52010DC0301

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.6.2

KOM(2010) 301 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

FINANSINIŲ PASLAUGŲ REGULIAVIMAS SIEKIANT UŽTIKRINTI TVARŲ AUGIMĄ

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

FINANSINIŲ PASLAUGŲ REGULIAVIMAS SIEKIANT UŽTIKRINTI TVARŲ AUGIMĄ

(Tekstas svarbus EEE)

1. Reformos tęsiamos

Nuo pat krizės pradžios 2008 m. Komisija ir ES vyriausybės ėmėsi būtinų skubių priemonių, kad apsaugotų finansų sistemos stabilumą, įskaitant stambias valstybės lėšų injekcijas į bankų sektorių ir susijusias priemones, skirtas užtikrinti, kad bankai sustiprintų savo kapitalo pozicijas.

Saugesnė, patikimesnė, skaidresnė ir atsakingesnė finansų sistema, veikianti ekonomikos ir visos visuomenės naudai ir galinti finansuoti realiąją ekonomiką, yra būtina tvaraus augimo prielaida. Ji iš esmės papildo pastangas, kurių imasi Europa, siekdama konsoliduoti viešuosius finansus ir imtis struktūrinių reformų, kurios ateityje užtikrintų aktyvią ekonominę veiklą. Stiprus finansinių paslaugų sektorius turėtų paremti „Europa 2020“ strategiją, užtikrindamas, kad Europos įmonės ir ypač VMĮ galėtų investuoti į augimą, o jos piliečiai galėtų ramiai planuoti ateitį. Finansinių paslaugų reguliavimą reikia papildyti plataus užmojo reformų darbotvarke siekiant vidaus rinka paremto augimo.

Be skubių atsakomųjų veiksmų, Komisija stengėsi užbaigti išsamią finansų reformą siekdama spręsti trumpalaikiškumo, prasto rizikos valdymo ir kai kurių finansų sektoriaus subjektų atsakomybės trūkumo klausimus ir ištaisyti esminius priežiūros ir reguliavimo sistemos trūkumus. Jau padaryta didelė pažanga, dėl kurios Europa gali vadovauti tarptautiniams veiksmams G20 lygiu.

Pastarojo meto rinkos neramumai dar kartą parodė būtinybę veikti greitai, kad būtų užbaigtos reikalingos reformos, kuriomis Europos ir pasaulio lygiu būtų užtikrintas finansų sistemos patikimumas ir stabilumas.

Ateinantys šeši-devyni mėnesiai bus lemiami.

Todėl iki metų pabaigos Komisija pateiks Tarybai ir Europos Parlamentui didžiąją daugumą likusių reguliavimo reformos pasiūlymų, o paskutinis pasiūlymas bus pateiktas per devynis mėnesius nuo dabar. Pagal geresnio reglamentavimo principus pasiūlymai rengiami pasitarus su suinteresuotosiomis šalimis ir atlikus poveikio vertinimą. Būtina visiškai atsižvelgti į įvairių priemonių bendrą poveikį finansų sektoriui bei realiajai ekonomikai. Į tokius svarstymus bus visiškai atsižvelgta poveikio vertinime ir derinant įvairias priemones. Tokiomis aplinkybėmis bus visiškai atsižvelgta į Finansinio stabilumo taryboje ir Bazelio komitete jau vykdomo darbo, susijusio su finansų sektoriaus reformos bendru poveikiu, rezultatus.

Komisija ragins skubiai priimti šias priemones, kad europiečiai galėtų vėl pasitikėti finansų sistema kaip vienu iš augimo ramsčių.

Europos Sąjunga privalo imtis veiksmų, kad užbaigtų reformų darbotvarkę iki 2011 m. pabaigos, siekdama ne tik išsaugoti finansinį stabilumą ir investuotojų apsaugą, visų pirma reaguodama į naujus iššūkius, iškilusius dėl pastarojo meto rinkos pokyčių, bet taip pat išsaugoti ir plėtoti bendrąją rinką ir atsispirti spaudimui imtis protekcionistinių veiksmų nacionaliniu lygiu.

ES ėmėsi vadovaujamo vaidmens formuojant tarptautinį atsaką į krizę. Suplanuota, kad per kitus šešis mėnesius G20 susitars dėl naujos sistemiškai svarbių finansų įstaigų pasaulio finansinės struktūros bendrų bruožų, krizės valdymo priemonių ir stipresnės kapitalo struktūros. ES yra pasirengusi formuoti šį procesą ir užtikrinti, kad kiti pagrindiniai veikėjai priimtų iššūkį.

