52010DC0415

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.8.2

KOM(2010)415 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EURODAC centrinio padalinio 2009 m. veiklos metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EURODAC centrinio padalinio 2009 m. veiklos metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

ĮVADAS

Taikymo sritis

2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (toliau – EURODAC reglamentas)[1] nustatoma, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia centrinio padalinio veiklos metinę ataskaitą[2]. Šioje septintojoje metinėje ataskaitoje pateikta informacija apie sistemos valdymą ir jos darbą 2009 m. Joje vertinami sistemos EURODAC rezultatai ir ekonominis veiksmingumas bei jos centrinio padalinio paslaugų kokybė.

Teisiniai ir politikos pokyčiai

2009 m. rugsėjo 10 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] [, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai], pasiūlymą[3].

Šiuo pasiūlymu siekta atsižvelgti į Europos Parlamento rezoliuciją ir Taryboje vykusių derybų dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti 2008 m. gruodžio 3 d. priimtą EURODAC reglamentą[4] rezultatus. Juo taip pat suteikta galimybė valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir Europolui naudotis EURODAC centrine duomenų baze teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais[5].

EURODAC CENTRINIS PADALINYS[6]

Sistemos valdymas

Atsižvelgiant į didėjantį tvarkytinų duomenų kiekį (kai kurių kategorijų perduodami duomenys saugotini 10 metų), natūralų techninės platformos (įdiegtos 2001 m.) susidėvėjimą ir nenuspėjamas EURODAC perduodamų duomenų kiekio tendencijas, sistema EURODAC atnaujinama.

Paslaugų kokybė ir ekonominis veiksmingumas

Komisija deda daug pastangų, kad būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos valstybėms narėms[7], kurios yra galutinės EURODAC centrinio padalinio paslaugų naudotojos[8]. 2009 m. EURODAC centriniu padaliniu buvo galima naudotis 99,42 % laiko.

2009 m. centrinio padalinio techninės priežiūros ir veiklos išlaidos buvo 1 221 183,83 EUR. Palyginti su ankstesniais metais (2007 m. – 820 791,05 EUR, 2008 m. – 605 720,67 EUR), išlaidos padidėjo dėl pirmosios įmokų dalies, susijusios su vykdomu sistemos EURODAC atnaujinimu, ir dėl padidėjusių sistemos techninės priežiūros sąnaudų.

Tačiau šiek tiek lėšų sutaupyta dėl veiksmingo esamų Komisijos valdomų išteklių ir infrastruktūros, pvz., tinklo S-TESTA, naudojimo.

Be to, Komisija (per IDABC programą[9]) teikė komunikacijos ir centrinio padalinio bei nacionalinių padalinių keitimosi duomenimis saugumo užtikrinimo paslaugas. Iš pradžių buvo numatyta, kad šias sąnaudas teks padengti kiekvienai valstybei narei pagal reglamento 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, tačiau galiausiai jas padengė Komisija panaudodama bendrą turimą infrastruktūrą ir taip padėdama sutaupyti nacionalinių biudžetų lėšų.

Duomenų apsauga ir duomenų saugumas

EURODAC reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta duomenų perdavimo kategorija, kuria suteikiama galimybė asmeniui, kurio duomenys saugomi centrinėje duomenų bazėje, paprašius atlikti specialiąsias paieškas, kad būtų apsaugotos jo (jos), kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su savo duomenimis.

Kaip nurodyta ankstesnėse metinėse ataskaitose, pirmaisiais EURODAC veikimo metais buvo vykdoma labai daug specialiųjų paieškų, todėl kilo abejonių dėl galimo nacionalinių administravimo institucijų naudojimosi šia funkcine galimybe siekiant netinkamų tikslų.

2008 m. atitinkamas paieškų skaičius smarkiai sumažėjo (atliktos 56 paieškos, palyginti su 195 paieškomis 2007 m.), 2009 m. jis toliau mažėjo (atliktos tik 42 paieškos)[10], todėl dėl paieškų skaičiaus abejonių nebekyla.

Tačiau, kad galėtų geriau stebėti šį reiškinį, Komisija į pasiūlymą iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą įtraukė reikalavimą valstybėms narėms siųsti duomenų subjektų prašymo susipažinti su duomenimis kopiją kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai.

