52010DC0285

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.6.2

KOM(2010) 285 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Komisijos rekomendacijos 2009/385/EB (2009 m. rekomendacija dėl direktorių atlyginimų nustatymo), kuria papildomos rekomendacijos 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos, taikymo ES valstybėse narėse ataskaita

{KOM(2010) 284 galutinis}{KOM(2010) 286 galutinis}{SEK(2010) 670}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Komisijos rekomendacijos 2009/385/EB (2009 m. rekomendacija dėl direktorių atlyginimų nustatymo), kuria papildomos rekomendacijos 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos, taikymo ES valstybėse narėse ataskaita (Tekstas svarbus EEE)

1. ATASKAITOS TIKSLAS

Finansų krizė atskleidė rimtų finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros trūkumų. Plačiai sutariama, kad dėl kompensavimo schemų, pagrįstų trumpalaikiu pelnu, deramai neatsižvelgiant į atitinkamą riziką, atsirado paskatų, dėl kurių finansų įstaigos įsitraukė į pernelyg rizikingą veiklą. Taip pat plačiai išreikštas susirūpinimas dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusių vadovų atlyginimų, didėjančios direktorių atlyginimų kintamosios dalies svarbos ir susijusio atlyginimų nustatymo politikos orientavimo į trumpąjį laikotarpį visuose ekonomikos sektoriuose.

Komisijos rekomendacijos dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos (2004/913/EB) ir direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų (2005/162/EB) neišsprendė visų finansų krizės metu išryškėjusių problemų. Visų pirma šiose rekomendacijose nereikalaujama, kad vadovų atlyginimai būtų suderinti su ilgalaikiais bendrovių interesais. Todėl 2008 m. gruodžio 2 d. ECOFIN tarybos išvadose Komisijos prašoma „ atnaujinti savo rekomendaciją, kad būtų remiama efektyvesnė akcininkų vykdoma kontrolė ir būtų skatinama griežčiau susieti atlyginimą ir darbo rezultatus, įskaitant išeinamąsias išmokas („auksinius parašiutus“) “. Todėl 2009 m. balandžio mėn. Komisija priėmė naują rekomendaciją (2009/385/EB) dėl direktorių atlyginimų struktūros ir atlyginimų nustatymo politikos kūrimo proceso ir taikymo bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, kurioje nustatomi nauji principai ir papildomos ankstesnės rekomendacijos.

Tinkama atlyginimų nustatymo politika turėtų būti užtikrinamas atlygis už veiklos rezultatus ir direktoriai turėtų būti skatinami užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį savo bendrovių veiklos tvarumą. Komisijos 2009 m. rekomendacijoje pateikiamos tolesnės gairės siekiant šio tikslo. Ji pagrįsta gerąja tinkamos atlyginimų nustatymo politikos kūrimo patirtimi. Joje didžiausias dėmesys skiriamas tam tikriems direktorių atlyginimų struktūros ir direktorių atlyginimų nustatymo valdymo aspektams, įskaitant akcininkų vykdomą priežiūrą.

Šios ataskaitos tikslas – įvertinti, ar valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad įsigaliotų pagrindiniai 2009 m. rekomendacijos dėl direktorių atlyginimų nustatymo principai. Kartu Komisija teikia ataskaitą, kurioje analizuojamas Rekomendacijos (2009/384/EB) dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos įgyvendinimas. Šioje ataskaitoje taip pat svarstoma, kokių priemonių valstybės narės ėmėsi, kad įsigaliotų kai kurie pagrindiniai 2004 m. rekomendacijos dėl direktorių atlyginimų nustatymo principai, visų pirma principai, susiję su atlyginimų nustatymo politikos ir atskirų direktorių atlyginimų atskleidimu ir akcininkų balsavimu dėl atlyginimų ataskaitos, siekiant išanalizuoti, ar po finansų krizės imtasi tolesnių veiksmų šioje srityje.

Valstybės narės ragintos iki 2009 m. gruodžio 31 d. imtis priemonių, būtinų siekiant skatinti 2009 m. rekomendacijos taikymą, pvz., priimant teisės aktus arba gerosios patirties taisykles, pagrįstas principu „laikykis arba paaiškink“.

Principas „laikykis arba paaiškink“ įmonėms teikia lankstumo. Kai kurios įmonės gali manyti, kad tam tikra rekomendacija nepritaikyta specifinėms jų ypatybėms ir (arba) laikytis tam tikro standarto būtų pernelyg didelė našta arba tai būtų sunku padaryti. Iš šių įmonių nereikalaujama laikytis to standarto, jeigu jos atskleidžia nukrypimus nuo jo ir pateikia paaiškinimą rinkai.

