11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/74

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visada pripažino sporto teikiamus privalumus ugdymo srityje ir jais naudojosi, susiedamos sportą su ugdymo politika ir veiksmais, kuriais siekiama gerinti piliečių gyvenimo kokybę, įskaitant visuomenės sveikatą,

—

taip pat džiaugiasi, kad Europos Komisija patvirtino priemones, skirtas paremti kovą su sukčiavimu ir korupcija sporto sektoriuje,

—

pabrėžia etines vertybes, kurias įkūnija sportas, ypač tai, kad jaunimą būtina mokyti, kad pralaimėti reikia garbingai, o žaisti – sąžiningai, tokias vertybes visų pirma įskiepijant treneriams ir techniniams darbuotojams, kurie turi tapti pavyzdžiu, kad būtų užkirstas kelias apgailėtiniems ir su auklėjimu nesuderinamiems incidentams,

—

pabrėžia tokių sporto iniciatyvų kaip Specialiosios olimpinės žaidynės ir Parolimpinės žaidynės, visuomeninę vertę, kadangi jomis skatinama neįgaliųjų socialinė integracija ir įvairiu lygiu prisidedama prie tokių žmonių savarankiškumo,

—

siūlo plėtojant mokymąsi visą gyvenimą remti novatoriškas su fizine veikla mokyklose susijusias iniciatyvas, ypač skirtas 4–14 m. amžiaus vaikams,

—

prašo išnaudoti visas Europos regioninės plėtros fondo teikiamas galimybes remti sporto infrastruktūrą ir veiklą bei Europos socialinio fondo teikiamą galimybę gerinti sporto sektoriaus darbuotojų įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes.

Pranešėjas

Roberto PELLA (IT / ELP), Valdengo miesto tarybos narys, Bjelos miesto vicemeras

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“

COM(2011) 12 galutinis

1.

iš esmės pritaria Europos Komisijos komunikatui „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (1), kuris yra 2007 m. baltosios knygos dėl sporto (2) tąsa ir kuriame ES veiksmų teisiniu pagrindu pasirinktas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnis. Komunikate nagrinėjama 15 prioritetų, suskirstytų į keturis pagrindinius skyrius: visuomeninis sporto vaidmuo, ekonominis sporto aspektas, sporto organizavimas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis sporto srityje;

2.

džiaugiasi, kad pakartodama principus, kurie jau buvo išdėstyti baltojoje knygoje dėl sporto, Europos Komisija dar kartą patvirtina, kad veiksminga strategija visų pirma turi būti siekiama suderinti priemones, taikomas sporto sektoriuje ir su juo susijusiose sektoriuose: sveikatos, švietimo, mokymo, jaunimo, regioninio vystymosi ir sanglaudos, socialinės įtraukties, užimtumo, pilietybės, teisingumo, vidaus reikalų, mokslinių tyrimų, vidaus rinkos ir konkurencijos;

3.

pabrėžia, kad SESV 165 straipsnyje taip pat kalbama apie sporto skatinimo priemones ir šiuo straipsniu Europos Komisija galėjo pasiremti siūlydama naują išlaidų struktūrą įgyvendinant dabartines finansines perspektyvas, pavyzdžiui, dvejų metų ES sporto programą;

4.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad SESV 165 straipsnyje pripažįstamas specifinis sporto pobūdis, patvirtintas ir ES Teisingumo Teismo praktikoje, ir ragina parengti ir taikyti ES tokias taisykles, kuriomis būtų atsižvelgta į sporto specifinį pobūdį;

5.

su pasitenkinimu pažymi, kad SESV 6 ir 165 straipsniais ES pavedama remti, koordinuoti ir papildyti veiksmus sporto sektoriuje. Tai suteikia naują postūmį europinės pakraipos plėtojimui sporto srityje. Laikantis subsidiarumo principo ir užtikrinant sporto valdymo organizacijų autonomiją Europos veiksmai valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų sporto iniciatyvoms suteikia europinės pridėtinės vertės, kuri atlieka katalizatoriaus vaidmenį didinant sporto srityje taikomų priemonių poveikį;

6.

