52010PC0104

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010 3 24

KOM(2010) 104 galutinis

2010/0066 (APP)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS Nr. .../2010/ES

kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje

{KOM(2010) 105 galutinis}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

ĮVADAS

1. 2006 m. liepos 17 d. Komisija priėmė pasiūlymą[1] dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003[2] dėl jurisdikcijos ir nustatantį taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka (Roma III)[3].

2. Siūlyto Tarybos reglamento teisinis pagrindas buvo Europos bendrijos steigimo sutarties 61 straipsnio c punktas ir 67 straipsnio 1 dalis[4]. Pasiūlyme nagrinėtas teisminis bendradarbiavimas „šeimos teisės aspektų turinčiose civilinėse bylose“. Remiantis teisiniu pagrindu sprendimas turėjo būti priimtas vieningai. 2008 m. spalio 21 d. savo nuomonę pateikė Europos Parlamentas[5].

3. Nuo 2006 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlymas svarstytas Civilinės teisės klausimų (Roma III) komitete. Tai buvo prioritetas pirmininkavusioms Vokietijai, Portugalijai ir Slovėnijai. 2007 m. balandžio mėn. pasiūlymas svarstytas Tarybos posėdyje, kuriame ministrai susitarė dėl tam tikrų gairių.

4. Per diskusijas iki 2008-ųjų vidurio paaiškėjo, kad dėl tam tikrų problemų kai kurios valstybės negali sutikti su pasiūlytu reglamentu. Antai viena valstybė narė tvirtino, kad jos teismams netikslinga taikyti užsienio santuokos nutraukimo teisę, kurią ji laiko griežtesne už savo santuokos nutraukimo teisę, ir norėjo toliau taikyti savo materialinę teisę savo teismuose pateiktiems santuokos nutraukimo prašymams ( lex fori metodas). Kartu dauguma valstybių narių laikėsi nuomonės, kad taikytinos teisės taisyklės yra vienas esminių pasiūlyto reglamento nuostatų. Jos rėmė pasiūlyme nustatytą principą taikyti šalies, su kuria sutuoktinius sieja glaudūs ryšiai, teisę – tai reiškia, kad tam tikrais atvejais turėtų būti taikoma užsienio santuokos nutraukimo teisė.

5. Paeiliui Tarybai pirmininkavusios valstybės narės ir Komisija bandė rasti sprendimų pasiūlytame reglamente: apsvarstė įvairius variantus išplėsti teismo vietos teisės taikymą nepakenkiant pagrindiniams pasiūlymo tikslams. Tačiau bendros pastangos buvo nesėkmingos.

6. Todėl 2008 m. birželio 5–6 d. posėdyje ministrai padarė išvadą, kad „dėl pasiūlyto reglamento priėmimo nėra vieningos nuomonės ir kad dėl neįveikiamų sunkumų nei tuo metu, nei artimoje ateityje visiška vienybė neįmanoma“. Taryba konstatavo, kad „pasiūlyto reglamento tikslai negali būti pasiekti taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laiką“[6].

7. 2008 m. liepos–rugpjūčio mėn. devynios valstybės narės (Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Rumunija ir Slovėnija) pateikė Komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti santuokos byloms taikytinos teisės srityje ir kad Komisija turėtų pateikti Tarybai atitinkamą pasiūlymą. 2009 m. sausio mėn. Prancūzija taip pat pateikė panašų prašymą. 2010 m. kovo 3 d. Graikija savo prašymą atsiėmė.

8. Šis pasiūlymas yra Komisijos atsakas į šiuos prašymus.

Tvirtesnio bendradarbiavimo teisinis pagrindas

9. Tvirtesnis bendradarbiavimas reglamentuojamas Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 20 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 326–334 straipsniais. Remiantis šiomis nuostatomis, norint pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje reikalingi du pasiūlymai:

10. pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį – Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, ir

11. pagal SESV 81 straipsnio 3 dalį – Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje[7].

Tvirtesnio bendradarbiavimo teisinių sąlygų vertinimas

Sprendimas, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti, kaip paskutinė išeitis ir bent devynių valstybių narių dalyvavimas

12. ES sutarties 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti, Taryba priima tik kaip paskutinę išeitį, nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti, ir su sąlyga, kad jame dalyvauja bent devynios valstybės narės.

13. Kaip jau minėta, 2008 m. birželio 5–6 d. posėdyje Taryba padarė išvadą, kad dėl 2006 m. pasiūlymo priėmimo nėra vieningos nuomonės ir kad dėl neįveikiamų sunkumų nei tuo metu, nei artimoje ateityje visiška vienybė neįmanoma. Taryba konstatavo, kad pasiūlyto reglamento tikslai negali būti pasiekti taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laiką. Todėl Taryba padarė išvadą, kad Sąjunga kaip visuma neturi kitos išeities ir kad kaip paskutinė išeitis galėtų būti taikomas tvirtesnis bendradarbiavimas.

