52010PC0624

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.16

KOM(2010) 624 galutinis

2010/0312 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis , vertinimo mechanizmo sukūrimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslas

Siūlomu reglamentu siekiama nustatyti tinkamo Šengeno acquis taikymo vertinimo teisinius pagrindus. Šis vertinimo mechanizmas padės išlaikyti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos gebėjimais veiksmingai taikyti papildomas priemones, leidžiančias išlaikyti erdvę be vidaus sienų.

Bendri naujojo mechanizmo tikslai turėtų būti skaidraus, veiksmingo ir nuoseklaus Šengeno acquis įgyvendinimo užtikrinimas, kartu atsižvelgiant į teisinės padėties pokyčius Šengeno acquis integravus į Europos Sąjungos sistemą.

2004 m. Hagos programoje – daugiametėje teisingumo ir vidaus reikalų programoje – Komisija raginama „iškart, kai bus panaikinta vidaus sienų kontrolė, pateikti pasiūlymą dėl dabartinio Šengeno vertinimo mechanizmo papildymo priežiūros mechanizmu, užtikrinančiu valstybių narių ekspertų visapusišką dalyvavimą, įskaitant nepaskelbtus patikrinimus“.

Reaguodama į šį raginimą ir siekdama Šengeno vertinimo mechanizmą inkorporuoti į ES teisės sistemą ir pašalinti nustatytus dabartinės sistemos trūkumus, Komisija 2009 m. kovo mėn. priėmė du pasiūlymus[1] dėl peržiūrėto Šengeno vertinimo mechanizmo. Dviejų atskirų teisinių priemonių (pirmojo ramsčio reglamento ir trečiojo ramsčio sprendimo) reikėjo tam, kad visai Šengeno bendradarbiavimo sričiai būtų taikoma vientisa reglamentavimo sistema. 2009 m. spalio mėn. Europos Parlamentas šiems pasiūlymams nepritarė motyvuodamas tuo, kad Komisija turėjusi jį įtraukti į pasiūlymo priėmimą pagal bendro sprendimo procedūrą.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, trečiojo ramsčio pasiūlymas tapo nebeaktualus. Jis atsiimtas 2009 m. gruodžio mėn. bendruoju komunikatu[2].

2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Stokholmo programoje[3] nurodoma, kad „Šengeno erdvės įvertinimo procesas tebebus itin svarbus, todėl reikėtų jį tobulinti stiprinant FRONTEX vaidmenį šioje srityje“.

Todėl dabar pateikiamas naujas pasiūlymas. Kartu atsiimamas ankstesnis pasiūlymas (pirmojo ramsčio reglamentas).

Naujajame pasiūlyme atsižvelgiama į Tarybos diskusijas dėl 2009 m. kovo mėn. pasiūlymų. Visų pirma juo siūloma stiprinti valstybių narių vaidmenį taikant vertinimo mechanizmą, siekiant išlaikyti abipusį pasitikėjimą ir užtikrinti didesnį lankstumą įgyvendinant mechanizmą. Priemonę siūloma priimti pagal bendro sprendimo procedūrą, Europos Parlamentui (EP) suteikiant galimybę visapusiškai dalyvauti sprendžiant teisingumo ir vidaus reikalų klausimus. Kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, siūloma Tarybai ir EP reguliariai teikti atlikto vertinimo, vertinimo išvadų ir valstybių narių taikytų įgyvendinamųjų priemonių ataskaitas.

- Bendrosios aplinkybės

Šengeno acquis nustatyta erdvė be vidaus sienų – Šengeno erdvė – sukurta 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje tarpvyriausybiniu lygmeniu veikiant valstybėms narėms, norėjusioms panaikinti vidaus sienų kontrolę ir šiuo tikslu pasiruošusioms įgyvendinti papildomas priemones, pavyzdžiui, bendrąsias išorės sienų kontrolės taisykles, bendrą vizų politiką, policijos ir teisminį bendradarbiavimą, ir sukurti Šengeno informacinę sistemą (SIS). Vidaus sienų kontrolės nebuvo galima panaikinti remiantis Bendrijos teisės aktų sistema, nes valstybės narės nesutarė dėl poreikio panaikinti tokią kontrolę siekiant laisvo asmenų judėjimo tikslo (EB sutarties 14 straipsnis). Vis dėlto per kelerius metus visos tuometinės valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, prisijungė prie Šengeno erdvės.

1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai[4] Šengeno acquis tapo Europos Sąjungos sistemos dalimi.

Šengeno erdvė grindžiama visapusišku valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu viena kitos gebėjimais visiškai įgyvendinti papildomas vidaus sienų kontrolę leidžiančias panaikinti priemones. Pavyzdžiui, patikrinimus prie išorės sienų valstybės narės atlieka ne tik siekdamos apsaugoti savo interesus, bet ir visų kitų valstybių narių, į kurias žmonės galėtų vykti kirtę Šengeno erdvės išorės sienas, vardu.

Siekdamos įgyti ir išlaikyti šį tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės valstybės narės 1998 m. įsteigė nuolatinį komitetą. Šio komiteto įgaliojimai nustatyti Šengeno vykdomojo komiteto sprendime (SCH/Com-ex (98) 26 def) ir jie apima dvi atskiras užduotis:

1. patikrinti, ar prie Šengeno erdvės norinčios prisijungti valstybės narės įvykdė visas išankstines Šengeno acquis taikymo sąlygas, pvz., panaikino sienų kontrolę („įgalinimas“);

2. patikrinti, ar acquis įgyvendinančios valstybės narės teisingai taiko Šengeno acquis („įgyvendinimas“).

Todėl šis mechanizmas skiria „įgalinimą“ ir „įgyvendinimą“. Taigi, pirma, reikia patikrinti, ar prieš leidžiant taikyti acquis įvykdytos tarpusavio pasitikėjimo sąlygos. Antra, reikia išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą tikrinant, ar acquis įgyvendinamas teisingai. Šengeno tarpvyriausybinio bendradarbiavimo etapu reikėjo įtvirtinti konkrečias nuostatas, reglamentuojančias teisingo įgyvendinimo tikrinimą.

Šengeno acquis į Europos Sąjungos sistemą integruotas jo nepersvarsčius. Todėl nuolatinis komitetas ir jam 1998 m. suteikti įgaliojimai buvo perimti be pakeitimų, išskyrus tai, kad nuolatinis komitetas tapo Tarybos Šengeno acquis įvertinimo darbo grupe (SCH-EVAL).

Atsižvelgiant į tai, kad veikiama tarpvyriausybiniu lygmeniu, Šengeno vertinimas buvo ir tebėra valstybių narių kompetencija, Komisija dalyvauja stebėtojos teisėmis. Tai logiškai tinka pirmajai įgaliojimų daliai, nes ES acquis , reglamentuojančiame teisingumo ir vidaus reikalų sritį, sąvokos „įgalinimas“ ir „įgyvendinimas“ nėra išskiriamos. Be to, 2004 m. ir 2007 m. plėtros metu sprendimų dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo ir dėl visapusiško Šengeno acquis taikymo priėmimo tvarka buvo nustatyta stojimo sutartyse, t. y. pirminėje teisėje. Stojimo aktuose nurodyta, kad po konsultacijų su Europos Parlamentu priimamas Tarybos sprendimas. Komisijos iniciatyvos teisė nenumatyta.

