52011DC0328

KOMISIJOS ATASKAITA

2010 m. konkurencijos politikos ataskaita

Įžanga

1. Konkurencijos politikos ataskaitos rengiamos jau 40 metų. Ta proga šis leidimas pradedamas svarbiausių konkurencijos politikos ir įgyvendinimo pokyčių per pastarąjį keturiasdešimtmetį apžvalga. Sutarties nuostatos, kuriomis įtvirtinamos Komisijos teisės ir pareigos įgyvendinant konkurencijos politiką, išliko neįtikėtinai stabilios per visą šį laikotarpį, nepaisant to, kad ekonominės ir politinės aplinkybės kito iš esmės. Dėl jų pokyčių konkurencijos politikos taisyklės ir procedūros taip pat buvo nuolat keičiamos, kad padėtų siekti pagrindinių ES tikslų: kurti bendrąją rinką, suteikti kuo daugiau naudos vartotojams ir prisidėti prie konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos plėtros. Apžvelgdami šią raidą, galime vertinti pagrindinius konkurencijos politikos praeities ir likusius spręstinus uždavinius.

2. Pirmojoje šios ataskaitos dalyje apžvelgiama, kaip plėtojamos ir taikomos konkurencijos politikos priemonės, t. y. valstybės pagalbos, antimonopolinės ir susijungimų kontrolės taisyklės. Šioje dalyje taip pat pateikiama naujausia informacija apie laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių, priimtų dėl finansų ir ekonomikos krizės, taikymą. Antrojoje dalyje aptariama, kaip konkurencijos priemonėmis pasinaudota pasirinktuose sektoriuose. Trečiojoje dalyje dėmesys sutelktas į bendradarbiavimą Europos konkurencijos tinkle (EKT) ir su nacionaliniais teismais, o ketvirtojoje dalyje aptariama tarptautinė veikla. Penktojoje dalyje apžvelgiama su vartotojais susijusi veikla ir dialogas su suinteresuotosiomis šalimis. Paskutinėje šeštojoje dalyje trumpai pristatomas ES institucijų tarpusavio bendradarbiavimas. Ši ataskaita skiriasi nuo pernykštės, nes joje nėra skyriaus kuria nors itin svarbia konkurencijos politikos tema.

3. Šioje ataskaitoje pateikiama glausta Komisijos 2010 m. vykdytos veiklos konkurencijos politikos srityje santrauka. Papildomos informacijos galima rasti išsamiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente ir Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje[1].

40- OJI KONKURENCIJOS POLITIKOS ATASKAITA

KONKURENCIJOS POLITIKA – EUROPOS SąJUNGOS TURTAS

ES konkurencijos politikos tęstinumas ir raida

4. Jau keturis dešimtmečius Komisija dokumentais įtvirtina, kaip vykdo ir formuoja ES konkurencijos politiką. Šiai sukakčiai pažymėti ataskaitoje atsitraukiama nuo neatidėliotinų šių dienų reikalų ir apžvelgiama konkurencijos politikos raida.

5. 1971 m. Europos Parlamento prašymu paskelbta pirmoji konkurencijos politikos ataskaita. Netrukus Europos ekonominė bendrija susidūrė su sunkia ekonomikos krize, kurią 1973 m. sukėlė naftos kainų šuolis, po kurio infliacija itin išaugo. Ankstesnėse ataskaitose aptariama, kaip siekdama įveikti ekonomikos krizę Komisija pasinaudojo konkurencijos politika ją derindama su kitų sričių politika. Todėl konkurencijos politika jau ne pirmą kartą įtraukiama į bendras politikos priemones sprendžiant svarbiausius ekonomikos uždavinius.

6. Nors aplinkybės, kuriomis įgyvendinama ES konkurencijos politika iš esmės pasikeitė, pvz., dėl spartaus technologijų vystymosi, plėtros ir globalizacijos, pirminės 1957 m. Sutarties nuostatos, kuriomis draudžiami tam tikri konkurenciją ribojantys susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, taip pat valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės beveik nesikeitė per visą šį laikotarpį, o tai patvirtina, kad jos yra iš esmės tinkamos taikyti skirtingomis aplinkybėmis.

7. Tarybos reglamentai, kuriuose konkrečiau nustatytos Komisijos teisės ir pareigos užtikrinant politikos vykdymą, taip pat buvo labai nuoseklūs ir beveik nesikeitė. 1962 m. Tarybos reglamentas, kuriuo tiksliau apibrėžtos Komisijos teisės antimonopolinės veiklos srityje, buvo pakeistas tik 2004 m. Susijungimų kontrolės reglamentas buvo priimtas 1989 m. ir vėliau iš esmės keistas tik vieną kartą. 1999 m. buvo priimtas reglamentas, kuriuo įtvirtintos išsamios valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuostatos.

8. Komisija, kuriai suteiktos išimtinės Lisabonos sutartyje įtvirtintos konkurencijos politikos srities teisės, gali priimti išsamesnes pagrindinių priemonių, t. y. Sutarties nuostatų dėl antimonopolinių taisyklių, susijungimų ir valstybės pagalbos, taikymo taisykles. Europos teismų Liuksemburge sprendimuose keletą kartų patvirtinta taisyklių rengimo ir taikymo veiksmų laisvė; teismų praktika buvo itin svarbi konkurencijos politikos nuoseklumui ir veiksmingumui užtikrinti.

[pic]

9. Naudodamasi šia veiksmų laisve, Komisija taip pat galėjo formuoti ir atnaujinti reguliavimo sistemą, atsižvelgdama į nuolat kintančius ES kūrimo uždavinius. Vis dėlto galima aiškiai išskirti dvi visos ES konkurencijos politikos istorijos gijas: šios politikos indėlį kuriant ir išlaikant vidaus rinką bei užtikrinant vartotojų gerovę. Kartu konkurencijos politika padėjo įgyvendinti pagrindinius Sutartyse nurodytus Europos Sąjungos tikslus: konkurencingos rinkos kūrimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei tvarios plėtros.

Indėlis kuriant vidaus rinką

10. Pagrindinis pirmaisiais Europos ekonominės bendrijos dešimtmečiais nusibrėžtas prioritetas – nuosekliai šalinti valstybių narių nustatytas ir jas skiriančias kliūtis. EEB sutarties konkurencijos taisyklės, pirmiausia – antimonopolinės, padėjo nuosekliai naikinti prekybos kliūtis. Pirmojoje konkurencijos politikos ataskaitoje teigiama: „Bendrijos politika pirmiausia turi būti siekiama, kad panaikinti vyriausybės apribojimai ir kliūtys nebūtų pakeisti panašiomis privačiojo sektoriaus priemonėmis.“[2] Todėl antimonopolinių taisyklių buvo griežtai laikomasi, kad įmonės negalėtų dirbtinai pasidalyti vidaus rinkos, pvz., taikydamos rinkos pasidalijimą ir perskyrimą, diskriminaciją kainomis ar sudarydamos kitas lygiagrečiosios prekybos kliūtis. Pirmosios antimonopolinės bylos, kuriose aptariamos privačių įmonių susitarimu nustatytos lygiagrečiojo importo kliūtys, išnagrinėtos dar septintajame XX a. dešimtmetyje; šiuo atveju pirmiausia paminėtinas 1964 m. priimtas pažangus sprendimas dėl Grundig ir Consten sudaryto susitarimo[3], kuriuo remiantis buvo pasidalyta rinka ir dėl kurio Prancūzijoje ir Vokietijoje susidarė dideli tų pačių produktų kainų skirtumai. Įgyvendinant šį prioritetą, konkurencijos taisyklės aktyviai taikytos ir aštuntąjį XX a. dešimtmetį, ir vėliau, kovojant su konkurenciją ribojančiais veiksmais, pvz., rinkos pasidalijimo karteliais[4].

[pic]

11. 1989 m. pradėta susijungimų kontrolė – vienas svarbiausių laimėjimų per praėjusį keturiasdešimtmetį – turi būti vertinama atsižvelgiant į vidaus rinkoje vykusį kokybinį šuolį nuo 1987 m. Suvestinio Europos akto įsigaliojimo iki oficialaus tokios rinkos sukūrimo 1992 m. gruodžio 31 d. Nustatant konkurencijos politiką, atsižvelgta į naująsias rinkos realijas, suteikusias daugiau galimybių Europos įmonėms jungtis ir įsigyti turto už šalies ribų. Ypač reikėjo kokybinio pokyčio, ir 1989 m. Susijungimų reglamentas vainikavo dar 1973 m. Komisijos inicijuotus veiksmus; šiuo reglamentu nustatyta vieno langelio principu pagrįsta Europos masto įmonių susijungimo ir įsigijimo peržiūra[5].

Daugiau dėmesio vartotojų gerovei

12. Per pastaruosius du dešimtmečius taikydama antimonopolinę ir susijungimų politiką Komisija daugiau dėmesio skyrė vartotojų gerovei; tam pirmiausia pasitelkta vis pažangesnė ekonominė analizė. Vienas svarbiausių Komisijos darbų – Susijungimų reglamentas, kuriuo užkirstas kelias žalai vartotojams, kai susijungdamos įmonės sukuria ir stiprina dominuojančią padėtį.

13. Paskutinį XX a. ir pirmąjį XXI a. dešimtmečius Komisija vykdė antimonopolinę politiką sparčiai pereidama prie rezultatais grindžiamo metodo; dėl to pirmiausia priimtos pirmosios kartos taisyklės dėl konkurentų sudaromų susitarimų (horizontaliųjų susitarimų) ir skirtingų platinimo grandinės lygių susitarimų (vertikaliųjų susitarimų). Dėl šių naujos kartos antimonopolinių taisyklių Komisija galėjo, vertindama skirtingų susitarimų aspektus, darančius teigiamą ar neigiamą poveikį konkurencijai, sutelkti dėmesį į susitarimus, kuriuos sudaro rinkos galią turinčios įmonės, t. y. tais atvejais, kai kyla žalos vartotojams pavojus.

14. Dėl šios priežasties Komisija taip pat galėjo geriau panaudoti ribotus išteklius žalingiausiems įmonių sudaromiems susitarimams tirti, pvz., karteliams, kurie iš esmės neskatina konkurencijos, todėl visada draudžiami. Taigi šiuo atveju, kaip ir kitų įmonių antimonopolinių pažeidimų atvejais, Komisija gali skirti baudas, norėdama atgrasyti įmones nuo tokio elgesio. Kova su įsitvirtinusiais karteliais šiuo metu yra pripažįstama vienu iš svarbiausių konkurencijos politikos ramsčių; tokia padėtis buvo ne visada, ir Komisija iš pradžių veikė laipsniškai, nes apskritai nebuvo nacionalinių įstatymų ir karteliams skirtos praktikos. Remiantis vienu liudijimu, „Pasak [tuometinio už konkurenciją atsakingo Komisijos nario], keliamas tikslas buvo pradėti tirti kelis stambius kartelius, darančius itin didelę žalą Bendrijos sistemai.“[6] Tai dar kartą patvirtina siekį kurti pažangią vidaus rinką.

[pic]

15. 2002 m. konkurencijos politika patyrė nesėkmių, nes Pirmosios instancijos teismas vieną po kito panaikino tris Komisijos sprendimus uždrausti susijungimą, nes trūko pakankamos ekonominės analizės ir buvo nustatyta vertinimo klaidų. Kita vertus, tai buvo naudinga ilguoju laikotarpiu, nes Komisija nusprendė skubiai patobulinti gebėjimą atlikti sudėtingesnę ekonominę analizę, pirmiausia jau 2003 m. sudarydama specialiąją ekonomistų grupę, už kurios darbą atsakingu paskirtas vyriausiasis ekonomistas.

16. Vėlesniais metais dar daugiau dėmesio skirta ekonominiam aspektui, pirmiausia nustačius pažangesnį išsamų patikrinimą[7]; šiuo atveju atsižvelgiant į tai, ar sandoris galėjo reikšmingai riboti veiksmingą konkurenciją pagal galimus statinį ir dinaminį veiksmingumo tipus. Dėl šio naujo patikrinimo atlikdama peržiūrą Komisija galėjo neapsiriboti klausimu, ar dėl sandorio įmonė užimtų dominuojančią padėtį, todėl galėjo nagrinėti ir kitas situacijas, kai rinkos galia naudojamasi vienašališkai, norint riboti konkurenciją. Tais pačiais metais Komisija priėmė Horizontaliųjų susijungimų gaires, kuriose numatyta aiški šių vienašališkų padarinių analizės sistema[8].

17. Priėmus Komisijos įgyvendinimo prioritetų dėl dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamo antikonkurencinio elgesio[9] gaires, ekonominis metodas, kuriuo siekta padidinti vartotojų gerovę, iš esmės įtvirtintas antimonopolinių taisyklių taikymo sistemoje. Nurodytame dokumente pripažįstama, kad dominuojančios įmonės turi teisę ryžtingai konkuruoti pagal nuopelnus ir kad Komisija paprastai netirs elgesio, dėl kurio neveiksmingi ar mažiau veiksmingi varžovai būtų priversti palikti rinką, jei tai lemia konkurencija pagal nuopelnus, pvz., produktų ir paslaugų kokybė.

18. Kad daugiau dėmesio skiriama vartotojų gerovei, t. y. užtikrinama, kad rinkos galėtų suteikti daugiausia naudos vartotojams dėl kainų, našumo, inovacijų, produktų ir paslaugų kokybės ir įvairovės, – nereiškia, kad vidaus rinka prarado svarbą. Priešingai – teisiškai konkurencijos politikos ir vidaus rinkos ryšys patvirtintas Lisabonos sutartyje. Be to, kaip parodė krizė, vidaus rinkos tvarumo niekada negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Taigi, jei kyla grėsmė šiam pagrindiniam Europos Sąjungos turtui, Komisija turi būti pasirengusi pasitelkti visas turimas priemones. Pasitvirtino, kas ES konkurencijos politika, ypač valstybės pagalbos taisyklės, ypač vertinga priemonė siekiant išsaugoti vidaus rinką pirmiausia todėl, kad finansų ir pramonės rinkose išlaikomos vienodos sąlygos.

[pic]

Valstybės pagalbos kontrolės raida – nuo kuklios pradžios iki dabartinio vidaus rinkos kertinio akmens statuso

19. Valstybės pagalbos kontrolė tapo reikšmingiausiu bendrosios rinkos ramsčiu, užtikrinančiu, kad įmonės galėtų konkuruoti nepriklausomai vienodomis sąlygomis, ir nesvarbu, kurioje vietoje jos įsteigtos, taip pat apsaugančiu nuo valstybių narių subsidijų varžybų kitų valstybių narių ir bendrojo Europos intereso sąskaita. Dėl šių subsidijų varžybų ne tik būtų iššvaistyti nedideli ištekliai, bet ir būtų pakenkta ES sanglaudai.

20. ES valstybės pagalbos sistemą – pirmą kartą istorijoje taikytą eksperimentą[10] – teko laipsniškai sukurti nuo nulio; iš tiesų pradiniame Komisijos atliktame tyrime susidurta su „sudėtingų ir nuolat kintančių nacionalinių schemų, kurių dauguma buvo taikomos ilgą laiką, džiunglėmis“[11]. Beje, Teisingumo Teismas tik 1973 m. pripažino, kad Komisija gali teisėtai pareikalauti valstybių narių nurodyti įmonėms grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, nesuderinamą su Sutartimi[12]. Komisijos sprendimo taikyti šį principą kaip politiką teko laukti dar dešimtmetį. Daug pasako ir tai, kad manyta, jog 1989 m. konkurencijos politikos ataskaitoje reikia nurodyti akivaizdžią aplinkybę, kad „nors valstybės pagalba buvo toleruota arba priimta praeityje, būtina iš naujo išnagrinėti, ar ji suderinama su bendrąja rinka“[13].

21. Iš tiesų iki pat paskutinio XX a. dešimtmečio pabaigos valstybės pagalbos kontrolė buvo pavesta santykinai nedideliam darbuotojų skaičiui. Nepaisant to, priimta itin reikšmingų sprendimų, liudijančių Komisijos pasiryžimą spręsti gausiai remiamų ir neveiksmingų valstybinių įmonių klausimą, pirmiausia – stambiuose pramonės sektoriuose, vėliau pereinant prie paslaugų sektorių. Pavyzdžiui, sudaryta svarbių Komisijos ir valstybių narių susitarimų, siekiant nutraukti istoriškai valstybinėms įmonėms teiktas neribotas garantijas[14].

