52011DC0123

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.3.16

KOM(2011) 123 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

PIRMOJI DIREKTYVOS 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

PIRMOJI DIREKTYVOS 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

ĮžANGA

2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių[1] (toliau – Direktyva) siekiama užtikrinti lynų kelio įrenginių saugos komponentų ir posistemių laisvą judėjimą vidaus rinkoje, laiduojant aukštą ir vienodą saugos lygį.

Direktyva įsigaliojo 2000 m. gegužės 3 d., o nuo 2004 m. gegužės 3 d. ji taikoma Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, t. y. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje.

Šioje ataskaitoje aprašomi pagrindiniai Direktyvos įgyvendinimo etapai. Pagal Direktyvos 21 straipsnį Komisija šią ataskaitą teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Ataskaitoje atsižvelgiama į Komisijos tarnybų konsultacijų su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir visomis su Direktyvos įgyvendinimu susijusiomis šalimis rezultatus. Konsultacijos vyko 2010 m.; jų metu buvo pateiktas klausimynas apie įvairius Direktyvos įgyvendinimo aspektus.

PAGRINDINėS DIREKTYVOS 2000/9/EB NUOSTATOS IR KONKRETūS ASPEKTAI

Direktyva pagrįsta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 47, 55 ir 95 straipsniais (dabartinės Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53, 62 ir 114 straipsniai).

Direktyva paremta „naujojo požiūrio“ principais, pagal kuriuos standartizacija vykdoma atsižvelgiant į esminius saugos, žmonių sveikatos, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos reikalavimus. Tik Direktyvoje nustatytus esminius reikalavimus atitinkantys gaminiai gali būti pateikiami rinkai.

Atitiktis darniesiems standartams (nuorodos į juos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jie perkelti į nacionalinę teisę) leidžia daryti prielaidą, kad Direktyvoje nustatyti esminiai reikalavimai įvykdyti. Vis dėlto darniųjų standartų taikymas nėra privalomas – jei esminiai Direktyvoje nustatyti reikalavimai tenkinami, gamintojai gali pasirinkti kitas technines priemones.

Direktyvoje pateikiami ne tik minėti bendri principai, bet ir aprašomi konkretūs su lynų kelio įrenginių ypatybėmis susiję aspektai. Lynų kelio įrenginiai, išskyrus pačius mažiausius, yra unikalūs gaminiai, pritaikyti vietos sąlygoms ir sudaryti iš vienas nuo kito neatsiejamų stacionarių ir kilnojamų mechanizmų.

Todėl Direktyvoje pabrėžiamas saugos komponentų, posistemių ir įrenginių skirtumas: vienokia tvarka taikoma saugos komponentams ir posistemiams, kitokia – įrenginiams. Saugos komponentams ir posistemiams taikomos laisvo prekių judėjimo taisyklės ir atliekamas jų atitikties vertinimas bei rengiama atitikties deklaracija; o stacionarūs įrenginiai priklauso valstybių narių kompetencijai, jų statybos ir eksploatavimo leidimus suteikia kompetentingos valstybės institucijos.

Šis saugos komponentų ir posistemių atskyrimas nuo įrenginių rodo lynų kelio įrenginių savitumą, palyginti su kitais mechanikos inžinerijos pramonės gaminiais. Todėl teisės aktų leidėjai nusprendė priimti tik su lynų kelio įrenginiais susijusį teisės aktą, parengtą atsižvelgiant į to sektoriaus ypatumus, kuris skirtųsi nuo Europos mechanikos inžinerijos pramonės gaminių standartizaciją reglamentuojančio acquis , konkrečiau – Direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų[2].

LYNų KELIO įRENGINIų RINKA

Lynų kelio įrenginiai paprastai yra viešojo transporto priemonė, todėl labai svarbu užtikrinti jais vežamų žmonių, taip pat už tų įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą atsakingų darbuotojų saugumą.

