18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 390/18

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m. (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl tolesnės veiklos, susijusios su teritorine darbotvarke ir Leipcigo chartija. Europos teritorijų vystymo ir teritorinės sanglaudos veiksmų programa (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Euroregionų vaidmens regioninės politikos plėtros sferoje (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl teritorinės sanglaudos vaidmens regioninėje plėtroje (11),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010)0715) ir į parengiamąjį veiksmų planą (SEC(2010)1489), pridėtą prie strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos penktąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Sanglaudos politikos ateitis“ (Penktoji sanglaudos ataskaita) (COM(2010)0642),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700) ir jo techninius priedus (SEC(2010)7000),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010)0110),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija“ (COM(2009)0248) ir į parengiamąjį veiksmų planą (SEC(2009)0712/2), pridėtą prie strategijos,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos, kurioje buvo paminėta, kad 2011 m. planuojama paskelbti Komisijos komunikatą (12);

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos. Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu“ (COM(2008)0616),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 27 d. Regionų komiteto savo iniciatyva parengtą nuomonę „Naujos ETBG reglamento persvarstymo perspektyvos“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos prašymu parengtą nepriklausomą ataskaitą „Bendrijos iniciatyvos INTERREG III (2000–2006 m.) baigiamasis vertinimas“ (Nr. 2008.CE.16.0.AT.016),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0110/2011),

A.

kadangi Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės ir 271 regionas,

B.

kadangi regionuose, į kuriuos įeina pasienio vietovės, gyvena apie 37,5 proc. ES gyventojų,

C.

kadangi neformalus bendradarbiavimas, euroregionai, projektas „Eurodistricts“, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), Europos Tarybos iniciatyvos, tolesnės sutartys ir antriniai Europos Sąjungos teisės aktai prisidėjo kuriant tvirtesnius ir tvaresnius teritorijų ryšius,

D.

kadangi, nors teritorinio bendradarbiavimo pagrindai jau padėti, dar lieka daug problemų ir kadangi šių problemų pobūdis priklauso nuo bendradarbiavimo raidos ir jo brandumo lygio,

E.

kadangi, Sutartyse nurodžius, kad panaikinamos sienos, svarbu sumažinti jų poveikį ir piliečių kasdieniame gyvenime,

F.

kadangi regioninės politikos tikslas – skatinti darnią regionų plėtrą stiprinant Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą,

G.

kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką teritorinio bendradarbiavimo tikslas padeda kurti „glaudesnę Europos tautų sąjungą“ mažinant teritorijas ir regionus skiriančias kliūtis,

H.

kadangi teritorinio bendradarbiavimo prie ES išorės sienų tikslas yra vienas iš pasirengimo narystei proceso ir kaimynystės politikos įgyvendinimo aspektų ir kadangi dėl to reikia tobulinti atitinkamų Bendrijos nuostatų koordinavimą,

I.

kadangi teritorinis bendradarbiavimas, t. y. įvairių regionų gyventojų bendradarbiavimas, – tai nuolatinis mokymosi procesas, padedantis įgyti priklausomumo bendrai erdvei ir bendros ateities pojūtį,

J.

kadangi vykstant teritoriniam bendradarbiavimui daugiausia dėmesio turi būti skiriama piliečiams, reikia vadovautis vietos lygmens požiūriu,

K.

kadangi glaudesnis teritorinis bendradarbiavimas priklauso nuo pažangos, pasiektos visose srityse įgyvendinant integraciją ir koordinavimą ES lygmeniu, prisideda prie Europos integracijos ir teritorinės sanglaudos, o pats teritorinis bendradarbiavimas yra Europos integracijos eksperimentinė laboratorija,

L.

kadangi pasienio regionuose mažai investuojama į transeuropinius transporto tinklus (TEN), nors būtent tarpvalstybines sąsajas reikia skubiai atnaujinti, ir kadangi Parlamentas mano, kad tarpvalstybinių infrastruktūros kliūčių pašalinimas – tai klasikinis europinės pridėtinės vertės pavyzdys;

M.

kadangi dėl struktūrinių fondų bendrojo reglamento ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai gerokai padidėjo teritorinio bendradarbiavimo svarba,

N.

kadangi iš 2000–2006 m. programavimo laikotarpio programų INTERREG III baigiamojo vertinimo įtikinamai matyti šio tikslo nauda ES integracijai,

1.