Ši ataskaita pagrįsta valstybių narių atsakymais į Komisijos tarnybų klausimyną, taip pat valstybių narių nacionalinių įmonių valdymo kodeksų ir teisės aktų tyrimu. Šią ataskaitą papildo Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuris pridedamas prie šios ataskaitos ir kuriame pateiktos lentelės, kuriose nurodyta, kaip valstybės narės laikėsi rekomendacijos reikalavimų.

2. PAGRINDINIAI VERTINIMO REZULTATAI

Bent pusę rekomendacijų įgyvendino mažuma valstybių narių[1]. Šiuo metu kai kurios valstybės narės[2] vis dar rengiasi (kai kurias) rekomendacijas įgyvendinti teisės aktais arba įmonių valdymo kodeksu. Daugelis valstybių narių[3] reikalauja arba rekomenduoja, kad kintamoji atlyginimo dalis būtų susieta su veiklos rezultatais ir ja būtų skatinamas ilgalaikis įmonės veiklos tvarumas. Mažuma valstybių narių reikalauja arba rekomenduoja kintamosios atlyginimo dalies išmokėjimo atidėjimą[4] ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą[5], o dauguma rekomenduoja arba reikalauja, kad būtų apribotos išeitinės išmokos[6]. Akcijomis pagrįstas atlyginimas turėtų būti susietas su veiklos rezultatų vertinimo kriterijais daugelyje valstybių narių, bet tik mažuma iš jų[7] reikalauja arba rekomenduoja teisių suteikimo ir nesinaudojimo jomis laikotarpius, kuriems taikomi veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Mažuma valstybių narių[8] ėmėsi veiksmų skatinti akcininkus balsuoti atlyginimų klausimais. Mažuma valstybių narių[9] įgyvendino rekomendacijas, susijusias su atlyginimų nustatymo komitetais.

Pastaruoju metu 2004 m. rekomendacijos nuostatos dėl atskleidimo ir akcininkų balsavimo kur kas labiau įgyvendinamos. Valstybėse narėse taip pat yra tendencija šiuos klausimus reglamentuoti privalomais būdais.

3. REKOMENDACIJOS TAIKYMO VERTINIMAS

Rekomendacijų įgyvendinimas vertinamas pagal sritis. Valstybės narės, kurios įgyvendino (kai kurias) rekomendacijas, dažniausiai jas įtraukė į nacionalinius įmonių valdymo kodeksus. Tam tikros valstybės narės[10] dar rengia teisės aktų pasiūlymus ir (arba) nacionalinių įmonių valdymo kodeksų pakeitimus, kad įtrauktų (kai kurias) rekomendacijas. Valstybių narių pateikta informacija taip pat leidžia manyti, kad kai kurios valstybės narės nematė reikalo įtraukti (visas) rekomendacijas į nacionalinės teisės aktus arba įmonių valdymo kodeksus, nes tose valstybėse narėse nebuvo didelių problemų dėl atlyginimų[11].

3.1. Atlyginimų nustatymo politikos struktūra

Daugelis valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad kintamoji atlyginimo dalis būtų susieta su veiklos rezultatų vertinimo kriterijais. Tačiau ne visose nacionalinėse rekomendacijose ir (arba) teisės aktuose aiškiai numatyta, kad veiklos rezultatų vertinimo kriterijai būtų nustatyti iš anksto ir išmatuojami[12]. Be to, dauguma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad parenkant veiklos rezultatų vertinimo kriterijus būtų skatinamas ilgalaikis įmonės veiklos tvarumas, bet tik mažuma iš jų rekomenduoja arba reikalauja įtraukti nefinansinius veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kurie lemtų kintamąją atlyginimo dalį.

Maždaug pusė valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad įmonės nustatytų kintamosios atlyginimo dalies apribojimus. Tačiau tik keletas valstybių narių aiškiai skatina įmones neišmokėti kintamosios atlyginimo dalies, jei veiklos rezultatai prasti.

Mažuma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad pagrindinės kintamosios atlyginimo dalies išmokėjimas būtų atidėtas, t. y. kad pagrindinė kintamoji atlyginimo dalis būtų suteikiama remiantis daugiamečių veiklos rezultatų vertinimo kriterijais arba kad galutinis pagrindinės kintamosios atlyginimo dalies suteikimas būtų atidėtas keletui metų su sąlyga, kad veiklos rezultatų vertinimo kriterijai būtų vykdomi po laiko. Valstybių narių pateikta informacija rodo, kad viena iš menko įgyvendinimo priežasčių – tai, kad ne visose valstybėse narėse galioja mokėjimo atidėjimo sąvoka[13] ir ji galėjo būti suprasta skirtingai.