pabrėžia, kad sportas ir jį valdančios bei reguliuojančios nacionalinės, Europos ir tarptautinės organizacijos (Tarptautinis olimpinis komitetas, nacionaliniai olimpiniai komitetai ir neįgaliųjų bei mėgėjų sporto asociacijos ir organizacijos) gali veiksmingai padėti įgyvendinti ilgalaikius strateginius ES siekius, ypač strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir atverti naujas užimtumo, ypač jaunimo, perspektyvas;

7.

pabrėžia, kad sportas labai svarbus formuojant Europos identitetą, kovojant su rasizmu ir ksenofobija;

8.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba (Taryba) pripažįsta šio klausimo sudėtingumą ir su bendrais veiksmais sporto sektoriuje susijusių pasiūlymų ir neoficialaus valstybių narių bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti nuolatinius gerosios praktikos pavyzdžių mainus ir informacijos apie pasiektus rezultatus sklaidą;

9.

džiaugiasi Europos Komisijos ir Tarybos (3) ketinimu remti neoficialias sporto sektoriaus ekspertų grupes, kurias norės kurti valstybės narės ir kurios teiks ataskaitas Tarybos sporto darbo grupei; prašo į šias grupes įtraukti ir RK;

10.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas užsakė nepriklausomą tyrimą dėl mėgėjų sporto finansavimo Europoje, kad būtų galima įvertinti skirtingas taikomas finansavimo sistemas (pavyzdžiui, valstybės, regioninį ir vietos finansavimą, namų ūkių paramą, savanorišką veiklą, rėmimą, pajamas iš žiniasklaidos ir elektroninių bei kitų lošimo paslaugų organizavimo pajamas) ir kad taip pat numatyta ištirti įvairius vidaus rinkos politikos aspektus, kurie turi tiesioginio poveikio šioms finansavimo sistemoms; prašo Komisiją, kad Regionų komitetas ir vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios yra už tai atsakingi arba arčiausiai suinteresuotųjų piliečių esantys subjektai, būtų tiesiogiai įtrauktos į dabartinius ir būsimus tyrimo projektus;

11.

mano, kad plėtojant europinę pakraipą sporto srityje vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo, nes pagal savo institucines pareigas jos prisideda prie sporto paslaugų teikimo piliečiams. Šios paslaugos administraciniu požiūriu turėtų tapti vertingomis socialinės įtraukties ir kovos su diskriminacija priemonėmis; taip pat akcentuoja, jog tose šalyse, kuriose nėra įkurtų padalinių, reikėtų įkurti regioninius sporto padalinius, kurie atliktų svarbią aktyvinimo, sporto skatinimo funkciją regioniniu lygmeniu;

12.

taip pat pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį finansuodamos sporto veiklą ir pasirūpindamos šiai veiklai reikalinga infrastruktūra. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos kartu su sporto organizacijomis ir – ten, kur jie yra, – su nacionalinių olimpinių komitetų regioniniais padaliniais atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį skatinant piliečius sportuoti; taip pat akcentuoja, jog tose šalyse, kuriose nėra tokių struktūrų, reikėtų sukurti regionines sporto struktūras, kurios atliktų svarbią aktyvinimo, sporto populiarinimo funkciją regioniniu lygmeniu,

13.

primena, kad viena esminių vietos ir regionų valdžios institucijų užduočių – koordinuoti visų atitinkamo teritorinio vieneto įvairiai su sportu susijusių subjektų veiksmus, visų pirma remiant asociacijas ir savanoriškos veiklos iniciatyvas sporto srityje;

14.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visada pripažino sporto teikiamus privalumus ugdymo srityje ir jais naudojosi, susiedamos sportą su ugdymo politika ir veiksmais, kuriais siekiama gerinti piliečių gyvenimo kokybę, įskaitant visuomenės sveikatą;

15.

mano, jog labai svarbu, kad vadovaudamasi subsidiarumo principu Europos Komisija gerbtų sporto valdymo struktūrų autonomiją, kuri yra pagrindinis šio sektoriaus organizavimo principas, ir valstybių narių įgaliojimus;

16.

mano, kad labai svarbu spręsti smurto ir tolerancijos stokos sporto renginių metu problemas ir teisėkūros priemonėmis ryžtingai šalinti tokias tarptautines sportui Europoje kylančias problemas kaip sukčiavimas, susitarimai dėl varžybų baigties arba dopingo vartojimas;