primena, jog teritoriniu bendradarbiavimu siekiama skatinti teritorijas ir regionus bendradarbiauti, kad jie galėtų kartu spręsti bendrus uždavinius, panaikinti fizines, kultūrines, administracines ir reglamentavimo kliūtis, trukdančias šiam bendradarbiavimui, ir sušvelninti sienų poveikį;

2.

yra įsitikinęs, kad teritorinis bendradarbiavimas ir jo vaidmuo, kuris yra labai svarbus sutvirtinant vidaus rinką ir skatinant didesnę ES integraciją keliose sektorinės politikos srityse, naudingas Europos Sąjungai, ir ragina, kad teritorinis bendradarbiavimas ir toliau būtų vienas iš sanglaudos politikos ramsčių;

3.

pabrėžia, kad teritorinio bendradarbiavimo tikslas, pagrįstas ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos principu, turi būti taikomas visiems ES regionams, kadangi jis prisideda prie darnios Sąjungos, kaip visumos, plėtros;

4.

mano, kad teritorinis bendradarbiavimas pasirodė veiksmingas ir kad jo potencialas ir konkurencingumo šaltinis nėra pakankamai panaudojami dėl mažos lėšų sumos, kuri jam skiriama; prašo būsimuoju programavimo laikotarpiu teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtą biudžetą padidinti nuo šiuo programavimo laikotarpiu skirtų 2,5 proc. iki ne mažiau kaip 7 proc. bendro sanglaudos politikos biudžeto;

5.

rekomenduoja išlaikyti dabartinę 3 tikslo, suskirstyto į 3 kryptis: pasienio regionai (A kryptis), tarpvalstybinis (B kryptis) ir tarpregioninis (C kryptis) bendradarbiavimas, struktūrą ir išsaugoti pasienio regionų bendradarbiavimo persvarą, palyginti su kitų krypčių bendradarbiavimu, – jam turėtų būtų skiriama ne mažiau kaip 70 proc. teritorinio bendradarbiavimo biudžeto; pažymi, kad programos lėšos visiems regionams turėtų būti skirstomos sąžiningai ir nešališkai;

6.

mano, kad jeigu turi ir toliau būti skiriama pasienio regionų bendradarbiavimo kryptis (A kryptis) (šiuo bendradarbiavimu patenkinami vietiniai pasienio regionų poreikiai) ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kryptis (B kryptis) (ji padeda plėtoti didesnės apimties strateginių vietovių bendradarbiavimą), įskaitant vadinamąjį makroregioninį mastą, reikalingas geresnis abiejų krypčių koordinavimas;

7.

visgi skatina, siekiant užtikrinti teritorinio bendradarbiavimo veiksmų nuoseklumą ir tęstinumą ir atsižvelgiant į projektų strateginį pobūdį, kuo lanksčiau pasinaudoti galimybėmis, numatytomis ERPF reglamento 21 straipsnyje dėl veiksmų vietos pasienio regionų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, įtraukiant jūrų regionus; todėl prašo lanksčiau taikyti geografinę 150 km ribą, nustatytą pasienio regionų bendradarbiavimo programose pakrantės ir jūros regionams;

8.

vis dėlto mano, kad regionų integravimas ir jų atvirumas ES nepriklausančioms geografinėms vietovėms negali priklausyti vien nuo geografinio atstumo, nes jų istoriniai, kalbiniai ir kultūriniai ryšiai su kitomis pasaulio dalimis suteikia jiems privilegijuotą padėtį stiprinant šiuos santykius, o tai naudinga didinant ES vaidmenį pasaulyje;

9.

pabrėžia svarbų teritorinio bendradarbiavimo vaidmenį įgyvendinant strategijos „ES 2020“ tikslus; prašo prieš nustatant kiekvieno pasienio regiono strateginius poreikius ir bendradarbiavimo sritį iš anksto juos apsvarstyti atsižvelgiant į šią strategiją, o paskui Europos teritorinį bendradarbiavimą įtraukti į visų lygmenų strateginį planavimą: europinį, nacionalinį, regioninį ir vietos; ragina Komisiją nedelsiant paaiškinti pasiūlymus dėl teminės lėšų koncentracijos atsižvelgiant į strategijos „ES 2020“ temų sąrašą;

10.

ragina skirti lėšas kiekvienai teritorinio bendradarbiavimo programai pagal suderintus kriterijus, siekiant strategiškai ir integruotai patenkinti kiekvieno regiono ir kiekvienos bendradarbiavimo vietovės poreikius ir atsižvelgti į ypatumus; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu apsvarstyti kitus svarbius strateginius, išmatuojamus ir teritorijų poreikius atspindinčius kriterijus ir drauge nepamiršti paties svarbiausio kriterijaus: demografijos;