Mažuma valstybių narių įgyvendino rekomendaciją dėl lėšų susigrąžinimo susitarimų, t. y. sutartinių susitarimų su direktoriais, kurie leistų įmonei susigrąžinti kintamąją atlyginimo dalį, išmokėtą remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodo klaidingi, arba teisės aktų nuostatos, kuri leistų įmonėms tai padaryti. Šis klausimas teisės aktais reglamentuojamas dažniau nei kiti rekomendacijoje paminėti klausimai. Tam tikros valstybės narės paskelbė pasiūlymus, kuriais šiuo atžvilgiu iš dalies keičiami teisės aktai[14]. Priėmus šiuos pasiūlymus ir kartu atlikus planuojamą įmonių valdymo kodeksų peržiūrą, ši rekomendacija bus įgyvendinta daugelyje valstybių narių.

Kiek tai susiję su išeitinėmis išmokomis, mažuma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad jos neviršytų 2 metų nekintamosios atlyginimo dalies. Tačiau kai kurios valstybės narės leidžia, kad išeitinės išmokos taip pat būtų pagrįstos (vidutine) kintamąja atlyginimo dalimi[15]. Kitos valstybės narės griežtesnės, nes jos rekomenduoja tas išmokas apriboti iki vienerių metų nekintamosios atlyginimo dalies[16]. Dauguma valstybių narių, kurios rekomenduoja arba reikalauja riboti išeitines išmokas, taip pat rekomenduoja arba reikalauja, kad jos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų[17].

3.2. Akcijomis pagrįstas atlyginimas

Daugelyje valstybių narių akcijomis pagrįstas atlyginimas traktuojamas kaip kintamosios atlyginimo dalies forma. Todėl akcijų arba akcijų pasirinkimo sandorių skyrimas dažnai siejamas su veiklos rezultatų vertinimo kriterijais. Tačiau tik tam tikros valstybės narės rekomenduoja arba reikalauja, kad teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo ir akcijų pasirinkimo sandoriais neturi būti naudojamasi panašų laikotarpį. Kai kurios valstybės rekomenduoja arba reikalauja, kad teisių suteikimo laikotarpis būtų nustatytas tik akcijų atveju[18]. Kitos rekomenduoja arba reikalauja riboti tik teisę pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais[19].

Komisija taip pat rekomendavo, kad teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. Tai reiškia, kad skyrus akcijas arba akcijų pasirinkimo sandorius (atsižvelgiant į veiklos rezultatus arba ne) teisė į akcijas arba teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriu suteikiama tik tuomet, jei vykdomi veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Šią rekomendaciją įgyvendino mažuma valstybių narių. Valstybių narių pateikta informacija rodo, kad kai kurios rekomendaciją suprato skirtingai, t. y. kad veiklos rezultatų vertinimo kriterijai turėtų būti taikomi akcijomis pagrįsto atlyginimo skyrimui, o ne teisei pasinaudoti anksčiau suteiktomis akcijomis arba akcijų pasirinkimo sandoriais. Tai galėtų paaiškinti, kodėl ši rekomendacija mažai kur įgyvendinta.

3.3. Informacijos apie direktorių atlyginimų politiką atskleidimas ir akcininkų balsavimas

Dauguma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja taikyti mažiausius informacijos atskleidimo reikalavimus. Daugiausia pateikiami elementų, kurie turėtų būti įtraukti į informaciją apie atlyginimų nustatymo politiką, sąrašai. 2004 m. rekomendacijoje Komisija taip pat rekomendavo taikyti mažiausius informacijos atskleidimo reikalavimus. Dauguma valstybių narių į juos atsižvelgė. 2009 m. rekomendacijoje Komisija rekomendavo papildomus elementus, kurie turėtų būti atskleisti atlyginimų nustatymo politikoje, ir apskritai rekomendavo, kad ši politika būtų aiški ir lengvai suprantama. Mažuma valstybių narių aiškiai rekomenduoja arba reikalauja, kad atskleidžiama informacija apie atlyginimų nustatymo politiką būtų aiški ir lengvai suprantama. Kai kurios valstybės narės taiko kitokį metodą šiam tikslui pasiekti ir nustatė standartinį informacijos atskleidimo šabloną. Taip pat mažuma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja į informaciją apie atlyginimų nustatymo politiką įtraukti visus elementus, kuriuos Komisija rekomendavo 2009 m. rekomendacijoje. Be to, valstybės narės yra linkusios įvesti naujas rekomendacijas arba reikalavimus atlyginimų nustatymo politikoje atskleisti elementus, susijusius su kintamąja atlyginimo dalimi, įskaitant ilgalaikių veiklos rezultatų vertinimo kriterijus ir veiklos rezultatų vertinimą, ir su akcijomis pagrįsto atlyginimo sąlygomis.

