This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0788
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL establishing "ERASMUS FOR ALL"The Union Programme for Education, Training, Youth and Sport
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“
/* KOM/2011/0788 galutinis - 2011/0371 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“ /* KOM/2011/0788 galutinis - 2011/0371 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba
pritarė koordinuotai ir išsamiai pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijai „Europa 2020“ – reformų, kuriomis siekiama padėti Europai atsigauti
po krizės ir sustiprėti, darbotvarkei. Švietimas ir mokymas yra minėtosios strategijos ir
Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių[1] dėmesio centre. Be didelių
investicijų į žmogiškąjį kapitalą veikiausiai nepavyktų pasiekti nei vieno
strategijos „Europa 2020“ tikslo. Su švietimu ir mokymu smarkiai susijusios
penkios strategijos „Europa 2020“ iniciatyvos – „Judus jaunimas“, „Naujų
įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Skaitmeninė darbotvarkė“,
„Inovacijų sąjunga“ ir „Europos kovos su skurdu planas“. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[2]
pabrėžta, kad padidinus Sąjungos paramą švietimui ir mokymui, būtų pagerinti
piliečių įgūdžiai ir padedama mažinti aukštą daugelio valstybių narių jaunimo
nedarbo lygį. Be to, Komisija pabrėžia, kad vykdydama išorės veiksmus, ji itin
daug dėmesio skirs Sąjungos vertybių puoselėjimui ir gynimui užsienyje, ragins
remti pereinamuosius ir demokratinius procesus ir skatins vidaus politikos
išorės aspektą. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS Konsultacijos Nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. vidurio
vyko didelio masto viešos konsultacijos ir konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto klausimais. Įvairių konsultacijose švietimo, mokymo ir
jaunimo klausimais dalyvavusių suinteresuotųjų šalių grupių nuomonės iš
esmės sutapo. Jas apibendrinti būtų galima taip: ·
Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir
„Erasmus Mundus“ programų rezultatai įvertinti labai teigiamai; ·
pabrėžta reikmė labiau susieti švietimo sektorių
programas su kitomis jaunimui skirtomis programomis ir labiau tarpusavyje
integruoti įvairių lygmenų Sąjungos aukštojo mokslo programas – Europos
(„Erasmus“), pasaulio („Erasmus Mundus“), regionines („Tempus“, „Alfa“,
„Edulink“) ar dvišales (kaip antai su JAV ir Kanada); ·
reikia nustatyti stipresnes politikos raidos ir
pagal Programą remiamos veiklos sąsajas; ·
svarbu ir toliau skirti pakankamai dėmesio kokybei,
visų pirma Sąjungos ir kitų pasaulio šalių aukštojo mokslo kokybei; ·
svarbu išlaikyti Sąjungos priemones, kuriomis
remiamas tiek formalusis, tiek neformalusis jaunuolių mokymasis, ir gerinti
mokymosi rezultatų pripažinimą; ·
reikia užtikrinti administravimo supaprastinimą ir
geriau suderinti veiksmus ir prioritetus; ·
reikia didinti Programos žinomumą. Diskutuodamos apie sportą,
suinteresuotosios šalys pabrėžė tokius dalykus: ·
nepakankamos galimybės sportuoti ir užsiimti fizine
veikla visuose švietimo lygmenyse; ·
nepakankamas savanoriškos veiklos sporto srityje
pripažinimas; ·
dopingas – viena didžiausių grėsmių sąžiningumui
sporto srityje; ·
nepakankamas dėmesys sportui kaip visuomenės
vertybei, palyginti su dėmesiu komerciniams sporto aspektams; ·
komercinis spaudimas, keliantis pavojų sporto,
grindžiamo sąžiningumo principu, dvasiai. Poveikio vertinimo
rezultatai Atlikti keturi poveikio vertinimai: įvertintos
trys švietimo, mokymo ir jaunimo programos (Mokymosi visą gyvenimą programa,
„Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“) ir biudžeto valdymo institucijos
patvirtinti sporto parengiamieji veiksmai. Atsižvelgiant į panašius tikslus, teisinį pagrindą
ir Sąjungos kompetenciją šiose srityse, vertinant poveikį nustatytos panašios
galimybės: nutraukti dabartinius veiksmus ar programas; tęsti juos tokius,
kokie yra dabar; gerokai sustiprinti politinį jų aspektą; sujungti Mokymosi
visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programas į vieną
racionalesnę Programą. Visuose keturiuose poveikio vertinimuose
palankiausiai vertinta ketvirtoji – programų sujungimo į vieną – galimybė, kuri
atitinka Komisijos komunikato dėl 2011 m. birželio 29 d. priimtos daugiametės
finansinės programos nuostatas. Dėl toliau nurodytų priežasčių ši galimybė
laikoma nuosekliausia ir ekonomiškiausia: –
ji atitinka reikmę šiais finansų ir ekonomikos
krizės laikais didinti Sąjungos investicijas į švietimą ir mokymą, nes
ekonomikos augimas priklauso nuo kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir nuo darbo
neturinčių asmenų įgūdžių ir gebėjimų sutelkimo; –
daugiausia dėmesio skiriama tų veiksmų, kurie pagal
dabartines programas Europai teikia didžiausios naudos, daro didžiausią
didinamąjį poveikį, apčiuopiamai veikia Europos švietimo ir mokymo sistemas ir
drauge didina investicijų grąžą, plėtotei; –
pastangų sutelkimas įgyvendinant vieną racionalesnę
programą užtikrins didesnę dabartinių programų ir įvairių švietimo sektorių
sinergiją, taigi sustiprins mokymosi visą gyvenimą principo taikymą švietimo
srityje, padidins nuoseklumą ir dėl suderintų pagrindinių veiksmų suteiks
daugiau galimybių potencialiems naudos gavėjams; –
daugiau dėmesio skiriama ne tik švietimo
institucijų bendradarbiavimui, bet ir lemiamam švietimo ir žmogiškojo kapitalo
vaidmeniui inovacijų srityje: švietimo ir verslo partnerystės rėmimui,
mokymo(si) meistriškumo skatinimui, galimybėms įsidarbinti ir verslumui; –
be to, racionalizuojama ir supaprastinama
įgyvendinimo ir valdymo tvarka, galinti padėti gerokai sumažinti įgyvendinimo
išlaidas, palyginti su dabartinių programų (t. y. Mokymosi visą gyvenimą,
„Veiklaus jaunimo“ ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo
srityje) įgyvendinimo išlaidomis. Supaprastinimas Pagal daugiametę finansinę programą (toliau – DFP)
šios Programos prioritetas – veiklos suderinimas, supaprastinimas ir
rezultatais grindžiamas lėšų paskirstymas. Toks požiūris taikomas Finansinio
reglamento nuostatomis grindžiamai programai „Erasmus visiems“. Bus sumažintas pagal naująją Programą remiamų
veiksmų skaičius. Siekiant didesnio veiksmingumo, bus dažniau skiriamos
fiksuoto dydžio dotacijos; vadovaujantis sėkmingu „Erasmus“ studentų judumo
pavyzdžiu, judumo veiklos vykdytojams paprastai bus skiriamos vienkartinės
dotacijos. Nacionalinės agentūros nebevaldys pavienių asmenų judumo – taip bus
sumažinta administracinė našta. Nacionalinės agentūros veiks kaip pagrindiniai
informacijos centrai ir visiems jaunuoliams – studentams, moksleiviams ar
savanoriams – teiks informaciją bet kokiais klausimais, susijusiais su mokymusi
judumo tikslais. Susiejus atskiras tarptautinio bendradarbiavimo programas,
dalyvaujančioms aukštojo mokslo institucijoms bus suteikta daugiau galimybių
imtis tarptautinio masto veiklos. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI „Erasmus visiems“ – bendra švietimo, mokymo,
jaunimo ir sporto programa, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
(toliau – SESV) 165 ir 166 straipsniuose nustatytais tikslais ir subsidiarumo
principu. SESV 165 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga „prie
geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių
bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu
visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo
sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę.“ 166 straipsnyje pažymima, kad „Sąjunga įgyvendina
profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus,
kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo
turinį ir organizavimą.“ Abiejuose straipsniuose pabrėžiama, kad Sąjunga ir
valstybės narės turi skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir
tarptautinėmis organizacijomis švietimo ir sporto srityse (165 straipsnio 3
dalis) ir profesinio rengimo srityje (166 straipsnio 3 dalis). Kaip pabrėžta tarpinio Mokymosi visą gyvenimą,
„Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų vertinimo ataskaitose,
papildomos naudos Europa gauna dėl novatoriško ir tarptautinio veiklos pobūdžio
ir rezultatų bei dėl visoje Europoje sukuriamų produktų bei partnerystės.
Sėkmingo valstybių narių bendradarbiavimo švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto
srityse skatinimas padėtų nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir
praktiką bei paskatintų mokytis vieniems iš kitų. Nustatant įgyvendinimo priemones, visų pirma
susijusias su lėšų paskirstymu, Reglamente numatoma taikyti nagrinėjimo
procedūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio
nuostatomis. Atrankos sprendimai siunčiami Europos Parlamentui ir Komitetui
susipažinti. Reglamente, vadovaujantis SESV 290 straipsnio
nuostatomis, taip pat nustatoma įgaliojimų delegavimo teisė. Ši nauja teisinė
priemonė gali būti taikoma tik su veiklos kriterijais susijusių nuostatų
keitimui ir nacionalinių agentūrų valdomai veiklai. Įgyvendinant dabartines programas sukaupta
patirtis rodo, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu gali tekti iš dalies
keisti 13 straipsnio 7 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, atitinkamai susijusias su
veiklos kriterijais ir nacionalinių agentūrų valdomos veiklos nuostatomis.
Svarbiausios atitinkamų sričių suinteresuotosios šalys kritikavo nepakankamą
Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų
lankstumą ir priemonių, kurios padėtų pritaikyti programas prie kintančių
visuomenės reikmių, stoką. Į valstybių narių nuomonę atsižvelgiama
sistemingai konsultuojantis su ekspertais. Siekiant užtikrinti tinkamą
atstovavimą, bus konsultuojamasi ir su Europos Parlamento paskirtais
ekspertais. Prireikus Komisija taip pat konsultuosis su atitinkamomis tam tikrų
sričių suinteresuotosiomis šalimis. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Komisijos siūlomoje 2014–2020 m. daugiametėje
finansinėje programoje bendrai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programai
numatyta skirti 17 299 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis), o papildomas
finansavimas pagal 4 išlaidų kategoriją – 1 812 100 000 EUR (dabartinėmis
kainomis). Minimalios lėšos pagal sektorius Siekiant užtikrinti, kad pagrindinių
suinteresuotųjų šalių ir naudos gavėjų veiklos finansavimo lygis nebūtų
mažesnis nei nustatytasis 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus
jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programomis, Programai įgyvendinti skiriamas ne mažesnis
nei nurodytasis finansavimas: –
aukštajam mokslui – 25 proc.; –
profesiniam rengimui ir suaugusiųjų mokymui(si) –
17 proc. (iš kurių 2 proc. – suaugusiųjų mokymui(si)); –
bendrojo lavinimo mokykloms – 7 proc.; –
su jaunimu susijusiai veiklai – 7 proc. 5. REGLAMENTO SANTRAUKA Reglamente nustatomos naujos bendros švietimo,
mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus visiems“ įgyvendinimo nuostatos.
Šia Programa, kuri grindžiama plačiai žinoma „Erasmus“ sektorine programa,
siekiama remti visus švietimo sektorius – visų pirma aukštąjį mokslą, profesinį
rengimą ir suaugusiųjų mokymą(si), bendrąjį lavinimą ir jaunimo veiklą –
atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Įgyvendinant programą „Erasmus visiems“ daugiausia
dėmesio skiriama trijų tipų svarbiausiems veiksmams: tarpvalstybiniam ir
tarptautiniam besimokančių asmenų, jaunuolių, mokytojų ir darbuotojų judumui
mokymosi tikslais, švietimo institucijų bendradarbiavimui inovacijų ir gerosios
patirties sklaidos tikslais, taip pat bendradarbiavimui su jaunimo
organizacijomis ir politinės darbotvarkės rėmimui, bei trečiųjų šalių,
įskaitant plėtros šalis, pajėgumų didinimui, daugiausiai dėmesio skiriant
kaimynystės šalims ir tarptautiniam politiniam dialogui. Vadovaujantis Komunikatu
dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto, programa „Erasmus visiems“ sujungs
dabartines tarptautines („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Edulink“ ir „Alfa“) ir
bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programas. Šiuo tikslu Programos
biudžetas bus papildytas finansiniais asignavimais pagal skirtingas išorės
bendradarbiavimo priemones. Lėšos bus skiriamos du kartus: ketveriems ir
trejiems metams – taip bus užtikrintas stabilumas ir nuspėjamumas. Šie asignavimai turėtų atspindėti ES išorės veiksmų prioritetus ir,
prireikus, vystymosi tikslus. Iš esmės ir neplanuotai pasikeitus aplinkybėms ar
atsiradus didelių politinių pokyčių, sumas bus galima keisti, kad būtų geriau
atspindimi pasikeitę prioritetai. Kompetencija Europos integracijos studijų ir
mokslinių tyrimų srityje skatinama specialiąja „Jean Monnet“ veikla. Sportui
skirtame skyriuje aptariama kova su dopingu, smurtu ir rasizmu bei skatinama
tarptautinė veikla, susijusi su geru sporto organizacijų valdymu. Nustatoma nauja finansinė priemonė – paskolų
garantijų sistema – bus skirta kitoje Europos šalyje norintiems studijuoti
magistrantams. Šiuo metu gauti tokių studijų finansavimą yra gana sudėtinga,
nes nacionalines dotacijas ir paskolas perkelti kitą šalį neretai yra neįmanoma
ar jos iš viso neteikiamos magistrantams, o privačių bankų paskolos yra labai
brangios. Siekdama išspręsti šią problemą, ES teiks dalinę garantiją finansų
institucijoms (kaip antrai bankai ar kiti studentų paskolų teikėjai),
sutikusioms studentams palankiomis sąlygomis suteikti paskolą magistrantūros
studijoms kitoje šalyje finansuoti. Programa bus valdoma pagal netiesioginio valdymo
principą. Atsakomybę dalysis valstybės narės ir Komisija. Už didžiąją lėšų
dalį, skirtą judumo ir bendradarbiavimo veiklai, atsakys nacionalinės
agentūros. Komisija paves vykdomajai įstaigai valdyti didesnius
bendradarbiavimo projektus, politinį rėmimą, „Eurydice“ tinklą, „Jean Monnet“
ir sporto veiklą. Remdamasi ekonominės naudos analize, ji gali skirti dabartinę
vykdomąją įstaigą įgyvendinti 2014–2020 m. programą „Erasmus visiems“, kaip
nustatyta 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros
Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[3]. 2011/0371 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo,
jaunimo ir sporto programa
„ERASMUS VISIEMS“ (tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio
4 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams
parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5], laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
2011 m. birželio 29 d. Komisijos
komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[6]
raginama parengti vieną švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, kuria
būtų reglamentuojami tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai ir sujungiamos
tokios programos kaip 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB nustatyta Mokymosi visą gyvenimą
programa[7],
2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu
Nr. 1719/2006/EB nustatyta programa „Veiklus jaunimas“[8], 2008 m. gruodžio
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1298/2008/EB
nustatyta programa „Erasmus Mundus“[9],
2006 m. gruodžio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 nustatyta
programa ALFA III[10],
taip pat TEMPUS ir EDULINK programos, ir taip užtikrinti didesnį veiksmingumą,
didesnį dėmesį strateginiams prioritetams ir įvairių bendros programos aspektų
sinergijai. Be to, siūloma dar viena šios bendros programos dalis, skirta
sportui; (2)
iš dabartinių Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus
jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų tarpinio vertinimo ataskaitų ir viešų
konsultacijų dėl būsimų Sąjungos veiksmų, susijusių su švietimu, įskaitant
aukštąjį mokslą, mokymu ir jaunimu, matyti, kad šių sričių Europos lygmens
bendradarbiavimo ir judumo reikmė tebelieka didelė, o kai kuriais atvejais
netgi didėja. Vertinimo ataskaitose pabrėžta, kad labai svarbu užtikrinti
glaudesnes Sąjungos programų ir švietimo, mokymo bei jaunimo politikos raidos
sąsajas, išreikštas siekis Sąjungos veiklą struktūruoti labiau atsižvelgiant į
mokymosi visą gyvenimą principą ir raginama laikytis paprastesnio, vartotojui
palankesnio ir lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą bei pašalinti
tarptautinių aukštojo mokslo bendradarbiavimo programų fragmentaciją; (3)
tai, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių
visuomenė programos „Erasmus“ pavadinimą laiko Sąjungos besimokančio asmens
judumo sinonimu, reiškia, kad šį prekės ženklą reikėtų naudoti visuose
pagrindiniuose Programa reglamentuojamuose švietimo lygmenyse; (4)
viešos konsultacijos dėl Sąjungos strateginių
galimybių įgyvendinti naują ES kompetenciją sporto srityje ir sporto
parengiamųjų veiksmų vertinimo ataskaita parodė, kokios sritys galėtų būti
laikomos prioritetinėmis Sąjungos veiklos sritimis ir kokios papildomos naudos
duotų Sąjungos remiama veikla, padedanti Europos lygmeniu kaupti, dalytis ir
skleisti patirtį ir žinias apie sporto srityje patiriamas problemas; (5)
Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija „Europa 2020“ – tai ateinančio dešimtmečio Sąjungos ekonomikos
augimo strategija, skirta pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui remti,
kurioje nustatyti penki didelio užmojo tikslai, pasiektini iki 2020 m.