[pic]

Valdymas. Konkurencijos politikos įtvirtinimas visoje ES ir už jos ribų

22. Stiprėjant konkurencijos principams, tvirtėjant vidaus rinkai, Komisijai ir vis labiau į veiklą įsitraukiančioms nacionalinėms konkurencijos institucijoms (NKI) plėtojant konkurencijos politiką, atėjo laikas iš esmės pakeisti ES konkurencijos politikos valdymą. Tai padaryta atlikus vadinamąjį ES antimonopolinių taisyklių modernizavimą[15]; iš tiesų antimonopolinių taisyklių modernizavimas ir plėtra įvyko tą pačią dieną – 2004 m. gegužės 1 d.

23. Kartu Komisija parengė valstybėms narėms skirtas gaires, kuriose paaiškinta, kaip Komisija ketina vertinti paramą konkretiems visai Europai svarbiems politikos tikslams, pvz.: moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP), regioninei plėtrai, aplinkos apsaugai arba finansinių sunkumų patiriančių įmonių restruktūrizavimui. 2005 m. valstybės pagalbos kontrolė tapo svarbia ES konkurencijos politikos dalimi, kaip rodo Valstybės pagalbos veiksmų plano statusas; pagal šį įgaliojimą šis planas buvo vienas iš dviejų svarbiausių ES konkurencijos politikos prioritetų kartu su kovos su karteliais priemonių įgyvendinimo užtikrinimu. Be kita ko, daugiau dėmesio skiriant valstybės pagalbos kontrolei, padaryta pažanga siekiant „mažesnės ir tikslingesnės valstybės pagalbos“; tai parodė tiek mažėjanti santykinė valstybių narių suteiktos pagalbos suma (nuo 1,2 % ES BVP 1992 m. iki 0,62 % 2009 m., išskyrus su krize susijusias priemones) ir didėjanti bendro intereso tikslams skirtos pagalbos dalis (nuo 50 % paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje iki 84 % 2009 m.)[16]. Valstybės pagalbos veiksmų plane taip pat remiamas ekonomiškesnio metodo taikymas, kai naudojant vadinamąjį pusiausvyros tyrimą vertinamas galimas neigiamas ir teigiamas pagalbos poveikis; šį metodą pirmiausia numatyta taikyti atliekant nuodugnų pagalbos, dėl kurios paprastai labiausiai iškraipoma konkurencija, rūšių vertinimą.

[pic]

24. Įvykdžius modernizavimo reformas, NKI ir nacionaliniai teismai įgijo teisę ir pareigą tiesiogiai ir visa apimtimi taikyti visas ES antimonopolines taisykles valstybių narių tarpusavio prekybos atvejais, todėl NKI, kaip teisės aktų vykdytojos, buvo prilygintos Komisijai, ir prisijungė prie Europos konkurencijos tinklo (EKT); priėmus sprendimą Courage prieš Crehan [17] byloje, pabrėžtas teismų vaidmuo taikant antimonopolines taisykles privačiuose santykiuose; sprendime pažymėta, kad reikalinga veiksminga ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, sistema, kuri būtų bendrosios vykdymo užtikrinimo sistemos dalis[18]. Pakeisti šią sistemą nuspręsta, nes manyta, kad per beveik penkiasdešimt metų nuo antimonopolinės politikos taikymo pradžios valstybių narių konkurencijos principai tapo pažangūs, todėl jų laikymąsi galima užtikrinti decentralizuotai. Reformas paspartino ir numatoma didžiausia ES istorijoje plėtra.

25. Modernizavimas labai padėjo sudaryti vienodas sąlygas tarptautinėje rinkoje veikiančioms įmonėms, nes leido įmonėms planuoti veiklos strategiją pagal vieną, o ne pagal 27 taisyklių rinkinius[19]. EKT skatino glaudų NKI ir Komisijos bendradarbiavimą, dėl to ES antimonopolinės taisyklės taikytos geriau ir nuosekliau. Be to, pagal šią reformą, atsisakius pareigos pranešti apie susitarimus, Komisija ir NKI galėjo daugiau dėmesio skirti tiems pažeidimams, kurie padaro didžiausią žalą Europos vartotojams. Taip pat, remdamasi antimonopolinių taisyklių modernizavimo patirtimi, Komisija siekė didesnės ES ir nacionalinės susijungimų kontrolės darnos.

26. Valstybių narių ekonomikai nuolat integruojantis į nuoseklią konkurencijos sistemą, Komisija siekė skatinti bendruosius konkurencijos principus tarptautiniu lygmeniu. Kadangi ekonomika darosi vis globalesnė, vienu iš svarbiausių konkurencijos politikos tikslų tapo vienodų sąlygų pasaulyje sukūrimas. Dėl šios priežasties Komisija nuo paskutinio XX a. dešimtmečio „dvišaliais susitarimais arba daugiašalėmis derybomis pradėjo skatinti svarbiausius Bendrijos prekybos partnerius taikyti panašią politiką“[20]. Siekdama šio tikslo Komisija įgyvendino dvejopą strategiją: ji plėtojo ir stiprino tiesioginius dvišalius santykius su svarbiausiais prekybos partneriais ir daug dėmesio skyrė daugiašalėms įstaigoms, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) ir Tarptautiniam konkurencijos tinklui (TKT).

[pic]

27. Pirmasis bendradarbiavimo susitarimas su JAV, pasirašytas 1991 m., tapo ypač sėkmingo Komisijos ir JAV antimonopolinių institucijų bendradarbiavimo pagrindu. Panašūs susitarimai sudaryti su Kanada (1999 m.), Japonija (2003 m.) ir Pietų Korėja (2009 m.); šie susitarimai padėjo spręsti tarptautines antimonopolines bylas. Šias dvišales priemones papildė daugiašalis bendradarbiavimas, pirmiausia su OECD ir TKT, kuriame Komisijos aktyviai dalyvauja kaip steigėja ir kuris yra svarbus tinkamiausios praktikos, suvienodinimo skatinimo ir bendradarbiavimo rėmimo forumas.

28. Tarptautinės dimensijos svarba vis labiau pripažįstama; paskutinį kartą tai padaryta už konkurenciją atsakingo buvusio Komisijos nario Mario Monti ataskaitoje „Nauja strategija bendrajai rinkai“[21]. Nors šioje ataskaitoje nurodyti keli svarbiausi uždaviniai, tiesiogiai susiję su ES konkurencijos vidaus rinkos dimensija, pvz.: kuo darnesnis antimonopolinių taisyklių įgyvendinimas valstybėse narėse ir Komisijos bei NKI veiksmų koordinavimas, visų pirma vertinant susijungimus ir nustatant baudų skyrimo politiką, joje taip pat pabrėžiama, kad reikia labiau vienodinti konkurencijos politikos principus tarptautiniu lygmeniu, ypač sparčiausiai augančių ES prekybos partnerių. Komisija neseniai iš tikrųjų pradėjo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su ekonomiškai stiprėjančių šalių, pvz., Kinijos, Indijos ir Brazilijos, konkurencijos agentūromis. Sukurti veiksmingą konkurencijos politiką ir kultūrą yra didelis uždavinys, kuriam įveikti, kaip rodo ES patirtis, reikia laiko. Tuo pačiu metu konkurencijos agentūros ir konkurencijos teisės aktai tapo sudedamąja pagrindinio ekonomikos valdymo dalimi; tai rodo pastaraisiais dešimtmečiais itin išaugęs TKT priklausančių konkurencijos agentūrų (šiuo metu jų yra daugiau kaip 100) skaičius.

Konkurencijos politika kaip puiki priemonė konkurencingumui remti pagal strategiją „Europa 2020“

29. Ankstesnės metinės ataskaitos aiškiai parodė, kad konkurencijos politikos indėlis ir parama siekiant kitų sričių politikos tikslų yra ne tik puiki krizės sprendimo priemonė. Dabar, kai ES baigia įveikti dabartinę krizę nuožmios pasaulinės konkurencijos sąlygomis, artimiausiais metais svarbiausias konkurencijos politikos uždavinys – kuo veiksmingiau remti Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“.

[pic]

30. Konkurencijos politika yra pajėgi svariai prisidėti, nes ji yra viena iš svarbiausių geresnio rinkos veikimo skatinimo priemonių (sumaniai paskirstant išteklius, didinant našumą ir inovacijas). Todėl konkurencijos politika yra ES ekonomikos konkurencingumo pagrindas, kuris dabar kaip niekada svarbus ekonominiam ir finansiniam stabilumui užtikrinti. Dėl šios priežasties konkurencijos politiką ir konkurenciją stiprinančias reformas būtina įtraukti į ekonomikos valdymą.

31. Konkurencijos taisyklėmis taip pat pripažįstama būtinybė leisti valstybėms narėms prisidėti prie Sąjungos keliamų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų. Regioninės pagalbos gairės padeda įgyvendinti Sąjungos teritorinę sanglaudą, nes jomis skatinama skurdesnių regionų plėtra. Skirtingomis valstybės pagalbos taisyklėmis taip pat numatoma galimybė teikti mokymo paslaugas ir remti sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų galimybes gauti darbą.

32. Siekiant išspręsti ilgalaikį Sąjungos uždavinį, konkurencijos politikoje atsižvelgiama ir į kitą labai svarbią sritį – aplinkos apsaugą ir tvaraus augimo skatinimą. Užtikrindama antimonopolinių taisyklių laikymąsi energetikos sektoriuje, kuris didina tiekimo likvidumą ir saugumą vidaus rinkoje, ir priimdama Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairės, pagal kurias lengvai gauti pagalbos rinkos nepakankamumui šioje srityje šalinti, Komisija užtikrino, kad konkurencijos politika skatintų perėjimą prie tvaresnės ekonomikos.

Išvada: ES konkurencijos politikos gebėjimas atsinaujinti ir gebėjimas prisitaikyti

33. Europos Sąjungoje vyksta spartūs ir dramatiški pokyčiai. Kai kuriuos uždavinius ir problemas galima tiksliai nuspėti: krizės įveikimas, pasaulinė konkurencija ir tvari plėtra yra akivaizdžiausi. Tačiau ES neabejotinai laukia ir kiti nenumatyti uždaviniai. Vis dėlto akivaizdu, kad per visą konkurencijos politikos vykdymo laikotarpį, remiantis stabilia Sutarties sistema, pavyko prisitaikyti prie didelių nuolatinių aplinkos pokyčių. Kadangi ES konkurencijos politika pasižymi gebėjimu atsinaujinti ir gebėjimu prisitaikyti, ji ir toliau išliks vienu didžiausių Europos Sąjungos turtų.

1. Priemonės

1.1. Tolesni veiksmai po laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos krizės sąlygomis įgyvendinimo

1.1.1. Su krize susijusi parama finansų sektoriui

34. Nuo pasaulinės finansų krizės pradžios, t. y. 2008 m. rudens, Komisija teikė išsamias gaires dėl laikinų su krize susijusių paramos priemonių finansinėms institucijoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies b punktą: valstybės garantijų[22], kapitalo restruktūrizavimo[23] ar nelikvidaus turto perpirkimo priemonių[24] pavidalu suderinamumo kriterijų ir dėl reikalingų restruktūrizavimo priemonių finansinių sunkumų patiriantiems bankams[25]. Taikydama valstybės pagalbos taisykles, Komisija užtikrino, kad, nepaisant skirtų didelių valstybės paramos lėšų ir to, kad prireikus bankai paramos gavėjai buvo restruktūrizuoti, vidaus rinka būtų kuo mažiau iškreipta.

35. Siekdama pašalinti didelius valstybių narių ekonomikos sutrikimus, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Komisija priėmė daugiau kaip 200 sprendimų dėl finansų sektoriui skirtų valstybės pagalbos priemonių. Iš viso patvirtina, pataisyta arba pratęsta daugiau kaip 40 schemų, o atskiri sprendimai priimti daugiau kaip dėl 40 finansų įstaigų. 2009 m. nominali finansų sektoriui skirtos paramos, kuria pasinaudojo valstybės narės, vertė buvo 1 107 mlrd. EUR (9,3 % ES BVP), o 2008 m. – 1 236 mlrd. EUR[26].

36. Galimybė pasinaudoti valstybės garantijomis ištikus krizei buvo veiksminga priemonė, padėjusi bankams gauti lėšų ir atkurti rinkos pasitikėjimą. 2010 m. kapitalo restruktūrizavimo schemomis naudotasi ribotai, nors 2010 m. buvo ad hoc įsikišta kelis kartus. Kita vertus, 2010 m., palyginti su 2009 m., valstybės kapitalo injekcijomis naudotasi mažiau; be to, bankai, kuriems 2009 ar 2010 m. buvo skirtos nelikvidaus turto perpirkimo priemonės arba kapitalizacijos paramos priemonės, privalėjo vykdyti su restruktūrizavimu susijusius įsipareigojimus.

37. Vienas iš svarbiausių 2010 m. uždavinių – daugelio Europos bankų restruktūrizavimas; jis vykdytas vadovaujantis trimis pagrindiniais principais: i) be valstybės pagalbos atkurti ilgalaikį gyvybingumą pagal parengtą patikimą restruktūrizavimo planą; ii) bankui ir (arba) jo suinteresuotosioms šalims ir valstybei pasidalyti naštą; iii) riboti konkurencijos iškraipymus struktūrinėmis (turto išpardavimo) ir elgesio priemonėmis (draudimu įsigyti arba agresyvaus komercinio elgesio ribojimu). 2010 m. Komisija patvirtino 14 bankų restruktūrizavimą arba likvidavimą. Pagrindiniai pavyzdžiai: Aegon , Dexia , Ethias , Parex ir Sparkasse Köln/Bonn [27]; visus šiuos atvejus patvirtino Komisija, įskaitant privalomąsias elgesio ir struktūrines priemones. Komisija priėmė neigiamą sprendimą dėl Banco Privado Português ; šis bankas šiuo metu yra likviduojamas[28].

38. Dėl įsikišimo politikos didelį banko lėšų stygių 2008 m. rudenį pavyko gana greitai įveikti. Kita vertus, pirmąjį 2010 m. pusmetį pasireiškusi valstybės skolos krizė aiškiai parodė, kad nepaisant tam tikro pagerėjimo, palyginti su 2008 m. pabaigoje kilusiu krizės įkarščiu, dėl finansų rinkoms būdingos įtampos vis dėlto reikėjo tikslingą su krize susijusią paramą taikyti ir po 2010 metų. 2010 m. gruodžio 1 d. Komisija pratęsė taisyklių dėl su krize susijusių priemonių finansų sektoriui galiojimą iki 2011 m. pabaigos[29]. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad bankams kilo mažiau sunkumų gauti kapitalo rinkose, nuo 2011 m. sausio 1 d. Komisija įvedė reikalavimą pateikti restruktūrizavimo planą kiekvienam kapitalo restruktūrizavimo ar priemonės dėl nuvertėjusio turto paramos gavėjui, nepaisant to, ar bankas laikomas patikimu, ar susiduriančiu su finansiniais sunkumais.

1.1.2. Laikinosios realiajai ekonomikai skirtos sistemos įgyvendinimas

39. 2008 m. Komisija priėmė laikinąją sistemą (LS)[30], skirtą padėti įmonėms gauti lėšų krizės sąlygomis. Nuo sistemos įvedimo iki 2010 m. spalio 1 d. Komisija patvirtino 73 schemas ir keturias ad hoc pagalbos priemones. 2009 m. patvirtintos paramos vertė buvo 82,5 mlrd. EUR (0,7 % ES BVP).

40. Pagrindinės naudotos priemonės – tai suderinama ribota pagalbos suma, subsidijuojamos garantijos ir paskolos. Sąlygų, keliamų išimtiniam valstybės eksporto kredito draudimo Bendrijoje priėmimui, sušvelninimas padėjo stiprinti prekybą. Rizikos kapitalo pritaikymas taip pat teigiamai įvertintas kaip svarbus paramos privatiems investuotojams ženklas. Nedaug valstybių narių pasinaudojo subsidijuojamomis paskolomis ekologiškų produktų gamybai; apie tai pranešė penkios valstybės narės[31].

41. Atsižvelgdama į trapų atsigavimą, Komisija laikėsi nuomonės, kad LS visiškai nutraukti 2010 m. pabaigoje būtų per anksti. Turint omenyje esamą rinkos padėtį, tinkamiausiu atsaku laikytas progresyvus panaikinimas. 2010 m. gruodžio 1 d. Komisija pratęsė laikinosios sistemos galiojimą[32] iki 2011 m. pabaigos, daugiausia dėmesio skirdama MVĮ ir kelioms pasirinktoms priemonėms. Išlaikytos priemonės, kuriomis sprendžiami likę rinkos nepakankamumo klausimai, visų pirma likusios problemos, su kuriomis susiduria MVĮ, norėdamos gauti finansavimą, tačiau nustatytos griežtesnės sąlygos, norint laipsniškai pereiti prie įprastinės valstybės pagalbos tvarkos.