Reikia pabrėžti, kad lynų kelio įrenginiai daugiausia naudojami turizmo tikslais (visų pirma tai pasakytina apie kalnų vietoves), todėl jų eksploatavimas yra labai svarbus ekonominiu požiūriu.

Lynų kelio įrenginių rinkai būdinga tai, kad to pramonės sektoriaus įmonės yra labai specializuotos. Rinkos veikimas pagrįstas profesionalių pirkėjų veikla – šie skelbia viešus ar neviešus pirkimų konkursus ir taip išsirenka lyninių keltuvų gamintojus.

Europos pramonės gaminiai tradiciškai užima dominuojančią padėtį lynų kelio įrenginių rinkoje ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Po bendrovių susijungimų pastaraisiais metais atsirado dvi didelės Europos pramonės įmonių grupės, užimančios svarbią padėtį Europos ir pasaulinėje rinkose. Mažųjų ir vidutinių įmonių šiame sektoriuje yra nedaug.

Direktyva suvienodinama saugos komponentų ir posistemių atitikties vertinimo tvarka ir skatinama Europos lygmeniu įdiegti darniuosius standartus; tokiu būdu, standartizuojant gaminius, užtikrinama masto ekonomija.

Tačiau svarbiausia, kad priėmus Direktyvą, kuri turėjo teigiamo poveikio net už Europos Sąjungos ribų, šiam pramonės sektoriui pradėta skirti daugiau dėmesio ir pagerėjo jo padėtis.

DIREKTYVOS 2000/9/EB įGYVENDINIMAS

Perkeliant Direktyvą į valstybių narių nacionalinę teisę problemų nekilo, o prieš valstybes nares nepradėta nei viena pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

Komisija, padedama eksperto ir pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis sektoriaus šalimis, parengė Direktyvos įgyvendinimo gaires. 2006 m. paskelbtos gairės parengtos siekiant padėti visoms susijusioms šalims taikyti Direktyvą[3].

Apibrėžtys ir taikymo sritis (1 straipsnis)

Direktyva taikoma šiems įrenginiams: funikulieriams, kabamiesiems lynų keliams, kabinų keltuvams, krėsliniams keltuvams ir vilktuvams. Direktyva taikoma po 2004 m. gegužės 3 d. pastatytiems ir pradėtiems naudoti įrenginiams ir nuo šios datos rinkai teikiamiems saugos komponentams ir posistemiams.

Direktyvoje nustatyta, kad norint keisti esamus, t. y. iki 2004 m. gegužės 3 d. pastatytus ir pradėtus eksploatuoti įrenginius, tik tie pakeitimai, kuriuos atlikus reikia gauti naują leidimą naudoti modifikuotą įrenginį, turi atitikti esminius reikalavimus, o kitiems pakeitimams Direktyva netaikoma. Reikia pabrėžti, kad keičiant esamus įrenginius kartais kildavo Direktyvos taikymo problemų, kadangi remiantis įvairiais valstybių narių teisės aktais sunku nustatyti pakeitimus, kuriuos atlikus būtina gauti naują leidimą naudoti įrenginį.

Pagal 1 straipsnio 6 dalį Direktyva netaikoma, be kita ko, Direktyvoje 95/16/EB[4] nurodytiems liftams, įprastos konstrukcijos tramvajams, krumpliniams geležinkeliams ir atrakcionų parkų įrenginiams. Pirmaisiais Direktyvos įgyvendinimo metais paaiškėjo, kad reikėtų tiksliau apibrėžti Direktyvos taikymo sritį, atsižvelgiant į Direktyvą 95/16/EB dėl liftų, ypač į jos nuostatas dėl nuožulniųjų liftų. Be to, ne visada aiškus skirtumas tarp pramoginių įrenginių atrakcionų parkuose ir kaip transporto priemonė naudojamų keleivinių lynų kelio įrenginių, kuriems taikoma Direktyva.