Pavyzdžiui, švietimo srityje bus siekiama mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių,
kad jų būtų mažiau kaip 10 proc., ir padidinti aukštąjį išsilavinimą
įgyjančių asmenų dalį iki 40 proc.[11].
Šioje strategijoje taip pat nustatyta pavyzdinių iniciatyvų, kaip antai „Judus
jaunimas“[12]
ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“[13]; (6)
2009 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos
Taryba paskelbė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę
programą („ET 2020“), kurioje nustatyti keturi strateginiai tikslai, kad būtų
įveiktos likusios kliūtys, sukurta žiniomis grindžiama Europa, o mokymasis visą
gyvenimą taptų realybe; (7)
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir
10 straipsnius ir Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius Programa
turėtų skatinti moterų ir vyrų lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties,
rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės
orientacijos; (8)
tarptautinis Programos matmuo turėtų būti itin
stiprus aukštojo mokslo srityje: taip būtų ne tik didinama Europos aukštojo
mokslo kokybė, padedama siekti platesnių „ET 2020“ tikslų, užtikrinamas Europos
kaip studijų vietos patrauklumas, bet ir skatinamas tarpusavio supratimas ir
prisidedama prie tvaraus trečiųjų šalių aukštojo mokslo sistemų vystymosi; (9)
2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo
reikalų srityje atnaujintoje sistemoje[14]
visi jaunuoliai laikomi visuomenės ištekliais ir jiems suteikiama teisė
dalyvauti jiems poveikį darančių politikos sričių plėtotės veikloje – to
siekiama tęstiniu struktūriniu politikų, jaunimo ir visų lygmenų jaunimo
organizacijų dialogu; (10)
Siekdama remti judumą, lygias galimybes ir studijų
meistriškumą, Sąjunga turėtų nustatyti Europos paskolų garantijų sistemą, kuri
padėtų studentams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, studijuoti
magistrantūroje kitoje dalyvaujančioje šalyje. Ši sistema turėtų būti prieinama
finansų institucijoms, teikiančioms paskolas studentams palankiomis sąlygomis
magistrantūros studijoms kitoje dalyvaujančioje šalyje finansuoti; (11)
valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų
priimtos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir
būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai reiškia, kad vizos dalyviams
turėtų būti išduodamos nedelsiant. Taip būtų užtikrinta, kad nei vienas dalyvis
nevėluotų ir nepraleistų dalies ar visų studijų, mokymo ar mainų programos ir
kad judumo veikla ar projektai nebūtų atšaukiami. Pagal 2004 m. gruodžio
13 d. Tarybos direktyvos 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių
įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos
tarnybos tikslais sąlygų[15]
19 straipsnį, valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą tvarką; (12)
komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų
modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ nustatyta
sistema, pagal kurią Europos Sąjunga, valstybės narės ir aukštojo mokslo
institucijos gali bendradarbiauti, kad padidintų absolventų skaičių, švietimo
kokybę ir maksimizuotų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų indėlį padedant
ekonomikai ir visuomenei išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės; (13)
1999 m. birželio 19 d. 29 Europos šalių
švietimo ministrų pasirašytoje Bolonijos deklaracijoje nustatytas
tarpvyriausybinis procesas, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo
erdvę ir kuris turėtų būti paremtas Sąjungos lygmeniu; (14)
pagal atnaujintą Kopenhagos procesą (2011–2020 m.)
nustatyta didelių užmojų ir globali Europos profesinio rengimo vizija ir
raginta pagal Sąjungos švietimo programas skirti paramą, kuri padėtų siekti
nustatytų prioritetų, įskaitant tarptautinį judumą ir valstybių narių
įgyvendinamas reformas; (15)
būtina sustiprinti Europos mokyklų
bendradarbiavimo, mokyklų darbuotojų ir besimokančių asmenų judumo intensyvumą
ir mastą, kad būtų įgyvendinami komunikato „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje:
Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“[16] prioritetai, visų pirma
didinama Sąjungos mokyklinio lavinimo kokybė, ypač tokie aspektai kaip
kompetencijos plėtotė, skatinamos vienodos galimybės ir įtrauktis švietimo
sistemose ir institucijose bei stiprinama mokytojo profesija ir mokyklų vadovų
vaidmuo[17].
Tokiomis aplinkybėmis itin daug dėmesio turėtų būti skiriama tokiems
strateginiams tikslams kaip mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas,
pagrindinių įgūdžių ugdymo gerinimas, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros
kokybės didinimas ir populiarinimas[18],
taip pat mokytojų ir mokyklų vadovų profesinės kompetencijos didinimas[19], vaikų iš migrantų arba
nepalankioje socialinėje ar ekonominėje padėtyje esančių šeimų galimybių
mokytis gerinimas[20];
(16)
atnaujinta Europos suaugusiųjų mokymosi
darbotvarke, įtraukta į Tarybos rezoliuciją [...][21], siekiama suteikti visiems
suaugusiesiems galimybių visą gyvenimą įgyti įgūdžių ir gebėjimų ir juos
gerinti, itin daug dėmesio skiriant nekvalifikuotų europiečių skaičiaus
mažinimui, ko siekiama ir strategija „Europa 2020“; (17)
Europos jaunimo forumas, nacionaliniai akademinio
pripažinimo centrai (angl. –NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“
tinklai, taip pat nacionaliniai iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centrai, Europass
nacionaliniai centrai, kaimynystės šalių nacionaliniai informacijos centrai yra
būtini dalyviai siekiant Programos tikslų, reguliariai teikiantys Komisijai
naujausią informaciją, susijusią su savo veiklos sritimis ir padedantys
skleisti Programos rezultatus Sąjungoje ir dalyvaujančiose trečiosiose šalyse; (18)
reikia stiprinti Programos ir tarptautinių
švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių tarptautinių
organizacijų, visų pirma Europos Tarybos, sąsajas. (19)
Programa turėtų prisidėti prie aukšto Europos
integracijos studijų lygio užtikrinimo visame pasaulyje, visų pirma ji turėtų
remti institucijas, turinčias Europos valdymo struktūrą ir vykdančias veiklą
įvairiausiose Sąjungai aktualiose politikos srityse, nesiekiančias pelno ir
teikiančias pripažįstamus kvalifikacinius ir mokslo laipsnius; (20)
2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate
„ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“[22] išdėstyta Komisijos siūloma ES
lygmens veikla sporto srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nurodoma,
kokių veiksmų Komisija ir valstybės narės galėtų imtis tokios srityse kaip
visuomeninio sporto vaidmens stiprinimas, sporto ekonominio aspekto plėtotė ir
sporto organizavimas; (21)
didesnis kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumas
ir plačiau naudojamos Sąjungos priemonės turėtų padėti didinti judumą visoje
Europoje ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą tikslą, o drauge didinti
švietimo ir mokymo kokybę ir lengvinti profesinį judumą tiek tarp šalių, tiek
tarp sektorių. Jaunuoliams (įskaitant profesinių mokyklų moksleivius) suteikus
galimybių susipažinti su kitose šalyse taikomais metodais, praktika ir
technologijomis, išaugtų jų galimybės įsidarbinti, be to, jiems būtų
patrauklesnės tarptautinio pobūdžio darbo vietos; (22)
šiuo tikslu rekomenduojama plačiau naudoti vieną
kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonę (Europass),
nustatytą 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimu Nr. 2241/2004/EB[23],
Europos kvalifikacijų sandarą (EKS), kaip nustatyta 2008 m. balandžio
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje[24], Europos profesinio mokymo
kreditų perkėlimo sistemą (ECVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio
18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje[25], ir Europos kreditų perkėlimo
sistemą (ECTS); (23)
siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės
informavimo ir tvirtesnio ryšio tarp Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos
veiksmų, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų
būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Europos Sąjungos politikos
prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendrais šio reglamento tikslais; (24)
būtina užtikrinti, kad visa pagal šią Programą
vykdoma veikla teiktų papildomos naudos Europai, papildytų valstybių narių
veiklą ir atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalį
bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip kultūra,
moksliniai tyrimai, pramonės ir regioninė politika, plėtros politika ir išorės
santykiai; (25)
norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant
vertinimą ir stebėseną, reikia nustatyti specialius veiklos rodiklius, iš kurių
ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų realistiški, atspindėtų
intervencijos logiką ir derėtų su nustatytų tikslų ir veiksmų hierarchija; (26)
šiuo reglamentu nustatomas viso Programos
įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis
dydis, kuriuo kasmet sudarydama biudžetą vadovaujasi biudžeto valdymo
institucija, kaip apibrėžta 201Z m. YY mėn. XX d. Europos
Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl
bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte; (27)
reikia nustatyti veiklos kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi
valstybėms narėms skiriant biudžetą nacionalinių agentūrų valdomai veiklai
įgyvendinti; (28)
šalys kandidatės, besirengiančios narystei ES, ir
EEE narėmis esančios ELPA šalys Sąjungos programose gali dalyvauti remiantis
bendraisiais susitarimais, Asociacijos tarybos sprendimais ir panašiais
dokumentais; (29)
Šveicarijos Konfederacija Sąjungos programose gali
dalyvauti pagal su Sąjunga pasirašytus susitarimus; (30)
Europos Komisija ir Sąjungos vyriausiasis
įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate „Naujas
požiūris į kintančią kaimynystę“[26],
be kita ko, iškėlė tikslą toliau gerinti kaimynystės šalių dalyvavimą Sąjungos
aukštojo mokslo srities judumo ir pajėgumų didinimo veikloje ir suteikti
galimybę šioms šalims dalyvauti būsimose švietimo programose; (31)
Europos Sąjungos finansiniai interesai per visą
išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant
pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar
netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas. Nors Sąjungos
išorės pagalbos finansavimo reikmė nuolat stiprėja, dėl Sąjungos ekonominės ir
biudžeto padėties ištekliai tokia pagalbai yra riboti. Todėl Komisija turėtų
siekti išteklius naudoti kuo veiksmingiau, visų pirma nustatydama tokias
finansines priemones, kurios pritrauktų papildomo finansavimo; (32)
2011 m. birželio 29 d. komunikate
„Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Komisija įsipareigojo supaprastinti
Sąjungos finansavimą. Sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto
programą, valdymas turėtų tapti gerokai paprastesnis, racionalesnis, turėtų
atsirasti didesnė sinergija. Įgyvendinimas turėtų dar labiau supaprastėti
nustačius vienkartinių, vieneto sąnaudomis grindžiamų arba fiksuoto dydžio išmokų
finansavimą ir sumažinus formalius reikalavimus, keliamus naudos gavėjams ir
valstybėms narėms; (33)
siekiant, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu
būtų nedelsiant reaguojama į kintančias reikmes, pagal Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai
priimti aktus dėl veiklos kriterijų nuostatų ir nacionalinių agentūrų valdomos
veiklos. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai
konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais
susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti,
kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos
Parlamentui ir Tarybai; (34)
kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento
įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai; (35)
įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su paprogramių
įgyvendinimo gairėmis ir Programos metinio biudžeto paskirstymu, turėtų būti
įgyvendinami vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių
vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[27]; (36)
reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą,
visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su
techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo
2014 m. sausio 1 d. pagal ankstesnes programas vykdytai ir iki
2013 m. pabaigos neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir
administracinė pagalba, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Programos
taikymo sritis 1.
Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos veiksmų
švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus visiems“ (toliau
– Programa). 2.
Programa įgyvendinama nuo 2014 m. sausio
1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 3.
Programa skirta visų lygmenų švietimui
atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, visų pirma aukštajam
mokslui, profesiniam rengimui ir suaugusiųjų mokymui(si), bendrajam lavinimui
ir jaunimo reikalams. 4.
Pagal ją, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties
21 straipsniu, vykdoma tarptautinė veikla ir remiami sporto srities veiksmai. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente
vartojamų terminų apibrėžtys: 1. mokymasis visą gyvenimą –
bendrasis lavinimas, profesinis rengimas, neformalusis švietimas ir savišvieta
visais gyvenimo etapais, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas,
padedantys įgyti daugiau asmeninių, pilietinių, socialinių ir (arba) su
užimtumu susijusių žinių, įgūdžių ir kompetencijos; 2. neformaliojo mokymosi sistema
– paprastai planuojama ir organizuojama mokymo veikla, tačiau neįtraukta į
formaliojo švietimo ir mokymo sistemą; 3. judumas mokymosi tikslais –
fizinis persikėlimas į užsienio šalį studijuoti, mokytis ar kitaip gauti žinių,
įskaitant stažuotes ir neformalųjį mokymąsi, taip pat dėstyti ar mokyti ir
dalyvauti tarptautinėje profesinio tobulinimosi veikloje. Čia taip pat
priklauso parengiamieji priimančiosios šalies kalbos kursai, jaunimo mainai ir
su jaunimu dirbančių asmenų tarptautinė profesinio tobulinimosi veikla; 4. bendradarbiavimas inovacijų
ir gerosios patirties sklaidos tikslais – tarptautiniai bendradarbiavimo
projektai, kuriuose dalyvauja švietimo, mokymo ir (arba) jaunimo reikalų ir
kitos organizacijos; 5. politinių reformų rėmimas –
bet kokia veikla, kuria remiamas ir skatinamas švietimo ir mokymo sistemų
modernizavimas valstybėms narėms bendradarbiaujant politiniu lygmeniu, visų
pirma naudojantis atviruoju koordinavimo metodu; 6. virtualus judumas – įvairi
informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiama organizacinio lygmens
veikla, kuria padedama ir skatinama bendradarbiauti tarptautiniu mastu
mokymo(si) tikslais; 7. darbuotojai – asmenys, kurie
kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja švietimo, mokymo ar jaunimo
neformaliojo mokymosi veikloje. Tai gali būti dėstytojai, bendrųjų ir
specialybės dalykų mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys ir
neakademiniai darbuotojai; 8. su jaunimu dirbantis asmuo –
specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo mokymo(si) veikloje; 9. jaunuolis (-ė) –
13–30 m. amžiaus asmuo; 10. aukštojo mokslo institucija – (a)
bet kokia aukštojo mokslo įstaiga, nepriklausomai
nuo jos pavadinimo, veikianti pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką,
teikianti pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas
pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas; (b)
bet kuri įstaiga, pagal nacionalinės teisės aktus
arba praktiką įgyvendinanti profesinio švietimo ir mokymo programas, kurias
baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas; 11. mokykla – bet kokio tipo
institucija, teikianti bendrojo lavinimo (ikimokyklinio, pradinio ar
vidurinio), profesinio ir techninio rengimo paslaugas; 12. mokslo institucija – bet kokia
švietimo institucija, kurios tikslas – švietimas ir moksliniai tyrimai; 13. profesinis rengimas – bet
kokios formos pirminis profesinis švietimas ir mokymas, įskaitant techninį ir
profesinį mokymą bei gamybinę praktiką, kurio pabaigoje suteikiama
kompetentingų atitinkamos valstybės narės institucijų pripažįstama profesinė
kvalifikacija, bei tęstinis profesinis švietimas ir mokymas, kuriame asmuo
dalyvauja savo darbinės veiklos metu; 14. suaugusiųjų mokymas(is) – bet
kokios formos neprofesinis formalusis, neformalusis suaugusiųjų mokymas(is)
arba savišvieta; 15. jungtinis laipsnis – laipsnis,
suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų
programą ir patvirtinamas vienu diplomu, kurį drauge išduoda ir parašais
patvirtina visos programoje dalyvaujančios institucijos ir kuris oficialiai
pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos; 16. dvigubas laipsnis arba
dauginis laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus dviejų (dvigubas laipsnis) ar
daugiau (dauginis laipsnis) aukštojo mokslo institucijų studijų programas ir
patvirtinamas atskirais kiekvienos laipsnį suteikusios institucijos diplomais; 17. jaunimo veikla – jaunuolių
savarankiškai ar su grupe vykdoma nemokyklinė veikla (pavyzdžiui, jaunimo
mainai ar savanoriška veikla), kuriai būdingas neformalusis mokymasis; 18. partnerystės susitarimas –
kelių skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių institucijų ar organizacijų
susitarimas drauge vykdyti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų europinę veiklą
arba suburti formalų ar neformalų atitinkamos srities tinklą. Sporto srityje