14. Kol kas Komisija gavo prašymus iš devynių valstybių narių (Bulgarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos ir Slovėnijos), kuriuose jos nurodė, kad ketina pradėti tvirčiau bendradarbiauti santuokai taikytinos teisės srityje.

Sutartyse nurodyta sritis

15. SESV 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėti tvirčiau bendradarbiauti galima „vienoje iš Sutartyse nurodytų sričių“.

16. Visos devynios valstybės narės prašė leisti pradėti tvirčiau bendradarbiauti „santuokai taikytinos teisės srityje (Roma III)“. Kalbama apie įstatymų kolizijos taisykles, kuriomis nustatoma, kuri materialinė teisė taikytina tarptautiniam santuokos nutraukimui, susijusiam su daugiau nei viena teisės sistema. Įstatymų kolizijos taisyklės įtrauktos į SESV 81 straipsnio 2 dalyje pateiktą priemonių sąrašą, o SESV 81 straipsnio 3 dalyje bendros įstatymų kolizijos civilinėse ir komercinėse bylose taisyklės skiriamos nuo šeimos teisės priemonių. Komisija mano, kad pagal Sutartis įstatymų kolizijos taisyklės šeimos teisėje yra sritis – tiesa, nedidelė, tačiau gerai apibrėžta – kurioje gali būti pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas.

17. Šiuo atžvilgiu reikėtų patikslinti, kad siūlomo tvirtesnio bendradarbiavimo sritis – santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė – neapima santuokos nutraukimo turtinėms pasekmėms taikytinų įstatymų kolizijos taisyklių[8]. Be to, tema nėra santuokos nutraukimui taikytina materialinė teisė, t. y. santuokos nutraukimo pagrindai ar procedūra.

Sąjungos tikslų įgyvendinimo parama, jos interesų apsauga ir integracijos proceso stiprinimas

Bendrosios aplinkybės

18. Reikiamai atsižvelgiant į atitinkamas minėto 2006 m. Komisijos pasiūlymo poveikio vertinimo[9] dalis ir aiškinamąjį memorandumą, tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama sukurti aiškią, išsamią teisės sistemą, apimančią santuokos nutraukimui bei gyvenimui skyrium taikytiną teisę ir suteikiančią šalims tam tikrą taikytinos teisės pasirinkimo laisvę.

19. Vertinant poveikį Komisija plačiai konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis. Konsultacijos vyko pagal 2005 m. paskelbtą Žaliąją knygą dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos[10]. Žaliojoje knygoje nustatyta susiklosčiusios padėties trūkumų ir pasiūlyta problemų sprendimo politinių variantų. Pasiūlyti tokie variantai kaip status quo , įstatymų kolizijos taisyklių suderinimas, tam tikros galimybės pasirinkti taikytiną teisę suteikimas sutuoktiniams ir šių įvairių sprendimų derinys. 2006 m. Komisija surengė viešuosius svarstymus ir ekspertų posėdį. Daugumoje atsiliepimų pripažinta būtinybė didinti teisinį saugumą ir numatomumą, suteikti šalims tam tikrą savarankiškumą ir užkirsti kelią skubėjimui į teismą. Kai kurios suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą, kad dėl įstatymų kolizijos taisyklių suderinimo teismai gali būti priversti taikyti užsienio teisę ir kad dėl to santuokos bylos galėtų būti vilkinamos ir atsirastų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 60 % europiečių tikisi, jog ES padės supaprastinti teisės aktus, kuriais reglamentuojamas santuokos nutraukimas kitoje valstybėje narėje[11].

20. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje gali būti aktualus dešimtims tūkstančių tarptautinių porų, kurios kiekvienais metais Europos Sąjungoje nutraukia santuoką. Daug europiečių iš skirtingų valstybių narių kasmet susituokia, taigi daug jų kasmet Europoje nutraukia santuoką.

21. ES užregistruota apie 122 mln. santuokų, manoma, kad iš jų maždaug 16 mln. (13 %) yra tarptautinės[12]. Antai 2007-aisiais Europos Sąjungoje buvo sudaryta 2 400 000 santuokų, apie 300 000 iš jų buvo tarptautinės. Nors tarptautinių santuokų daugiausia keliose didesnėse Europos šalyse, jų pasitaiko visoje Europos Sąjungoje, todėl jos gali rūpėti dideliam Europos piliečių skaičiui.