Jau taikomos priemonės

Komisija greitai reagavo į finansų krizę (žr. 2 priedą, kuriame pateiktos visos priemonės, kurių buvo imtasi). 2008 m. lapkričio mėn. ji įgaliojo Jacques de Larosière pirmininkaujamą grupę ištirti, kaip būtų galima pagerinti priežiūrą ir reguliavimą. Reaguojant į situaciją 2008 m. skubiai buvo peržiūrėta Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų[1] ir Kapitalo poreikių direktyva[2] . Priimtas reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų[3] , o Komisija pateikė dvi Rekomendacijas dėl atlyginimų nustatymo principų[4]. Daugelyje sričių ES ėmėsi vadovauti tarptautiniu mastu pasiūlydama, pavyzdžiui, makrolygio rizikos ribojimo valdybą, kuri pateiktų įspėjimus dėl rizikos, išlaikymo reikalavimus pakeitimui vertybiniais popieriais ir kapitalo reikalavimų prekybos knygai reformą. ES yra įsipareigojusi siekti tarptautinių apskaitos standartų konvergencijos.

2. Reikia užbaigti pradėtus darbus

Komisija greitai reagavo į de Larosière ataskaitos rekomendacijas ir per kelias 2009 m. vasaros savaites pateikė keletą svarbių teisės aktų pasiūlymų. Šiuo metu laukiama, kol keli iš šių svarbių Komisijos pateiktų pasiūlymų bus patvirtinti Tarybos ir Europos Parlamento.

Siekdama reformuoti ES priežiūros struktūrą, Komisija pasiūlė Europos sisteminės rizikos valdybą[5] , kuri užtikrins, kad pakankamai anksti būtų nustatyta makrolygio rizikos ribojimo ir makroekonominė rizika, ir tris Europos priežiūros institucijas[6] , atsakingas už bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių rinką, kurios užtikrins griežtesnę priežiūrą ir geresnį nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimą.

Gerai veikianti finansinių paslaugų vidaus rinka kartu su efektyvia priežiūros sistema, griežtomis, atgrasančiomis sankcijomis ir aiškiais įstatymų vykdymo mechanizmais suponuoja griežtas, veiksmingas ir suderintas taisykles visiems operatoriams. Siūloma naujoji priežiūros struktūra suteiks pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui ir labiau suderintai europinei priežiūrai, taip sudarant sąlygas taikyti visuotinės priežiūros metodą, apimantį ir makroekonominius veiksnius. Pradėjusios veikti naujosios Europos priežiūros institucijos padės nustatyti techninius standartus ir sukurti tikrą bendrą taisyklių sąvadą.

Šiuo metu skubus uždavinys yra pasiekti susitarimą iki vasaros atostogų, kad naujosios institucijos galėtų pradėti veikti 2011 m. Komisija aktyviai dirba siekdama padėti Tarybai ir Europos Parlamentui rasti kompromisą, kuriuo būtų atsižvelgta į abiejų institucijų nuostatas, tuo pačiu užtikrinant, kad naujosios institucijos turėtų joms reikalingus veiksmingus įgaliojimus.

Kalbant apie alternatyvaus investavimo fondų (įskaitant rizikos draudimo fondus) valdytojus , siūloma direktyva[7] Europos lygiu būtų sukurta išsami ir veiksminga reguliavimo ir priežiūros sistema, kurią taikant būtų užtikrinti tvirti ir suderinti reguliavimo standartai visiems valdytojams ir daugiau skaidrumo investuotojams. Svarbu susitarti greitai, ypač kalbant apie valdytojų ir fondų trečiosiose šalyse traktavimą, išlaikant vienodas veiklos galimybes ir tuo pačiu metu užtikrinant aukštą investuotojų apsaugos lygį.

Privalomos atlyginimų nustatymo taisyklės ir padidinti kapitalo reikalavimai prekybos knygos pozicijoms įsigalios, kai bus susitarta dėl Kapitalo poreikių direktyvos (KPD III)[8] trečios peržiūros. Kalbant apie prekybos knygos reikalavimus, reikalingas suderintas visuotinis įgyvendinimas. Šiuo tikslu Komisija konstruktyviai dirba su svarbiausiais tarptautiniais partneriais.

