11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/45

—

džiaugiasi, kad Europos Komisija pritaria Regionų komiteto pasiūlymui skirtingai vertinti šias situacijas: pirma, kai už viešosios paslaugos teikimą skiriamos de minimis kompensacijos nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai; antra, kai kompensacijos, skiriamos už teikiamą vietinio pobūdžio socialinę viešąją paslaugą, yra didesnės negu de minimis riba, tačiau dėl šios paslaugos organizavimo pobūdžio ir atsižvelgiant į dabartinę vidaus rinkos vystymosi padėtį, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai; trečia, kai kompensacijos, skirtos kitoms Sąjungos ar tarpvalstybinio masto viešosioms paslaugoms, kurios reglamentuojamos konkretiems sektoriams taikomomis direktyvomis ar reglamentais,

—

dar kartą pakartoja savo reikalavimą padidinti de minimis ribą iki 800 000 EUR per metus,

—

prašo Komisijos atsisakyti įtraukti gyventojų skaičiaus, kuriam atstovauja vietos valdžios institucija, kriterijų į naujojo reglamento dėl de minimis pagalbos taikymo sąlygas,

—

primena savo nepritarimą Komisijos visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensavimo ekonominio veiksmingumo tikrinimui. Komitetas mano, kad nei Sutarties 106 straipsnis, nei vienašalis minėto straipsnio 3 dalies nuostatomis pagrįstas Komisijos sprendimas arba direktyva, nėra tinkamas teisinis pagrindas šiai teisėkūros iniciatyvai. Komisija, kaip už konkurenciją atsakinga Europos institucija, neturi jokių įgaliojimų nustatyti sąlygas dėl veiksmingo valstybių narių viešųjų išteklių paskirstymo.

Pagrindinis pranešėjas

Karl-Heinz LAMBERTZ (BE / ESP), Belgijos vokiečių bendruomenės vyriausybės ministras pirmininkas

Pamatiniai dokumentai

Pataisyta Regionų komiteto nuomonė, susijusi su RK dokumentu CdR 150/2011 fin, (pagal Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį) ECOS-V-016

1.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl Komisijos teisės aktų, susijusių su valstybės pagalba, teikiama kompensacijos už viešąją paslaugą forma, rinkinio;

2.

mano, kad šis pasiūlymas dėl peržiūros yra vietos ir regionų valdžios institucijoms labai svarbi politinė iniciatyva, kadangi ja siekiama nustatyti naujas, aiškias ir suderintas viešųjų paslaugų finansavimo formų atitikties vidaus rinkai taisykles ir taip užtikrinti teisinį tikrumą ir numatomumą, kurie yra būtini Sąjungoje vystyti viešąsias paslaugas; tačiau apgailestauja, kad Komisija nepasiekė užsibrėžto tikslo užtikrinti daugiau aiškumo taikymo galimybių ir taikymo klausimais ir kiek galima sumažinti administracinę naštą susijusiems subjektams;

3.

mano, kad pagal Europos Komisijos pasiūlytą bendrą valstybės pagalbos kontrolės priemonių sistemą turėtų būti labiau atsižvelgiama į viešųjų paslaugų vietos, tarpvalstybinį arba ES matmenį, į paslaugų organizavimo būdų įvairovę ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai realios rizikos mastą; tačiau pasiūlymuose šie aspektai atspindimi tik iš dalies;

4.

džiaugiasi, kad Europos Komisija pritaria Regionų komiteto pasiūlymui (1) skirtingai vertinti šias situacijas: pirma, kai už viešosios paslaugos teikimą skiriamos de minimis kompensacijos nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl joms neturi būti taikomos valstybės pagalbos kontrolės priemonės; antra, kai kompensacijos, skiriamos už teikiamą vietinio pobūdžio socialinę viešąją paslaugą, yra didesnės negu de minimis riba, tačiau dėl šios paslaugos organizavimo pobūdžio ir atsižvelgiant į dabartinę vidaus rinkos vystymosi padėtį, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, kuris kenktų Sąjungos interesams; trečia, kai kompensacijos, skirtos kitoms Sąjungos ar tarpvalstybinio masto viešosioms paslaugoms, kurios reglamentuojamos konkretiems sektoriams taikomomis direktyvomis ar reglamentais arba kurias teikia tarpvalstybiniu arba tarptautiniu lygmeniu veikiančios komercinės įmonės;