22. 2007 m. 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse nutraukta 1 040 000 santuokų, 140 000 santuokų (13 %) nutraukė tarptautinės poros. 2007 m. Europos Sąjungoje tarptautinės poros daugiausia santuokų nutraukė Vokietijoje (34 000), Prancūzijoje (20 500) ir JK (19 500).

Dabartinė padėtis santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje

23. Šiuo metu, kol nėra bendrų Sąjungos taisyklių, 24 valstybėse narėse, dalyvaujančiose ES teisminiame bendradarbiavime civilinėse bylose, ir dviejose valstybėse narėse, kurios gali nuspręsti prisijungti prie bendradarbiavimo[13], galioja 26 skirtingi santuokos nutraukimui taikomų įstatymų kolizijos taisyklių rinkiniai. Dauguma valstybių narių taikytiną teisę nustato remdamosi siejamųjų veiksnių, kuriais siekiama užtikrinti, kad bylai būtų taikoma teisės sistema, su kuria santuoką sieja glaudžiausi ryšiai, skale. Kitos valstybės narės santuokos byloms sistemingai taiko nacionalinius ( lex fori ) įstatymus.

24. Esant dabartinei padėčiai, tarptautinėse santuokos bylose gali kilti įvairių problemų. Nemenki skirtumai tarp nacionalinių įstatymų nuostatų, susijusių tiek su materialine teise, tiek su įstatymų kolizija, lemia teisinį nesaugumą. Dėl didelių nacionalinių įstatymų kolizijos taisyklių skirtumų ir jų sudėtingumo tarptautinėms poroms labai sunku numatyti, kurios valstybės teisė bus taikoma jų santuokos bylai. Didžioji valstybių narių dauguma nesuteikia sutuoktiniams jokios galimybės pasirinkti santuokos bylai taikytiną teisę. Tai gali lemti teisės, su kuria sutuoktinius tesieja itin silpni ryšiai, taikymą ir piliečių teisėtų lūkesčių neatitinkančią teismo proceso baigtį. Be to, dabartinės taisyklės gali paskatinti vieną iš sutuoktinių skubėti į teismą, t. y. kreiptis į teismą anksčiau už kitą sutuoktinį siekiant užtikrinti, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, ir taip apsaugoti savo interesus.

25. Įvertinti ekonominius nuostolius dėl santuokos nutraukimui taikomų įstatymų kolizijos taisyklių nesuderinimo nepaprastai sunku. Atliekant poveikio vertinimo tyrimą, kuriuo siekta informuoti Komisiją apie sutuoktinių turto režimą, nustatyta, kad teoriškai tarptautinių santuokų nutraukimo problemos Europos Sąjungoje galėtų kainuoti iki 205 mln. EUR. Išlaidos galėtų tekti teismams, sutuoktiniams ir trečiosioms šalims[14].

Tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje privalumai

26. Tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje prašo devynios valstybės narės: Bulgarija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Rumunija ir Slovėnija. Šių devynių prašančiųjų valstybių narių bendras gyventojų skaičius – 216,3 mln. Tai sudaro beveik pusę (44 %) Sąjungos gyventojų[15]. Šiose dalyvaujančiosiose valstybėse narėse tarptautinių santuokų ir santuokos nutraukimo dalis yra apie 13 %[16], t. y. vidutiniškai tiek pat, kiek paprastai visoje ES. Šiose šalyse per metus nutraukiama maždaug 440 000 santuokų, iš jų 53 000 tarptautinių santuokų[17]. Tvirtesnis bendradarbiavimas atviras visoms valstybėms narėms; kuo daugiau valstybių narių jame dalyvautų, tuo daugiau būtų piliečių, kuriems tai rūpėtų.

27. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje piliečiams teiktų tokią naudą:

28. Didesnis teisinis saugumas ir numatomumas. Tvirčiau bendradarbiaujant bus nustatytos suderintos įstatymų kolizijos taisyklės, taikytinos santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium bylose, kad sutuoktiniai galėtų lengvai numatyti, kurios valstybės teisė bus taikoma nagrinėjant jų santuokos bylą. Tai visų pirma grindžiama sutuoktinių pasirinkimu. Sutuoktiniai gali pasirinkti tik tuos įstatymus, su kuriais santuoka glaudžiai susijusi – taip siekiama išvengti, kad nebūtų taikomi „egzotiški“ įstatymai, su kuriais sutuoktinius sieja menki arba jokie ryšiai. Jei taikytina teisė nepasirinkta, ji nustatoma remiantis siejamųjų veiksnių, kuriais siekiama užtikrinti, kad bylai būtų taikoma teisės sistema, su kuria santuoką sieja glaudūs ryšiai, skale. Tai padės gerokai padidinti šių sutuoktinių, taip pat teisininkų teisinį saugumą ir numatomumą.

29. Daugiau lankstumo suteikiant šalims tam tikrą savarankiškumą. Šiuo metu santuokos šalių savarankiškumas labai ribotas. Nacionalinėse įstatymų kolizijos taisyklėse paprastai numatoma tik viena išeitis iš tam tikros padėties: pvz., taikyti šalies, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, teisę arba teismo vietos teisę. Tvirčiau bendradarbiaujant teisės sistema bus lankstesnė: sutuoktiniams bus suteikta tam tikra galimybė pasirinkti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytiną teisę. Leisti sutuoktiniams pasiekti susitarimą galėtų būti ypač naudinga tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abipusiu sutarimu.

30. Vieno iš sutuoktinių skubėjimo į teismą prevencija. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje taip pat leidžia spręsti vieno iš sutuoktinių skubėjimo į teismą problemą. Tai gali sudaryti sąlygas taikyti teisę, su kuria atsakovą tesieja, jo manymu, menki ryšiai arba kurioje nepaisomi jo interesai. Dėl to susitaikyti tampa dar sunkiau ir lieka mažai laiko tarpininkavimui. Įvedus suderintas įstatymų kolizijos taisykles, gerokai sumažėtų skubėjimo į teismą pavojus, nes bet kuris dalyvaujančiųjų valstybių narių teismas, kuriame iškelta byla, taikytų teisę, nustatytą remiantis bendromis taisyklėmis.

31. Buvo išreikštas tam tikras susirūpinimas, kad dėl įstatymų kolizijos taisyklių suderinimo teismai gali būti priversti taikyti užsienio santuokos nutraukimo teisę ir kad dėl to santuokos bylos gali būti vilkinamos ir atsirastų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Praktikoje tokių problemų turėtų pasitaikyti retai, nes daugumoje atvejų remiantis siejamaisiais veiksniais būtų taikoma teismo vietos teisė. Valstybių narių, šiandien taikančių siejamuosius veiksnius, kurie lemia užsienio teisės taikymą, patirtis rodo, kad didesnių problemų nėra. Tokie siejamieji veiksniai įtraukti į dabar devyniose prašančiosiose valstybėse narėse galiojančias įstatymų kolizijos taisykles, jais remdamiesi tam tikrais atvejais teismai jau taikė užsienio teisę. Taigi tvirtesnis bendradarbiavimas nekeltų problemų dėl papildomų išlaidų ar vėlavimo. Priėmus užsienio teisės taikymo palengvinimo priemonių, turėtų sumažėti galimos neigiamos pasekmės[18].

32. Instituciniu požiūriu tvirtesnis bendradarbiavimas yra geriau nei suinteresuotųjų valstybių narių galimybė pradėti derybas dėl tarptautinio santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės susitarimo. Ši alternatyva neabejotinai būtų ne tokia palanki. Nors tvirčiau bendradarbiaujant priimti aktai privalomi tik dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, jiems taikoma šios srities Sąjungos kontrolė. Taigi Komisija gali prižiūrėti, ar jie tinkamai taikomi pagal Sutartis, o ES Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus dėl jų aiškinimo, taip užtikrindamas, kad tvirčiau bendradarbiaujant priimtos priemonės būtų taikomos nuosekliai ir vienodai.

ES sutarties 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų vykdymas

33. ES sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos procesą.

34. Vienas iš Sąjungos uždavinių – pasiūlyti savo piliečiams vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas (ES sutarties 3 straipsnio 2 dalis). Teisingumo erdvė apima teisminio bendradarbiavimo plėtojimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu (SESV 81 straipsnio 1 dalis). Šiuo tikslu Sąjunga gali priimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, pirma, teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse, antra, valstybėse narėse taikomų įstatymų kolizijos taisyklių suderinamumą (SESV 81 straipsnio 2 dalies a ir c punktai).

35. Suderinant įstatymų kolizijos taisykles, palengvinamas teismų sprendimų tarpusavio pripažinimas. Tai, kad valstybių narių teismai taiko tas pačias įstatymų kolizijos taisykles siekdami nustatyti konkrečiu atveju taikytiną teisę, sustiprina vienų valstybių narių pasitikėjimą kitose valstybėse narėse priimtais teismų sprendimais[19].

36. Tvirtesnis prašančiųjų valstybių narių bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje padėtų įgyvendinti Sąjungos tikslą užtikrinti valstybėse narėse taikomų įstatymų kolizijos taisyklių suderinamumą, nes suderinimo lygmuo būtų didesnis nei dabar. Kaip jau paaiškinta, 26 valstybėse narėse, dalyvaujančiose teisminiame bendradarbiavime civilinėse bylose, galioja 26 skirtingi santuokos nutraukimui taikomų įstatymų kolizijos taisyklių rinkiniai. Jei visos devynios prašančiosios valstybės narės tvirčiau bendradarbiautų, būtų 18 skirtingų teisės sistemų – taigi šioje ES dalyje įstatymų kolizijos taisyklės būtų darnesnės, o integracijos procesas stipresnis.

Atitiktis Sutartims ir Sąjungos teisei

37. Pagal SESV 326 straipsnį tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Sutartis ir Sąjungos teisę.

38. Tvirtesnis bendradarbiavimas nedarytų poveikio galiojančiam acquis . Jis būtų vykdomas srityje, kuri priklauso pasidalijamajai Sąjungos kompetencijai, tačiau kurioje kol kas nėra bendrų Sąjungos taisyklių. Pirmojoje Sąjungos priimtoje šeimos teisės srities teisinėje priemonėje, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1347/2000[20], nustatytos jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, priimtų nagrinėjant santuokos bylas, pripažinimo ir vykdymo taisyklės. Tačiau joje nėra taikytinos teisės taisyklių. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003, kuriuo nuo 2005 m. kovo 1 d. panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1347/2000, įsigaliojimas šiuo atžvilgiu nieko nepakeitė. Per derybas dėl šio reglamento, į kurį iš Tarybos reglamento (EB) Nr. 1347/2000 buvo perkeltos beveik nepakeistos nuostatos dėl santuokos, taikytinos teisės klausimas nebuvo iškeltas.

39. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje nesukeltų SESV 18 straipsniu draudžiamos diskriminacijos dėl pilietybės, nes siūlomos įstatymų kolizijos taisyklės savo pobūdžiu bus universalios ir taikomos visų bylų nagrinėjimui dalyvaujančiųjų valstybių narių teismuose, kad ir kokia būtų šalių pilietybė ar gyvenamoji vieta. Kita vertus, nedalyvaujančiųjų šalių teismai toliau taikys nacionalines įstatymų kolizijos taisykles pagal savo tarptautinės privatinės teisės nuostatas.

Vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos nesusilpninimas, kliūčių prekybai nesudarymas ar jos nediskriminavimas, konkurencijos neiškreipimas

40. SESV 326 straipsnyje nustatyta, kad tvirtesnis bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, būti kliūtimi prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas arba iškreipti konkurenciją tarp jų.

41. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje nekelia problemų dėl šių teisinių sąlygų. Pasiūlymas, kuriuo pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, padės vidaus rinkai sklandžiau veikti, nes bus pašalintos visos kliūtys, trukdančios laisvai judėti asmenims, kurie šiuo metu patiria problemų dėl šalių įstatymų, susijusių su santuokai taikytina teise, skirtumų. Taigi padidėjęs teisinis saugumas dėl santuokos nutraukimui taikomų įstatymų kolizijos taisyklių turės teigiamą poveikį poroms, kurios naudojasi teise laisvai judėti iš vienos dalyvaujančiosios valstybės narės į kitą.

42. Turint omenyje pasiūlymo pobūdį ir tai, kad jis taikomas tik dviejų asmenų santykiams, pasiūlymas nedarys poveikio nei įmonėms ar teisiniams santykiams rinkoje, nei prekybai ar konkurencijai Sąjungoje. Pasiūlymas neturėtų daryti poveikio Sąjungos regioninei politikai.

43. Pasiūlymu nustačius įstatymų kolizijos taisyklių suderinimą, gerokai supaprastėtų privačių šalių ir teisininkų, kurie dalyvaujančiosiose valstybėse narėse galės nustatyti taikytiną teisę remdamiesi bendru taisyklių rinkiniu, pakeisiančiu dalyvaujančiųjų valstybių narių šioje srityje taikomas įvairias nacionalines įstatymų kolizijos taisykles, padėtis.

44. Nors ne visos poros Sąjungoje pasinaudos šiuo pasiūlymu teikiamais teisinio saugumo ar supaprastinimo privalumais, porų padėtis nedalyvaujančiųjų valstybių narių teismuose nebus blogesnė nei dabar; taigi dėl pasiūlymo piliečiams nebus nepagrįstai taikomos skirtingos sąlygos.

Nedalyvaujančiųjų valstybių narių teisių, kompetencijos ir įsipareigojimų nepažeidimas

45. SESV 327 straipsnyje nustatyta, kad bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi pažeisti į jį neįsitraukusių valstybių narių kompetencijos, teisių ir įsipareigojimų.

46. Devynioms valstybėms narėms bendrų įstatymų kolizijos taisyklių priėmimas nedaro poveikio nedalyvaujančiųjų valstybių narių taisyklėms. Nedalyvaujančiosios valstybės narės toliau taikys savo tarptautinės privatinės teisės taisykles, kuriomis reglamentuojama santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė.

47. Remiantis pasiūlymu, dalyvaujančiojoje valstybėje narėje gyvenanti pora turėtų galimybę pasirinkti santuokos nutraukimui taikytiną teisę. Tam tikras santuokos teisės pasirinkimas jau dabar leidžiamas kai kuriose valstybėse narėse: pvz., pagal Nyderlandų arba Vokietijos santuokos teisės aktus. Jei pagal tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą pora, sudariusi susitarimą dėl teisės pasirinkimo, vėliau persikels į nedalyvaujančiąją valstybę narę ir iškels teisme santuokos nutraukimo bylą, susitarimo dėl teisės pasirinkimo pripažinimas priklausys nuo teismo, kuriame iškelta byla, valstybės nacionalinės teisės. Jei pora pasirinktų teismo, kuriame iškelta byla, valstybės teisę, teismui būtų lengviau laikytis susitarimo dėl teisės pasirinkimo.

48. Tarptautinės viešosios teisės lygmeniu dalyvaujančiosios ir nedalyvaujančiosios valstybės narės nėra sudariusios tarptautinių susitarimų dėl santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės, kurie galėtų būti pažeisti tvirtesniu bendradarbiavimu.

49. Pagaliau galima pažymėti, kad tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje nedaro poveikio nedalyvaujančiųjų valstybių narių taikytinos teisės taisyklėms su santuokos nutraukimu glaudžiai susijusiose srityse, kaip antai įstatymų kolizijos taisyklėms, kuriomis reglamentuojamos tėvų pareigos arba išlaikymo prievolės. Įstatymų kolizijos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos tėvų pareigos, nustatytos 1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Šiuo metu konvencijos šalys yra aštuonios valstybės narės, likusios 18 valstybių narių turi ją ratifikuoti arba prie jos prisijungti iki 2010 m. birželio 5 d.[21] Įstatymų kolizijos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos išlaikymo prievolės, nustatytos 2007 m. Hagos protokolu dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės[22], taikytinu pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl išlaikymo prievolių[23], įsigaliosiančiu 2011 m. birželio 18 d., 15 straipsnį. Santuokos nutraukimui, tėvų pareigų nustatymui, vykdymui ir panaikinimui arba išlaikymo prievolėms taikytinos skirtingos teisės taisyklės. Teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymo nutraukti santuoką nedalyvaujančiojoje valstybėje narėje, nacionalines įstatymų kolizijos taisykles taiko spręsdamas dėl santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės, 1996 m. Hagos konvencijos taisykles – dėl tėvų pareigoms taikytinos teisės ir 2007 m. Hagos protokolo bei Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taisykles – dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

Išvada dėl teisinių sąlygų vykdymo

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad vykdomos visos Sutartyse nustatytos tvirtesnio bendradarbiavimo teisinės sąlygos.

Pagrindinių teisių paisymas

51. Tvirtesniu bendradarbiavimu santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje nepažeidžiamos pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir ypač jos 21 straipsnyje dėl nediskriminavimo. Reglamente, kuriuo pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas, pasiūlytos įstatymų kolizijos taisyklės bus taikomos nediskriminuojant jokiu pagrindu visoms santuokos nutraukimo byloms dalyvaujančiosiose valstybėse narėse.

Išvada dėl tvirtesnio bendradarbiavimo

52. Komisija mano, kad tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje turi daugiau privalumų nei status quo variantas ir kad tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje privalumai nusveria galimus trūkumus. Bendros įstatymų kolizijos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas santuokos nutraukimas ir gyvenimas skyrium, gerokai palengvins gyvenimą dešimtims tūkstančių porų dalyvaujančiosiose valstybėse narėse. Tai atitinka Stokholmo programą, kurioje Europos Vadovų Taryba tvirtino, jog įstatymų kolizijos taisyklių derinimas Sąjungos lygmeniu turėtų būti tęsiamas reikiamose srityse, kaip antai išsiskyrimo ir santuokos nutraukimo[24]. Todėl Komisija siūlo leisti prašančiosioms valstybėms narėms tvirčiau bendradarbiauti. Komisija pažymi, kad pagal SESV 328 straipsnį tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje yra atviras visoms valstybėms narėms, ir skatina valstybes nares, kurios to dar neprašė, dalyvauti tvirčiau bendradarbiaujant ir taip padėti geriau pasinaudoti tokio bendradarbiavimo teikiamais privalumais bei nauda.

2010/0066 (APP)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS Nr. .../2010/ES

kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 329 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Bulgarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos ir Slovėnijos prašymus,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[25],

kadangi:

53. Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui sukurti šią erdvę, Sąjunga turi priimti teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose priemones.

54. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį šios priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse taikomų įstatymų kolizijos taisyklių suderinamumą, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones.

55. 2006 m. liepos 17 d. Komisija priėmė Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir nustatančio taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka, pasiūlymą.

56. 2008 m. birželio 5–6 d. Taryba priėmė politines gaires, kuriose pažymėjo, kad dėl pasiūlyto reglamento priėmimo nėra vieningos nuomonės ir kad dėl neįveikiamų sunkumų nei tuo metu, nei artimoje ateityje visiška vienybė neįmanoma. Ji konstatavo, kad pasiūlyto reglamento tikslai negali būti pasiekti taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laiką.

57. Tokiomis aplinkybėmis Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Rumunija ir Slovėnija 2008 m. liepos 28 d. raštais pateikė Komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti santuokos byloms taikytinos teisės srityje ir kad Komisija turėtų pateikti Tarybai atitinkamą pasiūlymą. Bulgarija tokį pat prašymą Komisijai pateikė 2008 m. rugpjūčio 12 d. raštu, o Prancūzija prie prašymo prisijungė 2009 m. sausio 12 d. raštu. 2010 m. kovo 3 d. Graikija savo prašymą atsiėmė. Iš viso tvirčiau bendradarbiauti pageidavo devynios valstybės narės.

58. Tvirtesniu bendradarbiavimu turėtų būti sukurta aiški, išsami teisės sistema, kuria reglamentuojama santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium dalyvaujančiosiose valstybėse narėse taikytina teisė, užtikrinti piliečiams teisinio saugumo, numatomumo ir lankstumo atžvilgiu tinkami sprendimai ir užkirstas kelias vieno iš sutuoktinių skubėjimo į teismą reiškiniui.

59. Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 326 bei 329 straipsniuose nustatytos sąlygos vykdomos.

60. Tvirtesnio bendradarbiavimo sritis – santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies c punkte ir 81 straipsnio 3 dalyje įvardijama kaip Sutartyse nurodyta sritis.

61. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytas paskutinės išeities reikalavimas vykdomas, nes 2008 m. birželio mėn. Taryba konstatavo, kad reglamento tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti.

62. Tvirtesniu bendradarbiavimu santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje siekiama plėtoti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, grindžiamą teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, ir užtikrinti valstybėse narėse taikomų įstatymų kolizijos taisyklių suderinamumą. Taigi, kaip reikalaujama Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 1 dalyje, jis padeda įgyvendinti Sąjungos tikslus, saugo jos interesus ir stiprina integracijos procesą.

63. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje atitinka Sutartis bei Sąjungos teisę ir nesilpnina vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Jis nėra kliūtis prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas ir neiškreipia konkurencijos tarp jų.

64. Tvirtesniu bendradarbiavimu santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje nepažeidžiama jame nedalyvaujančių valstybių narių kompetencija, teisės ir įsipareigojimai. Dalyvaujančiosioms valstybėms narėms bendros įstatymų kolizijos taisyklės nedaro poveikio nedalyvaujančiųjų valstybių narių taisyklėms. Nedalyvaujančiųjų valstybių narių teismai toliau taiko nacionalines įstatymų kolizijos taisykles siekdami nustatyti santuokos nutraukimui ar gyvenimui skyrium taikytiną teisę.

65. Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje atitinka Sąjungos teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose teisę, nes tvirtesnis bendradarbiavimas nedaro poveikio galiojančiam acquis .

66. Šiuo sprendimu nepažeidžiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 21 straipsnyje, įteisinti principai.

67. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 328 straipsnį tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje bet kuriuo metu atviras visoms valstybėms narėms,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bulgarijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Liuksemburgui, Vengrijai, Austrijai, Rumunijai ir Slovėnijai leidžiama pradėti tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja nuo pat jo priėmimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Bulgarijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Austrijos Respublikai, Rumunijai ir Slovėnijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] COM (2006) 399.

[2] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

[3] Pagal Protokolo Nr. 5 (dabar – Protokolas Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Sutarčių, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvavo priimant šį reglamentą, jis jai nebuvo neprivalomas ar taikytinas. Pagal Protokolo Nr. 4 (dabar – Protokolas Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Sutarčių, 3 straipsnį Airija ir Jungtinė Karalystė neišreiškė noro dalyvauti priimant ir taikant siūlytą reglamentą.

[4] Dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalis.

[5] P6_TA(2008)0502 (OL C 15 E, 2010 1 21, p. 128).

[6] 2008 m. liepos 10 d. dokumentas 10383/08 PV/CONS 36 JAI 311.

[7] ES sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad santuokos nutraukimui taikytinoje srityje taikomos „atitinkamos Sutarčių nuostatos“, t. y. santuokos nutraukimui taikytinoje srityje – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies (Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė) 3 skyriaus (Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose) nuostatos.

[8] Atsižvelgdama į neseniai paskelbtoje Stokholmo programoje išreikštą prašymą, Komisija šiuo metu rengia teisėkūros iniciatyvą, susijusią su sutuoktinių turto režimu ir tarptautinių porų išsiskyrimo pasekmėmis. Į procesą įtraukta Žalioji knyga dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą, COM(2006) 400. Iniciatyva apims tarptautinės privatinės teisės taisykles, taikytinas sutuoktinių turto režimui santuokos metu ir išsiskyrimo nutraukiant santuoką arba gyvenant skyrium atveju. Pačiam santuokos nutraukimui ir sutuoktinių turto režimui taikytinos įstatymų kolizijos taisyklės skiriasi, tvirtesnis bendradarbiavimas vienoje srityje neturi įtakos kitos srities teisės aktams.

[9] SEC (2006) 949, žr. http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_carried_out/cia_2006_en.htm#jls. Poveikio vertinimo ataskaita pagrįsta 2006 m. Europos politikos vertinimo konsorciumo (EPEC) parengtu tyrimu „Study to inform a subsequent Impact Assessment on the Commission proposal on jurisdiction and applicable law in divorce matters“, žr.http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm.

[10] COM (2005) 82.

[11] Skubusis Eurobarometras Nr. 188. Konsulinė apsauga ir šeimos teisė.

[12] Šiose pastraipose pateikta informacija grindžiama 2010 m. EPEC poveikio vertinimo tyrimo, susijusio su Bendrijos priemonėmis dėl sutuoktinių turto režimo ir nesusituokusių tarptautinių porų nuosavybės, galutine ataskaita.

[13] Danija nedalyvauja priimant priemones pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį ir, remiantis Protokolo dėl Danijos pozicijos (Nr. 22), pridėto prie Sutarčių, 1 bei 2 straipsniais, nėra saistoma priemonių ir neprivalo jų taikyti. Priešingai nei Danija, pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos (Nr. 21), pridėto prie Sutarčių, 3 straipsnį JK ir Airija turi teisę dalyvauti bendradarbiaujant pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį. Nors JK nustatyta atskira Anglijos / Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos jurisdikcija, santuokos nutraukimui taikytinos teisės pasirinkimo taisyklės yra panašios.

[14] 2010 m. EPEC poveikio vertinimo tyrimo, susijusio su Bendrijos priemonėmis dėl sutuoktinių turto režimo ir nesusituokusių tarptautinių porų nuosavybės, galutinė ataskaita.

[15] Bendras Sąjungos gyventojų skaičius 2009 m. – 494 mln.

[16] 2007 m. tarptautinės santuokos nutraukimo atvejų skaičius ir jų dalis, palyginti su bendru santuokos nutraukimo skaičiumi prašančiojoje valstybėje narėje: Bulgarija: 700 / 4 %; Ispanija: 14 500 / 11 %; Prancūzija: 20 500 / 13 %; Italija: 3 000 / 6 %; Liuksemburgas: 500 / 48 %; Vengrija: 500 / 2 %; Austrija: 5 000 / 25 %; Rumunija: 500 / 1 % ir Slovėnija: 300 / 10 %.

[17] 2010 m. EPEC poveikio vertinimo tyrimo, susijusio su Bendrijos priemonėmis dėl sutuoktinių turto režimo ir nesusituokusių tarptautinių porų nuosavybės, galutinė ataskaita.

[18] Tokia priemonė nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 568/2009/EB, iš dalies keičiančiame Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose: informaciniai punktai įpareigojami teikti visą informaciją, kuri galėtų padėti taikyti kitos valstybės narės teisę, taikytiną pagal ES arba tarptautinės teisės aktą; žr. iš dalies pakeistą 5 straipsnio 2 dalies c punktą.

[19] 2000 m. lapkričio 30 d. priimta teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo civilinėse ir komercinėse bylose priemonių programa (OL C 12, 2001 1 15, p. 1).

[20] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo (OL L 160, 2000 6 30, p. 19).

[21] Tarybos sprendimas 2008/431/EB, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos labui ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos arba prie jos prisijungti (OL L 151, 2008 6 11, p. 36).

[22] Tarybos sprendimas 2009/941/EB, kuriuo Europos bendrija sudaro 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (OL L 331, 2009 12 16, p. 17).

[23] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009 1 10, p. 1).

[24] 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos priimta „Stokholmo programa. Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“.

[25] OL C […], […], p. […].