This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52010PC0606
Proposal for a COUNCIL DECISION on the conclusion of the Agreement on the Protection and Sustainable Development of the Prespa Park Area
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo
/* KOM/2010/0606 galutinis - NLE 2010/0300 */
/* KOM/2010/0606 galutinis - NLE 2010/0300 */ Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo
[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.10.25 KOM(2010) 606 galutinis 2010/0300 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Europos Sąjungoje nuo seno galioja teisės aktai, skirti jos vandenims apsaugoti, – pradedant XX a. 8-ajame dešimtmetyje priimtais teisės aktais ir baigiant 2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva (VPD)[1], – kuriuose nustatytas tikslas saugoti visus vandenis (upes, ežerus, požeminius ir pakrančių vandenis) ir numatyta koordinuoti pastangas valdant bendrus upių baseinų rajonus, kurie driekiasi per administracines ir politines sienas. Pagal VPD, kai upių baseinų rajonai driekiasi už Sąjungos teritorijos ribų, valstybės narės stengiasi užtikrinti deramą koordinavimą su atitinkamomis Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis, kad visame upės baseino rajone būtų pasiekti VPD tikslai[2]. Jei koordinavimas vyksta pagal tarptautinį susitarimą, būtina, kad Europos Sąjunga kaip susitariančioji šalis dalyvautų svarstant į susitarimą įtrauktus klausimus, kurie priskiriami Sąjungos kompetencijai. 2. Remdamasi EB sutarties 175 straipsniu ir 300 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus Europos bendrijos vardu dalyvauti derybose, kuriose siekta sudaryti tarptautinius susitarimus dėl upių baseinų rajonų, kurie priklauso Graikijai (viena susitariančioji šalis) ir Albanijai, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir (arba) Turkijai (kita susitariančioji šalis), ir svarstyti Bendrijos kompetencijai priklausančius klausimus[3]. 3. Pagal 2000 m. vasario 2 d. Prespos regiono valstybių[4] deklaraciją Prespos parko teritorija klasifikuojama kaip tarpvalstybiniu mastu saugoma teritorija ir yra pirmoji tarpvalstybiniu mastu saugoma teritorija Pietryčių Europoje. Prespos ežerai ir jų apylinkės – tai unikali didelės ekologinės reikšmės gamtinė zona, kurią galima išsaugoti tik taikant visapusišką ežerų baseino rajono lygmens požiūrį. 4. Tarptautiniais susitarimais, panašiais į tokias sėkmingai įgyvendinamas konvencijas kaip Konvencija dėl Dunojaus upės apsaugos[5] ir Konvencija dėl Reino upės apsaugos[6], įtvirtintu bendradarbiavimu remiamos valstybių narių pastangos visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES vandens politikos srities teisės aktus ir prisidedama prie bendro supratimo skatinimo ir bendrų prioritetų su trečiosiomis šalimis nustatymo naudojant turimas finansavimo priemones. 5. Derybose dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo dalyvavo Europos Komisija, Graikija, Albanija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; juo sustiprinamas dabartinis bendradarbiavimas šioje srityje ir jis gali būti naudingas sėkmingai įgyvendinant VPD. Todėl tikslinga, kad Sąjunga sudarytų Susitarimą dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo. 2010/0300 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS [data] dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[7], atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[8], kadangi: 1. Pagal ES vandens pagrindų direktyvą[9] reikalaujama, kad, kai upių baseinų rajonai driekiasi už Bendrijos teritorijos ribų, valstybės narės stengtųsi užtikrinti deramą koordinavimą su atitinkamomis Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis, kad visame upės baseino rajone būtų pasiekti direktyvos tikslai. 2. 2006 m. birželio 27 d. Taryba priėmė sprendimą[10], kuriuo įgaliojo Komisiją Europos bendrijos vardu derėtis dėl tarptautinių susitarimų dėl upių baseinų rajonų sudarymo, kuriais siekiama pagerinti tam tikrų valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurių teritorijose yra tie patys upių baseinai, bendradarbiavimą. 3. Prespos ežerai ir jų apylinkės – tai unikali didelės ekologinės reikšmės gamtinė zona, kurią galima apsaugoti tik taikant visapusišką ežerų baseino rajono lygmens požiūrį. 