17.

ragina Europos Komisiją Regionų komitetui, vietos ir regionų valdžios institucijoms, nacionalinėms sporto organizacijoms ir – ten, kur jie yra, – nacionalinių olimpinių komitetų regioniniams padaliniams numatyti aktyvesnį vaidmenį formuojant ir įgyvendinant sporto politiką;

18.

pabrėžia sporto teikiamą galimybę užmegzti vadžios institucijų, asociacijų, federacijų, klubų ir kitų organizacijų ryšius ir mano, kad būtina kurti tinklus, kurie paskatintų ir paspartintų keitimąsi žiniomis sporto ir jo poveikio visuomenei srityje. Todėl vietos lygiu veikiančių valdžios institucijų tinklų kūrimas būtų didelis žingsnis į priekį užtikrinant didesnį savivaldybių vaidmenį didinant sporto poveikį visuomenei ir sudarant joms galimybę prisidėti prie sporto padėties gerinimo Europos lygmeniu;

19.

prašo Europos Komisijos, kad toliau remdama sporto sektoriaus projektus jam skirtomis paskatomis arba esamomis įvairių susijusių sričių, pavyzdžiui, švietimo, mokymosi visą gyvenimą, visuomenės sveikatos, jaunimo, pilietybės, mokslinių tyrimų, socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir kovos su rasizmu, programomis, aktyviai įtrauktų RK į diskusijas rengiant kitą daugiametę finansinę programą;

20.

mano, kad kalbant apie aptariamame dokumente pateiktus pasiūlymus ypač svarbu, kad Europos Komisija išsyk įtrauktų Regionų komitetą į visus jau vykstančius ir vyksiančius parengiamuosius darbus ir siūlomus konkrečius veiksmus;

21.

siūlo Europos Komisijai teikti paramą konkretiems su projektais, kuriais remiama savanoriška veikla sporto srityje ir skatinama ją vykdyti, susijusiems veiksmams, tiesiogiai pasiūlytiems vietos ir regionų valdžios institucijų, sporto organizacijų ir – ten, kur jie yra, – nacionalinių olimpinių komitetų regioninių padalinių, savanoriškų ne pelno siekiančių sporto organizacijų ir sportą propaguojančių asociacijų;

22.

džiaugiasi, kad Europos Komisija skiria daug dėmesio būtinybei veiksmingai kovoti su dopingo vartojimo problema ir ne tik profesionalių sportininkų lygmeniu, kadangi ši problema dabar vis labiau plinta mėgėjų sporte, o tai yra rimtas sveikatos rizikos veiksnys;

23.

laikosi nuomonės, kad veiksminga priemonė būtų geriau suprasti, kodėl mėgėjų sporte plačiai paplitusi dopingo vartojimo praktika, ir paskui šioje srityje būtų galima: pirma, remiantis turimais įrodymais, įvesti sistemingą kontrolę ir numatyti veiksmų, kurie padėtų mažinti draudžiamų ir dopingo medžiagų vartojimą neprofesionaliame sporte, strategiją, o antra – taikyti griežtesnes sankcijas, kaip kad daroma kovojant su narkotikais. Šiuos veiksmus reikėtų koordinuoti ir jų tikslas turėtų būti visose srityse įvesti antidopingo strategijų gerąją praktiką ir keistis šios praktikos pavyzdžiais; kalbant apie prekybą dopingo preparatais, reikalauja, kad ES pasirašytų Europos antidopingo konvenciją, kuria pripažįstamas Pasaulinės antidopingo agentūros vaidmuo;

24.

pabrėžia, kad problemų kyla dėl skirtingų sporto ir įprastų teismų darbotvarkės terminų. Mano, kad Europos Komisija tuo tikslu turi imtis atitinkamų teisėkūros priemonių sugriežtindama baudžiamosios teisės nuostatas, skirtas kovoti su prekyba dopingo preparatais;

25.

siūlo ES šalyse įvesti vienodą kovos su dopingo vartojimu sistemą visų pirma numatant būtiną tikrinimų, vykdomų tiek varžybų, tiek ne varžybų metu, skaičių;

26.