Tačiau tokį požiūrį ne taip logiška taikyti antrajai įgaliojimų daliai. Todėl jau integruojant acquis Komisija paskelbė deklaraciją, kurioje teigė „mananti, kad Vykdomojo komiteto sprendimo, įsteigiančio Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 def, 1998 9 16), integravimas į Europos Sąjungos sistemą neturi įtakos Sutartimis jai pavestoms galioms ir visų pirma jos kaip Sutarčių sergėtojos atsakomybei“.

Siekiant įgyti tarpusavio pasitikėjimą valstybėms narėms itin svarbu, kad prieš pradedant taikyti acquis būtų atliktas vertinimas, todėl tai turėtų likti valstybių narių kompetencija. Komisija ir toliau stebėtojos teisėmis visapusiškai dalyvaus atliekant šiuos vertinimus.

Tai, kad kompetencija skirtinga, tik parodo skirtingas institucines realijas, o ne lemia skirtingus vertinimo standartus. Taryba taip pat gali nuspręsti pasinaudoti siūloma struktūra, siekdama prieš panaikinant vidaus sienų kontrolę įvertinti valstybes nares.

- Būtinybė gerinti teisingo acquis taikymo vertinimą

Nuo 1999 m. keletą kartų surengtos valstybių narių ir Komisijos diskusijos dėl Šengeno vertinimo mechanizmo veiksmingumo didinimo, visų pirma, kiek tai susiję su antrąja įgaliojimų dalimi, t. y. teisingo acquis taikymo vertinimu panaikinus vidaus sienų kontrolę. Buvo nustatyti tokie pagrindiniai trūkumai:

1. Dabartinis mechanizmas neadekvatus. Vertinimų nuoseklumo ir dažnumo taisyklės neaiškios. Nepaskelbti patikrinimai vietoje neatliekami.

2. Reikia sukurti pirmenybės nustatymo atsižvelgiant į rizikos analizę metodą.

3. Būtina užtikrinti, kad vertinimus nuolat vykdytų aukštos kvalifikacijos ekspertai. Vertinime dalyvaujantys ekspertai turėtų turėti pakankamai teisės žinių ir praktinės patirties. Jei į kiekvieną patikrinimą vietoje būtų siunčiama po vieną ekspertą iš kiekvienos valstybės narės, tai galėtų labai sumažinti veiklos veiksmingumą. Reikia nustatyti tinkamą patikrinimuose galinčių dalyvauti ekspertų skaičių.

4. Reikia tobulinti ex-post vertinimo mechanizmą, skirtą tolesniems veiksmams vertinti atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas po patikrinimo vietoje, nes skiriasi valstybių narių trūkumams šalinti taikomos priemonės ir laikotarpis, per kurį tie trūkumai turi būti pašalinti.

5. Dabartinėje vertinimo sistemoje neatsižvelgiama į Komisijos kaip Sutarties sergėtojos institucinę kompetenciją.

Nustatytiems dabartinio mechanizmo trūkumams pašalinti svarbūs tokie aspektai:

Vertinimo metodas ir FRONTEX vaidmuo

Šiame pasiūlyme numatytos daugiametės ir metinės paskelbtų ir nepaskeltų patikrinimų vietoje programos. Valstybės narės ir toliau bus reguliariai vertinamos siekiant užtikrinti bendrą teisingą acquis taikymą. Vertinamos gali būti visos Šengeno acquis dalys.

Vertinimo pagrindu gali būti atsakymai į klausimynus, patikrinimai vietoje arba abi šios priemonės kartu.

Pastaraisiais metais valstybės narės nemanė esant reikalinga atlikti teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose arba kovos su ginklais ir narkotikais vertinimus vietoje. Duomenų apsauga taip pat ne visada buvo vertinimų vietoje objektas.

Vis dėlto patikrinimai vietoje neapsiriboja tik išorės sienomis ir vizomis, jie gali apimti visas Šengeno acquis dalis, įskaitant kontrolės prie vidaus sienų panaikinimą reglamentuojančias nuostatas. Tačiau kiek tai susiję su ginklais, acquis integravus į ES sistemą, atitinkamos Šengeno acquis nuostatos buvo pakeistos 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės[5]. Pagal Sutartį Komisijai buvo pavesta patikrinti, ar ši direktyva į nacionalinę teisę perkelta teisingai. Valstybės narės niekada nemanė esant reikalinga atlikti vertinimus vietoje, todėl nėra būtinybės į šį pasiūlymą įtraukti teisingo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę tikrinimą.

Be to, tais atvejais, kai ES teisėje jau numatytas specialus vertinimas, būtina atlikti tik Šengeno acquis , o ne papildomą šio mechanizmo vertinimą.

Visų pirma atliekant duomenų apsaugos, kuri ne tik yra Šengeno acquis dalis, bet ir horizontaliai taikoma visoms politikos sritims, vertinimą, dėmesį reikėtų sutelkti į su SIS susijusius duomenų apsaugos aspektus ir atsižvelgti į SIS vertinimus, kad būtų galima išnaudoti esamą sąveiką.

Konkretų tokių patikrinimų poreikį nustatys Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir atsižvelgusi į atitinkamos valstybės narės teisės aktų, procedūrų ar organizavimo pakeitimus, taip pat į FRONTEX agentūros pateiktą rizikos analizę, susijusią su išorės sienomis ir vizomis.

Be to, jeigu būtina, į metinę programą gali būti įtraukti teminiai arba regioniniai vertinimai.

Be šių reguliarių patikrinimų, gali būti atliekami nepaskelbti patikrinimai vietoje atsižvelgus į FRONTEX parengtą rizikos analizę arba bet kokio kito šaltinio informaciją, iš kurios matyti būtinybė atlikti nepaskelbtą patikrinimą vietoje.

Prireikus ir daugiametė, ir metinė programa gali būti patikslintos.

Valstybių narių ekspertai

Ar teisės aktai taikomi teisingai, valstybių narių ekspertai tikrina ir kitose ES teisės srityse, pavyzdžiui, aviacijos ir laivybos saugumo. Valstybių narių vidaus saugumui itin svarbu teisingai įgyvendinti papildomas priemones, leidžiančias panaikinti vidaus sienų kontrolę, todėl atliekant vertinimą valstybių narių ekspertams ir toliau teks pagrindinis vaidmuo. Taikydami komiteto procedūrą, jie dalyvaus atliekant tiek paskelbtus, tiek nepaskeltus patikrinimus ir rengiant daugiamečių ir metinių vertinimo programų projektus, patikrinimus vietoje, ataskaitas ir tolesnes priemones. Siekdamos aukštos ekspertų darbo kokybės, valstybės narės turi užtikrinti, kad ekspertai turėtų tinkamą kvalifikaciją, be kita ko, išsamių teorinių žinių ir praktinės patirties vertinamose srityse, taip pat gerai išmanytų patikrinimų vietoje principus, procedūras ir metodus.