4. Derybose dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo dalyvavo Europos Komisija, Graikija, Albanija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; juo sustiprinamas dabartinis bendradarbiavimas šioje srityje ir jis gali būti naudingas sėkmingai įgyvendinant ES vandens pagrindų direktyvą. 5. Susitarimas turėtų būti sudarytas, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Sudaromas Susitarimas dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo. Susitarimo, kuris turi būti sudarytas, tekstas išdėstytas šio sprendimo priede. 2 straipsnis Tarybos Pirmininkas paskiria asmenį, kuris įgaliojamas Europos Sąjungos vardu pagal Susitarimo 18 straipsnį pateikti pranešimą ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą laikytis Susitarimo. 3 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Susitarimo įsigaliojimo data skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Priimta Tarybos vardu Pirmininkas […] PRIEDAS Susitarimas dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo Trijų valstybių, kurių teritorijoje yra Prespos ežerų teritorija, aplinkos apsaugos ministerijos ir Europos Sąjunga (toliau – Susitariančiosios Šalys), atmindamos 2000 m. vasario 2 d. trijų valstybių ministrų pirmininkų Deklaraciją dėl Prespos parko sukūrimo ir Prespos ežerų bei jų apylinkių aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymo; prisimindamos 2009 m. lapkričio 27 d. Pilėje paskelbtą trijų valstybių, kurių teritorijoje yra Prespos ežerų baseino rajonas, ministrų pirmininkų bendrą pareiškimą; atsižvelgdamos į tai, kad Prespos ežerų ir jų baseino rajonas – unikali gamtinė zona, turinti tarptautinę reikšmę geomorfologijos, ekologijos, biologinės įvairovės ir kultūros srityse, nes ji – gyvybiškai svarbi buveinė saugant daugelį retų ir (arba) tai vietovei būdingų faunos ir floros rūšių, taip pat paukščių, kuriems pasaulio mastu gresia išnykimas, perėjimosi vieta ir zona, kurioje saugomas svarbus archeologinis ir tradicinis paveldas; pripažindamos , kad yra kartu atsakingos už Prespos ežerų baseino rajono ekosistemos, jos sudedamųjų dalių ir gamtos grožio išsaugojimą, nes šia ekosistema grindžiama ekonominė ir socialinė Prespos ežerų baseino rajono gyventojų gerovė ir ja remiantis kuriamos ekonominio vystymosi galimybės (įskaitant žemės ūkį, žuvininkystę ir turizmą); įsitikinusios , kad tik taikydamos visapusišką ežerų baseino rajono lygmens požiūrį jos gali užtikrinti ir išlaikyti Prespos ežerų baseino rajono biologinę įvairovę, pagrindines jo funkcijas ir žmonėms teikiamą naudą; žinodamos , kad pavienių šalių veiksmų neužtenka siekiant išsaugoti Prespos ežerų baseino rajono ekosistemas ir jo kultūrinį paveldą ir kartu gerinti šio rajono gyventojų gyvenimo sąlygas; norėdamos sustiprinti trijų valstybių kompetentingų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, kad būtų išlaikytos ir saugomos išskirtinės Prespos ežerų baseino rajono ekologinės vertybės ir būtų imtasi buveinių nykimo priežasčių prevencijos ir (arba) šalinimo veiksmų, kaip prašoma 2000 m. vasario 2 d. paskelbtoje ministrų pirmininkų deklaracijoje; nusprendusios ištirti, kokie valdymo metodai būtų tinkami siekiant tausiai naudoti ir saugoti Prespos ežerų vandens ir gėlo vandens ekosistemas, kaip prašoma 2000 m. vasario 2 d. ministrų pirmininkų deklaracijoje ir atsižvelgiant į ES vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB bei susijusių direktyvų reikalavimus; žinodamos , kad žmonės jau seniai naudoja šią teritoriją ir kad tradiciniai teritorijos naudojimo būdai suderinami su gamtos apsauga; patvirtindamos , kad yra įsipareigoję tvariai vystyti Prespos ežerų baseino rajoną ir šį įsipareigojimą nuosekliai įgyvendinti bendradarbiaudamos tarpvalstybiniu lygmeniu ir vadovaudamosi Europos Sąjungos integracijos proceso principais; atsižvelgdamos į 2009 m. kompetentingų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių pradėtą dialogą dėl Drinio upės, kuriuo siekiama sukurti bendrą tvaraus Drinio upės baseino valdymo viziją ir paskatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; atsižvelgdamos į atitinkamas aplinkosaugos srityje