1.1.3. Konkurencijos politikos indėlis į Graikijos ir Airijos ekonomikos koregavimo programas

42. 2010 m. fiskalinė Graikijos būklė buvo silpna. Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), norėdami paremti Graikijos vyriausybės pastangas atkurti šalies ūkį, 2010 m. gegužės 2 d. įsipareigojo dalyvauti trejų metų ekonomikos koregavimo programoje[33], kurią finansavo euro zonos valstybės narės dvišalėmis paskolomis, kurių bendra suma – 80 mlrd. EUR, ir TVF parėmė maždaug 30 mlrd. EUR pagal rezervinį susitarimą. Graikijos institucijos sutiko su daugiamete fiskalinės konsolidacijos programa ir struktūrinėmis reformomis, kad Graikijos ekonomika grįžtų į tvarios plėtros kelią, būtų atkurtas pasitikėjimas valstybės skolos rinkomis ir išsaugotas euro zonos stabilumas. Norėdama sustiprinti Graikijos finansų sistemą, Komisija leido suteikti papildomas vyriausybės garantijas[34], todėl buvo įsteigtas Finansų stabilumo fondas, teikiantis kapitalo paramą bankams[35], ir pagal ES valstybės pagalbos taisykles pateikti šešių bankų, kurių kapitalas buvo restruktūrizuotas, restruktūrizavimo planai. Be to, ūkio koregavimo programos struktūrinės reformos apėmė konkurencijai skirtą dalį. Todėl Graikija bendradarbiavo su Komisija, rengdama naują investicijų įstatymą, dėl Graikijos konkurencijos institucijos reformų ir dėl vadinamųjų uždarųjų profesijų liberalizavimo.

43. Airijoje dėl bankų ir valstybės skolos padėtis tapo labai įtempta paskutinį metų ketvirtį. Sunki finansų krizė ir išsipūtęs nuostolingas bankininkystės sektorius sukėlė didelį Airijos valstybės skolos augimą. 2010 m. lapkričio 28 d. Komisija, Europos centrinis bankas (ECB), TVF ir Airijos institucijos susitarė dėl programos[36]. Pagal programą Airijai numatyta skirti 85 mlrd. EUR paskolą, iš jos 35 mlrd. EUR numatoma skirti bankų gyvybingumui atkurti. Pagal šią programą numatoma likviduoti du šalies bankus ( Anglo Irish Bank ir INBS ), o likusiuosius numatoma kapitalizuoti ir restruktūrizuoti pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Kalbant apie struktūrines reformas, susijusias su konkurencija, numatoma imtis įvairių politikos priemonių, kad produktų ir energetikos rinkose, taip pat kitose tinklų pramonės šakose didėtų konkurencija. Taip pat numatyta pakeisti teisės aktus, kad būtų panaikinti apribojimai, taikomi prekybai ir konkurencijai apsaugotuose sektoriuose, spręsti esamą konkurencijos teisės netaikymo tam tikriems sektoriams klausimą ir geriau taikyti atgrasymo nuo konkurenciją ribojančio elgesio priemones.

1.2. Antimonopolinių taisyklių laikymosi užtikrinimas

1.2.1. Taisyklių formulavimas . Bendrosios išimties reglamentų peržiūra

Bendrosios išimties reglamentas dėl vertikaliųjų susitarimų

44. 2010 m. balandžio 20 d. Komisija priėmė peržiūrėtą bendrosios išimties reglamentą[37] ir gaires[38] dėl vertikaliųjų susitarimų, t. y. susitarimų, kuriuos sudaro skirtingais gamybos ir platinimo grandinės lygmenimis veikiantys tiekėjai ir pirkėjai dėl produktų tiekimo bei paslaugų teikimo ir platinimo.

45. Pagrindiniu peržiūrėtose taisyklėse įtvirtintu principu išlieka tai, kad įmonės, turinčios ribotą galią rinkoje, turi teisę spręsti dėl savo produktų platinimo būdo, jei įmonių sudaromuose susitarimuose nenumatoma kainos nustatymo ar kitų pagrindinių apribojimų. Kita vertus, taisyklės peržiūrėtos, norint atsižvelgti į pirkėjų ir pardavėjų galimą galią rinkoje, todėl bendroji išimtis taikoma tik tuo atveju, jei kiekvienos susitarimo šalies rinkos dalis yra mažesnė kaip 30 %.

46. Reglamente ir jį papildančiose gairėse taip pat atsižvelgiama į sparčią interneto, kaip prekybos internete ir tarpvalstybinės prekybos galios, plėtrą, didinančią vartotojų pasirinkimą ir kainų konkurenciją. Platintojai dėl didesnio naujų taisyklių tikslumo ir nuspėjamumo yra aiškiai skatinami plėtoti veiklą internete, norėdami ne tik patys pasiekti pirkėjus, bet ir sudaryti galimybę pirkėjams juos pasiekti visoje ES; taip užtikrinamas skaitmeninės vidaus rinkos įgyvendinimas.

Bendrosios išimties reglamentai dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų

47. 2010 m. gruodžio 14 d. Komisija priėmė naujas taisykles ir gaires, skirtas horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams vertinti, t. y. susitarimams, kuriuos sudaro tuo pačiu tiekimo grandinės lygmeniu veikiančios įmonės, pvz., susitarimai dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir plėtros, gamybos, įsigijimo, pardavimo, standartizavimo ir keitimosi informacija klausimais. Šią naują priemonę sudaro du bendrosios išimties reglamentai: dėl susitarimų dėl mokslinių tyrimų ir plėtros bei dėl susitarimų dėl specializacijos ir bendros gamybos[39], taip pat juos papildančios horizontaliosios gairės[40].

48. Naujosiose taisyklėse įtvirtintu Komisijos metodu siekiama suteikti įmonėms kuo daugiau laisvės bendradarbiauti ir kartu apsaugoti konkurenciją nuo bendradarbiavimo, prieštaraujančio SESV 101 straipsniui, pvz., nuo vartotojams žalingo bendradarbiavimo. Komisijos nuomonė dėl konkurentų bendradarbiavimo iš esmės nepasikeitė nuo 2000 m., kai buvo priimtos ankstesnės taisyklės. Kita vertus, naujosios taisyklės dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų yra gerokai išsamesnės, aiškesnės ir patogesnės naudoti už anksčiau priimtas taisykles. Du pagrindiniai reformos požymiai: įtrauktas naujas skyrius apie keitimąsi informacija ir iš esmės peržiūrėtas skyrius dėl standartizavimo susitarimų. Pastarajame pirmiausia paaiškinamos pagrindinės sąlygos konkurencingiems standartų nustatymo procesams užtikrinti ir prisidedama prie tikslo – Europoje sukurti veiksmingesnių standartų sistemą, kaip išdėstyta strategijos „Europa 2020“[41] pavyzdinėje iniciatyvoje „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“.

Bendrosios išimties reglamentai pagal sektorius

49. 2010 m. kovo 24 d. buvo priimtas naujas draudimo sektoriaus bendrosios išimties reglamentas[42]. Gegužės 27 d. Komisija priėmė naujas konkurencijos taisykles dėl susitarimų, kuriuos sudaro automobilių gamintojai ir jų įgalioti atstovai, remontininkai ir atsarginių dalių platintojai[43]. Naujosiose taisyklėse bendrais bruožais suderinama konkurencijos politika automobilių rinkoje su bendrąja kitiems sektoriams taikoma priemone.

1.2.2. ES antimonopolinių taisyklių laikymosi užtikrinimas privačiuose santykiuose

50. ES antimonopolinių taisyklių laikymosi užtikrinimas privačiuose santykiuose iš esmės papildo Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų įgyvendinamą viešojo teisės vykdymo užtikrinimą. 2008 m. Komisija Baltojoje knygoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo[44], pasiūlė kelias priemones, pvz., kolektyvinį teisės gynimą ir antimonopolinių taisyklių pažeidimu padarytos žalos sumos apskaičiavimą, siekiant padidinti vartotojų ir įmonių galimybes gauti jiems padarytos žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų atlyginimą.

51. Komisijos pasiūlymai dėl kolektyvinio teisės gynimo sukėlė plačias visuomenės diskusijas, kurios peržengė antimonopolinės veiklos srities ribas, ir kaip priemonę imta taikyti kolektyvinį teisės gynimą, kai vienu ES taisyklių pažeidimu padaroma žala stambioms nukentėjusiųjų grupėms. Komisija nusprendė surengti viešąją konsultaciją, kuri turėtų padėti nustatyti būsimų teisėkūros pasiūlymų dėl kolektyvinio teisės gynimo bendruosius principus. Komunikatą, kuriame pateikiami šie principai, numatoma priimti 2011 m.

1.2.3. SESV 101 straipsnio taikymas. Karteliai

52. 2010 m. Komisija priėmė keletą sprendimų dėl kartelių[45], kuriais 70 įmonių skirta 3 mlrd. EUR baudų, taigi, daug dėmesio užtikrinant nuostatų laikymąsi ir toliau skiriama kovai su karteliais.

53. Komisija skyrė daug dėmesio siekdama padaryti procesą kuo veiksmingesnį, todėl taikė susitarimo procedūrą. 2010 m. Komisija priėmė du pirmuosius susitarimo sprendimus: išsamų sprendimą dėl susitarimo dinaminės laisvosios kreipties atmintinės (DLKA) byloje ir mišrų susitarimą pašarinių fosfatų byloje. DLKA byla buvo kertinis akmuo ES kartelių praktikoje – kad būtų pasiektas susitarimas, dalyvavo visos dešimt įmonių, o sprendimas nebuvo apskųstas.

54. Ekonomikos krizės sąlygomis dėl 2010 m. septynių priimtų sprendimų dėl kartelio pateiktos 32 paraiškos sumažinti baudą dėl „negalėjimo sumokėti“[46]; iš jų devynios buvo patenkintos atlikus nuodugnią pareiškėjų finansinės padėties analizę.

1.2.4. SESV 101 straipsnio taikymas. Kiti susitarimai ir suderinti veiksmai

55. 2010 m. Komisija nutraukė stambią antimonopolinę bylą pagal SESV 101 straipsnį oro transporto sektoriuje, nes British Airways , American Airlines ir Iberia pasiūlytus įsipareigojimus padarė teisiškai privalomus[47]. Šis sprendimas bus itin naudingas Europos vartotojams, nes užtikrins pakankamą konkurenciją transatlantinių skrydžių, pirmiausia iš Londono, srityje.

56. Finansų paslaugų sektoriuje Komisija padarė privalomus Visa įsipareigojimus dėl daugiašalių tarpbankinių mokesčių, taikomų momentiniams sandoriams debeto kortelėmis, kiek tai susiję su tarpvalstybiniais sandoriais EEE ir vidaus sandoriais devyniose EEE šalyse[48], todėl šie sandoriai atitiks MasterCard vienašalius įsipareigojimus, priimtus 2009 m. balandžio 1 d.[49], ir „įmonės indiferentiškumo metodiką“, taikomą atsiskaitymo būdams.

57. Komisija taip pat priėmė pirmąjį antimonopolinį sprendimą sveikatos paslaugų rinkoje. Komisija skyrė 5 mln. EUR baudą Prancūzijos farmacininkų asociacijai[50], pasmerkdama asociacijos rinkos elgesį Prancūzijos klinikinių laboratorinių bandymų rinkoje.

1.2.5. SESV 102 straipsnio taikymas. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

58. Komisija toliau aktyviai taikė SESV 102 straipsnį, pirmiausia energetikos sektoriuje, kur buvo priimti keturi sprendimai, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje, kur pradėta keletas tyrimų.

59. Energetikos sektoriuje Komisija tęsė 2007 m. pradėtą energetikos sektoriaus tyrimą, priimdama keturis svarbius antimonopolinius sprendimus, kuriais įmonių pasiūlyti įsipareigojimai nutraukti galimą pažeidimą buvo padaryti privalomi. Sprendimai skirti įmonėms Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Italijoje, kurios kitiems dalyviams užkerta kelią į energetikos rinkas įvairiomis priemonėmis, pvz.: ilgalaikėmis tiekimo sutartimis su perpardavimo apribojimais, ribodamos galimą vežimą ar eksporto galimybes energijos tinkluose[51].

60. IRT rinkose Komisija pradėjo tyrimą dėl IBM dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pagrindinių kompiuterių rinkoje ir prieš Google Inc. dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi paieškos, reklamos ir tarpininkavimo reklamoje internete klausimais. Komisija pradėjo du preliminarius tyrimus dėl Apple veiklos, susijusios su iPhone . Abu tyrimai buvo nutraukti Apple pasiūlius pakeisti šią veiklą[52].

Antimonopolinių ir kartelių taisyklių vykdymo užtikrinimo sprendimų skaičius pagal metus ir rūšis 2005–2010 m.

[pic]

1.3. Susijungimų kontrolė

61. 2010 m. dėl ekonomikos krizės pranešta apie nedidelį susijungimų skaičių. Komisijai iš viso pranešta apie 274 sandorius, 16 sprendimų priimta nustačius tam tikras sąlygas, tais metais nepriimtas nė vienas sprendimas, kuriuo susijungimas draudžiamas. Dauguma susijungimų, apie kuriuos pranešta, buvo patvirtinti nenustačius sąlygų pagal įprastinę ir supaprastintą procedūras, t. y. 55 % patvirtintų pranešimų.

62. 2010 m. Komisija priėmė tris sprendimus atlikusi nuodugnią analizę antrajame tyrimo dėl Oracle / Sun Microsystems [53] (žr. 2.4 dalį infra ), Monsanto / Syngenta [54] ir Unilever / Sara Lee Body [55] susijungimų etape.

63. 2010 m. lapkričio 17 d. Komisija, atlikusi nuodugnų tyrimą, leido Šveicarijos įmonei Syngenta įsigyti JAV įmonės Monsanto pasaulinio saulėgrąžų sėklų verslą su sąlyga, kad Monsanto hibridinės saulėgrąžų veislės, komercializuojamos ar pateiktos oficialiems bandymams Ispanijoje ir Vengrijoje, taip pat tėvinės linijos, naudojamos šioms hibridinėms veislėms sukurti ar šiuo metu vystomos, norint sukurti hibridines veisles Ispanijai ar Vengrijai, būtų išparduotos.

64. Komisija taip pat patvirtino tą pačią dieną Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vartojimo prekių įmonės Unilever planuojamą atlikti JAV įmonės Sara Lee Corp asmens higienos ir skalbinių priežiūros verslo įsigijimą su tam tikroms sąlygoms. Nuodugnus Komisijos tyrimas atskleidė, kad susijungimas suteiktų Unilever labai tvirtą pirmaujančią padėtį kelių dezodorantų rinkose, sujungus šalių prekių ženklus, pirmiausia Sanex su Dove ir Rexona , kurie šiuo metu konkuruoja tarpusavyje. Susijungime dalyvaujančios šalys, norėdamos pašalinti šias problemas, pasiūlė parduoti Sara Lee prekės ženklą Sanex ir susijusį verslą Europoje.

Galutinių sprendimų dėl susijungimo skaičius pagal metus ir rūšis 2005–2010 m.

[pic]

1.4. Valstybės pagalbos kontrolė

65. Didžioji 2010 m. patvirtintos pagalbos dalis buvo susijusi su horizontaliaisiais bendro Europos intereso tikslais, pvz.: kultūros ir paveldo apsauga, regionine sanglauda, aplinkos apsauga, moksliniais tyrimais, plėtra, inovacijomis ir žalos, patirtos dėl gaivalinės nelaimės, atlyginimu, neatsižvelgiant į su ekonomikos ir finansų krize susijusią pagalbą. Valstybės narės plačiai pasinaudojo Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR)[56], pagal kurį atitinkančios reglamentą priemonės gali būti suteiktos iš anksto nepranešus Komisijai, suteiktomis galimybėmis. 2010 m. valstybės narės pranešė Komisijai apie 414 tokių naujų priemonių taikymą.