Esminiai reikalavimai ir darnieji standartai (2, 3 straipsniai ir II priedas)

Taikant ir laikantis Direktyvoje nustatytų esminių reikalavimų visose valstybėse narėse pasiektas labai aukštas lynų kelio įrenginių saugos lygis. Galima teigti, kad priėmus Direktyvą buvo užtikrintas didesnis lynų kelio įrenginių saugos lygis tose valstybėse narėse, kurios šioje srityje neturėjo patirties.

Be to, Direktyvos priėmimas suteikė postūmį baigti standartizavimo procesą Europos lygmeniu. 2000 m. Komisija suteikė standartizavimo įgaliojimą M300 CEN[5] ir CENELEC[6] keleivinių lynų kelio įrenginių srityje. 2000–2005 m. už lynų kelio įrenginius atsakingas CEN techninis komitetas baigė rengti standartizavimo programą. Šiuo metu lynų kelio įrenginių srityje taikomi dvidešimt trys darnieji standartai. Nuorodos į juos reguliariai skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [7], o visas sąrašas pateiktas Įmonių ir pramonės GD svetainėje[8].

Pirmaisiais Direktyvos taikymo metais tik viena valstybė narė pagal Direktyvos 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą tvarką pateikė oficialų prieštaravimą dėl darniojo standarto. Atsižvelgiant į pagal Direktyvą įsteigto nuolatinio patariamojo komiteto ir pagal Direktyvą 98/34/EB[9] įsteigto nuolatinio komiteto nuomones, oficialus prieštaravimas buvo atmestas, kadangi nepateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad susijęs darnusis standartas neatitinka esminių Direktyvos reikalavimų. Todėl nuoroda į darnųjį standartą buvo palikta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamame standartų sąraše[10].

Naudodamasis Komisijos suteiktu standartizavimo įgaliojimu už lynų kelio įrenginius atsakingas CEN techninis komitetas neseniai pradėjo pirmąją esamų darniųjų standartų peržiūrą, siekdamas, jei reikia, juos pakeisti ir atnaujinti.

Saugos analizė ir saugos ataskaita (4 straipsnis ir III priedas)

Direktyvoje nustatyta, kad privaloma atlikti visų įrenginių projektų saugos analizę: įvertinti visus su sistema ir jos aplinka susijusius saugos aspektus projektuojant, gaminant ir pradedant eksploatuoti įrenginius ir nustatyti visus įrenginio veikimo metu galinčius atsirasti rizikos faktorius.

Remiantis saugos analize parengiama saugos ataskaita, kurioje turi būti nurodytos minėtų rizikos faktorių šalinimo priemonės ir pateiktas saugos komponentų ir posistemių sąrašas.

Saugos analizė – nauja į Direktyvą įtraukta sąvoka – yra labai svarbus Direktyvos įgyvendinimo aspektas . Vis dėlto reikia pabrėžti, kad Direktyvoje nurodyta, jog saugos analizė atliekama tik pagrindinio rangovo arba įgaliotojo jo atstovo prašymu. Taigi Direktyvoje nenustatyta, kas turi atlikti šią analizę, tik nurodyta kieno prašymu ji atliekama. Dėl saugos analizės metodo Direktyvoje patikslinta, kad turi būti taikomas pripažintas metodas, atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas, įrenginio sudėtingumą ir numatytus jo veikimo būdus. Reikia pažymėti, kad ši bendro pobūdžio formuluotė kartais keldavo sunkumų aiškinant ir taikant Direktyvą.

Saugos komponentai, posistemiai ir įrenginiai (1 straipsnis ir I priedas)

Kaip nurodyta pirmiau, Direktyva pagrįsta skirtumu tarp saugos komponentų, posistemių ir įrenginių.

Pagal Direktyvoje pateiktą apibrėžtį saugos komponentai yra visi įrenginyje įmontuoti saugą užtikrinantys pagrindiniai komponentai, komponentų rinkinys, surenkamasis arba komplektinis įrangos mazgas ir kiekvienas įtaisas, nustatytas taikant saugos analizės metodą.