SKAIčIAI IR NUSTATYTI FAKTAI

Šios metinės ataskaitos priede pateikiamos lentelės, kuriose nurodomi centrinio padalinio parengti 2009 01 01–2009 12 31 faktiniai duomenys. EURODAC statistiniai duomenys paremti visų 14 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie valstybėse narėse paprašė prieglobsčio, kurie buvo sulaikyti, kai neteisėtai kirto valstybių narių išorės sienas, arba kurie, kaip nustatyta, neteisėtai buvo valstybės narės teritorijoje, pirštų atspaudų įrašais (jeigu kompetentingos institucijos mano, kad reikia patikrinti, ar buvo pateiktas išankstinis prieglobsčio prašymas).

Reikėtų pažymėti, kad EURODAC prieglobsčio prašymų duomenų negalima lyginti su Eurostato parengtais duomenimis, kurie grindžiami teisingumo ministerijų ir vidaus reikalų ministerijų teikiamais mėnesiniais statistiniais duomenimis. Yra kelios metodologinės priežastys, dėl kurių duomenys skiriasi. Pirmiausia, į Eurostato duomenis įtraukti visi prieglobsčio prašytojai, t. y. neatsižvelgiant į jų amžių. Antra, duomenys renkami juos skirstant pagal asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą nurodytą mėnesį (tai reiškia, kad gali būti pateiktas pakartotinis prašymas), ir asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą pirmą kartą.

Sėkmingas duomenų perdavimas

„Sėkmingas duomenų perdavimas“ – tai centrinio padalinio tinkamai atliktas duomenų perdavimas, kuris nebuvo atmestas dėl duomenų patvirtinimo problemų, pirštų atspaudų klaidų arba nepakankamos kokybės[11].

2009 m. duomenys į centrinį padalinį sėkmingai perduoti iš viso 353 561 kartą, taigi, palyginti su 2007 m. (357 421 atvejis), bendras skaičius sumažėjo tik 1 %. Kalbant apie prieglobsčio prašytojų duomenų ( 1 kategorija [12]) perdavimo atvejų skaičių, ankstesnių dviejų metų didėjimo tendencija išliko ir 2009 m.: EURODAC statistika rodo 8 % padidėjimą (iki 236 936), palyginti su 2008 m. (219 557).

2009 m. smarkiai pasikeitė tendencija, susijusi su dėl neteisėto išorės sienos kirtimo ( 2 kategorija [13]) sulaikomais asmenimis. 2007–2008 m. duomenų perdavimo atvejų skaičius padidėjo 62,3 % (iki 61 945), o 2009 m. jis sumažėjo 50 % (iki 31 071). Italija, Graikija ir Ispanija toliau perduoda daugiausia tokių duomenų. Tačiau Graikija šį kartą perdavė daugiausia duomenų: 2009 m. ji atsiuntė 60 % visų 2 kategorijos duomenų (18 714 atvejų, palyginti su 20 012 atvejais 2008 m.). Vis dėlto Italijos ir Ispanijos rodikliai gerokai sumažėjo: Italija – 7 300 atvejų (palyginti su 32 052), Ispanija – 1 994 (palyginti su 7 068).

2009 m. 6 valstybės narės (Čekija, Islandija, Latvija, Liuksemburgas, Norvegija ir Portugalija) neperdavė jokių 2 kategorijos duomenų. Labai tikėtina, kad 2 kategorijos duomenų, perduotų į EURODAC, kiekis ir kiti statistiniai šaltiniai apie neteisėtų sienos kirtimo atvejų valstybėse narėse apimtį, matomą iš EURODAC statistikos, skiriasi dėl neaiškios EURODAC reglamento 8 straipsnio 1 dalyje pateiktos apibrėžties[14]. Šis klausimas bus išspręstas per šiuo metu atliekamą EURODAC reglamento peržiūrą.

