52010PC0283

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.5.31

KOM(2010)283 galutinis

2010/0150 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 663/2009 [1] sukurta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG), pagal kurią iki 2010 m. pabaigos skiriama 3,98 mlrd. EUR parama. EEPEG yra finansinė priemonė, kuria siekiama bendro tikslo – paskatinti ES ekonomikos atkūrimą po nuosmukio, kartu pagreitinant jos energijos ir klimato politikos tikslų, t. y. energijos tiekimo saugumo ir šaltinių įvairinimo, vidaus energijos rinkos veikimo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, įgyvendinimą. Bendrijos finansavimas buvo skirtas trims paprogramėms, susijusioms su dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektais, jūros vėjo energijos projektais ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (ADSS) projektais.

Komisija 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimus dėl finansavimo skyrimo pagal JVE ir ADSS paprogrames, o 2010 m. kovo 4 d. – sprendimus dėl finansavimo skyrimo dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektams. 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos ataskaitoje dėl EEPEG įgyvendinimo[2] nustatyta, kad beveik visas EEPEG finansinis paketas (3,98 mlrd. EUR) bus paskirstytas 2010 m. pavasarį. Tačiau pagal 2009 m. liepos 13 d. priimtą EEPEG reglamentą numatyta apytiksliai 114 mln. EUR suma nebus paskirstyta. Ataskaitoje teigiama, kad ši suma turėtų išlikti nepakitusi, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienam ar daugiau projekto vykdytojų dėl teisinių, finansinių ar techninių priežasčių gali nepasisekti įvykdyti tam tikras specifines dotacijos skyrimo sąlygas, todėl galiausiai gali likti daugiau pagal 2009 m. liepos 13 d. priimtą EEPEG reglamentą nepaskirstytų lėšų. Nepaskirstytų lėšų suma bus žinoma 2010 m. pabaigoje.

Energijos taupymas yra Europos Sąjungos labiausiai neatidėliotinas ir ekonomiškai veiksmingiausias būdas siekti ES kovos su klimato kaita, energijos tiekimo užtikrinimo ir tvaraus ekonominio bei socialinio vystymosi strateginių tikslų. Laikantis Europos 2020 m. tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, atsinaujinančių išteklių vystymas ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas padėtų siekti ekologiškesnio augimo, konkurencingos ir tvarios ekonomikos ir įveikti klimato kaitą. Remiant šias politikos sritis, Europoje bus sukurta naujų darbo vietų ir ekologinės rinkos galimybių, o tai paskatins konkurencingos, saugios ir tvarios ekonomikos plėtrą.

Nors 2010 m. pirmąjį pusmetį BVP augimo projekcijos truputį pagerėjo, planuojamas ES BVP augimo tempas 2010 m. išlieka iš esmės toks pat (0,7 %). Be to, pramoninės gamybos ir mažmeninės prekybos, taip pat ir kitų sričių rodikliai teikė dar mažiau vilties, o investicijų lygis išliko nedidelis. Finansinėse rinkose taip pat trūksta stabilumo ir tikrumo[3]. Prie viso tai dar pridedant silpną darbo rinką, galima teigti, kad Europa vis dar yra apimta ekonomikos krizės, ir jai įveikti reikia greitų ir veiksmingų politikos tikslus atitinkančių ES veiksmų.

Siekiant įveikti kliūtis, kylančias dėl didelių išankstinių išlaidų ir informacijos stokos, ir skatinti tvarius apsirūpinimo energija sprendimus, reikia didesnių finansinių paskatų ir techninės pagalbos. Projekto, kuris paskatintų šios politikos srities vystymą, finansavimą stabdo ne tik besitęsiančios ekonomikos krizės sukaustyta rinka ir dėl komercinių bankų atsargumo sumažėjusios investicijos. Remiantis Europoje sukaupta patirtimi, teisingai nukreipti tikslai ir tiksliai suformuota finansinės pagalbos politika gali reikšmingai pagerinti padėtį ir paskatinti tvarios energijos vystymo potencialą.

