52011PC0320

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

1.1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Kaip paskelbta Prieglobsčio politikos plane[1], 2008 m. gruodžio 9 d. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo[2] (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva). Pasiūlymas parengtas remiantis galiojančios direktyvos taikymo valstybėse narėse vertinimu po plataus užmojo konsultacijų su valstybėmis narėmis, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (JTVPRK), NVO ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis.

2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamentas dėl Komisijos pasiūlymo priėmė poziciją[3], kurioje pritarė daugumai pasiūlytų pakeitimų. Pasiūlymas svarstytas Taryboje, daugiausia pirmininkaujant Čekijai ir Švedijai, bet derybos buvo sunkios ir Taryboje pozicija dėl teksto nebuvo priimta.

Teikdama pakeistą pasiūlymą, Komisija ketina pasinaudoti iniciatyvos teise, kad paspartintų darbą kuriant veikiančią bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS). Komisija įsitikinusi, kad tokia teisinga ir veiksminga sistema bus naudinga tiek valstybėms narėms, tiek pabėgėliams.

Komisijai turi politinę atsakomybę palengvinti derybas ir suteikti realių galimybių, kad Sąjunga įvykdytų Stokholmo programoje prisiimtą įsipareigojimą iki 2012 m. sukurti BEPS. Priėmus naują Ilgalaikio gyventojo statuso direktyvą, kuri taikoma tarptautinės apsaugos gavėjams, padaryta didelė pažanga siekiant šio tikslo.

Kartu Komisija taip pat priėmė pakeistą Prieglobsčio procedūrų direktyvos pasiūlymą.

Priėmimo sąlygos turėtų užtikrinti orumo nežeminantį gyvenimo lygį ir būti panašios visoje Sąjungoje, nesvarbu, kur pateiktas prieglobsčio prašymas. Siekdama šių tikslų, Komisija toliau rinko informaciją apie tai, kaip apibendrinti geriausią nacionalinę patirtį ir kaip palengvinti jos taikymą visoje ES.

Pakeistame pasiūlyme apibendrinamos žinios ir patirtis, sukauptos per derybas ir konsultacijas su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, JTVPRK ir NVO, ir pateikiamos kaip supaprastinta ir darnesnė priėmimo sistema, suderinama su pagrindinėmis teisėmis.

Visų pirma pasiūlyme pateikiamos aiškesnės sąvokos ir supaprastintos taisyklės, o valstybėms narėms jas leidžiama lanksčiau integruoti į nacionalines teisines sistemas. Taip pat suteikiama galimybių valstybėms narėms geriau spręsti galimo piktnaudžiavimo jų priėmimo sistema problemą ir atsižvelgiama į jų susirūpinimą kai kurių pasiūlytų priemonių finansiniu ir administraciniu poveikiu. Kartu pakeistame pasiūlyme išlaikomos aukštos elgesio normos, suderintos su pagrindinėmis teisėmis. Tai visų pirma daroma sulaikymo atveju: griežti judėjimo teisės apribojimai taikomi tik prireikus ir proporcingai, ir suteikiant reikiamas teisines garantijas. Pagrindiniu rūpimu klausimu visada turi būti ypatinga pažeidžiamų asmenų padėtis. Priėmimo normas reikėtų toliau derinti, siekiant spręsti antrinės migracijos problemą, tiek kiek tos normos yra svarbi šio reiškinio priežastis.

Pakeistą pasiūlymą reikėtų vertinti kartu su pakeistu Prieglobsčio procedūrų direktyvos pasiūlymu. Tuo pasiūlymu, be kita ko, siekiama padidinti nacionalinių prieglobsčio sistemų veiksmingumą ir kokybę, kad valstybės narės galėtų sprendimus priimti greičiau ir sumažėtų jų prieglobsčio prašytojų priėmimo išlaidos.

Pakeistas pasiūlymas taip pat susijęs su, priėmus pradinį Priėmimo sąlygų direktyvos pasiūlymą, 2010 m. gegužės 19 d. priimtu Reglamentu dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo. Europos prieglobsčio paramos biuras galėtų teikti praktinę paramą ir specialistų pagalbą valstybėms narėms įgyvendinant direktyvos nuostatas ir nustatant geriausios patirties pavyzdžius. Jis taip pat galėtų padėti toms valstybėms narėms, kurių priėmimo sistemoms tenka labai didelė našta, nustatyti ekonomiškiausius numatytų priemonių įgyvendinimo būdus, sutelkus gerąją patirtį ir sistemingai keičiantis aukščiausio lygio patirties pavyzdžiais. Iš tikrųjų, pirmą kartą nuo priėmimo, Europos prieglobsčio paramos biuras tokią pagalbą suteiks Graikijai – išsiųs prieglobsčio paramos grupes, siekdamas padėti tenkinti neatidėliotinus su prieglobsčio tvarka susijusius poreikius.

1.2. Bendrosios aplinkybės

2008 m. pasiūlymas ir dabartinis pakeistas pasiūlymas – teisės aktų rinkinio, kuriuo iki 2012 m. siekiama sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), dalis.

Pirmiausia, 2008 m. kartu su pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama Priėmimo sąlygų direktyva, Komisija taip pat priėmė pasiūlymus, kuriais iš dalies keičiami Dublino ir EURODAC reglamentai. 2009 m. Komisija priėmė pasiūlymus, kuriais iš dalies keičiamos Prieglobsčio procedūrų ir Priskyrimo direktyvos. Siekiant stiprinti valstybių narių operatyvinio bendradarbiavimo koordinavimą ir palengvinti bendrų prieglobsčio srities taisyklių įgyvendinamą, 2010 m. priimtas Reglamentas dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo.

Šis teisės aktų rinkinys atitinka 2008 m. spalio 16 d. priimtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kuriuo patvirtinami Hagos programos tikslai ir kuriuo Komisija raginama pateikti pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio suteikimo procedūros, pagal kurią būtų numatytos vienodos garantijos, sukūrimo ne vėliau kaip 2012 m. Siekiant to paties tikslo, 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtoje Stokholmo programoje pabrėžiama, kad būtina iki 2012 m. sukurti „bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, grindžiamą bendra prieglobsčio suteikimo procedūra ir vienodu asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, statusu“, taip pat „aukštais apsaugos standartais“ ir „sąžiningomis ir veiksmingomis procedūromis“. Be to, Stokholmo programoje konkrečiai numatyta, kad asmenims, neatsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie pateikė prieglobsčio prašymą, būtų taikomos lygiavertės priėmimo sąlygos .

Rengiant pirmesnį pasiūlymą atliktas poveikio vertinimas[4]. Pakeistas pasiūlymas grindžiamas tais pačiais principais, kaip ir pirmesnis pasiūlymas. Be to, juo siekiama supaprastinti ir paaiškinti tam tikras nuostatas, kad jas būtų lengviau įgyvendinti. Todėl poveikio vertinimas, atliktas rengiant pirmesnį pasiūlymą, tebetaikomas pakeistam pasiūlymui.

1.3. Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas visiškai atitinka 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2004 m. Hagos programą, 2008 m. Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą ir 2009 m. Stokholmo programą, kiek tai susiję su BEPS sukūrimu.

Pasiūlymas taip pat atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, nes juo užtikrinama, kad prieglobsčio prašytojai turėtų tinkamų galimybių patekti į darbo rinką. Prieglobsčio prašytojams, kurie užsidirba, nereikia papildomos nacionalinių socialinės apsaugos sistemų paramos, taigi jų indėlis į augimą teigiamas, nors ir laikinas.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdama pirmesnį pasiūlymą, Komisija pateikė žaliąją knygą, surengė kelis ekspertų susitikimus, kuriuose, be kita ko, dalyvavo JTVPRK ir pilietinės visuomenės atstovai, užsakė išorės tyrimą ir surinko informaciją, pateiktą atsakant į keletą išsamių klausimynų.

Komisija taip pat priėmė galiojančios direktyvos įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė kelis valstybių narių įstatymų ir politikos trūkumus.

Po to, kai 2008 m. gruodžio mėn. buvo priimtas pirmesnis pasiūlymas, Taryboje, daugiausia pirmininkaujant Čekijai ir Švedijai, surengtos techninės diskusijos. Per diskusijas paaiškėjo, kad kelios valstybės narės prieštaravo konkrečioms pasiūlymo nuostatoms, atsižvelgdamos į savo prieglobsčio ir (arba) teisės sistemos ypatumus. Dėl to buvo baiminamasi, kad dėl sistemos pritaikymo iš esmės padidės finansinė našta ir reikės administracinių pakeitimų, taigi, jis trukdys veiksmingai vykdyti prieglobsčio procedūrą.

Per diskusijas valstybės narės turėjo galimybę paaiškinti galimas įgyvendinimo problemas, su kuriomis jos galėtų susidurti įgyvendindamos konkrečias nuostatas. Paaiškėjo, kad Komisija gali persvarstyti pasiūlymą ir pateikti išsamesnį iškeltų klausimų sprendimą, kartu išsaugodama teksto pridėtinę vertę, kad nereikėtų įtraukinėti daugybės konkrečioms valstybėms narėms taikomų išimčių, kuriomis gali būti sutrikdyta visuotinė siūlomos sistemos darna. Paaiškinus ir supaprastinus siūlomas nuostatas, kad valstybėms narėms jas būtų lengviau įgyvendinti, diskusijos turėtų vėl suaktyvėti. Todėl Komisija Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje 2010 m. lapkričio 8 d. pranešė, kad pateiks pakeistą šios direktyvos ir Prieglobsčio procedūrų direktyvos pasiūlymą prieš 2011 m. Lenkijos pirmininkavimo Taryboje pradžią.

Pakeistame pasiūlyme atsižvelgiama į daugumą pasiūlytų pakeitimų, įtrauktų į 2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento priimtą poziciją. Pakeistame pasiūlyme taip pat deramai atsižvelgiama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto[5] ir Regionų komiteto[6] nuomonę ir konsultacijų su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai JTVPRK ir pagrindinių teisių srityje dirbančiomis NVO, rezultatus.

Rengdama šį pakeistą pasiūlymą, 2010 m. sausio–balandžio mėn. Komisija su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalines administracijas, surengė keletą techninių konsultacinių posėdžių, kuriuose išsamiai paaiškinti su Komisijos pradiniu pasiūlymu susiję suvaržymai ir abejonės.

Pakeistu pasiūlymu taip pat atsižvelgiama į ministrų konferencijos apie prieglobsčio suteikimo proceso kokybę ir veiksmingumą, kurią 2010 m. rugsėjo 13–14 d. surengė pirmininkaujančioji Belgija, diskusijas. Konferencijoje, be kita ko, daugiausia nagrinėti pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų poreikiai.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

3.1. Siūlomų veiksmų santrauka

Šiuo pakeistu pasiūlymu daugiausia siekiama išsamiau paaiškinti taisykles ir leisti lanksčiau taikyti pasiūlytas priėmimo normas, kad jas būtų galima lengviau įtvirtinti nacionalinėse teisės sistemose. Kartu išsaugomi pagrindiniai 2008 m. pasiūlymo elementai, būtent visoje ES užtikrinti tinkamas ir panašias priėmimo sąlygas. Be to, pasiūlymu toliau visapusiškai užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms, kaip nustatyta plėtojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Tas ypač pasakytina apie teisę į laisvą judėjimą ir pagarbą orumui.

Galiausiai pasiūlymu gerinamas suderinamumas su BEPS teisės aktų rinkiniu, visų pirma su pakeistu Prieglobsčio procedūrų direktyvos pasiūlymu. Prireikus taip pat įtraukti pakeitimai, pasiūlyti po derybų dėl Priskyrimo direktyvos ir Dublino reglamento, siekiant užtikrinti horizontaliųjų klausimų suderinamumą.