11.

dar kartą teigia, koks svarbus regionų bendradarbiavimas (C komponentas), tačiau apgailestauja, kad jam skiriama mažai lėšų; taigi siūlo iš naujo apsvarstyti ES bendro finansavimo, skiriamo šiam komponentui, ribą, taip pat atkreipti dėmesį į jo skatinamąjį poveikį dalyviams iš konkurencingumo ir užimtumo tikslo regionų, siekiant padidinti su šiuo C komponentu susijusių projektų skaičių, ir ragina išplėsti bendradarbiavimo temines sritis, kad jis apimtų veiklos programų valdymą ir teritorijų vystymą;

12.

taip pat skatina regionus geriau pasinaudoti regionų bendradarbiavimo galimybėmis, numatytomis pagal pagrindinį reglamentą regionų veiklos programose (13); šiuo klausimu siūlo, kad 3 tikslo tarpregioninio bendradarbiavimo kryptis turėtų taip pat apimti šių projektų koordinavimą ir valdymą, žinių kaupimą ir keitimąsi gerąja patirtimi;

13.

pabrėžia, kad įgyvendinant būsimas teritorinio bendradarbiavimo veiklos programas svarbu gauti programos INTERACT paramą ir turėti pajėgumų sukurti sėkmingas pagalbos sistemas, pasisėmus įkvėpimo iš projekto RC LACE; ragina užtikrinti veiksmingesnį programų INTERACT, URBACT, ESPON ir C komponento koordinavimą, kad būtų užtikrintas geresnis 3 tikslo įgyvendinimas;

14.

remia programos ESPON veiklą, tačiau siūlo užtikrinti, kad galimybės aktyviai dalyvauti pagal ją nagrinėjant teritorijų vystymo klausimus būtų prieinamesnės vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kad drauge būtų užtikrinamas lengvesnis praktinis gautų rezultatų taikymas;

15.

džiaugiasi darnaus miestų plėtros programos URBACT sėkme ir ragina ją tęsti ir išplėsti, kad ji taptų svarbia ir plačiai prieinama iniciatyva, teikiančia galimybes bendrai mokytis iš vietos miestų problemų sprendimo patirties ir šia patirtimi keistis;

16.

ragina Komisiją pamąstyti apie galimybes įtraukti vietos ir regionų tarybų narius į šiuos europinius keitimosi patirtimi ir gerąja praktika tinklus, kaip pirmą žingsnį siekiant įgyvendinti išrinktiems vietos ir regionų atstovams skirtą programos Erasmus projektą;

17.

pakartoja, kad regioninių subjektų dalyvavimas siekiant ES tikslų yra būtina veiksmingos teritorinės sanglaudos sąlyga;

18.

mano, kad būtina teritorinio bendradarbiavimo tikslą integruoti į konvergencijos ir konkurencingumo ir užimtumo tikslus; ragina geriau nei iki šiol koordinuoti programavimo veiksmus; siūlo, kad regioninės veiklos programose būtų numatyta galimybė domėtis tarpvalstybiniais ir tarptautiniais projektais, su kuriais jos susijusios, ir įsitraukti į juos, t. y. kad finansavimas prioritetiniams iš anksto nustatytiems projektams, pvz., transeuropinių tinklų pasienio regionuose sujungimui, dėl kurių konsultuotasi su programų partneriais, būtų skiriamas teritoriniu pagrindu, laikantis daugiapakopio valdymo ir partnerystės principų, ir taip būtų sudarytos sąlygos geriau išnaudoti teritorinio bendradarbiavimo galimybes dėl išplėtotų skirtingų valstybių privataus ir valstybinio sektoriaus subjektų santykių;

19.

skatina valstybes nares ir regionus parengti kelis regionus apimančias veiksmų programas bendroms teritorinėms problemoms spręsti; pvz., problemoms, susijusioms su kalnų grandinėmis ar upių baseinais, būdingoms tam tikrai teritorijai;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pasienio regionų politikos ir darbo rinkos koordinavimą, kad įgyvendinant ekonominę ir teritorinę integraciją nekiltų rinkos iškraipymo problemų;

21.

mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos taip pat svarbios siekiant efektyviai veikti ir pasiekti rezultatų įgyvendinant strategijas, susijusias su skurdo mažinimu ir neprivilegijuotų gyventojų grupių integracija į visą Europos visuomenę; ragina atsižvelgti į šią problemą rengiant reguliavimo sistemą ir užtikrinti, kad nepalankioje padėtyje esantys regionai turėtų tinkamų dalyvavimo Europos regioninės plėtros programose priemonių;

22.

pabrėžia, kad Baltijos jūros regiono strategiją atitinkantys požiūriai gali sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; mano, kad, siekiant užtikrinti veikimą išvien, didelio masto strategijose turėtų būti visiškai atsižvelgiama į kitas regioninio bendradarbiavimo programas; primena, kad makroregionų idėja (Tarybos iniciatyva) – tai eksperimentinė idėja koordinuoti labai didelėje teritorijoje, kuriai būdingos bendros teritorinės problemos, įgyvendinamus bendrus projektus, kad būtų pasinaudota integruoto, daugiasektorinio ir teritorinio požiūrio pranašumais įgyvendinant bendrus strateginius veiksmus, kuriems skiriamos jau esamos lėšos;

23.

pabrėžia, kad tokiomis esamomis ar būsimomis strategijomis turėtų būti grindžiamas labiau strateginis ir bendras požiūris, kuris bus taikomas įgyvendinant atitinkamas teritorinio bendradarbiavimo priemones, tačiau dėl šių strategijų neatsiranda naujų lėšų Sąjungos biudžete, pagal jas nenumatoma kurti naujų institucijų ar taikyti naujų teisės aktų;

24.

prašo Komisiją kruopščiai apsvarstyti pirmųjų įgyvendintų makroregioninių strategijų rezultatus; mano, kad šis procesas sukėlė susidomėjimą ir tuo reikia pasinaudoti, taip pat reikia pasinaudoti įgyta patirtimi įgyvendinant būsimas makroregionines strategijas;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinio bendradarbiavimo tikslą, ypač jo tarptautinį aspektą, galima papildyti bendradarbiavimu makroregionų mastu;

26.

siūlo pagal tarpvalstybines programas remti šias teritorijų strategijas, t. y. koordinuoti, kaip rengiamos, nustatomos šios dabartinės ir būsimos makroregioninės strategijos, tačiau dėl to nedubliuoti ES biudžeto struktūros ir nekurti atskirų biudžeto eilučių skirtingiems makroregionams;

27.

drauge pabrėžia, kad makroregininių strategijų tikslai papildo mikroregioninio tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslus ir gali juos apimti, tačiau jų pakeisti negali; todėl pabrėžia, kad teritorinio bendradarbiavimo tarpvalstybinį komponentą reikia išsaugoti kaip atskirą ir teisėtą, nuo kitų nepriklausomą elementą;

28.

yra įsitikinęs, kad 3 tikslo tarptautinis komponentas gali padėti pagerinti bendradarbiavimą pagal makroregionines strategijas aktyviau įtraukiant vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenę, kai įgyvendinamos praktinės iniciatyvos;

29.

mano, kad rengiant bet kokią tarpvalstybinę strategiją reikia numatyti galimą koordinavimą remiantis transeuropinių transporto tinklų gairėmis ir strategijomis, įgyvendinamomis pagal integruotą jūrų politiką;

30.

primena, kad teritorinis bendradarbiavimas susijęs ne tik su Europos Sąjungos vidaus, bet ir išorės sienomis, taip pat su esamų ir būsimų makroregioninių strategijų klausimais; atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kilo trečiosioms šalims, siekiančioms gauti bendrą finansavimą pagal ERPF reglamente numatytas bendradarbiavimo priemones; prašo Komisiją apsvarstyti, kaip užtikrinti geresnę sąveiką tarp ERPF, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės ir Europos plėtros fondo veiklos, ir ragina ją kiek galima greičiau pateikti pasiūlymą dėl naujos kaimynystės politikos; ragina supaprastinti ir suderinti taisykles, reglamentuojančias prieigą prie skirtingų finansavimo šaltinių, siekiant užtikrinti suderinamumą ir sudaryti paramos gavėjams palankesnes sąlygas tais šaltiniais naudotis;