Investicijos į tvarios energijos sektorių būtų veiksmingiausios ir naudingiausios tada, jei būtų teikiamos savivaldybių ir vietos lygmenimis. Būsto renovacija energijos taupymo tikslais, decentralizuota atsinaujinančių išteklių energijos įranga, judumo mieste planai – tai daug kvalifikuotos darbo jėgos reikalaujanti veikla, o sukurtos tokios darbo vietos nebūtų iškeliamos kitur. Taigi tokia veikla intensyviai padėtų kurti darbo vietas. Be to, tvarios energijos vartojimas vietos lygmeniu neabejotinai skatina kitas politikos sritis, konkrečiai, socialinės integracijos arba gyvenimo kokybės gerinimo, ji taip pat daro vietos bendruomenes patrauklesnes verslui ir lankytojams.

Šiame kontekste techninė pagalba ir finansinės paskatos gali padėti optimaliai paruošti ir sutelkti turimus ES struktūrinius ir sanglaudos fondus.

Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje[4] Europos Komisija paskelbė apie savo ketinimą kartu su Europos investicijų banku ir kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis (TFI) pradėti Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą siekiant įsteigti atitinkamus finansavimo mechanizmus, skirtus reikšmingam energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos vystymui.

Teikiant finansinę pagalbą per finansinius tarpininkus, konkrečiai TFI, ES finansavimas panaudojamas veiksmingiausiai, taip pat padidinamas tokios finansinės pagalbos poveikis trumpuoju laikotarpiu maksimaliai paskatinant ekonominę veiklą ir darbo vietų kūrimą. Finansuojant projektui vystyti teikiamą techninę pagalbą ir kartu taikant naujoviškas finansinių paskatų schemas (pavyzdžiui, garantijas, lengvatines paskolas su nedidelėmis palūkanomis, mišrias priemones ir projektų finansavimą) galima garantuoti ES finansavimo ir visų gautų investicijų pusiausvyrą.

Į šiuos elementus buvo atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą.

Siūloma panaudojant pagal EEPEG reglamento II skyrių nepaskirstytas lėšas sukurti specialią finansinę priemonę, skirtą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos iniciatyvoms pagal Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą remti. Finansine priemone bus teikiama parama finansiškai naudingiems energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos projektams vystyti ir sudaromos geresnės investicijų į tokius projektus, visų pirma miestų vietovėse, finansinės sąlygos. Siekiant pritraukti daug ir decentralizuotų investicijų, naudos gavėjai bus savivaldybės, vietos ir regioninės valdžios institucijos. Taikant šį metodą, bus pasinaudota Merų pakto, kurį pasirašė daugiau kaip 1600 Europos miestų ir regionų, sėkme.

Finansuojami tvarios energijos projektai, įgyvendinami viešosios ir privačios paskirties pastatuose, didelio energijos efektyvumo kogeneracinėse elektrinėse ir rajonų šildymo ir (arba) aušinimo tinkluose (visų pirma iš atsinaujinančių energijos šaltinių), vietos decentralizuotuose atsinaujinančios energijos šaltiniuose, vystant ekologišką miesto transportą ir vietos infrastruktūrą, konkrečiai, įdiegiant pažangiuosius elektros energijos tinklus, efektyvų gatvių apšvietimą ir pažangiuosius skaitiklius.

Priemonę įgyvendins vienas ar daugiau finansinių tarpininkų, pavyzdžiui, TFI. Finansiniai tarpininkai bus atrenkami atsižvelgiant į jų pademonstruotus gebėjimus veiksmingai ir efektyviai panaudoti finansavimą. Finansiniai tarpininkai turės įdiegti finansines schemas, garantuojančias, kad bus išlaikyta ES finansavimo ir visų investicijų pusiausvyra siekiant pritraukti dideles investicijas į ES. Šio pusiausvyros veiksnio laikymasis bus būtina išankstinė sąlyga finansinei pagalbai gauti. Finansiniai tarpininkai turės tvirtai laikytis skaidrių administravimo ir atsiskaitymo procedūrų, kad Komisija galėtų griežtai kontroliuoti lėšų naudojimą; finansiniams tarpininkams bus mokamas tik administravimo mokestis ir kompensuojamos su priemonės sukūrimu ir įgyvendinimu susijusios išlaidos. Pagaliau derybos su TFI gali būti vykdomos tuo pačiu metu, kaip ir teisėkūros procedūra, – taip būtų galima pagreitinti lėšų skyrimą.