tai susitarimas su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui,
skirtingų valstybių narių profesionalaus sporto organizacijomis ar mecenatais,
siekiant pritraukti papildomos paramos, kad būtų pasiekti programos tikslai; 19. įmonė – bet koks ekonominę
veiklą vykdantis viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektas, nesvarbu, koks jo
dydis, teisinis statusas ar ekonomikos sektorius, kuriame vykdoma veikla,
įskaitant socialinę ekonomiką; 20. įgūdžiai – gebėjimas
praktiškai pritaikyti žinias ir mokslinę informaciją sprendžiant uždavinius ir
problemas; 21. kompetencija – patvirtintas
gebėjimas atsakingai ir savarankiškai naudotis žiniomis, įgūdžiais ir nuostatomis
mokslo, socialinio ir profesinio gyvenimo srityse; 22. svarbiausi gebėjimai – bazinis
žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurio reikia norint užtikrinti asmens
saviraišką ir tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir užimtumą; 23. rezultatai – bet kokios formos
ar pobūdžio duomenys, žinios ar informacija, kuriuos galima arba negalima
apsaugoti, atsiradę vykdant veiklą, ir bet kokios su jais susijusios teisės,
įskaitant intelektinės nuosavybės teisę; 24. rezultatų sklaida – viešas
šios ir ankstesnių programų rezultatų atskleidimas naudojant bet kokias
priemones, kuriomis užtikrinama, kad rezultatai būtų tinkamai ir plačiu mastu
pripažįstami, demonstruojami ir naudojami; 25. atvirasis koordinavimo metodas
– tarpvyriausybinis bendradarbiavimo metodas, kurį taikydamos valstybės narės
gali plėtoti nacionalinę politiką, padedančią siekti bendrų tikslų. Šioje
programoje atvirasis koordinavimo metodas taikomas švietimui, mokymui ir
jaunimo reikalams; 26. ES skaidrumo užtikrinimo
priemonės – priemonės, padedančios suinteresuotosioms šalims suprasti,
įvertinti ir tinkamai pripažinti mokymosi rezultatus ir kvalifikacijas visoje
Sąjungoje; 27. kaimynystės šalys –
2012 m. YY mėn. X d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
Nr. XX/2012[28],
kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ir
teritorijos: Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Egiptas, Gruzija,
Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Moldova, Okupuotoji Palestinos
Teritorija, Sirija, Tunisas ir Ukraina. Dėl su jaunimu susijusios veiklos
kaimynystės šalimi taip pat bus laikoma Rusija; 28. dvikryptė karjera – aukšto
lygio sportinio pasirengimo ir bendrojo išsilavinimo ar profesinės veiklos
derinys. 3 straipsnis Nauda Europai 1. Pagal Programą remiami tik tie
veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti papildomos naudos Europai ir padėti
pasiekti 4 straipsnyje nustatytus bendruosius tikslus. 2. Papildomos naudos Europai iš
Programos veiksmų ir veiklos visų pirma suteikiama dėl: (a)
tarptautinio veiklos pobūdžio, ypač dėl
tarptautinio judumo ir bendradarbiavimo, kuriais siekiama ilgalaikio sisteminio
poveikio; (b)
papildomumo ir sinergijos su kitomis
nacionalinėmis, tarptautinėmis ir kitomis Sąjungos programomis ir politikos
veikla, užtikrinančių masto ekonomiją ir kritinę masę; (c)
veiksmingo Sąjungos kvalifikacijos pripažinimo ir
skaidrumo priemonių naudojimo. 4 straipsnis Bendrieji
Programos tikslai 1. Programa siekiama prisidėti
prie strategijos „Europa 2020“ ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo
srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslų, įskaitant atitinkamus šiuose
dokumentuose nustatytus lyginamuosius standartus, taip pat prie
2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos
sistemos, tvaraus trečiųjų šalių aukštojo mokslo sistemų vystymosi ir sporto
europinio matmens plėtotės. 2. Visų pirma siekiama prisidėti
prie šių strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų: (a)
sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių; (b)
padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių
30–34 m. asmenų skaičių. II SKYRIUS Švietimas, mokymas ir jaunimas 5 straipsnis Konkretieji
tikslai Švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse
Programa siekiama tokių konkrečiųjų tikslų: (a)
kelti darbo rinkai ir visuomenei aktualių
svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, didinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame
Europos gyvenime, visų pirma jaunuoliams, besimokantiems asmenims, darbuotojams
ir su jaunimu dirbantiems asmenims teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais
galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo, jaunimo sektorių ir darbo rinkos
bendradarbiavimą. –
Susiję rodikliai: –
dalyvių, įgijusių svarbiausių gebėjimų ir (arba)
įgūdžių, didinančių jų galimybes įsidarbinti, procentinė dalis; –
jaunų dalyvių, kuriems ši patirtis padėjo
pasirengti dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime, procentinė dalis; (b)
skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir
internacionalizavimą švietimo institucijų lygmeniu, taip pat vykdant su jaunimu
susijusią veiklą, visų pirma plėtojant tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų
teikėjų, jaunimo organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. –
Susijęs rodiklis: Programoje dalyvavusių
organizacijų, parengusių ar pritaikiusių novatoriškus metodus, procentinė
dalis; (c)
remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės kūrimą,
skatinti nacionalinio lygmens politines reformas, remti švietimo ir mokymo,
įskaitant neformalųjį, sistemų modernizaciją, remti Europos bendradarbiavimą
jaunimo reikalų srityje, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą,
geriau naudoti pripažinimo ir skaidrumo priemones ir skleisti gerąją patirtį. –
Susijęs rodiklis: valstybių narių, nacionalinės
politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius; (d)
didinti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų
tarptautinį matmenį aukštojo mokslo lygmeniu didinant Sąjungos aukštojo mokslo
institucijų patrauklumą ir tokiomis priemonėmis kaip ES ir trečiųjų šalių
švietimo institucijų bendradarbiavimo ir judumo tarp jų skatinimas ir
tikslingas trečiųjų šalių pajėgumų didinimas remiant Sąjungos išorės veiksmus,
įskaitant vystymosi tikslus. –
Susijęs rodiklis: ES aukštojo mokslo institucijų,
dalyvaujančių judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius; (e)
gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti kalbų
įvairovę. –
Susijęs rodiklis: kalbinius įgūdžius pagerinusių
dalyvių procentinė dalis; (f)
skatinti Europos integracijos studijų ir mokslinių
tyrimų meistriškumą, visame pasaulyje vykdant „Jean Monnet“ veiklą, kaip
nustatyta 10 straipsnyje. –
Susijęs rodiklis: studentų, dalyvaujančių su „Jean
Monnet“ susijusioje veikloje, skaičius. 6 straipsnis Programos veiksmai 1. Švietimo, mokymo ir jaunimo
reikalų srityje Programos tikslų siekiama trijų tipų veikla: (a)
pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais; (b)
bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties
sklaidos tikslais; (c)
politinių reformų rėmimas. 2. „Jean Monnet“ veikla
nustatyta 10 straipsnyje. 7 straipsnis Pavienių
asmenų judumas mokymosi tikslais 1. Pavienių asmenų judumu
mokymosi tikslais siekiama: (a) aukštųjų mokyklų studentų ir profesinių
mokyklų moksleivių, taip pat neformalioje veikloje dalyvaujančių jaunuolių,
tarptautinio judumo tarp Programoje dalyvaujančių šalių, kaip nustatyta 18
straipsnyje. Judumo tikslas gali būti studijos institucijoje partnerėje,
stažuotė užsienyje ar dalyvavimas jaunimo veikloje, visų pirma savanoriškoje.
Judumas, kurio tikslas – užsienyje baigti magistrantūros studijas, remiamas
pagal studentų paskolų garantijų sistemą, kaip nustatyta 14 straipsnio 3
dalyje; (b) tarptautinis darbuotojų judumas
dalyvaujančiose šalyse reglamentuojamas 18 straipsnyje. Tai judumas mokymo arba
kvalifikacijos kėlimo užsienyje tikslais. 2. Šia veikla taip pat bus
remiamas tarptautinis studentų, jaunuolių ir aukštojo mokslo srities darbuotojų
judumas į trečiąsias šalis ir iš jų, įskaitant judumą, kuriuo siekiama
kokybiškų programų, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis
kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, arba kuris organizuojamas paskelbus kvietimą
teikti paraiškas, bei neformalusis mokymasis. 8 straipsnis Bendradarbiavimas
inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais 1. Bendradarbiavimu inovacijų ir
gerosios patirties sklaidos tikslais siekiama: (a)
švietimo, mokymo ir (arba) jaunimo ar susijusiuose
sektoriuose veikiančių organizacijų tarptautinės strateginės partnerystės,
padedančios plėtoti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas ir skatinančios dalytis
patirtimi ir moksline informacija; (b)
įmonių ir švietimo institucijų tarptautinės
partnerystės: –
aukštojo mokslo institucijų ir įmonių žinių
sąjungų, suteikiančių reikiamų mokymosi galimybių ir taip skatinančių
kūrybiškumą, inovacijas ir verslumą, įskaitant naujų mokymo programų rengimą; –
vadinamųjų įgūdžių sąjungų, kuriose dalyvaujantys
švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir įmonės, siekia didinti įsidarbinimo
galimybes, rengti naujų tam tikram sektoriui aktualių mokymo programų, plėtoti
naujoviškus profesinio rengimo metodus ir diegti Sąjungos lygmens pripažinimo
priemones; (c)
švietimui ir jaunimui skirtų IT rėmimo platformų,
įskaitant „eTwinning“, padedančių mokytis vieniems iš kitų, skatinančių
virtualų judumą ir dalijimąsi gerąja patirtimi, kuriomis galėtų naudotis dalyviai
iš kaimynystės šalių. 2. Šia veikla taip pat remiama
plėtra, pajėgumų didinimas, regioninė integracija, dalijimasis žiniomis ir
modernizavimo veikla plėtojant Sąjungos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo ir su
jaunimu susijusių institucijų partnerystę, kad būtų galima mokytis vieniems iš
kitų ir vykdyti bendrus švietimo projektus, kuriais skatinamas regioninis
bendradarbiavimas, visų pirma su kaimynystės šalimis. 9 straipsnis Politinių
reformų rėmimas 1. Politinių reformų rėmimo veikla
– tai Sąjungos lygmens veikla, susijusi su: (a)
Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo politinės
darbotvarkės įgyvendinimu taikant atvirąjį koordinavimo metodą bei Bolonijos ir
Kopenhagos procesų ir jaunimo struktūrinio dialogo plėtote; (b)
Sąjungos skaidrumo užtikrinimo priemonių, visų
pirma Europass, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos kreditų
perkėlimo sistemos (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos
(ECVET) įgyvendinimu ir ES masto tinklų rėmimu; (c)
atitinkamų Europos suinteresuotųjų šalių politiniu
dialogu švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse; (d)
Europos jaunimo forumu, nacionaliniais akademinio
pripažinimo centrais (NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“
tinklais, taip pat nacionaliniais iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo
centrais, Europass nacionaliniais centrais, kaimynystės šalių,
stojančiųjų šalių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, kurių
dalyvavimas Programoje kol kas ribotas, nacionaliniais biurais. 2. Šia veikla taip pat remiamas
politinis dialogas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. 10 straipsnis „Jean Monnet“
veikla „Jean Monnet“
veikla siekiama: (a)
populiarinti Europos integracijos studijas ir
mokslinius tyrimus tarp viso pasaulio specialistų, mokslininkų, besimokančių asmenų
ir piliečių, visų pirma suburiant „Jean Monnet“ profesūros narius ir plėtojant
akademinę veiklą bei prisidedant prie kitos žinių kūrimo veiklos aukštojo
mokslo institucijose; (b)
remti akademinių institucijų ar asociacijų,
susijusių su Europos integracijos studijomis, veiklą ir „Jean Monnet“ kokybės
ženklą; (c)
remti šias Europos akademines institucijas,
siekiančias Europai svarbaus tikslo: (i) Florencijoje įsikūrusį Europos
universitetinį institutą; (ii) Briugėje ir Natoline įsikūrusią Europos
kolegiją; (d)
skatinti akademinio pasaulio ir politikų politines
diskusijas apie Sąjungos politinius prioritetus. III SKYRIUS Sportas 11 straipsnis Konkretieji
tikslai Vadovaujantis
bendraisiais Programos tikslais, sporto srityje siekiama šių konkrečiųjų
tikslų: (a)
įveikti tokias tarptautines grėsmes kaip dopingas,
susitarimai dėl varžybų baigties, smurtas, rasizmas ir netolerancija; –
Susijęs rodiklis: tarptautinių projektų, kuriais
siekiama įveikti tarptautines sporto grėsmes, rezultatais besinaudojančių
dalyvių procentinė dalis; (b)
remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų
karjerą; –
Susijęs rodiklis: tarptautinių projektų, kuriais
siekiama pagerinti valdymą ir paskatinti dvikryptę sportininkų karjerą,
rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis; (c)
skatinant visuomenę sportuoti, remti socialinę
sanglaudą, lygias galimybes ir sveikatinamąją fizinę veiklą; –
Susijęs rodiklis: tarptautinių projektų, kuriais
siekiama padidinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir dalyvavimą,
rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis. 12 straipsnis Veiksmai 1. Bendradarbiavimo sporto
srityje tikslų siekiama tarptautine veikla, kuria remiama: (a)
tarptautiniai bendradarbiavimo projektai; (b)
Europos nekomerciniai sporto renginiai, kuriuose
dalyvauja kelios Europos šalys; (c)
politikos formavimo duomenų bazės stiprinimas; (d)
sporto organizacijų pajėgumų didinimas; (e)
dialogas su Europos suinteresuotosiomis šalimis. 2. Remiama sporto veikla
prireikus pritraukia papildomas lėšas – tuo tikslu užmezgama partnerystė su
trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, su privačiais subjektais. IV SKYRIUS Finansinės nuostatos 13 straipsnis Biudžetas 1. Programos įgyvendinimo nuo
2014 m. sausio 1 d. finansinis paketas yra
17 299 000 000 EUR. Atskiriems Programos veiksmams skiriamos tokios
sumos: a) švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų
veiklai, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalyje, skiriama 16
741 738 000 EUR; b) „Jean Monnet“ veiklai, kaip nustatyta 10
straipsnyje, skiriama 318 435 000 EUR; c) sporto veiklai, kaip nustatyta III
skyriuje, skiriama 238 827 000 EUR. 2. Be 1 dalyje nustatyto
finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį aukštojo mokslo matmenį, preliminari
1 812 100 000 EUR suma[29]
pagal išorės veiksmų priemones (Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos
kaimynystės priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Europos partnerystės
priemonę, Europos plėtros fondą), bus skirta veiklai, susijusiai su judumu
mokymosi tikslais iš 18 straipsnio 1 dalyje nenurodytų šalių ir į jas, ir
bendradarbiavimui bei politiniam dialogui su tų šalių valdžios institucijomis
ir kitomis organizacijomis. Šių lėšų naudojimas reglamentuojamas šio reglamento
nuostatomis. Lėšos bus skiriamos du
kartus: pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Šios lėšos
atsispindės daugiamečiame preliminariame minėtų priemonių biudžete,
atsižvelgiant į atitinkamos šalies reikmes ir prioritetus. Iš esmės ir
neplanuotai pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus didelių politinių pokyčių, sumą
bus galima keisti, atsižvelgiant į ES išorės politikos prioritetus. Bendradarbiavimas
su Programoje nedalyvaujančiomis šalimis prireikus gali būti finansuojamas
bendrai su šalimis partnerėmis pagal drauge su tomis šalimis nustatytą tvarką. 3. Vadovaujantis tikėtina trijų
tipų veiksmų, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalyje, suteiksima papildoma nauda
ir kritinės masės, koncentracijos, veiksmingumo ir veiklos principais, 13
straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta suma preliminariai bus paskirstyta taip: –
[65 proc.] – pavienių asmenų judumui mokymosi
tikslais; –
[26 proc.] – bendradarbiavimui inovacijų ir
gerosios patirties sklaidos tikslais; –
[4 proc.] – politinių reformų rėmimui; –
[3 proc.] – nacionalinių agentūrų veiklos
dotacijoms; –
[2 proc.] – administracinėms išlaidoms
padengti. 4. Iš Programai skirtų lėšų gali
būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės,
audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programos valdymui ir jos tikslų
įgyvendinimui, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų
posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant organizacinės
komunikacijos veiklą, susijusią su Europos Sąjungos politiniais prioritetais ir
juos atitinkančiais šio reglamento bendraisiais tikslais, taip pat išlaidos,
susijusios su IT ir ypač su informacijos apdorojimu ir mainais, bei visos kitos
techninės ir administracinės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant
Programą, išlaidos. 5. Iš to finansinio paketo taip
pat gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su technine ir administracine
pagalba, kurios reikia, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo Sprendimais
Nr. 1720/2006/EB, Nr. 1719/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB nustatytų
Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų prie
naujosios programos. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus
analogiškoms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti veiklą,
nebaigtą iki 2020 m. gruodžio 31 d. 6. Pavienių asmenų judumui
mokymosi tikslais, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, skirtos
lėšos, kurias valdo nacionalinės agentūros, skirstomos remiantis tokiais
kriterijais kaip gyventojų skaičius, atitinkamos valstybės narės gyvenimo
lygis, atstumai tarp atitinkamų valstybių narių sostinių ir veiklos rezultatai.
Pagal veiklos rezultatus, atsižvelgiant į 7 ir 8 dalyje nurodytus kriterijus,
skiriama 25 proc. visų lėšų. 7. Pagal veiklos rezultatus
lėšos skirstomos siekiant skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti išteklius.