66. Kiek tai susiję su patvirtintos pagalbos suma, duomenys surenkami per vienerius metus ir pateikiami du kartus per metus rengiamose valstybės pagalbos rezultatų suvestinėse. Bendra pagalba, išskyrus su krize susijusias priemones, 2009 m. sudarė 0,62 % BVP, arba 73,2 mlrd. EUR, ir nežymiai viršijo 2008 m. lygį (0,58 % BVP). Vidutiniškai 84 % pramonei ir paslaugoms skirtos paramos buvo nukreipta horizontaliesiems bendro intereso tikslams pasiekti[57].

67. 2010 m. pirmą kartą taikytas supaprastintas paketas. Šis paketas apima geriausios praktikos kodeksą[58] ir pranešimą apie supaprastintą procedūrą[59]; abiem dokumentais siekiama padidinti valstybės pagalbos procedūrų veiksmingumą, skaidrumą ir nuspėjamumą. Pirmieji geriausios praktikos kodekso taikymo rezultatai teikė vilčių, ypač dėl skundų nagrinėjimo, nes vis augo pareiškėjų, pranešančių apie jų skundų nagrinėjimo statusą, skaičius.

Valstybių narių suteiktos bendros valstybės pagalbos ES, išreikštos BVP %, pokyčiai 2004–2009 m.[60]

[pic]

1.4.1. Horizontalioji valstybės pagalba

Regioninė pagalba

68. Komisija, vadovaudamasi 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis[61], atliko statistinio poveikio regionams, kuriems laikinai suteiktas remiamos teritorijos statusas pagal 107 straipsnio 3 dalies a punktą iki 2010 m. pabaigos, skirtos valstybės pagalbos statuso ir viršutinės ribos peržiūrą. Panašiai Komisija sutiko su nacionalinės regioninės valstybės pagalbos žemėlapių, apie kuriuos pranešė trys valstybės narės (Prancūzija, Airija ir Italija) tam tikroms teritorijoms, turinčioms teisę gauti regioninę pagalbą pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pakeitimais.

69. 2010 m. Komisija patvirtino regioninę pagalbą šešiems stambiems investiciniams projektams. Keturi iš šių projektų yra iš fotovoltinių sistemų sektoriaus, trys – Vokietijoje ir vienas – Ispanijoje[62], o kiti investiciniai projektai yra iš mechanikos pramonės sektoriaus Vokietijoje ir Italijoje[63]. Be to, patvirtintos penkios ad hoc pagalbos priemonės pavienėms įmonėms, kuriomis remiamos investicijos teritorijose, priskirtose 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapiams, taip pat dešimčiai regioninės pagalbos schemų, iš kurių penkios buvo susijusios su tolimiausiais regionais. 2010 m. Komisija baigė tris oficialius tyrimus, priimdama vieną teigiamą[64] ir du neigiamus sprendimus dėl neteisėtos MVĮ skirtos priemokos Sovello AG [65] ir nesuderinamos pagalbos priemonės, skirtos Fri-el Acerra [66], dėl trūkstamo skatinamojo poveikio ir nepakankamo regioninio indėlio.

Pagalba aplinkos apsaugai

70. Komisija patvirtino keletą priemonių, skirtų energijos taupymui ir gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių paremti pagal pagalbos aplinkos apsaugai gaires[67]. Vis didėjantis šių pranešimų skaičius buvo susijęs su santykinai didele individualia pagalba (didesne negu 7,5 mln. EUR investicinė pagalba vienai įmonei) ir jai taikytas nuodugnus ekonominis vertinimas, kuris yra sudėtinė ūkiškesnio valstybės pagalbos analizės metodo dalis. Patvirtintos schemos susijusios daugiausia su pagalba vykdomiems atsinaujinančių energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams.

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos

71. Inovacijų diegimas yra esminė strategijos „Europa 2020“ dalis, o pavyzdinėje iniciatyvoje dėl Inovacijų sąjungos[68] apibrėžiama būtinybė didinti inovacijų diegimo Europoje finansavimą, kad jų rezultatai būtų geresni. Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema[69] padeda siekti šio tikslo, nes valstybėms narėms sudaromos geresnės sąlygos tikslingiau skirti valstybės pagalbą atitinkamam rinkos nepakankamumui šalinti. 2010 m. Komisija patvirtino dvylika pagalbos schemų, kurių bendra sąmata viršijo 5 mlrd. EUR pagal šią sistemą ir nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl dar vieno atvejo, kuris vėliau buvo atmestas. Penkios iš šių priemonių buvo MTP schemos, keturios – inovacijoms diegti skirtos schemos, o keturios – mišrios. Be to, atlikusi nuodugnų ekonominį vertinimą, Komisija nusprendė neprieštarauti dešimčiai pagalbos priemonių, apie kurias pranešama atskirai ir kurios skirtos dideliems MTP projektams, susijusiems su taikomais naujais procesais biometano, kompozitinių medžiagų, konkrečių aptakių struktūrų komponentų gamybai ir litografijai puslaidininkių prietaisams. Be to, ji patikrino pateiktą informaciją apie pagalbą 52 kitiems MTP projektams, viršijusiems 3 mln. EUR, tačiau kuriems nebuvo taikomas atskiro pranešimo įpareigojimas.

72. Be to, pagal BBIR buvo 40 schemų, pagal kurias pagalba buvo skiriama fundamentiniams moksliniams tyrimams, 91 – pramonės moksliniams tyrimams ir 86 – eksperimentinei taikomajai veiklai. Tuo pat metu valstybės narės taikė BBIR ir su inovacijomis susijusioms priemonėms, 42 iš jų skirtos MVĮ pramonės nuosavybės teisėms, 21 – naujoms novatoriškoms įmonėms, 24 – inovacijų diegimo konsultacijų ir paramos paslaugoms, o 11 – paskoloms aukštos kvalifikacijos personalui įdarbinti.

Pagalba rizikos kapitalui skatinti

73. Kalbant apie MVĮ skirto rizikos kapitalo finansavimą, Komisija patvirtino septynias priemones pagal rizikos kapitalo gaires[70], kurių bendra sąmata viršijo 380 mln. EUR. Trys iš šių priemonių neatitiko „saugaus uosto“ nuostatų ir buvo nuodugniai vertinamos. Be to, 2010 m. papildomai įgyvendinta vienuolika pagalbos schemų pagal BBIR, kuriuo kai kurios valstybės narės vis plačiau naudojosi su rizikos kapitalu susijusiais tikslais.

1.4.2. Pagalba anglių ir žemės ūkio sektoriams

74. Taryba, gavusi 2010 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlymą, 2010 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti[71], atsižvelgdama į tai, kad galiojantis reglamentas nustos galioti 2010 m. pabaigoje[72]. Valstybės narės galės suteikti pagalbą anglių gamybai, jei bus parengtas uždarymo planas, kurio galutinis terminas bus ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., kad būtų padengtos papildomos su kasyklų uždarymu susijusios išlaidos (socialinio aprūpinimo, vietų atkūrimo ar nuotekų šalinimo) iki 2027 m.

75. Komisija vertina žemės ūkio ir miškininkystės sektoriui suteiktą valstybės pagalbą pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires[73]. 2010 m. užregistruota 214 naujų valstybės pagalbos atvejų ir priimtas 161 sprendimas.

1.4.3. Nacionalinių teism ų įgyvendinama valstybės pagalbos teisė

76. Neseniai atliktas tyrimas parodė [74], kad šalies teismuose nagrinėjama vis daugiau bylų. 2010 m. Komisija ir toliau stengėsi tobulinti valstybės pagalbos teisės laikymosi užtikrinimo privačiuose santykiuose nacionaliniu lygmeniu sistemą ir skirti dėmesio glaudesniam bendravimui su šalių teisėjais. 2010 m. Komisija paskelbė vadovą „Nacionalinių teismų įgyvendinama ES valstybės pagalbos teisė“[75], norėdama padėti šalių teisėjams nagrinėti valstybės pagalbos bylas.

1.4.4. Ex post valstybės pagalbos priemonių stebėsena

77. Siekdama užtikrinti veiksmingą valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimą, Komisija nuo 2006 m. pradėjo vykdyti nuolatinę ex post stebėseną dėl pagal BBIR ar patvirtintas schemas suteiktų pagalbos priemonių, apie kurias nėra pranešta. 2010 m. ex post stebėseną sudarė į BBIR įtrauktos priemonės, taip pat pagalba rizikos kapitalo pavidalu, transporto, plačiajuosčio ryšio, kultūros ir laivų statybos sektoriuose. Pirmųjų veiksmų rezultatai rodo, kad schemos ir BIR veikia tinkamai. Nustatyta labai mažai esminių problemų ar procedūrinių trūkumų.

1.4.5. Susigrąžinimo politika

78. Neteisėtą pagalbą pripažinusi nesuderinama, Komisija turi teisę kreiptis į pagalbą suteikusią valstybę narę dėl jos susigrąžinimo, kad būtų atkurta ankstesnė rinkos padėtis. Susigrąžintos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos suma padidėjo nuo 2,3 mlrd. EUR 2004 m. gruodžio mėn. iki 10,9 mlrd. EUR 2010 m. gruodžio mėn.[76] Susigrąžintinos neteisėtos ir nesuderinamos paramos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 75 iki 14 %.

79. Siekdama geresnio sprendimų vykdymo užtikrinimo, Komisija 2010 m. pagal 108 straipsnio 2 dalį[77] pareiškė ieškinį trimis atvejais ir pagal 260 straipsnio 2 dalį[78] vienu atveju, todėl šiuo metu nagrinėjamos 26 bylos. 2010 m. pabaigoje Komisija nagrinėjo 41 bylą dėl pagalbos susigrąžinimo.

2. Sektorių pokyčiai

2.1. Finansų paslaugos

80. Finansų ir ekonomikos krizė ir 2010 m. alino ES finansų sektorių. 2008 m. sukurtos laikinosios reguliavimo sistemos galiojimas, sugriežtinus sąlygas, pratęstas iki 2011 m. Taigi 2010 m. daugiausia dėmesio konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo srityje skirta šiai sistemai įgyvendinti, pirmiausia restruktūrizuojant remiamas finansų įstaigas[79].

81. Kita vertus, Komisija ir toliau stebėjo kitas su sektoriumi susijusias konkurencijos politikos problemas. Komisija įteisino privalomus Visa Europe 2010 m. balandžio mėn. pateiktus įsipareigojimus dėl daugiašalių tarpbankinių mokesčių (DTM), taikomų momentiniams sandoriams debetinėmis kortelėmis, kurie taikomi ir tarpvalstybiniams sandoriams EEE, ir vidaus sandoriams devyniose EEE šalyse[80], taip pat patvirtino daugelį skaidrumo priemonių[81]. Visa Europe maksimalus svertinis DTM vidurkis pagal šiuos sandorius bus sumažintas iki 0,2 % pagal MasterCard anksčiau prisiimtus vienašalius įsipareigojimus[82]. Įsipareigojimai buvo įvertinti pagal įmonės indiferentiškumo metodiką, kuria siekiama nustatyti tokius DTM, kad įmonėms būtų nesvarbu, ar mokėjimas atliekamas debetine kortele (atsiskaitant nedelsiant) ar grynaisiais pinigais. Komisija padarė išvadą, kad Visa Europe siūlomas DTM tarifas turėtų būti privalomas, ir baigė tyrimą dėl konkrečių įsipareigojimuose nurodytų DTM, o likusi bylos dalis (įskaitant kredito kortelėms taikomus DTM) nagrinėjama toliau.

82. 2010 m. finansinių paslaugų srityje svarbus gynimo nuo monopolijų objektas buvo bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA), pirmiausia per neformalų dialogą su Europos mokėjimų taryba. Pavyzdžiui, paaiškinta, kad SEPA reikalavimus atitinkančios kortelių schemos neprivalo apimti visų 32 SEPA teritorijai priklausančių valstybių; tai suteikia realią galimybę naujoms schemoms patekti į rinką. Be to, 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai[83]. Pasiūlyme numatytos nuostatos, kuriomis draudžiama taikyti sandoriui nustatytą DTM SEPA tiesioginiam debetui pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, tačiau leista taikyti DTM sandorių atmetimo atveju tam tikromis sąlygomis.

83. 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, kuriame numatyta keletas priemonių, kuriomis siekiama padaryti ne biržos išvestinių priemonių rinkas saugesnes ir padidinti finansinę priežiūrą[84]. Pasiūlyme numatoma bendra pagrindinių sandorio šalių ES sistema ir nustatomos sąlygos dėl pagrindinių sandorio šalių sąveikos susitarimų dėl vertybinių popierių, už kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Susitarimai dėl sąveikos vertintini teigiamai konkurencijos požiūriu, nes jie suteikia vartotojams pasirinkimo galimybę ir leidžia pagrindinėms sandorio šalims sutelkti tarpuskaitos apimtį viename ūkio subjekte.

84. Komisija, baigusi dvejus su puse metų trukusią peržiūrą, dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems rinkos dalyviams ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms 2010 m. kovo 24 d. priėmė naują draudimo sektoriaus bendrosios išimties reglamentą[85] (BIR) dėl bendrų rinkinių, lentelių ir tyrimų ir dėl bendro tam tikrų rizikos rūšių (grupių) draudimo sektoriuje draudimo. Naujajame BIR Komisija nusprendė neatnaujinti dviejų iš keturių ankstesniame reglamente nustatytų bendradarbiavimo rūšių, t. y. susitarimų dėl standartinių politikos sąlygų ir saugumo priemonių; šie susitarimai aptariami 2010 m. priimtose naujose horizontaliosiose gairėse.

85. 2010 m. finansų sektoriuje susijungimų nebuvo daug. Komisija nagrinėjo mažmeninės bankininkystės paslaugų[86], turto valdymo[87] ir investicinių fondų paslaugų platinimo[88] sektorių bylas. Kelios bylos buvo susijusios su sprendimais dėl restruktūrizacijai skirtos valstybės pagalbos finansų krizės sąlygomis[89].

2.2. Energetika ir aplinka

86. 2010 m. lapkričio mėn. Komisija pristatė energetikos strategiją artimiausiam dešimtmečiui pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“[90]. Atvira ir konkurencinga bendroji rinka energetikos sektoriuje turi prisidėti prie saugaus ir tvaraus energijos tiekimo konkurencinga kaina, nes tai paskatintų sparčią atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir naujų aplinkai nekenksmingų technologijų plėtojimą.

87. 2010 m. Komisija tęsė tolesnius veiksmus pagal 2007 m. energetikos sektoriaus tyrimą ir priėmė keturis svarbiausius antimonopolinius sprendimus, kuriais Komisija įmonių siūlomus įsipareigojimus pažeidimui nutraukti padarė privalomus. Tikimasi, kad šie įsipareigojimai turės reikšmingą struktūrinį poveikį konkurencijai energijos vidaus rinkoje.

88. EDF klientų teisės pasirinkti tiekėją ribojimo byloje[91] Komisija išreiškė susirūpinimą, kad EDF galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Prancūzijoje, sudarydama tiekimo sutartis, kuriomis užkertamas kelias kitiems dalyviams patekti į rinką, atsižvelgiant į sutarčių sritį, trukmę ir išimtinį pobūdį ir įtraukiant draudimus perparduoti tiekimo sutartyse. EDF pasiūlė dešimt metų užtikrinti, kad kiti tiekėjai galėtų varžytis dėl vidutiniškai 65 % elektros energijos su stambiais Prancūzijos pramonės vartotojais kiekvienais metais ir riboti naujų sutarčių, sudarytų su stambiais pramonės vartotojais, trukmę iki penkerių metų. Be to, EDF įsipareigojo pašalinti visus perpardavimo apribojimus tiekimo sutartyse ir padėti klientams, norintiems perparduoti elektros energiją. Šie įsipareigojimai pagal planą turėjo įsigalioji 2010 m. liepos 1 d., bet buvo atidėti iki 2011 m. sausio 1 d.

89. Svenska Kraftnät (SvK) byloje[92] Komisija išreiškė susirūpinimą, kad SvK galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Švedijos elektros energijos perdavimo rinkoje, ribodama galimą eksporto pajėgumą jungiamosiose linijose, norėdama sumažinti vidaus grūstį savo tinkle ir rezervuoti šalies elektros energiją vidaus vartojimui. SvK pasiūlė eksploatuoti Švedijos elektros energijos rinką, padalijusi ją į keletą lanksčių teritorijų, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Taip prekyba elektros energija bus pritaikyta atsižvelgiant į turimą perdavimo pajėgumą per rinkos kainas, o ne per savavališkas priemones.