pabrėžia, kad būtina skubiai kovoti su nelegalių sporto lažybų, iškreipiančių visuomeninį ir ugdomąjį sporto vaidmenį, problema, ir džiaugiasi, kad Europos Komisija jau priėmė nuostatų, siekdama pakeisti esamą padėtį;

27.

taip pat džiaugiasi, kad Europos Komisija patvirtino priemones, skirtas paremti kovą su sukčiavimu ir korupcija sporto sektoriuje, šiuos veiksmus priskirdama veiklai, kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje, rengdama didesnės apimties „kovos su korupcija“ rinkinį, numatytą 2011 m.;

28.

pabrėžia Europos Komisijos veiksmų, skirtų skatinti partnerystes, sudarančias palankias sąlygas išankstinio įspėjimo sistemų taikymui, svarbą, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir skandalams, susijusiems su varžybomis, dėl kurių baigties iš anksto susitarta, ir kovoti su galimu organizuotų nusikaltėlių grupių kišimusi į Europos sportą, raginant valstybes nares priimti ypač griežtas priemones, nukreiptas prieš sukčiavimo sporto srityje nusižengimus, ir suderinti šioje srityje taikomas sankcijas;

29.

pabrėžia etines vertybes, kurias įkūnija sportas, ypač tai, kad jaunimą būtina mokyti, kad pralaimėti reikia garbingai, o žaisti – sąžiningai, tokias vertybes visų pirma įskiepijant treneriams ir techniniams darbuotojams, kurie turi tapti pavyzdžiu, kad būtų užkirstas kelias apgailėtiniems ir su auklėjimu nesuderinamiems incidentams, kurie, deja, dažnai nutinka tam tikrų sporto renginių pabaigoje;

30.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad būtina stiprinti sporto ir ugdymo ryšį, kad būtų galima pasinaudoti sporto teikiamais privalumais žmonių gerovei pagerinti tam tikrų sveikatos problemų, įskaitant patologijas (visų pirma nutukimą ir širdies bei kraujagyslių ligas), prevencijos srityje, kadangi ilgainiui tai padėtų sumažinti išlaidas sveikatai, kurioms tenka skirti daug regionų biudžeto lėšų;

31.

pabrėžia, kad visų amžiaus grupių atstovus (vaikus, suaugusiuosius ir vyresnio amžiaus žmones) svarbu supažindinti su kasdienio sportavimo nauda; ir mano, kad labai svarbu „Sporto visiems“ koncepciją paversti realybe ir nuolat populiarinti reguliarų fizinį aktyvumą;

32.

akcentuoja, jog turint omenyje integracinę sporto svarbą, reikia sudaryti galimybes neįgaliems sportininkams ir moksleiviams kasdien sportuoti tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų ir kad atsižvelgiant į turimas paramos galimybes turi būti skiriamas deramas dėmesys neįgaliųjų sporto puoselėjimui ir jo vystymui;

33.

todėl ragina nacionalines, vietos ir regionų valdžios institucijas sudaryti palankias sąlygas kiekvienoje mokykloje kasdien nemokamai sportuoti sukuriant tinkamą infrastruktūrą;

34.

siūlo ikimokyklinių įstaigų ir pradinių mokyklų mokymo programose sustiprinti sporto aspektą;

35.

reikalauja, kad fizinis lavinimas būtų pradedamas jau vaikų darželyje ir kad valstybės narės sudarytų palankias sąlygas fizinio lavinimo pamokoms, kurių metu būtų atsižvelgta į vaikų ir jaunuolių pedagoginius, fizinius ir psichinius poreikius, mokyklose; be to, mano, kad sporto pamokos yra pagrindinė visybinio ugdymo dalis;

36.

rekomenduoja pripažinti, kad būtinas „paralelinis“ jaunų sportininkų profesinis mokymas, ypač atsižvelgiant į jaunesnius sportininkus; tam būtina griežta ir reguliari ugdymo kontrolė, kad būtų galima užtikrinti jo kokybę; taip pat mano, kad tokiu būdu bus perteiktos moralinės ir pedagoginės vertybės, taip pat ir profesionaliam sportui svarbios vertybės;

37.

pasisako už didesnį darbuotojų, instruktorių ir trenerių judumą, grindžiamą bendrai sutartais standartais, kuriuos abipusiškai pripažįsta regionai ir valstybės narės;