Pakeistu pasiūlymu daugiausia sprendžiami šie klausimai:

3.1.1. Lengvesnis įgyvendinimas valstybėms narėms

Pakeistame pasiūlyme, palyginti su 2008 m. pasiūlymu, valstybėms narėms suteikiama didesnė veiksmų laisvė, kaip įgyvendinti kai kurias pasiūlytas priemones, atsižvelgiant į susirūpinimą galimu dideliu finansiniu poveikiu, administraciniais suvaržymais ir sąnaudomis. Šis tikslas pasiektas pasiūlius geriau apibrėžtas teisines sąvokas, labiau supaprastintas priėmimo normas ir priemones, taip pat labiau pritaikomas taisykles , kurias būtų galima lengviau įtraukti į nacionalinę tvarką.

Šie pakeitimai visų pirma apima: sulaikytiems prieglobsčio prašytojams teikiamas garantijas, priėmimo sąlygas sulaikymo centruose, galimybės patekti į darbo rinką terminus, specialių priėmimo poreikių turintiems asmenims teikiamos sveikatos priežiūros lygį ir tokių poreikių nustatymo mechanizmus, galimybę gauti materialinę paramą ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, siekiant užtikrinti geresnę direktyvos pagrindinių nuostatų vykdymo stebėseną.

Pakeistu pasiūlymu taip pat geriau užtikrinama, kad valstybės narės turėtų priemonių tais atvejais, kai priėmimo taisyklėmis piktnaudžiaujama ir (arba) kai jos tampa traukos veiksniu . Visų pirma pakeistame pasiūlyme materialinę pagalbą panaikinti leidžiama daugiau atvejų, jeigu suteikiamos reikiamos garantijos ir atsižvelgiama į ypač pažeidžiamų asmenų padėtį.

3.1.2. Aiškios ir griežtos sulaikymo taisyklės

Reikia nustatyti griežtas ir išsamias ES taisykles, siekiant užtikrinti, kad sulaikymas nebūtų savavališkas ir kad visais atvejais būtų užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms. Komisijai didelį susirūpinimą kelia tai, kad plačiai taikoma prieglobsčio prašytojų sulaikymo priemonė, o ES prieglobsčio acquis šiuo klausimu nieko nenumatyta. Todėl pakeistame pasiūlyme išlaikomos bendros 2008 m. pasiūlyme sulaikymo klausimu pateiktos nuostatos. Visų pirma asmuo gali būti sulaikomas tik esant nustatytoms priežastims ir tik laikantis proporcingumo ir būtinumo principų, kiekvieną atvejį išnagrinėjus atskirai. Prireikus suteikiamos reikiamos garantijos pasinaudoti veiksminga gynyba ir nemokama teisine pagalba. Be to, priėmimo sąlygos sulaikymo centruose turi būti tokios, kad būtų užtikrinama pagarba žmogaus orumui. Pasiūlyti pakeitimai visiškai suderinami su ES pagrindinių teisių chartija ir naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika aiškinant konvencijos 3 straipsnį.

Kartu pasiūlyta lanksčiau taikyti kai kurias pasiūlytas sulaikymo taisykles ir paaiškintos įvairios sąvokos, kad nuostatas būtų lengviau įgyvendinti ir būtų atsižvelgta į valstybių narių skirtingų teisės sistemų tam tikrus ypatumus (pvz., dėl galimybės pasinaudoti nemokama teisine pagalba ir galimybės administracinėms institucijoms išduoti įsakymą sulaikyti). Pakeistu pasiūlymu taip pat nustatytos labiau pritaikytinos sulaikymo sąlygos atsižvelgiant į geografinę vietovę, kai praktiškai sunku visada užtikrinti visas pasiūlytas garantijas, būtent sienos perėjimo punktuose ir tranzito zonose. Be to, įrašyti keli pakeitimai pagal trečiųjų šalių piliečių, laukiančių sprendimo dėl grąžinimo, sulaikymo ES taisykles, užtikrinant, jeigu būtina, nuoseklesnį požiūrį į trečiųjų šalių piliečių sulaikymo taisykles.

Svarstymai Taryboje atskleidė, kad tam tikromis aplinkybėmis geriausiai nelydimų nepilnamečių interesus atitinka jų laikymas sulaikymo centruose, visų pirma siekiant išvengti pagrobimų, kurių, kaip pranešama, pasitaiko atviruose centruose. Todėl pakeistame pasiūlyme nelydimus nepilnamečius sulaikyti leidžiama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tai geriausiai atitiks jų interesus, kaip apibrėžta direktyvos pasiūlyme, o alternatyvios nesulaikymo priemonės nebus veiksmingos. Be to, nagrinėjant kiekvieną situaciją atskirai reikia užtikrinti, kad sulaikymas nepadarytų žalos jų sveikatai ir gerovei. Sulaikyti galima tik tuo atveju, jeigu specialiame sulaikymo centre galima sudaryti visas reikiamas priėmimo sąlygas (galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant galimybę pabūti gryname ore ir kt.). Ši pasiūlyta nuostata suderinama su EŽTT praktika.

3.1.3. Orumo nežeminančio gyvenimo lygio užtikrinimas

- Specialių priėmimo poreikių klausimo sprendimas išskirtas kaip viena iš sričių, kuriose galiojančios nacionalinės normos kelia daug problemų. Specialių priėmimo poreikių nustatymas ne tik turi poveikį tinkamam elgesiui su asmeniu, bet galėtų poveikį turėti ir sprendimų priėmimo proceso kokybei. Pakeistu pasiūlymu siekiama užtikrinti nacionalines neatidėliotino pažeidžiamų asmenų specialių priėmimo poreikių nustatymo priemones ir nuolatinę paramą bei atskirų atvejų stebėseną. Ypatingas dėmesys skiriamas ypač pažeidžiamų asmenų, kaip antai nepilnamečių ir asmenų, kurie patyrė kankinimus, specialiems priėmimo poreikiams. Pakeistame pasiūlyme taip pat numatoma šių poreikių nustatymo supaprastinta forma ir aiškesnis pažeidžiamų asmenų ir specialių priėmimo poreikių turinčių asmenų ryšys.

Atsižvelgus į Europos Parlamento poziciją ir dideles Tarybos abejones, į pasiūlymą neįtraukta nuoroda dėl lygiaverčio elgesio kaip su piliečiais, kiek tai susiję su galimybe gauti sveikatos priežiūrą.

- Galiojančios direktyvos įgyvendinimo vertinime pastebėta trūkumų, susijusių su valstybių narių prieglobsčio prašytojams teikiamos materialinės paramos dydžiu. Nors galiojančioje direktyvoje numatytas įpareigojimas užtikrinti deramas elgesio normas, praktiškai buvo sunku apibrėžti reikiamos paramos dydį. Todėl reikia nustatyti atskaitos taškus, kuriais būtų galima geriau įvertinti šį įpareigojimą ir kuriuos taip pat galėtų veiksmingai taikyti nacionalinės administracijos.

Per derybas Taryboje ir neseniai įvykusias konsultacijas su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad atitinkami atskaitos taškai faktiškai šiuo atveju numatomi pagal nacionalinę teisę arba tvarką, nors jie ir labai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, pakeistame pasiūlyme numatoma lankstesnė tvarka ir nesiekiama nustatyti bendro ES atskaitos taško, bet leidžiama taikyti įvairias šios srities nacionalines normas, jeigu jos įvertinamos ir gali palengvinti prašytojams teikiamos paramos dydžio stebėjimą.

3.1.4. Prieglobsčio prašytojų ekonominio savarankiškumo stiprinimas

Galimybė patekti į darbo rinką galėtų užkirsti kelią atskirčiai nuo priimančiosios šalies visuomenės ir skatinti prieglobsčio prašytojų ekonominį savarankiškumą. Dėl priverstinio nedarbo valstybė patiria išlaidų, nes skiria papildomų socialinių išmokų, o toks nedarbas galėtų paskatinti dirbti nelegaliai[7]. Todėl, tiek prieglobsčio prašytojams, tiek priimančiosioms valstybėms narėms naudinga, kai į darbo rinką galima patekti lengviau.

Pakeistame pasiūlyme leidžiama lanksčiau taikyti patekimo į darbo rinką nuostatas, atsižvelgiant į pakeistame Prieglobsčio procedūrų direktyvos pasiūlyme nustatytas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trukmės nuostatas.

3.2. Teisinis pagrindas

Pakeistas pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnio 2 dalies f punktu, kuriame raginama sukurti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimus.

3.3. Teritorinis taikymas

Siūloma direktyva bus skirta valstybėms narėms. Ar direktyva taikoma Jungtinei Karalystei ir Airijai, bus nustatyta pagal prie SESV pridėto 21-ojo protokolo nuostatas.

Pagal prie SESV pridėto 22-ojo protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danijai ši direktyva nėra privaloma ar taikoma.

3.4. Subsidiarumo principas

SESV V antraštine dalimi dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kai kurie įgaliojimai šiais klausimais suteikiami Europos Sąjungai. Šiais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį, t. y. jeigu valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų ir jų dėl veiksmų masto ir poveikio būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.

Galiojantis Sąjungos veiksmų teisinis pagrindas nustatytas SESV 78 straipsnyje. Šioje nuostatoje teigiama, kad Sąjunga „kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims.“ 78 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro „prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai.“

Su prieglobsčiu ir pabėgėlių apsauga susijusios problemos yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl ES yra puikiai pasirengusi teikti pasiūlymus pagal BEPS, visų pirma susijusius su visoje Sąjungoje taikomomis priėmimo normomis. Nors 2003 m. priėmus dabar galiojančią direktyvą pasiektas aukštas suderinimo lygis, būtina imtis papildomų ES lygmens veiksmų, kad būtų užtikrintos aukštesnės ir labiau suderintos priėmimo normos.

3.5. Proporcingumo principas

Priėmimo sąlygų direktyvos poveikio vertinime, kuris atliktas rengiant pirmesnį pasiūlymą, įvertintos visos nustatytų problemų sprendimo galimybės, kad praktinė vertė ir būtinos pastangos būtų visiškai proporcingos, ir prieita prie išvados, kad ES veiksmais nesiekiama daugiau negu būtina toms problemoms išspręsti. Šiame pakeistame pasiūlyme išlaikomi pagrindiniai pirmesnio pasiūlymo principai, tačiau suteikiama daugiau lankstumo valstybėms narėms, taigi geriau užtikrinamas proporcingumo principas.

3.6. Poveikis pagrindinėms teisėms

Šis pasiūlymas buvo nuodugniai išnagrinėtas siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos visiškai atitiktų pagrindines teises – Sąjungos ir tarptautinės teisės bendruosius principus, – įtvirtintus ES pagrindinių teisių chartijoje (toliau – chartija), taip pat įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę. Dėl to ypatingas dėmesys skirtas nuostatoms, susijusioms su sulaikymu ir procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, elgesiu su specialių priėmimo poreikių turinčiais asmenimis, būtent nepilnamečiais, nelydimais nepilnamečiais ir asmenimis, kurie patyrė kankinimus, taip pat su naudojimusi materialinėmis priėmimo sąlygomis.

Aukštesnių ir vienodesnių priėmimo normų taikymas turės bendrą teigiamą poveikį pagrindinėms prieglobsčio prašytojų teisėms. Pabrėžiant, kad asmuo nebus sulaikytas, vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, bus sustiprinta teisė į laisvę, kaip nustatyta chartijos 6 straipsnyje. Pasiūlyme taip pat nustatyta, kad sulaikyti turėtų būti leidžiama tik direktyvoje nurodytais išimtiniais atvejais ir nepažeidžiant būtinumo ir proporcingumo principo, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu ir tikslu. Pagal chartijos 47 straipsnį taip pat suteikiamos garantijos pasinaudoti veiksminga gynyba.