90. E.ON dujų byloje[93] Komisijos tyrimas parodė, kad E.ON rezervavo ilguoju laikotarpiu didžiąją dalį prieinamo transporto pajėgumo prieigos taškuose prie savo dujų perdavimo tinklų, taip galbūt užkirsdama kelią kitiems dujų tiekėjams patekti į Vokietijos dujų rinką. Komisija priėjo prie išankstinės nuomonės, kad ilgalaikis rezervavimas galėjo pažeisti ES taisykles dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje. E.ON įsipareigojo suteikti 15 % vamzdynų pajėgumo prieigos prie jos dujų tinklų iki 2010 m. spalio mėn. Nuo 2015 m. spalio mėn. E.ON toliau mažins pradinio vamzdynų pajėgumo užsakymą – iki 50 % NetConnect Vokietijos tinkle ir iki 64 % E.ON mažo kaloringumo dujų tinkle.

91. ENI byloje[94] Komisija išreiškė susirūpinimą, kad ENI galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi dujų transporto rinkose, atsisakydama suteikti konkurentams prieigą prie transporto tinklo pajėgumo, suteikdama nepraktišką prieigą ir strategiškai ribodama investicijas į ENI tarptautinę perdavimo vamzdynų sistemą. ENI taip pat galėjo turėti paskatų išstumti varžovus, norėdama apsaugoti maržą mažmeninėse dujų tiekimo rinkose. ENI įsipareigojo atlikti struktūrinį tarptautinės transporto veiklos, skirtos dujoms importuoti į Italiją iš Rusijos ir Šiaurės Europos, pardavimą.

92. Kalbant apie vykdomus tyrimus, Komisija šiuo metu vis dar nagrinėja reguliuojamų elektros energijos tarifų pavidalu suteiktą pagalbą Prancūzijoje ir Ispanijoje. Reguliuojami tarifai gali sukelti nepagrįstus kainos pranašumus galutiniams elektros energijos vartotojams ir net išstumti juos iš rinkos. Daugelyje valstybių narių reguliuojami tarifai vidutinėms ir stambioms įmonėms jau yra panaikinti arba yra naikinami. Prancūzija ketina panaikinti reguliuojamus tarifus vidutinėms ir didelėms įmonėms 2015 m. pagal elektros energijos rinkos reformos ( loi Nome ) sistemą, kurią numatoma įgyvendinti nuo 2011 m. Ispanija šiuos tarifus panaikino 2009 m.

93. Komisija patvirtino įvairias priemones, kuriomis remiamas energijos taupymas ir gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir užterštų vietų valymą pagal horizontaliosios pagalbos aplinkos apsaugai gaires[95]. Tiksliau tariant, Komisija patvirtino investicinę pagalbą, skirtą įgyvendinti naujoviškam gamybos procesui vienam Vokietijos plieno gamintojui, ir investicinę pagalbą kitam Vokietijos plieno gamintojui, kad būtų įgyvendintas procesas, kurio metu perdirbamos gaminant plieną išsiskiriančios dujos[96]. Komisija patvirtino investicinę pagalbą, skirtą biomasės katilo statybai Prancūzijoje[97], ir didelio našumo bendros šilumos ir elektros energijos elektrinės statybai Austrijoje[98]. Komisija taip pat patvirtino pagalbą dviem užterštoms vietoms Austrijoje išvalyti[99].

94. Komisija išnagrinėjo dvi individualios paramos pramoninio masto anglies dioksido surinkimo ir saugojimo parodomiesiems projektams priemones. Komisija patvirtino investicinę pagalbą parodomajam anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektui Roterdame, kur anglies dioksidas iš elektros energijos gamybos yra surenkamas ir saugomas išeikvotame dujų telkinyje[100]. Komisija taip pat patvirtino investicinę pagalbą Nyderlandų elektros energijos generatoriui pagal projektą, kuriame anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija bandoma dujinimo procese[101].

95. Elektros energijos tiekimo saugumo srityje Komisija patvirtino paramą 400 MW šiluminės elektrinės statybai Latvijoje[102] remiantis daugeliu konkrečių veiksnių, įskaitant Latvijos energijos rinkos atskyrimą, didėjančią Latvijos priklausomybę nuo dujų ir Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės uždarymą 2009 m. Komisija taip pat patvirtino Nyderlandų schemą, kai taikomos mokesčių lengvatos, norint skatinti investicijas į smulkių dujų telkinių Nyderlandams priklausančiame kontinentiniame šelfe Šiaurės jūroje tyrimą ir eksploatavimą[103]. Komisija patvirtino Ispanijos pagalbos schemą, pagal kurią elektros energijos gamintojams kompensuojama už vietinės anglies naudojimą daliai produkcijos gaminti; tai laikoma įsipareigojimu teikti viešąsias paslaugas[104]. Nors pagal Elektros energijos rinkos direktyvą[105] valstybėms narėms leidžiama imtis tokių priemonių, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas, vis dėlto šioms priemonėms taikomos valstybės pagalbos taisyklės, pirmiausia Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą[106]. Komisija nenustatė akivaizdžių vertinimo klaidų Ispanijos pateiktame paaiškinime dėl įsipareigojimo teikti viešąsias paslaugas apibrėžimo ir patvirtino, kad visi sistemos reikalavimai buvo įvykdyti. Be to, kadangi schema pereinamojo pobūdžio, Ispanija įsipareigojo jos taikymo nepratęsti po 2014 m. ir taip pat įsipareigojo užtikrinti schemos atitikimą galiojančioms ir būsimoms ES taisyklėms dėl valstybės pagalbos anglių pramonei.

2.3. Elektroniniai ryšiai

96. Pagal strategiją „Europa 2020“ Komisija 2010 m. rugpjūčio 26 d. pradėjo vykdyti Europos skaitmeninę darbotvarkę[107]. Joje nustatomi Komisijos prioritetai skaitmeninės ekonomikos srityje, vienas iš jų – įsteigti bendrąją telekomunikacijų paslaugų rinką. Tiksliau – darbotvarkėje nustatomas Komisijos tikslas iki 2015 m. beveik visiškai panaikinti tarptinklinių ir šalies tarifų skirtumą. Darbotvarkėje taip pat nusibrėžiamas ambicingas tikslas – užtikrinti spartaus ir itin spartaus interneto prieigą Europoje.

97. 2010 m. dėl veiksmingesnės konkurencijos, atsižvelgiant į konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimą, sektorių reguliavimą, technologinius pokyčius ir naujus veiklos modelius, nukrito kainos už elektroninių ryšių paslaugas ir inovacinių paslaugų pasiūlymus. 2010 m. birželio mėn. paskelbta Komisijos ataskaita[108] parodė, kad ES telekomunikacijų rinkos tampa vis konkurencingesnės dėl Komisijos rekomendacijų konsultavimo ir peržiūros procese pagal ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemą.

98. Telekomunikacja Polska byloje[109] Komisija 2010 m. kovo 1 d. išsiuntė prieštaravimus Lenkijos operatoriui, išdėstydama išankstinę išvadą, kad šis pažeidė 102 straipsnį, nes piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir atsisakė teikti atlygintiną prieigą prie savo didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų.

99. France Télécom ir Deutsche Telekom JK patronuojamųjų įmonių susijungimas[110], patvirtintas 2010 m. kovo 1 d., pabrėžė spektro nuosavybės svarbą plėtojant 4G tinklus. Tyrimas parodė, kad dėl bendro gretimo šalių spektro naujasis ūkio subjektas būtų vienintelis mobiliojo tinklo operatorius JK, galintis teikti naujosios kartos mobiliąsias duomenų paslaugas, pasitelkiant ilgalaikės plėtros technologiją sparčiausiu įmanomu greičiu vidutinės trukmės laikotarpiu. Todėl sprendimas dėl patvirtinimo buvo duotas su sąlyga, kad, inter alia , šalys išparduos ketvirtadalį savo bendro spektro 1 800 MHz diapazone.

100. Siekdama svarbių tikslų – sparčiosios plačiajuosčio ryšio aprėpties visiems Europos gyventojams ir itin sparčių plačiajuosčio ryšio abonementų ne mažiau kaip 50 % Europos namų ūkių iki 2020 m., Komisija įvertino ir patvirtino valstybės pagalbos ir kitų viešųjų lėšų naudojimą pagal plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo gaires[111] dėl apie 1,8 mlrd. EUR, dėl kurių bendros investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus yra daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR.

2.4. Informacinės ir ryšių technologijos (I RT)

101. Veiksmingi IRT produktai ir paslaugos būtini pažangiam augimui, kuris nurodytas kaip vienas iš svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Būtina išsaugoti galimybes naujoms įmonėms ateiti į rinką ir konkuruoti su įsitvirtinusiais rinkos dalyviais, kad būtų įgyvendintos skaitmeninės ekonomikos galimybės. Konkurenciją galima skatinti užtikrinus tinklų sąveiką ir nustačius veiksmingus standartus, nes tai padeda patekti į rinką daugiau dalyvių ir mažina inovacijų diegimo išlaidas.

102. Šiomis aplinkybėmis Komisija bendradarbiavimo susitarimų gairėse, kurios priimtos 2010 m. gruodžio 14 d., siekė suteikti daugiau rekomendacijų dėl standartizavimo susitarimų. Norint užtikrinti teigiamą standartizavimo poveikį, standartų nustatymo procesas turi būti skaidrus ir prieinamas visiems suinteresuotiesiems rinkos dalyviams. Be to, intelektinės nuosavybės teisių turėtojai raginami pagal licenciją suteikti teises sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis (FRAND įsipareigojimas) ir nuosekliai jų laikytis, kad būtų užtikrinamas standarto pasiekiamumas.

103. 2010 m. pavasarį Komisija lygiagrečiai pradėjo du išankstinius tyrimus dėl Apple vykdomos su iPhone susijusios verslo praktikos[112]. Kadangi Apple leido pasinaudoti garantinio remonto paslaugomis tik toje šalyje, kurioje iPhone yra įsigytas, tai galbūt galėjo sukelti EEE rinkos padalijimą. Apple taip pat apribojo licencijos sutarties su nepriklausomais kūrėjais sąlygas, pareikalaudama naudotis Apple sukurtomis programavimo priemonėmis ir patvirtintomis programinės įrangos kalbomis, atsisakant tretiesiems asmenims priklausančios programinės įrangos. Tai galėjo pašalinti konkurenciją taikomųjų programų, sukurtų naudoti kitose mobiliosiose platformose, srityje. 2010 m. rugsėjo mėn. Apple nusprendus pradėti teikti tarptautines iPhone garantinio remonto paslaugas EEE ir sušvelninti apribojimus, taikomus iPhone taikomųjų programų kūrimo priemonėms, Komisija nusprendė baigti abu tyrimus.

104. 2010 m. liepos 26 d. Komisija pradėjo oficialų antimonopolinį IBM Corporation tyrimą dėl dviejų skirtingų galimų ES antimonopolinių taisyklių pažeidimų, susijusių su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pagrindinių kompiuterių rinkoje[113]. Tyrime daugiausia dėmesio skirta įtariamam IBM atliekamam pagrindinės įrangos susiejimui su pagrindine operacine sistema ir įtarimams, kad IBM vykdo antikonkurencinę veiklą, išstumdama konkuruojančius pagrindinių įrangos priežiūros paslaugų teikėjus.

105. 2010 m. lapkričio 30 d. Komisija pradėjo oficialią procedūrą prieš Google [114], siekdama toliau nagrinėti kaltinimus, kad Google piktnaudžiavo dominuojančia rinkos padėtimi paieškos, reklamos ir reklamos tarpininkavimo internete klausimais, gavus skundus iš kelių paieškos paslaugų teikėjų.

106. Microsoft nusiuntė Komisijai dvi pirmąsias ataskaitas dėl programinės įrangos Choice Screen , kurią Microsoft įsipareigojo platinti Windows naudotojams EEE, įgyvendinimo, kad būtų suteiktas nešališkas pasirinkimas iš plačiausiai naudojamų interneto naršyklių[115]. Iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos Choice Screen apsilankyta daugiau kaip 270 mln. kartų ir per šią programinę įrangą atsisiųsta daugiau kaip 84 mln. interneto naršyklių.

107. 2010 m. sausio 21 d. Komisija patvirtino planuojamą pirmaujančio saugomos duomenų bazių programinės įrangos pardavėjo Oracle Corporation atliekamą Sun Microsystems įsigijimą[116]. Įsigijimas iškėlė klausimą dėl atvirojo kodo programinės įrangos produktų, pvz., Sun duomenų bazės MySQL poveikio. Po antrojo tyrimo etapo Komisija besąlygiškai patvirtino įsigijimą.

108. Komisija su sąlygomis patvirtino Cisco vykdomą Tandberg įsigijimą[117], nes tyrimas atskleidė problemų, susijusių su pažangiausių technologijų vaizdo konferencijos produktų rinka dėl sąveikos klausimų. Sąlygoms priskirtas Cisco parengto Telepresence Interoperability protokolo išpardavimas nepriklausomam pramonės subjektui, kad būtų užtikrinta tinklų sąveika ir leidžiama kitiems pardavėjams dalyvauti plėtojant protokolą.

2.5. Žiniasklaida

109. Kalbant apie perėjimą prie skaitmeninės transliacijos, 2010 m. lapkričio mėn. Komisija išsiuntė oficialų pranešimą Prancūzijos institucijoms dėl 2007 m. Prancūzijos įstatymo, kuriuo esamiems analoginės televizijos transliuotojams leista gauti papildomą šalies televizijos kanalą, vykdant perėjimą prie skaitmeninių technologijų. Trūkstant įtikinamų įrodymų, kad šie televizijos transliuotojai įgijo papildomus kanalus pagal nešališkus, skaidrius, nediskriminuojančius ir proporcingus kriterijus, Komisija laikėsi nuomonės, kad ES teisė pažeista[118].

110. 2010 m. rugsėjo mėn. vykstant pažeidimo procedūrai dėl Italijos transliacijos teisės akto, Italijos ryšių institucija priėmė kriterijus ir taisykles, kuriais siekta užtikrinti, kad naujiems transliuotojams ir mažoms esamoms įmonėms būtų skirta daugiau dažnių iš „skaitmeninio dividendo“. Konkursą šiems dažniams gauti numatoma paskelbti 2011 m.

111. 2010 m. gruodžio mėn. Komisija patvirtino News Corporation vykdomą JK mokamos televizijos operatoriaus British Sky Broadcasting (BSkyB)[119] įsigijimą. Komisija padarė išvadą, kad sandoris nesukels reikšmingų kliūčių veiksmingai konkurencijai, nepažeidžiant JK kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo, ar įsigijimas suderinamas su JK siekiu užtikrinti žiniasklaidos priemonių įvairovę.

112. Komisija ir toliau tvirtino valstybės finansavimą, skirtą visuomeniniams transliuotojams, jei su viešosiomis paslaugomis susiję įgaliojimai ir finansavimas nustatomi skaidriai ir jei valstybės lėšos neviršija sumos, reikalingos visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti. 2010 m. liepos 20 d. Komisija teigiamu sprendimu baigė oficialius naujų Prancūzijos ir Ispanijos visuomeninių transliuotojų finansavimo sistemos tyrimus, atsižvelgdama į tai, kad šios grandinės atsisakė reklamos[120], ir baigė tyrimą dėl esamos finansavimo priemonės, taikomos Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams, kai Nyderlandai padarė pakeitimus ir prisiėmė oficialius įsipareigojimus[121].

2.6. Farmacijos pramonė

113. Komisija, baigusi farmacijos sektoriaus tyrimą 2009 m.[122], paskelbė apie vadinamosios skaidrumos direktyvos, kuria nustatomos minimalios kainodaros ir kompensavimo procedūrų taisyklės[123], peržiūrą. Atliekant peržiūrą numatoma nagrinėti būdus, padidinančius šių priemonių skaidrumą ir padedančius išvengti susijusio delsimo teikti į rinką vaistus, ypač nepatentuotais pavadinimais. Kai kurios valstybės narės (pvz., Ispanija, Italija ar Austrija) taip pat pasinaudojo sektoriaus tyrime pareikštomis rekomendacijomis, skirtomis pagerinti vaistų nepatentuotais pavadinimais patekimą į rinką.