Veiklos rezultatai vertinami remiantis naujausiais turimais duomenimis
grindžiamais kriterijais. Šie kriterijai yra: (a)
per metus įgyvendintų veiksmų rezultatai, siekiant
numatytų tikslų; (b)
metinių išmokų lygis. Programos įgyvendinimo
laikotarpiu šie kriterijai gali būti peržiūrėti pagal 28 straipsnyje, kuriuo
reglamentuojami deleguotieji aktai, nustatytą tvarką. 8. Lėšos 2014 m. veiklai skiriamos
remiantis naujausiais turimais duomenimis, susijusiais su Mokymosi visą
gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų veiklos rezultatais
ir biudžeto panaudojimu iki 2014 m. sausio 1 d. 9. Programos parama gali būti
teikiama pagal specifines novatoriškas finansavimo sąlygas, visų pirma pagal
nustatytąsias 14 straipsnio 3 dalyje. 14 straipsnis Specifinės
finansavimo sąlygos 1. Komisija įgyvendina Sąjungos
finansinę paramą vadovaudamasi Reglamentu Nr. XX/2012 [Finansiniu
reglamentu]. 2. Komisija
gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas, kad trečiosios šalys ir jų
organizacijos ar agentūros galėtų bendrai finansuoti projektus. Projektai gali
būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl
kurios susitaria atitinkamos finansuojančios institucijos, vadovaudamosi
Reglamente XX/2012 [Finansinio reglamento][30]
nustatytais principais. 3. Komisijos finansuojamos
paskolų garantijos, teikiamos studentams, gyvenantiems Programoje
dalyvaujančioje šalyje ir norintiems magistro laipsnį įgyti kitoje valstybėje
narėje, kaip nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje, bus valdomos pasitelkus
patikėtinį, įgaliotą vykdyti šią veiklą remiantis patikos susitarimais,
kuriuose išdėstytos išsamios taisyklės ir reikalavimai, susiję su finansinių
priemonių įgyvendinimu ir su atitinkamais šalių įsipareigojimais. Finansinė
priemonė atitinka Finansinio reglamento ir deleguotųjų aktų, pakeičiančių
Įgyvendinimo taisykles, nuostatas. Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas)
Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalimi, su garantijomis susijusios pajamos
ir grąžinamos sumos turėtų būti priskiriamos finansinei priemonei. Finansinė
priemonė, įskaitant rinkos reikmes ir panaudojimą, bus stebima ir vertinama,
kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalyje. 4. Viešieji subjektai, taip pat
mokyklos, aukštojo mokslo institucijos ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto
organizacijos, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių
pajamų gavusios iš valstybės, laikomi turinčiais reikalingus finansinius, profesinius
ir administracinius pajėgumus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama
pateikti jokių papildomų tai patvirtinančių dokumentų. 5. Pavienių asmenų judumo
mokymosi tikslais dotacijoms netaikomi jokie mokesčiai, įskaitant socialinius.
Nuo mokesčių atleidžiamos ir tarpinės institucijos, teikiančios tokią finansinę
paramą atitinkamiems asmenims. 6. Suma, į kurią daroma nuoroda
Finansinio reglamento [127 straipsnio 1 dalyje], nelaikoma pavieniams asmenims
teikiama judumo mokymosi tikslais finansine parama. V SKYRIUS Veiklos rezultatai ir sklaida 15 straipsnis Veiklos ir
rezultatų stebėsena ir vertinimas 1. Komisija, bendradarbiaudama
su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi Programos įgyvendinimą ir rezultatus
siekiant iškeltų tikslų, visų pirma susijusių su: (a)
nauda Europai, kaip nustatyta 3 straipsnyje; (b)
lėšų paskirstymu svarbiausiems švietimo sektoriams,
siekiant, kad iki Programos pabaigos būtų skirta pakankamai lėšų reikšmingam
sisteminiam poveikiui užtikrinti. 2. Komisija ne tik užtikrina
nuolatinę Programos stebėseną, bet ir ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos
parengia vertinimo ataskaitą, kad galėtų įvertinti, kaip sekasi siekti tikslų,
Programos veiksmingumą ir Europai teikiamą naudą, ir kad prireikus galėtų
nuspręsti atnaujinti, iš dalies pakeisti ar nutraukti Programą. Vertinant
reikia atsižvelgti į tokius aspektus kaip supaprastinimo mastas, vidaus ir
išorės veiksmų suderinamumas, tikslų aktualumas, indėlis siekiant Sąjungos
prioritetų, susijusių su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Taip pat atsižvelgiama
į ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“, „Erasmus
Mundus“ ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų – ilgalaikio poveikio
vertinimo rezultatus. 3. Nepažeidžiant VII skyriuje
nustatytų reikalavimų ir 22 straipsnyje nustatytų nacionalinių agentūrų
įsipareigojimų, valstybės narės iki 2017 m. kovo 31 d. ir iki
2019 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir
poveikio ataskaitas. 16 straipsnis Informacijos
perdavimas ir sklaida 1. Bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis Komisija užtikrina informacijos perdavimą, viešinimą ir
tolesnius veiksmus, susijusius su pagal Programą remiamais veiksmais, bei
ankstesnių Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“
programų rezultatų sklaidą. 2. Remiamų projektų naudos
gavėjai 6, 10 ir 12 straipsniuose nustatytais veiksmais turėtų užtikrinti
tinkamą informacijos, susijusios su gautais rezultatais ir padarytu poveikiu,
perdavimo ir sklaidos veiklą. 3. Nacionalinės agentūros, kaip
nustatyta 22 straipsnyje, parengia nuoseklią pagal Programą remiamos veiklos
rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo politiką ir padeda Komisijai
skleisti informaciją apie Programą ir jos rezultatus. 4. Pagrindiniuose švietimo
sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys viešieji ar privatieji
subjektai informacijos perdavimo ir sklaidos tikslais vartoja pavadinimą
„Erasmus“; šis prekės ženklas bus susietas su svarbiausiais švietimo
sektoriais: –
„Erasmus. Aukštasis mokslas“ – su visų rūšių
Europos ir tarptautinio lygmens aukštuoju mokslu; –
„Erasmus. Profesinis rengimas ir mokymas“ – su
profesiniu švietimu ir mokymu bei suaugusiųjų mokymu(si); –
„Erasmus. Mokyklos“ – su bendruoju lavinimu; –
„Erasmus. Jaunimo dalyvavimas“ – su jaunimo
neformaliuoju mokymusi. 5. Informacijos perdavimo veikla
prisideda prie organizacinės komunikacijos veiklos, susijusios su Europos
Sąjungos politiniais prioritetais ir juos atitinkančiais šio reglamento
bendraisiais tikslais. VI SKYRIUS Galimybė dalyvauti Programoje 17 straipsnis Prieiga 1. Programoje gali dalyvauti bet
kokie viešieji ar privatieji subjektai, veikiantys švietimo, mokymo, jaunimo
reikalų ir mėgėjiško sporto srityje. 2. Komisija ir valstybės narės,
įgyvendindamos Programą, deda pastangas, kad paskatintų Programoje dalyvauti
žmones, patiriančius sunkumų dėl švietimo, socialinių, lyties, fizinių,
psichologinių, geografinių, ekonominių ar kultūrinių priežasčių. 18 straipsnis Dalyvaujančios
šalys 1. Programoje gali dalyvauti
šios šalys (toliau – dalyvaujančiosios šalys): (a)
valstybės narės; (b)
stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir
potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją,
pagal šių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas
ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos
tarybos sprendimuose ir panašiuose dokumentuose; (c)
EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys pagal to
susitarimo sąlygas; (d)
Šveicarijos Konfederacija, jei su ja sudaromas
dvišalis susitarimas dėl tokio dalyvavimo. 2. 1 dalyje išvardytos
dalyvaujančiosios šalys vykdo tokius pačius įsipareigojimus ir atlieka
uždavinius, nustatytus šiame reglamente, kaip ir valstybės narės. 3. Pagal Programą remiamas
bendradarbiavimas su trečiųjų, visų pirma kaimynystės, šalių partneriais vykdant
6 ir 10 straipsniuose nustatytą veiklą. VII SKYRIUS Valdymo ir audito sistema 19 straipsnis Papildomumas Komisija,
bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina suderinamumą ir papildomumą
su: (a)
atitinkamų sričių, visų pirma kultūros ir žiniasklaidos,
užimtumo, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, įmonių, teisingumo,
vartotojų, vystymosi ir sanglaudos, Sąjungos politika; (b)
kitais svarbiais švietimo, mokymo ir jaunimo
veiklos Sąjungos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos socialiniu fondu ir
kitomis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su užimtumu ir socialine
sanglauda, Europos regioninės plėtros fondu, mokslinių tyrimų ir inovacijų
programomis, taip pat su finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su teisingumu
ir pilietiškumu, sveikata, išorės bendradarbiavimo programomis ir pasirengimo
narystei priemonėmis. 20 straipsnis Įgyvendinimo
institucijos Programą įgyvendina tokios institucijos: (a)
Sąjungos lygmeniu – Europos Komisija; (b)
nacionaliniu lygmeniu – nacionalinės agentūros,
veikiančios dalyvaujančiosiose šalyse, kaip nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje. 21 straipsnis Nacionalinė
institucija 1. Per vieną mėnesį nuo šio
reglamento įsigaliojimo valstybės narės per nuolatinę atstovybę oficialiu
pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti
jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento įgyvendinimo tikslais.
Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo laikotarpiu pakeičiama,
valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai. 2. Valstybės narės imasi visų
reikiamų priemonių, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys,
trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant su vizų administravimu
susijusias kliūtis. 3. Per tris mėnesius nuo
reglamento įsigaliojimo nacionalinė institucija paskiria vieną koordinavimo
instituciją (toliau – nacionalinė agentūra). Nacionalinė institucija teikia
Komisijai atitinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar
nacionalinė agentūra atitinka Reglamento Nr. XX/2012 55 straipsnio 1
dalies b punkto vi papunkčio ir 57 straipsnio 1–3 dalių, taip pat Deleguotojo
reglamento Nr. XX/2012 X straipsnio, nuostatas bei Sąjungos reikalavimus,
taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų
Programos lėšų valdymo taisykles. 4. Nacionalinė institucija
skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nustatyta 24 straipsnyje. 5. Nacionalinė institucija stebi
ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji informuoja Komisiją ir
konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui poveikį
padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su nacionaline agentūra. 6. Nacionalinė institucija ex
ante atitikties vertinimą grindžia savo ir (arba) nepriklausomos audito
įstaigos, kaip nustatyta 24 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais. 7. Jeigu paskirtoji Programos
nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip ankstesnių programų – Mokymosi visą
gyvenimą ar „Veiklaus jaunimo“ – nacionalinė agentūra, atliekant ex ante
atitikties kontrolę ir auditą galima vertinti tik tuos aspektus, kurie yra
nauji ir būdingi naujai Programai. 8. Jeigu Komisija, atsižvelgdama
į ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei
agentūrai, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų
veiksmų, kad pasiūlytoji nacionalinė agentūra atitiktų minimalius Komisijos
nustatytus reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą. 9. Nacionalinė institucija
teikia tinkamą bendrą nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų
užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis. 10. Remdamasi metine nacionalinės
agentūros valdymo patikinimo deklaracija, nepriklausomos audito įstaigos
nuomone ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize,
nacionalinė institucija kiekvienais metais iki spalio 30 d. praneša
Komisijai apie Programos veiklos stebėsenos ir priežiūros rezultatus. 11. Nacionalinė institucija atsako
už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai ir
kurios skirtos veiklos pagal Programą dotacijoms, valdymą. 12. Nacionalinės agentūros
įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo, taip pat rimtų nacionalinės
agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija
gali reikšti pretenzijas, už neišieškotas lėšas Komisijai atsako nacionalinė
institucija. 13. 12 dalyje nurodytais atvejais
nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti
nacionalinę agentūrą. Jei nacionalinė institucija nori atšaukti nacionalinę
agentūrą dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus
bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos
datos. Tokiu atveju nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria
dėl specifinių ir savalaikių pereinamojo laikotarpio priemonių. 14. Atšaukus nacionalinę agentūrą,
nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemones, susijusias su
atšauktai nacionalinei agentūrai perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina,
kad šios lėšos ir visi su Programa susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų
tinkamai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia
atšauktai nacionalinei agentūrai reikiamą finansinę pagalbą, kad ši galėtų
toliau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir
Komisijos atžvilgiu, kol atitinkami įgaliojimai bus perduoti naujai
nacionalinei agentūrai. 22 straipsnis Nacionalinė
agentūra 1. Nacionalinė
agentūra: (a)
yra juridinis asmuo arba juridinio asmens statusą
turinčio subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės
teisės aktai. Ministerija negali būti skiriama nacionaline agentūra; (b)
turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir
infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinti
veiksmingą programos ir patikimą Sąjungos lėšų valdymą; (c)
turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų
taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio
valdymo taisykles; (d)
teikia tinkamas finansines garantijas, už kurias,
pageidautina, laiduoja valdžios institucijos, atitinkančias Sąjungos lėšų,
kurias ji valdo, dydį; (e)
skiriama visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui.
2. Nacionalinė agentūra atsako
už tam tikrus Programos nacionalinio lygmens veiksmus, vadovaujantis Reglamento
Nr. XXX/2012 [būsimo Finansinio reglamento] 55 straipsnio 1 dalies b
punkto vi papunkčiu ir Deleguotojo reglamento Nr. XX/2012 [būsimų Įgyvendinimo
taisyklių] X straipsniu. Šie veiksmai yra: (a)
visa Programos veikla, susijusi su pavienių asmenų
judumu mokymosi tikslais, išskyrus judumą, kuriuo siekiama kokybiškų programų,
kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo
laipsnis, ir kuriam taikoma Sąjungos paskolų garantijų sistema; (b)
Programos strateginės partnerystės veikla, susijusi
su bendradarbiavimu inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais; (c)
vietos lygmens veiklos valdymas, susijęs su
politinių reformų rėmimu. 3. Nacionalinė agentūra atsako
už visų pagal Programos veiklą, kaip nustatyta 2 punkte, įgyvendinamų projektų
valdymą visais jų įgyvendinimo etapais; galima išimtis – tame pačiame punkte
nurodytos strateginės partnerystės atranka ir sprendimų priėmimas. 4. Nacionalinė
agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams pasirašius dotacijos susitarimą
arba priėmus dotacijos sprendimą, kaip nustatyta Komisijos tam tikrai Programos
veiklai. 5. Nacionalinė agentūra teikia
Komisijai ir nacionalinei institucijai metinę ataskaitą, kaip nustatyta
Finansinio reglamento Nr. XX/2012 57 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė
agentūra atsako už Komisijos pastabų, pateiktų išanalizavus metinę nacionalinės
agentūros valdymo patikinimo deklaraciją, ir nepriklausomos audito įstaigos
nuomonės įgyvendinimą. 6. Nacionalinė agentūra negali
perduoti trečiajai šaliai jokių jai nustatytų Programos ar biudžeto
įgyvendinimo uždavinių, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės
institucijos ir Komisijos sutikimo. Nacionalinė agentūra – vienintelė
institucija, atsakanti už trečiajai šaliai perduotus uždavinius. 7. Jeigu nacionalinė agentūra
pakeičiama, atšauktoji nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už
sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol
atitinkami įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai. 8. Nacionalinė agentūra atsako
už finansinių susitarimų, susijusių su ankstesnėmis (2007–2013 m.)
Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programomis ir tebegaliosiančių
prasidėjus naujai Programai, valdymą ir užbaigimą. 23 straipsnis Europos
Komisija 1. Komisija,
gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, kaip
nustatyta 21 straipsnio 3 dalyje, per du mėnesius priima, su tam tikromis
išlygomis priima arba atmeta siūlomą nacionalinę agentūrą. Komisija negali
turėti sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol negautas ex ante
atitikties vertinimas. Jeigu nacionalinė agentūra priimama su tam tikromis
išlygomis, Komisija sutartyje su agentūra gali nustatyti proporcingas
prevencines priemones. 2. Komisija,
gavusi siūlomos šios Programos nacionalinės agentūros ex ante atitikties
vertinimą, įformina teisinius įsipareigojimus, prisiimtus finansiniais
susitarimais, susijusiais su ankstesnėmis (2007–2013 m.) Mokymosi visą
gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programomis ir tebegaliosiančiais prasidėjus
naujai Programai. 3. Dokumente,
kuriuo reglamentuojami sutartiniai Komisijos ir nacionalinės agentūros
santykiai: (a)
nustatomi nacionalinės agentūros vidaus kontrolės
standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės
agentūros, valdymo taisyklės; (b)
nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa,
kurioje išdėstomi ES remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai; (c)
nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių
turi laikytis nacionalinės agentūros. 4. Komisija
nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias Programai įgyvendinti skirtas
lėšas: (a)
valstybių narių dotacijoms skirtas lėšas Programos
veiklai, už kurios valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti; (b)
finansinę paramą, skirtą nacionalinei agentūrai
nustatytiems valdymo uždaviniams įgyvendinti. Ši parama bus teikiama sumokant
nustatyto dydžio išmoką nacionalinės agentūros veiklos išlaidoms padengti. Ji
bus nustatoma remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, už kurias atsako
nacionalinė agentūra, suma. 5. Komisija
nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija
nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, neskiria tol, kol
oficialiai nepatvirtina atitinkamos nacionalinės agentūros darbo programos. 6. Remdamasi
nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, kaip nustatyta 21
straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalinę valdymo ir kontrolės
sistemą, visų pirma atsižvelgdama į nacionalinės institucijos ex ante
atitikties vertinimą, metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo
deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, taip pat į nacionalinės
agentūros kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros
veiklą. 7. Įvertinusi
metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją ir nepriklausomų
auditorių nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai
pateikia savo nuomonę ir pastabas. 8. Jeigu
Komisija metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją ir
nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė
agentūra neatsižvelgia į Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet
kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams
interesams apsaugoti, kaip nustatyta Finansinio reglamento Nr. XX/2012 57
straipsnio 4 dalyje. 9. Komisija,
siekdama užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose dalyvaujančiose
šalyse, rengia reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius. 10. Komisija
gali paprašyti nacionalinių institucijų nustatyti institucijas ar
organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus
dalyvauti Programos veikloje savo šalies teritorijoje, arba tokių institucijų
ar organizacijų tipą. 24 straipsnis Audito įstaiga 1. Nepriklausoma
audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo patikinimo
deklaraciją, kaip nustatyta Finansinio reglamento Nr. XX/2012 57
straipsnio 5 dalies d ir e punktuose. 2. Nepriklausoma audito įstaiga: (a)
turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų
atlikti viešojo sektoriaus auditą; (b)
užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi
tarptautiniais audito standartais; (c)
užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su
juridiniu asmeniu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. Ji yra funkciškai
nepriklausoma nuo to juridinio asmens ir nevykdo jokios kitos kontrolės ar
audito, susijusių su šiuo juridiniu asmeniu, ar jo vardu. 3. Nepriklausoma audito įstaiga
teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie
dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę
nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją parengti. VIII SKYRIUS Kontrolės sistema 25 straipsnis Kontrolės
sistemos principai 1. Komisija tinkamomis
priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus
Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos
su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant
veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai
sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas
sankcijas. 2. Komisija atsako už
nacionalinių agentūrų vykdomos Programos veiklos priežiūrą. Ji nustato
minimalius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos
audito įstaigos vykdoma kontrole. 3. Nacionalinė agentūra atsako
už pirminę dotacijos gavėjų vykdomų Programos veiksmų kontrolę, kaip nustatyta
22 straipsnio 2 dalyje. Kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad
suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų
Sąjungos taisyklių. 4. Nacionalinėms agentūroms pervedus
Programos įgyvendinimui skirtas lėšas, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės
koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis,
remiantis bendrais audito principais ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma
OLAF tyrimams. 26 straipsnis Europos
Sąjungos finansinių interesų apsauga 1. Komisijai arba jos atstovams
ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų
ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Jie
taip pat gali atlikti nacionalinių agentūrų auditą ir jas kontroliuoti. 2. Europos kovos su sukčiavimu
tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96
nustatytos procedūros, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba
netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, kontrolę ir inspektavimą vietoje,
siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar
sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Europos Sąjungos finansiniams
interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.
3. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių
nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei
tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose
ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams
ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, kontrolę ir
inspektavimą vietoje. IX SKYRIUS Įgaliojimų suteikimas ir įgyvendinimo
nuostatos 27 straipsnis Įgaliojimų
suteikimas Komisijai Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 13 straipsnio 7 dalies ir 22
straipsnio 2 dalies, atitinkamai susijusių su veiklos kriterijais ir
nacionalinių agentūrų valdomos veiklos nuostatomis, dalinių pakeitimų. 28 straipsnis Naudojimasis
įgaliojimais 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. 27 straipsnyje nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų
laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir Programos įgyvendinimo
laikotarpiui. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 27 straipsnyje nurodytus galiojimus
priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami
tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje
arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių
deleguotųjų aktų teisėtumui. 4. Priėmusi deleguotąjį aktą,
Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai. 5. Pagal 27 straipsnį priimtas
deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo
pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos
Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus
šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad
neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis
pratęsiamas dviem mėnesiais. 29 straipsnis Programos
įgyvendinimas Komisija, siekdama įgyvendinti Programą ir
laikydamasi 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros, priima
įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Šiose darbo programose
išvardijama, kokių tikslų siekiama, kokių rezultatų tikimasi, taip pat
nustatomi įgyvendinimo metodai ir bendra turimų lėšų suma. Jose taip pat
aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos,
lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdomai veiklai įgyvendinti, paskirstymas
valstybėms narėms ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Be kita ko,
nustatomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir maksimali
bendro finansavimo dalis. 30 straipsnis Komiteto
procedūra 1. Komisijai padeda komitetas.
Šis komitetas – Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas. 2. Kai daroma nuoroda į šią
dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. X SKYRIUS Baigiamosios nuostatos 31 straipsnis Panaikinimas
ir pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Sprendimas
Nr. 1720/2006/EB, kuriuo nustatyta Mokymosi visą gyvenimą programa,
Sprendimas Nr. 1719/2006/EB, kuriuo nustatyta programa „Veiklus jaunimas“,
ir Sprendimas Nr. 1298/2008/EB, kuriuo nustatyta programa „Erasmus Mundus“,
panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d. 2. Veikla, pradėta remiantis
sprendimais Nr. 1720/2006/EB, Nr. 1719/2006/EB ir
Nr. 1298/2008/EB, iki 2013 m. gruodžio 31 d. prireikus
administruojama vadovaujantis šio reglamento nuostatomis. 3. Valstybės narės nacionaliniu
lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal ankstesnes
mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo
mokslo srityje programas, prie dabartinės Programos įgyvendinimo veiklos. 32 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po
jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA [pridedama
prie teisės aktų leidėjui teikiamo pasiūlymo arba iniciatyvos (Finansinio
reglamento 28 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 22 straipsnis)] 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-s) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama bendra
švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“ 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[31] 15
antraštinė dalis. Švietimas ir kultūra 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja
priemone ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus
priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius
veiksmus[32]
¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai)
strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva) Strategija
„Europa 2020“ Prioritetai:
pažangus ir integracinis augimas, bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto
programa Veiklos sritis: švietimas, įgūdžiai Pavyzdinės iniciatyvos: „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo
darbotvarkė“, „Judus jaunimas“ 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
ir atitinkama VGV / VGB veikla 1
KONKRETUSIS TIKSLAS. Kelti
darbo rinkai ir visuomenei aktualių svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį,
didinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame Europos gyvenime, visų pirma
jaunuoliams, besimokantiems asmenims, darbuotojams ir su jaunimu dirbantiems
asmenims teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant
glaudesnes švietimo, jaunimo sektorių ir darbo rinkos sąsajas. 2
KONKRETUSIS TIKSLAS. Skatinti
kokybę, inovacijas, meistriškumą ir internacionalizavimą švietimo institucijų
lygmeniu, taip pat vykdant su jaunimu susijusią veiklą, visų pirma plėtojant
tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, jaunimo organizacijų ir kitų
suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. 3
KONKRETUSIS TIKSLAS. Remti
Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės kūrimą, skatinti nacionalinio lygmens
politines reformas, remti švietimo, įskaitant neformalųjį švietimą, ir mokymo
sistemų modernizavimą, remti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje,
visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudoti pripažinimo ir
skaidrumo priemones bei skleisti gerąją patirtį. 4
KONKRETUSIS TIKSLAS. Didinti
švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų tarptautinį matmenį aukštojo mokslo
lygmeniu didinant Sąjungos aukštojo mokslo institucijų patrauklumą ir tokiomis
priemonėmis kaip ES ir trečiųjų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimo ir
judumo tarp jų skatinimas ir tikslingas trečiųjų šalių pajėgumų didinimas
remiant Sąjungos vystymosi tikslus. 5
KONKRETUSIS TIKSLAS. Gerinti
kalbų mokymą(si) ir skatinti kalbų įvairovę. 6
KONKRETUSIS TIKSLAS. Skatinti
Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų meistriškumą, visame pasaulyje
vykdant „Jean Monnet“ veiklą. 7
KONKRETUSIS TIKSLAS. Įveikti
tokias tarptautines grėsmes kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties,
smurtas, rasizmas ir netolerancija. 8
KONKRETUSIS TIKSLAS. Remti
gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą. 9
KONKRETUSIS TIKSLAS. Skatinant
visuomenę sportuoti, remti socialinę sanglaudą, lygias galimybes ir
sveikatinamąją fizinę veiklą. Atitinkama VGV / VGB veikla Siūloma
nauja VGV / VGB veikla: 15.02
Švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį, kurį
pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms
grupėms). Programa „Erasmus visiems“, kuria remiamas tarptautinis
judumas formaliojo ir neformaliojo mokymosi tikslais Sąjungoje ir už jos ribų,
padės valstybėms narėms padaryti didelį sisteminį poveikį švietimo, mokymo ir
jaunimo sistemoms. Programa bus naudinga ne tik veikloje dalyvaujantiems
asmenims, bet ir jaunimui, kuriam bus padedama įgyti įgūdžių, pagerinti
įsidarbinimo galimybes, bei švietimo įstaigoms, kurios taps veiksmingesnės,
atviresnės ir tarptautiškesnės; be to, atsiras kokybiškų priemonių, analizės ir
mokslinių tyrimų. Neformaliojo
švietimo ir jaunimo reikalų srityse didžiausio poveikio tikimasi programų
dalyvių lavinimui(si) ir profesiniam tobulėjimui bei jaunimo dalyvavimui
visuomenės gyvenime ir sporto veikloje. Be to, Programa padės plėtoti tokias
politines iniciatyvas kaip Europos savanorių tarnyba ir bendradarbiavimas savanoriškos
jaunimo veiklos srityje. Šalyse
kandidatėse ir trečiosiose šalyse padidės galimybės užmegzti partnerystę, kuria
siekiama glaudesnio bendradarbiavimo visų pirma judumo srityje. Tvirtesnis
bendradarbiavimas padės didinti šalių partnerių pajėgumus ir modernizuoti
aukštąjį mokslą ir prisidės prie Europos patrauklumo. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Rodikliai || Duomenų šaltiniai || Siekis – Aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius – Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius || Strategija „Europa 2020“ „ET 2020“ ataskaitos Eurostatas || Iki 2020 m. aukštąjį išsilavinimą turi būti įgiję bent 40 proc. 30 –34 m. asmenų. Iki 2020 m. mažesnį nei vidurinį išsilavinimą įgijusių ir niekur nesimokančių asmenų turi būti ne daugiau kaip 10 proc. dalyvių, įgijusių svarbiausių gebėjimų ir (arba) įgūdžių, didinančių jų galimybes įsidarbinti, procentinė dalis || Eurostatas Galutinė naudos gavėjų ataskaita Apklausos/„Eurobarometras“ || Iki 2020 m. 95 proc. Programos projektų dalyvių turėtų teigti įgiję ar pagerinę svarbiausius gebėjimus. jaunų dalyvių, kuriems ši patirtis padėjo pasirengti dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime, procentinė dalis || Galutinė naudos gavėjų ataskaita Apklausos/„Eurobarometras“ || Iki 2020 m. 70 proc. Programos projektuose dalyvavusių jaunuolių turėtų teigti, kad yra geriau pasirengę dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime. Programoje dalyvavusių organizacijų, parengusių ar pritaikiusių novatoriškus metodus, procentinė dalis || Apklausos/„Eurobarometras“ Galutinė ataskaita || Kasmetinis padidėjimas valstybių narių, nacionalinės politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius || „ET 2020“ || Iki 2020 m. visos valstybės narės sistemingai naudojasi informacija ir rezultatais, gaunamais švietimo ir mokymo srityje taikant atvirąjį koordinavimo metodą. trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų, dalyvaujančių judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius || Galutinė ataskaita IT stebėsenos priemonė Apklausos/„Eurobarometras“ || Kasmetinis padidėjimas kalbinius įgūdžius pagerinusių dalyvių procentinė dalis || || Iki 2020 m. bent 80 proc. pagrindinių mokyklų moksleivių turi būti mokomi bent dviejų užsienio kalbų. visame pasaulyje vykdomų „Jean Monnet“ projektų skaičiaus procentinis padidėjimas || Galutinė ataskaita IT stebėsenos priemonė Apklausos/„Eurobarometras“ || Kasmetinis padidėjimas – tarptautinių projektų, kuriais siekiama įveikti tarptautines grėsmes sportui, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis – tarptautinių projektų, kuriais siekiama pagerinti valdymą ir paskatinti dvikryptę sportininkų karjerą, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis – tarptautinių projektų, kuriais siekiama padidinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir dalyvavimą, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis – || Galutinė ataskaita IT stebėsenos priemonė Apklausos/„Eurobarometras“ || Kasmetinis padidėjimas 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai -
teikti daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių studentams, moksleiviams,
jaunimui, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojams, su jaunimu dirbantiems
asmenims; -
paskatinti tarptautinį švietimo, mokymo institucijų ir jaunimo organizacijų
bendradarbiavimą, kad būtų viešinami novatoriški mokymosi metodai ir dalijamasi
gerąja patirtimi; -
plėtoti tarptautinį švietimo matmenį stiprinant bendradarbiavimą su tam tikrais
pasaulio regionais, visų pirma su kaimyninėmis Sąjungos šalimis; -
remti politines valstybių narių reformas; -
remti sporto veiklą, daugiausia dėmesio skiriant kovai su dopingu, smurtu ir
rasizmu bei tarptautinės veiklos skatinimui. 1.5.2. Papildoma Sąjungos dalyvavimo
nauda Kaip
pabrėžta Sąjungos biudžeto peržiūros dokumente, „Sąjungos biudžetas turėtų būti
naudojamas finansuojant Sąjungos viešąsias gėrybes ir veiklą, kurios valstybės
narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni
rezultatai“. Iš švietimo, mokymo ir jaunimo programų (kaip antai Mokymosi visą
gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programų) tarpinio vertinimo ataskaitų matyti,
kad papildomos naudos Europa gauna dėl tarptautinio ir novatoriško veiklos
pobūdžio ir dėl sukuriamų produktų bei partnerystės. Sėkmingo valstybių narių
bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse skatinimas padėtų
nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir praktiką ir paskatintų
tarpusavio mokymąsi. Siūlomame
teisės akte laikomasi subsidiarumo principo, nes uždavinys numatyti šios
srities skatinamąsias priemones yra išdėstytas ES sutarties 165 ir 166
straipsniuose. Politika įgyvendinama visapusiškai atsižvelgiant į valstybių
narių atsakomybę, visų pirma susijusią su mokymo turiniu ir nacionalinių
švietimo sistemų organizavimu bei kultūrų ir kalbų įvairove, ir taikant
netiesioginio valdymo principą. Sąjungos
priemonės tikslas – besimokančių asmenų ir mokytojų judumas, dalijimasis
informacija ir gerąja patirtimi, prisitaikymas prie pramonės pokyčių profesinio
rengimo ir perkvalifikavimo priemonėmis bei didesnės šios srities galimybės. 1.5.3. Panašios patirties išvados Dabartinė
švietimo ir kultūros srityje vykdoma Mokymosi visą gyvenimą programa – trijų
ankstesnių programų[33]
integracijos į vieną programą rezultatas. Kaip pabrėžta Mokymosi visą gyvenimą
programos tarpiniame vertinime, tokia integracija buvo naudinga bendram
valdymui, nes gerokai supaprastėjo administravimas, ir informacijos tikslinėms
grupėms sklaidai. Sujungus
Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir įvairias tarptautines
bendradarbiavimo programas, veiklą vykdyti turėtų būti dar paprasčiau. Šios
programos jau dabar turi panašią valdymo struktūrą (nacionalinės agentūros,
vykdomoji įstaiga); pagal jas vykdoma panašaus pobūdžio veikla (visų pirma
judumo ir bendradarbiavimo projektai). Kalbant
apie politinį turinį, iš vertinimų matyti, kad dabartinėmis Bendrijos
programomis, kuriomis skatinamas tarptautinis judumas formaliojo ir
neformaliojo mokymosi tikslais ir tiek Sąjungos, tiek tarptautinio masto
bendradarbiavimas, jau padarytas didelis sisteminis poveikis, iš kurio naudos
gavo ne tik projektų dalyviai. Vertintojai
nuolat pabrėžia, kad didelė veiklos fragmentacija, atsirandanti dėl dabartinės
Mokymosi visą gyvenimą programos šešių paprogramių, daugiau kaip 50 tikslų ir
daugiau kaip 60 veiksmų, labai apsunkina veiklą, kelia dubliavimo pavojų,
trukdo nuosekliai taikyti mokymosi visą gyvenimą principą, mažina veiksmingumą
ir išlaidų efektyvumą. Kai kurių dabartinių veiksmų rezultatai yra per menki,
kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis. Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti
Mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių ir „Veiklaus jaunimo“ programos,
kuriomis remiamas judumas, bendradarbiavimas ir žmogiškasis kapitalas, bendrųjų
tikslų ir įgyvendinimo mechanizmų panašumus, visų pirma kiek tai susiję su
Programos valdymu ir įgyvendinimu. Mokymosi
visą gyvenimą programos laikotarpio vidurio vertinimas rodo, kad bendra
programa, kuri susietų visas formaliojo ir neformaliojo visų lygmenų švietimo
ir mokymo programas, galėtų padėti padidinti siūlomų finansavimo galimybių
nuoseklumą ir sustiprinti mokymosi visą gyvenimą principą. Ji padėtų plėtoti
struktūrinę įvairių švietimo sektorių, taip pat švietimo ir darbo rinkos ar
kitų suinteresuotųjų šalių partnerystę. Jei panašaus pobūdžio veiksmams būtų
taikomos panašios įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, valdymo lygmeniu būtų
galima pasiekti didelės masto ekonomijos ir supaprastinti tiek naudos gavėjų,
tiek Sąjungos ir nacionalinių valdymo institucijų darbą. Be to, Programa
suteiks lankstumo ir paskatų, kad biudžeto paskirstymas veiklai, naudos
gavėjams ir šalims geriau atspindėtų veiklos rezultatus ir potencialų poveikį. Tas
pats pasakytina apie tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje,
kuriam taip pat būdinga Sąjungos priemonių įvairovė, dėl kurios studentams ir
institucijoms darosi sunkiau pasinaudoti galimybėmis, o Sąjungai – viešinti
savo veiklą tarptautiniu mastu. Nors programos panašios, skiriasi jų tikslai,
mastas, veiklos ypatumai, tvarkaraštis, per silpnos jų tarpusavio sąsajos,
sunku planuoti veiklą, nuolat stabdoma tam tikrų veiksmų metinio finansinio
ciklo veikla, todėl aukštosioms mokykloms sunku vykdyti ilgalaikį
bendradarbiavimą. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis „Erasmus
visiems“ nėra vienintelė Sąjungos švietimo ir jaunimo reikalų programa.