Nepilnamečių teisės bus aiškiau įtvirtintos, nes įtraukta atitinkama apibrėžtis, kuria paaiškinamas vaiko interesų principas pagal chartijos 24 straipsnį, ir ribojamos sulaikymo galimybės. Be to, bus tinkamiau atsižvelgiama į konkrečią pažeidžiamų asmenų grupių padėtį: bus užtikrinta, kad jų poreikiai būtų laiku nustatyti ir bus suteiktas tinkamas gydymas. Sudarius geresnes galimybes patekti į darbo rinką, prieglobsčio prašytojai taptų ekonomiškai savarankiškesni ir lengviau integruotųsi į priimančiosios valstybės narės visuomenę. Be to, pasiūlymu bus įtvirtintas nediskriminavimo principas, kaip numatyta chartijos 21 straipsnyje, užtikrinant, kad prieglobsčio prašytojams nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankesnės sąlygos nei piliečiams. Galiausiai įvedamu reikalavimu teikti ataskaitas dėl pagrindinių direktyvos nuostatų, susijusių su pagrindinių teisių principais, bus užtikrintas geresnis jų įgyvendinimo ES lygmeniu stebėjimas. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad valstybės narės šios direktyvos nuostatas įgyvendinti ir taikyti privalo nepažeisdamos chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių.

ê 2003/9/EB

2008/0244 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria nustatomos normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (Nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalies f punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

ò naujas

(1) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo[10], reikia padaryti esminių pakeitimų. Siekiant aiškumo minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

ê 2003/9/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(2) Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra Europos Sąjungos siekio laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę asmenims, kurie, aplinkybių verčiami, teisėtai ieško apsaugos √ Europos Sąjungoje ∏ Bendrijoje, dalis. ð Ji turėtų būti pagrįsta valstybių narių solidarumo ir teisingo atsakomybės, įskaitant finansinės naštos, pasidalijimo principais. ï

ê 2003/9/EB 2 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo susitarta imtis kurti bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, paremtą visapusiu ir visiems galiojančiu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, taikymu, toliau taikant negrąžinimo principą. ð Pirmasis bendros Europos prieglobsčio sistemos etapas užbaigtas, priėmus atitinkamus Sutartyse numatytus teisinius dokumentus, įskaitant Direktyvą 2003/9/EB. ï

ê 2003/9/EB 3 konstatuojamoji dalis

Tamperės išvadose numatyta, kad bendrojoje Europos prieglobsčio sistemoje artimiausiu metu turi būti nustatytos bendros minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos.

ê 2003/9/EB 4 konstatuojamoji dalis

Būtinų prieglobsčio prašytojų priėmimo minimalių normų nustatymas yra dar vienas žingsnis Europos prieglobsčio politikos link.

ò naujas

(4) 2004 m. lapkričio 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti 2005–2010 m. įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Atsižvelgiant į tai, Hagos programoje Europos Komisija raginama užbaigti vertinti pirmojo etapo dokumentus ir pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui antrojo etapo dokumentus ir priemones.

(5) 2009 m. gruodžio 10–11 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba priėmė Stokholmo programą, kurioje dar kartą patvirtino įsipareigojimą iki 2012 m. sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, grindžiamą bendra prieglobsčio suteikimo procedūra, ir nustatyti vienodą asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, statusą, grindžiamą aukštais apsaugos standartais ir teisingomis bei veiksmingomis procedūromis. Be to, Stokholmo programoje numatyta, kad labai svarbu, kad asmenims, neatsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie pateikė prašymą suteikti prieglobstį, būtų taikomos lygiavertės priėmimo sąlygos.

(6) Tam, kad būtų tinkamai remiamos su bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo antruoju etapu nustatytų reikalavimų įgyvendinimu susijusios valstybių narių pastangos – pirmiausia tų valstybių narių, kurių prieglobsčio sistemas slegia specifinė neproporcinga našta būtent dėl jų geografinės arba demografinės padėties, – turėtų būti sutelkti Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010[11], ištekliai.

(7) Atsižvelgiant į pirmojo etapo dokumentų įgyvendinimo vertinimo rezultatus, šiuo etapu siekiant prieglobsčio prašytojams užtikrinti geresnes priėmimo sąlygas, reikėtų patvirtinti principus, kuriais grindžiama Direktyva 2003/9/EB.

(8) Siekiant užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje su prieglobsčio prašytojais būtų elgiamasi vienodai, ši direktyva turėtų būti taikoma visų rūšių tarptautinės apsaugos prašymų procedūroms bei visais jų etapais ir visose teritorijose ir vietose, kuriose priimami prieglobsčio prašytojai.

(9) Taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi vaiko gerovės ir šeimos vienovės svarbos principų, remdamosi atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

ê 2003/9/EB 6 konstatuojamoji dalis

(10) Valstybių narių elgesys su asmenimis, kuriems taikoma ši direktyva, yra saistomas įsipareigojimais pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių dalyvės šios valstybės yra ir kurie draudžia diskriminaciją.

ê 2003/9/EB 7 konstatuojamoji dalis

(11) Turėtų būti nustatytosi būtini prieglobsčio prašytojų priėmimo minimalios normos, kurių paprastai pakaktų, kad būtų garantuotas jų orumo nežeminantis gyvenimo lygis bei visose valstybėse narėse tolygiospanašios gyvenimo sąlygos.

ê 2003/9/EB 8 konstatuojamoji dalis

(12) Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų suderinimas turėtų apriboti antrinę prieglobsčio prašytojų migraciją, kuriai daro įtaką priėmimo sąlygų įvairovė.

ò naujas

(13) Siekiant užtikrinti, kad su visais tarptautinės apsaugos prašytojais būtų elgiamasi vienodai ir pagal šiuo metu galiojantį ES prieglobsčio acquis , visų pirma Direktyvą [.../.../ES] [Priskyrimo direktyva], tikslinga išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant papildomos apsaugos prašytojus.

ê 2003/9/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(14) ð Nacionalinės valdžios institucijos pirmiausia turėtų pasirūpinti skubiu ï Ypatingų specialių poreikių turinčių grupių priėmimas ð priėmimo poreikių turinčių asmenų identifikavimu ir stebėsena ï, turėtų būti konkrečiai ð kad užtikrintų, jog priėmimo sąlygos būtų ï specialiai pritaikytosas šių √ jų specialiems priėmimo ∏ poreikiamsių patenkintiimui.

ò naujas

(15) Prieglobsčio prašytojo sulaikymas turėtų būti grindžiamas pamatiniu principu, kad asmuo negali būti sulaikomas vien dėl to, kad prašo tarptautinės apsaugos, visų pirma pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnį. Pirmiausia valstybės narės prieglobsčio prašytojams neturėtų taikyti baudžiamųjų sankcijų už neteisėtą atvykimą arba buvimą ir riboti jų judėjimo laisvės. Todėl sulaikyti prieglobsčio prašytoją būtų galima tik šioje direktyvoje labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu ir tikslu. Sulaikytam prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta galimybė veiksmingai pasinaudoti reikiamomis procedūrinėmis garantijomis, kaip antai į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.

ê 2003/9/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(16) Su Ssulaikytaisų prieglobsčio prašytojaisų priėmimas ð turėtų būti elgiamasi gerbiant jų orumą, o jų priėmimas ï turėtų būti konkrečiai pritaikytas patenkinti jų poreikiamsius tokioje situacijoje tenkinti. ð Valstybės narės visų pirma turėtų užtikrinti 1989 m. JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio taikymą. ï

ò naujas

(17) Gali būti atvejų, kai praktiškai nebus įmanoma sulaikius iš karto užtikrinti tam tikras priėmimo garantijas, pavyzdžiui, dėl geografinės padėties arba specialios sulaikymo centro struktūros. Tačiau bet kokiu atveju nuo šių garantijų galėtų būti nukrypstama laikinai ir tik šioje direktyvoje nustatytomis aplinkybėmis. Nukrypti turėtų būti leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis ir tik tai tinkamai pagrindus, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, įskaitant nukrypimo mastą, trukmę ir poveikį konkrečiam asmeniui.

ê 2003/9/EB 11 konstatuojamoji dalis

(18) Siekiant, kad būtų užtikrintos minimalios procedūrinėssinės garantijos, kuriomis numatomaančios galimybėę susisiekti su teisinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis arba asmenų grupėmis, turėtų būti teikiama informacija apie tokias organizacijas ir asmenų grupes.

ò naujas

(19) Siekiant skatinti ekonominį prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir mažinti skirtumus valstybėse narėse, svarbu nustatyti aiškias prieglobsčio prašytojų patekimo į darbo rinką taisykles. Šios taisyklės turėtų būti suderinamos su nagrinėjimo procedūros trukmės taisyklėmis, kaip nustatyta Direktyvoje [.../.../ES] [Prieglobsčio procedūrų direktyva].

(20) Siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams materialinė parama būtų teikiama laikantis šioje direktyvoje nustatytų principų, būtina, kad valstybės narės nustatytų tokios paramos dydį remdamosi susijusiais ir išmatuojamais atskaitos taškais.

ê 2003/9/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(21) Galimybė piktnaudžiauti priėmimo sistema turėtų būti apribota, numatant √ nurodant, kokiomis aplinkybėmis ∏ , kokiais atvejais prieglobsčio prašytojams √ gali būti ∏ ribojamas √ priėmimo sąlygų taikymas arba panaikinamas toks priėmimas ∏ arba panaikinamas priėmimo sąlygų taikymas, ð kartu visiems prieglobsčio prašytojams užtikrinant jų orumo nežeminantį gyvenimo lygį ï.

ê 2003/9/EB 13 konstatuojamoji dalis

(22) Prieglobsčio prašytojų priėmimo srityje turėtų būti garantuotas nacionalinių priėmimo sistemų veiksmingumas bei valstybių narių bendradarbiavimas.

ê 2003/9/EB 14 konstatuojamoji dalis

(23) Prieglobsčio prašytojų priėmimo srityje tarp kompetentingų institucijų turėtų būti skatinamas deramas koordinavimas, taip pat tarp vietinių bendrijų bei apgyvendinimo centrų palaikomi darnūs santykiai.

ê 2003/9/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(24) Pati minimalių normų prigimtis reiškia, kad vValstybės narės √ turėtų ∏ turėti teisę nustatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės, valstybės narės prašantiems tarptautinės apsaugos.

ê 2003/9/EB 16 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(25) Šia prasme valstybės narės taip pat kviečiamosraginamos taikyti šios direktyvos nuostatas, kai tenka priimti sprendimus dėl prašymų, susijusių su trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės taikomomis kitokiomis apsaugos formomis, nei numatyta pagal Ženevos konvenciją ð Direktyvą [.../.../ES] [Priskyrimo direktyva] ï.

ê 2003/9/EB 17 konstatuojamoji dalis

(26) Turėtų būti periodiškai įvertinama, kaip taikoma ši direktyva.

ê 2003/9/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(27) Valstybės narės negali reikiamai įgyvendinti siūlomos veiklos tikslų, tai yra, nustatyti minimalias prieglobsčio prašytojų priėmimo normas valstybėse narėse, tačiau dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio šiuos tikslus geriau gali realizuoti √ Sąjunga ∏ Bendrija, √ Sąjunga ∏ Bendrija gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip numatyta Europos Sąjungos Ssutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijamaperžengia toų ribų, kasurios būtinaos norint tiemsuos tikslamsus įvykdytipasiekti.

ê 2003/9/EB 19 konstatuojamoji dalis

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos steigimo sutarties ir prie Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė 2001 m. balandžio 18 d. laišku oficialiai pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

ê 2003/9/EB 20 konstatuojamoji dalis

Pagal minėto Protokolo 1 straipsnį Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą. Taigi nepažeidžiant anksčiau minėto Protokolo 4 straipsnio, šios direktyvos nuostatos netaikomos Airijai.

ò naujas

(28) Pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4a straipsnio 1 dalį ir nepažeidžiant to straipsnio 2 dalies, jeigu Jungtinė Karalystė nepateikė pranešimo apie ketinimą pripažinti šią priemonę, kaip nustatyta to protokolo 4 straipsnyje, ji nėra jai privaloma ir jai toliau privaloma taikyti Direktyvą 2003/9/EB.

(29) Pagal minėto protokolo 1 straipsnį Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą. Todėl, nepažeidžiant šio protokolo 4 straipsnio, Airijai taikyti šią direktyvą nėra privaloma.