Su galimybe teikti[15] 3 kategorijos [16] duomenis (tai duomenys apie sulaikytus valstybės narės teritorijoje neteisėtai gyvenančius asmenis), susijusi ankstesnių metų didėjimo tendencija išliko ir 2009 m. 2008 m. duomenų perdavimo atvejų skaičius padidėjo 17,6 % (iki 75 919), o 2009 m. – 12,7 % (iki 85 554). Airija yra vienintelė jokių 3 kategorijos duomenų neperdavusi valstybė narė.

Nors pagal EURODAC reglamentą 3 kategorijos duomenų paieškos neprivalomos, Komisija ragina, kad valstybės narės, prieš pradėdamos grąžinimo procedūras pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, pasinaudotų šia galimybe. EURODAC reglamente nurodytais atvejais[17], tokia paieška galėtų padėti nustatyti, ar trečiosios šalies pilietis prašė prieglobsčio kitoje valstybėje narėje, į kurią jis turėtų būti grąžintas pagal Dublino reglamentą.

Atitiktys

Daugkartiniai prieglobsčio prašymai (atitiktys 1 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis)

Iš visų 2009 m. EURODAC įrašytų 236 936 prieglobsčio prašymų 23,3 % buvo daugkartiniai prieglobsčio prašymai (teikiami antrą ar daugiau kartų), t. y. 55 226 atvejais asmens pirštų atspaudai jau buvo įrašyti kaip 1 kategorijos perduoti duomenys toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje (palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo 5,8 %). Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo pateikė naują prieglobsčio prašymą. Iš tikrųjų, dėl kai kurių valstybių narių praktikos imti pirštų atspaudus susigrąžinant pabėgėlį pagal Dublino reglamentą iškraipoma daugkartinių prašymų statistika: imant ir vėl perduodant prašytojo pirštų atspaudus, kai prašytojas atvyksta įvykdžius perdavimą pagal Dublino reglamentą, klaidingai nurodoma, kad prašytojas vėl paprašė prieglobsčio. Komisija ketina šią problemą spręsti ir pasiūlyme iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą įrašė reikalavimą, kad perdavimai nebūtų registruojami kaip nauji prieglobsčio prašymai.

Priedo 3 lentelėje parodoma, kiek kiekviena valstybė narė gavo prieglobsčio prašymų, kurie atitiko prieglobsčio prašymus, anksčiau užregistruotus kitoje (atitiktis kitoje valstybėje narėje įrašytiems duomenims) arba toje valstybėje narėje (atitiktis toje valstybėje narėje įrašytiems duomenims)[18].

Stebina tai, kad 38,8 % visų daugkartinių prašymų atitiko toje valstybėje narėje anksčiau įregistruotus prašymus. Belgijoje, Kipre, Čekijoje ir Lenkijoje šis skaičius net viršija 50 %. Atitiktimis toje valstybėje narėje įrašytiems duomenims nustatomi atvejai, kai asmuo, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, pateikia naują prašymą toje pačioje valstybėje narėje; tai iš esmės atitinka vėlesnių prašymų sąvoką pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, 32 straipsnį.

Atitiktimis kitoje valstybėje narėje įrašytiems duomenims taip pat nustatoma prieglobsčio prašytojų antrinė migracija ES. Be logiškai paaiškinamos migracijos tarp kaimyninių valstybių narių, daug prieglobsčio prašytojų Prancūzijoje (2 012) ir Belgijoje (959) anksčiau savo prašymus buvo pateikę Lenkijoje, o Graikijoje (300) ir Italijoje (208) daugiausia atitikčių kitoje valstybėje narėje įrašytiems duomenims buvo nustatyta lyginant juos su Jungtinėje Karalystėje anksčiau įrašytais prieglobsčio prašytojų duomenimis. Pastaruoju atveju srautai simetriški, nes dauguma atitikčių 1 kategorijos perduotiems duomenims, kuriuos įvedė Jungtinė Karalystė, sutampa su Italijos pateiktais duomenimis (726).

