] dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir Reglamentą (EB) Nr. 1830/2003[20] dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantį Direktyvą 2001/18/EB bei Komisijos rekomendaciją dėl sambūvio priemonių (2010/C200/01)[21].

- 2009 ir 2010 m. valstybės narės pranešė apie projektus dėl maisto papildų, medžiagų, galinčių liestis su maisto produktais (talpyklų, pakuočių ir įrankių, pagamintų iš nerūdijančio plieno, paauksuotų, pasidabruotų ir panašių prekių ženklinimo), mineralinio, šaltinio ir geriamojo vandens, žmonių vartojimui skirto vandens valymo įrangos ir maisto higienos. Kai kurios valstybės narės pranešė apie reglamentų projektus dėl ribojimo arba draudimo naudoti bisfenolį A plastikiniuose buteliukuose kūdikiams maitinti ir medžiagose bei objektuose, skirtuose ar galinčiuose liestis su maisto produktais. Be to, svarbu pabrėžti, kad Direktyva 2011/8/ES[22], kuria panaikinama Direktyva 2002/72/EB[23], kuria ribojamas bispenolio A naudojimas plastikiniuose buteliukuose kūdikiams maitinti, buvo priimta 2011 m. sausio mėnesį ir kuria nuo 2011 m. kovo 1 d. draudžiama gaminti, o nuo 2011 m. birželio 1 d. tiekti į rinką ir importuoti į Europos Sąjungą plastikinius buteliukus kūdikiams maitinti.

- Informacinės visuomenės paslaugų sektoriuje daug pranešimų gauta dėl radijo sąsajų; kiti buvo susiję su be kita ko, internetiniais lošimais, skaitmeninių knygų įkainojimu, elektroniniais mokesčių registrais, EPoS sistemomis ( Electronic Point of Sale ), elektroninio parašo įrenginiais ir informacinių sistemų sąveika.

- Aplinkosaugos sektoriuje visų pirma Komisija nagrinėjo reglamentų projektus dėl gėrimų pakuočių ženklinimo, baterijų ženklinimo, plastikinių maišelių ženklinimo ir PVC pakuočių. Šie pranešimai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į Direktyvą 94/62/EB[24] dėl pakuočių ir pakuočių atliekų ir Direktyvą 2006/66/EB[25] dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų.

- Taikant šią procedūrą buvo sudaryta galimybė imtis veiksmų tuose sektoriuose, kuriuos buvo numatyta suderinti Europos Sąjungos lygmeniu ir užkirstas kelias valstybėms narėms imtis skirtingų nacionalinių priemonių tokiais atvejais kaip elektros gamybos iš skystosios biomasės skatinimas, privalomas maisto produktų kilmės ženklinimas etiketėje, plombuotų produktų importas ir tranzitas, standartų dėl daugiau nei 3,5 tonos sveriančių transporto priemonių ritininių stabdžių patikros stendo įrangos tvirtinimas, maisto produktų ženklinimas ir pateikimas, valgomųjų vynuogių kokybė, švino baterijų ir akumuliatorių perdirbimas, kitų nei vynas ir alus fermentuotų gėrimų gamyba, kurą deginantys įrenginiai ir centralizuoto šilumos tiekimo elektrinės.

► Nuomonės

Komisija paskelbė išsamias nuomones dėl 105 pranešimų, kurie sudaro 7 % visų projektų, apie kuriuos per ataskaitinį laikotarpį pranešė 27 valstybės narės. Palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, Komisijos paskelbtų išsamių nuomonių skaičius sumažėjo – tai rodo, kad valstybės narės teisės aktus rengia vis labiau atsižvelgdamos į Europos Sąjungos teisės aktus, principus ir reikalavimus, kad vidaus rinka veiktų veiksmingai. Savo ruožtu valstybės narės paskelbė 130 išsamias nuomones. Iš 616 pastabų, pareikštų per ataskaitinį laikotarpį, 262 pareiškė Komisija, o 354 – valstybės narės (žr. 9.4 ir 9.6 priedus).

11 atvejų Komisija paragino atitinkamas valstybes nares atidėti reglamentų, apie kuriuos buvo pranešta, priėmimą vieneriems metams nuo jų gavimo datos, kad nebūtų sutrikdyti Europos Sąjungos mastu toje srityje vykdomi derinimo darbai (žr. 9.5 priedą).

Be to, Komisija atkreipė valstybių narių dėmesį į poreikį užtikrinti, kad būtų laikomasi Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių taisyklių, kai apie atitinkamas priemones buvo pranešama ir Pasaulio prekybos organizacijai.