galiojančių tarptautinių teisinių priemonių, kurių susitariančiosios šalys jos yra arba kurias jos yra pasirašiusios, nuostatas; prisimindamos galiojančius dvišalius šalių susitarimus dėl bendradarbiavimo aplinkosaugos ir tvaraus vystymosi srityje; atsižvelgdamos į tai, kad viena iš Susitariančiųjų Šalių yra Europos Sąjungos valstybė narė, kita – šalis kandidatė tapti ES nare, o dar kita – galima šalis kandidatė tapti ES nare, ir į tai, kad pastarosios dvi šalys taip pat yra sudariusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su ES; pripažindamos skirtingus, bet vienas kitą papildančius trijų valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų pajėgumus išsaugoti ir valdyti Prespos ežerų teritoriją; atsižvelgdamos į patirtį, kurią trys šalys, laikinajam koordinavimo komitetui ir jo sekretoriatui padedant, sukaupė nuo 2000 m. bendradarbiaudamos Prespos parko apsaugos srityje. atsižvelgdamos į Strateginį tvaraus Prespos parko vystymo veiksmų planą, kurį parengė laikinasis koordinavimo komitetas ir jo sekretoriatas, susitarė : Pirma dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Apibrėžtys Šiame Susitarime: Prespos parko teritorija (toliau – teritorija) – Prespos ežero baseino rajono geografinė vietovė trijų valstybių teritorijoje, apimanti paviršiaus ir jai tinkamai priskirtus požeminius vandenis, kuri pagal 2000 m. vasario 2 d. deklaraciją įvardyta kaip tarpvalstybiniu mastu saugoma teritorija. Tarpvalstybinis poveikis – tai bet koks poveikis vienos Susitariančiosios Šalies jurisdikcijai priklausančios teritorijos aplinkai, įskaitant neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir saugai, florai, faunai, dirvožemiui, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir istoriniams paminklams ar kitoms fizinėms struktūroms, arba šių veiksnių sąveikai, taip pat poveikis kultūros paveldui ar socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, atsirandantis dėl fizinės kilmės pokyčių, kurie visiškai arba iš dalies vyksta kitos Susitariančiosios Šalies jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. 2 straipsnis. Susitarimo tikslas Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti integruotą ekosistemos apsaugą ir tvarų Prespos parko teritorijos vystymą, įskaitant kompleksinių upių baseinų valdymo planų rengimą pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos standartus. Antra dalis. Bendradarbiavimo principai 3 straipsnis. Pagrindiniai įsipareigojimai 1. Kad įgyvendintų 2 straipsnyje nustatytus tikslus, Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi suverenios lygybės, teritorinio vientisumo, abipusės naudos ir geros valios principais, individualiai ir bendradarbiaudamos imasi būtinų priemonių ir taiko geriausius turimus metodus, siekdamos: a) protingai valdyti Prespos ežerų vandens kokybę ir kiekį, ypatingą dėmesį skirdamos abiejų ežerų vandens lygiui; b) kovoti su vandenų tarša Prespos ežerų teritorijoje, taip pat kontroliuoti ir mažinti šių vandenų taršą; c) saugoti ir išlaikyti teritorijos biologinę įvairovę, visų pirma saugodamos tai vietovei būdingų, retų, galinčių išnykti arba nykstančių rūšių florą ir fauną, taip pat atkurdamos ir valdydamos pažeidžiamas buveines, ekosistemas ir ekosistemų funkcijas, remdamosi tarptautiniais ir ES teisės aktais, įskaitant Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB , ir vadovaudamosi ES biologinės įvairovės politika; d) saugoti dirvožemį nuo erozijos, alinimo, užkrato ir taršos; e) užtikrinti ir skatinti protingą gamtos išteklių naudojimą ir tvarų Prespos parko teritorijos vystymą, taip pat stebėti, kaip šie įsipareigojimai vykdomi; g) užkirsti kelią svetimų gyvūnų ir augalų rūšių įvežimui ir veisimui; h) veiksmingai reguliuoti veiklą, kuri turi arba gali turėti neigiamą poveikį Prespos ežerų teritorijai, kad būtų išvengta tokio poveikio arba jis būtų sumažintas. 