Atitiktys 1 kategorijos duomenis palyginus su 2 kategorijos duomenimis

Pagal šias atitiktis nustatomi neteisėtai į Europos Sąjungos teritoriją patekusių asmenų keliai prieš paprašant prieglobsčio. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma atitikčių atsiranda dėl to, kad ieškomi duomenys atitinka Graikijos ir Italijos perduotus duomenis ir daug mažiau Vengrijos ir Ispanijos. Atsižvelgiant į visas valstybes nares, 65,2 % sulaikytų neteisėtai sieną kirtusių asmenų, vėliau nusprendusių pateikti prieglobsčio prašymą, tai padaro ne toje valstybėje narėje, į kurią jie neteisėtai atvyko. Iš viso pateikta 20 363 prašymų (daugiau nei praėjusiais metais), o 35,6 % atvejų nustatytos atitiktys kitoje valstybėje įrašytiems duomenims, t. y. 10 571 prašymas buvo pateiktas ne toje valstybėje narėje, į kurią asmuo neteisėtai atvyko.

Dauguma asmenų, kurie neteisėtai atvyko į ES per Graikiją ir keliavo toliau (12 192), dažniausiai vyko į Norvegiją (2 223), Jungtinę Karalystę (1 805) arba Vokietiją (1 516). Tie, kurie atvyko per Italiją ir keliavo toliau (6 398), dažniausiai toliau vyko į Šveicariją (1 422), Nyderlandus (1 075), Norvegiją (1 041) arba Švediją (911). Tie, kurie atvyko per Ispaniją ir galiausiai keliavo toliau (544), dažniausiai vyko į Prancūziją (254) arba Šveicariją (118), o tie, kurie atvyko per Vengriją ir keliavo toliau (604) – į Austriją (150), Šveicariją (80) arba Vokietiją (65).

Atitiktys 3 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis

Pagal šias atitiktis nustatoma, kur neteisėti migrantai prieš vykdami į kitą valstybę narę pirmiausia prašė prieglobsčio. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad 3 kategorijos duomenų perdavimas nėra privalomas ir kad ne visos valstybės narės sistemingai naudojasi galimybe atlikti tokias patikras.

Iš turimų duomenų matyti, kad, kaip ir ankstesniais metais, sulaikyti Vokietijoje neteisėtai gyvenantys asmenys dažniausiai prieš tai prieglobsčio prašė Švedijoje arba Austrijoje, o sulaikyti Prancūzijoje neteisėtai gyvenantys asmenys dažnai prieš tai prieglobsčio prašė Jungtinėje Karalystėje arba Italijoje. Pateikę prieglobsčio prašymą Italijoje, nemažai asmenų neteisėtai pasilieka Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Panašūs srautai pastebėti iš Graikijos, Ispanijos ir Maltos į Norvegiją, Vokietiją ir Nyderlandus. Reikėtų pažymėti, kad vidutiniškai 25 % asmenų, kurie, kaip nustatyta, neteisėtai buvo teritorijoje, anksčiau kurioje nors valstybėje narėje yra prašę prieglobsčio.

Duomenų perdavimo vėlavimas

Šiuo metu EURODAC reglamente nurodomas abstraktus pirštų atspaudų perdavimo terminas, dėl to praktiškai gali būti labai vėluojama juos perduoti. Tai esminis klausimas, nes dėl vėlavimo perduodant duomenis gali kilti padarinių, neatitinkančių Dublino reglamente nustatytų atsakomybės principų. Didelio vėlavimo nuo pirštų atspaudų paėmimo iki išsiuntimo EURODAC centriniam padaliniui problema minėta ir ankstesnėse metinėse ataskaitose, o vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad tai yra įgyvendinimo problema.

2009 m. ankstesnių metų didėjimo tendencija išliko – bendra vėlavimo perduodant duomenis trukmė – laikas nuo pirštų atspaudų paėmimo iki jų išsiuntimo EURODAC centriniam padaliniui – padidėjo. Ilgiausias vėlavimas – 36,35 dienos Graikijai perduodant 2 kategorijos duomenis[19]. Kitos valstybės narės, kurios smarkiai vėluoja perduoti duomenis, yra Rumunija, Islandija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Slovakija ir Danija. Komisija turi dar kartą pabrėžti, kad dėl vėlavimo perduoti duomenis gali būti klaidingai nustatyta atsakinga valstybė narė pagal du – klaidingų atitikčių[20] ir praleistų atitikčių[21] – scenarijus, nurodytus ankstesnėse metinėse ataskaitose.