31.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į ypatingą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės pobūdį, perduoti atsakomybę už jos valdymą Komisijos Regioninės politikos generaliniam direktoratui, tačiau drauge atsižvelgti į išorės santykių aspektus; pažymi, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, tokia, kokia ji yra šiuo metu, nėra tinkamas pagrindas norint, kad būtų atsižvelgiama į konkrečias tarpvalstybinio bendradarbiavimo ypatybes; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę atskirti ją nuo išorės santykių administravimo bent tais atvejais, kai bendradarbiavimo prie išorės sienų veikloje dalyvaujančios trečiosios šalys taip pat finansuoja šį bendradarbiavimą;

32.

ragina įgyvendinti Komisijos komunikate COM(2004)0343 paskelbtą Platesnės kaimynystės veiksmų planą, skirtą atokiausiems ES regionams; taigi pabrėžia, jog reikia imtis nuoseklių įvairius sektorius apimančių veiksmų su atokiausiais regionais susijusios ES politikos srityse ir ypač būtina veiksmingiau koordinuoti vidaus ir išorės komponentus pagal vietos poreikių tenkinimo strategiją;

33.

primena, kad baltoji knyga dėl teritorinės sanglaudos, kaip žaliosios knygos tęsinys, būtų laiku taikoma priemonė, padedanti suprasti, kaip ateityje vykdant regioninę politiką, pasitelkus daugiapakopį valdymą, įgyvendinti teritorinę sanglaudą, ir suteikianti medžiagos diskusijoms dėl kito teisės aktų rinkinio;

34.

tvirtina, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonėje nustatytos tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygos nėra pakankamos norint jį tinkamai plėtoti; šiuo klausimu siūlo geriau koordinuoti įvairių Europos Komisijos generalinių direktoratų veiklą; yra įsitikinęs, kad būtiniausia iš naujo integruoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas į sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslą;

35.

mano, kad ETBG – tai unikali ir labai vertinga teritorijų valdymo priemonė ir kad ji atitinka struktūrinio bendradarbiavimo poreikius finansų, teisinio statuso ir daugiapakopio valdymo srityse; primena, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės turėtų būti skatinamos kaip priemonė siekiant sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo sistemas ir užtikrinti, kad regioniniu ir vietos lygmenimis būtų prisiimama atsakomybė už įvairių sričių politiką; taip pat pabrėžia joms tenkantį pagrindinį vaidmenį prisidedant prie sėkmingo daugiapakopio valdymo modelio įgyvendinimo;

36.

pabrėžia, kad ETBG gali prisidėti siekiant ne tik teritorinės, bet ir socialinės sanglaudos; atkreipia dėmesį į tai, kad tai geriausia priemonė siekiant suartinti skirtingų kultūrų ir kalbų bendruomenes, skatinti taikų sambūvį įvairialypėje Europoje ir užtikrinti Europos pridėtinės vertės matomumą piliečiams;

37.

rekomenduoja atlikti pirmą jau sudarytų ETBG įvertinimą, kad būtų galima mokytis iš šios pirmosios patirties;

38.

visgi mano, kad reikėtų palengvinti šios priemonės įgyvendinimą, ir prašo Europos Komisijos, atsižvelgiant į problemas, kurių kilo vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jau įsteigtoms grupėms, ir remiantis Regionų komiteto atliktu darbu, nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1082/2006 dėl ETBG pakeitimų, kuriais būtų siekiama:

39.

ragina teikti ETBG, parengusioms projektus, atitinkančius susijusių bendradarbiavimo programų tikslus ir strategijas ir grindžiamus bendromis tarpvalstybinio vystymosi strategijomis, visuotines dotacijas, kad šios grupės galėtų tiesiogiai tvarkyti struktūrinio fondo asignavimus, ir prašo reglamentuose, pagal kuriuos reglamentuojami kiti ES fondai, labiau atsižvelgti į programas ir į ETBG pobūdį (jos yra tarptautinės ir daugiašalės), kad jos galėtų lengviau gauti finansavimą iš kitų šaltinių;

40.

teigiamai vertina tai, kad Regionų komitetas sukūrė Europos ETBG platformą, kurios tikslas sudaryti palankias sąlygas keistis patirtimi, kaupti gerosios praktikos pavyzdžius ir teikti techninę pagalbą ETBG;

41.

laikosi nuomonės, kad tarpvalstybinės ETBG sudaro puikią galimybę kurti Europą teritoriniu lygmeniu dalyvaujant ES piliečiams; ragina tarpvalstybines ETBG įsteigti tarpvalstybinį pilietinės visuomenės forumą ir jam vadovauti, taip pat ragina remti tarpvalstybines piliečių iniciatyvas;

42.