Laikantis EEPEG reglamento, pagal šią priemonę bus galima finansuoti tik tokius veiksmus, kurie turi greitą, išmatuojamą ir didelį poveikį ES ekonomikos atgaivinimui, padidina energijos tiekimo saugumą ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

2009 m. liepos 13 d. priimtame EEPEG reglamente nurodyti kriterijai turėtų būti visapusiškai taikomi atrenkant pagal priemonę finansuojamus veiksmus. Kriterijai yra šie: metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas, finansinio paketo pagrįstumas, geras projekto parengtumas, mastas, kuriuo dėl nepalankių galimybių gauti lėšų vėluojama atlikti veiksmą, EEPEG pagalbos siekiant pritraukti viešąjį ir privatųjį finansavimą poveikio mastas, socialinis ir ekonominis poveikis, taip pat poveikis aplinkai. Projektų geografinė pusiausvyra taip pat turėtų būti laikoma svarbiu elementu.

Šis pasiūlymas visiškai atitinka EEPEG reglamento[5] 7 konstatuojamoje dalyje nurodytą Komisijos deklaraciją[6], kurioje Komisija nurodo ketinimą 2010 m. rengiant šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą prireikus pasiūlyti veiksmus, kuriais būtų galima nepaskirstytas lėšas skirti energijos vartojimo efektyvumo ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių projektams finansuoti.

2010/0150 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 1 dalies c punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[7],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/2009[10] sukurta Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG), pagal kurią iki 2010 m. skiriama 3,98 mlrd. EUR.

2. Dalis šių pinigų nebus paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyriuje nurodytas paprogrames.

3. Kaip numatyta Europos 2020 m. tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, vystant kitus atsinaujinančius išteklius ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą būtų prisidedama prie ekologiškesnio augimo, konkurencingos ir tvarios ekonomikos kūrimo ir klimato kaitos įveikimo. Remiant šias politikos sritis, Europoje bus sukurta naujų darbo vietų ir ekologinės rinkos galimybių, o tai paskatins konkurencingos, saugios ir tvarios ekonomikos plėtrą.

4. Siekiant įveikti dėl didelių išankstinių išlaidų kylančias kliūtis ir pažangos tvarios energijos srityje, svarbiausia yra suteikti didesnes finansines paskatas. Parama investicijoms, kuriomis siekiama pažangos tvarios energijos srityje, būtų efektyviausia ir naudingiausia vietos lygmeniu.

5. Todėl nepanaudotoms lėšoms pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyrių panaudoti turėtų būti sukurta speciali finansinė priemonė, kuria būtų teikiama parama energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos iniciatyvoms pagal Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą[11]. Šia finansine priemone turėtų būti remiamas finansiškai naudingų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos projektų vystymas ir sudaromos geresnės sąlygos vietos ir regioninių valdžios institucijų, visų pirma miestų vietovėse, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos programoms.

6. Siekiant kuo didesnio ES finansavimo poveikio trumpuoju laikotarpiu, priemonę turėtų valdyti vienas arba keli finansiniai tarpininkai, pavyzdžiui, tarptautinės finansinės institucijos (TFI). Finansiniai tarpininkai turėtų būti atrenkami atsižvelgiant į jų pademonstruotus gebėjimus veiksmingai ir efektyviai panaudoti finansavimą sukuriant geriausią ES finansavimo ir visų investicijų pusiausvyrą siekiant pritraukti dideles investicijas į ES.

7. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 663/2009, pagal šią priemonę bus galima finansuoti tik tokius veiksmus, kurie turi greitą, išmatuojamą ir didelį poveikį ES ekonomikos atgaivinimui, padidina energijos tiekimo saugumą ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Reglamente (EB) Nr. 663/2009 nurodyti kriterijai turėtų būti visapusiškai taikomi pagal šią programą finansuojamų veiksmų atrankos ir tinkamumo nustatymo procedūrai. Projektų geografinė pusiausvyra taip pat turėtų būti laikoma svarbiu elementu.

8. Kadangi tiksli nepaskirstytų lėšų suma tikriausiai bus žinoma tik 2010 m. pabaigoje, atskiri teisiniai įsipareigojimai, kuriais įgyvendinami biudžetiniai įsipareigojimai, turėtų būti priimti iki 2011 m. kovo 31 d.

9. Dėl to, kad būtina greitai spręsti ekonominės krizės problemą ir dėl neatidėliotino ES poreikio apsirūpinti energija, išlaidas turėtų būti leista kompensuoti nuo 2009 m. liepos 13 d., nes daug pareiškėjų prašė kompensuoti dotacijos pateikimo išlaidas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 112 straipsnį.