Mažumoje valstybių narių galioja rekomendacija arba teisės akto nuostata, kuria skatinama, kad akcininkai balsuotų dėl atlyginimų nustatymo politikos. Šios rekomendacijos ir nuostatos gali būti įvairios formos. Kai kurios valstybės narės rekomenduoja arba reikalauja, kad įmonės labiau lengvintų akcininkų balsavimo sąlygas. Kitos valstybės narės rekomenduoja (kartais pagal prievolę laikytis principo „laikykis arba paaiškink“) akcininkams arba instituciniams investuotojams, kad jie apgalvotai naudotųsi savo teisėmis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad vien tai, kad akcininkai turi teisę balsuoti dėl atlyginimų nustatymo politikos, Komisijos nuomone, nelaikoma akcininkų skatinimu balsuoti dėl atlyginimų nustatymo politikos.

3.4. Atlyginimo komitetas

Kiek tai susiję su atlyginimo komiteto kompetencija ir principingumu, mažuma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje[20]. Tačiau kelios valstybės narės rekomenduoja arba reikalauja, kad visi valdybos, stebėtojų arba konsultantų tarybos arba atlyginimo komiteto nariai apskritai turėtų pakankamą kvalifikaciją, žinias ir (arba) patirtį atsižvelgiant į jų funkcijas. Viena valstybė narė[21] rekomenduoja, kad atlyginimo komitetas galėtų pasinaudoti įgūdžiais, reikalingais savo vaidmeniui atlikti. Tačiau tai taip pat galėtų reikšti, kad atlyginimo komitetas kreipiasi išorės konsultacijų. Kiek tai susiję su išorės konsultantais, mažuma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad atlyginimo komitetas užtikrintų, kad visi jo samdomi konsultantai tuo pačiu metu nebūtų tos įmonės konsultantai. Tačiau dvi valstybės narės[22] rekomenduoja arba reikalauja atskleisti informaciją apie kitas paslaugas, kurias konsultantas teikia tai įmonei. Viena valstybė narė[23] rekomenduoja, kad atlyginimo komitetas, samdydamas konsultantą, užtikrintų, kad nebūtų interesų konflikto dėl kitų įsipareigojimų, kuriuos konsultantas gali turėti. Kiek tai susiję su atlyginimo komiteto narių galimybe nepriklausomai priimti sprendimus, tik kelios valstybės narės aiškiai rekomendavo arba reikalavo, kad vykdydamas savo funkcijas atlyginimo komitetas nepriklausomai priimtų sprendimus ir veiktų principingai. Galima teigti, kad, daugumos valstybių narių nuomone, tai savaime aišku iš rekomendacijos arba reikalavimo, kad dauguma atlyginimo komiteto narių (arba visi) būtų nepriklausomi. Tačiau Komisijos rekomendacijos tikslas buvo stiprinti atlyginimo komiteto narių nepriklausomumą priimant sprendimus po to, kai jie atrenkami pagal taikomus kriterijus (kaip antai nepriklausomumo kriterijus).

Kiek tai susiję su atlyginimo komiteto vaidmeniu, tik kelios valstybės narės rekomenduoja arba reikalauja, kad jis periodiškai peržiūrėtų vykdomųjų direktorių atlyginimų nustatymo politiką, o viena valstybė narė[24] šią užduotį suteikia stebėtojų tarybai. Galima teigti, kad, tam tikrų valstybių narių nuomone, ši užduotis įtraukta į atlyginimo komiteto užduotį siūlyti atlyginimų nustatymo politiką. Kai pagal nacionalinę teisės sistemą rekomenduojama arba reikalaujama, kad atlyginimo komitetas kasmet rengtų atlyginimų nustatymo politiką, natūralu, kad komitetas naudojasi galimybe peržiūrėti ankstesnę politiką prieš siūlydamas ateinančių metų politiką (kuri gali būti identiška). Tačiau Komisijos rekomendacijos tikslas buvo stiprinti esamą atlyginimo komiteto veikimą skatinant aktyviai stebėti ir peržiūrėti atlyginimų nustatymo politiką, kad būtų galima pasiūlyti pakeitimų, tiek sistemoje, pagal kurią ši politika turėtų būti siūloma kasmet, tiek tais atvejais, kai tokio reikalavimo nėra.