Iš praleistų ir klaidingų atitikčių skaičiaus galima spręsti apie blogėjančius pirštų atspaudų perdavimo rezultatus.

2009 m. centrinis padalinys nustatė 1 060 praleistų atitikčių, tai reiškia, kad palyginti su 2008 m. skaičius (450) padidėjo 2,3 karto. Pagal 2007 m. statistinius duomenis tebuvo vos 60 praleistų atitikčių. Stebina tai, kad 2009 m. 99 % tokių atvejų susiję su Graikijos vėlavimu perduoti duomenis. 290 atitiktys buvo klaidingos (2008 m. – 324). 82,8 % tokių atvejų susiję su Danijos vėlavimu perduoti duomenis. Atsižvelgdama į šiuos rezultatus, Komisija dar kartą ragina valstybes nares dėti visas būtinas pastangas, kad duomenys būtų nedelsiant siunčiami pagal EURODAC reglamento 4 ir 8 straipsnius.

Duomenų perdavimo kokybė

2009 m. visų valstybių narių vidutinis atmestų duomenų perdavimų rodiklis buvo 7,87 %, o tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais (2008 m. – 6,4 %, 2007 m. – 6,13 %). 9 valstybėse narėse atmesta daugiau kaip 10 % duomenų perdavimų: Nyderlanduose (19,28 %), Maltoje, Estijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. 11 valstybių narių atmestų duomenų perdavimų rodiklis viršija vidurkį. Reikėtų pabrėžti, kad atmestų duomenų perdavimų rodiklis nepriklauso nuo technologijos ar sistemos trūkumų. Šio atmestų duomenų perdavimų rodiklio priežastys daugiausia yra prasta valstybių narių perduodamų pirštų atspaudų vaizdo kokybė, žmogaus klaida arba klaidinga siunčiančiosios valstybės narės įrangos konfigūracija. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad kai kuriais atvejais šie skaičiai apima bandymus kelis kartus persiųsti tuos pačius pirštų atspaudus, kai dėl kokybės sistema juos atmetė. Pripažindama, kad gali būti vėluojama perduoti duomenis, kai laikinai pirštų atspaudų paimti neįmanoma (dėl pirštų galiukų sužalojimų arba kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalima skubiai paimti pirštų atspaudų), Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į bendro didelio atmestų duomenų perdavimų rodiklio problemą, kuri jau buvo minėta ankstesnėse metinėse ataskaitose, ir ragina valstybes nares specialiai mokyti nacionalinius EURODAC operatorius ir teisingai sukonfigūruoti savo įrangą, kad šis atmestų duomenų perdavimų rodiklis sumažėtų.

IšVADOS

2009 m. EURODAC centrinio padalinio darbas buvo iš tiesų patenkinamas spartos, rezultatų, saugumo ir ekonominio veiksmingumo požiūriu.

1 kategorijos duomenų, įvestų į sistemą EURODAC, kiekis taip pat padidėjo. 2 kategorijos duomenų perdavimo atvejų sumažėjo 50 %, o 3 kategorijos duomenų perdavimo atvejų padaugėjo 12,7 %.

Išlieka susirūpinimas dėl tebesitęsiančio pernelyg ilgo vėlavimo perduodant duomenis EURODAC centriniam padaliniui.

1 lentelė. EURODAC centrinio padalinio duomenų bazės turinys (2009 12 13)

[pic]

2 lentelė. Sėkmingas duomenų perdavimas EURODAC centriniam padaliniui (2009 m.)

[pic]

3 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas: 1 kategorija su 1 kategorija (2009 m.)

[pic]

4 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas: 1 kategorija su 2 kategorija (2009 m.)

[pic]

5 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas: 3 kategorija su 1 kategorija (2009 m.)

[pic]

6 lentelė. Atmestas duomenų perdavimas procentais (2009 m.)

[pic]

7 lentelė. Vidutinė trukmė nuo pirštų atspaudų paėmimo iki jų perdavimo EURODAC centriniam padaliniui (2009 m.)

[pic]

8 lentelė. Klaidinga atitiktis 1 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis (2009 m.)

[pic]

9 lentelė. 1 kategorijos ir 2 kategorijos praleistų atitikčių pasiskirstymas dėl vėlavimo išsiunčiant 2 kategorijos duomenis (2009 m.)

[pic]

10 lentelė. Atitikčių ir blokuojamų atvejų pasiskirstymas (EB reglamento Nr. 2725/2000 12 straipsnis) (2009 m.)

[pic]

11 lentelė. 9 kategorijos atvejų skaičius pagal valstybę narę (2009 m.)

[pic]

[1] OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

[2] EURODAC reglamento 24 straipsnio 1 dalis.

[3] COM(2009) 342 galutinis.

[4] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą pasiūlymas, COM(2008) 825.

[5] Tuo pačiu metu buvo priimtas Tarybos sprendimo dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo prašymų lyginti duomenis su EURODAC duomenimis teisėsaugos tikslais pasiūlymas (COM(2009) 344 galutinis, 2009 m. rugsėjo 10 d.), kuris nustojo galioti įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo ir panaikinus ramsčių struktūrą.

[6] Bendrą EURODAC centrinio padalinio aprašymą, centrinio padalinio vykdomų įvairių perduodamų duomenų rūšių apibrėžtis ir galimas atitiktis galima rasti EURODAC centrinio padalinio veiklos pirmojoje metinėje ataskaitoje. Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „EURODAC centrinio padalinio veiklos pirmoji metinė ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui“, SEC(2004) 557, p. 6.

[7] Visos ES valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Šveicarija taiko Dublino ir EURODAC reglamentus, todėl šioje ataskaitoje sąvoka „valstybės narės“ apima 30 valstybių, besinaudojančių duomenų baze EURODAC.

[8] Tai apima ne tik centrinio padalinio tiesiogiai teikiamas paslaugas (pvz., pajėgumų suderinimas, duomenų saugojimas ir pan.), bet ir komunikacijos bei centrinio padalinio ir nacionalinių prieigos punktų abipusio duomenų perdavimo saugumo užtikrinimo paslaugas.

[9] IDABC – suderintas paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams. IDABC – Europos Komisijos Informatikos generalinio direktorato valdoma Bendrijos programa.

[10] 31 % paieškų atliko viena valstybė narė (Prancūzija).

[11] Priedo 2 lentelėje išsamiai nurodomi sėkmingi duomenų perdavimai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal valstybę narę ir kategoriją.

[12] Prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudai (visų 10 pirštų atspaudų vaizdas) saugomi palyginimui su kitų prieglobsčio prašytojų, kurie anksčiau pateikė prašymus kitoje valstybėje narėje, pirštų atspaudais. Tie patys duomenys taip pat bus palyginti su 2 kategorijos duomenimis (˛r. toliau). 1 kategorijos duomenys bus saugomi 10 metų, išskyrus kai kuriuos konkrečius reglamente numatytus atvejus (pavyzdžiui, kai asmuo gauna vienos iš valstybių narių pilietybę), kai atitinkamo asmens duomenys bus ištrinti.

[13] Dėl neteisėto išorės sienos kirtimo sulaikytų ir negrąžintų užsieniečių duomenys. Šie duomenys (visų 10 pirštų atspaudų vaizdas) siunčiami tik saugoti, kad juos būtų galima palyginti su prieglobsčio prašytojų duomenimis, kurie centriniam padaliniui pateikiami vėliau. Šie duomenys bus saugomi dvejus metus, išskyrus atvejus, kai jie iš karto ištrinami, asmeniui gavus leidimą gyventi, palikus valstybės narės teritoriją arba gavus vienos iš jų pilietybę.

[14] „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytų apsaugos nuostatų, nedelsdama paima kiekvieno mažiausiai 14 metų amžiaus užsieniečio, kuris kompetentingų kontrolės institucijų buvo sulaikytas dėl neteisėto tos valstybės narės sienos kirtimo jūra, sausuma ar oru iš trečiosios šalies ir kuris nebuvo grąžintas atgal į tą šalį, visų (rankų) pirštų atspaudus.“

[15] Ir taip palyginti sulaikytų neteisėtai esančių valstybės narės teritorijoje trečiųjų šalių piliečių duomenis su anksčiau įrašytais prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudais.