Susijusios įstaigos (pvz., FRONTEX) turėtų rengti tinkamus mokymus, o specialiems valstybių narių mokymams Šengeno acquis vertinimų srityje reikėtų numatyti lėšų (pvz., mokymams, susijusiems su Sąjungos veiksmų prioritetais, priimtais atsižvelgiant į Išorės sienų fondo nustatytas taisykles)[6].

Atsižvelgiant į tai, kad vertinimų vietoje veiksmingumui užtikrinti būtina sumažinti dalyvaujančių ekspertų skaičių, paskelbtuose patikrinimuose vietoje turėtų dalyvauti ne daugiau kaip aštuoni ekspertai. Kadangi gali būti sudėtingiau per trumpą laiką suburti ekspertus nepaskelbtiems patikrinimams vietoje, tokiuose patikrinimuose turėtų dalyvauti ne daugiau kaip šeši ekspertai.

Teisingas priemonių įgyvendinimas siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 26 straipsnyje, neturi poveikio kitų valstybių narių vidaus saugumui, todėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo vertinimą galima visiškai patikėti Komisijai. Reikėtų paminėti, kad tarpvyriausybiniai įgaliojimai neapima vidaus sienų kontrolės panaikinimo tikrinimo.

Veiksmai po įvertinimo

Siekiant veiksmingai pašalinti nustatytus trūkumus ir silpnąsias vietas, kiekviena ataskaitos išvada turėtų būti priskiriama vienai iš trijų kategorijų: atitinka reikalavimus, reikalavimus atitinka, tačiau reikia tobulinti, arba neatitinka reikalavimų. Atitinkama valstybė narė turėtų per dvi savaites pateikti savo pastabas dėl ataskaitos ir per mėnesį nuo ataskaitos priėmimo – parengti trūkumų pašalinimo veiksmų planą. Valstybė narė privalės per šešis mėnesius pateikti savo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus gali būti numatyti paskelbti arba nepaskelbti patikrinimai vietoje siekiant įvertinti, ar veiksmų planas įgyvendinamas teisingai. Nustačius didelių trūkumų Komisija turi nedelsdama apie tai pranešti Tarybai.

Tai neturi jokio poveikio Komisijos įgaliojimams bet kuriame vertinimo etape inicijuoti pažeidimų procedūrą. Valstybė narė gali pažeisti acquis , pavyzdžiui, jei ji atsisako įleisti asmenis, turinčius kitos valstybės narės išduotą galiojančią Šengeno vizą. Tokiais atvejais valstybės vidaus saugumui grėsmės nėra, bet Sąjungos teisė vis tiek pažeidžiama.

Šengeno acquis integravimas į Europos Sąjungos sistemą

Atsižvelgiant į Sutartimi nustatytas Komisijos kompetencijos sritis būtina, kad Komisija vadovautų Šengeno vertinimo procesui ir galėtų įvertinti, ar panaikinus vidaus sienų kontrolę acquis taikomas teisingai. Vis dėlto valstybių narių ekspertų vaidmuo taip pat svarbus užtikrinant galimybę vietoje patikrinti įgyvendinimą ir išlaikant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą.

Valstybių narių ekspertų dalyvavimo išlaidos bus dengiamos iš ES biudžeto.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 def, 1998 9 16).

- Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos vykdomą politiką ir jos tikslus, visų pirma tikslą sukurti ir išlaikyti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo 1999 m. Tarybos Šengeno acquis vertinimo darbo grupė surengė keletą diskusijų, siekdama padidinti Šengeno vertinimo mechanizmo veiksmingumą. Pavyzdžiui, grupė susitarė apriboti vertinimuose dalyvaujančių ekspertų skaičių. Tačiau šis susitarimas nėra teisiškai privalomas ir kiekviena valstybė narė vis dar turi teisę siųsti savo ekspertą vertinimui – dėl to kartais sunku užtikrinti, kad tokie vertinimai vyktų sklandžiai. Be to, buvo aptarti vertinimų dažnumo ir metodo klausimai.

2008 m. balandžio mėn. Komisija surengė ekspertų susitikimą. Valstybės narės pritarė Komisijos nustatytų trūkumų vertinimui. Valstybės narės pripažino, kad reikia keisti šiuo metu taikomą mechanizmą, tačiau kai kurios iš jų suabejojo dėl Komisijos institucinio vaidmens taikant naująjį Šengeno vertinimo mechanizmą.

Trijuose susitikimuose atitinkama Tarybos darbo grupė aptarė bendrą 2009 m. kovo mėn. pasiūlymų koncepciją, o kituose trijuose – jų turinio klausimus[7]. 2009 m. spalio 20 d. Europos Parlamentas pasiūlymams nepritarė[8] motyvuodamas tuo, kad Komisija turėjusi jį įtraukti į pasiūlymo priėmimą pagal bendro sprendimo procedūrą. Tuo tarpu Šengeno vertinimo grupė ir toliau siekė gerinti dabartinius darbo metodus. Naujajame pasiūlyme atsižvelgiama į Tarybos ir Europos Parlamento diskusijas dėl 2009 m. kovo mėn. pasiūlymų.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Šiame pasiūlyme numatomas naujas Šengeno vertinimo mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti skaidrų, veiksmingą ir nuoseklų Šengeno acquis įgyvendinimą. Jame taip pat atsižvelgiama į teisinės padėties pokyčius Šengeno acquis integravus į Europos Sąjungos sistemą.

- Teisinis pagrindas

- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies e punktas.77 straipsnyje numatytas vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra galutinis laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje erdvės, kaip apibrėžta SESV 26 straipsnyje, tikslas. Vidaus sienų kontrolės panaikinimą turi papildyti šių sričių priemonės: išorės sienų, vizų politikos, Šengeno informacinės sistemos, duomenų apsaugos, policijos bendradarbiavimo, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir kovos su narkotikais politikos. Šias priemones taikant tinkamai sudaromos sąlygos išlaikyti erdvę be vidaus sienų kontrolės. Todėl tinkamo šių priemonių taikymo vertinimu siekiama didelio politinio tikslo – išlaikyti erdvę be vidaus sienų kontrolės.

- Subsidiarumas ir proporcingumas

Pagal subsidiarumo principą siūlomo reglamento tikslą, t. y. padidinti dabar taikomo Šengeno vertinimo mechanizmo, kuris šiuo metu priklauso Tarybos kompetencijai, veiksmingumą, galima pasiekti tik veikiant ES lygmeniu.