Mažuma valstybių narių rekomenduoja arba reikalauja, kad atlyginimo komitetas užtikrintų atlyginimo proporcingumą tarp atskirų vykdomųjų direktorių ir tarp vykdomųjų direktorių ir kitų įmonės darbuotojų. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse rekomenduojama arba reikalaujama užtikrinti atlyginimo proporcingumą tarp grupės įmonių, o tai nėra visiškai tas pats. Kelios valstybės narės rekomenduoja arba reikalauja, kad atlyginimo komitetas teiktų ataskaitą ir dalyvautų kasmetiniame visuotiniame susirinkime. Tačiau kai kurios valstybės narės reikalauja, kad dalyvautų vienas ar daugiau atlyginimo komiteto narių.

4. Su 2004 ir 2005 m. rekomendacijų taikymu susiję pokyčiai

Paskelbus 2007 m. Komisijos tarnybų ataskaitą apie 2004 m. rekomendacijos taikymą, maždaug pusė valstybių narių[25] ėmėsi teisės aktų iniciatyvų[26] dėl direktorių atlyginimų. Kai kurios iš šių iniciatyvų susijusios tik su vienu specifiniu jos aspektu, kaip antai išeitinės išmokos, bet daugelis iniciatyvų susijusios su informacijos apie atlyginimų nustatymo politiką atskleidimu, individualiais atlyginimais ir (arba) akcininkų balsavimu dėl direktorių atlyginimų. Daugelio iš šių valstybių narių nuostatos dėl šių klausimų jau buvo nacionaliniuose įmonių valdymo kodeksuose, ir valstybės narės nusprendė jas sustiprinti ir padaryti privalomas, o kai kurios valstybės narės šias nuostatas nacionalinėse teisės sistemose nustatė priėmusios naujus teisės aktus. Kai kurios valstybės narės dar nebaigė teisės aktų priėmimo proceso[27]. Be teisės aktų iniciatyvų, tam tikros valstybės narės, kurių įmonių valdymo kodekse 2007 m. nebuvo rekomendacijų dėl informacijos apie atlyginimų nustatymo politiką atskleidimo, individualių direktorių atlyginimų ir (arba) akcininkų balsavimo, Komisijos tarnyboms pateikus ataskaitą apie 2004 m. rekomendacijos taikymą, jau įvedė tokias rekomendacijas. Tačiau vis dar yra keletas valstybių narių, kurios to nerekomenduoja ar nereikalauja. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad, kiek tai susiję su informacijos apie atlyginimų nustatymo politiką atskleidimu arba ataskaita, skirtingose valstybėse narėse rekomenduojamas arba reikalaujamas turinys skiriasi. Skirtingose valstybėse narėse taip pat skiriasi ir poveikis, kurį gali turėti patariamasis akcininkų balsavimas.

Kiek tai susiję su 2005 m. rekomendacija dėl nepriklausomų direktorių, kurioje pateikta rekomendacijų dėl atlyginimo komiteto įkūrimo ir vaidmens, keletas valstybių narių nerekomenduoja ar nereikalauja įkurti tokį komitetą ir skirtingose valstybėse narėse, kuriose rekomenduojama arba reikalaujama tokį komitetą turėti, jo užduotys ir veikimas skiriasi.

5. IšVADA

Į 2009 m. rekomendaciją atsižvelgė tam tikros valstybės narės. Dešimt valstybių narių įgyvendino bent pusę rekomendacijų[28]. Tačiau daugumą rekomendacijų įgyvendino mažuma valstybių narių. Šiuo metu kai kurios valstybės narės[29] vis dar rengiasi (kai kurias) rekomendacijas įgyvendinti teisės aktais arba įmonių valdymo kodeksu. Rekomendacijų dėl kintamosios atlyginimo dalies turinys apskritai įgyvendintas didesniu mastu negu rekomendacijų dėl atlyginimo komiteto.