[16] Duomenys, susiję su nustatytais valstybėje narėje neteisėtai esančiais užsieniečiais. Šie duomenys nesaugomi, jų ieškoma duomenis lyginant su prieglobsčio prašytojų duomenimis, saugomais centrinėje duomenų bazėje. Šios kategorijos duomenis valstybės narės gali perduoti savo nuožiūra.

[17] 11 straipsnis. „(...) Paprastai pagrindas tikrinti, ar užsienietis yra anksčiau pateikęs prieglobsčio prašymą dar vienoje valstybėje narėje, yra tais atvejais, kai: a) tas užsienietis pareiškia, kad jis yra pateikęs prieglobsčio prašymą, bet nenurodo valstybės narės, kurioje tą prašymą pateikė; b) tas užsienietis neprašo prieglobsčio, bet prieštarauja jo grąžinimui į kilmės šalį teigdamas, kad ten jam gresia pavojus, arba c) tas užsienietis kitaip siekia, kad nebūtų išsiųstas, atsisakydamas bendradarbiauti nustatant jo tapatybę, visų pirma nepateikdamas jokių asmens dokumentų ar pateikdamas suklastotus dokumentus.“

[18] Lentelėje parodyti statistiniai duomenys, susiję su atitiktimis toje valstybėje narėje įrašytiems duomenims, nebūtinai atitinka centrinio padalinio perduotus ir valstybių narių įrašytus atitikčių duomenis. Taip yra dėl to, kad valstybės narės ne visada naudojasi 4 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe, pagal kurią centrinio padalinio prašoma paiešką vykdyti lyginant su centrinėje duomenų bazėje jau saugomais jų duomenimis. Tačiau net kai valstybės narės nesinaudoja šia galimybe, centrinis padalinys dėl techninių priežasčių visada privalo palyginti duomenis su visais centriniame padalinyje saugomais (tos valstybės narės ir kitų valstybių narių) duomenimis. Šiais konkrečiais atvejais, net jei yra atitiktis su tos valstybės narės duomenimis, centrinis padalinys paprasčiausiai teikia atsakymą „atitikties nėra“, nes valstybė narė neprašė pateiktų duomenų palyginti su jos duomenimis.

[19] Metinis prasčiausiai duomenis perduodančios valstybės narės vidutinis vienos kategorijos duomenų perdavimo vėlavimo vidurkis.

[20] Klaidingos atitikties scenarijaus atveju trečiosios šalies pilietis pateikia prieglobsčio prašymą valstybėje narėje A, kurios valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol tie pirštų atspaudai bus perduoti centriniam padaliniui (1 kategorijos perduodami duomenys), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę B ir vėl paprašyti prieglobsčio . Jeigu ši valstybė narė B pirma perduoda pirštų atspaudus, tada valstybės narės A perduoti pirštų atspaudai centrinėje duomenų bazėje užregistruojami vėliau nei valstybės narės B; taigi valstybės narės B duomenys atitiks valstybės narės A duomenis. Taigi, bus nustatyta, kad atsakinga yra valstybė narė B, o ne valstybė narė A, kurioje prieglobsčio prašymas buvo pateiktas pirmiau.

[21] Praleistos atitikties scenarijaus atveju trečiosios šalies pilietis sulaikomas dėl neteisėto sienos kirtimo ir valstybės narės A, į kurią jis atvyko, valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol tie pirštų atspaudai bus perduoti į centrinį padalinį (2 kategorijos perduodami duomenys), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę B ir pateikti prieglobsčio prašymą . Tokiu atveju jo pirštų atspaudus paima valstybės narės B valdžios institucijos. Jeigu ši valstybė narė B pirmoji perduoda pirštų atspaudus (1 kategorijos perduodami duomenys), centrinis padalinys pirma užregistruoja 1 kategorijos perduotus duomenis ir vietoj valstybės narės A prašymą tvarkytų valstybė narė B. Iš tikrųjų, kai 2 kategorijos duomenys pateikiami vėliau, atitiktis praleidžiama, nes nėra galimybių atlikti 2 kategorijos duomenų paieškos.