ê 2003/9/EB 21 konstatuojamoji dalis

(30) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos steigimo sutarties ir prie Europos bendrijos steigimo sSutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl nėra jos saistoma ir ši direktyva taip pat nėra jai taikoma,.

ê 2003/9/EB 5 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(31) Šioje direktyvojea gerbiamos pagrindinėses teisėses ir prižiūri laikomasi nustatytų principų laikymąsi, pripažįstamų visų pirma ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijojes pripažintų principų. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei skatinti minėtos Chartijos 1 ð , 6, 7, ï ir 18 ð , 21, 24 ir 47 ï straipsnių taikymą ð ir ji turi būti atitinkamai įgyvendinta ï.

ò naujas

(32) Įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos.

(33) Šia direktyva neturėtų būti pažeidžiami valstybių narių įpareigojimai, susiję su direktyvos II priedo B dalyje nustatytu perkėlimo į nacionalinę teisę terminu,

ê 2003/9/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

TIKSLAS, SĄVOKOSAPIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas yra nustatyti minimalias prieglobsčio prašytojų priėmimo normas valstybėse narėse.

2 straipsnis

SąvokosApibrėžtys

Šioje direktyvoje:

a) „Ženevos konvencija“ – 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu;

b) „prašymas dėl prieglobsčio“ – trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės paduotas prašymas, kurį galima suprasti kaip prašymą, kad valstybė narė suteiktų tarptautinę apsaugą pagal Ženevos konvenciją. Kiekvienas tarptautinės apsaugos prašymas yra laikomas prašymu dėl prieglobsčio, nebent trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės aiškiai prašytų kitokio pobūdžio apsaugos, dėl kurios galima kreiptis atskirai;

ò naujas

(a) tarptautinės apsaugos prašymas – tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta Direktyvos [.../.../ES] [Priskyrimo direktyva] 2 straipsnio h punkte;

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

(b)(c) „prašytojas √ , tarptautinės apsaugos prašytojas ∏ arba prieglobsčio prašytojas“ – prašymą dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą, dėl kurio dar nepriimtas galutinis sprendimas, pateikęsdavęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nepriimtas galutinis sprendimas;

(c) (d) „šeimos nariai“ – tuo atveju, jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje, toliau išvardyti prašytojo šeimos nariai, kurie yra toje pačioje su ð tarptautinės apsaugos ï prašymu dėl prieglobsčiu susijusioje valstybėje narėje:

Ö i) kai pareiškėjas yra suaugęs; Õ

(i) - prieglobsčio prašytojo (-os) sutuoktinis (-ė) arba nesantuokinis (-ė) jo (jos-s) partneris (-ė), su kuriuo nusistovėjęs pastovus ryšys, jei pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus arba praktiką su užsieniečiais √ trečiųjų šalių piliečiais ∏ susijusioje teisėje poros, nesančios santuokoje, tam tikru mastu yra prilyginamos sutuoktiniams;

(ii) - pirmoje įtraukoje i punkte nurodytųos poros √ porų ∏ nepilnamečiai vaikai tik tada, jeigu jie nevedę nėra sudarę santuokos ir yra priklausomi, nepaisant to, ar jie gimę santuokoje ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip reikalaujama apibrėžta pagal nacionalinę teisę;

ò naujas

- i punkto pirmoje įtraukoje nurodytų porų arba prašytojo nepilnamečiai santuoką sudarę vaikai, nepaisant to, ar jie yra santuokiniai ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, jeigu jų nelydi jų sutuoktiniai ir jeigu juos laikyti šeimos nariais atitinka jų interesus;

(ii) kai prašytojas yra santuokos nesudaręs nepilnametis:

- tėvas, motina arba už prašytoją atsakingas suaugęs globėjas pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar nacionalinę tvarką, nepaisant to, ar prašytojas yra santuokinis ar nesantuokinis, ar įvaikintas, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje;

- prašytojo nepilnamečiai broliai ir seserys, nepaisant to, ar jie santuokiniai ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba ją sudarę, bet jų nelydi sutuoktiniai, ir jeigu juos laikyti šeimos nariais atitinka jų interesus;

(iii) jei prašytojas yra santuoką sudaręs nepilnametis, asmenys, nurodyti ii punkte, jeigu prašytojo nelydi jo sutuoktinis ir jeigu ii punkte nurodytus asmenis laikyti šeimos nariais atitinka prašytojo arba jo brolių ir seserų interesus.

ê 2003/9/EB

(e) „pabėgėlis“ – Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies reikalavimus atitinkantis asmuo;

(f) „pabėgėlio statusas“ – statusas, kurį valstybė narė suteikia pabėgėliu esančiam asmeniui, kuris toks būdamas yra įleistas į valstybės narės teritoriją;

(g) „procedūros“ ir „sprendimų apskundimai“ – valstybės narės įstatymuose numatytos procedūros ir sprendimų apskundimai;

ò naujas

(d) nepilnametis – jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės;

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

(e)(h) „nelydimasi nepilnametisčiai“ – neturintys aštuoniolikos metų amžiaus asmenys ð nepilnametis ï, atvykę į valstybiųę nariųę teritoriją √ atvykęs ∏ nelydimasi suaugusiojo, kuris būtų pagal ð atitinkamos valstybės narės ï teisę įstatymą ar papročius ð nacionalinę tvarką ï už juos jį atsakingoas suaugusio asmens, ir ten esantis tol iki to laiko, kol toks asmuo ima jį prižiūrėti jie neperduodami veiksmingai tokio asmens priežiūrai; taip pat šiai grupei √ šiai kategorijai priklauso nepilnametis ∏ priskiriami nepilnamečiai, kurisie liko be palydos po to, kai atvyko į valstybiųės nariųės teritoriją;

(f)(i) „priėmimo sąlygos“ – visas komplektas rinkinys priemonių, kurias valstybės narės pagal šią direktyvą suteikia prieglobsčio prašytojuiams;

(g)(j) „materialinės priėmimo sąlygos“ – priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto bei ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų forma pavidalu arba talonais, ð arba naudojant visus tris būdus ï ir dienpinigiai;

(h)(k) „sulaikymas“ – kai valstybė narė izoliuotai laiko prieglobsčio prašytoją tam tikroje vietoje, kur tokio prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra apribota;

(i)(l) „apgyvendinimo centras“ – bet kuri vieta, kurioje kolektyviškai apgyvendinami prieglobsčio prašytojai;.

ò naujas

(j) atstovas – asmuo arba organizacija, kompetentingų institucijų paskirti būti teisėtu globėju, kad padėtų ir atstovautų nelydimam nepilnamečiui vykstant šioje direktyvoje nurodytoms procedūroms, siekiant užtikrinti vaiko interesus ir, kai būtina, naudotis veiksnumu nepilnamečio labui. Kai nepilnamečio atstovu yra organizacija, ji paskiria atsakingą asmenį, kuris vykdytų nepilnamečio teisėto globėjo pareigas pagal šią direktyvą;

(k) specialių priėmimo poreikių turintis prašytojas – pažeidžiamas prašytojas, kaip apibrėžta 21 straipsnyje, kuriam reikia specialių garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, nustatytų šioje direktyvoje.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma visiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, pateikusiems prašymą dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą prie valstybės narės sienos arba jos teritorijoje, √ įskaitant pasienį ∏ ð teritorinius vandenis arba tranzito zonas, ï tol, kol jiems leidžiama likti teritorijoje kaip prieglobsčio prašytojams, taip pat jų šeimos nariams, jei pagal nacionalinęės teisęės aktus jie įtraukiami į tokį ð tarptautinės apsaugos ï prašymą dėl prieglobsčio.

ê 2003/9/EB

ð naujas

2. Ši direktyva netaikoma tais atvejais, kai diplomatinio arba teritorinio prieglobsčio prašymai pateikiami valstybių narių atstovybėms.

3. Ši direktyva netaikoma tais atvejais, kai taikoma 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis bei atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą[12].

4. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti šią direktyvą, priimdamos sprendimus dėl kitokios apsaugos, nei išplaukiančios iš Ženevos konvencijos, trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie nepripažinti pabėgėliais ð Direktyvos [.../.../ES] [Priskyrimo direktyva] ï.

4 straipsnis

Palankesnės nuostatossąlygos

Valstybės narės gali numatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas, susijusias su priėmimo sąlygomis, prieglobsčio prašytojams ir kitiems prašytojoančiojo artimiems giminaičiams, esantiems toje pačioje valstybėje narėje, kai jie priklausomi nuo pastarojo arba dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, jei tokios nuostatos atitinka šią direktyvą.

II SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL PRIĖMIMO SĄLYGŲ NUOSTATOS

5 straipsnis

Informavimas

1. Per atitinkamą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip per penkiolika dienų po to, kai kompetentingai institucijai buvo paduotas ð tarptautinės apsaugos ï prašymas dėl prieglobsčio, valstybės narės informuoja prieglobsčio prašytojus bent jau apie nustatytasą išmokas ir apie su priėmimo sąlygomis susijusias jų pareigas.

Valstybės narės užtikrina, kad prašytojams būtų suteikta informacija apie organizacijas arba asmenų grupes, teikiančias specialią teisinę pagalbą, bei apie organizacijas, kurios galėtų suteikti pagalbą arba juos informuoti apie esamas priėmimo sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūrą.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima informacija būtų teikiama raštu ir, jei įmanoma, ta kalba, kurią, kaip pagrįstai spėjama, mokės manoma, ð supranta arba ï √ turi ∏ suprasti prieglobsčio prašytojas. Tam tikrais atvejais ši informacija taip pat gali būti teikiama žodžiu.

6 straipsnis

Dokumentai

1. Valstybės narės užtikrina, kad per tris dienas nuo ð tarptautinės apsaugos ï prašymo kompetentingai institucijai pateikimodavimo dienos prieglobsčio prašytojui būtų įteiktas jo vardu išduotas dokumentas, patvirtinantis jo, kaip prieglobsčio prašytojo, statusą arba liudijantis jo teisę būti valstybės narės teritorijoje, laukiant, kol bus nagrinėjamas, arba kol yra nagrinėjamas jo prašymas.

Jei dokumento turėtojas neturi teisės laisvai judėti visoje valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje, šis faktas taip pat turi būti nurodomasytas dokumente.

2. Valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, ir kol nagrinėjamas prie sienos pateiktas ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymas, arba pagal procedūrą, taikomą sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo teisės teisėtai atvykti į valstybės narės teritoriją. Konkrečiais atvejais, kol nagrinėjamas ð tarptautinės apsaugos ï prašymas dėl prieglobsčio, valstybės narės gali išduoti prieglobsčio prašytojui kitokį paliudijimą, tapatų šio straipsnio 1 dalyje minimam dokumentui.

3. Šio straipsnio 1 dalyje minimame dokumente nebūtinai turi būti patvirtinta prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė.

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad prieglobsčio prašytojai būtų aprūpinti šio straipsnio 1 dalyje minimu dokumentu, kuris galiotų tol, kol jiems leidžiama pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje ar jos pasienyje.

5. Valstybės narės gali prieglobsčio prašytojams parūpinti kelionės dokumentus, jei dėl rimtų humanitarinio pobūdžio priežasčių jiems reikia būti kitoje valstybėje.

ò naujas

6. Valstybės narės, prieš suteikdamos teises, kurios prieglobsčio prašytojams priklauso pagal šią direktyvą, nenustato jokių dokumentų arba kitų administracinių reikalavimų vien dėl to, kad jie yra tarptautinės apsaugos prašytojai.

ê 2003/9/EB

ð naujas

7 straipsnis

ApsigyvenimasGyvenamoji vieta ir judėjimo laisvė

1. Prieglobsčio prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietojepaskirtoje zonoje. Paskirta zonaNustatyta vieta negali turėti poveikio nedalomai privataus gyvenimo sferai bei turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal šią direktyvą teikiama socialine parama.