Tačiau pastaruoju metu 2004 m. rekomendacijos nuostatos dėl atskleidimo ir akcininkų balsavimo kur kas geriau įgyvendinamos. Valstybėse narėse taip pat yra tendencija šiuos klausimus reglamentuoti privalomais būdais. Vis dėlto tarp valstybių narių vis dar yra didelių skirtumų, susijusių su atlyginimų ataskaitos arba politikos atskleidimu, atlyginimų ataskaitos turiniu bei išsamumu ir individualių atlyginimų skelbimu. Kiek tai susiję su akcininkų balsavimu, yra skirtumų, susijusių su balsavimo objektu ir tuo, ar balsavimo rezultatas privalomas, ir galima teigti, kad yra skirtumų, susijusių su tolesniais veiksmais, kai patariamojo balsavimo rezultatas neigiamas.

Todėl Komisija ketina apsvarstyti, ar reikėtų tolesnių priemonių šios srities ES veiksmų nuoseklumui ir veiksmingumui gerinti. Dėl to į Komisijos žaliąją knygą dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo įtraukta nemažai klausimų.

[1] Austrija, Belgija, Vokietija, Danija, Lietuva, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija ir JK.

[2] Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Italija, Lenkija ir JK.

[3] Austrija, Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Švedija, Slovėnija, Slovakija ir JK.

[4] Austrija, Belgija, Vokietija, Danija, Lietuva, Italija, Portugalija, Švedija ir Slovėnija.

[5] Austrija, Vokietija, Danija, Suomija, Prancūzija, Lietuva, Nyderlandai, Švedija ir Slovėnija. Tačiau šios srities rekomendacijas ir (arba) teisės aktus numatoma įvesti Kipre, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje ir JK.

[6] Austrija, Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Prancūzija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir JK. Tačiau Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje išeitinės išmokos ribojamos didžiausiu viso metinio atlyginimo, o ne nustatyto atlyginimo (kaip rekomenduojama) vienetų skaičiumi.

[7] Belgija, Danija, Airija, Italija, Lietuva, Portugalija ir JK.

[8] Belgija, Vokietija, Danija, Airija, Lietuva, Nyderlandai, Slovėnija, Slovakija ir JK.

[9] Austrija, Belgija, Vokietija, Danija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija patvirtino tam tikras iš šių rekomendacijų.

[10] Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Italija, Lenkija ir JK.

[11] Be kitų, Estija ir Slovakija.

[12] Tačiau kai kurios valstybės narės teigia, kad jos tai rekomenduoja netiesiogiai.

[13] Kintamosios atlyginimo dalies išmokėjimo atidėjimas reiškia, kad ji suteikiama remiantis daugiamečių veiklos rezultatų vertinimo kriterijais arba kad jos suteikimas atidedamas keletui metų su sąlyga, kad veiklos rezultatų vertinimo kriterijai būtų vykdomi po laiko, ir jis taikomas bent jau piniginei kintamajai atlyginimo daliai. (Kintamosios atlyginimo dalies nuosavybės priemonėmis klausimas nagrinėjamas rekomendacijose dėl akcijomis pagrįsto atlyginimo.)

[14] Be to, kai kurios valstybės narės rengia nacionalinių įmonių valdymo kodeksų peržiūrą, kuria rekomenduos galimybę susigrąžinti kintamąją atlyginimo dalį.

[15] Austrija, Belgija, Vokietija ir Prancūzija.

[16] Airija, Nyderlandai, Slovėnija ir JK.

[17] Tačiau Danija ir Švedija to nerekomenduoja, nes, jų nuomone, tai nesuderinama su išeitinių išmokų kaip minimalios socialinės apsaugos funkcija, jei darbo sutartis nutraukiama nedelsiant.

[18] Prancūzija, Liuksemburgas ir Švedija.

[19] Kipras, Danija, Nyderlandai ir Portugalija.

[20] Kai kurios valstybės narės nurodė, kad joms buvo sunku apibrėžti „patirtį“.

[21] Liuksemburgas.

[22] Airija ir JK. JK nurodė, kad nustatyti teisiškai privalomas nuostatas, skirtas išvengti atlyginimų nustatymo konsultantų interesų konfliktų, prieštarautų reikalavimams, kurie nustatyti kitiems paslaugų teikėjams.

[23] Švedija.

[24] Estija.

[25] Austrija, Belgija, Čekija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija.

[26] Arba kitų privalomų priemonių, kaip antai įtraukimo į biržos sąrašus taisyklės.

[27] Čekija, Estija, Ispanija ir Italija.

[28] Austrija, Belgija, Vokietija, Danija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija ir JK.

[29] Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Italija, Lenkija ir JK.