Komisija aktyviai dirba su teisės aktų leidėjais, kad susitartų dėl visų šių klausimų iki vasaros atostogų.

3. Būsimi pasiūlymai

Artimiausiais mėnesiais Komisija užbaigs visą finansinės reformos programą, pagrįstą keturiais pagrindiniais principais: didesnio skaidrumo, veiksmingos priežiūros ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo (jau pasiekta esminė pažanga, kaip nurodyta anksčiau), didesnio atsparumo ir finansinio stabilumo ir galiausiai didesnės atsakomybės ir vartotojų apsaugos. Šie principai iš esmės susiję tarpusavyje ir esminių reformų tikslų galima pasiekti tik jei nuosekliai laikomasi visų šių pagrindinių principų. Daugelis toliau išvardytų pasiūlymų atitinka tikslus, susijusius su keliais iš šių principų.

Visas planuojamų priemonių sąrašas su numatytomis jų priėmimo datomis pateikiamas 1 priede.

1. Didesnis skaidrumas

Skaidrumas yra būtinas gerai veikiančioms rinkoms ir rinkos dalyvių tarpusavio pasitikėjimui. Nepakankamas kai kurių sandorių, produktų ir rinkos dalyvių skaidrumas buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie pastarojo meto krizės. Todėl skaidrumo didinimas yra vienas iš bendrųjų ES finansų reformos tikslų. Tačiau tinkama ir patikima informacija priežiūros institucijoms, investuotojų bendruomenei ir plačiajai visuomenei apie finansų rinkų veikimą ir įvairių subjektų tarpusavio ryšius yra svarbi priemonė stabilesnei ir patikimesnei finansinei sistemai, pasižyminčiai mažesniu polinkiu į trumpalaikius rezultatus, pernelyg didelę riziką ir prociklišką elgesį, skatinti.

Pirmasis reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų [9] (KRA) buvo priimtas 2009 m. siekiant pašalinti didžiausius kredito reitingų agentūrų veiklos trūkumus. Tiek reguliavimo institucijos, tiek kredito reitingų agentūros rengiasi įgyvendinti šias taisykles iki 2010 m. rugsėjo 7 d. Reglamentu įvestas privalomas visų ES veikiančių kredito reitingų agentūrų registravimas ir nustatyti keli griežti reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami priežiūros ir reguliavimo standartai, sumažinant interesų konfliktus.

Europoje bei tarptautiniu mastu susidarė nuomonė, kad dabartinės reitingų suteikimo tvarkos trūkumams, kuriuos atskleidė krizė, kol kas nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Ypatingą susirūpinimą kelia nepakankama konkurencija reitingų suteikimo srityje. Kol kas neišskirdama kurios nors vienos galimybės, Komisija nagrinėja struktūrinius sprendimus, įskaitant poreikį sukurti nepriklausomą Europos kredito reitingų agentūrą arba užtikrinti aktyvesnį nepriklausomų viešojo sektoriaus subjektų dalyvavimą suteikiant reitingus.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas valstybės garantuotai skolai siekiant užtikrinti, kad naudojami metodai būtų tinkami. Tai, kad bankai ir kitos finansų įstaigos neatlieka išsamaus patikrinimo ir kad trūksta alternatyvių etalonų investicijų patikimumui įvertinti, taip pat reikalauja ypatingo dėmesio. Dabartinė reguliavimo sistema, kurioje kredito reitingai yra įtvirtinti finansiniame reglamente, turi būti atidžiai peržiūrėta.

Komisija pateiks savo išvadas visais šiais klausimais rugsėjo mėn.

Vasarą Komisija pasiūlys teisės aktą, skirtą išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimui gerinti. Tai padės didinti skaidrumą rinkoje, kuri yra svarbi, bet šiuo metu labai neaiški. Pasiūlymu bus sustiprinta ES finansų rinkos infrastruktūra, skatinamas išvestinių finansinių priemonių sandorių standartizavimas ir sukurti pagrindiniai tarpuskaitos subjektai išvestinių finansinių priemonių sandoriams siekiant gerokai sumažinti riziką. Juo bus suteikta galimybė visoms Europos priežiūros institucijoms sandorių duomenų saugyklose gauti informaciją apie visų rūšių sandorius.