Struktūrinių fondų ir būsimos „Horizonto 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų
programos veikla taip pat siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų ir
lyginamųjų standartų, visų pirma susijusių su aukštuoju mokslu ir mokyklos
nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimu. Priemonių sinergija bus užtikrinta
aiškiai išskiriant investicijų tipus ir remiamas tikslines grupes: švietimo
infrastruktūra bus remiama iš ERPF, darbo rinkoje esančių asmenų kvalifikacijos
kėlimas ir suaugusiųjų judumas mokymosi tikslais – iš ESF, mokslininkų judumas
– pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, pagal programą „Erasmus visiems“ bus
remiami tik tarptautiniai projektai, o iš struktūrinių fondų – nacionaliniai ar
regioniniai projektai. Taip
bus siekiama leisti valstybėms narėms eksperimentuoti išbandant „Erasmus
visiems“ tarptautinio bendradarbiavimo priemones bei metodus ir įgyvendinti
juos nacionalinėje teritorijoje pasitelkus struktūrinių fondų paramą. „Erasmus
visiems“ ir „Horizonto 2020“ tarpusavio papildomumas bus labai svarbus veiklai
aukštojo mokslo srityje, įskaitant tarptautinį matmenį, nes bus padidintas
universitetų meistriškumas ir pajėgumai vykdyti mokslinius tyrimus. 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis
x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė – 2014 m. sausio 1 d. –
2020 m. gruodžio 31 d. –
x Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2025 m. ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki
MMMM, –
vėliau – visavertis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas
(-ai)[34] x Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas x Netiesioginis centralizuotas valdymas,
vykdymo užduotis perduodant: –
x vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[35]
–
x nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms
įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos
Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame
teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis x Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. Pastabos Plėtodama
14 straipsnio 3 dalyje nustatytą „Erasmus“ magistrantūros studentų judumo
iniciatyvą, Komisija ketina taikyti bendro valdymo su tarptautinėmis
organizacijomis sistemą. Atsižvelgiant į išsamių derybų dėl sutarčių sąlygų
rezultatus, tikėtina, kad garantijų sistemos įgyvendinimo patikėtiniu bus
išrinkta EIB grupė (Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas). 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės Nurodyti dažnumą ir
sąlygas. Siekiant
veiksmingumo ir išlaidų efektyvumo, bus nustatytos stebėsenos ir ataskaitų
teikimo taisyklės, grindžiamos patirtimi, sukaupta įgyvendinant dabartines
programas. Kad
būtų pasiektas šis tikslas, bus gerokai racionalizuotas dotacijų valdymo
procesas; dėl to sumažės Programos dalyvių administracinė našta ir su ja
susijusios išlaidos, valdymo institucijų patiriamos stebėsenos ir kontrolės
išlaidos, išaugs kaupiamų duomenų kokybė ir sumažės klaidų tikimybė. Siekiant
tokio supaprastinimo bus įgyvendintos šios priemonės: - Programos
struktūros ir veiksmų racionalizavimas: gerokai sumažintas veiksmų, kuriems
taikomos skirtingos valdymo taisyklės, skaičius; unifikuoti ir veiklą
derinantys administraciniai padaliniai; - kuo
dažniau bus taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio arba vieneto sąnaudomis
grindžiamų dotacijų principas. Judumo mokymosi tikslais dotacijos pavieniams
asmenims bus visada išmokamos vienkartine išmoka. Todėl vykdant ataskaitų
teikimų ir kontrolės veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama įgyvendintai
veiklai ir pasiektiems rezultatams, o ne patirtų išlaidų atitikčiai
reikalavimams; taip sumažės tiek Programos dalyvių, tiek valdymo institucijų
administracinė našta ir klaidų tikimybė; - plėtojant
bendradarbiavimo projektus ir politinių reformų veiklą daugiau dėmesio bus
skiriama rezultatams, o dotacijos bus išmokamos vienkartine išmoka. Tais
atvejais, kai dotacija grindžiama realiomis išlaidomis, bus padengiamos tik
tiesioginės išlaidos; - Programos
dalyviai paraiškoje dotacijai gauti ir ataskaitose pateiks reikiamą informaciją
apie valdymą. Ataskaitų reikalavimai bus proporcingi dotacijos dydžiui ir
remiamų veiksmų trukmei bei kompleksiškumui. Siūlomame teisės akte pateikiami
rodikliai, kuriais bus remiamasi renkant ir analizuojant duomenis stebėsenos ir
ataskaitų teikimo tikslais; - bus
sumažintas veiksmų skaičius, be to, Programos dalyviai galės teikti
elektronines paraiškas ir ataskaitas. Taip bus lengviau rinkti nacionalinio ir
Sąjungos lygmens duomenis ir juos naudoti stebėsenai ir ataskaitų teikimui. 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Įgyvendinant
dabartines programas nustatytą riziką galima suskirstyti pagal toliau nurodytas
kategorijas: - klaidos,
atsirandančios dėl sudėtingų taisyklių: iš dabartinių programų matyti, kad
klaidų normos ir finansinės pataisos yra dažnesnės tuomet, kai veiklai taikomos
sudėtingesnės finansinio valdymo taisyklės, ypač tais atvejais, kai dotacijos
grindžiamos realiomis išlaidomis; - kontrolės
grandinės ir audito sekos mechanizmo patikimumas: dabartines programas valdo
daug tarpininkų, nacionalinės agentūros, audito įstaigos ir valstybės narės; - nepakankamas
administracinių išteklių naudojimas: dabartinių programų nacionalinių agentūrų
valdomos veiklos išlaidų kontrolės tyrimas parodė, kad daugelio šalių
nacionalinės agentūros šiuo metu taiko gerokai griežtesnę ir didesnę kontrolę
nei reikalauja Komisija. Be to, didelis mažų judumo dotacijų, skiriamų
pavieniams asmenims, skaičius tiek dalyviams, tiek nacionalinėms agentūroms
užkrauna didžiulę naštą. Tų nacionalinių agentūrų, kurios valdo palyginti
nedidelę Sąjungos lėšų dalį, valdymo išlaidos yra kur kas didesnės nei didesnes
lėšas valdančių nacionalinių agentūrų; - specifinės
tikslinės grupės: jaunimo reikalų sektoriaus, kai kuriais atvejais ir
suaugusiųjų mokymo(si) sektoriaus, dalyviai (pavyzdžiui, jaunimo grupės,
susibūrusios jaunimo mainų projektui įgyvendinti) neturi tvirto finansinio
pagrindo ar modernių valdymo struktūrų. Formalios struktūros nebuvimas gali
daryti poveikį jų finansiniams ir veiklos pajėgumams valdyti Sąjungos lėšas; - potencialus
finansavimo dubliavimas dėl plataus veiksmų masto: dabartinės programos
veiksmus valdo nacionalinių agentūrų tinklas, vykdomoji įstaiga ir Komisija.
Šie subjektai naudoja skirtingas IT valdymo sistemas. Finansavimo dubliavimas
iš esmės gali atsirasti ir dėl gana plačios dabartinės programos veiklos
apibrėžties. 2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės
metodas (-ai) Naujosios
programos kontrolės sistema bus grindžiama kontrolės veiksmingumo ir išlaidų
efektyvumo užtikrinimu. 1.
Sumažinti dėl sudėtingų taisyklių padaromų klaidų skaičių Kaip
nustatyta 2.1 punkte, svarbiausias supaprastinimas siekiant sumažinti dėl
sudėtingų finansinių taisyklių padaromų klaidų normą bus vienkartinių ir
fiksuoto dydžio išmokų principo taikymas ir vieneto įkainių normos. Tai
atitinka kontrolės sąnaudų tyrimo, kuriame analizuotos keturių skirtingų
nacionalinių agentūrų valdomų Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmų
kontrolės sąnaudos, išvadas: -
„Erasmus“ judumas: remiantis vienkartinėmis ir fiksuoto dydžio išmokomis naudos
gavėjams, universitetams teikiamos didelės dotacijos; dotacijoms skiriama
50 proc. Programos biudžeto; -
„Leonardo“ judumo ir inovacijų sklaidos projektai: vidutinės ir didelės
dotacijos daugiašalei partnerystei įgyvendinti, grindžiamos atitinkamai
vienkartinėmis ir fiksuoto dydžio išmokomis; -
partnerystė: nedidelės dotacijos bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms,
suaugusiųjų švietimo organizacijoms, grindžiamos vienkartinėmis išmokomis; -
pavienių asmenų judumas: labai mažos dotacijos pavieniams mokyklų ir
suaugusiųjų švietimo organizacijų mokytojams. Atlikus
tyrimą nustatyti tokie Mokymosi visą gyvenimą rezultatai: Priemonė || Įprastinė kontrolė || Dokumentų kontrolė || Ex post „Erasmus“ judumas || 0,16 % || 0,32 % || 0,17 % „Leonardo“ projektai || 2,55 % || 1,67 % || 1,77 % Partnerystė || 0,25 % || 0,36 % || n.d. Pavienių asmenų judumas || 0,66 % || 0,93 % || n.d. Vidutiniškai Mokymosi visą gyvenimą programoje || 0,81 % || 1,05 % || 0,40 % Vidutinė
finansinė pataisa, padaryta atlikus įprastinę galutinių ataskaitų kontrolę
(tikrinta 100 proc. dotacijų susitarimų), yra 0,81 %. Ši norma
svyruoja nuo 0,16 % („Erasmus“ judumas) iki 2,55 % („Leonardo“
projektai). Panašūs ir dokumentų tikrinimo, remiantis tam tikra dotacijos
susitarimų imtimi ir patvirtinančiaisiais dokumentais (tikrinama 10–25 %
visų dalyvių), rezultatai: vidutinė – 1,05 % – norma svyruoja nuo
0,32 % („Erasmus“ judumas) iki 1,67 % („Leonardo“ projektai).
Panašios ir ex post kontrolės vietoje tendencijos. Kaip
matyti iš pateiktos informacijos, faktinė paklaida – maždaug 0,50 %.
Nedidelę klaidų normą patvirtina ir nepriklausomas Komisijos ir nacionalinių
agentūrų susitarimų finansinis auditas (2010 m. – 0,07 %). „Veiklaus
jaunimo“ programos atveju klaidų normas nustatyti buvo sunkiau. Remiantis
2010 m. Komisijos ir nacionalinių agentūrų susitarimų finansiniu auditu,
klaidų norma buvo 1,71 %, tačiau didele dalimi tokį skaičių nulėmė vienos
svarbios dalyvaujančios šalies sisteminės klaidos pagal 2005 m. ir 2007 m.
Komisijos ir nacionalinių agentūrų susitarimus. Vidutinė
klaidų norma abiem programoms drauge buvo 0,3 %. Atsižvelgiant
į tai, kad maždaug 80 % naujosios Programos biudžeto bus skirta judumo
mokymosi tikslais veiklai plėtoti ir kad šios veiklos dotacijos bus skiriamos
vienkartinėmis išmokomis ir pagal vieneto įkainių normas, galima tikėtis, kad
Programos klaidų norma liks tokia pati, o gal net sumažės. Be
to, pavienių asmenų judumo dotacijų susitarimus nuo šiol valdys organizacijos,
todėl manoma, kad klaidų norma mažės, t. y. artės prie dabartinės
„Erasmus“ klaidų normos. Tokiai
veiklai, kaip bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos
tikslais ir politinių reformų rėmimas, Komisija nustatys vienkartines, vieneto
įkainių normomis grindžiamas ir fiksuoto dydžio dotacijas, jei įmanoma,
atsižvelgdama į tikėtinus veiklos rezultatus ir strateginę partnerystę
(finansavimo mechanizmas panašus į nurodytąjį ankstesnėje lentelėje). Dalis
veiksmų bus (iš dalies) finansuojami realiomis išlaidomis grindžiamomis
dotacijomis. Tokių dotacijų valdymo supaprastinimą gali užtikrinti naujos
reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžtys, ribotas Sąjungos indėlis
finansuojant specifines tiesiogines išlaidas, vadovaujantis EAC GD klaidos
normų tiesioginio valdymo srityje vidaus audito rekomendacijomis. Numatyti
tokie dotacijų finansavimo modeliai ir supaprastinimai: - supaprastintas
realių tiesioginių išlaidų padengimas; - aiški
tiesioginių personalo išlaidų apibrėžtis, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą
naudos gavėjams ir daryti mažiau klaidų; - teisinis
tikrumas, susijęs su darbo laiko apskaita, dalyvavimo taisyklėse nustatant
aiškius ir paprastus minimalius reikalavimus; - darbo
laiko apskaitos prievolės panaikinimas tiems darbuotojams, kurie visą darbo
laiką dirba įgyvendindami Sąjungos projektą; - galimybė
naudoti vieneto sąnaudų (vidutinių darbuotojo sąnaudų) modelį tiems dalyviams,
kuriems tai įprastas apskaitos modelis; - fiksuoto
dydžio suma netiesioginėms išlaidoms padengti, taikoma tik tiesioginėms
personalo išlaidoms; - vykdomosios
įstaigos valdomos veiklos dotacijoms, viršijančioms nustatytą ribą, naudojami
audito sertifikatai, kuriais auditoriai patvirtina finansinių ataskaitų
teisėtumą ir atitiktį. Šios
priemonės galėtų padėti sumažinti tų projektų, kuriuos įgyvendinant šiuo metu
padaroma gana nemažai klaidų, klaidų normą (pavyzdžiui, „Leonardo“ inovacijų
sklaidos projektai ir, visų pirma, tiesiogiai Komisijos ir vykdomosios įstaigos
valdoma veikla). Laukiami rezultatai, vidaus kontrolės tikslai Jau
įgyvendinant dabartines programas, yra nustatyti labai išsamūs kiekvieno
veiksmo kontrolės reikalavimai, grindžiami rizikos analize, atsižvelgiant į
dotacijos dydį, veiksmų kompleksiškumą, partnerių skaičių ir naudos gavėjo
dalyvavimo patirtį. Panašiu požiūriu bus vadovaujamasi ir įgyvendinant naująją
programą, tačiau drauge bus atsižvelgiama į tai, kad įgyvendinus numatytus
supaprastinimus rizika sumažės. Tokį sumažinimą galima pateisinti ir tuo, kad
daugeliu atvejų dabartinių programų klaidų normos yra nedidelės. Geras
kontrolės sistemų ir jų rezultatų išmanymas leis nustatyti kontrolės tikslus
vadovaujantis patiriama rizika. Remiantis
išdėstyta informacija, numatyti tokie preliminarūs nacionalinių agentūrų
valdomos veiklos kontrolės tikslai: || Judumas mokymosi tikslais || Bendradarbiavimo projektai Nuolatinių naudos gavėjų ir ne vieną dotaciją gaunančių naudos gavėjų sistemų kontrolė vietoje (įskaitant paskutinio įgyvendinto susitarimo finansinę kontrolę vietoje) || Naujiems naudos gavėjams: 1 kontrolė programos įgyvendinimo laikotarpiu/nuolat dalyvaujantis naudos gavėjas, kurio metinė dotacija >250 000 EUR || 1 kontrolė programos įgyvendinimo laikotarpiu/ne vieną dotaciją gaunantis naudos gavėjas, kurio metinė dotacija >1 000 000 EUR Naudos gavėjams, kurių panaši veikla jau buvo kontroliuota įgyvendinant ankstesnes programas – sistemų kontrolė priklausys nuo ankstesnių patikrinimų rezultatų. Nenuolatinių naudos gavėjų patikrinimas vietoje įgyvendinimo laikotarpiu || 1 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir naudos gavėjo tipo Įprastinė galutinių ataskaitų kontrolė || 100 % Patvirtinančiųjų dokumentų kontrolė || 2–5 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir naudos gavėjo tipo || 2–10 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir tipo bei naudos gavėjo tipo Ex post finansinė kontrolė vietoje || 0,25–1 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir tipo, naudos gavėjo tipo ir ankstesnių patikrinimų rezultatų. Itin
mažoms šalims, menkai dalyvaujančioms tam tikroje Programos veikloje, galima
nustatyti specifinius kontrolės tikslus – taip būtų išvengta išsamios tų pačių
naudos gavėjų kasmetinės kontrolės pagal kiekybinius minimalius reikalavimus. Kontrolė
vietoje veiklos įgyvendinimo laikotarpiu bus vykdoma tik atidžiai atrinktais
atvejais, nes ji paprastai nelemia finansinių pataisų, tačiau labai daug
kainuoja nacionalinėms agentūroms. Tokia kontrolė gali būti vykdoma pagal
pasirinktus kriterijus, pavyzdžiui, nedidelius finansinius pajėgumus turinčių
įmonių ir institucijų ar neformalių grupių (visų pirma jaunimo sektoriuje)
kontrolė, ir grindžiama rizika, nustatyta pagal turimus duomenis. Jeigu
nustatoma didelių su tam tikru naudos gavėju susijusių problemų, programos
įgyvendinimo laikotarpiu nuolatinių naudos gavėjų sistemų kontrolė vietoje gali
būti atliekama dažniau. 2.