5.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl komunikato, kuriame paaiškinamos ir atnaujinamos sąvokos ir apibrėžimai, vartojami visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (VESP) taikomose Bendrijos teisės nuostatose, visų pirma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; tačiau apgailestauja, kad Komisija, nepaisydama ETT prašymo, praleido progą parengti suprantamus kriterijus ekonominei veiklai, jos vietos matmeniui ir svarbai vidaus rinkai apibrėžti, taip pasilikdama sau didelę aiškinimo laisvę tikrinimo procese ir nepašalindama teisinio netikrumo;

6.

todėl pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsniu, kuris susijęs su bendrai taikomomis Sutarties nuostatomis, įtvirtintas naujas teisinis pagrindas, suteikiantis Europos Parlamentui ir Tarybai galimybę priimant reglamentus nustatyti principus ir sąlygas, kurios leidžia VESP atlikti savo konkrečias užduotis. Todėl prašo Komisijos įteisinti Sutartyje neapibrėžtų pagrindinių sąvokų aiškinimą pateikiant Tarybos ir Europos Parlamento pasiūlymą dėl reglamento remiantis SESV 14 straipsniu;

7.

mano, kad šiuo pasiūlymu dėl komunikato Komisija neatleidžiama nuo įsipareigojimo pateikti kokybišką visuotinės svarbos paslaugų teisinę sistemą;

8.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą padidinti reglamente nurodytą de minimis pagalbos ribą (2), kurios neviršijus valstybės pagalbai netaikomos valstybės pagalbos kontrolės priemonės, tokiu būdu kontrolės taisyklės nebus taikomos vietos bendruomenėms teikiamoms viešosioms paslaugoms, ypač toms, kurių tikslas vietos socialinis vystymasis, pavyzdžiui, socialinė įtrauktis, kova su atskirtimi, pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, vietos renginių organizavimas, kultūros, sporto ir socialinė šviečiamoji veikla, t. y. paslaugoms, kurias teikia vietos asociacijos ir vietinės socialinėje srityje veikiančios mikroįmonės. Šis pasiūlymas pagrįstas tuo, kad minėto pobūdžio paslaugos neturi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai;

9.

vis dėlto apgailestauja, kad Komisija apsiriboja pasiūlymu padidinti trejų fiskalinių metų laikotarpiui nustatytą bendrą de minimis200 000 EUR ribą nustatant metinę 150 000 EUR ribą, kas leistų apimti tik vietos lygmens įmones, kuriose dirba mažiau nei 4 darbuotojai. Todėl dar kartą pakartoja reikalavimą padidinti de minimis ribą iki 800 000 EUR per metus, kad būtų galima apimti visas vietos lygmens įmones, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų ir kurių vieninteliai ištekliai yra valdžios institucijų kompensacijos, skiriamos su sąlyga, kad paslaugos vietos bendruomenei teikiamos nemokamai ir tik konkrečioje teritorijoje;

10.