Be to, Komisija pasiūlys patobulinti Finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID)[10], kad būtų padidintas rinkos skaidrumas iki ir po sandorio sudarymo ir daugiau išvestinių finansinių priemonių būtų parduodama organizuotos prekybos vietose.

2. Veiksminga priežiūra ir teisės aktų vykdymo užtikrinimas

Siūloma pirmiau minėta naujoji priežiūros struktūra yra esminis žingsnis link geresnės ir veiksmingesnės priežiūros. Tačiau priežiūrą reikia užtikrinti veiksmingais teisės aktų vykdymo užtikrinimo mechanizmais, įskaitant, kai reikia, sankcijas, kuriomis būtų skatinamas atsakingas elgesys rinkoje ir, kai tinka, kovojama su neatsakinga ir pernelyg didele spekuliacija.

Birželio 2 d. Komisija pasiūlė Kredito reitingų agentūrų reglamento[11] peržiūrą, kuria siekiama pradėti vykdyti centralizuotą ES kredito reitingų agentūrų priežiūrą, suteikiant Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijai (ESMA) išskirtinius ES registruotų kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimus.

Nors atgrasantis sankcijų poveikis yra būtina bet kurio gerai veikiančio sektoriaus dalis, sankcijos finansų sektoriuje yra daugiausia nesuderintos, todėl nacionalinės priežiūros institucijos laikosi labai skirtingos praktikos. Komisija spręs šį klausimą atidžiai peržiūrėdama esamus sankcijų taikymo įgaliojimus ir taikymą praktikoje. Pirmas Komisijos žingsnis bus pateikti Komunikatą dėl sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje , siekiant skatinti sankcijų konvergenciją įvairioje priežiūros veikloje.

3. Didesnis finansų sektoriaus atsparumas ir stabilumas

Atsparumo ir stabilumo didinimas yra visaapimanti veikla, kuri turi būti vykdoma įvairiomis papildomomis priemonėmis. Atsparumo didinimas prasideda nuo aukštesnių kapitalo standartų ir turi būti suderintas su griežtesnėmis skaidrumo taisyklėmis, sustiprinta priežiūra ir teisės aktų vykdymo užtikrinimu. Tam taip pat būtina labai pagerinti rizikos kultūrą ir įmonės valdymą visuose lygmenyse. Ir galiausiai turi būti įdiegtas visas krizių prevencijos ir valdymo priemonių rinkinys.

Po intensyvaus Finansinio stabilumo tarybos (FSB), G20 ir Bazelio komiteto darbo Komisija pasiūlys Kapitalo poreikių direktyvos[12] (KPD IV) pakeitimus, kad būtų pagerinta bankų turimo kapitalo kokybė ir padidintas kiekis, sudaromi kapitalo rezervai ir užtikrintas kapitalo kaupimas palankiomis ekonominėmis sąlygomis, kad būtų galima juo pasinaudoti susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai. Direktyva taip pat bus sprendžiamas pernelyg didelio pasitikėjimo finansiniais svertais klausimas ir įvedamas veiksmingas likvidumo režimas. Jau minėto teisės akto dėl išvestinių finansinių priemonių pasiūlymu taip pat bus didinamas atsparumas, taikant griežtus reikalavimus pagrindinėms sandorio šalims, kurios vykdo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą.

Pastaroji krizė parodė, kad krizių prevencija turi prasidėti įmonėse, ją vykdant turi dalyvauti daugiau aktyvių ir atsakingų akcininkų ir vadovų ir ji turi būti paremta sustiprintomis vidaus kontrolės sistemomis[13].

Reikalinga išsami krizių valdymo sistema tiems atvejams, kai kiti apsaugos būdai pasirodys nepakankami. Spalio mėn. Komisija paskelbs krizių valdymo veiksmų planą, po kurio bus pateikti teisės aktų pasiūlymai, kad būtų sukurtas išsamus prevencinių ir bankrutuojančių bankų problemų sprendimo priemonių rinkinys. Tai užtikrins, kad valdžios institucijos galėtų suskaidyti bankrutuojančias finansų įstaigas tuo pačiu metu, kiek įmanoma, sumažindamos bankrotų poveikį finansų sistemai, žalą ekonomikai ir viešojo sektoriaus išteklių naudojimą. Komunikatą dėl bankų problemų sprendimo fondų galimybių, siekiant finansuoti bankų skaidymą, Komisija pateikė gegužės 26 d.[14].