114. Sektoriaus tyrimas taip pat paskatino žengti dar vieną Komisijos remiamą ir siūlomą žingsnį Bendrijos patento ir specialios Europos bylinėjimosi dėl patentų sistemos link. 2010 m. gruodžio 10 d. Taryba nurodė, kad vienintelis būdas sukurti bendrą ES patentų sistemą yra glaudesnis bendradarbiavimas. Tokį pasiūlymą Komisija pateikė 2010 m. gruodžio 14 d.[124]

115. Komisija taip pat pradėjo stebėti ES sudaromus susitarimus dėl patento[125]. Probleminių susitarimų dėl patentų farmacijos sektoriuje dalis sumažėjo iki 10 % nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn., palyginti su 22 % sektoriaus tyrime nurodytu laikotarpiu (2000 m. sausio mėn.–2008 m. birželio mėn.). Tačiau tai, kad tuo pačiu metu bendras susitarimų dėl patentų skaičius išaugo, parodė, jog įmonėms Komisijos vykdomi užtikrinimo veiksmai netrukdo sudaryti susitarimų.

116. Šiuo metu rengiami įvairūs vykdymo užtikrinimo veiksmai yra tiesioginis sektoriaus tyrimo padarinys. Komisija nagrinėja susitarimus dėl patentų, kuriuos sudarė Servier ir daugelis vaistų nepatentuotais pavadinimais rinkos dalyvių dėl hipertenzijai gydyti skirto vaisto perindoprilo[126]. Panašiais klausimais Komisija taip pat pradėjo oficialias tyrimo procedūras dėl Danijos farmacijos įmonės Lundbeck, tiksliau – dėl šios įmonės gaminamo antidepresanto citalopramo[127].

117. Farmacijos sektorius taip pat tapo prioritetu daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI). Pvz., Jungtinės Karalystės Sąžiningos prekybos biuras (OFT) 2010 m. vasario mėn. paskelbė prieštaravimo pareiškimą įmonei Reckitt Benckiser , o ji sutiko su pažeidimu ir įsipareigojo sumokėti 10,2 mln. GBP baudą[128]. Italijos NKI pradėjo oficialų tyrimą dėl įmonės kūrėjos Pfizer , kuri galėjo piktnaudžiauti patentų sistema dirbtinai pratęsdama vaistui latanoprostui taikomą patentinę apsaugą.

118. Farmacijos sektoriuje ir toliau pasireiškė susijungimo tendencijos, pastebimos įmonių kūrėjų ir vaistų nepatentuotais pavadinimais rinkos segmente. Pagrindinėms išnagrinėtoms byloms priskiriamos Abbott / Solvay Pharmaceuticals , Teva / Ratiopharm ir Novartis / Alcon [129]. Šių bylų tyrimas baigtas pirmajame etape prisiėmus įsipareigojimus. Kadangi farmacijos įmonės dažnai veikia visame pasaulyje, atliekant procedūras bendradarbiauta su kitomis pasaulio šalių konkurencijos institucijomis.

2.7. Sveikatos priežiūros paslaugos

119. Komisija priėmė pirmą antimonopolinį sprendimą sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje, paskirdama 5 mln. EUR baudą Prancūzijos farmacininkų asociacijai (ONP)[130]. Komisija pasmerkė ONP veiksmus Prancūzijos klinikinių laboratorinių tyrimų rinkoje. Komisija nustatė, kad ONP ribojo galimas kainų nuolaidas klinikiniams tyrimams ir apribojo tam tikrų laboratorijų grupių plėtrą, norėdama apsaugoti didžiosios savo narių dalies turtinius interesus.

120. 2010 m. Komisija išnagrinėjo daug skundų, pateiktų privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, dėl galimo nesąžiningo elgesio ar per didelių kompensacijų viešojo sektoriaus ligoninėms. Šiuos skundus paprastai pareikšdavo tų valstybių narių, kurių sveikatos priežiūros rinkos buvo atviresnės konkurencijai (pvz., Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų), rinkos dalyviai.

2.8. Transportas

121. 2009 m. ekonomikos nuosmukis itin paveikė beveik visus transporto sektorius, tačiau nuo 2010 m. šie sektoriai pradeda pamažu atsigauti. Iki 2010 m. pabaigos kainos oro ir jūrų transporto sektoriuose iš esmės grįžo į prieš krizę buvusį lygį.

2.8.1. Oro transportas

122. 2010 m. liepos 14 d. Komisija baigė didelę antimonopolinę bylą pagal 101 straipsnį oro transporto sektoriuje, padarydama British Airways , American Airlines ir Iberia [131] pateiktus įsipareigojimus teisiškai privalomus ir taip nuslopindama susirūpinimą dėl konkurencijos, kylantį dėl šių įmonių susitarimo derinti kainas, pajėgumą, tvarkaraščius, rinkodarą, pardavimo pajamas ir dalytis pajamomis iš transatlantinių maršrutų. Siekdamos išspręsti nurodytas su konkurencija susijusias problemas, visos trys oro linijų įmonės įsipareigojo suteikti septynis laiko tarpsnius Londono Heathrow arba Londono Gatwick oro uostuose keturiais maršrutais, pasiūlyti tarifų suderinamumą ir specialiąsias sutartis dėl tarifų paskirstymo, taip pat suteikti konkurentams galimybę naudotis keleivių lojalumo programomis. Šis sprendimas bus labai naudingas Europos vartotojams, nes užtikrins tinkamą konkurenciją skrendant transatlantiniais skrydžiais, pirmiausia iš Londono.

123. 2010 m. oro transporto koncentracija – tai svarbus susijungimų kontrolės klausimas, parodantis vykstančią pramonės konsolidaciją. 2010 m. liepos 14 d., atlikusi rinkos tyrimą, Komisija patvirtino British Airways ir Iberia susijungimą, kuris parodė, kad susijungęs subjektas ir toliau pakankamai konkuruos keleivių ir oro krovinių gabenimo, taip pat antžeminių paslaugų teikimo srityje[132]. 2010 m. liepos 27 d. Komisija patvirtino United Airlines ir Continental Airlines , dviejų JAV įsteigtų vežėjų, teikiančių keleivių ir krovinių pervežimo oru tarp EEE ir JAV paslaugas, susijungimą[133]. Rinkos tyrimas patvirtino papildomą šių įmonių transatlantinių tinklų pobūdį. Gavusi pradinių duomenų, kad dėl siūlomos koncentracijos Olympic Air ir Aegean Airlines gaus labai didelę rinkos dalį daugeliu maršrutų[134], 2010 m. liepos 30 d. Komisija pradėjo nuodugnų planuojamo susijungimo tyrimą.

124. 2010 m. balandžio mėn. Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis Eyjafjallajökull paskleidė vulkaninių pelenų debesį, uždengusį didžiąją Europos dalį, išskyrus Viduržemio jūros regiono oro erdvę. 2010 m. gegužės 4 d. Taryba sutiko „atšaukti galiojančią teisinę sistemą, taikomą galimoms valstybių narių paramos priemonėms“ (SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas) ir padarė išvadą dėl ES atsako į vulkaninių pelenų debesies padarinius oro transportui. Kita vertus, 2010 m. nė viena valstybė narė nepareiškė ketinimo suteikti valstybės pagalbą oro transporto pramonei dėl nurodytų aplinkybių.

125. Keliais atvejais valstybės pagalba investicijoms į oro uosto infrastruktūrą buvo patvirtinta kaip suderinama su vidaus rinka ir skirta oro uostams JK ( Derry oro uostas), Suomijoje ( Vaasa oro uostas ir Oulu oro uostas) ir Latvijoje (Rygos oro uostas)[135]. Komisija taip pat baigė oficialią tyrimo procedūrą dėl Bratislavos oro uosto ir Ryanair iki 2016 m. sudaryto susitarimo, ir priėjo prie išvados, kad Ryanair nebuvo suteiktas pranašumas[136].

126. 2010 m. vasario mėn. Komisija pradėjo oficialias tyrimo procedūras dėl ČSA-Czech Airlines valstybinės įmonės ( Osinek ) suteiktos paskolos valstybės pagalbos aspektų, taip pat dėl tolesnio paskolos užtikrinimo liberalizavimo[137] ir keleto kitų priemonių, kurias Vengrijos institucijos suteikė šalies oro vežėjui Malév , atsižvelgdamos į šios įmonės privatizavimą ir tolesnį pakartotinį nacionalizavimą[138] 2010 m. gruodžio mėn. Galiausiai 2010 m. lapkričio mėn. Komisija patvirtino sanavimo pagalbą, kurios vertė – 52 mln. EUR paskola Maltos vežėjui, skraidančiam su Maltos valstybės vėliava[139], kad Air Malta galėtų įveikti likvidumo problemas, kol Komisijai bus pateiktas patikimas restruktūrizavimo planas.

2.8.2. Geležinkelių ir vidaus transportas

127. 2010 m. rugsėjo 17 d. Komisija priėmė pasiūlymą peržiūrėti pirmąjį geležinkelių paketą[140]. Pasiūlymu siekiama padidinti konkurenciją geležinkelio rinkoje, kad būtų pagerintos galimybės naudotis su geležinkeliu susijusiomis paslaugomis, pvz., terminalų ir priežiūros įranga, ir sustiprintos šalies geležinkelių reguliavimo institucijų galios.

128. Valstybės pagalbos kontrolės srityje Komisija 2010 m. vasario mėn. priėmė pirmą sprendimą, kuriuo pritaikytas naujasis reglamentas dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų, įsigaliojęs 2009 m. gruodžio 3 d.[141] Taip Komisija baigė 2008 m. pradėtą oficialią tyrimo procedūrą dėl Danijos geležinkelių įmonės Danske Statsbaner (DSB)[142] sudarytų viešųjų paslaugų sutarčių. Komisija nustatė, kad kompensacijos, kurias Danijos vyriausybė kiekvienais metais moka DSB išlaidoms, susijusioms su viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų tenkinimu, padengti, buvo griežtai apribotos šiomis išlaidomis. 2010 m. gegužės 26 d. Komisija patvirtino Société nationale des chemins de fer belges (SNCB) planą dėl įmonės krovinių vežimo veiklos restruktūrizavimo[143] ir 2010 m. gruodžio mėn. patvirtino apie 128 mln. EUR dydžio sanavimo pagalbą BDZ EAD, valstybinei Bulgarijos geležinkelių įmonei, veikiančiai krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu rinkose[144].

129. Susijungimų kontrolės srityje Komisija patvirtino keletą įsigijimų, iškėlusi sąlygą išparduoti veiklą tam tikrose geografinėse rinkose, pvz., dėl siūlomo JK geležinkelio ir autobusų operatoriaus Arriva plc įsigijimo iš Deutsche Bahn [145] arba nustačius įsipareigojimus užtikrinti veiksmingą prieigą naujiems rinkos dalyviams, pvz., bendrai įmonei New Eurostar , kurią įsteigė SNCF ir London Continental Railways [146].

2.8.3. Jūrų transportas

130. 2010 m. Komisija ir toliau dėjo pastangas gerinti santykius su trečiosiomis šalimis antimonopoliniais klausimais jūrų transporto srityje. Komisija nuosekliai pasisako už antimonopolinių taisyklių netaikymą tam tikriems konsorciumams – linijinės laivybos vežėjų bendradarbiavimui dėl bendro krovinių vežimo paslaugų, kartu drausdama visų formų susitarimus dėl kainų ir pajėgumo nustatymo.

131. 2010 m. sausio mėn. Komisija pradėjo procedūrą dėl Baltic Max Feeder schemos, pagal kurią konteinerinių laivų savininkai ketino kartu padengti išlaidas, susijusias su laivų eksploatacijos nutraukimu[147]. Vėliau planuotos schemos buvo atsisakyta ir byla baigta.

132. Komisija sausio mėn. taip pat pirmą kartą patvirtino pagalbą, skirtą projektui „Jūrų greitkeliai“, atsižvelgdama į jūrų gaires ir papildomas pagalbos gaires[148]. Projektas yra susijęs su jūrų susisiekimo linijos tarp Prancūzijos Nantes-Saint Nazaire uosto ir Ispanijos Gijón uosto įsteigimu[149]; siekiama aptarnauti nuo 3 iki 5 % transporto, šiuo metu vykstančio vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies sausumos keliais.

133. Kiek tai susiję su valstybės pagalba uostų infrastruktūrai finansuoti, Komisija nusprendė pradėti tyrimą, norėdama surinkti informaciją, reikalingą geriau suprasti uostų veikimą ir viešąjį jų infrastruktūros finansavimą. Komisija, gavusi tyrimo rezultatus, galės apibrėžti patikimą metodą šios srities pažangai pasiekti.

2.9. Pašto paslaugos

134. Pagal trečiąją Pašto paslaugų direktyvą[150] daugelis valstybių narių privalo iki 2010 m. gruodžio 31 d. visiškai atverti rinką ir panaikinti likusias rezervuotas sritis; vienuolikai valstybių narių šis terminas pratęstas dvejiems metams[151]. Liberalizavimo procesas vyksta sklandžiai ir kai kurios valstybės narės (Estija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė) jau visiškai atvėrė pašto rinkas dar prieš terminą. Nepaisant iki šiol padarytos pažangos, tikroji konkurencija, ypač pašto siuntų segmente, dar tik pradeda formuotis. Būtina užtikrinti, kad galima kompensacija, kurią gauna universaliųjų paslaugų teikėjas už viešųjų paslaugų teikimą, atitiktų faktines paslaugų sąnaudas ir tai nebūtų nesąžiningas pranašumas; šis užtikrinimas leistų sudaryti vienodas sąlygas konkurentams ir skatinti pašto paslaugų konkurenciją.

135. Komisija 2010 m. tęsė tyrimą, pradėtą 2007 m., dėl tariamos per didelės kompensacijos, skirtos Deutsche Post AG [152] už universaliųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą nuo 1989 iki 2007 m. Teisingumo Teismui patvirtinus 2002 m. Komisijos sprendimo panaikinimą[153], Teisingumo Teismo reikalavimu atliekamas tęstinis tyrimas pagal išsamų metodą, apimantį visas Deutsche Post suteiktas universaliąsias paslaugas.

136. 2010 m. Komisija tęsė oficialią tyrimo procedūrą, pradėtą 2009 m., siekdama ištirti, ar tam tikros priemonės taikytos Belgijos pašto operatoriaus De Post – La Poste naudai atitinka ES valstybės pagalbos taisykles[154]. 2009 m. liepos 13 d. pradėtas Komisijos tyrimas vyksta sparčiai, aktyviai bendradarbiaujant su Belgijos institucijomis ir yra susijęs su įvairiomis priemonėmis, įskaitant kompensaciją, kurią suteikė Belgija, viešųjų paslaugų užduotims, kapitalo injekcijoms, atleidimui nuo pensijų įsipareigojimų, pastatų perleidimui ir mokesčių lengvatoms.

137. Komisija, priėmusi galutinį sprendimą 2010 m. sausio 26 d.[155], baigė oficialią tyrimo procedūrą, kurioje išnagrinėjo galimą valstybės pagalbą, suteiktą Prancūzijos La Poste naudai neribotos valstybės garantijos pavidalu dėl įmonės viešosios teisės statuso. Komisija neginčijo La Poste viešųjų paslaugų misijos ar šios įmonės valstybės nuosavybės ir valdymo, atsižvelgdama į Europos taisyklių dėl valstybėse narėse taikomų turto reglamentavimo sistemų neutralumo. Kita vertus, Komisija manė, kad valstybės garantija, susijusi su specialiu La Poste statusu yra nesuderinama valstybės pagalba, todėl ji nutrauktina; tai padaryta pavertus La Poste uždarąja akcine bendrove 2010 m. kovo 1 d.[156]

2.10. Automobilių pramonė

138. 2010 m. variklinių transporto priemonių sektorius pradėjo bristi iš krizės, smogusios itin stipriai 2008 ir 2009 m. Prie būsimų šiai pramonei keliamų uždavinių priskiriama būtinybė išlaikyti šį atsigavimą, pradėti veiksmingiau išteklius naudojančių automobilių gamybą ir pritaikyti platinimo tinklus pagal paklausą ir stiprėjančią tarptautinę konkurenciją. Galimi konkurencijos klausimai apima reikalingo sektoriaus restruktūrizavimo valdymą ir ekologiškesnių automobilių kūrimą, kartu išlaikant vienodas sąlygas.