2. Valstybės narės gali nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimogyvenamosios vietos remdamosi visuomenės interesais, viešosios tvarkos sumetimais arba, jei reikalinga, siekdamos paspartinti su ð tarptautinės apsaugos ï prašymu susijusį procesą ir jo veiksmingą stebėsenąmonitoringą.

3. Kai yra tikslinga, pavyzdžiui, dėl teisinių priežasčių arba viešosios tvarkos sumetimais, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali izoliuoti prieglobsčio prašytoją tam tikroje konkrečioje vietoje.

3.4. Valstybės narės gali nustatyti materialines priėmimo sąlygas, tam tikroje valstybės narės nustatytoje vietoje priderintas konkrečiai prie prieglobsčio prašytojų faktinės gyvenamosios vietos. Toks, galintis būti bendrojo pobūdžio, sprendimas kiekvienu atveju priimamas individualiai bei pagal nacionalinėsius teisės aktus.

4.5. Valstybės narės numato galimybę suteikti prieglobsčio prašytojams laikiną leidimą išvykti iš šio straipsnio 2 ir 43 dalyse minimos gyvenamosios vietos ir (arba) straipsnio 1 dalyje minimos nustatytos vietos. Kiekvienu atveju sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai, nurodant priežastis, jei sprendimas yra neigiamas.

Iš prieglobsčio prašytojo nereikalaujama gauti leidimo vykti į susitikimus su valdžios atstovais ir į teismus, jei jis privalo ten atvykti į tokius susitikimus.

5.6. Valstybės narės reikalauja, kad prieglobsčio prašytojai praneštų kompetentingoms institucijoms apie jų savo dabartinį adresą bei tokias institucijas kuo greičiau informuotų apie bet kokįurį adreso pasikeitimą.

ò naujas

8 straipsnis

Sulaikymas

1. Valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal Direktyvą [.../.../ES] [Prieglobsčio procedūrų direktyva].

2. Įrodžiusios, kad tai būtina ir kiekvieną atvejį vertindamos atskirai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių prievartos priemonių.

3. Nepažeidžiant 11 straipsnio ir sulaikymo sąlygų pagal baudžiamojo proceso sistemą, prašytoją galima sulaikyti:

a) siekiant nustatyti arba patikrinti jo tapatybę arba pilietybę;

b) siekiant parengiamojo pokalbio metu nustatyti elementus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas, kurie, asmens nesulaikius, galėtų būti prarasti;

c) vykstant procedūrai, siekiant priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją;

d) kai tai būtina nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti.

Šie pagrindiniai principai nustatomi nacionalinėje teisėje.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios normos, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatas finansinės garantijos pavidalu arba pasižadėjimas neišvykti iš nustatytos vietos.

9 straipsnis

Sulaikytiems prieglobsčio prašytojams teikiamos garantijos

1. Sulaikymas trunka kuo trumpiau ir neviršija laikotarpio, kuris pagrindžiamas 8 straipsnio 3 dalyje išvardytomis priežastimis.

Su 8 straipsnio 3 dalyje išvardytomis priežastimis susijusios administracinės procedūros vykdomos deramai kruopščiai. Sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis.

2. Įsakymą sulaikyti priima teisminės arba administracinės institucijos. Jeigu įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, jį per 72 valandas nuo sulaikymo pradžios turi patvirtinti teisminės institucijos. Teisminei institucijai nustačius, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas neteisėtas, arba jei sprendimas nepriimamas per 72 valandas, jis nedelsiant paleidžiamas.

3. Įsakymas sulaikyti parengiamas raštu. Įsakyme sulaikyti nurodomos faktinės ir teisinės sulaikymo priežastys, kuriomis grindžiamas sulaikymas, ir nacionalinėje teisėje nustatyta tokio įsakymo apskundimo tvarka kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, supranta arba turi suprasti prieglobsčio prašytojas. Jis sulaikytam prieglobsčio prašytojui pateikiamas nedelsiant.

4. Teisminė institucija pagrįstais laiko tarpais ex officio arba susijusio prieglobsčio prašytojo prašymu peržiūri sulaikymo trukmę, visų pirma, kai ta trukmė pratęsiama arba kai atsiranda svarbių aplinkybių, arba gaunama naujos informacijos, kuri gali turėti poveikio sulaikymo teisėtumui.

5. Tais atvejais, kai įsakymas sulaikyti apskundžiamas arba peržiūrimas, valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio prašytojai galėtų nemokamai pasinaudoti teisine pagalba ir turėti atstovą, jei jie negali padengti susijusių išlaidų ir tiek, kiek būtina užtikrinant veiksmingas galimybes pasinaudoti teisingumo sistema.

Galimybė gauti teisinę pagalbą ir atstovą mažiausiai apima reikiamų procedūrinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisminėse institucijose.

Galimybė gauti teisinę pagalbą ir atstovą gali apsiriboti teisiniais patarėjais arba konsultantais, kurie pagal nacionalinę teisę specialiai skiriami padėti ir atstovauti prieglobsčio prašytojams.

Tokiais atvejais teisinės pagalbos suteikimo ir atstovo paskyrimo tvarka nustatoma pagal nacionalinę teisę.

10 straipsnis

Sulaikymo sąlygos

1. Sulaikyti asmenys laikomi specialiuose sulaikymo centruose.

Sulaikyti prieglobsčio prašytojai laikomi atskirai nuo kitų trečiųjų šalių piliečių, kurie nepateikė tarptautinės apsaugos prašymo, išskyrus atvejus, jei tai būtina siekiant užtikrinti šeimos vienovę ir tam neprieštarauja prašytojas.

2. Sulaikytiems prieglobsčio prašytojams suteikiama galimybė pabūti gryname ore.

3. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, atstovaujantys Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, visada galėtų bendrauti su prašytojais ir juos lankyti sulaikymo centruose. Ši nuostata taip pat taikoma bet kuriai organizacijai, dirbančiai atitinkamos valstybės narės teritorijoje Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro vardu pagal susitarimą su ta valstybe nare.

4. Valstybės narės užtikrina, kad šeimos nariai, teisiniai patarėjai arba konsultantai, taip pat susijusioje valstybėje narėje pripažintų atitinkamų nevyriausybinių organizacijų atstovai galėtų bendrauti su prašytojais ir juos lankyti sulaikymo centruose. Ši galimybė gali būti ribojama tik tada, kai pagal nacionalinę teisę tokie apribojimai akivaizdžiai būtini dėl sulaikymo centro saugumo, viešosios tvarkos arba administracinio valdymo, su sąlyga, kad tokia galimybė nėra griežtai ribojama arba nėra nesudaroma.

5. Valstybės narės užtikrina, kad sulaikytiems prieglobsčio prašytojams kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie supranta arba turi suprasti, būtų sistemingai teikiama informacija apie centre taikomas taisykles ir nurodomos jų teisės bei pareigos.

6. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės pagrįstu kuo trumpesniu laikotarpiu gali nukrypti:

a) nuo šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, jeigu sulaikytų prieglobsčio prašytojų laikinai negalima apgyvendinti specializuotame sulaikymo centre ir dėl to valstybės narės yra priverstos juos apgyvendinti įkalinimo įstaigose, su sąlyga, kad jie laikomi atskirai nuo eilinių kalinių, tačiau nelydimi nepilnamečiai įkalinimo įstaigose neapgyvendinami;

b) nuo šio straipsnio 5 dalies, kai prieglobsčio prašytojas sulaikomas sienos perėjimo punkte arba tranzito zonoje, išskyrus Direktyvos [.../.../ES] [Prieglobsčio procedūrų direktyva] 43 straipsnyje nurodytais atvejais.

11 straipsnis

Pažeidžiamų asmenų ir specialių priėmimo poreikių turinčių asmenų sulaikymas

1. Visais atvejais pažeidžiami asmenys nesulaikomi, nebent nustatoma, kad jų sveikata, įskaitant psichinę sveikatą ir gerovę, dėl sulaikymo labai nepablogės.

Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant sveikatą.

2. Nepilnamečiai nesulaikomi, nebent kiekvienu atskiru atveju nustatoma, kad tai atitinka jų interesus, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje.

Nepilnamečių sulaikymas yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma nustačius, kad neįmanoma taikyti kitų švelnesnių alternatyvių prievartos priemonių. Ji taikoma kuo trumpesniu laikotarpiu ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkančiuose būstuose.

Nelydimi nepilnamečiai sulaikomi tik labai išimtiniais atvejais.

Sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas.

Nepilnamečiai turi galimybę pabūti gryname ore.

Jeigu sulaikomi nelydimi nepilnamečiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusiųjų.

3. Sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

4. Jeigu sulaikomos prieglobsčio prašytojos, valstybės narės užtikrina, kad jos būtų apgyvendintos atskirai nuo vyriškos lyties prieglobsčio prašytojų, išskyrus atvejus, jei jie yra šeimos nariai ir visi susiję asmenys tam neprieštarauja.

Be to, gali būti taikomos naudojimosi bendromis pramogoms ar socialinei veiklai, taip pat maisto ruošimui, skirtomis patalpomis išimtys.

5. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės pagrįstu kuo trumpesniu laikotarpiu gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos, 3 dalies ir 4 dalies pirmos pastraipos, kai prieglobsčio prašytojas sulaikomas sienos perėjimo punkte arba tranzito zonoje, išskyrus Direktyvos [.../.../ES] [Prieglobsčio procedūrų direktyva] 43 straipsnyje nurodytais atvejais.

ê 2003/9/EB

ð naujas

12 8 straipsnis

Šeimos

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad, kiek tai įmanoma, būtų išlaikyta jų teritorijoje esančios šeimos vienovėybė, jei būstą prieglobsčio prašytojams suteikia atitinkama valstybė narė. Tokios priemonės įgyvendinamos prieglobsčio prašytojui sutinkant.

13 9 straipsnis

Medicinos apžiūra

Valstybės narės visuomenės sveikatos sumetimais gali pareikalauti, kad prieglobsčio prašytojųai atliktų medicinos apžiūrosą.

14 10 straipsnis

Nepilnamečių mokymas ir švietimas

1. Valstybės narės nepilnamečiams prieglobsčio prašytojų vaikams bei nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams garantuoja suteikia galimybę naudotis švietimo sistema tomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiams iki tol, kol jiems arba jų tėvams bus realiai pritaikyta išsiuntimo priemonė. Toks mokymas gali būti vykdomas apgyvendinimo centruose.

Atitinkama valstybė narė gali nustatyti apribojimą, leidžiantį naudotis tiktai valstybine švietimo sistema.

Nepilnamečiais laikomi asmenys dar nesulaukę įstatymu numatyto pilnametystės amžiaus toje valstybėje narėje, kur buvo paduotas arba yra nagrinėjamas prašymas dėl prieglobsčio. Valstybė narė neatima galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą tik dėl tos priežasties, kad nepilnametis sulaukė pilnametystės.

2. Galimybės naudotis švietimo sistema suteikiamamas negali būti atidedamas ilgiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nepilnamečio arba nepilnamečio ð vardu ï tėvų ð tarptautinės apsaugos ï prašymo dėl prieglobsčio pateikimodavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų tais atvejais, kai suteikiamas specialus mokymas, norint palengvinti naudojimąsi švietimo sistema.

ò naujas

Prireikus nepilnamečiams organizuojami parengiamieji kursai, įskaitant kalbų kursus, kuriais siekiama palengvinti naudojimąsi nacionaline švietimo sistema ir integravimąsi į ją.

ê 2003/9/EB

ð naujas

3. Jei dėl konkrečių aplinkybių nepilnametis neturi šio straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės naudotis švietimo sistema, valstybė narė ð pagal nacionalinę teisę ir praktiką ï gali pasiūloyti kitokias švietimo sąlygas.

15 11 straipsnis

Užimtumas

1. Valstybė narė nustato laikotarpį, skaičiuojamą nuo prašymo dėl prieglobsčio įteikimo dienos, kurio metu prieglobsčio prašytojas neturi galimybės dirbti.

ò naujas

1. Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datos.