mano, kad kol kas dar pernelyg sudėtinga įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo programas, ir laikosi nuomonės, kad reikia 3 tikslui skirto atskiro reglamentuojamojo akto, kuriame atsispindėtų šio tikslo įgyvendinimo veiksmų tarptautinis pobūdis; mano, kad šiuo metu pernelyg daug skirtingų administracinių institucijų dalyvauja įgyvendinant programas, todėl ragina šiuo klausimu atlikti reikšmingus supaprastinamus;

43.

ragina Komisiją numatyti specialias priemones, kurios padėtų supaprastinti audito ir kontrolės taisykles, laikantis pagrindinio principo „viena valdymo institucija vienai programai“, ir kurias taikant būtų galima sistemingiau apskaičiuoti standartines sąnaudas, finansuoti nedidelius projektus skiriant nustatytą sumą, nustatyti išsamesnes tinkamumo gauti finansavimą ES lygmens taisykles, užtikrinti lankstumą taikant automatiškai panaikinamus įsipareigojimus, teikti didesnę techninę pagalbą siekiant, kad vadovaujančios institucijos galėtų daugiau dėmesio skirti projektų pradžiai, strateginei jiems skirtai paramai ir rezultatams, o ne vien tik valdymui ir tam, ar kandidatūros atitinka administracinius reikalavimus;

44.

ragina valstybes nares supaprastinti nacionalines nuostatas, dėl kurių labai dažnai padidėja administracinė našta, kuri nėra būtina pagal Bendrijos taisykles;

45.

ragina Komisiją kiek galima greičiau paaiškinti nuostatas, reglamentuojančias teritoriniam bendradarbiavimui taikomą sąlygų laikymosi principą; mano, kad, jei dėl šio sąlygų laikymosi reikalavimo atsiranda galimybių geriau ir veiksmingiau naudoti lėšas, jis daugiau neturi komplikuoti įgyvendinimo ir kenkti programų vadovams ir paramos gavėjams;

46.

taip pat pabrėžia, kad reikia išplėsti ir supaprastinti nuostatas dėl privačių subjektų įtraukimo; rekomenduoja, remiantis priemonių JEREMIE ir JESSICA pavyzdžiu, įdiegti finansų inžinerijos sistemas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams projektams, pagal kuriuos skatinamas ekonomikos vystymasis, privačių subjektų dalyvavimas ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įgyvendinimas;

47.

apgailestauja, kad teritorinis bendradarbiavimas nėra pakankamai matomas tiek nacionalinėms ir vietos valdymo institucijoms, tiek piliečiams, ir todėl ragina veiksmingiau informuoti apie įgyvendintus projektus;

48.

prašo Komisiją pasiūlyti sprendimų, kurie galėtų padėti užtikrinti, kad ETBG būtų geriau matomos teritorinio bendradarbiavimo subjektams ir piliečiams;

49.

mano, kad, siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, reikia pasinaudoti istoriniu palikimu – glaudžiais kultūriniais ir kalbiniais pasienio regionų skirtingose valstybėse narėse ryšiais;

50.

mano, kad bendradarbiavimas švietimo ir kultūros klausimais siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų pažangaus ir integracinio augimo tikslų padėtų užtikrinti aktyvesnį piliečių ir NVO dalyvavimą ir suteikti matomumo teritoriniam bendradarbiavimui, taip pat panaikintų mintyse egzistuojančias sienas, kurios trukdo piliečiams suartėti;

51.

ragina siekti geresnio valdymo institucijų ir jau esamų tarpvalstybinių institucijų, pvz., Euroregionų, koordinavimo įgyvendinant tarpvalstybines programas, kad būtų užtikrinama projektų kokybė, skaidrumas ir artimumas piliečiams;

52.

prašo veiksmingiau koordinuoti visų teritorinio bendradarbiavimo įgyvendinimo procese dalyvaujančių subjektų bendravimą; siūlo, kad visos tos pačios krypties bendradarbiavimo programos turėtų būti atpažįstamos iš jų naudojamo bendro atpažįstamo logotipo (pvz., vėl pradėti naudoti lengvai atpažįstamą logotipą INTERREG) kartu su kiekvienos programos logotipu (galbūt standartizuoto vaizdinio dydžio), ir ragina Komisiją kito programavimo laikotarpio pradžioje pasienio regionuose surengti plačią informavimo apie teritorinio bendradarbiavimo privalumus kampaniją žiniasklaidoje;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.