139. 2010 m. gegužės 27 d. Komisija priėmė naujas konkurencijos taisykles, taikomas susitarimams, kuriuos sudaro transporto priemonių gamintojai ir jų įgaliotieji atstovai, remontininkai ir atsarginių dalių platintojai. Nauja sistema taikoma bendrajam vertikaliosios bendrosios išimties reglamentui, priimtam 2010 m. balandžio 20 d., susitarimams nuo 2010 m. dėl antrinių rinkų ir 2013 m. dėl naujų transporto priemonių prekybos rinkų. Be to, Komisija priėmė Reglamentą Nr. 461/2010[157], kuriame išdėstomos trys papildomos pagrindinės sąlygos, susijusios su atsarginių dalių platinimu, ir išsamus papildomų gairių rinkinys, skirtas vertikaliesiems susitarimams šiame sektoriuje vertinti[158]. Naujosiomis taisyklėmis lanksčiai ir proporcingai reaguojama į skirtingo intensyvumo konkurenciją pirminėje ir antrinėje rinkose, taip pat bendrai su bendrąja sistema suderinamos taisyklės, taikytinos automobilių gamintojų ir jų įgaliotųjų atstovų, remontininkų ir atsarginių dalių platintojų sudaromiems tarpusavio susitarimams.

140. 2010 m. Komisijai pranešta apie 15 susijungimų automobilių pramonėje; visi jie patvirtinti pirmajame etape nenustačius įsipareigojimų. Vienintelė su automobilių gamintojais susijusi byla buvo Kinijos įmonių Geely ir Daqing [159] atliktas Volvo cars įsigijimas.

141. Automobilių sektorius turėjo galimybę pasinaudoti išimtinėmis paramos priemonėmis pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, jei patvirtintos schemos neapsiribojo šia veikla, bet buvo atviros visiems ūkio sektoriams. Komisija 2010 m. vasario mėn. patvirtino planus, apie kuriuos pranešė Švedija, kad būtų suteikta garantija, leidžianti Saab Automobile AB [160] gauti Europos investicijų banko (EIB) paskolą 1 mlrd. EUR bendrosios vertės investiciniam projektui, susijusiam, inter alia , su veiksmingu degalų naudojimu ir automobilių saugumu keliuose, finansuoti. 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija patvirtino panašią Švedijos garantiją, skirtą padėti Volvo Cars Corporation gauti 500 mln. EUR EIB paskolą moksliniams tyrimams ir inžinerinei veiklai, susijusiai su veiksmingu degalų naudojimu ir saugumu keliuose, finansuoti[161].

2.11. Maisto tiekimo grandinė

142. 2010 m. liepos mėn. Komisija įsteigė aukšto lygio forumą dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės[162]. Forumas pirmiausia spręs problemą dėl nesąžiningos prekybos veiksmų, susijusių su sutartyse įtvirtinta nelygybe ir tiekėjų ir pirkėjų derybinės galios skirtumais. Šie veiksmai, kuriuos būtina skirti nuo antikonkurencinių veiksmų, paprastai reglamentuojami nacionalinėje sutarčių arba prekybos teisėje.

143. Vis dėlto maisto tiekimo grandinei Europoje daro įtaką keletas galimų konkurencijos problemų. EKT maisto pogrupis ir toliau lieka nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) diskusijų ir veiklos derinimo šiais klausimais sistema. Daug NKI aktyviai atliko maisto ir mažmeninės prekybos sektorių tyrimus.

144. Papildomas dėmesys skirtas pieno sektoriui, atsižvelgiant į pieno gamintojams per naujausią pieno krizę kilusius sunkumus. Komisija, vadovaudamasi pieno sektoriaus aukšto lygio darbo grupės rekomendacijomis, 2010 m. gruodžio mėn. priėmė teisėkūros pasiūlymą[163] dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje. Pasiūlymu leidžiamos pieno gamintojų organizacijų kolektyvinės derybos, paisant tam tikrų apribojimų ir atsižvelgiant į jų dalį ES bei šalies pieno gamyboje. Pasiūlyme taip pat numatoma apsaugos sąlyga, leidžianti kompetentingai NKI ar Komisijai priimti sprendimą uždrausti gamintojų organizacijos derybas, jei šios smarkiai ribotų konkurenciją ar padarytų didelę žalą pieno perdirbėjams, pirmiausia MVĮ.

3. Europos konkurencijos tinklas ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

145. 2010 m. Europos konkurencijos tinklas (EKT) ir toliau buvo labai aktyvus diskusijų ir dalijimosi pažangiąja patirtimi dėl ES antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimo 27 valstybėse narėse forumas. Komisijai buvo pranešta pagal Reglamento Nr. 1/2003[164] 11 straipsnio 3 dalį apie 158 naujų bylų tyrimus, kuriuos nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) pradėjo 2010 m., inter alia , transporto, energetikos, gamybos, žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektoriuose. Be to, NKI praneštų ir Komisijos išnagrinėtų sprendimų dėl vykdymo užtikrinimo skaičius padidėjo 36 %, palyginti su 2009 m. 2010 m., kaip ir ankstesniais metais, Komisija nepradėjo naujų procedūrų, norėdama užtikrinti nuoseklų sprendimų priėmimą.

146. Komisija atsakė į du nacionalinių teismų (Ispanijos ir Belgijos) prašymus pagal Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalį suteikiančią teisę šalių teisėjams prašyti Komisijos suteikti turimą informaciją ar pareikšti nuomonę klausimais, susijusiais su ES konkurencijos taisyklių taikymu.

147. Komisija pateikė rašytines pastabas trijose bylose pagal Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 3 dalį. Pastabos buvo pateiktos Airijos Aukščiausiajam teismui dėl SESV 101 straipsnio 3 dalies nuostatų, daugiausia dėmesio skiriant pajėgumą mažinantiems restruktūrizavimo susitarimams ir Slovakijos Respublikos Aukščiausiajam teismui dėl įmonių ūkinio tęstinumo taikymo dėl baudų veiksmingumo ir Nyderlandų Aukščiausiajam teismui dėl mokesčių neišskaičiavimo iš baudų.

148. Šiais metais itin aktyviai veikė darbo grupės dėl horizontaliųjų susitarimų ir vertikaliųjų apribojimų, kiek tai susiję su atitinkamų bendrosios išimties reglamentų ir juos papildančių gairių peržiūra. Taip pat įsteigta darbo grupė susijungimų klausimais.

149. Nuo 2010 m. EKT pradėjo leisti leidinį ECN Brief , skirtą teisės ir verslo bendruomenėms taip pat vartotojų organizacijoms ir mokslininkams, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie EKT vykdomą veiklą.

4. Tarptautinė veikla

150. Komisija ir toliau atliko pagrindinį vaidmenį Tarptautiniame konkurencijos tinkle (TKT), pirmiausia dalyvaudama valdymo grupės „Antrojo dešimtmečio projekte“, skirtame TKT ateičiai globalizuotos ekonomikos sąlygomis. Komisija prisidėjo prie OECD konkurencijos komiteto darbo ir dalyvavo trijuose 2010 m. surengtuose posėdžiuose. Komisija taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos šeštojoje peržiūros konferencijoje.

151. 2010 m., kaip ir ankstesniais metais, vyko intensyvus bendradarbiavimas su JAV institucijomis, o už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos narys nuolat susitikdavo su partneriais JAV, Laisvosios prekybos komiteto (FTC) pirmininku Jon Leibowitz ir generalinio prokuroro pavaduotoja Christine Varney. Daug svarbių antimonopolinių ir susijungimo bylų, nagrinėtų 2010 m., turėjo įtakos ES ir JAV rinkoms. Pažangioji ES ir JAV patirtis, įgyta bendradarbiaujant ir nagrinėjant susijungimus, buvo ypač naudinga, pvz., Cisco / Tandberg ir Novartis / Alcon bylose.

152. 2010 m. gruodžio mėn. Taryba suteikė įgaliojimus Komisijai su Šveicarijos konfederacija tartis dėl bendradarbiavimo susitarimo konkurencijos klausimais. Šis susitarimas turėtų būti pagrįstas susitarimais, iki šiol sudarytais su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Japonija ir Korėja; jis taip pat gali apimti nuostatas dėl keitimosi konfidencialia informacija.

153. 2010 m. bendradarbiavimas su Kinija išliko prioritetu. Be nuolatinių pasitarimų dėl antimonopolinės teisės ir teisės aktų, kuria ji įgyvendinama, atitinkamų aukšto lygio vizitų Pekine ir Briuselyje metu aptarti su konkrečiomis bylomis susiję klausimai.

154. 2010 m. tęsėsi glaudus Konkurencijos GD ir Indijos konkurencijos komisijos bendradarbiavimas techniniais klausimais, pirmiausia ribojančių susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir susijungimų kontrolės srityse.

155. Konkurencijos GD aktyviai dalyvavo vykstančiose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir kitų dvišalių susitarimų su daugeliu atskirų trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių grupių. Visų pirma, Užsienio reikalų taryba 2010 m. rugsėjo 16 d. leido pasirašyti ES ir Korėjos LPS, kuriame pirmą kartą įtrauktas tam tikrų rūšių subsidijų draudimas. ES taip pat baigė derybas dėl LPS, kuriuose įtrauktas konkurencijai skirtas skyrius su Andų šalimis (Kolumbija ir Peru) ir Centrinės Amerikos šalimis.

156. Kroatija ir Turkija padarė didelę pažangą, vykdydamos derybų dėl konkurencijos skyrių atidarymo kriterijus, kiek tai susiję su stojimo į ES reikalavimais. Birželio mėn. Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Kroatija dėl konkurencijos skyriaus, o 2010 m. spalio mėn. Turkijos parlamentas priėmė valstybės pagalbos įstatymą.

5. Dialogas su vartotojų teisių organizacijomis ir suinteresuotaisiais asmenimis

157. 2010 m. Komisija konsultavosi su Europos vartotojų konsultacinė grupės (ECCG) konkurencijos pogrupiu, į kurį įeina po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinės vartotojų organizacijos atstovą ir Europos vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC) atstovas, svarbiais klausimais, pvz., dėl vertikaliųjų apribojimų ir apsaugos priemonių, ir pateikė nuomonę dėl ieškinių žalai atlyginti[165], kuriai pritarta ECCG plenariniame posėdyje.

158. Toliau tobulinta vartotojams skirta Konkurencijos GD interneto svetainės dalis, kuri nuo 2010 m. vidurio pateikiama visomis oficialiomis kalbomis. Interneto svetainėje paprasta kalba apibūdinamas konkurencijos politikos vaidmuo ir pagrindinės konkurencijos bylos.

159. Konkurencijos GD paskelbė pirmos išsamios suinteresuotųjų asmenų nuomonių apklausos dėl Konkurencijos GD veiksmų kokybės[166]. Dviejų dalių apklausą atliko dvi nepriklausomos rinkos tyrimo organizacijos, apklausiusios profesionalius suinteresuotuosius asmenis ir gyventojus visose ES valstybėse narėse[167]. Tyrime daug dėmesio skiriama Konkurencijos GD darbo veiksmingumui ir jo darbuotojų principingumui įvertinti. Apklausoje taip pat pateikiama konstruktyvios kritikos keliais klausimais ir pasiūlymų, kaip pagerinti padėtį.

6. INSTITUCIJų TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMAS

160. 2009 m. įvykus Europos Parlamento rinkimams ir 2010 m. Komisijai gavus naujus įgaliojimus, 2010 m. spalio mėn. buvo priimtas naujas bendrasis susitarimas, kuriuo nustatomi abiejų institucijų santykiai[168].

161. 2010 m. Parlamentas priėmė rezoliucijas dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos, variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento, horizontaliųjų susitarimų ir Tarybos sprendimo dėl valstybės pagalbos uždarant nekonkurencingas anglių kasyklas. Be nuolatinio Komisijos nario ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) dialogo, birželio ir lapkričio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Almunia paskelbė laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių, kurias ECON komiteto nariai spalio mėn. priėmė finansų ir ekonomikos krizei įveikti, taikymo pratęsimą.

162. Komisija glaudžiai bendradarbiavo su Taryba pranešdama jai apie svarbias politikos iniciatyvas konkurencijos politikos srityje, pirmiausia dėl laikinųjų valstybės pagalbos priemonių taikymo finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis. Kitas svarbus dokumentas – Tarybos sprendimas dėl valstybės pagalbos uždarant nekonkurencingas anglių kasyklas.

163. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, remdamasis iš Komisijos gauta informacija, priėmė nutarimą dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos dėl nekonkurencingų anglių kasyklų, laivų statybos ir variklinių transporto priemonių BIR, taip prisidėdamas prie svarstymų konkurencijos politikos temomis.

[1] http://ec.europa.eu/competition/index_en.html.

[2] 1971 m. konkurencijos politikos ataskaita, p. 13.

[3] 1966 m. sprendimas bylose C-56/64 ir C-58/64 Grunding-Consten , Rink. p. 299.

[4] Pvz., cukraus kartelis – žr. Suiker Unie ir kiti prieš Komisiją, 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimas.

[5] 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 257, 1990 9 21, p. 13).

[6] The European Commission – History and Memories („Europos Komisija – istorija ir memuarai“), p. 306.

[7] Nustatyta 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1–22).

[8] Pvz., bylose Korsnas/Assidoman Cartonboard arba T-Mobile Austria/Tele.ring.

[9] Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės (OL C 45, 2009 2 24, p. 7–20).

[10] Valstybės pagalbos sąvokos pagrindai buvo nustatyti dar 1961 m. sprendime byloje 30-59 De Gezamenlijke Steenkolenmijnen in Limburg v Haute Autorité de la Communauté Européenne du Charbon et de l'Acier , Rink. p. 3.

[11] The European Commission, 1958-1972. History and memories („Europos Komisija, 1958–1972 m. Istorija ir memuarai“), p. 312.

[12] 1973 m. sprendimas byloje C-70/72 Komisija prieš Vokietiją , Rink. p. 813.

[13] 1989 m. konkurencijos politikos ataskaita, p. 14.

[14] Pirmiausia 1993 m. liepos mėn. Andreatta / Van Miert susitarime dėl tam tikrų valstybinių įmonių Italijoje (žr. IP/93/734, 1993 m. rugsėjo 8 d.) ir 2001 m. liepos mėn. Monti / Koch-Weser susitarime dėl Vokietijoje taikomos valstybės garantijų kredito įstaigoms, viešosios teisės subjektams (žr. IP/01/1007, 2001 m. liepos 17 d.).

[15] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25).

[16] Valstybės pagalbos rezultatų suvestinė, atnaujinta 2010 m. rudenį (COM(2010) 701).

[17] 2001 m. sprendimas byloje C-453/99 Courage prieš Crehan , Rink. p. I-6297.

[18] Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (COM(2008) 165 galutinis).

[19] Reglamento Nr. 1/2003 veikimo ataskaita (COM(2009) 206 galutinis).

[20] 1992 m. konkurencijos politikos ataskaita, p. 15.

[21] 2010 m. gegužės 9 d. profesoriaus M. Monti ataskaita Europos Komisijos pirmininkui „Nauja strategija bendrajai rinkai“.

[22] Komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės (OL C 270, 2008 10 25, p. 8).

[23] Komunikatas dėl finansų įstaigų kapitalo atkūrimo esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo (OL C 10, 2009 1 15, p. 2).

[24] Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (OL C 72, 2009 3 26, p. 1).

[25] Komunikatas dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (OL C 195, 2009 8 19, p. 9).

[26] Valstybės pagalbos rezultatų suvestinė, atnaujinta 2010 m. rudenį (COM(2010) 701).

[27] Bylos N372/2009 Aegon gyvybingumo planas , C9/2009 Dexia restruktūrizavimas , N256/2009 Ethias restruktūrizavimo pagalba , C26/2009 Parex restruktūrizavimo pagalba ir C32/29 Sparkasse Köln/Bonn restruktūrizavimas.

[28] Byla C33/2009 BPP restruktūrizavimas.

[29] Komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2011 m. sausio 1 d. bankams skirtoms paramos priemonėms dėl finansų krizės (OL C 329, 2010 12 7, p. 7).

[30] Laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (konsoliduota versija) (OL C 83, 2009 4 7, p. 1).

[31] Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

[32] Sąjungos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (OL C 6, 2011 1 11, p. 5).

[33] Graikijos ekonomikos koregavimo programa, European Economy , Occasional Papers 61 , 2010 m. gegužės mėn.

[34] Byla N260/2010 Trečiasis paramos Graikijos bankams schemos pratęsimas (OL C 238, 2010 9 3, p. 3).

[35] Byla N328/2010 Graikijos kredito įstaigų kapitalo restruktūrizavimas pagal Finansinio stabilumo fondą (OL C 316, 2010 11 20, p. 7).

[36] MEMO/10/624.

[37] 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010 4 23, p. 1–7).

[38] Komisijos pranešimas – Vertikaliųjų apribojimų gairės (OL C 130, 2010 5 19, p. 1–46).

[39] 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1217/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimams (OL L 335, 2010 12 18, p. 36) ir 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1218/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams (OL L 335, 2010 12 18, p. 43).