Valstybės narės laikotarpį gali dar pratęsti ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams Direktyvos [.../.../ES] [Prieglobsčio procedūrų direktyva] 31 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Jei per vienerius metus nuo prašymo dėl prieglobsčio padavimo pirmojoje instancijoje nebuvo priimtas sprendimas ir prieglobsčio prašytojas nekaltas dėl šio delsimo, vValstybės narės nustatomato sąlygas, kuriomis prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė dirbti patekti į darbo rinką, ð pagal nacionalinę teisę ir užtikrinant, kad prieglobsčio prašytojai turėtų veiksmingas galimybes patekti į darbo rinką ï.

3. Galimybė dirbti patekti į darbo rinką neatimama sprendimo apskundimo procedūros metu, jei pagal nustatytą procedūrą neigiamo sprendimo apskundimas turi sustabdomąjį poveikį, iki to laiko, kol nebus pranešta apie neigiamą sprendimą.

4. Valstybės narės gali darbo rinkos politikos sumetimais teikti pirmenybę ES piliečiams arba Susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės pasirašiusių šalių piliečiams, taip pat šalyje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

16 12 straipsnis

Profesinis mokymas

Valstybės narės leidžia prieglobsčio ieškotojams prašytojams gauti profesinį apmokymą, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi galimybę dirbtipatekti į darbo rinką.

Galimybė gauti su darbo sutartimi susijusį profesinį apmokymą priklauso nuo to, kokiu mastu kiek prieglobsčio prašytojas turi galimybiųę dirbtipatekti į darbo rinką pagal 1511 straipsnį.

17 13 straipsnis

Bendrosios materialinių priėmimo sąlygų ir sveikatos priežiūros taisyklės

1. Valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio prašytojai, padavę ð tarptautinės apsaugos ï prašymą dėl prieglobsčio, pateikę prašytojai turėtų galimybę naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

2. Valstybės narės √ užtikrina, kad ∏ nustato materialinėmises priėmimo sąlygomisas, kurios garantuotų √ tarptautinės apsaugos prašytojams būtų garantuojamas tinkamas ∏ prieglobsčio prašytojų sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygisį, √ kuriuo suteikiamos jų pragyvenimo garantijos ir apsaugoma jų fizinė bei psichinė sveikata ∏ bei užtikrintų jų pragyvenimą.

ê 2003/9/EB

ð naujas

Valstybės narės garantuoja užtikrina, kad konkrečiaisose atvejaissituacijose ð pažeidžiamiems ï asmenims, turintiems ypatingų poreikių, kaip numatyta ð 21 ï 17 straipsnyje, taip pat ir sulaikytiemsų asmenimsų atveju, būtų užtikrintas garantuojamas atitinamastinkamas gyvenimo lygis.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad aprūpinimas visųomis arba kai kuriųomis materialiniųėmis priėmimo sąlygomųis sudarymas ir sveikatos apsaugos priežiūros suteikimas yra paremtias prielaida, jog prieglobsčio prašytojai neturi pakankamų lėšų užsitikrinti savo sveikatos būklę atitinkančio gyvenimo lygio bei pragyvenimo.

4. Valstybės narės gali pareikalauti, kad prieglobsčio prašytojai pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas apmokėtų visas su materialinėmis priėmimo sąlygomis susijusias išlaidas arba jų dalį su materialinėmis priėmimo sąlygomis susijusių išlaidų bei šioje direktyvoje numatytos sveikatos priežiūros išlaidas arba jų dalį, jei prieglobsčio prašytojai turi pakankamai lėšų, pavyzdžiui, jei jie pakankamai ilgą laiką dirbo.

Jei paaiškėja, jog prieglobsčio prašytojas turėjo pakankamai lėšų apmokėti už suteiktas materialines priėmimo sąlygas ir sveikatos priežiūrą tuo metu, kai jo esminiai pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, valstybės narės gali pareikalauti, kad prieglobsčio prašytojas padengtų išlaidas.

5. Materialinės priėmimo sąlygos gali būti suteikiamos natūra, arba finansinių išmokų ar talonų forma, arba bet kuriuo šių formų deriniu.

Kai valstybės narės suteikia materialines priėmimo sąlygas finansinių išmokų arba talonų pavidalu, jų dydis nustatomas pagal šiame straipsnyje išdėstytus principus.

ò naujas

5. Jeigu valstybės narės suteikia materialines priėmimo sąlygas finansinių išmokų arba talonų pavidalu, jų dydis nustatomas remiantis susijusios valstybės narės arba pagal teisę, arba praktiką nustatytais atskaitos taškais, siekiant suteikti tinkamas piliečių gyvenimo lygio garantijas, pavyzdžiui, minimalų socialinės pagalbos lygį. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės prieglobsčio prašytojams gali sudaryti nepalankesnes sąlygas nei piliečiams.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

18 14 straipsnis

Mterialiniųėms priėmimo sąlygųoms taikytini reikalavimai sudarymo būdai

1. Kai būstas suteikiamas natūra, tai turėtų būti viena iš toliau nurodytų formų ar jų derinys:

a) patalpos, skirtos apgyvendinti prieglobsčio prašytojamsus apgyvendinti, kol yra nagrinėjamas prie valstybės sienos ð arba tranzito zonose ï paduotas pateiktas ð tarptautinės apsaugos ï prašymas dėl prieglobsčio;

b) apgyvendinimo centrai, kuriuose užtikrinamasntys reikiamą tinkamas gyvenimo lygisį;

c) privatūs namai, butai, viešbučiai ar kitos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui pritaikytos patalpos.

2. ð Nepažeisdamos jokių specialių sulaikymo sąlygų, kaip nustatyta 10 ir 11 straipsniuose, ï Vvalstybės narės √ , kiek tai susiję su būstu, minėtu šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ∏ užtikrina, kad prieglobsčio prašytojams, aprūpintiems šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose minimu būstu, būtų garantuota:

a) √ prašytojams būtų garantuota ∏ jų šeimyninio gyvenimo apsauga;

b) √ prašytojai turėtų ∏ galimybęė bendrauti su giminaičiais, teisiniais patarėjais ð arba konsultantais ï, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro (JTPRVPRK) ir ð kitų svarbių nacionalinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei įstaigų ï valstybėje narėje pripažintų nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovais.

ê 2003/9/EB 14 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

ð naujas

(c) ð Šeimos nariams, ï Prieglobsčio prašytojų teisiniams patarėjams arba konsultantams ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro √ JTVPRK ∏ √ ir ∏ ar atitinkamos susijusios valstybės narės pripažintiems pastarojo paskirtų ð atitinkamų ï nevyriausybinių organizacijų atstovams suteikiama galimybė lankytis apgyvendinimo centruose patalpose bei kituose gyvenamuose būstuose, kad galėtų padėti minėtiems prieglobsčio prašytojams. Toks lankymasis gali būti ribojamas tiktai dėl priežasčių, susijusių su √ šių patalpų ∏ centrų ir būstų arba su prieglobsčio prašytojų saugumu.

ò naujas

3. Valstybės narės atsižvelgia į amžiaus ir lyties aspektus, taip pat į pažeidžiamų asmenų padėtį, kiek tai susiję su prašytojais, esančiais 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

4. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose minimose patalpose ir priėmimo apgyvendinimo centruose √ imasi reikiamų ∏ ypač didelį dėmesį skiria smurto ð ir lytinės prievartos, įskaitant seksualinę prievartą ï prevencijosai √ priemonių ∏.

3. Valstybės narės prireikus užtikrina, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojų vaikai arba nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti su savo tėvais ar su suaugusiais šeimos nariais, kurie už juos atsakingi pagal įstatymą arba papročius.

5. 4. Valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio prašytojai būtų perkeliami iš vienos apgyvendinimo vietos į kitą būstą tiktai esant būtinam reikalui. Valstybės narės suteikia prieglobsčio prašytojams galimybę informuoti savo teisinius patarėjus ð arba konsultantus ï apie perkėlimą ir pranešti naująjį adresą.

6. 5. Apgyvendinimo centruose dirbantys asmenys yra atitinkamai dalyvavę tinkamuose apmokymuoseti bei pagal nacionalinęės teisęės aktuose nustatyta tvarka yra susaistytiomi konfidencialumo principo dėl bet kurios atliekant pareigas gautos informacijos.

7. 6. Valstybės narės gali įtraukti prieglobsčio prašytojus dalyvauti valdant materialiniusių ištekliusių valdyme bei nematerialiose centro gyvenimo srityse per patarėjų valdybą arba gyventojų atstovų tarybą.

7. Prieglobsčio prašytojų teisiniams patarėjams arba konsultantams ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ar atitinkamos valstybės narės pripažintiems pastarojo paskirtų nevyriausybinių organizacijų atstovams suteikiama galimybė lankytis apgyvendinimo centruose bei kituose gyvenamuose būstuose, kad galėtų padėti minėtiems prieglobsčio prašytojams. Toks lankymasis gali būti ribojamas tiktai dėl priežasčių, susijusių su centrų ir būstų arba su prieglobsčio prašytojų saugumu.

8. ð Tinkamai pagrįstais atvejais ï Vvalstybės narės ypatingais tvarka atvejais kaip galima kuo trumpesniam laikotarpiui materialinėms priėmimo sąlygoms gali nustatyti kitokius reikalavimus, nei numatyta šiame straipsnyje, kai:

a) - reikiaalinga atlikti pirminį prieglobsčio prašytojų specialių poreikių įvertinimą ð pagal 22 straipsnį ï,

- šiame straipsnyje numatytų materialinių priėmimo sąlygų nėra tam tikroje geografinėje vietovėje,

b) - paprastai turimos apgyvendinimo galimybės yra laikinai išnaudotos;.

- prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba izoliuotas sienos perėjimo punkte.

Šios kitokios sąlygos bet kuriuo atveju turi patenkinti esminius pagrindinius poreikius.

19 15 straipsnis

Sveikatos priežiūra

1. Valstybės narės garantuoja, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligos ð arba potrauminių sutrikimų ï atveju.

2. Valstybės narės specialių ypatingų ð priėmimo ï poreikių turintiems prieglobsčio prašytojams suteikia būtiną medicinos ar kitokią pagalbą ð , įskaitant prireikus tinkamą psichinės sveikatos priežiūrą ï.

III SKYRIUS

√ MATERIALINIŲ ∏ PRIĖMIMO SĄLYGŲ APRIBOJIMAS ARBA PANAIKINIMAS

20 16 straipsnis

√ Materialinių ∏ Ppriėmimo sąlygų apribojimas arba panaikinimas

1. Valstybės narės gali apriboti arba panaikinti √ materialines ∏ priėmimo sąlygas šias atvejais:

a) kai prieglobsčio prašytojas:

a) - palieka kompetentingų institucijų jam paskirtą gyvenamąją vietą, jų neinformavęs arba be leidimo, jei tokio reikia, arba

b) - nevykdo reikalavimo prisistatyti arba nepaiso prašymų suteikti informacijos ar atvykti į apklausą asmeninio pokalbio, susijusioią su prieglobsčio suteikimo procedūra, per racionaliai pagrįstąos trukmės laikotarpį, kuris nustatytas nacionalinėjeės teisėjeės aktuose, arba

c) - jau yra pateikęs ð paskesnį prašymą, kaip apibrėžta [.../.../ES] [Prieglobsčio procedūrų direktyva] 2 straipsnio q punkte, ï prašymą dėl prieglobsčio toje pačioje valstybėje narėje. √ arba ∏

√ d) nuslėpė finansinius išteklius, taip nepagrįstai pasinaudodamas materialinėmis priėmimo sąlygomis. ∏

√ Kiek tai susiję su a ir b punktuose nurodytais atvejais, ∏ Kkai prieglobsčio prašytojas surandamas arba jis pats savanoriškai prisistato kompetentingoms institucijoms, priimamas deramai tinkamai pagrįstas sprendimas dėl kai kurių arba visų √ materialinių ∏ priėmimo sąlygų √ panaikinimo arba apriboto ∏ taikymo atnaujinimo, nelygu pasišalinimo priežastys;.

b) kai prieglobsčio prašytojas nuslėpė finansinius išteklius, taip nepagrįstai pasinaudodamas materialinėmis priėmimo sąlygomis.