Kontrolės grandinės ir audito sekos patikimumas Įgyvendinant
dabartines Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programas sukurta
stabili kontrolės sistema, leidusi stebėti, kaip Sąjungos lėšos naudojamos
nacionalinių agentūrų valdomai ir valstybėse narėse vykdomai veiklai, kuriai
skiriama trys ketvirtadaliai viso biudžeto. Ši 2007 m. sukurta sistema
pastaraisiais metais jau buvo tvirtai įsigalėjusi – tą pripažino Audito Rūmai
(2008, 2009 ir 2010 m. patikinimo pareiškimai) ir Vidaus audito tarnyba
(2009–2010 m. Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinių agentūrų
valdymo ir kontrolės sistemos auditas). Naujajame
Komisijos siūlomame Finansiniame reglamente nustatyta naujų elementų, į kuriuos
reikės atsižvelgti vykdant kontrolę. 57 straipsnio 5 dalies d punkte
reikalaujama, kad tokios institucijos kaip nacionalinės agentūros kasmet
pateiktų „valdymo patikinimo deklaraciją dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir
teisingumo, tinkamo vidaus kontrolės sistemų veikimo ir pagrindinių operacijų
teisėtumo ir tvarkingumo, taip pat patikimo finansų valdymo principo
laikymosi“. 57 straipsnio 5 dalies e punkte reikalaujama gauti „nepriklausomos
audito įstaigos nuomonę dėl d punkte nurodytos valdymo patikinimo
deklaracijos“. Naujajame Finansiniame reglamente nustatyta, kad nacionalinės
agentūros turi pateikti valdymo deklaraciją Komisijai iki metų, einančių po
ataskaitinių metų, vasario 1d., o nepriklausomos audito įstaigos nuomonę – iki
kovo 15 d. Dėl
tokio Finansinio reglamento pakeitimo pasikeis nacionalinių agentūrų valdomų
Programos veiksmų kontrolės procesas, tačiau užtikrinant tinkamą Sąjungos lėšų
valdymą ir toliau bus remiamasi gerosios patirties pavyzdžiais. Nacionalinių agentūrų valdomą veiklą
planuojama kontroliuoti taip: - Kontrolė
bus trijų lygmenų: nacionalinių agentūrų; valstybių narių ir Komisijos paskirtų
nepriklausomų audito įstaigų; Komisijos, kuri, siekdama užtikrinti išlaidų
efektyvumą, stebės kitų institucijų vykdomą kontrolę. Šiuo tikslu Komisija
reguliariai viešins atitinkamų suinteresuotųjų šalių kontrolės ir audito planus
pagal daugiametę audito perspektyvą. - Už
pirminę naudos gavėjų kontrolę atskys pačios nacionalinės agentūros, kurių
vidaus kontrolės ir atitikties sistemas stebės ir prižiūrės valstybės narės ir
nepriklausomos audito įstaigos. Siekdama užtikrinti nuoseklumą ir patikimumą ir
drauge prižiūrėti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą kontrolę, Komisija
nustatys nacionalinio lygmens kontrolės reikalavimus. Komisija tą daro jau
dabar kasmet skelbdama vadinamąjį „Nacionalinių agentūrų vadovą“, kuriame
nustatomi minimalūs reikalavimai, kontrolės tikslai ir techninės gairės,
kuriomis turėtų vadovautis nacionalinės agentūros, vykdančios pirminę Programos
naudos gavėjų kontrolę. Tas pats pasakytina apie „Nacionalinių institucijų
vadovą“, kuriame nustatyti minimalūs antrinės kontrolės reikalavimai ir
metodologija, kad būtų užtikrintas priimtinas kontrolės patikimumas,
nuoseklumas ir palyginamumas. Vis dėlto Finansiniame reglamente (visų pirma jo
57 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose) nacionalinėms agentūroms nustačius
naujus reikalavimus, „Nacionalinių institucijų gairės“ naujojoje Programoje bus
pakeistos „Nepriklausomų audito įstaigų sutartomis procedūromis“. - Dabartinė
sistema, pagal kurią valstybėms narėms užkrauta našta kasmet teikti patikinimo
deklaracijas, bus pakeista veiksmingesne sistema: ▪ Valstybės
narės skirs nacionalinę agentūrą ir atliks ex ante atitikties kontrolę –
taip bus užtikrinama, kad nacionalinė agentūra atitinka minimalius Komisijos
nustatytus reikalavimus, susijusius su vidaus kontrolės standartais ir laikosi
Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių decentralizuotų veiksmų projektų valdymą.
▪ Nacionalinės
agentūros pateiks Komisijai metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo
deklaraciją, pridedamą prie metinės Programos valdymo ir įgyvendinimo
ataskaitos, įskaitant finansinę ataskaitą ir naudos gavėjų kontrolės ataskaitą.
▪ Nepriklausoma
audito įstaiga, turinti reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti
viešojo sektoriaus auditą, pateiks nuomonę apie nacionalinės agentūros valdymo
patikinimo deklaraciją. Valstybė narė paskirs nepriklausomą audito įstaigą ir
užtikrins, kad ji atitiktų minimalius Komisijos nustatytus reikalavimus. ▪ Už
nacionalinės agentūros kontrolę ir auditą, vadovaujantis naujojo Finansinio
reglamento reikalavimais, bus atsakinga nepriklausoma audito įstaiga, o
valstybės narės stebės ir prižiūrės, kaip nacionalinė agentūra atitinka
Komisijos reikalavimus ir kasmet informuos Komisiją apie stebėsenos ir
priežiūros veiklą. ▪ Komisija
pati prižiūrės visą kontrolės sistemą įgyvendindama nacionalinio lygmens
kontrolę ir auditus (tiek sistemų, tiek finansinius), tinkamai atsižvelgdama į
kitų institucijų atliekamą kontrolę ir auditą. Taigi Komisijos kontrolė bus
proporcinga nacionalinių kontrolės sistemų patikimumui. Siekiant išvengti
spragų ir dubliavimo, bus reguliariai dalijamasi informacija apie nacionalinę
ir Europos kontrolę ir auditus. Priešingai nei dabartinių programų atveju, iš valstybių
narių nebus reikalaujama teikti metines patikinimo deklaracijas – taip bus
užtikrinamas veiksmingumas ir išlaidų efektyvumas, atsižvelgiant į Finansiniame
reglamente nustatytus nacionalinių agentūrų reikalavimus (žr. 57 straipsnio 5
dalį). Tačiau
valstybės narės ir toliau atsako už Programos įgyvendinimo nacionaliniu
lygmeniu stebėseną ir priežiūrą ir apie tai kasmet informuoja Komisiją. Siekiant
sukurti kokybišką generalinio direktoriaus patikinimo deklaracijos pagrindą,
nuolatinę kontrolės sistemą sudarys tokie elementai: ▪ nacionalinės
agentūros valdymo patikinimo deklaracija pateiktina iki N+1 m. vasario
1 d.; ▪ nepriklausomos
audito įstaigos nuomonė pateiktina iki N+1 m. kovo 15 d.; ▪ Komisijos
atlikta valdymo patikinimo deklaracijos ir nepriklausomos audito įstaigos
nuomonės analizė ir pastabos, teikiamos nacionalinei agentūrai ir valstybei
narei, įskaitant pastabas ir rekomendacijas, jeigu nustatoma, kad nacionalinė
agentūra nesilaiko reikalavimų ar veikia nepatenkinamai; ▪ Valstybių
narių kasmet iki spalio 30 d. teikiama informacija apie nacionalinio lygmens
programos stebėsenos ir priežiūros veiklą; Pasitelkus
Komisijos kontrolę ir finansinį auditą, tikėtina, kad kontrolės sąnaudos dar
labiau sumažės ir priartės prie proporcingai mažesnių Mokymosi visą gyvenimą
programos sąnaudų, kurios šiuo metu yra kiek mažiau nei 2 % metinio Sąjungos
biudžeto, skirto nacionalinių agentūrų valdomai veiklai, ir padalyto taip:
0,23 % EK, 0,16% valstybėms narėms, 1,59 % nacionalinėms agentūroms.
„Veikliam jaunimui“ skiriama maždaug 5,75 %, iš jų 1,00 % EK,
0,82 % valstybėms narėms ir 3,93 % nacionalinėms agentūroms. Kontrolės
sąnaudos turėtų sumažėti visų pirma dviem lygmenimis: Europos Komisijos
lygmeniu, nes tiek pat pareigūnų administruos gerokai didesnį Programos
biudžetą ir mažesnį skaičių nacionalinių agentūrų; valstybių narių lygmeniu,
nes įsitraukus nepriklausomai audito įstaigai valstybės narės galės nebevykdyti
dalies tiesioginės kontrolės. Nacionalinių agentūrų lygmens kontrolės sąnaudos
veikiausiai taip pat sumažės, tačiau ne tiek daug: nors minimali procentinė
tikrintinų naudos gavėjų dalis sumažės, agentūroms teks valdyti didesnius
biudžetus, o drauge ir daugiau naudos gavėjų. Priklausomai
nuo kontrolės ir audito rezultatų, Komisija nacionalinių agentūrų atžvilgiu
gali imtis prevencinių priemonių (pavyzdžiui, sustabdyti įgaliojimus ir
mokėjimą) ir taisomųjų priemonių (visų pirma finansinių pataisų). Abiejų tipų
priemonės jau naudojamos ir yra veiksmingos sprendžiant rimtas problemas,
susijusias su reikalavimų nesilaikymu ar nepatenkinama veikla. Vykdomosios
įstaigos valdomi veiksmai Komisija
vykdomųjų įstaigų veiklą kontroliuos taikydama atitinkamas kontrolės priemones,
vadovaudamasi Finansinio reglamento 59 straipsniu [Tarybos reglamentu (EB)
Nr. 58/2003 dėl vykdomųjų įstaigų]. Be
to, ji stebės ir kontroliuos, kaip vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus
kontrolės tikslus, susijusius su jai pavestais valdyti veiksmais. Šios
nuostatos bus įtrauktos į atsakingo generalinio direktorato ir vykdomosios
įstaigos bendradarbiavimo taisykles ir į kas pusę metų teikiamas ataskaitas. 2010 m.
vykdomoji įstaiga išreiškė abejonę dėl dabartinės (2007–2013 m.) programos
„Veiklus jaunimas“ valdymo. Šios programos rizikos vertė 2010 m. buvo
7,38 %, kitaip tariant, mažiau nei 0,5 % viso 2010 m. vykdomosios
įstaigos mokėjimų biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad šis skaičius labai mažas,
įstaigos patikinimo deklaracija buvo iš esmės priimtina. Išanalizavus klaidas
paaiškėjo, kad jos visų pirma buvo susijusios su kai kurių naudos gavėjų
sunkumais pateikti tinkamus patvirtinamuosius dokumentus ir kai kurių
atitikties taisyklių nesilaikymu. 2011 m.
buvo parengtas ir įgyvendintas veiksmų planas, kuriuo siekiama gerinti visų
įstaigos valdomų programų vykdytojams teikiamą informaciją apie finansinius
įsipareigojimus, auditą ir ex post kontrolę (parengiant informacinį
paketą ar didinant vizitų stebėsenos tikslais veiksmingumą), dokumentų
kontrolės strategiją ir stiprinant įstaigos audito strategiją. Tikimasi,
kad įgyvendinus šį veiksmų planą iki dabartinės DFP pabaigos klaidų norma sumažės.
Vertinant 2011 m. rezultatus, galima daryti išvadą, kad preliminari
programos „Veiklus jaunimas“ klaidų norma bus maždaug 1 %. Remiantis
vidutinės trukmės laikotarpio tendencijomis, tikėtina, kad pagal naująją
programą planuojamų įgyvendinti veiksmų neatitiktis reikalavimams bus gerokai
mažesnė nei nustatytoji 2 % riba. Be
to, siūlomoje programoje numatytos supaprastinimo priemonės klaidų riziką
turėtų dar labiau sumažinti. Tiesiogiai
Komisijos valdomi veiksmai Komisija
tiesiogiai valdyti ketina tik minimalų skaičių dotacijų ir paslaugų teikimo
sutarčių. 2009 m.
ir 2010 m. EAC GD išreiškė abejonę dėl centralizuotų veiksmų tiesioginio
įgyvendinimo. Kaip ir vykdomosios įstaigos atveju, išanalizavus pastebėtas
klaidas darytina išvada, kad jos iš esmės susijusios su naudos gavėjų
nesugebėjimu pateikti patvirtinamuosius dokumentus arba su nepakankama pateiktų
dokumentų kokybe. Jau
imtasi taisomųjų veiksmų, kurie iki dabartinės DFP pabaigos turėtų sumažinti
klaidų skaičių. Šie veiksmai – suinteresuotųjų šalių informavimas apie jų
pareigas, perėjimas prie rezultatais grindžiamo projektų užbaigimo ar
vienkartinių išmokų principo, 2010 m. pradžioje įvestos deklaruotų išlaidų
sertifikavimo audito sutartos procedūros ir tam tikros patvirtinamųjų dokumentų
imties kontrolė. Be to, pradedama diegti centralizuotą finansinę schemą, kad
būtų sutelkta operacijų valdymo finansinė kompetencija. Numatyti
centralizuotų tiesioginių sandorių supaprastinimai taip pat padės sumažinti
klaidų riziką. 3.
Nepakankamas administracinių išteklių naudojimas Kontrolės išlaidų tyrimas parodė, kad nemažai nacionalinių
agentūrų vykdo kontrolę, kuri yra didesnė ir griežtesnė nei reikalauja
Komisija, tačiau nebūtinai iš to gaunama papildomos naudos. Komisijos skaičiavimu, tokios papildomos kontrolės išlaidos
sudaro beveik 20 % nacionalinių agentūrų visų kontrolei skiriamų išlaidų. Iškilus
reikmei mažinti viešąsias išlaidas, tokia papildoma kontrolė pagal naująją
programą turėtų būti vykdoma tik nustačius riziką ar probleminiais atvejais.
Todėl Komisija, siekdama užtikrinti, kad visose dalyvaujančiose šalyse būtų
taikomos tokios pačios kontrolės taisyklės, patikslins kontrolės reikalavimus
ir nustatys kontrolės priemones, kaip antai kontroliniai nacionalinėms
agentūroms skirti sąrašai. Panaikinus
pavienių asmenų judumo dotacijų susitarimus taip pat bus sutaupoma, nes bus
geriau naudojami administraciniai ištekliai. Tai reiškia, kad visas pavienių
asmenų judumo dotacijas nacionalinė agentūra perduos judumo veiklą
organizuojančioms institucijoms (pavyzdžiui, universitetams, mokykloms, mokymo
paslaugų teikėjams), o ne atskiriems besimokantiems asmenims ir mokytojams. Tai
turėtų gerokai sumažinti susitarimų skaičių, o drauge ir su tuo susijusią tiek
dalyviams, tiek valdymo institucijoms tenkančią naštą visais projektų
įgyvendinimo etapais. Kontrolės
išlaidų tyrimas parodė, kad kontrolės išlaidas iš dalies lemia nacionalinių
agentūrų valdomo biudžeto dydis. Mokymosi visą gyvenimą programos atveju šešių
didžiausių šalių kontrolės išlaidos sudaro 1,26 %, o šešių mažiausių –
3,35 %. Programos „Veiklus jaunimas“, kuriai skirta maždaug šeštadalis
Mokymosi visą gyvenimą programos biudžeto, atveju atotrūkis dar didesnis:
3,66 % ir 12,62 %. Atsižvelgdama į tokius skirtumus, Komisija savo
pasiūlyme ragina vienoje šalyje steigti tik vieną nacionalinę agentūrą – taip
bus padidinta kritinė masė ir sumažintos valdymo išlaidos. 4.
Specifinių tikslinių grupių trūkumų šalinimas Įgyvendinus
siūlomus dotacijų valdymo supaprastinimus, visų pirma pradėjus taikyti
vienkartinių ir fiksuoto dydžio dotacijų principą, turėtų sumažėti ir tų
dalyvių, kurie neturi tvirtos organizacinės struktūros ir kurių menki
finansiniai pajėgumai (visų pirma jaunimo, bet taip pat ir suaugusiųjų
mokymo(si) sektoriaus) klaidų normos. Komisija,
nustačiusi minėtas supaprastinimo priemones, vis dėlto pripažįsta, kad tam
tikra rizika išliks. Ši rizika – neatskiriama politinio sprendimo Sąjungos
lygmeniu remti specifines tikslines grupes ir taip siekti Programos tikslų
dalis. 5.
Potencialaus dvigubo finansavimo prevencija Žr.