2 Tuo tikslu Susitariančiosios Šalys: a) pagal Strateginį tvaraus Prespos parko vystymo veiksmų planą parengia ir įgyvendina kompleksinius valdymo planus ir programas, skirtus teritorijai saugoti ir tvariai valdyti; b) parengia nuoseklias teritorinių, miestų ir kitų žemėtvarkos planų, taip pat saugomų teritorijų valdymo planų rengimo strategijas, siekdamos užtikrinti, kad ežerų baseino rajono žemė būtų valdoma vadovaujantis tvaraus vystymo ir sustiprintos apsaugos, kuri reikalinga šiai teritorijai, principais ir remiantis tarptautiniais bei ES teisės aktais, įskaitant Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB ; c) patvirtina ir tiksliai taiko ežerų baseino rajono aplinkosaugos standartus ir kriterijus, kaip nurodyta 4 straipsnyje; d) priima ir įgyvendina teisines, administracines, ekonomines, finansines ir technines priemones, siekdamos užtikrinti, kad: i) būtų kuo plačiau taikomas tvarus žemės ūkis ir rimtų pasekmių nesukelianti gyvūnų veisimo praktika, pagrįsta teritorijos gebėjimu susidoroti su šiais veiksniais ir žvejybos taisyklėmis, suderintomis su protingo naudojimo samprata; ii) namų ūkių ir žemės ūkio atliekos būtų valdomos pagal geriausius turimus metodus; iii) kelių bei ryšių tinklai ir kitos socialinės infrastruktūros bei paslaugos būtų gerinamos ir atnaujinamos atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos, saugomų zonų išsaugojimo ir tvaraus Prespos parko teritorijos vystymo tikslus. e) padeda Susitariančiosioms Šalims nuolat keistis idėjomis, išsaugo tradicinę architektūrą ir paminklus, kuria ir įgyvendina bendrą turizmo plėtros teritorijoje strategiją ir, siekdamos problemas spręsti vietos lygmeniu, skatina visuomenės informavimą ir švietimą aplinkosaugos klausimais; f) padeda ežerų baseino rajono gyventojams visapusiškai ir veiksmingai naudotis savo teisėmis susipažinti su informacija apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais ir naudotis teise į teisingumą sprendžiant tokius klausimus; g) nustato ir palaiko veiksmingą, bendrais standartais grindžiamą stebėsenos sistemą, siekdamos stebėti, valdyti ir kontroliuoti ežerų ir jų baseino rajono aplinkos būklę; h) nenumatytais atvejais priima bendras priemones, kad galėtų nedelsdamos įvertinti padėtį ir sušvelninti pasekmes. 4 straipsnis. Aplinkosaugos standartai ir kriterijai 1. Šio Susitarimo Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į 2 straipsnyje nustatytus tikslus, 10 straipsnyje nurodytam komitetui padedant nustato tikslius su teritorijos apsauga, išsaugojimu ir vystymu susijusius kriterijus, standartus, ribas ir tikslus. 2. Tuo tikslu Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų veiksmų, siekdamos: a) įgyvendinti teisinius įpareigojimus, nustatytus tarptautinėse ir ES normose ir standartuose, skirtuose ežerų ir jų baseino rajonui apsaugoti bei išsaugoti; b) atitinkamus nacionalinius aplinkosaugos standartus ir kriterijus priderinti prie vietos sąlygų ir ežerų baseino rajono poreikių; c) reikalauti, kad būtų naudojamos geriausios turimos technologijos ir naudojamasi šiuolaikine gerąja aplinkosaugos patirtimi. 5 straipsnis. Tvari vandentvarka Susitariančiosios Šalys susitaria bendradarbiauti vykdydamos tvarią Prespos parko teritorijos vandentvarką. Ši veikla apima Direktyva 2000/60/EB ir susijusiomis direktyvomis grindžiamą integruotą paviršiaus ir požeminių vandenų išteklių valdymą ežerų baseino rajono lygmeniu, užtikrinant, kad būtų: a) tiekiama pakankamai ir tinkamos kokybės geriamo vandens; b) tiekiama pakankamai tinkamos kokybės vandens, skirto natūralioms vandens ekosistemoms, įskaitant šlapynes, ir jų funkcijoms išsaugoti, apsaugoti ir, jei reikia, atkurti; c) tiekiama pakankamai tinkamos kokybės vandens, skirto naudoti kitais teisėtais tikslais, kuriais prisidedama prie tvaraus vietos bendruomenių ekonominio ir socialinio vystymosi, atsižvelgiant į jų poreikį prisitaikyti prie galimų klimato kaitos padarinių; d) pašalinti arba sumažinti neigiami ankstesnių įsikišimų į hidrologinį režimą padariniai, ypatingą dėmesį skiriant Devolio upės ir Mažojo Prespos ežero baseinų sistemai; e) apsisaugota nuo žalingo vandens poveikio (potvynių, erozijos ir pan.), naudojant geriausius turimus metodus; f) sprendžiami skirtingų naudotojų interesų konfliktai ir g) vykdoma veiksminga vandentvarkos sistemos, kuri turi būti sukurta, kontrolė. Tuo tikslu Susitariančiosios Šalys įsteigs darbo grupę vandentvarkos klausimais, kaip nustatyta 14 straipsnyje. 