[40] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės (OL C 11, 2011 1 14, p. 1).

[41] Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui (COM(2010) 614).

[42] 2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 267/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams draudimo sektoriuje (OL L 83, 2010 3 30, p. 1).

[43] 2010 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 461/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių vertikaliesiems susitarimams ir suderintiems veiksmams variklinių transporto priemonių sektoriuje (OL L 129, 2010 5 28, p. 52).

[44] Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (COM(2008) 165 galutinis).

[45] Bylos COMP/38511 Dinaminės laisvosios kreipties atmintinės (DLKA) , COMP/39092 Vonios kambario įranga , COMP/38344 Įtempiamoji armatūra , COMP/38866 Pašariniai fosfatai , COMP/36212 Savaiminio kopijavimo popierius (pakartotinai priimta dėl Bolloré), COMP/39258 Airfreight ir COMP/39309 LCD.

[46] Žr. pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 35 punktą (OL C 210, 2006 9 1, p. 2–5).

[47] Byla COMP/39596 BA/AA/IB . Žr. IP/10/936 ir MEMO/10/330, 2010 7 14.

[48] Byla COMP/39398 Visa MIF . Žr. IP/10/1684, 2010 12 8.

[49] Byla COMP/34579 MasterCard . Žr. IP/09/515, 2009 4 1.

[50] Byla COMP/39510 ONP . Žr. IP/10/1683, 2010 12 8.

[51] Žr. 2.2 dalį infra .

[52] Žr. 2.4 dalį infra .

[53] Byla COMP/M.5529 Oracle / Sun Microsystems (OL C 91, 2010 4 9, p. 7).

[54] Byla COMP/M.5675 Syngenta / Monsanto's saulėgrąžų sėklų verslas . Žr. IP/10/1515, 2010 11 17.

[55] Byla COMP/M.5658 Unilever / Sara Lee Bodycare . Žr. IP/10/1514, 2010 11 17.

[56] 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9, p. 3).

[57] Valstybės pagalbos rezultatų suvestinė, atnaujinta 2010 m. rudenį (COM(2010) 701).

[58] Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas (OL C 136, 2009 6 16, p. 13–20).

[59] Komisijos pranešimas apie supaprastintą procedūrą, taikomą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai (OL C 136, 2009 6 16, p. 3–12).

[60] Bendra suma apima pagalbą, skirtą gamybai, paslaugoms, anglių pramonei, žemės ūkiui, žuvininkystei ir transporto sektoriaus daliai, tačiau neapima, nesant palyginamųjų duomenų, pagalbos geležinkelių sektoriui ir pagalbos atlyginant už bendros ekonominės svarbos paslaugas. Pagalbos sumos rodo valstybės pagalbos priemonei tenkančią pagalbos dalį (ar bendrąjį dotacijos ekvivalentą garantijų arba paskolų atveju), kitaip nei 35 punkte esantys duomenys, nurodantys valstybių narių panaudotos pagalbos sumas. Išsamesnės informacijos apie valstybių narių suteiktos valstybės pagalbos pokyčius ieškokite valstybės pagalbos rezultatų suvestinėje, atnaujintoje 2010 m. rudenį COM(2010) 701).

[61] 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (OL C 54, 2006 3 4, p. 13–44).

[62] Bylos N641/2009 Solibro GmbH , N221/2009 Wacker Chemie AG , N237/2010 Sovello3 ir N285/2009 Silicio Solar.

[63] Bylos N261/2009 Liebherr MCCtec Rostock GmbH ir N27/2010 Fiat Powertrain Technologies in Verrone.

[64] Byla C34/2008 Deutsche Solar AG (OL L 7, 2010 1 11, p. 40–47).

[65] Byla C27/2008 Sovello AG (ankstesnis pavadinimas – EverQ) MVĮ skirta priemoka (OL L 167, 2010 7 1, p. 21–38).

[66] Byla C8/2009 Fri-el Acerra s.r.l.

[67] Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės (OL C 82, 2008 4 1, p. 1).

[68] Žr. komunikatą dėl „Inovacijų sąjungos“ (COM(2010) 546 galutinis).

[69] Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema (OL C 323, 2006 12 30, p. 1–26).

[70] Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (OL C 194, 2006 8 18, p. 2).

[71] 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (OL L 336, 2010 12 21, p. 24–29).

[72] 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei ( OL L 205, 2002 8 2, p. 1–8).

[73] Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (OL C 319, 2006 12 27, p. 1).

[74] 2009 m. tyrimą dėl valstybės pagalbos teisės laikymosi užtikrinimo šalies lygmeniu galima rasti http://ec.europa.eu/competition/state_aid/studies_reports/enforcement_study_2009.pdf.

[75] Galima rasti http://ec.europa.eu/competition/publications/state_aid/national_courts_booklet_en.pdf.

[76] Šios sumos neapima valstybės pagalbos, suteiktos žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriams.

[77] Ieškiniais pagal 108 straipsnio 2 dalį siekiama pasmerkti valstybę narę dėl sprendimo susigrąžinti valstybės pagalbą nevykdymo.

[78] Ieškiniai pagal 260 straipsnio 2 dalį yra ieškiniai dėl pažeidimo, kuriais siekiama pasmerkti valstybę narę dėl Teismo sprendimo nevykdymo; gali būti skirta bauda.

[79] Žr. 1.1 dalį infra .

[80] EEE šalyse, kuriose taikomi vidaus DTM, nesant kitų DTM arba juos nustatant Visa Europe tiesiogiai.

[81] Byla COMP/39398 Visa MIF . Žr. IP/10/1684, 2010 12 8.

[82] Byla COMP/34579 MasterCard . Žr. IP/09/515, 2009 4 1.

[83] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 pasiūlymas (COM(2010) 775 galutinis, 2010/373 COD).

[84] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų pasiūlymas (COM(2010) 484/5, 2010/0250 COD).

[85] 2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 267/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams draudimo sektoriuje (OL L 83, 2010 3 30, p. 1–7).

[86] Bylos COMP/M.5948 Santander / Rainbow ir COMP/M.5960 Crédit Agricole / Cassa di Risparmio della Spezia / Agences Intesa Sanpaolo.

[87] Byla COMP/M.5580 Blackrock / Barclays Global Investors UK Holdings.

[88] Bylos COMP/M.5728 Credit Agricole / Société Générale Asset Management ir COMP/M.5726 Deutsche Bank / Sal. Oppenheim.

[89] Bylos COMP/M.5948 Santander / Rainbow ir COMP/M.5968 A dvent / Bain capital / RBS Worldpay.

[90] Žr. Komisijos komunikatą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011) 21 galutinis) ir „Energetika 2020. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010) 639 galutinis).

[91] Byla COMP/39386 Ilgalaikės elektros energijos tiekimo sutartys Prancūzijoje (OL C 133, 2010 5 22, p. 5-6)

[92] Byla COMP/39351 Švedijos jungiamosios linijos (OL C 142, 2010 6 1, p. 28–29).

[93] Byla COMP/39317 E.On patekimo į dujų rinką ribojimas . Žr. IP/10/494, 2010 5 4.

[94] Byla COMP/39315 ENI . Žr. IP/10/1197, 2010 9 29.

[95] Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės (OL C 82, 2008 4 1, p. 1).

[96] Byla N450/2009 Top Gas Recycling (TGR) Projektas – pagalba Arcelor Mittal Eisenhüttenstadt GmbH (OL C 94, 2010 4 14, p. 9).

[97] Byla N650/2009 Pagalba biomase (mediena) kūrenamo šiluminio katilo projektui įgyvendinti.

[98] Byla N295/2008 Investicinė pagalba Mellach elektrinei (OL C 154, 2010 6 12, p. 1).

[99] Bylos N135/2000 Pagalba užterštai vietai Lince išvalyti (OL C 312, 2010 11 17, p. 5–6) ir N197/2010 Individuali pagalba užterštai vietai Unterkärnten išvalyti (OL C 265, 2010 9 30, p. 1).

[100] Byla N381/2010 Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Roterdamo uosto teritorijoje projektas.

[101] Byla N190/2009 CO 2 surinkimo bandomasis projektas Nuon Buggenum gamykloje (OL C 238, 2010 9 3, p. 1).

[102] Byla N675/2009 Konkursas dėl pagalbos naujiems elektros energijos gamybos pajėgumams (OL C 213, 2010 8 6, p. 1).

[103] Byla N718/2009 Ribinių jūroje esančių dujų telkinių vystymas (OL C 270, 2010 10 6, p. 1).

[104] Byla N178/2010 Prioritetinis taikymas elektros energijos gamintojams, naudojantiems nacionalinės kilmės akmens anglį (OL C 312, 2010 11 17, p. 6).

[105] 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (OL L 176, 2003 7 15, p. 37).

[106] Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (OL C 297, 2005 11 29, p. 4).

[107] Europos skaitmeninė darbotvarkė (COM(2010) 245 galutinis/2).

[108] Rinkos tyrimai, atliekami pagal ES reguliavimo sistemą. Tolesnės elektroninių ryšių vidaus rinkos stiprinimo priemonės (COM(2010) 271 galutinis).

[109] Byla COMP/39525 Telekomunikacja Polska . Žr. IP/10/213, 2010 3 1.

[110] Byla COMP/M.5650 T-Mobile / Orange (OL C 108, 2010 4 28, p. 4).

[111] Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gairės (OL C 235, 2009 9 30, p. 7–25).

[112] Žr. IP/10/1175, 2010 9 25.

[113] Bylos COMP/39511 IBM Corporation , COMP/39790 TurboHercules/IBM ir COMP/39692 IBM priežiūros paslaugos . Žr. IP/10/1006, 2010 7 26.

[114] Bylos COMP/39740 Foundem/Google , COMP/39775 Ejustice/Google ir COMP/39768 Ciao/Google . Žr. IP/10/1624, 2010 11 30.

[115] Byla COMP/39530 Microsoft (susiejimas) (OL C 36, 2010 2 13, p. 7).

[116] Byla COMP/M.5529 Oracle / Sun Microsystems (OL C 91, 2010 4 9, p. 7).

[117] Byla COMP/M.5669 Cisco / Tandberg . Žr. IP/10/377, 2010 3 29.

[118] 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, 2002 9 17, p. 21–26).

[119] Byla COMP/M.5932 News Corp / BSkyB . Žr. IP/10/1767, 2010 12 21.

[120] Bylos C27/2009 Subvention pluriannuelle pour France Télévisions ir C38/2009 Nauja mokesčiais pagrįsta Ispanijos visuomeninio transliuotojo finansavimo sistema (OL L 1, 2011 1 4, p. 9–19).

[121] Byla E5/2005 Metinis Olandijos viešųjų transliuotojų finansavimas (OL C 74, 2010 3 24, p. 4).

[122] Farmacijos sektoriaus tyrimo santrauka, 2009 7 8.

[123] 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos Direktyva dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL L 40, 1989 2 11, p. 8–11).

[124] Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, pasiūlymas (COM(2010) 790 galutinis, 2010/0384 NLE).

[125] Galima rasti http://ec.europa.eu/competition/sectors/pharmaceuticals/inquiry.

[126] Byla COMP/39612 Servier (perindopril).

[127] Byla COMP/39226 Lundbeck .

[128] Galima rasti http://www.oft.gov.uk/news-and-updates/press/today?prid=749499.

[129] Bylos COMP/M.5661 Abbott / Solvay Pharmaceuticals (OL C 89, 2010 4 7, p. 1) ir COMP/M.5778 Novartis / Alcon.

[130] Byla COMP/39510 ONP. Žr. IP/10/1683, 2010 12 8.

[131] Byla COMP/39596 BA/AA/IB . Žr. IP/10/936 ir MEMO/10/330, 2010 7 14.

[132] Byla COMP/M.5747 British Airways / Iberia (OL C 241, 2010 9 8, p. 1).

[133] Byla COMP/M.5889 United Airlines / Continental Airlines (OL C 225, 2010 8 20, p. 1).

[134] Byla COMP/M.5830 Olympic Air / Aegean Airlines, (OL C 174, 2010 7 1, p. 16).

[135] Bylos NN65/2009 Derry oro uostas (OL C 144, 2010 6 3, p. 27), N397/2009 Vaasa oro uostas (OL C 29, 2010 2 5), N286/2010 Oulu oro uostas ir N41/2010 Rygos oro uostas (OL C 143, 2010 6 2).

[136] Byla C12/2008 (ex NN74/2007) Bratislavos oro uosto ir Ryanair susitarimas.

[137] Byla C6/2010 Galimi Osinek a.s. suteiktos paskolos valstybės pagalbos aspektai . Žr. IP/10/179, 2010 2 24.

[138] Byla C38/2010 Malév Hungarian Airlines . Žr. IP/10/1753, 2010 12 21.

[139] Byla N504/2010 Air Malta plc . Žr. IP/10/1509, 2010 11 15.

[140] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, pasiūlymas (COM(2010) 475 galutinis, COD 2010/0253).

[141] 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1–13).

[142] Byla C41/2008 Danijos vyriausybės ir Dankse Statbaner viešųjų paslaugų sutartys . Žr. IP/10/178, 2010 2 24.

[143] Byla N726/2009 Aide à la restructuration des activités "fret" de la SA de droit public SNCB . Žr. IP/10/615, 2010 5 26.

[144] Byla N402/2010 Sanavimo pagalba Bulgarijos valstybiniams geležinkeliams EAD (BDZ) . Žr. IP/10/1733.

[145] Byla COMP/M.5855 Deutsche Bahn / Arriva plc (OL C 276, 2010 10 13, p. 1).

[146] Byla COMP/M.5655 SNCF / LCR / Eurostar (OL C 272, 2010 10 8, p. 3).

[147] Byla COMP/39699 Baltic Max Feeder . Žr. IP/10/374, 2010 3 26.

[148] Jūrų greitkelių projektui pradėti teikiamą Bendrijos finansavimą papildančios valstybės pagalbos teikimo gairės (OL C 317, 2008 12 12, p. 10).

[149] Bylos N573/2009 ir N647/2009 Aide à la mise en œuvre et à l'exploitation de l'autoroute de la mer entre le port de Nantes-Saint-Nazaire (France) et le port de Gijon (Espagne) opérée par GLD Atlantique (OL C 74, 2010 3 24, p. 5).

[150] 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (OL L 52, 2008 2 27, p. 3).

[151] Čekija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

[152] Byla C36/2007 Skundas prieš Vokietijos valstybę dėl neteisėtos valstybės pagalbos Deutsche Post (OL C 245, 2007 10 19, p. 21).

[153] Byla C-399/08 P Europos Komisija prieš Deutsche Post AG.

[154] Byla C20/2009 (ex N763/2002) Mesures en faveur de La Poste (OL C 176, 2009 7 29, p. 17).

[155] Byla C56/2007 Garantie d'Etat illimitée - La Poste (Prancūzija) (OL L 274, 2010 10 19, p. 1).

[156] 2010 m. vasario 9 d. Įstatymas Nr. 2010-123 dėl viešosios įstaigos La Poste ir pašto veiklos.

[157] 2010 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 461/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių vertikaliesiems susitarimams ir suderintiems veiksmams variklinių transporto priemonių sektoriuje (OL L 129, 2010 5 28, p. 52–57).

[158] Papildomos gairės dėl vertikaliųjų apribojimų variklinių transporto priemonių pardavimo ir remonto, taip pat variklinių transporto priemonių atsarginių dalių platinimo susitarimuose (OL C 138, 2010 5 28, p. 16).

[159] Byla COMP/M.5789 Geely / Daqing / Volvo Cars (OL C 187, 2010 7 10, p. 3).

[160] Byla N541/2009 SAAB suteiktos valstybės garantijos .

[161] Byla N520/2010 Volvo Personvagnar AB (Volvo Cars Corporation) suteiktos valstybės garantijos.

[162] 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas (OL C 210, 2010 8 3, p. 4), taip pat žr. „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 591 galutinis).

[163] 2010 m. gruodžio 9 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje (COM(2010) 728).

[164] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25).

[165] Galima rasti http://ec.europa.eu/consumers/empowerment/eccg_en.htm.

[166] Galima rasti http://ec.europa.eu/competition/publications/reports/surveys_en.html.

[167] Flash Eurobarometer apklausa „Kaip ES piliečiai vertina konkurencijos politiką“, kurią atliko Gallup Hungary , ir Eurobarometer kokybinė apklausa „Konkurencijos GD suinteresuotųjų šalių tyrimas“, kurią atliko TNS qual+.

[168] 2010 m. spalio 20 d. bendrasis susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių.