52010PC0273

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.5.31

KOM(2010)273 galutinis

2010/0147 (COD)

P asiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) NR. …/…

kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema ir importo bei tranzito priemonės

SEK(2010)663 SEK(2010)662

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Sąjunga turi imtis konkrečių veiksmų, kad į Sąjungos (anksčiau – Bendrijos[1]) teisės aktus baigtų perkelti Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais [2] , papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas arba UNFP), nuostatas.

2005 m. birželio 18 d. komunikate dėl priemonių, skirtų užtikrinti didesnį saugumą, susijusį su sprogmenimis, detonatoriais, bombų gamybos įranga ir šaunamaisiais ginklais[3], Komisija išreiškė poreikį ir ketinimą įgyvendinti UNFP 10 straipsnį, vykdant bendrą perkėlimo veiklą[4], nes taip Komisija galėtų įvykdyti įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl UNFP sudarymo Sąjungos vardu, kuris yra vienas pagrindinių Komisijos dabartinės šaunamųjų ginklų politikos tikslų.

Šio teisės akto pasiūlymo tikslas – užbaigti šią veiklą ir perkelti atitinkamas UNFP 10 straipsnio dėl „Eksporto, importo ir tranzito licencijų ar leidimų sistemos bendrųjų reikalavimų“ nuostatas.

- Bendrosios aplinkybės

Gavusi Tarybos įgaliojimą, Komisija Europos bendrijos vardu derėjosi dėl Bendrijos kompetencijai priklausančių UNFP straipsnių ir galiausiai jį pasirašė 2002 m. sausio 16 d. Europos bendrijos vardu[5].

Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, įgyvendinančiame Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje[6], tarp svarbių veiksmų minimas pasiūlymas Europos bendrijos vardu sudaryti JT šaunamųjų ginklų protokolą. Ją pakeitusioje Stokholmo programoje dėl „atviros ir saugios Europos piliečių labui ir saugumui“[7] pabrėžiama, kad prekyba ginklais yra viena iš neteisėtų veikų, kuri ir toliau kelia iššūkį ES vidaus saugumu, ir dar kartą patvirtinama, kad Sąjunga turi toliau skatinti tarptautinių konvencijų (ir jų protokolų), visų pirma parengtų remiant Jungtinėms Tautoms, ratifikavimą.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo[8] 207 straipsnyje nustatytas teisinis planuojamo pasiūlymo pagrindas (bendra prekybos politika, išimtinė Sąjungos kompetencija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį, į kurio taikymo sritį patenka UNFP 10 straipsnio nuostatos). Pasiūlymas taikomas tik civilinės paskirties šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams bei šaudmenims, o ne šaunamiesiems ginklams, kurie konkrečiai skirti kariniams tikslams. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį bendra prekybos politika turi būti grindžiama bendraisiais principais, inter alia dėl eksporto. Todėl reikia nustatyti bendras eksporto iš Sąjungos taisykles.

Šis pasiūlymas skirtas tik prekybai ginklais su trečiosiomis valstybėmis arba ginklų siuntimui trečiosioms valstybėms, todėl jis nėra taikomas Bendrijos viduje vykdomiems ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų siuntimui.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Pasiūlymo srityje galiojančių ES nuostatų nėra (bendra prekybos politika)[9].

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Europos Sąjunga dar nėra sudariusi UNFP; jo sudarymas yra tarptautinis ES įsipareigojimas. Jis yra susijęs su dabartine ES politika, kurios tikslas kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, stiprinant kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, įskaitant eksporto kontrolę ir sekimą, ir mažinti mažų ginklų platinimą ir plitimą visame pasaulyje.

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų profilis

Su suinteresuotaisiais subjektais buvo konsultuojamasi šiais būdais: išsiųsti klausimynai ir kvietimai susitikti valstybėms narėms ir suinteresuotosioms privačioms šalims (Europos civilinių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamintojų asociacijų atstovams, civilinės prekybos ginklais vykdytojams, medžiotojams, kolekcionieriams, NVO, tyrimų įstaigoms ir pan.), sukurtas specialus el. pašto adresas (JLS-FIREARMS@ec.europa.eu) nuolatinėms konsultacijoms ir atliktas išorės tyrimas siekiant parengti poveikio vertinimą. Be to, Komisijoje įsteigta tarpžinybinė grupė.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Valstybės narės ir NVO sutiko, kad 10 straipsnio įgyvendinimas būtų naudingas siekiant užkirsti kelią šaunamųjų ginklų nukreipimui iš legalios rinkos į nelegalią. Privačios šalys teigė, kad valstybėse narėse šis aspektas jau reglamentuojamas griežtomis taisyklėmis, ir išreiškė susirūpinimą dėl galimų neigiamų padarinių mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Daug privačių suinteresuotųjų subjektų ypač susirūpino, kad dėl tranzito priemonių ir galimo tranzito valstybių nebendradarbiavimo visos procedūros gali užsitęsti. Visi privatūs suinteresuotieji subjektai manė, kad laikinam šaunamųjų ginklų eksportui arba importui reikia taikyti supaprastintas procedūras. Nebuvo bendros nuomonės dėl to, kokiai veiklai turėtų būti taikomos supaprastintos procedūros. Pasak kai kurių valstybių narių ir NVO, supaprastintos procedūros turėtų būti taikomos tik medžioklei ir sportiniam šaudymui (UNFP apima ir kitokią veiklą, pvz., parodų ar remonto). Privačios šalys ir NVO manė, kad daugkartinio vežimo leidimai ir maksimali licencijų prašymų svarstymo trukmė būtų privalumas.

Komisija apsvarstė valstybinių ir privačių suinteresuotųjų subjektų išreikštą nuomonę. Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti didesnį saugumo ir veiksmingumo bei efektyvumo lygį. Šių dviejų aspektų derinys taip pat grindžiamas konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Aktualios mokslinės ir tyrimų sritys

JT šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnis yra tarptautinio dokumento, kurio nuostatoms Bendrija anksčiau pritarė derybų metu, o vėliau pasirašydama protokolą, dalis.

Naudoti metodai

Klausimynas valstybėms narėms ir privatiems suinteresuotiesiems subjektams bei NVO, du atskiri susitikimai su valstybių narių ir privačių suinteresuotųjų subjektų atstovais, su išorės tyrimu susiję klausimynai, sukurtas specialus el. pašto adresas (JLS-FIREARMS@ec.europa.eu) nuolatinėms konsultacijoms.

Pagrindinės organizacijos ir ekspertai, su kuriais tartasi

Klausimynas ir kvietimai susitikti buvo išsiųsti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, Europos civilinių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamintojų asociacijų atstovams, civilinės prekybos ginklais vykdytojams, medžiotojams, kolekcionieriams, NVO, tyrimų įstaigoms ir kitoms Europos asociacijoms (prekybos, pramonės, amatų, mažų ir vidutinių įmonių rūmams).

Gautų ir panaudotų rekomendacijų santrauka

Be informacijos, pateiktos dalyje „Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta“ , papildomai derėtų nurodyti šiuos aspektus.

Vienas iš konsultacijų metu remtų sprendimų buvo tylus sutikimas dėl tranzito priemonių – privatūs suinteresuotieji subjektai jį rėmė, tačiau jam nepritarė kai kurios valstybės narės ir NVO.

Iš esmės vieningai sutarta, kad prievolė gauti reikiamą informaciją (importo leidimą ir pranešimą apie neprieštaravimą tranzitui) turi tekti privačioms šalims.

Taip pat pasiūlyta, kad medžiotojai ir sportinio šaudymo atstovai į renginį už ES ribų galėtų patekti pateikę Europos šaunamojo ginklo leidimą ir oficialų kvietimą.

Šiame pasiūlyme pirmiausia atsižvelgiama į poreikį turėti supaprastintas laikinojo eksporto priemones, mažinti galimą neigiamą JT šaunamųjų ginklų protokole reikalaujamų tranzito priemonių poveikį tam tikromis sąlygomis naudojant tylų sutikimą, naudoti kelis daugkartinio vežimo leidimus ir nustatyti maksimalią leidimo suteikimo proceso trukmę. Taip pat šiame pasiūlyme atsižvelgiama į dabartinę valstybėse narėse taikomą praktiką.

Ekspertų nuomonės viešo paskelbimo priemonės

Prieš šio pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas.

- Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime parengtos keturios politikos galimybės.

1 politikos galimybė – susilaikyti nuo ES veiksmų. Ji buvo svarstoma kaip teorinė galimybė, nes Bendrija (dabar – Sąjunga) pasirašydama protokolą prisiėmė teisinį tarptautinį įsipareigojimą, be to, stokojama vieningų principų su bendra prekybos politika, kuri priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, susijusioje srityje.

Kitos trys politikos galimybės pasirinktos pagal saugumui arba efektyvumui skiriamą dėmesį (efektyvumas reiškia tai, kiek naudojantis tam tikrais ištekliais arba mažiausia įmanoma kaina galima pasiekti tikslų). Šiuo atveju efektyvumas reiškia užtikrinimą, kad privačioms šalims ir nacionalinėms administracijoms tenkanti našta būtų minimali.

2 politikos galimybės tikslas – optimaliai didinti civilinės paskirties šaunamųjų ginklų eksporto, importo ir tranzito saugumą ir užkirsti kelią galimam nukreipimui iš legalios rinkos.

3 politikos galimybe siekiama veiksmingai įgyvendinti UNFP 10 straipsnį privačiame sektoriuje.

4 politikos galimybės tikslas – užtikrinti nacionalinių administracijų veiksmingumą.

Pasirinkta 3 galimybė, kuri ir atsispindi šiame pasiūlyme. Ji visapusiškiausiai tenkina UNFP 10 straipsnio įgyvendinimo tikslus ir kol kas yra geriausias būdas suderinti privalomąsias nuostatas, pritaikytas pagal produktų (civilinės paskirties) rūšį ir neprivalomąsias nuostatas, kurios atitiktų teisėtus suinteresuotųjų subjektų lūkesčius.

Pagal ją derinami skirtingi įvairių politikos galimybių aspektai remiantis pagrindiniais nustatytais jų privalumais ir trūkumais, kad būtų padidintas veiksmingumas ir efektyvumas. Atrodo, kad toks veiksmingumo ir saugumo bei efektyvumo derinys būtų naudingiausias susijusioms interesų grupėms ir yra, be kita ko, grindžiamas konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais.

Taikant numatytą supaprastintą laikinojo eksporto „įrodomiems teisėtiems tikslams“ procedūrą, visų pirma siūlomas tranzito priemones, sumažės galima administracinė našta siekiant šių tikslų, kurie išvardyti pačiame UNFP.

Siūlomo tylaus sutikimo aspektas suformuluotas taip, kad būtų suderintas siekis paspartinti procesą (verslo interesas) ir siekis užtikrinti realų terminą, kad tranzito valstybė galėtų imtis veiksmų (saugumo interesas).

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

UNFP 10 straipsnyje dėl „Eksporto, importo ir tranzito licencijų ar leidimų sistemos bendrųjų reikalavimų“ nustatyta, kad „kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, sukuria ir įgyvendina veiksmingą eksporto ir importo licencijų ar leidimų sistemą, taip pat priemones, susijusias su tarptautiniu šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų tranzitu ir perdavimu“ , ir taip gerina siuntimo tikrinimą ir užtikrina, kad įstatymai būtų geriau vykdomi.

UNFP 10 straipsnis grindžiamas principu, kad šaunamieji ginklai ir susiję objektai neturi būti siunčiami iš vienos valstybės į kitą neinformavus visų susijusių valstybių narių ir negavus jų sutikimo. Šaunamieji ginklai negali būti eksportuojami į arba per valstybes, kurios nedavė siuntimo leidimo. Teisėtam eksportui ir importui naudojamų dokumentų turinys turi būti pakankamas sekimui užtikrinti. Be pirmiau minėtų privalomųjų nuostatų pagal UNFP 10 straipsnį šalys taip pat gali nustatyti supaprastintas nedidelio skaičiaus šaunamųjų ginklų laikinojo eksporto, importo ir tranzito „įrodomiems teisėtiems tikslams“ , pvz., pramoginiams, remonto arba parodų, procedūras. Tokios nuostatos vadinamos neprivalomomis.

Šio pasiūlymo I skyriuje aprašomas objektas, apibrėžtys ir taikymo sritis. Sąvokų apibrėžtyse (2 straipsnis) atsižvelgiama, tam tikrais atvejais, į atitinkamas JT šaunamųjų ginklų protokolo nuostatas, bet dėl aiškumo jos pritaikomos atsižvelgiant į kitus esamus ES teisės aktus arba tiesiogiai jais grindžiamos: pavyzdžiui, šaunamųjų ginklų, dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų apibrėžtys atitinka Direktyvoje 91/477 pateiktas apibrėžtis arba daroma tiesioginė nuoroda į Bendrijos muitinės kodeksą. 3 straipsnyje išvardytos konkrečios išimtys, kurioms reglamentas netaikomas.

II skyrius skirtas eksporto leidimams, procedūroms ir kontrolės priemonėms. Atitinkamuose straipsniuose perkeliami principai, privalomai nustatyti UNFP 10 straipsnyje. 4 straipsnyje nustatoma bendras įpareigojimas reikalauti eksporto leidimo, nurodomas produktų sąrašas, kuriam taikomas pasiūlymas (pasiūlymo priede), ir numatomi atnaujinimai. 5 ir 6 straipsniuose dėl eksporto leidimo išdavimo sąlygų taip pat numatytos kelias švelninimo priemonės, priimtos remiantis konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais metu gautomis rekomendacijomis, pavyzdžiui: maksimalus nagrinėjimo laikotarpis, galimas elektroninių dokumentų naudojimas ir tylus sutikimas dėl tranzito. 11 ir 12 straipsniai skirti atitinkamoms UNFP 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatoms dėl leidimų procedūros patikrinimo. 7 straipsnis skirtas supaprastintoms procedūroms, kai laikinasis eksportas vykdomas įrodomiems teisėtiems tikslams, ir įgyvendinama neprivaloma UNFP 10 straipsnio 6 dalies nuostata. Šis skyrius taip pat apima nuostatas dėl bendrų kriterijų, kuriuos valstybės narės turi taikyti vertindamos prašymą suteikti eksporto leidimą (8 ir 9 straipsniai), ir dėl nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimų (13 straipsnis), kurie panašūs į nustatytuosius kituose prekybos politikos teisės aktuose, būtent „dvejopo naudojimo prekių“ reglamente[10]. 10 straipsnis daugiausia skirtas registravimo poreikiui. 14 straipsnyje pateikiama standartinė formuluotė dėl sankcijų.

III skyriuje dėl muitinės procedūrų (15 ir 16 straipsniai) ir IV skyriuje dėl administracinio bendradarbiavimo (17 straipsnis) pateiktos standartinės nuostatos, įprastai naudojamos prekybos politikos dokumente.

V skyrius skirtas bendrosioms ir baigiamosioms nuostatoms. Jame įtraukta nuostata dėl koordinavimo grupės steigimo (18 straipsnis), taip pat, visų pirma, nuostata dėl peržiūros (19 straipsnio 3 dalis) ir nuostatos dėl reglamento įsigaliojimo (20 straipsnis).

- Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas proporcingumo principą atitinka dėl šios (šių) priežasties (-čių):

Proporcingumas užtikrinamas ribojant siūlomo varianto turinį UNFP 10 straipsnio nuostatomis, kurios jau patvirtintos ES derantis dėl protokolo. Apskritai šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Siekiant atsižvelgti į privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus klausimus ir jų pastabas šiuo pasiūlymu be standartinių prekybos politikos pobūdžio nuostatų, įgyvendinamos neprivalomosios UNFP 10 straipsnio nuostatos ir kitos nuostatos, kuriomis siekiama sumažinti administracinių taisyklių, visų pirma susijusių su tranzito priemonėmis, naštą.

- Pasirinkta priemonė

Pasiūlyta priemonė: reglamentas.

Kitos priemonės būtų nepakankamos. Reglamentas yra teisėkūros dokumentas, numatytas 207 straipsnio 2 dalyje prekybos politikos klausimams.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

NEPRIVALOMI ELEMENTAI

- Peržiūros, keitimo ir laikino galiojimo sąlygos

Pasiūlyme numatyta peržiūros sąlyga.

2010/0147 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. …/…

[…]

kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema ir importo bei tranzito priemonės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1. Pagal 2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimą 2001/748/EB[11] dėl Jungtinių Tautų Protokolo dėl neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais, pridedamo prie Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, pasirašymo Europos bendrijos vardu[12], Komisija pasirašė protokolą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas arba UNFP) Bendrijos vardu 2002 m. sausio 16 d.

2. JT šaunamųjų ginklų protokolas, kurio tikslas – remti, lengvinti ir stiprinti Protokolo Šalių bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybai ir prekybai, su tuo kovoti ir išnaikinti, įsigaliojo 2005 m. liepos 3 d.

3. Siekiant palengvinti šaunamųjų ginklų sekimą ir veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir šaudmenimis, būtina gerinti valstybių narių keitimąsi informacija.

4. Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal taisykles, nustatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[13] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[14].

5. Komunikate dėl priemonių, skirtų užtikrinti didesnį saugumą, susijusį su sprogmenimis, detonatoriais, bombų gamybos įranga ir šaunamaisiais ginklais[15], Komisija paskelbė ketinimą įgyvendinti JT šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnį kaip dalį priemonių, reikalingų, kad Sąjunga galėtų sudaryti tą protokolą.

6. JT šaunamųjų ginklų protokole pirmiausia reikalaujama, kad visos šalys sukurtų arba patobulintų administracines procedūras arba sistemas, skirtas šaunamųjų ginklų gamybai, žymėjimui, importui ir eksportui veiksmingai kontroliuoti.

7. Kad būtų laikomasi JT šaunamųjų ginklų protokolo, taip pat reikia, kad neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir komponentais arba šaudmenimis būtų pripažinta nusikalstama veika ir būtų imtasi priemonių, kurias taikant būtų galima juos konfiskuoti.

8. Šis reglamentas neturi būti taikomas šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams ar šaudmenims, jei jie konkrečiai skirti kariniams tikslams. Būtinybę vykdyti JT šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnio reikalavimus reikia pritaikyti taip, kad būtų numatytos paprastesnės civilinės paskirties šaunamųjų ginklų procedūros. Todėl reikia užtikrinti, kad būtų šiek tiek supaprastintos procedūros, susijusios su daugkartinio vežimo leidimų išdavimu, tranzito priemonėmis ir laikinu eksportui teisėtais tikslais.

9. Šis reglamentas neturi įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, kuriame aptariami pagrindiniai valstybių narių saugumo interesai, taikymui ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo[16]. Be to, JT šaunamųjų ginklų protokolas, taigi ir šis reglamentas, netaikomi tarpvalstybiniams sandoriams arba siuntimui valstybėms, jei taikant protokolą būtų pažeidžiama Protokolo Šalies teisė imtis veiksmų ginant nacionalinio saugumo interesą pagal Jungtinių Tautų chartiją.

10. 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės[17] skirta civilinės paskirties ginklų siuntimui Sąjungos teritorijoje, o šis reglamentas skirtas priemonėms, susijusioms su judėjimu iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias valstybes arba per jas.

11. Importuojant šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis iš trečiųjų valstybių, taikomi Sąjungos teisės aktai, visų pirma Tarybos direktyvos 91/477/EEB reikalavimai.

12. Reikia užtikrinti nuoseklumą su registracijos nuostatomis, galiojančiomis pagal Sąjungos teisės aktus.

13. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų tinkamai taikomas, kiekviena valstybė narė turi imtis priemonių ir kompetentingoms institucijoms suteikti reikiamų įgaliojimų.

14. Dėl praktinių priežasčių Komisija turi būti įgaliota turėti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų, kuriems pagal šį reglamentą reikia leidimo, sąrašą ir jį keisti, jei vėliau keičiamas 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo[18] I priedas.

15. Sąjunga priėmė muitų taisykles, kurios pateikiamos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą[19], ir jo įgyvendinimo nuostatose, išdėstytose Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93[20]. Taip pat reikia atsižvelgti į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)[21], kurio nuostatos taikomos skirtingais etapais pagal jo 188 straipsnį. Nė viena šio reglamento nuostata neapribojami įgaliojimai, suteikti pagal Bendrijos muitinės kodeksą ir jo įgyvendinimo nuostatas.

16. Valstybės narės turi nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

17. Šiuo reglamentu nepažeidžiamas Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, tarpininkavimo ir tranzito kontrolės režimas, nustatytas 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009[22].

18. Komisija ir valstybės narės turi informuoti vienos kitas apie priemones, priimtas pagal šį reglamentą, ir pateikti kitą svarbią turimą su šiuo reglamentu susijusią informaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

OBJEKTAS, APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema ir importo bei tranzito priemonės, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnį.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

19. Šaunamasis ginklas – bet kuris nešiojamas vamzdinis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti pakeistas taip, kad veikiant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgai iš jo paleidžiamas šratas, kulka arba sviedinys.

Laikoma, kad objektas gali būti pakeistas taip, kad veikiant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgai iš jo gali būti paleistas šratas, kulka arba sviedinys, jei:

– jis atrodo kaip šaunamasis ginklas ir

– jį galima taip pakeisti dėl jo konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas;

20. Dalys ir pagrindiniai komponentai – bet kuris elementas ar pakaitinis elementas, specialiai sukonstruotas šaunamajam ginklui ir būtinas, kad jis veiktų, įskaitant vamzdį, korpusą arba uoksą, šliaužiklį arba cilindrą, spyną arba užraktą ir bet kurį įtaisą, suprojektuotą ar pritaikytą šaunamojo ginklo šūvio garsui sumažinti.

Pagrindinis komponentas – šaunamojo ginklo užrakto mechanizmas, šovinio lizdas ir vamzdis, kurie kiekvienas atskirai priskiriami prie šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie yra įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijos.

21. Šaudmenys – sukomplektuotas šovinys ar jo komponentai, įskaitant šovinio tūteles, kapsules, sprogstamąją medžiagą, kulkas ar sviedinius, naudojami šaunamajame ginkle, su sąlyga, kad tiems komponentams atitinkamoje valstybėje reikalingi leidimai.

22. Deaktyvuoti šaunamieji ginklai – objektai, atitinkantys šaunamojo ginklo apibrėžtį, bet deaktyvuojant padaryti visam laikui netinkami naudoti, užtikrinant, kad visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys taptų negrįžtamai nebenaudojamos ir jų nebūtų įmanoma išimti, pakeisti arba modifikuoti taip, kad šaunamąjį ginklą vėl būtų galima naudoti pagal paskirtį.

23. Eksportas – tai:

(i) eksporto procedūra, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 161 straipsnyje;

(ii) reeksportas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 182 straipsnyje, išskyrus tranzitinių prekių eksportą.

24. Eksportuotojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu sudaroma eksporto deklaracija, tai yra asmuo, kuris priimant deklaraciją yra pasirašęs sutartį su gavėju trečiojoje valstybėje ir turi įgaliojimą spręsti dėl prekių išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Jei eksporto sutartis nesudaryta arba jei sutarties savininkas veikia ne savo vardu, eksportuotoju laikomas asmuo, turintis įgaliojimą spręsti dėl prekės išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos.

Jei teise disponuoti šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais arba šaudmenimis pagal sutartį, kuria grindžiamas eksportas, gali naudotis asmuo, įsisteigęs už Sąjungos ribų, eksportuotoja laikoma Sąjungoje įsisteigusi sutarties šalis.

25. Sąjungos muitų teritorija – teritorija, apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 3 straipsnyje.

26. Eksporto deklaracija – aktas, kuriuo asmuo nustatyta forma ir būdu nurodo ketinimą pateikti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis laikantis eksporto tvarkos.

27. Laikinasis eksportas – šaunamųjų ginklų judėjimas iš Sąjungos muitų teritorijos, kai numatoma juos reimportuoti.

28. Tranzitas – prekių vežimo operacija, kai prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vežamos per vienos ar kelių trečiųjų valstybių teritorijas, o galutinė paskirties vieta yra kitoje trečiojoje valstybėje.

29. Perkrovimas – tranzitas, kai reikia fiziškai iškrauti prekes iš jas įvežusios importuojančios transporto priemonės, o vėliau vėl pakrauti, paprastai į kitą transporto priemonę.

30. Eksporto leidimas – leidimas, suteiktas vienam konkrečiam eksportuotojui dėl vieno galutinio naudotojo arba gavėjo trečiojoje valstybėje ir taikomas vienam ar keliems šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir komponentams bei šaudmenims.

31. Daugkartinio eksporto leidimas – leidimas, suteiktas vienam konkrečiam eksportuotojui daug kartų siųsti prekes tam pačiam galutiniam naudotojui arba gavėjui trečiojoje valstybėje ir taikomas vienam ar keliems šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir komponentams bei šaudmenims.

32. Neteisėta prekyba – šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų importas, eksportas, pardavimas, pristatymas, vežimas ar siuntimas iš vienos valstybės teritorijos arba per ją į trečiosios valstybės teritoriją, jei:

(i) atitinkama valstybė narė nėra suteikusi tam leidimo pagal šio reglamento sąlygas arba

(ii) šaunamieji ginklai nepažymėti pagal Direktyvos 91/477/EEB 4 straipsnio 1 dalį, arba

(iii) importuoti šaunamieji ginklai importuojant nėra pažymėti bent paprastu ženklu, iš kurio galima nustatyti pirmąją importo valstybę Europos Sąjungoje, arba, jei šaunamieji ginklai nepažymėti tokiu ženklu, – unikaliu ženklu, iš kurio galima identifikuoti importuotus šaunamuosius ginklus.

33. Sekimas – sistemingas šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų stebėjimas nuo gamintojo iki pirkėjo siekiant padėti kompetentingoms valstybių narių institucijoms aptikti, tirti ir analizuoti neteisėtą gamybą ir prekybą.

3 straipsnis

34. Šis reglamentas netaikomas:

a) Tarpvalstybiniams sandoriams arba valstybiniam siuntimui;

b) šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams bei šaudmenims, jei jie specialiai suprojektuoti kariniam naudojimui, ir, bet kuriuo atveju, visiškai automatinio tipo šaunamiesiems ginklams;

c) šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir pagrindiniams komponentams bei šaudmenims, jei jie skirti valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir valdžios institucijoms;

d) kolekcionieriams ir įstaigoms, užsiimantiems su kultūriniais ir istoriniais šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų aspektais susijusia veikla ir kuriuos tokiais pripažįsta valstybė narė, kurios teritorijoje jie įsisteigę, su sąlyga, kad užtikrinamos sekimo priemonės;

e) deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams;

f) senoviniams šaunamiesiems ginklams ir jų kopijoms, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose, su sąlyga, kad senoviniai šaunamieji ginklai neapima po 1899 m. pagamintų šaunamųjų ginklų;

g) vežimui jūra ir pro trečiųjų valstybių uostus, su sąlyga, kad neperkraunama arba nekeičiama transporto priemonė.

35. Šiuo reglamentu nepažeidžiamos muitų taisyklės, pateiktos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (Bendrijos muitinės kodeksas) ir Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (dėl Bendrijos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo), 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2008, nustatančiame „Modernizuotą muitinės kodeksą“, taip pat nepažeidžiamas dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, tarpininkavimo ir tranzito kontrolės režimas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009 (dvejopo naudojimo prekių reglamentu).

II SKYRIUS

EKSPORTO LEIDIMAI, PROCEDŪROS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

4 straipsnis

Norint eksportuoti I priede išvardytus šaunamuosius ginklui, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis, reikia eksporto leidimo arba daugkartinio eksporto leidimo. Tokį leidimą suteikia valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs arba kurioje yra jo gyvenamoji vieta, kompetentingos institucijos.

Komisija iš dalies keičia I priedą, remdamasi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo pakeitimais.

5 straipsnis

36. Prieš suteikdama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimą arba daugkartinio eksporto leidimą, atitinkama valstybė įsitikina, kad:

a) importuojanti trečioji valstybė išdavė reikiamą importo leidimą ir

b) trečiosios tranzito valstybės, jei yra, ne vėliau kaip prieš vežant raštu informavo, kad jos neprieštarauja tranzitui.

37. Jei per dvidešimt darbo dienų nuo eksportuotojo rašytinio prašymo dėl neprieštaravimo tranzitui pateikimo datos, prieštaravimų tranzitui negaunama, laikoma, kad trečioji tranzito valstybė, su kuria konsultuotasi, prieštaravimų neturi ir davė tylų sutikimą dėl tranzito.

38. Eksportuotojas kompetentingai valstybės narės institucijai, atsakingai už eksporto leidimų arba daugkartinio eksporto leidimų išdavimą, pateikia reikiamus dokumentus, įrodančius, kad importuojanti trečioji valstybė davė leidimą importuoti ir kad trečioji tranzito valstybė tranzitui neprieštarauja arba davė tylų sutikimą.

39. Valstybės narės prašymus suteikti eksporto leidimą arba daugkartinio eksporto leidimą išnagrinėja per laikotarpį, kuris nustatomas pagal nacionalinę teisę ar praktiką ir jokiais atvejais negali būti ilgesnis nei devyniasdešimt darbo dienų.