Procedūros taikymas skubos tvarka

Iš visų 1 525 pranešimų 52 atvejais valstybės narės prašė projektams, apie kuriuos buvo pranešta, taikyti procedūrą skubos tvarka. Komisija dar kartą patvirtino savo griežtą požiūrį į privalomas išskirtines sąlygas, būtent svarbias ir nenumatytas aplinkybes, visų pirma susijusias su sveikatos apsauga ir sauga. Todėl prašymai taikyti procedūrą skubos tvarka buvo atmesti tais atvejais, kai jie buvo grindžiami vien tik ekonominėmis priežastimis ar susiję su bandymais kompensuoti dėl nacionalinių administracijų kaltės prarastą laiką. Procedūra skubos tvarka buvo pagrįsta 29 atvejais, susijusiais su psichotropinėmis medžiagomis, narkotikų kontrole, teršalais, azartiniais žaidimais, saugiaisiais maišeliais, ir privačios apsaugos sektoriumi (pavojingų krovinių vežimu, ginklais, seifais, signalizacijomis, pinigais ir vertingais daiktais) (žr. 9.7 priedą).

Veiksmai, kurių imtasi sulaukus Komisijos nuomonių

2009–2010 m. valstybių narių pateiktų atsakymų ir išsamių Komisijos nuomonių santykis buvo patenkinamas (vidutiniškai 89,5 % per ataskaitinį laikotarpį). Šis procentinis dydis yra pagrindinis rodiklis vertinant valstybių narių pasiryžimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal nustatytą procedūrą. Komisija atkreipia dėmesį, kad patenkinamų atsakymų skaičius nebuvo didelis (vidutiniškai 32,5 % per ataskaitinį periodą).

Dialogas su valstybėmis narėmis

Reguliarūs Standartų ir techninių reglamentų komiteto susitikimai suteikė galimybę keistis nuomonėmis bendrojo intereso klausimais, taip pat dėl konkrečių procedūros aspektų.

Daugiausia buvo diskutuojama apie naujos TRIS duomenų bazės tobulinimą, tekstų, apie kuriuos buvo pranešta, vertimo kokybę, ekonominei ir finansų krizei spręsti skirtas fiskalines priemones, apie kurias turi būti pranešta pagal Direktyvą 98/34/EB, tam tikrų projektų, apie kuriuos buvo pranešta, konfidencialumą, 2008 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 764/2008[26], kuriuo nustatomos procedūros, susijusios su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir Direktyvos 98/34/EB sąsajas.

Komisija pristatė gaires, atitinkamai susijusias su Direktyvos 98/34/EB 9 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytu blokavimu ir tos pačios direktyvos 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta procedūra skubos tvarka.

Be to, Komisija pristatė naują TRIS v2.0 duomenų bazę, „vieno langelio“ principą (ES valstybių narių pranešimams skirta bendra duomenų prieiga – taip pat, kai jos privalo pranešti apie dokumentus pagal kitus ES aktus) ir Sutarties nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo taikymo vadovą.

Taip pat keliose valstybėse narėse buvo surengti seminarai, kurių metu Komisija ir procedūroje dalyvaujančios nacionalinės institucijos užmezgė tiesioginį dialogą, o pastarosios susipažino su techniniais procedūros elementais.

Per 2008 m. lapkričio mėn. 25-ųjų Direktyvos 98/34/EB metinių proga surengtą seminarą valstybės narės ir ūkinės veiklos vykdytojai rengė pasiūlymus ir pastabas dėl pranešimo procedūros veikimo. Atsižvelgus į jų pageidavimus, Komisijos iniciatyva nuspręsta suburti darbo grupę dėl Direktyvos 98/34/EB veikimo.

Darbo grupė tiria, kaip pranešimo procedūra veikė iki dabar ir kaip jos veikimą galima būtų pagerinti tobulinant administracinę procedūrą arba, jei būtina, teikiant pasiūlymus šiuo metu galiojančiai direktyvai keisti.

Grupę sudaro dvylikos valstybių narių atstovai (pagal Direktyvą 98/34 nustatyti kontaktiniai asmenys iš Austrijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Maltos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Jungtinės Karalystės) ir jai pirmininkauja Komisijos tarnyba, atsakinga už Direktyva 98/34 nustatytos pranešimo procedūros valdymą.

Pirmasis darbo grupės posėdis įvyko 2010 m. balandžio 12 d. Jo metu buvo aptartos problemos, susijusios, viena vertus, su reglamentų projektų, apie kuriuos buvo pranešta, trijų mėnesių priėmimo atidėjimo laikotarpiu ir jo trumpinimu, kita vertus – pasekmėmis dėl Europos Teisingumo Teismo praktikos bylose CIA Security ir Unilever (kai negalima užtikrinti reglamentų, apie kuriuos nebuvo pranešta, vykdymo) atsižvelgiant į nacionalinius tekstus, atitinkančius ES teisės esminius nuostatus, bet kurie buvo priimti apie juos nepranešus pagal Direktyvą 98/34/EB nustatytą procedūrą, arba kurie buvo priimti priėmimo atidėjimo laikotarpiu arba iš esmės pakeisti priėmimo atidėjimo laikotarpiu.

2010 m. birželio 29 d. vykusiame antrajame posėdyje darbo grupė svarstė galimybę pratęsti pradinį priėmimo atidėjimo laikotarpį trims mėnesiams (vienas mėnuo Informacinės visuomenės tarnyboms) tik tuo atveju, jei Komisija (bet ne kitos valstybės narės) paskelbia išsamią nuomonę. Taip pat aptarta galimybė nustatyti minimalų priėmimo atidėjimo laikotarpį fiskalinėms, finansinėms ir skubioms priemonėms, kad būtų laiko jas tinkamai išnagrinėti.