10. Dėl to, kad būtina greitai spręsti ekonominės krizės problemą ir dėl neatidėliotino ES poreikio apsirūpinti energija, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 663/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 iš dalies keičiamas taip:

11. 1 straipsnis papildomas šia ketvirta pastraipa:

„Šiuo reglamentu suteikiama teisė kurti finansines priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos iniciatyvoms remti.“

12. 3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„Atskiri teisiniai įsipareigojimai pagal II skyrių, kuriais įgyvendinami 2009 m. ir 2010 m. biudžetiniai įsipareigojimai, turi būti prisiimti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atskiri teisiniai įsipareigojimai pagal 22 straipsnį turi būti prisiimti iki 2011 m. kovo 31d.“

13. 22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis Lėšos, kurių negalima paskirstyti pagal II skyrių arba kuriomis nebus galima naudotis iki 2010 m. gruodžio 31 d.

1. Laikantis 3 straipsnio 2 dalies, 114 mln. EUR asignavimai, kurių nebuvo galima skirti atskiriems teisiniams įsipareigojimams pagal II skyrių ir vėliau kiti asignavimai, kurie liko nepaskirti dėl to, kad buvo visiškai arba iš dalies neįgyvendinti projektai pagal II skyrių, yra pervedami į Tvarios energijos finansavimo iniciatyvos[12] finansinę priemonę.

2. 1 dalyje nurodyta finansinė priemonė įgyvendinama pagal II priedą. 23 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra taikomos.

14. 23 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Išlaidos gali būti kompensuojamos nuo 2009 m. liepos 13 d.“

15. Priedas pervardinamas I priedu ir pridedamas naujas II priedas:

„II priedas Tvarios energijos finansavimo iniciatyvos finansinė priemonė

I. Finansinės priemonės taikymas tvarios energijos projektams

Šia finansine priemone bus remiamas finansiškai naudingų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos projektų vystymas ir sudaromos geresnės sąlygos vietos ir regioninių valdžios institucijų investicijų į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių programoms. Ši priemonė įgyvendinama pagal Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytų biudžeto vykdymo užduočių skyrimo nuostatas.

Priemonė bus taikoma tvarios energijos projektams, visų pirma, miestų vietovėse. Tai apima:

a) viešosios ir privačios paskirties pastatų projektus, kurie apima atsinaujinančių išteklių energijos ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, įskaitant tuos, kurie grindžiami informacijos ir ryšių technologijomis (IRT);

b) investicijas į didelio energijos efektyvumo kogeneracines elektrines ir rajonų šildymo ir (arba) aušinimo tinklus, visų pirma iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

c) vietoje įdiegtus decentralizuotus atsinaujinančius energijos išteklius;

d) ekologišką miestų transportą siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančius energijos išteklius;

e) vietos infrastruktūrą, įskaitant efektyvų gatvių apšvietimą, pažangiuosius skaitiklius ir pažangiuosius elektros energijos tinklus, kuriuose visapusiškai panaudojamos IRT.

Priemonė gali būti naudojama teikiant paskatas ir techninę pagalbą, taip pat siekiant pagerinti nacionalinių ir vietos valdžios institucijų informuotumą, užtikrinti optimalų struktūrinių ir sanglaudos fondų naudojimą, visų pirma tada, kai energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos tiekimo patobulinimai atliekami gyvenamuosiuose ir kitos paskirties pastatuose.

Paramos priemonės gavėjai yra valdžios institucijos, pageidautina regiono ir vietos lygmeniu, arba šių valdžios institucijų vardu veikiančios privačios įstaigos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pasiūlymams, kurie apima tokių įstaigų bendradarbiavimą su gyvenamųjų namų bendrijomis ir plėtros agentūromis.

II. Bendradarbiavimas su finansiniais tarpininkais

Priemonę įgyvendins vienas ar daugiau finansinių tarpininkų, pavyzdžiui, tarptautinės finansinės institucijos. Finansiniai tarpininkai bus atrenkami atsižvelgiant į jų pademonstruotus gebėjimus veiksmingiausiai ir efektyviausiai panaudoti finansavimą, laikantis šiame priede nurodytų taisyklių ir kriterijų.