Įrenginiai – stacionari infrastruktūros ir posistemių sistema. Specialiai kiekvienam įrenginiui suprojektuota infrastruktūra apima, be kita ko, išdėstymą, prie linijos pastatytus statinius, stoteles ir pamatus. Direktyvoje nepateikta posistemių apibrėžtis, tačiau pateiktas jų sąrašas: nurodyti, be kita ko, lynai ir jų jungtys, pavaros ir stabdžiai, transporto priemonės, mechaninė įranga, elektrotechnikos įtaisai ir gelbėjimo įranga.

Direktyvoje nustatyta, kad saugos komponentams ir posistemiams taikomos laisvo judėjimo vidaus rinkoje taisyklės, todėl atliekamas jų vertinimas ir rengiama atitikties deklaracija; įrenginiai priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl tvarką, pagal kurią suteikiami leidimai statyti ir pradėti eksploatuoti valstybės narės teritorijoje esančius įrenginius, nustato jos pačios.

Taigi, kad Direktyva būtų tinkamai įgyvendinama, nustatant saugos komponentus, posistemius bei įrenginius labai svarbus aiškumas ir nuoseklumas. Vis dėlto taikant Direktyvą skirtumas tarp saugos komponentų ir posistemių bei tarp posistemių ir infrastruktūros ne visada yra aiškus.

Saugos komponentų vertinimas ir atitikties deklaracija (7 straipsnis ir IV, V priedai)

Prieš pateikdamas saugos komponentus rinkai gamintojas arba Europos Sąjungoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas turi atlikti jų atitikties vertinimą.

Direktyvoje nustatyta saugos komponentų atitikties vertinimo procedūra atliekama pagal įvairius Sprendime 93/465/EEB[11] nurodytus modulius: B modulį ( „EB tipo“ patikrinimas ) kartu su D moduliu ( Produkcijos kokybės užtikrinimas ) arba F moduliu ( Gaminio patikra ); H modulį ( Visiškas kokybės užtikrinimas ) arba G modulį ( Įtaiso patikrinimas ). Gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas gali pasirinkti modulius, tačiau vertinimą gali atlikti tik trečiosios šalys – notifikuotosios įstaigos. Atlikus atitikties vertinimą gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas paženklina gaminį CE atitikties ženklu ir parengia CE atitikties deklaraciją.

Įgyvendinant Direktyvą paaiškėjo, kad modulių pasirinkimas vykdant saugos komponentų atitikties vertinimą yra tinkamas. Direktyvoje nustatyta sąlyga, kad atitikties vertinimą gali atlikti tik notifikuotoji įstaiga, taip pat yra tinkama – neiškilo jokių konkrečių problemų taikant skirtingus modulius.

Posistemių vertinimas ir atitikties deklaracija (10 straipsnis ir VI, VII priedai)

Prieš pateikdamas posistemius rinkai gamintojas arba Europos Sąjungoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas turi atlikti jų atitikties vertinimą.

Direktyvoje nustatyta posistemių atitikties vertinimo procedūra, skirtingai nei saugos komponentų atitikties vertinimo procedūra, neatliekama pagal konkrečius modulius.

Direktyvoje nurodyta, kad posistemių vertinimą pagal CE tikrinimo procedūrą gamintojo arba įgaliotojo jo atstovo prašymu atlieka notifikuotoji įstaiga, kurią tam tikslui pasirenka gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas. Atlikus šią procedūrą gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas parengia CE atitikties deklaraciją; paženklinti gaminį CE atitikties ženklu nėra būtina.

Reikia pabrėžti, kad atliekant posistemių CE tikrinimą moduliai nenaudojami, todėl kartais procedūra buvo aiškinama ir atliekama skirtingai.