6 straipsnis. Keitimasis duomenimis ir informacija Siekdamos prisidėti prie veiksmingos Prespos parko teritorijos apsaugos, Susitariančiosios Šalys sukurs oficialią sistemą, pagal kurią kompetentingos tų šalių valdžios institucijos galės nuolat keistis informacija, įskaitant: a) keitimąsi kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis apie vandenį, vandens ekosistemas ir svarbias buveines bei rūšis; b) dalijimąsi patirtimi, įgyta taikant geriausius turimus metodus, taip pat keitimąsi mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatais šlapynių apsaugos, vandentvarkos ir taršos prevencijos, mažinimo bei kontrolės priemonių kūrimo srityse. 7 straipsnis. Tarpvalstybinis poveikis Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja siekdamos priimti susitarimą dėl priemonių, kuriomis apsaugotų teritorijos aplinkos vientisumą, visų pirma vandenį, ir pašalintų arba sumažintų tarpvalstybinius žmonių veiklos padarinius aplinkai. Pagal Espo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, kurios šalys jos yra, Susitariančiosios Šalys, visų pirma, bendradarbiauja rengdamos ir taikydamos tinkamas poveikio teritorijos aplinkai vertinimo procedūras. 8 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir paramos teikėjais Įgyvendindamos šį Susitarimą, Susitariančiosios Šalys ieško partnerių vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir, visų pirma, bendradarbiauja su: - Ramsaro konvencija ir „MedWet“ iniciatyva; - Jungtinių Tautų vystymo programa; - Pasaulio aplinkos fondu; - Regione veikiančiais dvišaliais paramos teikėjais, tokiais kaip KfW, GTZ ir SDC; - Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija; - Tarptautine gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga; - Europos Sąjungos institucijomis - ir kitomis organizacijomis. Trečia dalis. Bendradarbiavimo priemonės 9 straipsnis. Aukšto lygio pareigūnų grupė Trijų valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, aplinkos ministrai ir ES atstovas reguliariai susitinka, kad apsvarstytų įgyvendinant šį Susitarimą ir siekiant 2 straipsnyje nustatytų tikslų padarytą pažangą, peržiūrėtų Prespos parko valdymo komiteto bei pavaldžių organų darbą, nustatytų ateinančio laikotarpio bendros veiklos Prespos parko teritorijoje darbotvarkę ir teiktų politines gaires. Šie susitikimai rotacijos principu vyks vienoje iš trijų valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, nebent Susitariančiosios Šalys nuspręstų kitaip arba viena iš Susitariančiųjų Šalių pateiktų rašytinį prašymą. 10 straipsnis. Prespos parko valdymo komitetas 1. Susitariančiosios Šalys, siekdamos užtikrinti, kad šiame Susitarime nurodyti tikslai ir įsipareigojimai būtų įgyvendinami veiksmingai, įsteigia Prespos parko valdymo komitetą. 2. Prespos parko valdymo komitetas turi tarptautinį teisinį daugiašalės institucijos veiksnumą, reikalingą jo funkcijoms vykdyti, įskaitant ryšių su paramos teikėjais palaikymą, siekiant išsaugoti projektus ir užtikrinti paramą, kuri bus naudojama Susitarimui įgyvendinti. 3. Prespos parko valdymo komitetą sudaro: a) po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, aplinkos ministerijos ir vienas Europos Sąjungos atstovas; b) po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, Prespos regiono vietos bendruomenių; c) po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, aplinkos srities nevyriausybinių organizacijų, kurios Prespos ežerų teritorijoje vykdo svarbią vietos lygmens veiklą; d) po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, saugomos teritorijos vietos valdymo institucijų; e) vienas nuolatinis Ramsaro konvencijos dėl šlapžemių „MedWet“ iniciatyvos stebėtojas; f) vienas nuolatinis Ochrido valdymo komiteto stebėtojas; Susitariančiųjų Šalių atstovai į komitetą oficialiai paskiriami per tris mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 4. Komitetas posėdžiauja reguliariai (du kartus per metus). Neeilinis komiteto posėdis skelbiamas vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu. 5. Kiekvienais kalendoriniais metais reguliarūs posėdžiai rotacijos principu vyksta vienoje iš trijų valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys. Todėl kiekvienoje valstybėje kas trejus metus bus iš eilės rengiami du eiliniai posėdžiai. Pageidautina, kad reguliarūs posėdžiai vyktų Prespos regione. 6. Posėdžiams pirmininkauja valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis ir kurioje vyksta posėdis, atstovas. Pirmininkas skiriamas 5 dalyje nustatytu metinės rotacijos principu. 7 . Komiteto darbas vyks anglų kalba. 8. Per pirmąjį posėdį Komitetas patvirtina savo vidaus struktūros ir darbo tvarkos taisykles. 9. Komitetas, atsižvelgdamas į posėdžio temą, gali pakviesti jame dalyvauti ekspertus ir gali suformuoti ekspertų ir pareigūnų darbo grupes konkretiems klausimams spręsti. Pirmoji darbo grupė vandentvarkos klausimais įsteigiama pagal šio Susitarimo 14 straipsnį. 10. Praėjus ketveriems metams nuo Prespos parko valdymo komiteto veiklos pradžios, 9 straipsnyje nurodyta aukšto lygio pareigūnų grupė peržiūrės komiteto darbą ir jo veiksmingumą ir, prireikus, pagal šio Susitarimo 17 straipsnį patikslins jo sudėtį ir įgaliojimus. 11 straipsnis. Valdymo komiteto funkcijos Prespos parko valdymo komitetas: 1. Stebi ir koordinuoja Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo veiklą, vykdomą įgyvendinant šį Susitarimą ir Strateginį tvaraus Prespos parko vystymo veiksmų planą. 2. Nustato tolesnius žingsnius ir šiam Susitarimui įgyvendinti būtinus veiksmus, priemones ir veiklą ir Susitariančiosioms Šalims bei kitoms suinteresuotosioms šalims teikia su tuo susijusias rekomendacijas, taip pat kviečia Susitariančiąsias Šalis bei kitas suinteresuotąsias šalis bendradarbiauti, koordinuoti ir vykdyti bendrus projektus. Konkrečiau, komitetas padeda Susitariančiosioms Šalims įgyvendinti šį Susitarimą ir didinti jo veiksmingumą, teikdamas rekomendacijas ir nuomones dėl: a) standartų, aplinkosaugos kriterijų ir reikalavimų, kuriais remiantis bus vykdoma integruota ežerų ir jų baseino rajono apsauga ir skatinamas tvarus jų vystymas, rengimo ir taikymo; b) ežerų baseino rajonui taikomos reglamentavimo sistemos sukūrimo, įskaitant teritorinių planų, saugomos teritorijos valdymo taisyklių ir valdymo planų parengimą; c) Prespos parko teritorijoje įgyvendintinų strategijų, kompleksinių valdymo planų ir programų, nuo kurių priklauso arba gali priklausyti, ar bus įgyvendinti šio Susitarimo tikslai, rengimo ir taikymo; d) veiksmingos stebėsenos programos taikymo, siekiant stebėti, valdyti ir kontroliuoti aplinkos ir paviršiaus bei požeminių vandens telkinių būklę; e) Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo prioritetinių krypčių ir minėtos teritorijos apsaugai bei tvariam vystymui skirtų mokslinių studijų bei tyrimų programų nustatymo, taip pat profesionalios informacijos skelbimo; f) informacijos apie Prespos ežerų teritorijos aplinką rinkimo, parengimo ir skelbimo; g) visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo saugant ežerus ir jų baseino rajoną skatinimo. 3. Padeda trijų susijusių valstybių saugomos teritorijos vietos valdymo institucijoms geriau koordinuoti planavimo veiklą ir tarpvalstybinės svarbos veiksmus. 4. Vadovaudamasis 2 straipsnyje nustatytais tikslais, vertina vykdomos veiklos rezultatus ir platina savo išvadas. 5. Vykdo Pasaulio aplinkos fondo ir kitų panašių su teritorija susijusių programų ir projektų vykdomojo organo funkcijas. 6. Nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu nustato ir siūlo galimus būtinos veiklos, priemonių ir projektų finansavimo šaltinius. 7. Renka visą su ežerais ir jų baseino rajonu susijusią informaciją, kreipiasi į vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas ir įstaigas prašydama teikti pasiūlymus ir juos priima, siekdamas gerinti savo darbą ir stiprinti Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimą įgyvendinti Susitarimą. 8. Rengia ir skelbia metinę Prespos parko teritorijos aplinkos būklės ataskaitą, kurios vienas skirsnis bus skirtas komiteto darbo aprašymui. 9. Palaiko ryšį su Ochrido valdymo komitetu, įgyja stebėtojo statusą jo posėdžiuose ir koordinuoja veiksmus, siekdamas geriausių rezultatų saugant ir tvariai vystant didesnį regioną. 10. Tinkamai dalyvauja plataus masto dialogo dėl tvaraus Drinio upės baseino valdymo procese. 