Finansiniai tarpininkai turi laikytis atitinkamų Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytų biudžeto vykdymo užduočių skyrimo reikalavimų, visų pirma, kai tai susiję su viešojo pirkimo taisyklėmis, vidaus kontrole, apskaita ir išorės auditu. Tiems finansiniams tarpininkams bus mokamas tik administravimo mokestis ir kompensuojamos su priemonės sukūrimu ir įgyvendinimu susijusios išlaidos.

Išsamios priemonės sąlygos ir reikalavimai, įskaitant stebėseną ir kontrolę, nustatomi Komisijos ir finansinių tarpininkų susitarimuose.

III. Finansavimo sąlygos ir atranka. Tinkamumo finansuoti kriterijai

Priemonę bus galima taikyti tik veiksmams, kurie turi greitą, išmatuojamą ir didelį poveikį ES ekonomikos atgaivinimui, padidina energijos tiekimo saugumą ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, finansuoti.

Bus tinkamai atsižvelgiama į tai, ar taikant priemonę būtų sukuriama reikalinga visų investicijų ir ES finansavimo pusiausvyra, siekiant pritraukti dideles investicijas į ES. Finansavimą gaunančios valdžios institucijos turi atitikti šias sąlygas:

a) jos turi būti politiškai įsipareigojusios mažinti klimato kaitą ir turi turėti konkrečius tikslus;

b) jos turi turėti išmetamųjų teršalų aprašą ir kurti daugiametes tikslų įgyvendinimo strategijas;

c) jos turi sutikti viešai atsiskaityti už pažangą įgyvendinant savo bendrą strategiją.

Pagal priemonę finansuojami veiksmai turi atitikti šiuos atrankos ir tinkamumo kriterijus:

i) metodo pagrįstumo ir techninio tinkamumo;

ii) finansinio paketo pagrįstumo per visą investavimo į atskirą veiksmą etapą;

iii) projektų geografinės pusiausvyros;

iv) parengtumo, kuris yra apibūdinamas kaip pasiektas investavimui tinkamas etapas, kuriame kuo greičiau patiriamos didelės kapitalo išlaidos;

v) dėl lėšų trūkumo kylančio vėlavimo atlikti atskirą veiksmą masto;

vi) masto, kuriuo EEPEG parama padėtų pritraukti viešasias ir privačias lėšas;

vii) socialinio ir ekonominio poveikio masto;

viii) kiekybinio poveikio aplinkai.“

2 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo.

[2] Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo, COM (2010)191, galutinis.

[3] 2010 m. vasario 25 d. Komisijos tarpinės ekonomikos prognozės, 2010 m. vasario 25 d. ECFIN pranešimas spaudai.

[4] 2008 m. lapkričio 13 d. antroji strateginė energijos apžvalga „ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“, COM (2008) 781.

[5] Komisijos deklaracijoje teigiama: „Jei 2010 m. pagal reglamento 28 straipsnį pateikdama šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą Komisija nustatytų, kad iki 2010 m. pabaigos neįmanoma paskirstyti dalies lėšų, numatytų šio reglamento priede išvardytiems projektams, prireikus, laikydamasi geografiniu požiūriu subalansuoto principo, ji pasiūlys šio reglamento pakeitimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos finansuoti ne tik pirmiau nurodytas iniciatyvas, bet ir energijos vartojimo efektyvumo bei energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių projektus, taikant atitikties finansavimo reikalavimams kriterijus, kurie būtų tokie pat, kaip ir šio reglamento priede išvardytiems projektams taikomi kriterijai.“

[6] EEPEG reglamento 7 konstatuojamoje dalyje teigiama: „Jei nebūtų galimybės paskirstyti visas lėšas iki 2010 m. pabaigos, Komisija pareiškė apie savo ketinimą 2010 m. rengiant šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą prireikus pasiūlyti priemones, kuriomis būtų numatytas projektų finansavimas laikantis atkūrimo plano, pavyzdžiui,energijos vartojimo efektyvumo ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių projektų.“

[7] OL C ..., ..., p. … .

[8] OL C ..., ..., p. … .

[9] OL C ..., ..., p. … .

[10] OL L 200, 2009 7 31, p. 31.

[11] 2008 m. lapkričio 13 d. Antroji strateginė energetikos apžvalga, COM (2008) 781.

[12] 2008 m. lapkričio 13 d. antroji strateginė energetikos apžvalga, COM (2008) 781.