Šiam pasiūlymui ir toliau taikoma dabartinė sistema, juo apribojamas dalyvaujančių ekspertų skaičius ir užtikrinamas didesnis veiksmingumas. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

- Pasirinkta teisinė priemonė

Dėl vertinimo mechanizmo, kuriuo užtikrinamas tinkamas ES teisės taikymas, pobūdžio negali būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi jo perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmų. Dėl šios priežasties pasirinkta teisinė priemonė – reglamentas.

4. Poveikis biudžetui

Finansinė pažyma pateikiama pasiūlymo priede. Komisijai, kuri bus atsakinga už naująjį Šengeno vertinimo mechanizmą, turės būti skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Bus padengiamos ir valstybių narių ekspertų išlaidos.

5. Papildoma informacija

Poveikis įvairiems prie Sutarčių pridėtiems protokolams ir su ES nepriklausančiomis šalimis sudarytiems asociacijos susitarimams

Šio reglamento pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinė dalis. Todėl taikoma „kintamos geometrijos“ sistema, numatyta protokoluose dėl Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos pozicijos bei Šengeno protokole.

Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis . Todėl reikia atsižvelgti į šias įvairių protokolų pasekmes:

Jungtinė Karalystė ir Airija . Šiame pasiūlyme numatytas vertinimo mechanizmas, kuriuo siekiama išlaikyti erdvę be vidaus sienų kontrolės, prie kurios Jungtinė Karalystė ir Airija neprisijungusios, kaip nustatyta 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas. Todėl Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šį reglamentą, jis joms nebus privalomas arba taikomas.

Danija . Pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, Danija nedalyvauja Tarybai priimant priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinę dalį, išskyrus „priemones, nustatančias trečiąsias valstybes, kurių piliečiai, pereidami valstybių narių išorės sienas, turi pateikti vizą, arba priemones, susijusias su vienoda vizų forma“.

Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis . Pagal Protokolo 4 straipsnį Danija per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priima sprendimą dėl pasiūlymo arba Šengeno acquis pagrindu pateiktos iniciatyvos [pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinės dalies nuostatas], nusprendžia, ar ji tą priemonę įtrauks į savo nacionalinę teisę.

Šengeno acquis plėtojimo priemonių dviejų etapų įgyvendinimo procedūros pasekmės Bulgarijai, Kiprui ir Rumunijai

2003 m. Stojimo akto[9] 3 straipsnio 1 dalyje ir 2005 m. Stojimo akto[10] 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno acquis nuostatos ir juo grindžiami arba kitaip su juo susiję aktai, išvardyti šių aktų I ir II prieduose, bus privalomi ir taikomi atitinkamose valstybėse narėse nuo įstojimo dienos. Prieduose nenurodytos nuostatos ir aktai toms valstybėms narėms privalomi nuo įstojimo dienos, tačiau jose bus taikomi tik pagal Tarybos sprendimą, tuo tikslu priimtą pagal tuose straipsniuose numatytą procedūrą.

Įgyvendinimo procedūra yra dviejų etapų: tam tikros Šengeno acquis nuostatos yra privalomos ir taikomos nuo įstojimo į Sąjungą dienos, o kitos, ypač tos, kurios neatsiejamai susijusios su vidaus sienų kontrolės panaikinimu, yra privalomos nuo įstojimo dienos, tačiau naujosiose valstybėse narėse taikomos tik Tarybai šiuo tikslu priėmus sprendimą.

Šiame teisės akte tiksliai nurodoma, kaip užtikrinti teisingą acquis įgyvendinimą panaikinus vidaus sienų kontrolę.

Norvegija ir Islandija . Kiek tai susiję su Norvegija ir Islandija, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip numatyta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [11].

Šveicarija . Kiek tai susiję su Šveicarija, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [12].

Lichtenšteinas . Kiek tai susiję su Lichtenšteinu, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [13].

2010/0312 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis , vertinimo mechanizmo sukūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies e punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi Sutarties 294 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės grindžiama veiksmingu papildomų priemonių taikymu valstybėse narėse tokiose srityse kaip išorės sienos, vizų politika, Šengeno informacinė sistema, įskaitant duomenų apsaugą, policijos bendradarbiavimas, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir kovos su narkotikais politika.

(2) 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimu[14] įsteigtas Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinis komitetas. Nuolatiniam komitetui buvo suteikti įgaliojimai, pirma, nustatyti, ar šalis kandidatė įvykdė visas išankstines vidaus sienų kontrolės panaikinimo sąlygas, ir, antra, užtikrinti, kad visas acquis nuostatas įgyvendinančios valstybės tinkamai taikytų Šengeno acquis .

(3) Atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti aukštus vienodus Šengeno acquis praktinio taikymo standartus ir išlaikyti didelį valstybių narių, prisijungusių prie erdvės be vidaus sienų kontrolės, tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra neatsiejamas nuo erdvės be vidaus sienų kontrolės, būtina sukurti specialų tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis , vertinimo mechanizmą. Toks mechanizmas turėtų būti grindžiamas glaudžiu Komisijos ir tų valstybių narių bendradarbiavimu.

(4) Hagos programoje[15] Komisija raginama „iškart, kai bus panaikinta vidaus sienų kontrolė, pateikti pasiūlymą dėl dabartinio Šengeno vertinimo mechanizmo papildymo priežiūros mechanizmu, užtikrinančiu valstybių narių ekspertų visapusišką dalyvavimą, įskaitant nepaskelbtus patikrinimus“.

(5) Stokholmo programoje[16] nurodoma, kad „Šengeno erdvės įvertinimo procesas tebebus itin svarbus, todėl reikėtų jį tobulinti stiprinant FRONTEX vaidmenį šioje srityje“.

(6) Todėl 1998 m. sukurtas vertinimo mechanizmas turėtų būti peržiūrėtas, kiek tai susiję su antrąja nuolatiniam komitetui suteiktų įgaliojimų dalimi. Pirmoji nuolatiniam komitetui suteiktų įgaliojimų dalis turėtų būti ir toliau taikoma, kaip nustatyta 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimo I dalyje.

(7) Per ankstesnius vertinimus įgyta patirtis rodo esant būtinybę išlaikyti vientisą vertinimo mechanizmą, kuris apimtų visas Šengeno acquis sritis, išskyrus tas, kurioms specialus vertinimo mechanizmas jau numatytas ES teisėje.

(8) Valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti atliekant vertinimą. Šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimtos pagal valdymo procedūrą, numatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 4 straipsnyje.

(9) Vertinimo mechanizmu turėtų būti nustatytos skaidrios, veiksmingos ir aiškios vertinimams taikytino metodo, aukštos kvalifikacijos ekspertų dalyvavimo atliekant patikrinimus vietoje ir tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vertinimų rezultatus taisyklės. Visų pirma metodu turėtų būti numatyta atlikti nepaskelbtus patikrinimus vietoje, kurie papildytų paskelbtus patikrinimus vietoje, pirmiausia sienų kontrolės ir vizų srityse.