11. Prisideda prie atitinkamų Susitariančiųjų Šalių ir tarptautinės bendruomenės veiksmų telkiant išteklius, skirtus nenumatytų įvykių, tokių kaip potvyniai, miškų gaisrai ir kitos stichinės ar antropogeninės nelaimės, pavojams valdyti ir švelninti neigiamą poveikį, taip pat skirtus teritorijos pažeidžiamoms ekosistemoms, jų funkcijoms ir paslaugoms apsaugoti nuo klimato kaitos padarinių. 12 straipsnis. Valdymo komiteto sprendimai 1. Komitetas sprendimus priima bendru sutarimu. Jei sutarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas spręsti aukšto lygio pareigūnų grupei. 2. Komiteto rekomendacijos skiriamos Susitariančiosioms Šalims. 3. Susitariančiosios Šalys komiteto rekomendacijas įgyvendina pagal nacionalinę teisę ir reguliariai teikia komitetui ataskaitas apie priemones, kurių imtasi minėtoms rekomendacijoms įgyvendinti. 4. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių negali arba gali tik iš dalies įgyvendinti komiteto rekomendacijas, ji apie tai informuoja komitetą, išdėsto rekomendacijų neįgyvendinimo priežastis ir pasiūlo jų įgyvendinimo būdus bei terminus. 5. Komitetas veda priimtų sprendimų registrą. 13 straipsnis. Sekretoriatas 1. Komitetui vykdyti pareigas padeda pagalbinis techninis organas – sekretoriatas. 2. Sekretoriatą sudarys trys aplinkos ministerijų paskirti asmenys, po vieną iš kiekvienos valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis; jiems vadovaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo saugomų teritorijų ir upių baseinų valdymo srities ekspertas, kurį paskelbęs tarptautinį kvietimą teikti paraiškas išrinks komitetas. 3. Sekretoriatas savo darbą vykdo vadovaudamasis valdymo komiteto sprendimais, o jo darbą prižiūri šio komiteto pirmininkas. 4. Atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas, sekretoriatui pavedama vykdyti šias konkrečias užduotis: a) rengti Prespos parko valdymo komiteto metinį darbo planą ir pateikti jo išsamų biudžetą, rengti susijusias darbo programas (pvz., komunikacijų planą) ir pateikti jų išsamų biudžetą ir stebėti šių planų įgyvendinimo pažangą; b) rengti arba padėti rengti pagal šį Susitarimą numatytus posėdžius; c) padėti rengti suinteresuotųjų šalių konsultacijas politikos ir kitais atitinkamais su šiuo Susitarimu susijusiais klausimais, taip pat darbo grupių ir (arba) ekspertų grupių vykdomas politinio ir techninio lygmens konsultacijas; d) rinkti, vertinti ir platinti duomenis ir informaciją apie teisės aktus, priemones ir veiklą, kurie turi arba gali turėti svarbią reikšmę siekiant 2 straipsnyje nustatytų tikslų; e) stebėti bendrų projektų įgyvendinimo pažangą; f) rinkti informaciją apie mokslinių tyrimų veiklą ir mokslinį bendradarbiavimą Prespos parko teritorijoje, šią veiklą vertinti, skelbti jos rezultatus ir ją skatinti; g) palaikyti ryšius ir rengti susitikimus su paramos teikėjais; rengti arba padėti rengti projektų dokumentus; h) versti svarbiausius dokumentus; teikti techninę ir sekretoriato pagalbą vietos bendruomenės atstovams; i) atstovauti komitetui tarptautiniuose forumuose; j) atlikti visas kitas komiteto jam pavestas užduotis. 5. Sekretoriato būstinė įsteigiama Agios Germane (Graikija) ketveriems metams arba kol komitetas nuspręs kitaip, ir jos vieta keičiama rotacijos principu. 6. Komitetui leidžiama su priimančiąja šalimi sudaryti susitarimą dėl būstinės, susijusį su sekretoriato funkcijų vykdymu. 14 straipsnis. Darbo grupė vandentvarkos klausimais 1. Pagal 10 straipsnio nuostatas Prespos parko valdymo komitetas įsteigs darbo grupę vandentvarkos klausimais. 2. Pasikonsultavusios valstybės, kurios yra Susitariančiosios Šalys, šios darbo grupės narėmis paskiria valdžios institucijas ir įstaigas, dirbančias jų teritorijai priklausančios Prespos parko dalies vandentvarkos srityje, ir apie tokį paskyrimą informuoja Prespos parko valdymo komiteto pirmininką. 3. Darbo grupė vandentvarkos klausimais teiks rekomendacijas, pagrįstas ES vandens pagrindų direktyvoje (2000/60/EB) numatytais integruoto upių baseinų valdymo principais, kurias tvirtins valdymo komitetas. 4. Konkrečios darbo grupės užduotys ir įgaliojimai bus nustatyti valstybėms, kurios yra Susitariančiosios Šalys, pasikonsultavus tarpusavyje. 