40. Eksporto arba daugkartinio eksporto leidimo galiojimo laikotarpį nustato valstybės narės, tačiau toks laikotarpis negali būti trumpesnis nei dvylika mėnesių.

41. Valstybės narės gali nuspręsti leidimų prašymų nagrinėjimui naudoti elektroninius dokumentus.

6 straipsnis

42. Sekimo tikslais eksporto leidime arba daugkartinio eksporto leidime bei importo leidime ir lydraščiuose kartu pateikiama tokia informacija:

a) leidimų išdavimo ir galiojimo pabaigos datos;

b) leidimų išdavimo vieta;

c) eksporto valstybė;

d) importo valstybė;

e) jei taikoma, trečiosios tranzito valstybės;

f) gavėjas;

g) galutinis gavėjas, jei žinomas vežimo metu;

h) šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų aprašymas ir kiekis, įskaitant šaunamųjų ginklų ženklinimą.

43. Jei 1 dalyje minima informacija pateikta importo leidime, eksportuotojas ją pateikia trečiosioms tranzito valstybėms iš anksto ir ne vėliau kaip prieš vežimą.

7 straipsnis

44. Šios straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos supaprastintos procedūros taikomos šaunamųjų ginklų laikinajam eksportui įrodomiems teisėtiems tikslams, kurie apima medžioklę, sportinį šaudymą, tinkamumo nustatymą, parodas ir remontą.

45. Šiame reglamente nustatytos tranzito priemonės netaikomos laikinajam eksportui.

46. Išvykdami iš Sąjungos muitų teritorijos per gyvenamosios valstybės narės išorės sienos kirtimo punktą kelionės į trečiąją valstybę metu laikinai eksportuodami vieną ar kelis šaunamuosius ginklus medžiotojai ir sportinio šaudymo atstovai gali pateikti Europos šaunamojo ginklo leidimą pagal Direktyvos 91/477/EEB 1 ir 12 straipsnius, nacionalinį šaunamojo ginklo leidimą, nacionalinį medžioklės leidimą ar kitą galiojantį nacionalinį dokumentą, kurį išdavė jų gyvenamosios valstybės narės kompetentinga institucija.

47. Išvykdami iš Sąjungos muitų teritorijos per valstybės narės, kuri nėra jų gyvenamoji valstybė narė, išorės sienos kirtimo punktą, kelionės į trečiąją valstybę narę metu laikinai eksportuodami vieną ar kelis šaunamuosius ginklus medžiotojai ir sportinio šaudymo atstovai gali pateikti galiojantį Europos šaunamojo ginklo leidimą, kurį pagal Direktyvos 91/477/EEB 1 ir 12 straipsnius išdavė jų gyvenamosios valstybės narės kompetentinga institucija.

Valstybės narės, kurioje yra Sąjungos išorės sienos kirtimo punktas, kompetentinga institucija informuoja medžiotojo ar sportinio šaudymo atstovo gyvenamosios valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri išdavė Europos šaunamojo ginklo leidimą, apie laikinojo eksporto datą, laikinai eksportuojamų šaunamųjų ginklų kiekį ir numatomą grąžinimo datą, kurią medžiotojas arba sportinio šaudymo atstovas nurodo laikinojo eksporto metu.

48. Medžiotojai ir sportinio šaudymo atstovai, ketinantys naudotis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta supaprastinta procedūra, pagrindžia savo kelionės priežastis, visų pirma pateikia kvietimą arba kitus medžioklės ar šaudymo į taikinius veiklos trečiojoje paskirties valstybėje įrodymus.

8 straipsnis

49. Spręsdamos, ar suteikti eksporto leidimą arba daugkartinio eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybės narės atsižvelgia į visus svarbius aspektus, įskaitant, jei taikoma:

a) įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė kaip atitinkamų tarptautinių eksporto kontrolės susitarimų narės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis;

b) įsipareigojimus, susijusius su sankcijomis, nustatytomis Tarybos arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimais, arba privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, ypač dėl ginklų embargo;

c) nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aspektus, įskaitant nagrinėjamus Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP[23];

d) su numatytu galutiniu naudojimu, gavėju ir nukreipimo rizika susijusius aspektus.

50. Valstybės narės, vertindamos daugkartinio eksporto leidimo paraišką, be 1 dalyje nustatytų kriterijų atsižvelgia ir į tai, ar eksportuotojas taiko proporcingas ir pakankamas priemones bei procedūras, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi šio reglamento nuostatų ir tikslų bei leidimo sąlygų.

9 straipsnis

51. Valstybės narės:

a) atsisako suteikti eksporto arba daugkartinio eksporto leidimą, jei tokio leidimo prašantis fizinis arba juridinis asmuo, yra anksčiau teistas už neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais ar šaudmenimis arba už kitus sunkius nusikaltimus;

b) panaikina, sustabdo, pakeičia arba atšaukia eksporto arba daugkartinio eksporto leidimą, jei nebevykdomos jo suteikimo sąlygos.

52. Jei valstybės narės atsisako suteikti eksporto arba daugkartinio eksporto leidimą, jį panaikina, sustabdo arba atšaukia, jos praneša apie tai kompetentingoms kitų valstybių narių institucijoms ir dalijasi su jomis atitinkama informacija. Jei valstybės narės kompetentingos institucijos sustabdė eksporto leidimą, galutinis vertinimas pateikiamas valstybėms narėms sustabdymo laikotarpio pabaigoje.

53. Prieš suteikdamos eksporto arba daugkartinio eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybių narių kompetentingos institucijos nagrinėja visus pagal šį reglamentą priimtus atsisakymus, apie kuriuos joms buvo pranešta, kad išsiaiškintų, ar kitos valstybės narės ar valstybių narių kompetentingos institucijos atsisakė suteikti leidimą dėl iš esmės tapataus sandorio (t. y. dėl iš esmės tapačių parametrų ar techninių ypatybių prekės tam pačiam importuotojui ar gavėjui). Pirmiausia jos tariasi su valstybės narės ar valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kurios atsisakė suteikti tokį leidimą (ar leidimus), kaip numatyta straipsnio 1 ir 2 dalyse. Jei po tokio pasitarimo valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia suteikti leidimą, jos informuoja apie tai kompetentingas kitos valstybės narės institucijas ir pateikia visą reikiamą informaciją, kad paaiškintų tokį sprendimą.