Saugos nuostatos (14, 15 straipsniai)

Direktyvoje nustatyta, kokios saugos procedūros reikia laikytis valstybei narei nustačius, kad saugos komponentas, posistemis arba net įrenginys gali kelti pavojų žmonių saugumui ir sveikatai, o tam tikrais atvejais – turto saugumui. Šios procedūros, kurios svarba neabejojama, pirmaisiais Direktyvos įgyvendinimo metais taikyti neteko.

Notifikuotosios įstaigos (16 straipsnis ir VIII priedas)

Kelios valstybės narės pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, atsakingas už Direktyvoje nurodytų saugos komponentų ir posistemių atitikties vertinimą[12].

Labai svarbu, kad įvairių valstybių narių nacionalinės institucijos, vertindamos notifikuotąsias įstaigas, tvirtai ir nuosekliai taikytų Direktyvoje nustatytus kriterijus.

Siekiant koordinuoti notifikuotųjų įstaigų veiklą, kaip apibrėžta Direktyvoje, įsteigta lynų kelio įrenginių sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupė, 2004 m. pradėjusi savo veiklą. Grupės įsteigimu buvo siekiama dviejų tikslų – skatinti minėto sektoriaus notifikuotųjų įstaigų bendradarbiavimą ir tokiu būdu paspartinti atitikties vertinimo procedūrų, atliekamų pagal Direktyvą, suderinimą.

Lynų kelio įrenginių sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupė jau yra priėmusi penkias rekomendacijas ( Praktinės rekomendacijos – PR)[13].

Nuo 2004 m. vykstantis sektoriaus notifikuotųjų įstaigų bendradarbiavimas turėjo teigiamo poveikio, tačiau galėtų būti dar veiksmingesnis. Iš tiesų, atitikties vertinimo procedūros vis dar nėra suderintos, o priimtos negausios praktinės rekomendacijos susijusios daugiausia su formaliais ir administraciniais, o ne su techniniais klausimais.

Komitetas (17 straipsnis)

Direktyvoje nustatyta, kad Komisijai padeda nuolatinis patariamasis iš valstybių narių institucijų atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Pirmaisiais Direktyvos įgyvendinimo metais buvo rengiamas vienas komiteto posėdis per metus; oficialiu balsavimu komitetas nepriėmė jokių konkrečių Direktyvos įgyvendinimo priemonių. Vis dėlto komitetas nagrinėjo su Direktyvos aiškinimu, jos taikymu ir perkėlimu į nacionalinę teisę susijusius klausimus, taip skatindamas bendradarbiavimą ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendravimą.

Sektoriaus suinteresuotųjų šalių (OITAF[14], IARM[15], FIANET[16]) ir kitų su Direktyvos įgyvendinimu susijusių šalių (už lynų kelio įrenginius atsakingo CEN techninio komiteto ir lynų kelio įrenginių sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupės) dalyvavimas posėdžiuose stebėtojų teisėmis buvo labai naudingas.

Rinkos priežiūra ir ADCO grupė

Rinkos priežiūra yra vienas svarbiausių „naujojo požiūrio“ principų, kuriuos taiko pačios valstybės narės. Priėmus Direktyvą nacionalinės institucijos paragintos vykdyti lynų kelio įrenginių sektoriaus rinkos priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad rinkai pateikti produktai atitiktų esminius Direktyvoje nustatytus reikalavimus.

Siekiant sustiprinti rinkos priežiūrą, už tai atsakingos nacionalinės institucijos turi bendradarbiauti administravimo srityje. Šiam tikslui pasiekti 2008 m. įsteigta administracinio bendradarbiavimo (angl. ADCO, Administrative Cooperation ) grupė.

ADCO grupės susitikimai nuo pat pradžių buvo rengiami tuo pačiu metu, kaip ir minėto komiteto posėdžiai. Tai – diskusijų forumas, kuriame už lynų kelio įrenginių sektoriaus rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos gali dalytis informacija ir gerąja patirtimi. Grupės veikla gali būti labai naudinga siekiant veiksmingo ir skaidraus susijusių nacionalinių institucijų bendradarbiavimo.