prašo Komisijos atsisakyti įtraukti gyventojų skaičiaus, kuriam atstovauja vietos valdžios institucija, kriterijų į naujojo reglamento dėl de minimis pagalbos taikymo sąlygas. Iš tiesų gyventojų skaičius nėra lemiamas rodiklis vertinant atitinkamos institucijos vykdomos ekonominės veiklos poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, nereikėtų vadovautis argumentu, kuris galėtų paskatinti administracinių vienetų (komunų, regionų, valstybių ir t. t.) diskriminaciją. Be to, taikant tik gyventojų skaičiaus kriterijų, nebūtų galima atsižvelgti į tai, kad remiantis Sutartimi nustatytais principais dėl laisvės organizuoti ir teikti viešąsias paslaugas, vietos bendruomenėms teikiamas paslaugas gali bendrai finansuoti keletas įvairaus lygmens ir dydžio valdžios institucijų. Galiausiai, neturėtų nukentėti bendrai teikiamos paslaugos, teikiamos bendradarbiaujančių savivaldos institucijų. Taigi, vietos pobūdžio ir konkrečios paskirties tikrinimas turi būti grindžiamas rodikliais, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamos bendruomenės geografinę padėtį ir potencialių viešosios paslaugos naudotojų skaičių. Pagal Sutarties dėl Sąjungos veikimo 174 straipsnį, atliekant šį patikrinimą reikėtų atsižvelgti į didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių regionų padėtį ir numatyti galimybes skirti jiems diferencijuotą paramą; Reikėtų panaikinti apyvartos apribojimą iki 5 mln. eurų;

11.

teigiamai vertina tai, kad Komisija labai rimtai vertina skaidrumą ir į reglamentą neįtraukia bet kokios neskaidriai teikiamos pagalbos, kurios neįmanoma tiksliai apskaičiuoti;

12.

vadovaudamasis Sutartyje apibrėžtu proporcingumo principu, pritaria Komisijos metodui atsižvelgti į išskirtinai vietinį kai kurių viešųjų paslaugų pobūdį, taip pat pasiūlymui sprendimą dėl suderinamumo a priori taikyti ir kitoms socialinėms paslaugoms, o ne tik ligoninių ir socialinio būsto klausimus sprendžiančių subjektų teikiamomis paslaugomis;

13.

mano, kad įvesta nauja sąvoka „pagrindiniai socialiniai poreikiai“ labai klaidina vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų partnerius, kadangi ji sutampa su jau esamomis visuotinės svarbos socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų sąvokomis, kurios nepaminėtos Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies j punkte; todėl prašo Komisijos teikti pirmenybę Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies j punkte pateiktai socialinių paslaugų sąvokai, pagal kurią, remiantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms paliekama teisė nustatyti šių paslaugų ribas, taip pat prašo pabrėžti, kad paslaugų pavyzdžių sąrašas, kurį Komisija pateikia pasiūlyme dėl sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo, yra nebaigtinis ir neišsamus;

14.

prašo Komisijos atsisakyti ketinimo perpus sumažinti metinės kompensacijos ribą, nuo kurios priklauso šio sprendimo taikymas, ir palikti galioti 30 mln. EUR per metus ribą;.

15.

prašo Komisijos nesusieti pranešimo reikalavimo netaikymo su maksimalia pavedimo teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą galiojimo trukme atsižvelgiant į valstybių narių viešosios valdžios institucijų laisvę administruoti ir organizuoti viešąsias paslaugas;

16.

prašo Komisijos pranešimo reikalavimo netaikymo nesusieti tik su socialinėmis paslaugomis, kurias išimtinai teikia įmonės, kurioms pavesta atitinkama užduotis, su sąlyga,kad taikomos direktyvos dėl santykių tarp įmonių ir vietos valdžios institucijų skaidrumo nuostatos ir šios įmonės vykdo išlaidų apskaitą;

17.

mano, kad, kai vietos ir regionų valdžios institucijos skelbia viešojo pirkimo konkursą siekdamos laikytis 4-ojo Altmark kriterijaus dėl viešosios paslaugos kompensacijos dydžio nustatymo, joms turi būti sudaryta galimybė apibrėžti kokybės kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas finansiškai naudingiausias pasiūlymas, o ne vadovautis mažiausios kainos kriterijumi;

18.