(10) Į vertinimo mechanizmo taikymo sritį taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami teisės aktai, reglamentuojantys vidaus sienų kontrolės ir patikrinimų šalies teritorijoje panaikinimą. Atsižvelgiant į specifinį šių nuostatų, kurios neturi poveikio valstybių narių vidaus saugumui, pobūdį, atitinkamus patikrinimus vietoje turėtų būti pavesta atlikti tik Komisijai.

(11) Vertinant ypač reikėtų atsižvelgti į tai, ar taikant Šengeno acquis paisoma pagrindinių teisių.

(12) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra[17] (toliau – FRONTEX) turėtų remti mechanizmo įgyvendinimą, pirmiausia su išorės sienomis susijusios rizikos analizės srityje. Be to, įgyvendinant mechanizmą turėtų būti užtikrinama galimybė naudotis agentūros patirtimi, susijusia su ad hoc patikrinimais vietoje prie išorės sienų.

(13) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiuose patikrinimuose vietoje paskirti dalyvauti ekspertai turėtų būtinos patirties ir šiuo tikslu būtų dalyvavę specialiuose mokymuose. Susijusios įstaigos (pvz., FRONTEX) turėtų rengti tinkamus mokymus, o valstybių narių iniciatyvoms, skirtoms specialiems Šengeno acquis vertinimų mokymams, reikėtų numatyti lėšų pagal galiojančias finansines priemones ir jas plėtojančias priemones.

(14) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 4 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo turėtų nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę.

(15) Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, nedalyvauja[18]. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(16) Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, nedalyvauja[19]. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(17) Kiek tai susiję su Islandija ir Norvegija, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip numatyta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[20] .

(18) Kiek tai susiję su Šveicarija, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip numatyta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [21].

(19) Kiek tai susiję su Lichtenšteinu, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip numatyta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [22].

(20) Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra Šengeno acquis grindžiamas ar kitaip su juo susijęs aktas, kaip numatyta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(21) Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra Šengeno acquis grindžiamas ar kitaip su juo susijęs aktas, kaip numatyta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje.

(22) Nepaisant to, Kipro, Bulgarijos ir Rumunijos ekspertai turėtų dalyvauti vertinant visas Šengeno acquis dalis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu sukuriamas tikrinimo, kaip valstybėse narėse, kurios taiko visas Šengeno acquis nuostatas, taikomas Šengeno acquis , vertinimo mechanizmas.

Nepaisant to, valstybių narių, kurios pagal atitinkamą Stojimo aktą taiko dar ne visas acquis nuostatas, ekspertai dalyvauja vertinant visas acquis dalis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

Šengeno acquis – Šengeno acquis nuostatos, į Europos Sąjungos sistemą integruotos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtu protokolu, taip pat Šengeno acquis grindžiami arba kitaip su juo susiję teisės aktai.

3 straipsnis

Kompetencija

1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir padedama Europos įstaigų, kaip nurodyta šiame reglamente, atsako už šio vertinimo mechanizmo įgyvendinimą.

2. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad Komisija galėtų įvykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis. Be to, valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja pasirengimo etapu, atliekant patikrinimus vietoje, rengiant ataskaitas ir taikant tolesnius veiksmus.

4 straipsnis

Vertinimai

Vertinimus gali sudaryti klausimynai ir patikrinimai vietoje. Jie gali būti papildomi vertinamos valstybės narės pranešimais apie vertinamą sritį. Patikrinimai vietoje ir klausimynai gali būti naudojami atskirai arba kartu, atsižvelgiant į konkrečias valstybes nares ir (arba) į konkrečias sritis. Patikrinimai vietoje gali būti paskelbti arba nepaskelbti.

5 straipsnis

Daugiametė programa

1. Komisija, taikydama 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki kito penkerių metų laikotarpio pradžios penkerių metų laikotarpiui parengia daugiametę vertinimo programą.

2. Daugiametėje programoje pateikiamas valstybių narių, kurios turi būti įvertintos kiekvienais metais, sąrašas. Kiekviena valstybė narė per kiekvieną penkerių metų laikotarpį vertinama bent vieną kartą. Nustatant valstybių narių vertinimo tvarką remiamasi rizikos analize, atsižvelgiant į migracijos srautus, vidaus saugumą, nuo ankstesnio vertinimo praėjusį laiką ir į skirtingų įvertintinų Šengeno acquis dalių pusiausvyrą.

3. Prireikus daugiametė programa gali būti tikslinama taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

6 straipsnis

Rizikos analizė

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. FRONTEX pateikia Komisijai rizikos analizę, kurioje atsižvelgiama į migracijos srautus ir pateikiamos rekomendacijos dėl kitų metų vertinimų prioritetų. Rekomendacijose nurodomos konkrečios išorės sienų atkarpos ir konkretūs sienos kirtimo punktai, kurie ateinančiais metais turi būti įvertinti pagal daugiametę programą. Komisija valstybėms narėms suteikia galimybę susipažinti su šia rizikos analize.

2. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino FRONTEX pateikia Komisijai atskirą rizikos analizę, kurioje pateikia rekomendacijas dėl vertinimų, kurie nepaskelbtų patikrinimų vietoje forma turi būti atlikti ateinančiais metais, prioritetų. Šios rekomendacijos gali būti teikiamos dėl bet kurio regiono ar konkrečios teritorijos ir jose pateikiamas bent dešimties konkrečių išorės sienos atkarpų ir dešimties sienos kirtimo punktų sąrašas.

7 straipsnis

Klausimynas

1. Standartinį klausimyną, kuris turi būti įvertintas kitais metais, Komisija valstybėms narėms siunčia ne vėliau kaip ankstesnių metų rugpjūčio 15 d. Standartiniame klausimyne pateikiami klausimai apie atitinkamus teisės aktus ir organizacines bei technines priemones, naudojamas įgyvendinant Šengeno acquis , taip pat apie kiekvienos vertintinos srities statistinius duomenis.

2. Valstybės narės savo atsakymus į klausimyną Komisijai pateikia per šešias savaites nuo klausimyno gavimo. Komisija kitoms valstybėms narėms suteikia galimybę susipažinti su atsakymais.

8 straipsnis

Metinė programa

1. Atsižvelgdama į pagal 6 straipsnį FRONTEX pateiktą rizikos analizę, 7 straipsnyje nurodyto klausimyno atsakymus ir prireikus kitus reikšmingus šaltinius, Komisija ne vėliau kaip iki ankstesnių metų lapkričio 30 d. parengia metinę vertinimo programą. Programoje gali būti nurodyta, kad reikia įvertinti:

- kaip acquis ar tam tikras jo dalis taiko viena valstybė narė, atsižvelgiant į daugiametėje programoje nurodytus reikalavimus;

taip pat, jeigu reikia:

- kaip konkrečios acquis dalys taikomos keliose valstybėse narėse (teminiai vertinimai);

- kaip acquis taiko valstybių narių grupė (regioniniai vertinimai).