38.

siūlo numatyti ir skatinti atlikti sporto ambasadorių vaidmenį, kurį galėtų prisiimti aukšto lygio sportininkai tiek profesinės karjeros metu, tiek ir jai pasibaigus;

39.

pabrėžia tai, kad Europos Komisijos komunikate tiesiogiai ir išsamiai nenagrinėjamas savanoriškos sportinės veiklos, įkūnijančios tikrąjį visuomeninį sporto potencialą, klausimas;

40.

todėl ragina Europos Komisiją ir vietos bei regionų valdžios institucijas visada tinkamai atsižvelgti į savanorišką sportinę veiklą, kuri gali būti veiksminga parama švietimui visais lygmenimis, praturtindama mokymo programas, tapdama naudinga mokymosi visą gyvenimą priemone ir sudarydama sąlygas glaudžiam vietos ir regionų valdžios ir sporto asociacijų bendradarbiavimui organizuojant sporto populiarinimo visuomenėje renginius, visa tai, nesiekiant pelno, kaip kad yra savanoriškos veiklos atveju;

41.

pabrėžia, kad savanoriška sportine veikla turi būti populiarinamas solidarumo principas ir ją reikia aiškiai skirti nuo profesionalios sportinės veiklos, už kurią dosniai atlyginama;

42.

išreiškia vietos ir regionų valdžios institucijų pageidavimą didinti sporto visuomeninę vertę, pasinaudojant, kaip siūlo Europos Komisija, su sportu susijusiais struktūriniais fondais ir projektui „Europos miestai už savanorišką veiklą sporto sektoriuje“ teikiama parama; mano, kad reikėtų sportu pasinaudoti kaip gera priemone užkirsti kelią socialinei įtampai ir skatinti socialinę integraciją – būtų galima nemokamam naudojimui steigti nedidelius sporto kompleksus (mažus laukus), visų pirma socialiniu ar geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, ypač didelį dėmesį skiriant mažiems ir atokiems kaimams;

43.

pabrėžia tokių sporto iniciatyvų kaip Specialiosios olimpinės žaidynės ir Parolimpinės žaidynės, visuomeninę vertę, kadangi jomis skatinama neįgaliųjų socialinė integracija ir įvairiu lygiu prisidedama prie šių žmonių savarankiškumo juos paverčiant svarbiais dalyviais ir aktyviais visuomenės nariais;

44.

dar kartą pabrėžia, kad neįgaliųjų kasdienę sportinę veiklą reikia skatinti ir, pavyzdžiui, remti sporto asociacijas, kurios imasi iniciatyvų, skirtų fizinę, protinę ar sensorinę negalią turintiems asmenims, padedant joms įsigyti specialios asmeninės tokio pobūdžio sportui būtinos sportinės įrangos arba ją atnaujinti, ir kad reikia galutinai panaikinti architektūrines kliūtis, kad būtų užtikrinta patogi prieiga prie įrenginių norintiems užsiimti sportine veikla arba dalyvauti stambaus masto renginiuose; ypač turint omenyje gyventojų senėjimą, sporto įrenginius ir siūlomą sportinę veiklą reikia vis labiau pritaikyti prie vyresnio amžiaus žmonių poreikių;

45.

ragina remti moterų sportą sudarant vienodas sąlygas užsiiminėti visomis individualaus ir komandinio sporto šakomis, parengiant taisykles, užtikrinant vienodas moterų sporto finansavimo galimybes ir vienodą visų amžiaus grupių moterų sporto renginių nušvietimą žiniasklaidoje; be to, įvairiose sporto šakose moterų pasiekti rezultatai turi būti pripažįstami taip pat kaip ir vyrų ir pabrėžia, kad būtinos nediskriminuojančios sportinių rungtynių taisyklės, kurios nustatytų vienodus piniginius prizus tiek moterims, tiek vyrams;

46.

rekomenduoja Europos Komisijai neužmiršti esminio universitetų, asociacijų ir jaunimo klubų vaidmens, norint suteikti sportui jo tikrąją vertę;

47.

pabrėžia, kad sporto sektorius sukuria apie 2 proc. pasaulio BVP, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sportas, sporto industrija ir sporto turizmas, taip pat sporto renginių organizavimas daro teigiamą poveikį ekonomikai, visų pirma turizmui ir užimtumui; taip pat pabrėžia, kad šie veiksniai labai svarbūs darbo vietų kūrimui ir MVĮ pridėtinei vertei;