2010 m. spalio 27 d. vykusio trečiojo posėdžio metu susitelkta ties dokumentų, kuriais pasikeista pagal Direktyvą 98/34/EB nustatytą procedūrą, viešinimo ir Direktyvoje 98/34/EB nustatyto „vieno langelio“ principo plėtojimo.

Direktyvos pažeidimai

Ataskaitiniu laikotarpiu prieš valstybes nares pradėta nedaug pažeidimo tyrimo procedūrų (SESV 258 straipsnis) dėl valstybių narių nevykdomų įsipareigojimų pagal minėtą direktyvą: trys 2009 m. ir septynios 2010 m.

Išvada

2009 ir 2010 m. procedūra pripažinta visiškai veiksminga, skaidria ir tinkama administraciniam bendradarbiavimui.

Remiantis Direktyvoje 98/34 nustatytos procedūros prevenciniais ir tinklų kūrimo aspektais užtikrinta, kad nacionalinė reglamentavimo veikla būtų vykdoma nesukuriant techninių prekybos kliūčių ir kad derinimo Europos Sąjungos mastu būtų siekiama tik tose srityse, kuriose tai iš tikrųjų reikalinga, griežtai laikantis subsidiarumo principo. Tai, kad pažeidimo tyrimo procedūrų skaičius išliko nedidelis per ataskaitinį laikotarpį, rodo, kad Direktyva 98/34/EB yra svarbi priemonė, kuria užtikrinamas teisingas Europos Sąjungos teisės aktų taikymas.

Taikant Direktyvą 98/34 Komisija toliau atidžiai stebi, kaip laikomasi geresnio reglamentavimo principų ir kaip išlaikoma Europos ekonomikos konkurencingumui palanki aplinka. Su projektais, apie kuriuos buvo pranešta, toliau galima susipažinti elektroninėmis priemonėmis nemokamai visomis oficialiomis ES kalbomis, taip suteikiant galimybę ūkinės veiklos vykdytojams teikti pastabas.

Bus toliau stengiamasi ūkinės veiklos vykdytojams užtikrinti kuo aiškesnę teisinę sistemą siekiant stiprinti Europos įmonių konkurencingumą ES ir užsienyje, atsižvelgiant į Direktyvoje 98/34 nustatytos procedūros sąsają su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimu dėl techninių prekybos kliūčių (TBT). [pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21), su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5).

[2] Teisinio reguliavimo gerinimo veiksmų planas, COM (2002) 278 galutinis. Taip pat ˛r. Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti , COM (2005) 97 galutinis; Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija , COM (2005) 535 galutinis; Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga , COM(2006) 689; Antroji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga , COM (2008) 32 ir Trečioji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga , COM (2009) 15;

[3] CEN (Europos standartizacijos komitetas), CENELEC (Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas) ir ETSI (Europos telekomunikacijų standartų institutas).

[4] Įgaliojimai yra Europos standartizacijos institucijoms teikiami prašymai, kuriuos jos gali priimti tam tikromis sąlygomis.

[5] ELOT – Graikijos standartizacijos institucija.

[6] UNI – Italijos standartizacijos institucija.

[7] COM(2011) 311 galutinis , 2011 6 1; COM(2011) 315 galutinis , 2011 6 1; SEC(2011) 671 galutinis , 2011 6 1.

[8] Įgaliojimai M450 M451, M458, M459, M462, M469, M470, M476 ir M477 su nuoroda į Direktyvą 2005/32/EB

[9] COM(2004) 674 galutinis, 2004 10 18.

[10] CIRCA yra bendradarbiavimo su Europos institucijų partneriais aplinka. Daugiau informacijos galima rasti šiuo interneto adresu: http://circa.europa.eu/

[11] ˇr. supra , 2 išnašą.

[12] ˇr. supra, 2 išnašą.

[13] 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (OL L 40, 1989 2 11, p. 12–26).

[14] 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 1, 2003 1 4, p. 65–71).

[15] 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13–35).

[16] 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1–68).

[17] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355).

[18] 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB – Komisijos deklaracija (OL L 106, 2001 4 17, p. 1–39).

[19] 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1–23).

[20] 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL L 268, 2003 10 18, p. 24–28).

[21] 2010 m. liepos 13 d. Komisijos rekomendacija dėl nacionalinių sambūvio priemonių, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, rengimo gairių (OL C 200/1, 2010 7 22).

[22] 2011 m. sausio 28 d. Komisijos direktyva 2011/8/ES, kuria dėl bisfenolio A naudojimo plastikiniuose buteliukuose kūdikiams maitinti ribojimo iš dalies keičiama Direktyva 2002/72/EB (OL L 26, 2011 1 29, p. 11–14).

[23] 2002 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos direktyva 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais (OL L 220, 2002 8 15, p. 18–58).

[24] 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10–23).

[25] 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1–14).

[26] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB, (OL L 218, 2008 8 13, p. 21–29).