2. Pirmoje programos, priimtos pagal 15 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, dalyje išvardijamos valstybės narės, kurios turi būti vertinamos kitais metais atsižvelgiant į daugiametėje programoje nurodytus reikalavimus. Šioje dalyje pateikiamas vertintinų sričių ir patikrinimų vietoje sąrašas.

3. Komisija parengia antrą programos dalį, kurioje išvardijami nepaskelbti patikrinimai vietoje, kurie turės būti atlikti kitais metais. Ši dalis laikoma konfidencialia ir valstybėms narėms nepateikiama.

4. Prireikus metinė programa gali būti tikslinama atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

9 straipsnis

Ekspertų sąrašas

1. Komisija parengia valstybių narių ekspertų, paskirtų dalyvauti patikrinimuose vietoje, sąrašą. Sąrašas pateikiamas valstybėms narėms.

2. Valstybės narės nurodo kiekvieno eksperto kompetencijos sritis, atsižvelgdamos į šio reglamento priede pateiktą sričių sąrašą. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pakeitimus.

3. Valstybės narės nurodo, kurie ekspertai gali dalyvauti nepaskelbtuose patikrinimuose vietoje, laikantis 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

4. Ekspertai turi turėti tinkamą kvalifikaciją ir išsamių teorinių žinių bei praktinės patirties srityse, kurioms taikomas vertinimo mechanizmas, taip pat gerai išmanyti vertinimo principus, procedūras bei metodus ir gebėti sėkmingai bendrauti pasirinkta bendra kalba.

5. Valstybės narės užtikrina, kad jų paskirti ekspertai atitinka pirmesnėje šio straipsnio dalyje nustatytus reikalavimus, be kita ko, nurodydamos, kokiuose mokymuose ekspertai yra dalyvavę. Be to, valstybės narės užtikrina tęstinius ekspertų mokymus, kad jie nuolat atitiktų šiuos reikalavimus.

10 straipsnis

Už patikrinimus vietoje atsakingos grupės

1. Patikrinimus vietoje atlieka Komisijos paskirtos grupės. Grupes sudaro ekspertai, atrinkti iš 9 straipsnyje nurodyto ekspertų sąrašo, ir Komisijos pareigūnai. Komisija užtikrina, kad kiekvienoje ekspertų grupėje būtų išlaikyta pusiausvyra geografiniu požiūriu ir ekspertų kompetencija. Valstybių narių ekspertai negali dalyvauti patikrinime vietoje, atliekamame toje valstybėje narėje, kurioje jie įdarbinti.

2. Komisija gali paraginti FRONTEX, Europolą, Eurojustą ir kitas suinteresuotas Europos agentūras paskirti atstovą, kuris stebėtojo teisėmis dalyvautų jų kompetencijos srityje esančios teritorijos patikrinime.

3. Atliekant paskelbtus patikrinimus vietoje, vertinime gali dalyvauti ne daugiau kaip aštuoni asmenys (įskaitant stebėtojus), o nepaskelbtus patikrinimus vietoje – šeši asmenys.

4. Atliekant paskelbtus patikrinimus vietoje, valstybes nares, kurių ekspertai paskiriami pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija informuoja likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki numatyto patikrinimo vietoje. Valstybės narės per vieną savaitę patvirtina, kad ekspertai gali dalyvauti.

5. Atliekant nepaskelbtus patikrinimus vietoje, valstybes nares, kurių ekspertai paskiriami pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija informuoja likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki numatyto patikrinimo vietoje. Valstybės narės per 48 val. patvirtina, kad ekspertai gali dalyvauti.

6. Patikrinimams vietoje vadovauja Komisijos pareigūnas ir valstybės narės ekspertas, kurį prieš patikrinimą vietoje kartu paskiria ekspertų grupės nariai.

11 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1. Patikrinimų vietoje grupės imasi visų būtinų parengiamųjų priemonių, kad būtų užtikrintas patikrinimų vietoje veiksmingumas, tikslumas ir nuoseklumas.

2. Atitinkama valstybė narė informuojama:

- ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki paskelbto patikrinimo vietoje;

- ne vėliau kaip prieš 48 val. iki nepaskelbto patikrinimo vietoje.

3. Kiekvienas patikrinimo vietoje grupės narys turi identifikacinį dokumentą, suteikiantį teisę Europos Sąjungos vardu atlikti patikrinimą vietoje.

4. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad ekspertų grupė galėtų tiesiogiai kreiptis į reikiamus asmenis. Ji užtikrina, kad grupė galėtų patekti į visas teritorijas ar patalpas ir galėtų susipažinti su visais dokumentais, kurių reikia vertinimui atlikti. Ji užtikrina, kad grupė pagal savo įgaliojimus galėtų patikrinti įvertintinose srityse vykdomą veiklą.

5. Atitinkama valstybė narė naudodamasi visomis turimomis teisinėmis galiomis padeda grupei atlikti paskirtą užduotį.

6. Atliekant paskelbtus patikrinimus vietoje, Komisija atitinkamai valstybei narei iš anksto praneša grupės ekspertų vardus ir pavardes. Atitinkama valstybė narė paskiria informacijos centrą, kuris tvarko praktinius patikrinimo vietoje formalumus.

7. Valstybės narės tvarko savo ekspertų kelionės ir apgyvendinimo reikalus. Patikrinimuose vietoje dalyvaujančių ekspertų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas kompensuoja Komisija.

12 straipsnis

Laisvo asmenų judėjimo prie vidaus sienų tikrinimas

Neatsižvelgiant į 10 straipsnį, nepaskelbtus patikrinimus vietoje, per kuriuos vertinama, ar panaikinta vidaus sienų kontrolė, atliekančią grupę sudaro tik Komisijos pareigūnai.

13 straipsnis

Vertinimo ataskaitos

1. Po kiekvieno vertinimo parengiama ataskaita. Ataskaita grindžiama patikrinimo vietoje rezultatais ir (arba) atsakymais į klausimyną.

6. Jeigu vertinimas grindžiamas tik klausimynu arba nepaskelbto patikrinimo vietoje rezultatais, ataskaitą parengia Komisija.

7. Atliekant paskelbtus patikrinimus vietoje, ataskaitą patikrinimo metu parengia ekspertų grupė. Pagrindinė atsakomybė už ataskaitos parengimą ir jos vientisumo bei kokybės užtikrinimą tenka Komisijos pareigūnui. Jeigu kyla nesutarimų, grupė siekia kompromiso. Ataskaitoje gali būti pateikiamos nesutampančios nuomonės.

2. Ataskaitoje atitinkamai nagrinėjami kokybiniai, kiekybiniai, veiklos, administraciniai ir organizaciniai aspektai ir nurodomi visi per vertinimą nustatyti trūkumai ar silpnosios vietos. Ataskaitoje pateikiamos taisomųjų veiksmų rekomendacijos ir nurodomi jų įgyvendinimo terminai.