Inovacijos

Direktyvos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naujoviškų saugos komponentų arba posistemių atveju valstybė narė tokių įrenginių gamybai ir eksploatavimui gali taikyti specialias sąlygas. Susijusi valstybė narė apie tai praneša Komisijai, kuri nedelsdama informuoja komitetą.

Pirmaisiais Direktyvos įgyvendinimo metais specialių sąlygų taikyti neteko. Tačiau reikėtų patikrinti, ar taikant šią nuostatą gaunama papildomos naudos, palyginti su Direktyvoje numatytomis vertinimo ir sertifikavimo procedūromis.

IšVADOS IR PERSPEKTYVOS

Priėmus ir įgyvendinus Direktyvą pasiektas tikslas sukurti lynų kelio įrenginių saugos komponentų ir posistemių vidaus rinką, drauge užtikrinant aukštą ir vienodą saugos lygį visose valstybėse narėse.

Įgyvendinant Direktyvą išryškėjo keletas konkrečių problemų. Komisija, siekdama peržiūrėti Direktyvą, išnagrinės šias problemas ir pateiks galimus sprendimus. Tai suteiks galimybę suderinti Direktyvos ir Sprendimo 768/2008/EB[17], priimto pagal naująją teisinę sistemą kaip „naujojo požiūrio“ teisės aktas, nuostatas.

[1] OL L 106, 2000 5 3, p. 21.

[2] 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija) (OL L 157, 2006 6 9, p. 24). Direktyva 2006/42/EB buvo panaikinta ankstesnė 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (OL L 207, 1998 7 23, p.1).

[3] Gairės paskelbtos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis; Įmonių ir pramonės GD svetainėje pateikta elektroninė gairių versija anglų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis: http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/mechanical/documents/guidance/cableways/index_en.htm.

[4] 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo (OL L 213, 1995 9 7, p. 1.).

[5] Europos standartizacijos komitetas.

[6] Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas.

[7] Naujausias lynų kelio įrenginių srities darniųjų standartų sąrašas paskelbtas Oficialiajame leidinyje C 51 (2009 3 4, p. 9).

[8] http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/mechanical/documents/standardization/cableways/index_en.htm.

[9] 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18).

[10] 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimas dėl nuorodos į standartą EN 12929-2:2004 „Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Bendrieji reikalavimai. 2 dalis. Grįžtamųjų dvilynių kabamųjų lynų kelių be vagonėlio stabdžių papildomieji reikalavimai“ palikimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/9/EB nuostatas (C(2008)7289 galutinis).

[11] 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose, ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir naudojimo taisyklių, skirtų naudoti techninio derinimo direktyvose (OL L 220, 1993 8 30, p. 23). Sprendimas 93/465/EEB panaikintas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 768/2008/EB (žr. 17 išnašą).

[12] Atnaujintas notifikuotųjų įstaigų sąrašas pateiktas Įmonių ir pramonės GD svetainėje: http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/mechanical/documents/legislation/cableways/notified-bodies/index_en.htm.

[13] Praktinių rekomendacijų tekstas paskelbtas Įmonių ir pramonės GD svetainėje: http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/mechanical/documents/legislation/cableways/notified-bodies/index_en.htm.

[14] Organizzazione Internazionale Trasporti a Fune (Tarptautinė lynų kelio transporto priemonių organizacija), kurią sudaro visos lynų kelio įrenginių sektoriaus suinteresuotosios šalys (gamintojai, operatoriai ir nacionalinės institucijos).

[15] International Association of Ropeway Manufacturers (Tarptautinė lynų kelio įrenginių gamintojų asociacija).

[16] Fédération Internationale des Associations Nationales d'Exploitants de Téléphériques, funiculaires et autres installations de transport par câbles pour voyageurs (Tarptautinė kabamųjų lynų kelių, funikulierių ir kitų keleivinių lynų kelio įrenginių operatorių nacionalinių asociacijų federacija).

[17] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Tarybos sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).