Jei paaiškėja, jog prieglobsčio prašytojas turėjo pakankamai lėšų apmokėti už suteiktas materialines priėmimo sąlygas ir sveikatos priežiūrą tuo metu, kai jo esminiai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, valstybės narės gali pareikalauti, kad prieglobsčio prašytojas padengtų išlaidas.

2. Valstybės narės gali atsisakyti suteikti atitinkamas sąlygas tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas neįstengia įrodyti, kad prieglobsčio prašymas buvo pateiktas nedelsiant, kai tik tai praktiškai buvo įmanoma, atvykus į tą valstybę narę.

2. 3. Valstybės narės gali nustatyti taikytinas sankcijas už rimtą sunkų apgyvendinimo centrų taisyklių pažeidimą bei už akivaizdžiai agresyvų elgesį.

3. 4. Sprendimai dėl √ materialinių ∏ priėmimo sąlygų apribojimo, panaikinimo ar atsisakymo jas suteikti arba dėl straipsnio 1, 2 ir 3 2 dalyse nurodytų sankcijų kiekvienu atveju priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai bei pateikiant motyvaciją. Priimant sprendimus, dėmesys kreipiamas į konkrečią to asmens situaciją padėtį, ypač sprendžiant dėl tų asmenų, kuriems taikomas ð 21 ï 17 straipsnis, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Valstybės narės visais atvejais garantuoja galimybę gauti neatidėliotiną medicinos pagalbą sveikatos priežiūrą ð pagal 19 straipsnį ï.

4. 5. Valstybės narės užtikrina, kad materialinės priėmimo sąlygos nebūtų panaikintos arba apribotos anksčiau nei priimtas neigiamas sprendimas √ pagal šio straipsnio 3 dalį ∏.

IV SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL ð PAŽEIDŽIAMŲ ï ASMENŲ SU YPATINGAIS POREIKIAIS

21 17 straipsnis

Bendrasisieji principasi

1. Valstybės narės atsižvelgia į specifinius ypač pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negalia, vyresnio amžiaus žmonių, nėščių moterų, mažamečius vaikus turinčių vienišų tėvų, ð prekybos žmonėmis aukų, sunkių fizinės sveikatos, psichikos sveikatos problemų arba potrauminių sutrikimų turinčių asmenų, ï taip pat asmenų, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą, arba kitokias akivaizdaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas, poreikius, įdiegdamos nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama ð ši direktyva ï II skyriaus nuostatas, susijusias su materialinėmis priėmimo sąlygomis bei sveikatos priežiūra.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma tiktai tiems asmenims, kurie buvo pripažinti turį ypatingų poreikių, individualiai įvertinus kiekvieno asmens situaciją.

ò naujas

22 straipsnis

Pažeidžiamų asmenų specialių priėmimo poreikių nustatymas

1. Valstybės narės nustato mechanizmus, siekdamos išsiaiškinti, ar prašytojas yra pažeidžiamas asmuo ir, jeigu jis toks yra, turi specialių priėmimo poreikių, ir nurodyti tokių poreikių pobūdį. Tokie mechanizmai pradedami taikyti per pagrįstą laikotarpį nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo. Valstybės narės užtikrina, kad tokie specialūs priėmimo poreikiai būtų tenkinami taip pat atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, jeigu jie išaiškėja vėlesniu prieglobsčio suteikimo procedūros etapu.

Valstybės narės užtikrina, kad specialių priėmimo poreikių turintiems asmenims tinkama pagalba būtų teikiama per visą prieglobsčio procedūrą ir būtų tinkamai stebima jų padėtis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nustatymo mechanizmai nepažeidžia tarptautinės apsaugos poreikio vertinimo pagal Direktyvą [.../.../ES] [Priskyrimo direktyva].

ê 2003/9/EB

ð naujas

23 18 straipsnis

Nepilnamečiai

1. Valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į geriausius vaiko interesus. ð Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi. ï

ò naujas

2. Vertindamos vaiko interesus, valstybės narės visų pirma tinkamai atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) šeimos susijungimo galimybes;

b) nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, ypač – į nepilnamečio etnines, religines, kultūrines sąsajas ir kalbų žinias;

c) saugumo ir apsaugos aspektus, ypač jei nepilnamečiui kyla grėsmė tapti prekybos žmonėmis auka;

d) nepilnamečio pažiūras atsižvelgdamos į jo amžių ir brandą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

ê 2003/9/EB

4. 2. Valstybės narės suteikia galimybę naudotis reabilitacijos paslaugomis tiems nepilnamečiams, kurie yra patyrę bet kokią prievartą, buvo be priežiūros, išnaudojami, kankinami, su kuriais buvo žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi, arba kurie yra nukentėję karinių konfliktų metu, bei pasirūpina, kad būtų garantuota reikiama psichinės sveikatos priežiūra ir prireikus suteikta kvalifikuota psichologinė pagalba.

ê 2003/9/EB 14 straipsnio 3 dalis

ð naujas

5. Valstybės narės prireikus užtikrina, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojų vaikai arba nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti su savo tėvais ar su suaugusiais šeimos nariais, kurie už juos atsakingi pagal įstatymą arba papročius ð nacionalinę atitinkamos valstybės narės tvarką, jei tai daroma atsižvelgiant į nepilnamečių interesus ï.

ê 2003/9/EB

ð naujas

24 19 straipsnis

Nelydimi nepilnamečiai

1. Valstybės narės kuo skubiau imasi priemonių, kad užtikrintų imasi neatidėliotinų priemonių, kad nelydimiems nepilnamečiams būtų užtikrinta teisinė globa arba, jei reikia, jiems atstovautų už nepilnamečių priežiūrą ir gerovę atsakinga organizacija arba bet kuri kita atitinkama organizacija. ð , kad atstovas atstovautų ir padėtų nelydimam nepilnamečiui pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir vykdyti pareigas. Atstovas turi reikiamos su vaikų priežiūra susijusios patirties ir savo pareigas vykdo pagal vaiko interesų principą, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. ï

Atitinkamos institucijos reguliariai įvertina padėtį.

2. Pateikędavę ð tarptautinės apsaugos ï prašymą dėl prieglobsčio, nelydimi nepilnamečiai nuo tos akimirkos, kai buvo įleisti į teritoriją, iki tol, kol yra priversti palikti priimančiąją valstybę narę, kurioje buvo pateiktasduotas arba yra nagrinėjamas ð tarptautinės apsaugos ï prašymas dėl prieglobsčio, apgyvendinami:

a) su suaugusiais giminaičiais;

b) globėjų šeimoje;

c) apgyvendinimo centruose, specialiai pritaikytuoseaprūpintuose priimti nepilnamečius;

d) kitose nepilnamečiams gyventi tinkančiuose būstuose.

16 metų ir vyresnius nelydimus nepilnamečius Vvalstybės narės gali nelydimus nepilnamečius, turinčius 16 ar daugiau metų, apgyvendinti suaugusiems prieglobsčio prašytojams skirtuose apgyvendinimo centruose ð , jeigu tai atitinka jų interesus, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje ï.

Kiek įmanoma, broliai ir seserys paliekami kartu neišskiriami, pirmiausia atsižvelgiant į atitinkamoų nepilnamečioų interesus, ypač į joų amžių bei ir brandumą. Nelydimų nepilnamečių gyvenimo gyvenamoji vieta keičiama kuo rečiau.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. ð Valstybės narės nustato nelydimų nepilnamečių šeimos narių paieškos mechanizmus. ï √ Jos ∏ Valstybės narės, pirmiausia gindamos geriausius nelydimo nepilnamečio interesus, stengiasi ð imasi ï kuo greičiau surasti jo √ nelydimo nepilnamečio ∏ šeimos narius ð , prireikus padedant tarptautinėms arba kitoms susijusioms organizacijoms, kai yra pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, kad būtų saugomi jo interesai ï. Tais atvejais, kai gali kilti grėsmė nepilnamečio arba jo artimų giminaičių, ypač jeigu jie yra likę kilmės šalyje, gyvybei ar laisvei, reikia stengtis, kad informacija apie tuos asmenis būtų renkama, tvarkomaapdorojama ir perduodama laikantis konfidencialumo, kad būtų išvengta pavojaus jų saugumui.

ê 2003/9/EB

ð naujas

4. Su nelydimais nepilnamečiais dirbantys asmenys privalo turėti būti dalyvavę arba praeiti reikiamuoseą apmokymuoseą, susijusiuoseį su jų poreikiais, ð ir toliau juose dalyvauti ï bei būti saistomi susaistyti konfidencialumo principo, kaip numatyta nacionalinėjeės teisėjeės aktuose dėl bet kokiosurios atliekant pareigas gautos informacijos.

25 20 straipsnis

Kankinimų ir smurto aukos

1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei reikia, kankinimus, išprievartavimą ar kitokius akivaizdžius smurtinius veiksmus patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą dėl šiais veiksmais padarytos žalos ð , visų pirma galėtų naudotis reabilitacijos paslaugomis, įskaitant galimybę gauti medicininį ir psichologinį gydymą ï.

ò naujas

2. Su kankinimų, išprievartavimo ar kitokio akivaizdaus smurto aukomis dirbantys asmenys privalo būti dalyvavę reikiamuose mokymuose, susijusiuose su jų poreikiais, ir toliau juose dalyvauti, bei būti susaistyti konfidencialumo taisyklių, nustatytų nacionalinėje teisėje dėl bet kokios atliekant pareigas gautos informacijos.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

V SKYRIUS

SPRENDIMŲ APSKUNDIMA SI

26 21 straipsnis

Sprendimų apskundimasi

1. Valstybės narės garantuoja, kad neigiamus sprendimus dėl socialinės paramos pagal šią direktyvą suteikimo ð , panaikinimo arba apribojimo ï arba pagal 7 straipsnį individualiai su prieglobsčio prašytojais susijusius priimtus sprendimus būtų galima apskųsti pagal nacionalinęės teisęės aktuose nustatyta tvarka. Bent jau paskutinėje instancijoje turi būti suteikta galimybė kreiptis į teismo instituciją, apskundžiant sprendimą arba dėl jo ð faktinio ir teisinio ï peržiūrėjimo.

ò naujas

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio prašytojai galėtų nemokamai pasinaudoti teisine pagalba ir teise turėti atstovą, jei jie negali padengti susijusių išlaidų ir tiek, kiek būtina užtikrinant veiksmingas galimybes pasinaudoti teisingumo sistema.

Galimybė gauti teisinę pagalbą ir atstovą mažiausiai apima reikiamų procedūrinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisminėse institucijose.

Galimybė gauti teisinę pagalbą ir atstovą gali apsiriboti teisiniais patarėjais arba konsultantais, kurie pagal nacionalinę teisę specialiai skiriami padėti ir atstovauti prieglobsčio prašytojams.

ê 2003/9/EB

ð naujas

2. Tokiais atvejais kreipimosi dėl teisinės pagalbos suteikimo ð ir atstovo paskyrimo ï tvarka nustatoma nacionalinėje teisėje.

VI SKYRIUS

PRIEMONĖS, TOBULINANT PRIĖMIMO SISTEMOS VEIKSMINGUMOĄ TOBULINIMO PRIEMONĖS

22 straipsnis

Bendradarbiavimas

Valstybės narės reguliariai praneša Komisijai duomenis apie priėmimo sąlygomis besinaudojančių asmenų skaičių, suskirstytą pagal lytį ir amžių, bei suteikia visą informaciją apie pagal 6 straipsnį išduotų dokumentų pobūdį, pavadinimą ir formą.

ò naujas

27 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie institucijas, kurios atsakingos už pareigų, atsirandančių pagal šią direktyvą, vykdymą. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius su tokiomis institucijomis susijusius pakeitimus.