mano, kad siūloma nauja „nuosaikaus pelno“, nustatomo remiantis kapitalo grąžos norma ir pelno dydžio rodikliais, apibrėžtis yra tokia sudėtinga, kad daugelis subnacionalinių valdžios institucijų jos netaikys;

19.

prašo Komisijos savo galutiniuose su peržiūra susijusiuose pasiūlymuose numatyti visas galimas kompensacijos už viešąją paslaugą formas atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikiamą didelę veiksmų laisvę finansuoti viešąsiais paslaugas, įskaitant kompensacijas, teikiamas pagalbos ilgalaikėms investicijoms, būtinoms viešųjų paslaugų infrastruktūrai finansuoti, forma; taip pat prašo svarstymuose dėl suderinamumo neapsiriboti metinėmis subsidijomis paslaugų užtikrinimui ir aiškiau nustatyti sąlygas, kurios leistų įvertinti, ar teikiant pagalbą ilgalaikėms investicijoms (visų pirma trint omenyje pastatus ir žemės sklypus) nebuvo kompensacijos permokos;

20.

primena Komisijai, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus objektyvius kriterijus, kurie a priori rodo, kad nėra poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, konkurencijos iškreipimo ar kryžminio subsidijavimo rizikos. Tai galėtų būti šie kriterijai: kai kurių ūkinės veiklos vykdytojų, kuriems taikoma leidimų sistema, riboti teritorinio lygmens įgaliojimai; labai konkreti viešojo ar privataus sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojų (kartais šie subjektai sukuriami teikti labai konkrečią paslaugą tam tikroje teritorijoje ir nevykdo jokios komercinės veiklos rinkoje) veiklos sritis; kai kurios pelno nesiekiančios socialinės įmonės, kurios gautas pajamas pakartotinai investuoja į joms pavestas teikti viešąsias paslaugas išskaičiuodamos šią dalį iš būsimų kompensacijų;

21.

siūlo atsižvelgiant į Sutartyje apibrėžtus subsidiarumo ir proporcingumo principus galutiniame sprendime pavesti kompensacijas skiriančioms viešosios valdžios institucijoms imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrinama kompensacijos permokos prevencija, kontrolė ir sustabdymas turint omenyje, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tiesiogiai suinteresuotos išvengti galimos kompensacijos permokos. Savo ruožtu reikėtų supaprastinti kreipimosi į teismą tvarką, taikomą įmonėms, kurioms faktiškai ir tiesiogiai skiriamos nuobaudos tuo atveju, jei yra nustatyta kompensacijos permoka;

22.

siūlo Komisijai šias nuostatas taikyti tik tuo atveju, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

23.

primena savo nepritarimą Komisijos visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensavimo ekonominio veiksmingumo tikrinimui. Komitetas mano, kad nei Sutarties 106 straipsnis, nei vienašalis minėto straipsnio 3 dalies nuostatomis pagrįstas Komisijos sprendimas arba direktyva, nėra tinkamas teisinis pagrindas tokiai teisėkūros iniciatyvai. Komisija, kaip už konkurenciją atsakinga Europos institucija, neturi jokių įgaliojimų nustatyti sąlygas dėl veiksmingo viešųjų išteklių paskirstymo valstybėse narėse. Komisijos išimtiniai įgaliojimai, kurių vykdymą kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, susiję tik su pareiga stebėti, ar už viešosios paslaugos vykdymą teikiamos kompensacijos, neatitinkančios Teismo nustatytų sąlygų Altmark sprendime ir todėl priskiriamos valstybės pagalbos draudimo ir kontrolės sistemai, neprieštarauja konkurencijos taisyklėms;

24.

atmeta reikalavimą, kad valstybės narės, atlikusios rinkos tyrimą, turėtų pateikti įrodymą, kad viešoji paslauga yra reikalinga, kadangi tokiu reikalavimu pažeidžiama išimtinė valstybių narių teisė priimti sprendimą dėl visuotinės svarbos paslaugų organizavimo ir formos.