3. Kiekviena ataskaitos išvada priskiriama vienai iš nurodytų kategorijų:

8. atitinka reikalavimus;

9. reikalavimus atitinka, tačiau reikia tobulinti;

10. neatitinka reikalavimų.

4. Komisija atitinkamai valstybei narei ataskaitą pateikia per šešias savaites nuo patikrinimo vietoje dienos arba nuo atsakymų į klausimyną gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė per dvi savaites pateikia pastabas dėl ataskaitos.

5. Komisijos ekspertai ataskaitą ir valstybių narių atsakymus pateikia pagal 15 straipsnį įsteigtam komitetui. Valstybės narės raginamos teikti pastabas dėl atsakymų į klausimyną, ataskaitos ir atitinkamos valstybės narės pastabų.

Rekomendacijas dėl šio straipsnio 3 dalyje numatyto išvadų klasifikavimo priima Komisija, taikydama 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Per vieną mėnesį nuo ataskaitos priėmimo dienos atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai visų nustatytų trūkumų pašalinimo veiksmų planą.

Pasitarusi su ekspertų grupe, Komisija pagal 15 straipsnį įsteigtam komitetui pateikia savo vertinimą dėl veiksmų plano tinkamumo. Valstybės narės raginamos teikti pastabas dėl veiksmų plano.

6. Atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo ataskaitos gavimo pateikia Komisijai veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau ataskaitas teikia kas tris mėnesius tol, kol veiksmų planas įgyvendinamas visiškai. Atsižvelgdama į nustatytų trūkumų rimtumą ir priemones, kurių imtasi tiems trūkumams pašalinti, Komisija, taikydama 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, gali numatyti paskelbtus patikrinimus vietoje, siekdama įvertinti, kaip įgyvendinamas veiksmų planas. Be to, Komisija gali numatyti ir nepaskelbtus patikrinimus vietoje.

Apie veiksmų plano įgyvendinimą Komisija reguliariai informuoja pagal 15 straipsnį įsteigtą komitetą.

7. Jeigu per patikrinimą vietoje nustatoma didelių trūkumų, galinčių turėti didelį poveikį vienos ar kelių valstybių narių bendram saugumo lygiui, Komisija savo iniciatyva arba valstybei narei paprašius nedelsdama apie tai praneša Tarybai ir Europos Parlamentui.

14 straipsnis

Neskelbtina informacija

Ekspertų grupės visą informaciją, kurią gauna atlikdamos savo pareigas, laiko konfidencialia. Po patikrinimų vietoje parengtoms ataskaitoms suteikiama riboto naudojimo žyma. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, nusprendžia, kurią ataskaitos dalį galima skelbti viešai.

15 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4, 7 ir 8 straipsniai.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Pirmoji daugiametė programa, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir pirmoji metinė programa, kaip nustatyta 8 straipsnyje, parengiamos praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Abi programos pradedamos vykdyti praėjus vieneriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Pirmoji rizikos analizė, kurią pagal 6 straipsnį turi parengti FRONTEX, Komisijai pateikiama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Valstybės narės savo ekspertus pagal 9 straipsnio nuostatas paskiria ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

17 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Komisija informuoja Europos Parlamentą apie savo pagal 13 straipsnio 5 dalį priimtas rekomendacijas.

18 straipsnis

Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metinę vertinimų, atliktų remiantis šiuo reglamentu, ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai, joje pateikiama informacija apie:

- per praėjusius metus atliktus vertinimus ir

- kiekvieno vertinimo išvadas ir su taisomųjų veiksmų taikymu susijusią padėtį.

19 straipsnis

Panaikinimas

1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimo, įsteigiančio Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 def), II dalis „Įgyvendinimo komitetas Konvenciją jau taikančioms valstybėms“ panaikinama praėjus metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

20 straipsnis

Vadovaudamasi šio reglamento nuostatomis Taryba gali nuspręsti atlikti stojimo aktuose, sudarytuose įsigaliojus šiam reglamentui, nurodytus Šengeno vertinimus.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO, KURIO POVEIKIS BIUDŽETUI SUSIJĘS TIK SU PAJAMOMIS, PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis , vertinimo mechanizmo sukūrimo

2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

Politikos sritis: Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (18 antraštinė dalis)

Veiklos rūšis: Solidarumas – Išorės sienos, grąžinimas, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas (18.02 skyrius)

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais

18 02 skyriuje (Solidarumas – Išorės sienos, grąžinimas, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas) sukuriamas straipsnis 18 02 07, kurio pavadinimas „Šengeno vertinimas“*

*2011 m. BP sukurta biudžeto eilutė

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė

Numatoma, kad priemonė bus pradėta taikyti 2011 arba 2012 m. Ši priemonė bus nuolatinė.

3.3. Biudžeto ypatybės

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | Asocijuotųjų Šengeno šalių įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

Žr. 3.1 punktą | NPI | Dif.[23] | TAIP | TAIP | NE | Nr. [3A] |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2011 metai | 2012 | 2013 | 2014 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[24] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | p. m. | 0,562 | 0,730 | 0,730 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos[25] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c |

ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | p. m. | 0,562 | 0,730 | 0,730 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | p. m. | 0,562 | 0,730 | 0,730 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[26] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,122 | 0,610 | 0,854 | 0,854 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | p. m. | 0,065 | 0,097 | 0,097 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0,122 | 1,237 | 1,681 | 1,681 |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,122 | 1,237 | 1,681 | 1,681 |

Išsami informacija apie bendrąjį finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendrojo finansavimo dalies įvertį (jei bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrąjį finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrąjį finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą[27]. Prireikus finansiniai asignavimai 2011 m. bus suteikti perskirstant asignavimus 18 02 skyriuje.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[28] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

( Pasiūlymas pajamoms turi tokį finansinį poveikį:

Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis , kaip apibrėžta Tarybos sprendime 1999/437/EB. Todėl su Šengeno acquis asocijuotos ES nepriklausančios šalys – Islandija ir Norvegija[29] bei Šveicarija[30] ir Lichtenšteinas[31] – prisideda apmokėdamos išlaidas.

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 1 | 5 | 7 | 7 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Atsižvelgiant į tarpvyriausybinę Šengeno acquis kilmę, šis Šengeno vertinimo mechanizmas pavedamas Tarybai. Išlaidas, patiriamas atliekant vertinimus, iš nacionalinių biudžetų dengia valstybės narės, kurių ekspertai dalyvauja vertinimuose. Šengeno acquis integravus į Europos Sąjungos sistemą, taip pat reikia nustatyti teisinius pagrindus, pagal kuriuos šie vertinimai gali būti atliekami. Todėl įgyvendinant šį mechanizmą patirtos išlaidos, visų pirma susijusios su valstybių narių ekspertų dalyvavimu (dėl patikrinimų vietoje patirtų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimas), bus dengiamos iš Europos Sąjungos biudžeto. Valstybių narių ekspertų dienpinigiai ir toliau bus dengiami iš atitinkamos valstybės narės biudžeto.

5.2. Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Ar Šengeno erdvė išliks laisvo judėjimo erdve be vidaus sienų kontrolės, priklauso nuo veiksmingo papildomų priemonių vertinimo mechanizmo. Būtina tarpvyriausybinio Šengeno vertinimo sistemą suderinti su ES sistema, už kurią Komisija kaip Sutarčių sergėtoja prisiims atsakomybę visapusiškai užtikrindama valstybių narių ekspertų dalyvavimą, kad būtų išlaikytas tarpusavio pasitikėjimas.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

Bendrasis tikslas – teisingas Šengeno acquis taikymas visose srityse, kurioms taikomos papildomos priemonės, leidžiančios išlaikyti erdvę be vidaus sienų kontrolės.

1 priemonė. Vertinimas atliekant patikrinimus vietoje arba remiantis klausimynais, kurie apima šias politikos sritis: išorės sienos, vizos, policijos bendradarbiavimas prie vidaus sienų, Šengeno informacinė sistema, duomenų apsauga, narkotikai ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.

Rodikliai. Ataskaitose pateiktas teisingo acquis taikymo įvertinimas (visiškai atitinka reikalavimus; reikalavimus atitinka, tačiau reikia tobulinti; neatitinka reikalavimų).

2 priemonė. Vertinimas atliekant nepaskelbtus patikrinimus vietoje.

Rodikliai. Teisingo acquis taikymo įvertinimas siekiant pašalinti konkrečius trūkumus. Po kiekvieno patikrinimo parengiama ataskaita, kurioje nurodoma atitiktis ES teisei.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, perduodamas:

( vykdomosioms įstaigoms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) arba viešąsias paslaugas teikiančiai (-čioms) įstaigai (-oms)

( Pasidalijamasis arba decentralizuotasis valdymas

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su ES nepriklausančiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

6.1. Stebėjimo sistema

Siūlomame reglamente numatoma sukurti Šengeno acquis teisingo taikymo vertinimo mechanizmą. Teisingas acquis taikymas bus įvertintas vertinimo ataskaitose nurodant atitikties lygį. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiks metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, šiam mechanizmui be apribojimų taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1037/1999.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | 2014 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[34] (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 4 | 6 | 6 |

B*, C*/AST | 1 | 1 | 1 |

Darbuotojai, finansuojami[35] pagal XX 01 02 straipsnį |

Kiti darbuotojai, finansuojami[36] pagal XX 01 04/05 straipsnį |

IŠ VISO | 1 | 5 | 7 | 7 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašas

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirti etatai, kuriuos reikia pakeisti arba pratęsti (1).

( Etatai, pagal MPS / PBP iš anksto skirti 2010 metams.

( Etatai, kurių bus prašoma kitos MPS / PBP procedūros metu (2 etatai 2012 m. ir 1 etatas – 2013 m.)

( Etatai, kurie bus perskirstyti naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas) (3).

( Etatai, reikalingi n-tiesiems metams, tačiau nenumatyti tų metų MPS ir (arba) PBP.

Atsižvelgiant į biudžetui taikomus apribojimus, susijusius su Komisijos įsipareigojimu iki 2013 m. neprašyti naujų etatų, žmogiškųjų išteklių poreikiai bus patenkinti skiriant generalinio direktorato darbuotojus, kuriems jau pavesta administruoti veiksmą ir (arba) kurie yra perskirstyti generalinio direktorato viduje, taip pat bet kokiomis papildomomis lėšomis, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – A dministracinės valdymo išlaidos )

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n + 5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

– intra muros |

– extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | 2014 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 1 | 5 | 7 | 7 |

Pagal XX 01 02 straipsnį finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,122 | 0,610 | 0,854 | 0,854 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 straipsnį |

8.2.6. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | 2014 metai | n+4 metai | n + 5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[38] (Valdymo procedūra) | p. m. | 0,065 | 0,097 | 0,097 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | p. m. | 0,065 | 0,097 | 0,097 |

3 Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | p. m. | 0,065 | 0,097 | 0,097 |

Apskaičiuota – Kitos į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos |

Skaičiavimo būdas: 27 nariai (po 1 valstybei narei)* 600 EUR / asmeniui* 4 posėdžiai pirmaisiais metais ir 6 posėdžiai paskesniais metais. |

[1] COM(2009) 102 ir COM(2009) 105.

[2] COM(2009) 665 galutinis.

[3] Tarybos dokumentas Nr. 17024/09, kurį Europos Vadovų Taryba priėmė 2009 m. gruodžio 10–11 d.

[4] Šiuo tikslu buvo būtina apibrėžti Šengeno acquis (Tarybos sprendimas 1999/435/EB, OL L 176, 1999 7 10, p. 1) ir remiantis Sutartimis nustatyti visų šį acquis sudarančių nuostatų arba sprendimų teisinį pagrindą (Tarybos sprendimas 1999/436/EB, OL L 176, 1999 7 10, p. 17). Kiekvienos acquis nuostatos teisinis pagrindas nustatytas pagal pirmąjį arba trečiąjį ramstį. Šengeno acquis nuostatos, kurioms nebuvo galima nustatyti jokio teisinio pagrindo (pvz., SIS nuostatos), buvo laikomos trečiojo ramsčio dalimi. Visi šio acquis pakeitimai turi turėti tinkamą teisinį pagrindą, nustatytą pagal Sutartis.

[5] OL L 256, 1991 9 13, p. 51.

[6] OL L 144, 2007 6 6, p. 22.

[7] Dokumentai Nr. 11076/09, 11087/09, 13831/1/09 ir 13832/09.

[8] A7-0034/2009.

[9] OL L 236, 2003 10 23, p. 33.

[10] OL L 157, 2005 6 21, p. 29.

[11] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[12] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[13] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

[14] OL L 239, 2000 9 22, p. 138.

[15] OL C 53, 2005 3 3, p. 1 (1.7.1 punktas).

[16] Tarybos dokumentas Nr. 17024/09, kurį Europos Vadovų Taryba priėmė 2009 m. gruodžio 10–11 d.

[17] 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

[18] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[19] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

[20] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[21] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[22] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

[23] Diferencijuotieji asignavimai.

[24] Išlaidos, nepriklausančios xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[25] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[26] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[27] Vertinimo mechanizmas bus įgyvendinamas ir po 2013-ųjų finansinių metų.

[28] ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[29] Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 12 straipsnio 1 dalies paskutinioji pastraipa (OL L 176, 1999 7 10, p. 36).

[30] Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa (OL L 53, 2008 2 27, p. 50).

[31] Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 3 straipsnis (OL L 83, 2008 3 26, p. 3).

[32] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip šešerius metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[33] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[34] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[35] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[36] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[37] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[38] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.