ê 2003/9/EB

ð naujas

28 23 straipsnis

Vadovavimo, monitoringostebėsenos ir kontrolės sistema

1. Valstybės narės, su derama pagarba laikydamosi deramos pagarbos savo konstitucinei santvarkai, ð nustato atitinkamus mechanizmus, kad užtikrintų ï garantuoja, kad bus taikoma tinkamosa vadovavimo, stebėsenosmonitoringo ir priėmimo sąlygų atitinkamo lygio kontrolės sistemosa taikymą.

ò naujas

2. Naudodamos I priede nustatytą formą valstybės narės Komisijai pateikia susijusią informaciją vėliausiai iki [1 metų po direktyvos perkėlimo termino].

ê 2003/9/EB

29 24 straipsnis

Personalas ir ištekliai

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad šią direktyvą įgyvendinančioms institucijoms ir kitoms organizacijoms būtų suteiktas būtinas esminis pagrindinis apmokymas, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų, tiek į vyrų, tiek į moterų, poreikius.

2. Valstybės narės skiria reikiamus išteklius, susijusius su nacionalinės teisės nuostatomis, priimtomis šiai direktyvai įgyvendinti.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

ð naujas

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 25 straipsnis

Ataskaitos

ð Vėliausiai ï Iiki ð [dvejų metų nuo direktyvos perkėlimo termino] ï 2006 m. rugpjūčio 6 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą apie šios direktyvos taikymą bei ir pasiūlymus dėl bet kurių būtinų pakeitimų.

Valstybės narės iki ð [.../.../...] ï 2006 m. vasario 6 d. atsiunčia Komisijai visą šiaios ataskaitaios parengtiimui reikalingą informaciją, įskaitant 22 straipsnyje numatytus statistinius duomenis.

Pateikusi šią √ pirmą ∏ ataskaitą Komisija ne rečiau kaip kas penkeri metai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šios direktyvos taikymą.

ê 2003/9/EC (pritaikytas)

31 26 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinęis teisęės aktus

1. Valstybės narės priima įstatymusais, taisyklėmis ir kitusais administraciniais teisės aktusais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad, šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2005 m. vasario 6 d √ kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip [...], įgyvendinami [...] straipsniai [straipsniai, kurie, palyginti su ankstesne direktyva, pasikeitė iš esmės] ir I priedas ∏. Apie tai jJos nedelsdamos praneša √ pateikia ∏ Komisijai √ tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę ∏.

Valstybės narės, tvirtindamospriimdamos šias priemones √ šias nuostatas ∏, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. √Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į šia direktyva panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir teiginio formuluotę nustato valstybės narės. ∏

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų √ pagrindinių ∏ nuostatų tekstus.

ê

32 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2003/9/EB yra panaikinama valstybėms narėms, kurioms ji taikoma, nuo [kitos dienos po šios direktyvos 31 straipsnio 1 dalyje pirmoje pastraipoje nurodytos datos] nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusiomsių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

ê 2003/9/EB (pritaikytas)

33 27 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja √ dvidešimtą dieną ∏ √ po ∏ jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

√[...] straipsniai [ straipsniai, kurie, palyginus su ankstesne direktyva, ne pakito ] ir I priedas taikomi nuo [kitos dienos po 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos]. ∏

34 28 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal √ Sutartis ∏ Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta [...]

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas […]

Tarybos vardu

Pirmininkas […]

ò naujas

I PRIEDAS

Informacijai, kurią turi pateikti valstybės narės, kaip nustatyta Direktyvos [.../.../ES] 28 straipsnio 2 dalyje, perduoti naudotina forma. Po šios direktyvos 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos ši informacija dar kartą pateikiama Komisijai, jeigu yra esminių nacionalinės teisės arba tvarkos pakeitimų, dėl kurių pateikta informacija pasensta.

1. Pagal Direktyvos [.../.../ES] 2 straipsnio k punktą ir 22 straipsnį paaiškinkite skirtingus specialių priėmimo poreikių turinčių asmenų nustatymo etapus, įskaitant jo pradžią ir jo padarinius, kiek tai susiję su jų poreikių tenkinimu, ypač nelydimų nepilnamečių, asmenų, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokį akivaizdų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą, taip pat prekybos žmonėmis aukų atveju.

2. Pateikite visą informaciją apie Direktyvos [.../.../ES] 6 straipsnyje nurodytų dokumentų rūšį, pavadinimą ir formatą.

3. Pagal Direktyvos [.../.../ES] 15 straipsnį nurodykite atvejus, kai prieglobsčio prašytojų galimybei patekti į darbo rinką taikomos specialios sąlygos, ir išsamiai aprašykite tokius apribojimus.

4. Pagal Direktyvos [.../.../EB] 2 straipsnio g punktą išsamiai apibūdinkite, kaip teikiamos materialinės priėmimo sąlygos (t. y. kokios materialinės priėmimo sąlygos teikiamos natūra, pinigais, talonais ar naudojant visus tris būdus) ir nurodykite prieglobsčio prašytojams mokamų dienpinigių dydį.

5. Pagal Direktyvos [.../.../ES] 17 straipsnio 5 dalį paaiškinkite atskaitos taškus, kurie taikomi pagal nacionalinę teisę arba tvarką siekiant nustatyti prieglobsčio prašytojams teikiamos finansinės paramos dydį. Jeigu prieglobsčio prašytojams sudaromos nepalankesnės sąlygos nei piliečiams, paaiškinkite priežastis.

ê

II PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva(nurodyta 32 straipsnyje)

Tarybos direktyva 2003/9/EB | (OL L 31, 2003 2 6, p. 18) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas(nurodyta 31 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo terminas |

2003/9/EB | 2005 m. vasario 6 d. |

ê

III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 2003/9/EB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnio įžanginiai žodžiai | 2 straipsnio įžanginiai žodžiai |

2 straipsnio a punktas | - |

2 straipsnio b punktas | - |

- | 2 straipsnio a punktas |

2 straipsnio c punktas | 2 straipsnio b punktas |

2 straipsnio d punkto įžanginiai žodžiai | 2 straipsnio c punkto įžanginiai žodžiai |

- | 2 straipsnio c punkto i papunkčio įžanginiai žodžiai |

2 straipsnio d punkto i papunktis | 2 straipsnio c punkto i papunkčio pirma įtrauka |

2 straipsnio d punkto ii papunktis | 2 straipsnio c punkto i papunkčio antra įtrauka |

- | 2 straipsnio c punkto i papunkčio trečia įtrauka |

- | 2 straipsnio c punkto ii papunkčio įžanginiai žodžiai |

- | 2 straipsnio c punkto ii papunkčio pirma įtrauka |

2 straipsnio c punkto ii papunkčio antra įtrauka |

- | 2 straipsnio c punkto iii papunktis |

2 straipsnio e, f ir g punktai | - |

- | 2 straipsnio d punktas |

2 straipsnio h punktas | 2 straipsnio e punktas |

2 straipsnio i punktas | 2 straipsnio f punktas |

2 straipsnio j punktas | 2 straipsnio g punktas |

2 straipsnio k punktas | 2 straipsnio i punktas |

2 straipsnio l punktas | 2 straipsnio j punktas |

- | 2 straipsnio k punktas |

- | 2 straipsnio l punktas |

3 straipsnis | 3 straipsnis |

4 straipsnis | 4 straipsnis |

5 straipsnis | 5 straipsnis |

6 straipsnio 1–5 dalys | 6 straipsnio 1–5 dalys |

- | 6 straipsnio 6 dalis |

6 straipsnio 2–5 dalys | 6 straipsnio 2–5 dalys |

7 straipsnio 1 ir 2 dalys | 7 straipsnio 1 ir 2 dalys |

7 straipsnio 3 dalis | - |

7 straipsnio 4–6 dalys | 7 straipsnio 3–5 dalys |

- | 8 straipsnis |

- | 9 straipsnis |

- | 10 straipsnis |

- | 11 straipsnis |

8 straipsnis | 12 straipsnis |

9 straipsnis | 13 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 14 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 2 dalis | 14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |

- | 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |

10 straipsnio 3 dalis | 14 straipsnio 3 dalis |

11 straipsnio 1 dalis | - |

- | 15 straipsnio 1 dalis |

11 straipsnio 2 dalis | 15 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnio 3 dalis |

11 straipsnio 4 dalis | - |

12 straipsnis | 16 straipsnis |

13 straipsnio 1–4 dalys | 17 straipsnio 1–4 dalys |

13 straipsnio 5 dalis | - |

- | 17 straipsnio 5 dalis |

14 straipsnio 1 dalis | 18 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai, a ir b punktai | 18 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai, a ir b punktai |

- [pritaikyta buvusi 14 straipsnio 7 dalis] | 18 straipsnio 2 dalies c punktas |

14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 18 straipsnio 4 dalis |

14 straipsnio 3 dalis | - |

14 straipsnio 4 dalis | 18 straipsnio 5 dalis |

14 straipsnio 5 dalis | 18 straipsnio 6 dalis |

14 straipsnio 6 dalis | 18 straipsnio 7 dalis |

14 straipsnio 8 dalies įžanginiai žodžiai, pirma įtrauka | 18 straipsnio 8 dalies įžanginiai žodžiai, a punktas |

14 straipsnio 8 dalies antra įtrauka | - |

14 straipsnio 8 dalies trečia įtrauka | 18 straipsnio 8 dalies b punktas |

14 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa | 18 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa |

14 straipsnio 8 dalies trečia ir ketvirta įtraukos | 18 straipsnio 8 dalies b ir c punktai |

14 straipsnio 8 dalies ketvirta įtrauka | - |

14 straipsnio 8 dalies antra pastraipa | 18 straipsnio 8 dalies antra pastraipa |

15 straipsnis | 19 straipsnis |

16 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai | 20 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai |

16 straipsnio 1 dalies a punktas | - |

16 straipsnio 1 dalies a punkto pirma, antra ir trečia įtraukos | 20 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai |

- | 20 straipsnio 1 dalies d punktas |

16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 20 straipsnio antra pastraipa |

16 straipsnio 1 dalies b punkto pirma pastraipa | - |

16 straipsnio 1 dalies b punkto antra pastraipa | - |

16 straipsnio 2 dalis | - |

16 straipsnio 3–5 dalys | 20 straipsnio 2–4 dalys |

17 straipsnio 1 dalis | 21 straipsnis |

17 straipsnio 2 dalis | - |

- | 22 straipsnis |

18 straipsnio 1 dalis | 23 straipsnio 1 dalis |

- | 23 straipsnio 2 ir 3 dalys |

18 straipsnio 2 dalis | 23 straipsnio 4 dalis |

23 straipsnio 5 dalis |

19 straipsnis | 24 straipsnis |

20 straipsnis | 25 straipsnio 1 dalis |

- | 25 straipsnio 2 dalis |

21 straipsnio 1 dalis | 26 straipsnio 1 dalis |

- | 26 straipsnio 2 dalis |

21 straipsnio 2 dalis | 26 straipsnio 2 dalis |

22 straipsnis | - |

- | 27 straipsnis |

23 straipsnis | 28 straipsnio 1 dalis |

- | 28 straipsnio 2 dalis |

24 straipsnis | 29 straipsnis |

25 straipsnis | 30 straipsnis |

26 straipsnis | 31 straipsnis |

- | 32 straipsnis |

27 straipsnis | 33 straipsnio pirma pastraipa |

- | 33 straipsnio antra pastraipa |

28 straipsnis | 34 straipsnis |

– | I priedas |

– | II priedas |

- | III priedas |

[1] COM(2008) 360.

[2] OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

[3] OL C 212 E, 2010 8 5, p. 348.

[4] SEC(2008) 2944.

[5] OL C 317, 2009 12 23, p. 110.

[6] OL C 79, 2010 3 27, p. 58.

[7] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų Komitetui – Ryšio tarp legalios ir nelegalios migracijos tyrimas, COM (2004) 412.

[8] OL C, … ... ..., p ….

[9] OL C, … ... ..., p ….

[10] OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

[11] OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

[12] OL L 212, 2001 8 7, p. 12.