48.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą plėtojant valstybių narių bendradarbiavimą įvertinti ekonominį sporto poveikį per sporto palydovinę sąskaitą, kuri filtruotų nacionalines sąskaitas pagal su sportu susijusią veiklą ir leistų nustatyti paties sporto sukuriamą pridėtinę vertę ir su juo susietos ekonominės veiklos pridėtinę vertę;

49.

ragina Komisiją įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į sporto palydovinės sąskaitos kūrimo darbus, nes jos gali į šį procesą tiesiogiai įtraukti ne tik sporto pasaulio, bet ir nacionalinių valdžios institucijų, ES institucijų ir akademinės visuomenės atstovus;

50.

mano, kad labai svarbu sporto sektoriuje taikomoms priemonėms finansuoti naudoti Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir dabartines su sportu susijusias ES bendrąsias programas ir siūlomą ES sporto bendrąją programą, kurią reikėtų sukurti per ateinantį ES biudžeto laikotarpį. Todėl prašo išnaudoti visas Europos regioninės plėtros fondo teikiamas galimybes remti sporto infrastruktūrą ir veiklą bei Europos socialinio fondo teikiamą galimybę gerinti sporto sektoriaus darbuotojų įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes;

51.

palankiai vertina ir palaiko Europos Komisijos rekomendaciją, kuria sporto asociacijoms siūloma sukurti bendrą sporto transliacijų teisių pardavimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas tinkamas pajamų perskirstymas ir įdiegus finansinio solidarumo mechanizmus būtų pašalintas atotrūkis tarp „turtingų sporto šakų“ ir „neturtingų sporto šakų“, visapusiškai laikantis ES teisės aktų ir nepažeidžiant piliečių teisės į informaciją;

52.

prašo pradėti įgyvendinti ir remti tokias iniciatyvas, kurios turėtų tiesioginį poveikį visiems Europos piliečiams, nepaisant, ar jie aktyviai sportuoja ar ne, pavyzdžiui, skelbti „Europos sporto metus“, organizuoti decentralizuotas Europos sporto šventes, Europos sporto dieną. Tokios iniciatyvos padėtų formuoti Europos sporto politiką;

53.

atkreipia dėmesį į būtinumą skirti konkrečią ES finansinę paramą „Europos sporto sostinės“ iniciatyvai, kurią 1991 m. pradėjo ir nuo to laiko rūpinasi privatūs asmenys ir kuri Europoje turi vis didesnį poveikį ir vis plačiau žinoma, pasinaudojant esamais Europos kultūros sostinės, Europos ekologijos sostinės, Europos jaunimo sostinės pavyzdžiais; tada ji galėtų tikėtis ES paramos tolesnei savo plėtrai prižiūrint Europos Komisijai;

54.

ragina bendradarbiaujant su įžymiais įvairių kartų sportininkais organizuoti reklamines kampanijas ir (arba) sporto renginius, skirtus tokioms svarbioms visuomenės temoms kaip rasizmas ir ksenofobija, nepilnamečių išnaudojimas, jaunimo nusikalstamumas, kova su įvairiomis organizuoto nusikalstamumo rūšimis ar netgi svarbiausi žmogaus teisių klausimai, kadangi sportas tokiu atveju galėtų būti priemone konkrečioms bendroms ES vertybėms skleisti;

55.

pabrėžia, jog jau įrodyta, kad policijos pajėgų bendradarbiavimo tarptautiniu lygiu sistema yra veiksminga užtikrinant viešąją tvarką didelių sporto renginių metu;

56.

pabrėžia, kad policijos pajėgų bendradarbiavimas yra būtinas ir privalomas didesnių ES teritorijoje vykstančių sporto renginių metu, taip pat ir tuo atveju, jeigu jie yra susiję ne tik su valstybėmis narėmis, bet ir su šalimis kandidatėmis, potencialiomis šalimis kandidatėmis ar trečiosiomis šalimis;

57.

palankiai vertina kai kurių Europos sporto organizacijų priimtas priemones, kuriomis siekiama sukurti teisingesnes finansines sąlygas Europos futbolo srityje, kad būtų griežčiau laikomasi vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių;