2.3 punktą. 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų
prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Svarbu
pabrėžti, kad įgyvendinant dabartines programas pasitaikė labai nedaug
sukčiavimo atvejų. Tai, drauge su labai maža klaidų norma, reiškia, kad
įgyvendinant naująją programą sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
turės būti proporcingos ir rentabilios. Atsižvelgdama
į vidaus audito rekomendaciją, Komisija išanalizavo potencialias finansavimo
pagal Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programas persidengimo ar
dubliavimo sritis. Teoriškai dvigubam finansavimui kelią užkerta tiek
nacionalinės agentūros, tiek vykdomosios įstaigos vykdydamos veiksmingą
prevencinę kontrolę atrankos etapu. Atsižvelgiant
į tai ir siekiant dar labiau sumažinti potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų
pavojų, naujojoje programoje numatytos tokios priemonės: - potencialaus
sukčiavimo ir pažeidimų prevencija numatyta pačioje Programoje. Pagal
dabartines programas dėl veiksmų įvairovės dalyviai ir jų veikla gali būti
dubliuojami, tačiau ateityje tam reikėtų užkirsti kelią nustatant aiškią
veiksmų atskirtį – taip būtų išvengta situacijos, kai tie patys dalyviai vykdo
panašią veiklą pagal skirtingus veiksmus. - bus nustatytas reikalavimas dalyviams registruotis
bendrame centriniame registre (galbūt jau sukurtame EK dalyvių portale) – tai
leis iš anksto patikrinti, kokios organizacijos ir šalys dalyvauja skirtingoje
Programos veikloje. Be to, taip bus užkirstas kelias dalyvaujančių šalių
dotacijų „medžioklei“. - bus
sukurta visų Programos veiksmų (tiek centralizuotų, tiek decentralizuotų)
duomenų bazė, toliau naudojant skirtingas IT valdymo priemones. - judumo
mokymosi tikslais dalyvių kontrolė bus vykdoma naudojant vadinamąją IT judumo
priemonę, jau naudojamą „Leonardo da Vinci“ ir Mokymosi visą gyvenimą programų
judumo veiklos dalyvių registracijai. - tiek
nacionalinės agentūros, tiek vykdomoji įstaiga apie sukčiavimo ir pažeidimų
pavojų Komisijai praneš specialiai ir reguliariai teikiamose ataskaitose. Jos
taip pat turės imtis veiksmų, kad iš naudos gavėjų susigrąžintų prarastas,
nepagrįstai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. - dabartiniuose
teisės aktuose nustatyta, kad nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų,
aplaidumo ar sukčiavimo atveju, dėl kurio negrąžinamai prarandamos Sąjungos
lėšos, už tokių nuostolių padengimą Komisijai atsako valstybės narės. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės[36] Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([37]) || ELPA šalių[38] || šalių kandidačių[39] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 5 || 15.01 Švietimo ir kultūros politikos srities administracinės išlaidos, 1–3 straipsniai || NDA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 1 || 15.01.04.01 „Erasmus visiems“ – administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE 4 || 15.01.04.01 „Erasmus visiems“ – tarptautinė veikla – administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE 1 || 15.02.01 „Erasmus visiems“ || DA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE 4 || 15.02.02 „Erasmus visiems“ – tarptautinė veikla || DA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (dabartinėmis
kainomis) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“ EAC GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || 15.02.01 „Erasmus visiems“ || Įsipareigojimai || (1) || 1.467 || 1.763 || 2.072 || 2.390 || 2.722 || 3.065 || 3.421 || 0 || 16.899 Mokėjimai || (2) || 1.174 || 1.692 || 1.989 || 2.294 || 2.613 || 2.942 || 3.285 || 911 || 16.899 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[40] || || || || || || || || || 15.01.04 „Erasmus visiems“ – administracinio valdymo išlaidos[41] || || (3) || 43,118 || 48,218 || 51,247 || 56,904 || 61,481 || 67,313 || 71,595 || 0 || 400 IŠ VISO asignavimų EAC GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1.510 || 1.811 || 2.123 || 2.447 || 2.783 || 3.132 || 3.493 || 0 || 17.299 Mokėjimai || =2+2a +3 || 1.217 || 1.740 || 2.040 || 2.351 || 2.674 || 3.009 || 3.356 || 911 || 17.299 EAC GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO IŠ VISO veiklos asignavimų pagal 1 išlaidų kategoriją || Įsipareigojimai || (4) || 1.467 || 1.763 || 2.072 || 2.390 || 2.722 || 3.065 || 3.421 || 0 || 16.899 Mokėjimai || (5) || 1.174 || 1.692 || 1.989 || 2.294 || 2.613 || 2.942 || 3.285 || 911 || 16.899 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 43,118 || 48,218 || 51,247 || 56,904 || 61,481 || 67,313 || 71,595 || 0 || 400 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || (7) =4+ 6 || 1.510 || 1.811 || 2.123 || 2.447 || 2.783 || 3.132 || 3.493 || 0 || 17.299 Mokėjimai || (8) =5+ 6 || 1.217 || 1.740 || 2.040 || 2.351 || 2.674 || 3.009 || 3.356 || 911 || 17.299 Jei pasiūlymas
(iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms: 4 išlaidų kategorija || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO 15.02.02 „Erasmus visiems“ – tarptautinė veikla. IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (1) || 215 || 227 || 236 || 247 || 257 || 272 || 285 || 0 || 1.739 Mokėjimai || (2) || 172 || 218 || 227 || 237 || 247 || 261 || 274 || 104 || 1.739 15.01.04.02 – IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (3) || 9 || 10 || 10 || 10 || 11 || 11 || 12 || 0 || 73 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || (7) =4+ 6 || 224 || 237 || 246 || 257 || 268 || 283 || 297 || 0 || 1.812 Mokėjimai || (8) =5+ 6 || 181 || 228 || 237 || 247 || 258 || 272 || 286 || 104 || 1.812 || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 20180 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || TOTAL IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =7+9+11 || 1.734 || 2.048 || 2.369 || 2.704 || 3.051 || 3.415 || 3.790 || 0 || 19.111 Mokėjimai || =8+10+11 || 1.398 || 1.969 || 2.277 || 2.599 || 2.932 || 3.281 || 3.642 || 1.015 || 19.111 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (2011 m.
kainomis) || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO EAC GD || Žmogiškieji ištekliai[42] || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 167,496 Kitos administracinės išlaidos || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 2,684 IŠ VISO EAC GD || Asignavimai || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 170,180 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 170,180 mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) (dabartinėmis kainomis) || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 1.758 || 2.072 || 2.393 || 2.729 || 3.076 || 3.439 || 3.814 || 0 || 19.281 Mokėjimai || 1.407 || 1.990 || 2.298 || 2.619 || 2.952 || 3.301 || 3.662 || 1.053 || 19.281 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami
taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) (dabartinėmis kainomis) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || Metai || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO REZULTATAI Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais || Rezultato rūšis[43] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų Darbuotojai (visų sričių ir visų lygių mokyklų) || Pavienių asmenų judumas || 0,00157 || 80.000 || 117,073 || 103.847 || 155,029 || 125.229 || 190,665 || 146.498 || 227,510 || 170.723 || 270,426 || 194.152 || 313,734 || 221.851 || 365,617 || 1.042.300 || 1.640 Aukštųjų mokyklų studentai || Pavienių asmenų judumas: || 0,00238 || 230.000 || 512,530 || 250.767 || 570,048 || 269.387 || 624,549 || 287.908 || 680,843 || 309.004 || 745,321 || 329.407 || 810,541 || 353.527 || 887,181 || 2.030.000 || 4.831 Profesinių mokyklų moksleiviai || Pavienių asmenų judumas: || 0,00216 || 70.000 || 141,131 || 82.114 || 168,886 || 92.976 || 195,026 || 103.780 || 222,044 || 116.086 || 253,333 || 127.987 || 284,934 || 142.058 || 322,543 || 735.000 || 1.588 Jauni besimokantys asmenys || Pavienių asmenų judumas || 0,00155 || 75.000 || 109,032 || 75.865 || 112,509 || 76.641 || 115,919 || 77.413 || 119,428 || 78.292 || 123,196 || 79.142 || 127,043 || 80.147 || 131,213 || 542.500 || 838 || || || || || || || || || || || || || || || || Tarptautinis besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas 4 i. K.[44] || Pavienių asmenų judumas || 0,00733 || 16.717 || 122,550 || 17.657 || 129,447 || 18.349 || 134,520 || 19.220 || 140,904 || 19.998 || 146,604 || 21.125 || 154,869 || 22.152 || 162,393 || 135.219 || 991,287 || || || || || || || || || || || || || || || || Jungtiniai mokslo laipsniai[45] || Pavienių asmenų judumas || 0,03411 || 2.198 || 98,686 || 2.937 || 120,416 || 3.752 || 140,865 || 4.732 || 162,002 || 6.031 || 186,520 || 6.759 || 211,275 || 7.619 || 240,791 || 34.028 || 1.161 Magistrantūra (paskolų garantijos) || Pavienių asmenų judumas || 0,00266 || 11.966 || 31,834 || 24.413 || 64,949 || 41.497 || 110,400 || 55.026 || 146,392 || 64.759 || 172,286 || 66.064 || 175,758 || 67.377 || 179,251 || 331.100 || 881 Tarpinė suma. Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais || 485.880 || 1.133 || 557.600 || 1.321 || 627.831 || 1.512 || 694.576 || 1.699 || 764.892 || 1.898 || 824.637 || 2.078 || 894.730 || 2.289 || 4.850.147 || 11.930 Bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų Strateginė partnerystė (nedidelė) || Tarptautiniai projektai || 0,11389 || 1.550 || 164,476 || 1.838 || 198,958 || 2.141 || 236,369 || 2.442 || 275,043 || 2.786 || 319,970 || 3.228 || 378,213 || 3.510 || 419,447 || 17.495 || 1.992,476 Strateginė partnerystė (vidutinė) || Tarptautiniai projektai || 0,30928 || 325 || 93,115 || 500 || 146,085 || 657 || 195,714 || 813 || 247,037 || 990 || 307,046 || 1.193 || 377,379 || 1.365 || 440,419 || 5.842 || 1.806,795 Žinių sąjungos/Įgūdžių sąjungos || Tarptautiniai projektai || 0,86238 || 14 || 11,142 || 29 || 23,632 || 43 || 35,319 || 56 || 47,407 || 71 || 61,575 || 86 || 75,861 || 104 || 93,097 || 404 || 348,033 Interneto platformos || Interneto platformos || 7,27300 || 3 || 22,284 || 3 || 22,732 || 3 || 23,184 || 3 || 23,648 || 3 || 24,120 || 3 || 24,606 || 3 || 26,604 || 3 || 167,179 Tarptautinio AM pajėgumų didinimas || Tarptautiniai projektai || 0,733 || 126 || 92,450 || 133 || 97,653 || 138 || 101,480 || 145 || 106,296 || 151 || 110,596 || 159 || 116,831 || 167 || 122,507 || 1.020 || 747,813 Tarpinė suma. Bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais || 2.015 || 383,467 || 2.500 || 489,061 || 2.978 || 592,067 || 3.456 || 699,431 || 3.998 || 823,307 || 4.666 || 972,889 || 5.146 || 1.102 || 24.760 || 5.062,295 || || || || || || || || || || || || || || || || Politinių reformų rėmimas || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų - politinių reformų rėmimas || Įvairūs || 102,332 || N. d. || 74,014 || N. d. || 78,537 || N. d. || 84,405 || N. d. || 104,727 || N. d. || 110,818 || N. d. || 123,212 || N. d. || 140,610 || N. d. || 716,323 || || || || || || || || || || || || || || || || „Jean Monnet“ veikla || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų - „Jean Monnet“ veikla || Įvairūs || 45,491 || N. d. || 36,834 || N. d. || 38,475 || N. d. || 42,120 || N. d. || 46,044 || N. d. || 48,943 || N. d. || 51,444 || N. d. || 54,575 || N. d. || 318,435 || || || || || || || || || || || || || || || || Sporto veikla || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų - Sporto veikla || Tarptautiniai projektai || 34,118 || N. d. || 16,978 || N. d. || 23,815 || N. d. || 32,016 || N. d. || 36,035 || N. d. || 39,052 || N. d. || 44,525 || N. d. || 46,406 || N. d. || 238,827 || || || || || || || || || || || || || || || || Veiklos subsidijos || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų - Veiklos subsidijos || Programos valdymas || 63,189 || N. d. || 47,751 || N. d. || 48,712 || N. d. || 55,200 || N. d. || 61,935 || N. d. || 68,915 || N. d. || 76,162 || N. d. || 83,650 || N. d. || 442,325 IŠ VISO 1 ir 4 kategorijos IŠLAIDŲ || || 1.682 || || 1.990 || || 2.308 || || 2.637 || || 2.979 || || 3.336 || || 3.706. || || 18.638 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) (2011 m. kainomis) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 23,928 || 23,928 || 23,928 || 23,928 || 23,928 || 23,928 || 23,928 || 167,496 Kitos administracinės išlaidos || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 2,684 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 170,180 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[46] || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos[47] || 52,118 || 58,218 || 61,247 || 66,904 || 72,481 || 78,313 || 83,595 || 472,877 Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 52,118 || 58,218 || 61,247 || 66,904 || 72,481 || 78,313 || 83,595 || 472,877 IŠ VISO || 76,430 || 82,530 || 85,559 || 91,216 || 96,792 || 102,625 || 107,906 || 643,057 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų
išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami
taip: Preliminarūs duomenys visos darbo dienos
ekvivalento vienetais || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || 15 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 170 || 170 || 170 || 170 || 170 || 170 || 170 || XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[48] || || 15 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 34 || 34 || 34 || 34 || 34 || 34 || 34 || XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || || XX 01 04 yy[49] || - būstinėje[50] || || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || IŠ VISO || 204 || 204 || 204 || 204 || 204 || 204 || 204 XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto
antraštinė dalis. Žmogiškųjų išteklių
poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei
valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus
finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal
metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo
išorės agentūroms proceso rezultatus. Vykdytinų užduočių
aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Programos valdymas Išorės personalas || Programos valdymas 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę
finansinę programą, kaip pasiūlyta Komisijos komunikate COM(2011) 500. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės
finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. […] –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę
arba patikslinti daugiametę finansinę programą[51]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. […] 3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras
finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || Pasiūlyme numatytas ir trečiųjų šalių – ELPA
šalių, Šveicarijos, Turkijos, stojančiųjų šalių, šalių kandidačių ir
potencialių šalių kandidačių, įgyvendinančių pasirengimo narystei strategiją –
įnašas. 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms –
x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[52] 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas
poveikis. […] Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. […] [1] COM(2010)
2020 galutinis, 2010 3 3. [2] COM(2011)
500 galutinis, 2011 6 29. [3] OL L 11,
2003 1 16, p. 1. [4] OL
C, , p. . [5] OL
C, , p. . [6] COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29. [7] OL L 327, 2006 11 24, p. 45. [8] OL L 327,
2006 11 24, p. 30. [9] OL L 340,
2008 1 19, p. 83. [10] OL L 378,
2006 12 27, p. 41. [11] COM(2010) 2020,
2010 3 3. [12] COM(2010)
477 galutinis, 2010 9 15. [13] COM(2010)
682 galutinis, 2010 11 26. [14] OL
C 311, 2009 12 19, p. 1. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos
rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos
sistemos (2010–2018 m.). [15] OL L 375,
2004 12 23, p. 12. [16] COM(2008)
425 galutinis, 2008 7 3. [17] OL
C 319, 2008 12 13, p. 20. Tarybos išvados dėl mokyklų XXI-ame
amžiuje. [18] OL
C 119, 2009 5 28, p. 2. Tarybos išvados dėl „ET 2020“. [19] OL
C 300, 2007 12 12, p. 6. Tarybos išvados dėl mokytojų rengimo kokybės
gerinimo;
OL C 302, 2009 12 12, p. 6. Tarybos išvados dėl mokytojų ir mokyklų
vadovų profesinio tobulinimosi. [20] OL
C 301, 2009 12 11, p. 5. Tarybos išvados dėl vaikų iš migrantų šeimų
švietimo; OL C 135, 2010 5 26, p. 2. Tarybos išvados dėl švietimo ir
mokymo socialinio aspekto. [21] OL C , , p. . [22] COM(2011) 12 galutinis, 2011 11 18. [23] OL L 390,
2004 12 31, p. 6. [24] OL
C 111, 2008 5 6, p. 1. [25] OL
C 155, 2009 7 8, p. 11. [26] COM(2001)
303 galutinis, 2011 5 25. [27] OL L 55,
2011 2 28, p. 13. [28] OL
L, ,p. [29] Ši
suma nustatyta vadovaujantis 2007–2013 m. išlaidų lygiu, padauginus iš 4
išlaidų kategorijos priemonių finansavimo padidėjimo koeficiento. [30] OL
L, ,p. [31] VGV
– veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [32] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [33] „Socrates“, „Leonardo da Vinci“ ir „eLearning“. [34] Informacija
apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje
„BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [35] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [36] Vykdomosios
įstaigos biudžeto eilutė(s) bus pateiktos nustačius tikslias išlaidas. [37] DA
– diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [38] ELPA
– Europos laisvosios prekybos asociacija. [39] Šalių
kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [40] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų
įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai,
tiesioginiai moksliniai tyrimai. [41] Komisija
numato (iš dalies) perduoti šios programos įgyvendinimą vykdomajai įstaigai.
Prireikus minėtos sumos bus pakoreguotos atsižvelgiant į perduotų uždavinių
mastą. Į šią sumą įeina vykdomosios įstaigos, kuriai gali būti pavesta
įgyvendinti dalį Programos, administracinės išlaidos. Administracinių išlaidų
dydis nesikeis. [42] Iš
viso 204 visos darbo dienos ekvivalentai, į kuriuos įeina: nacionalinių
agentūrų valdymas, tiesioginis Komisijos valdymas, priežiūra ir koordinavimas
su vykdomąja įstaiga bei su Programa susijusio rėmimo ir koordinavimo
įgyvendinimas. [43] Rezultatai
– tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta
kelių kilometrų ir kt.). [44] Įskaitant
su judumo organizavimu susijusius mokesčius. [45] Jungtinės
magistrantūros ir doktorantūros programos, atrinktos 2009–2013 m. pagal
„Erasmus Mundus“ programos 1 veiksmą penkiems studijų metams, bus toliau
finansuojamos pagal programą „Erasmus visiems“ likusius metus, atsižvelgiant į
metinę peržiūros procedūrą, grindžiamą daroma pažanga, ir turimą biudžetą. [46] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų
įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai,
tiesioginiai moksliniai tyrimai. [47] Įtrauktos
1 ir 4 išlaidų kategorijos. EAC GD planuoja iš dalies Programos įgyvendinimą
perduoti Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai ir
nacionalinėms agentūroms. Pateikti skaičiai ir biudžeto eilutės prireikus bus
pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kam pavesta įgyvendinti programą. [48] CA
– sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas
(„Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en
Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis
nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [49] Neviršijant
viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos
asignavimų (buvusių BA eilučių). [50] Būtina
struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir
Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [51] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [52] Tradiciniai
nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis
sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.