Galiausiai Komisija toliau dirbs siekdama pasaulinės konvergencijos, paremtos vienu aukštos kokybės tarptautinių apskaitos standartų rinkiniu, kuris yra esminis elementas siekiant didesnio finansinio stabilumo.

4. Didesnė atsakomybė ir vartotojų apsauga

Viena svarbi pastarojo meto rinkos įvykių pamoka yra ta, kad būtina atkurti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą finansų rinkomis imantis ryžtingų veiksmų prieš tuos, kurie piktnaudžiauja sistema. Reguliavimo sistema privalo teikti teisingas paskatas pernelyg spekuliatyviam ir rizikingam elgesiui pažaboti ir užtikrinti, kad finansinių paslaugų sektorius dirbtų piliečių ir realiosios ekonomikos naudai.

Komisija pasiūlys tinkamas priemones, susijusias su skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais , remdamasi vykdomo detalaus tyrimo išvadomis, kurios suteiks išsamių žinių apie finansų rinkų veikimą, ypač valstybės garantuotų skolų atžvilgiu. Šios priemonės taip pat bus taikomos skolintų vertybinių popierių pardavimui jų neturint (angl. naked short-selling ). Komisija pasiūlys sprendimus, kuriais ES bus suteiktos priemonės koordinuotai reaguoti į tokius įvykius kaip pernelyg spekuliatyvus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rinkos naudojimas. Tai turėtų apimti reguliuotojų įgaliojimus ypatingomis aplinkybėmis (kuriuos ateityje koordinuos Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija).

Padidėjus rinkos stabilumui ir vientisumui, Piktnaudžiavimo rinka direktyva[15] bus peržiūrėta siekiant pritaikyti jos taisykles ne tik reguliuojamoms rinkoms ir į jos taikymo sritį įtraukti išvestines finansines priemones.

Kaip esminį žingsnį siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą, Komisija pasiūlys Indėlių garantijų sistemų direktyvos[16] peržiūrą, remiantis pagal šią direktyvą reikalaujama ataskaita, siekiant užtikrinti tolesnį taisyklių derinimą, kad būtų užtikrinta veiksminga indėlininkų apsauga visoje ES. Tuo pačiu metu bus peržiūrėta Investuotojų kompensavimo sistemų direktyva[17] siekiant padidinti investuotojų apsaugą. Draudimo sektoriuje Baltojoje knygoje dėl draudimo kompensavimo sistemų bus nagrinėjama galimybė įvesti Europos taisykles, kuriomis būtų apsaugoti draudimo liudijimų savininkai, kai bankrutuoja draudimo bendrovė.

Siekiant skatinti vartotojų susidomėjimą prekybos procesu, bus pateikti mažmeninių investicinių produktų paketų teisės aktų pasiūlymai. Reaguodama į Madoffo sukčiavimą, kuris atskleidė būtinybę toliau derinti tam tikrus investuotojams į KIPVPS siūlomos apsaugos lygio aspektus, Komisija taip pat pasiūlys teisės aktų, taikomų KIPVPS depozitoriumų funkcijai, pakeitimus.

4. Išvados ir tolesni veiksmai

Greitas finansinių paslaugų reformos proceso užbaigimas yra esminis tolesnio Europos augimo užtikrinimo ramstis ir esminis fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių pokyčių elementas. Iki kito pavasario Komisija bus pasiūliusi visus reikalingus elementus, kad būtų galima iš esmės pagerinti Europos finansų rinkų reguliavimą ir priežiūrą.

Šių priemonių įgyvendinimas bus kruopščiai suderintas siekiant išvengti Europoje vėl prasidėjusio ekonomikos augimo suvaržymo ir procikliško poveikio. Šiuo tikslu bus atlikti atitinkami poveikio vertinimai. Bus labai svarbu koordinuoti veiksmus su pagrindiniais ES tarptautiniais partneriais, iš kurių kai kurie taip pat vykdo esmines reformas. Tarptautinė teisės aktų, įskaitant apskaitos taisykles, konvergencija padės padidinti pasitikėjimą rinkomis, o skirtumai gali trukdyti ekonomikos atsigavimui. G20 čia turi atlikti pagrindinį vaidmenį.

Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus teikti pirmenybę susitarimams dėl šių reformų priemonių prioritetų, laiko ir įgyvendinimo. Komisija taip pat tikisi, kad finansinių paslaugų sektorius toliau aktyviai ir konstruktyviai prisidės rengiant reformas. Paskutinis teisės aktas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip iki 2011 m. pabaigos, kad iki 2012 m. jį būtų galima įgyvendinti nacionalinėje teisėje.

1 PRIEDAS. VISAS INICIATYVų, KURIAS PRIIMA KOMISIJA, IR KOMISIJOS PASIūLYMų, KURIUOS TVIRTINA TARYBA IR EUROPOS PARLAMENTAS, SąRAšAS SU SVARBIAUSIOMIS DATOMIS

Iniciatyvos | Priimta Komisijos | Politinis susitarimas |

Siūlomos priemonės, dėl kurių vyksta derybos: |

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva | 2009 m. balandis | 2010 m. vasara |

Trečia Kapitalo poreikių direktyvos (KPD3) peržiūra | 2009 m. liepa | 2010 m. vasara |

Priežiūros paketas (Europos sisteminės rizikos valdyba ir Europos priežiūros institucijos) | 2009 m. rugsėjis | 2010 m. vasara |

Komunikatas dėl bankų problemų sprendimo fondų galimybių | 2010 m. gegužė | Nėra duomenų |

Būsimi pasiūlymai: |

KIPVPS – įgyvendinimo priemonės | 2010 m. birželis | 2010 m. birželis |

Kredito reitingų agentūrų reglamento peržiūra (KRA priežiūra ES lygiu) | 2010 m. birželis | Iki 2011 m. pabaigos |

Žalioji knyga dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo | 2010 m. birželis | Iki 2011 m. pabaigos |

Finansinių paslaugų naudotojų grupės sukūrimas | 2010 m. vasara | Nėra duomenų |

Indėlių garantijų sistemos direktyvos peržiūra | 2010 m. liepa | Iki 2011 m. pabaigos |

Baltoji knyga dėl draudimo garantijų sistemų | 2010 m. liepa | Nėra duomenų |

Investuotojų kompensavimo sistemų direktyvos peržiūra | 2010 m. liepa | Iki 2011 m. pabaigos |

Išvestinės finansinės priemonės. Rinkos infrastruktūros teisės aktai | 2010 m. vasara | Iki 2011 m. pabaigos |

Direktyvos dėl finansinių konglomeratų peržiūra | 2010 m. vasara | Iki 2011 m. pabaigos |

Antroji bendroji sektoriaus teisės aktų pakeitimų direktyva siekiant suderinti juos su pasiūlymais dėl priežiūros | 2010 m. vasara | Iki 2010 m. pabaigos |

Vertybinių popierių laikymo ir sandorių teisinio tikrumo direktyva | 2010 m. rugsėjis | Iki 2011 m. pabaigos |

SEPA (Bendra mokėjimų eurais erdvė) reglamentas, kuriame nustatomas perėjimo prie SEPA terminas | 2010 m. rugsėjis | Iki 2011 m. pabaigos |

Komunikatas dėl krizių valdymo sistemos | 2010 m. spalis | Nėra duomenų |

Priemonės, susijusios su skolintų vertybinių popierių pardavimu ir (arba) kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais | 2010 m. spalis | Iki 2011 m. pabaigos |

Galimybės gauti minimalias pagrindines banko paslaugas iniciatyva | 2010 m. spalis / lapkritis | Iki 2011 m. pabaigos |

Komunikatas dėl sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje | 2010 m. gruodis | Nėra duomenų |

Kapitalo poreikių direktyvos (KPD4) peržiūra | 2010 m. gruodis | Iki 2011 m. pabaigos |

Piktnaudžiavimo rinka direktyvos (vertybiniai popieriai) peržiūra | 2010 m. gruodis | Iki 2011 m. pabaigos |

Finansinių priemonių rinkų direktyvos peržiūra | 2011 m. pavasaris. | Iki 2011 m. pabaigos |

KIPVPS – depozitoriumų funkcija | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

Mokumo II direktyvos dėl draudimo įmonių kapitalo reikalavimų įgyvendinimo priemonės | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

Mažmeninių investicinių produktų paketų teisės aktų pasiūlymai | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