5. Darbo grupės vandentvarkos klausimais veiklos (dalyvavimo posėdžiuose ir jų rengimo) išlaidas ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos padengia Graikijos Respublikos aplinkos, energetikos ir klimato kaitos ministerija. 15 straipsnis. Jungtinių įstaigų išlaidos 1. Prespos parko valdymo komiteto darbo plano įgyvendinimas finansuojamas reguliariais metiniais Susitariančiųjų Šalių įnašais ir iš kitų šaltinių. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis iš esmės padengia išlaidas, susijusias su jos nacionalinių narių dalyvavimu komiteto, sekretoriato ir darbo grupių posėdžiuose, išskyrus 14 straipsnio 5 dalyje numatytas išlaidas. 3. Komiteto posėdžio rengimo išlaidas padengia Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje rengiamas posėdis. 4. Sekretoriatas parengs ir pateiks komitetui patvirtinti metinį savo išlaidų biudžetą, kuris finansuojamas reguliariais metiniais valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, įnašais ir iš kitų šaltinių. Biuro patalpas suteiks Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje įsteigtas sekretoriatas; šios išlaidos paprastai į biudžetą neįtraukiamos. Ketvirta dalis. Ginčų sprendimas 16 straipsnis Kilus ginčui tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo, Susitariančiosios Šalys jį sprendžia derybomis arba pasinaudodamos kitomis joms priimtinomis tarptautinių ginčų sprendimų priemonėmis. Penkta dalis. Baigiamosios nuostatos 17 straipsnis. Susitarimo pakeitimai 1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti šio Susitarimo pakeitimus. 2. Visi šio Susitarimo pakeitimai tvirtinami bendru sutarimu. Pakeitimai įsigalioja 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Įsigaliojimas 1. Šį Susitarimą kiekviena Susitariančioji Šalis ratifikuoja taikydama savo vidaus procedūras. 2. Šis Susitarimas įsigalioja dieną, kurią gaunamas paskutinės Susitariančiosios Šalies rašytinis pranešimas apie Susitarimo ratifikavimą. 19 straipsnis. Ryšys su kitais susitarimais 1. Jokia šio Susitarimo nuostata nedaro poveikio Susitariančiosios Šalies teisėms ar pareigoms, kylančioms pagal bet kurį šio Susitarimo įsigaliojimo dieną galiojantį susitarimą. Jokia šio Susitarimo nuostata nedaro poveikio pagal ES teisę kylančioms Susitariančiosios Šalies teisėms ar pareigoms. 2. Šiam Susitarimui įgyvendinti Susitariančiosios Šalys gali sudaryti dvišalius ar trišalius susitarimus, kurie neprieštarauja šiam Susitarimui. 20 straipsnis. Trukmė ir nutraukimas Susitarimas galioja neribotą laiką, nebent viena iš Susitariančiųjų Šalių diplomatiniais kanalais praneša apie savo pageidavimą jį nutraukti; tuo atveju Susitarimas baigia galioti po šešių mėnesių nuo tokio rašytinio pranešimo pateikimo dienos. Jei nesusitariama kitaip, toks Susitarimo nutraukimas nedaro poveikio kitų pagal šį Susitarimą priimtų susitarimų ar projektų galiojimui. Sudaryta 2010 m. vasario 2 d. Pilėje keturiais originaliais egzemplioriais anglų kalba. Visi tekstai yra autentiški. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą. [1] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, OL L 327, 2000 12 22. [2] Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalis. [3] 2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos dalyvavimo derybose siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus dėl tam tikrų valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurių teritorijose yra tie patys upių baseinai, geresnio bendradarbiavimo. [4] Albanija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Graikija. [5] 1997 m. lapkričio 24 d. Tarybos sprendimas dėl Konvencijos dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir subalansuotai naudoti Dunojaus upę patvirtinimo, OL L 342, 1997 12 21. [6] 2000 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimas dėl Reino apsaugos konvencijos pasirašymo Bendrijos vardu, OL L 289, 2000 11 16. [7] OL C […], […], p. […]. [8] OL C […], […], p. […]. [9] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, OL L 327, 2000 12 22. [10] 2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos dalyvavimo derybose siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus dėl tam tikrų valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurių teritorijose yra tie patys upių baseinai, geresnio bendradarbiavimo.