52011PC0443

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas, taikomas atokiausiems Sąjungos regionams, kuriems priklauso Kanarų salos, iš esmės neleidžiama skirtingai apmokestinti vietos ir Ispanijos ar kitų valstybių narių produktus. Vis dėlto dėl nuolatinių sunkumų, kurie daro neigiamą poveikį atokiausių regionų socialinei ir ekonominei padėčiai, SESV 349 straipsnyje (buv. EB sutarties 299 straipsnio 2 dalis) numatyta galimybė šiems regionams nustatyti konkrečias priemones.

2002 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimu 2002/546/EB[1], priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi, Ispanijai leidžiama iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikyti mažesnį vadinamąjį AIEM mokestį tam tikriems Kanarų salose vietoje gaminamiems produktams arba juos nuo tokio mokesčio atleisti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti mažesnį mokestį arba nuo jo atleisti, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 5, 15 ar 25 procentinių punktų.

Sprendime 2002/546/EB nurodytos konkrečių priemonių priėmimo priežastys: nuošalumas, priklausomybė nuo žaliavų ir energijos išteklių, būtinumas kaupti didesnes atsargas, maža vietos rinka ir žemas eksporto lygis ir t. t. Dėl visų šių sunkumų didėja gamybos sąnaudos, todėl didėja vietoje gaminamų produktų savikaina; šie produktai, netaikant konkrečių priemonių, taptų mažiau konkurencingi, palyginti su iš kitur įvežamais produktais, netgi atsižvelgiant į pastarųjų produktų pristatymo į Kanarų salas išlaidas. Todėl tęsti vietos gamybą taptų sudėtingiau. Sprendime 2002/546/EB nurodytos konkrečios priemonės buvo parengtos taip, kad didinant konkurencingumą būtų stiprinama vietos pramonė.

2009 m. visuotinė ekonomikos krizė, dėl kurios sumažėjo keliaujančiųjų skaičius, turėjo didelių pasekmių nuo pajamų iš turizmo labai priklausančių Kanarų salų ekonomikai.

Sumažėjus Kanarų salų turizmo sektoriuje dirbančiųjų skaičiui, itin išaugo nedarbo lygis. 2008 m. nedarbo lygis išaugo iki 17,3 proc., o 2009 m. iki 26,2 proc., palyginti su 10,4–12 proc. nedarbo lygiu 2001–2007 m. Tokia raida patvirtina, kad nuo turizmo labai priklausančiai ekonomikai gresia pavojus ir reikia skatinti ekonominės veiklos įvairinimą.

2010 m. lapkričio 16 d. Ispanija Europos Komisijai pateikė prašymą pratęsti Sprendimo 2002/546/EB taikymo laikotarpį dvejiems metams, kad galiojimo pabaigos data sutaptų su 2007–2013 m. nacionalinių regioninės pagalbos teikimo gairių[2] galiojimo pabaiga.

Ispanija taip pat paprašė dvejiems metams pratęsti Sprendimo dėl valstybės pagalbos NN 22/2008, pagal kurį Ispanijos valdžios institucijų teikiama pagalba AIEM yra suderinama su bendrąją rinka, taikymo laikotarpį. Komisija parengė Sprendimą dėl valstybės pagalbos N 544/2010, kuriuo pratęsiamas Sprendimo dėl valstybės pagalbos NN 22/2008 galiojimas ir kuris turėtų būti priimtas, užtikrinant nuoseklumą su šiuo pasiūlymu.

Komisija įvertino prašymą pratęsti Sprendimo 2002/546/EB taikymo laikotarpį atsižvelgdama į Kanarų salų patiriamų sunkumų mastą. Ji padarė išvadą, kad remiantis turimais duomenimis pateisinama patenkinti prašymą.

Pirma, 2008 m. rugpjūčio 28 d. priimtoje Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl specialaus Kanarų salose nustatyto AIEM mokesčio režimo taikymo patvirtinta, kad AIEM sistema veikė pakankamai gerai ir nereikia pakeisti Sprendimo 2002/546/EB nuostatų. Nuolatiniai sunkumai taip pat patvirtinti ataskaitoje, pateiktoje su šiuo prašymu pratęsti Sprendimo 2002/546/EB taikymo laikotarpį.

Antra, taikymo laikotarpį prašoma pratęsti tik dvejiems metams.

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Ispanijos valdžios institucijų prašymas pratęsti AIEM taikymą pateiktas remiantis suinteresuotųjų ekonomikos sektorių prašymais.

Komisija poveikio vertinimu nepasinaudojo.

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų priemonių santrauka

Sprendimo 2002/546/EB, kuriuo Ispanijai leidžiama taikyti mažesnį vadinamąjį AIEM mokestį tam tikriems Kanarų salose vietoje gaminamiems produktams arba juos nuo tokio mokesčio atleisti, taikymo laikotarpio pratęsimas.

Teisinis pagrindas

SESV 349 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Tik Taryba yra įgaliota priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones pagal SESV 349 straipsnį siekiant šiems regionams pritaikyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas, kadangi nuolatiniai sunkumai neigiamai veikia atokiausių regionų socialinę ir ekonominę padėtį.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Pasiūlymo tikslas – pratęsti Sprendimo 2004/162/EB taikymo laikotarpį dvejiems metams, kad jis sutaptų su 2007–2013 m. nacionalinių regioninės pagalbos teikimo gairių galiojimo pabaiga.

Komisija savo ataskaitoje Tarybai dėl specialaus Kanarų salose nustatyto AIEM mokesčio režimo taikymo patvirtino, kad AIEM sistema veikė pakankamai gerai ir Sprendimo 2002/546/EB nuostatų pakeisti nereikia.

Bet koks leidimas papildomai pratęsti taikymo laikotarpį bus suteiktas tik atlikus naują kiekvieno gaminio analizę.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Tarybos sprendimas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties.

Tekstas, kurį siekiama iš dalies pakeisti, yra Tarybos sprendimas, priimtas remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu (buv. EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi).

POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

2011/0192 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/546/EB dėl jo taikymo laikotarpio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą[3],

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[4],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

1. 2002 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimu 2002/546/EB, priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi, Ispanijai leidžiama iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikyti mažesnį vadinamąjį AIEM mokestį tam tikriems Kanarų salose vietoje gaminamiems produktams arba juos nuo tokio mokesčio atleisti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti mažesnį mokestį arba nuo jo atleisti, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 5, 15 ar 25 procentinių punktų;

2. atrodo tikslinga dvejiems metams pratęsti Sprendimo 2002/46/EB taikymo laikotarpį, kadangi pagal šį sprendimą suteikto leidimo pagrindiniai motyvai išliko nepakitę. Atsižvelgiant į tai, Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl specialaus Kanarų salose nustatyto AIEM mokesčio režimo taikymo[5] patvirtinta, kad AIEM sistema veikia pakankamai gerai ir Tarybos sprendimo 2002/546/EB nuostatų pakeisti nereikia;

3. be to, Ispanijos valdžios institucijų pateiktoje ataskaitoje patvirtina, kad sunkumai, dėl kurių leista taikyti mažesnį AIEM mokestį tam tikriems Kanarų salose vietoje gaminamiems produktams arba juos nuo tokio mokesčio visai atleisti, neišnyko,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2002/546/EB 1 straipsnyje data 2011 m. gruodžio 31 d. pakeičiama data 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 179, 2002 7 9, p. 22–27.

[2] OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

[3] OL C […], […], p. […].

[4] OL C […], […], p. […].

[5] COM(2008) 528.