Krizių valdymo teisės akto pasiūlymas (įskaitant bankų problemų sprendimo fondus) | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

Draudimo tarpininkavimo direktyvos peržiūra | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

Tolesni Kredito reitingų agentūrų reglamento pakeitimai | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

Įmonių valdymo teisės aktai | 2011 m. pavasaris | Iki 2011 m. pabaigos |

2 priedas. Iki šiol pasiūlytos ir (arba) priimtos priemonės

Iniciatyva | Priimta Komisijos | Statusas |

Mokumo II direktyva (draudimo įmonių kapitalo reikalavimai) | 2007 m. liepa | Priimta 2009 m. gruodį |

Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos ir Finansinio įkaito direktyvos (vertybiniai popieriai) pakeitimai | 2008 m. balandis | Priimta 2009 m. gegužę |

KIPVPS direktyvos išdėstymas nauja redakcija | 2008 m. liepa | Priimta 2009 m. liepą |

Antroji Kapitalo poreikių direktyvos bankams peržiūra – pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklių, didelių pozicijų ribų, priežiūros institucijų kolegijų, likvidumo rizikos valdymo ir kapitalo kokybės pakeitimai. | 2008 m. spalis | Priimta 2009 m. gegužę |

Indėlių garantijų sistemų direktyvos pakeitimas | 2008 m. spalis | Priimta 2009 m. kovą |

Kredito reitingų agentūrų reglamentas | 2008 m. spalis | Priimta 2009 m. rugsėjį |

Komunikatas dėl atlyginimų nustatymo principų | 2009 m. balandis | Kitus žingsnius žr. 2 priede |

Finansinis raštingumas – mokymo internetu programa „Dolceta“, nauji moduliai | Nėra duomenų | Programa pradėta 2010 m. balandį |

Komunikatas dėl mažmeninių investicinių produktų paketų (PRIPS) | 2009 m. balandis | Teisės aktų pasiūlymai rengiami |

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva | 2009 m. balandis | Vyksta bendro sprendimo procedūra |

Trečioji Kapitalo poreikių direktyvos bankams peržiūra – kapitalo poreikiai prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atskleidimas ir atlyginimų nustatymo politika | 2009 m. liepa | Vyksta bendro sprendimo procedūra |

Priežiūros paketas (Europos sisteminės rizikos valdyba ir Europos priežiūros institucijos) | 2009 m. rugsėjis | Vyksta bendro sprendimo procedūra |

Prospektų direktyvos pakeitimai (vertybiniai popieriai) | 2009 m. rugsėjis | Vyksta bendro sprendimo procedūra |

Komunikatas dėl krizių valdymo bankų sektoriuje | 2009 m. spalis | Kitas komunikatas numatomas 2010 m. rudenį, o teisės akto pasiūlymas – 2011 m. pavasarį |

Komunikatas dėl išvestinių finansinių priemonių | 2009 m. liepa ir spalis | Teisės akto pasiūlymas rengiamas |

[1] 1994/19/EB su pakeitimais, padarytais 2009/14/EB.

[2] Direktyva 2006/48/EB.

[3] Reglamentas 1060/2009, OL L 302, 2009 11 17, p. 1.

[4] COM (2009) 3159 ir C (2009) 3177, abu 2009 4 30.

[5] COM (2009) 499 galutinis, 2009 9 23.

[6] Europos bankininkystės institucija (COM (2009) 501 galutinis), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (COM (2009) 502 galutinis), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (COM (2009) 503 galutinis), visų data – 2009 9 23.

[7] COM (2009) 207 galutinis.

[8] COM (2009) 362.

[9] Reglamentas 1060/2009, OL L 302, 2009 11 17, p.1.

[10] Direktyva 2004/39/EB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1) su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2006/31/EB, 2007/44/EB ir 2008/10/EB.

[11] Reglamentas 1060/2009, OL L 302, 2009 11 17, p.1.

[12] Direktyva 2006/48/EB

[13] Šiuo tikslu Komisija kartu su šiuo komunikatu priima Žaliąją knygą dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo ir atlyginimų politikos, pradeda konsultacijas įvairiais įmonių valdymo ir atlyginimų nustatymo klausimais.

[14] COM (2010) 254.

[15] Direktyva 2003/6/EB.

[16] Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/14/EB.

[17] Direktyva 1997/9/EB.