58.

ragina Europos Komisiją ir Tarybą ištirti galimybes išspręsti nesąžiningų susitarimų dėl sporto varžybų baigties problemą;

59.

pageidauja, kad su Komitetu būtų konsultuojamasi artimiausių Europos Komisijos konsultacijų metu nagrinėjant su internetiniais azartiniais lošimais susijusių paslaugų klausimą;

60.

prašo, kad būtų veiksmingai ir įžvalgiai sprendžiami klausimai, susiję su sporto agentams taikomomis žaidėjų pervedimo į kitą klubą taisyklėmis;

61.

prašo teigiamai įvertinti taisyklių, skirtų savo šalyje išugdytiems komandinių sporto šakų žaidėjams, poveikį, turint omenyje pripažįstamą sporto specifiškumą;

62.

siūlo aiškiau apibrėžti tarptautinį bendradarbiavimą sporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant Europos Sąjungos šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, taip pat Europos Tarybai priklausančioms valstybėms narėms;

63.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios jau dabar įvairiais būdais bendradarbiauja ir vykdo porinius projektus su pirmiau nurodytais subjektais, gali atlikti išskirtinį vaidmenį siekiant optimizuoti bendradarbiavimą pasinaudojant seniai plėtojama partneryste;

64.

pabrėžia, kad į šį procesą reikia aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas parengus bendrą Europos Komisijos, Tarybos ir nacionalinių sporto institucijų darbotvarkę;

65.

palankiai vertina tai, kad komunikate kalbant apie paramą tvariai sporto infrastruktūrai ir sportinei veiklai nurodomas vietos ir regionų lygmuo;

66.

pabrėžia su aplinkos apsauga susijusį sporto aspektą, t. y. tai, kad Europos Sąjungos ir regionų lygmeniu reikia imtis veiksmų, kad sporto įrenginiai būtų derinami su kraštovaizdžiu ir aplinka naudojant ekologiškas statybos technologijas ir griežtesnius energinio naudingumo standartus atitinkančias statybines medžiagas. Siūlo remti sporto iniciatyvas, kurios parengtos numatant, jei tai įmanoma, kuo mažesnį poveikį aplinkai, pirmenybę teikiant tvariam judumui, visų pirma viešajam transportui ir žmogaus jėga varomoms transporto priemonėms, numatant įvairius atlyginimo būdus, kad būtų sumažintas arba panaikintas gausių žiūrovų keliavimo poveikis klimatui;

67.

prašo leisti naudoti struktūrinius fondus sporto programoms ir iniciatyvoms remti, jei jos glaudžiai susijusios su strategijos „Europa 2020“ tikslais (pažangus, tvarus ir integracinis augimas). Taip galima visapusiškai pasinaudoti sporto teikiamomis galimybėmis tokiose srityse kaip vietos ir regionų vystymasis, miestų regeneracija, kaimo plėtra, socialinė įtrauktis, užimtumas, darbo vietų kūrimas. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios atlieka ypač svarbų vaidmenį finansuojant sportą ir sudarant galimybes sportuoti, reikėtų aktyviau įtraukti į ES lygmeniu vykstančias diskusijas šiuo klausimu;

68.

siūlo, pasitelkus vietos ir regionų valdžios institucijas, paremti universitetų tinklą sporto politikai propaguoti;

69.

siūlo, plėtojant mokymąsi visą gyvenimą, remti novatoriškas su fizine veikla mokyklose susijusias iniciatyvas, ypač skirtas 4–14 m. amžiaus vaikams;

70.

prašo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų tiesiogiai įtrauktos į sporto renginių ekonominio poveikio vertinimą, šiuo tikslu sukuriant stebėsenos sistemą ir sporto duomenų bazę siekiant surinkti ir ištirti įvairių renginių duomenis;

71.

ragina Europos Komisiją aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, nacionalinių sporto organizacijų regioninius skyrius ir – ten, kur jie yra, – nacionalinių olimpinių komitetų regionius skyrius į ES sporto forumo rengimą arba į jo metinius susitikimus, kadangi šie susitikimai padeda įtraukti sportą į ES fondus, programas ir iniciatyvas.