54. Visa informacija, kuria dalijamasi pagal šio straipsnio nuostatas, turi atitikti 17 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl tokios informacijos konfidencialumo.

10 straipsnis

Pagal galiojančius nacionalinius įstatymus arba praktiką valstybės narės saugo – ne mažiau kaip dvidešimt metų – visą informaciją, susijusią su šaunamaisiais ginklais ir, jei įmanoma, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais bei šaudmenimis, kuri yra reikalinga siekiant atsekti ir identifikuoti tuos šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus bei šaudmenis ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai šiais gaminiais arba ją aptikti. Tokia informacija turi apimti eksporto leidimo išdavimo vietą ir datą bei galiojimo pabaigą, eksporto valstybę, importo valstybę, jei taikoma, trečiąją tranzito valstybę, gavėją, galutinį gavėją, jei žinomas eksporto metu, ir prekių aprašymą bei kiekį, įskaitant jų ženklinimą.

Šis straipsnis netaikomas 7 straipsnyje nurodytų medžiotojų ar sportinio šaudymo atstovų vykdomam laikinajam eksportui.

1 1 straipsnis

55. Valstybės narės gali prašyti importuojančios trečiosios valstybės patvirtinti, kad gavo išsiųstą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų siuntą.

56. Gavusios prašymą, valstybės narės praneša eksportuojančiai trečiajai valstybei, kad gavo išsiųstą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų siuntą Sąjungos muitų teritorijoje. Iš principo tai patvirtinama pateikiant atitinkamus muitinės importo dokumentus.

Pirmoji pastraipa taikoma, tik jei prašančioji trečioji eksporto valstybė eksporto į Sąjungą metu jau buvo JT šaunamųjų ginklų Protokolo Šalis.

57. Valstybės narės laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalių pagal galiojančius nacionalinius įstatymus ar praktiką. Visų pirma, kai eksportuojama į trečiąsias valstybes, kompetentinga valstybės narės institucija gali nuspręsti kreiptis į eksportuotoją arba tiesiogiai į importuojančią trečiąją valstybę.

1 2 straipsnis

Valstybės narės, kiek įmanoma, imasi priemonių, kurių gali reikėti, kad leidimų suteikimo procedūros būtų saugios ir kad būtų galima patikrinti arba patvirtinti leidimo dokumentų autentiškumą.

Tam tikrais atvejais patikrinimas ir patvirtinimas tai pat galimas diplomatiniais kanalais.

1 3 straipsnis

Tinkamam šio reglamento taikymui užtikrinti kiekviena valstybė narė imasi reikalingų ir proporcingų priemonių, kad jos kompetentingos institucijos galėtų:

a) surinkti informaciją apie bet kokį užsakymą arba sandorį, susijusį su šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir pagrindiniais komponentais bei šaudmenimis;

b) nustatyti, ar eksporto kontrolės priemonės yra tinkamai taikomos, visų pirma tai gali apimti teisę patekti į asmenų, turinčių su eksporto sandoriu susijusių interesų, patalpas.

14 straipsnis

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

III SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪRA

15 straipsnis

58. Už eksporto deklaracijos tvarkymą atsakingoje muitinėje tvarkydamas šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų eksporto formalumus, eksportuotojas pateikia įrodymus, kad buvo gauti visi reikalingi eksporto leidimai.

59. Eksportuotojui gali reikėti pateikti visų dokumentų, pateiktų kaip įrodymai, vertimą į oficialią valstybės narės, kurioje pateikiama eksporto deklaracija, kalbą.

60. Valstybė narė, nepažeisdama jokių jai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 suteiktų įgaliojimų, gali ne ilgiau kaip dešimčiai darbo dienų sustabdyti eksporto iš jos teritorijos procesą arba, jei reikia, kitaip neleisti išvežti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų, kuriems turimas galiojantis eksporto leidimas, iš Sąjungos per jos teritoriją, jei yra priežasčių įtarti, kad:

a) suteikiant leidimą nebuvo atsižvelgta į svarbią informaciją arba

b) po leidimo suteikimo iš esmės pasikeitė aplinkybės.

61. Per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį valstybė narė arba leidžia eksportuoti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir pagrindinius komponentus arba šaudmenis, arba imasi veiksmų pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą.

16 straipsnis

62. Valstybės narės gali numatyti, kad šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų arba šaudmenų eksporto muitinės formalumus, būtų galima atlikti tik tam įgaliotose muitinėse.

63. Valstybės narės, pasinaudodamos šio straipsnio 1 dalyje suteikta galimybe, informuoja Komisiją apie tinkamai įgaliotas muitines arba apie vėlesnius pakeitimus. Komisija kasmet skelbia ir atnaujina šią informaciją Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

IV SKYRIUS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

17 straipsnis

64. Bendradarbiaudamos su Komisija, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kompetentingų institucijų tiesioginiam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija užtikrinti, kad padidintų šiame reglamente nustatytų priemonių efektyvumą. Tokia informacija gali būti:

a) eksportuotojų, kurių paraiška leidimui gauti buvo atmesta arba kuriems taikomi valstybių narių pagal 9 straipsnį priimti sprendimai, duomenys;

b) gavėjų ar kitų asmenų, užsiimančių įtartina veikla, duomenys ir, jei turima, maršrutai.

65. 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97[24], visų pirma to reglamento nuostatos dėl informacijos konfidencialumo, mutatis mutandis taikomos nepažeidžiant šio reglamento 18 straipsnio.

V SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

66. Įsteigiama Šaunamųjų ginklų eksporto koordinavimo grupė, kuriai pirmininkauja Komisijos atstovas. Kiekviena valstybė narė skiria atstovą į šią grupę.

Šaunamųjų ginklų eksporto koordinavimo grupė nagrinėja visus klausimus dėl šio reglamento taikymo, kuriuos gali iškelti pirmininkas arba valstybės narės atstovas. Ji laikosi Tarybos reglamente (EB) Nr. 515/97 nustatytų konfidencialumo taisyklių.

67. Šaunamųjų ginklų eksporto koordinavimo grupės pirmininkas arba Koordinavimo grupė, kai manoma, kad tai būtina, tariasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.

1 9 straipsnis

68. Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant 14 straipsnyje nurodytas priemones.

69. Iki šio reglamento įsigaliojimo datos kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie nacionalines institucijas, kompetentingas įgyvendinti 5, 7, 9 ir 15 straipsnius. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija kasmet skelbia ir atnaujina šių institucijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

70. Kas penkerius metus Komisija peržiūri, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo taikymo ataskaitą, kurioje gali būti pasiūlymų iš dalies keisti reglamentą. Valstybės narės pateikia Komisijai visą, ataskaitai parengti reikalingą informaciją.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja šimtas dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šio reglamento 10 straipsnio 2 dalis taikoma nuo datos, kurią Europos Sąjunga tampa JT šaunamųjų ginklų protokolo šalis, po protokolo sudarymo pagal Sutarties 218 straipsnį.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS[25]

2 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų sąrašas:

Kombinuotosios nomenklatūros kodas ir aprašymas

KN kodas | Aprašymas |

A: šaunamieji ginklai |

9302 00 00 | Revolveriai ir pistoletai, išskyrus klasifikuojamus 9303 arba 9304 pozicijoje |

9303 | Kiti šaunamieji ginklai, įskaitant sportinius lygiavamzdžius šautuvus ir graižtvinius šautuvus |

9303 20 | Kiti sportiniai, medžiokliniai arba šaudymui į taikinius skirti lygiavamzdžiai šautuvai, įskaitant kombinuotuosius lygiavamzdžius-graižtvinius šautuvus: |

9303 20 10 | - Vienvamzdžiai, lygiavamzdžiai |

9303 20 95 | - Kiti |

9303 30 00 | Kiti sportiniai, medžiokliniai arba šaudymui į taikinius skirti graižtviniai šautuvai |

9303 90 00 | Kiti |

9304 00 00 | Kiti ginklai (pavyzdžiui, spyruokliniai, pneumatiniai arba dujiniai šautuvai ir pistoletai) |

B: dalys ir pagrindiniai komponentai |

9305 | Gaminių, klasifikuojamų 9302–9304 pozicijose, dalys ir reikmenys: |

9305 10 00 | – Revolverių arba pistoletų |

– Lygiavamzdžių arba graižtvinių šautuvų, klasifikuojamų 9303 pozicijoje: |

9305 21 00 | – – Lygiavamzdžių šautuvų vamzdžiai |

9305 29 00 | – – Kiti |

9305 99 00 | – Kiti |

C: šaudmenys |

9306 | Šoviniai ir kiti šaudmenys bei sviediniai ir jų dalys, įskaitant šratus |

– Lygiavamzdžių šautuvų šoviniai ir jų dalys: |

9306 21 00 | – – Šoviniai |

9306 29 | – – Kiti: |

9306 29 40 | ––Tūtelės |

9306 29 70 | –– Kiti |

9306 30 | – Kiti šoviniai ir jų dalys: |

9306 30 10 | – – Revolverių ir pistoletų, klasifikuojamų 9302 pozicijoje |

–– Kiti: |

9306 30 91 | –– – Centrinio mušimo šautuvų šoviniai |

9306 30 93 | –– – Kraštinio mušimo šautuvų šoviniai |

9306 30 97 | –– – Kiti |

9306 90 | – Kiti: |

9306 90 90 | – – Kiti |

[1] Pamatęs istorinę nuorodą į Europos bendriją, skaitytojas turi atminti, kad Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio trečią dalį (OL C 115, 2008 m. gegužės 9 d., p. 13).

[2] http://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XVIII-12-c&chapter=18&lang=en.

[3] COM(2005) 329 galutinis.

[4] Veiklą, kurią vykdant atnaujinta Direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/51/EB, aprėpiant kitas UNFP dalis vidaus rinkos požiūriu.

[5] 2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas 2001/748/EB (OL L 280, 2001 m. spalio 24 d.).

[6] OL C 198, 2005 8 12, 4.2 punktas, Tarptautinė teisinė tvarka, (o), p. 20.

[7] 2009 m. gruodžio 2 d. ES Tarybos dokumentas 17024/09, CO EUR-PREP 3 JAI 896 POLGEN 229.

[8] OL, C 115, 2008 m. gegužės 9 d., p 47.

[9] Atsižvelgiant į vidaus rinką, Direktyva 91/477 taikoma siuntimui ES viduje (taip pat žr. 4 išnašą).

[10] OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

[11] OL L 280, 2001 10 24, p. 5.

[12] Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Europos Sąjungos sutarčiai, pagal jos 1 straipsnio trečią dalį (OL C115, 2008 m. gegužės 9 d., p. 13).

[13] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[14] OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[15] COM (2005) 329 galutinis. Komunikate taip pat paskelbtas techninis Direktyvos 91/477 keitimas siekiant įtraukti atitinkamas pagal JT protokolą reikalaujamas nuostatas dėl ginklų siuntimo Bendrijos viduje, kuris nagrinėjamas direktyvoje su galutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/51/EB, paskelbta OL L 179, 2008 7 88, p. 5.

[16] OL L 146, 2009 6 10, p.

[17] OL L 256, 1991 9 13, p. 51.

[18] OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

[19] OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

[20] OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

[21] OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

[22] OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

[23] OL L 335, 2008 12 13, p. 99.

[24] OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

[25] Remiantis Kombinuotąja prekių nomenklatūra, nustatyta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo.