52010DC0004

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 19.1.2010

KOM(2010) 4 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys

ĮVADAS

Biologinė įvairovė – ekosistemų, rūšių ir genų įvairovė – pasaulio gamtos turtas. Ji yra neatskiriama tvaraus vystymosi dalis, nes teikia tokias gyvybiškai svarbias gėrybes, kaip maistas, ir vykdo tokias funkcijas, kaip anglies sekvestracija ir jūrų bei vandens reguliavimas, kurios padeda užtikrinti ekonominę bei socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę. Kaip ir dėl klimato kaitos, dėl biologinės įvairovės nykimo kyla didžiausias pasaulinio masto pavojus aplinkai, dėl jo patiriami dideli ekonominiai nuostoliai ir mažėja gerovė.

2001 m. ES nusistatė tikslą iki 2010 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą. 2002 m. ji įsipareigojo siekti pasaulinio tikslo – iki 2010 m. gerokai sumažinti pasaulio biologinės įvairovės nykimą. Vėliau imta aktyviau spręsti biologinės įvairovės nykimo klausimą, ir siekdama paspartinti pažangą 2006 m. Komisija priėmė ES biologinės įvairovės veiksmų planą[1].

Tačiau nepaisant pastangų kol kas akivaizdu, kad ES nepasieks užsibrėžto tikslo[2].

2009 m. kovo mėn. vykusiame aplinkos susitikime Taryba paprašė, kad, remiantis tarptautiniais svarstymais dėl pasaulinės biologinės įvairovės vizijos po 2010 m. ir prisidedant prie jų, būtų parengta nauja ES biologinės įvairovės vizija ir iškeltas naujas biologinės įvairovės srities tikslas. Šie tarptautiniai svarstymai – tai atnaujinto strateginio plano, kuris turi būti priimtas iki 2010 m. pabaigos, kad būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencija, dalis.

Pastaraisiais mėnesiais vyko konsultacijos su suinteresuotomis šalimis dėl biologinės įvairovės politikos po 2010 m. kūrimo. Itin svarbus ES lygio įvykis – Komisijos 2009 m. balandžio 26 ir 27 d. Atėnuose surengta aukšto lygio suinteresuotųjų šalių konferencija. Per ją paskelbtame pranešime iš Atėnų pabrėžiama, kad reikia nustatyti tikslą po 2010 m.

Šis komunikatas – pirmasis žingsnis šio tikslo link. Jame pristatomos pasirinktys, kuriomis remiantis būtų kuriama ES viziją ir tikslas po 2010 m. Siekiant sudaryti sąlygas vykdyti tolesnes faktais pagrįstas diskusijas, jame apibrėžiami svarbiausi klausimai ir aptariama, kokių darbų reikia imtis norint nustatyti ir įgyvendinti plačių užmojų ES tikslus. Remdamasi šiomis diskusijomis ir tolesnio darbo, kuriuo siekiama įrodymais pagrįsti, kodėl pasirinktas konkretaus užmojo ES tikslas, rezultatais Komisija iki šių metų pabaigos pristatys ES biologinės įvairovės strategiją.

KODėL REIKIA SAUGOTI BIOLOGINę įVAIROVę?

Europos ir pasaulio biologinės įvairovės būklė ir tendencijos

Keliose patikimose ataskaitose[3] patvirtinama, kad pasaulio biologinei įvairovei ir toliau gresia rimtas pavojus – biologinė įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei įprastinėmis sąlygomis. Daugiau nei trečdaliui vertintų rūšių gresia išnykimas, o per paskutinius 50 metų pablogėjo apie 60 % Žemės ekosistemų būklė, ir tai daro įtaką nuo jų priklausančioms ekosistemų funkcijoms. Pavojus kyla ir jūrų biologinei įvairovei, o apie 90 % planetos biomasės yra vandenynuose. Didžiausią neigiamą poveikį biologinei įvairovei daro dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, pernelyg intensyvaus žemės naudojimo, aplinkos netausojančios praktikos (pvz., žuvininkystės išteklių pereikvojimo), invazinių rūšių, vandenynų rūgštingumo, užterštumo ir vis didesnį poveikį turinčios klimato kaitos nykstančios, irstančios ir prastėjančios buveinės. Šiuo metu augantis gyventojų skaičius ir didėjantis vartojimas vienam gyventojui, taip pat nepakankamai išvystytos rinkos struktūros ir institucijos, kurios padėtų geriausiai paskirstyti gamtos išteklius, lemia biologinės įvairovės nykimą, nes ištekliai išeikvojami greičiau, nei gali pasipildyti.

Vis aiškiau matyti, kad daugelis ekosistemų tuoj pasieks arba jau pasiekė ribą, kurią peržengus kelio atgal nebėra[4]. Kaip pasaulio temperatūrai pakilus 2 ºC, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūra, iškiltų pražūtingas klimato kaitos pavojus, taip ir nykstanti biologinė įvairovė, jei būtų viršytos tam tikros ribos, turėtų rimtų pasekmių planetos funkcionavimui. Šias ribas dar reikia nustatyti, bet mokslo bendruomenei jau aišku, kad dėl šiuo metu sparčiai nykstančios biologinės įvairovės kyla pavojus būsimai ES ir viso pasaulio piliečių gerovei.

Europoje atlikti rūšių ir buveinių apsaugos vertinimai rodo, kad, nepaisant tam tikrų laimėjimų, bendra padėtis ir toliau blogėja. Atlikus pirmąjį plataus masto Europos pažeidžiamiausių buveinių ir rūšių, saugomų pagal Buveinių direktyvą, vertinimą paaiškėjo, kad remiantis Direktyvos reikalavimais tik 17 % iš jų apsaugos būklė yra gera. Didžiausia grėsmė kyla pievų, pelkių, upių žiočių ir pakrančių buveinėms[5]. Nerimą kelia ir sparčiai nykstanti jūrų biologinė įvairovė. ES ekosistemų funkcijų srityje yra įrodymų, kad, pavyzdžiui, anglies dioksido saugojimo tam tikruose ariamosios žemės dirvožemiuose, kurie itin priklausomi nuo biologinės įvairovės, geba mažėja[6]. Siekiant išlaikyti ir pagerinti ekosistemas, kurios vykdo visai visuomenei naudingas ekosistemų funkcijas, reikalingos tinkamos žemės ir jūrų valdymo formos. Sunykus pakrančių pelkėms, gali sunykti ir svarbios jūrų ir pakrančių ekosistemų, tarp jų – druskingų pelkių, funkcijos.

Biologinės įvairovės nykimo pasekmės

Biologinė įvairovė yra ne tik vertybė savaime, bet ir vykdo vertingas ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, aprūpina maistu ir vandeniu, natūraliai apsaugo nuo potvynių bei audrų ir reguliuoja klimatą.

Biologinės įvairovės nykimo poveikis aplinkai įvairus – nuo mikrolygmens pokyčių iki visiško ekosistemų ir funkcijų suardymo, o tai ateityje galėtų turėti įtakos mūsų gerovei. Nors biologinės įvairovės vaidmuo užtikrinant ekosistemų veikimą nėra visiškai suprastas, moksliškai įrodyta, kad didele rūšių įvairove pasižyminčios ekosistemos yra produktyvesnės, stabilesnės ir atsparesnės, jas mažiau pažeidžia išorinis neigiamas poveikis ir jos prisideda prie geresnio visų ekosistemų funkcionalumo[7]. Kadangi gamta yra ir veiksmingiausias klimato reguliatorius, ir didžiausias anglies dioksido absorbentas, dėl biologinės įvairovės nykimo kyla pavojus įgyvendinant kovos su klimato kaita tikslus. Stiprios ir atsparios ekosistemos teikia garantijų, kad būsime apsaugoti nuo klimato kaitos, natūraliai sušvelnindamos jos padarinius bei padėdamos prie jų prisitaikyti.[8]

Su biologinės įvairovės nykimu ir ekosistemų būklės blogėjimu siejamos ir ekonominės išlaidos, kurios dar visai neseniai daugiausia likdavo nepastebėtos. Apskaičiuota, kad dėl ekosistemų funkcijų nykimo kasmet netenkama maždaug 50 mlrd. EUR, o iki 2050 m. bendra tokių nuostolių suma sudarys maždaug 7 % BVP[9]. Biologinė įvairovė ne tik pati savaime vertinga – ji yra ekosistemų funkcijų šaltinis, reikšmingai tarnaujantis ekonomikai, tačiau rinkose jos vaidmuo dažnai nepripažįstamas. Todėl labai svarbu atlikti tinkamą ekosistemų funkcijų vertinimą. Tai – viena iš svarbiausių išankstinių tarptautinio tyrimo „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. TEEB) išvadų[10].

Be to, kadangi daugelis biologinės įvairovės funkcijų yra tokios pačios kaip ir naudojant žmogaus sukurtus technologinius sprendimus gaunamos paslaugos, bet dažnai gerokai pigesnės, saugant ir atkuriant biologinę įvairovę sudaromos tam tikros ekonomiškai naudingos sąlygos švelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti[11]. Gamtos ištekliai naudojami įvairių sričių ekonominėje veikloje, todėl atkūrus jų būklę ir pradėjus juos daugiau naudoti galėtų padidėti produktyvumas arba, pasinaudojus ekologinėmis inovacijomis, būtų sukurti nauji ekonomikos augimo šaltiniai.

Galiausiai biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijos yra itin svarbios žmonių gerovei. Jos padeda užtikrinti milijonų viso pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltinį, yra būtinos siekiant sumažinti skurdą ir įgyvendinti tūkstantmečio plėtros tikslus. Be to, biologinė įvairovė – tai maisto ištekliai. Būtent genetinė įvairovė padeda apsaugoti derlių nuo kenkėjų bei ligų ir sušvelninti klimato kaitą, o kartu padeda užtikrinti aprūpinimą maistu. ES sumažėjus ūkininkavimo veiklos, darančios teigiamą poveikį biologinei įvairovei, gyvybingumui kaimo vietovėse sunyko kai kurios itin svarbios ekosistemų funkcijos ir prarasta derlinga žemės ūkio paskirties žemė, o žemės apleidimo ekonominius ir socialinius nuostolius visų pirma patiria kaimo bendruomenės. Jūrų aplinkos srityje panašioje padėtyje yra ir kai kurios žvejų bendruomenės, kurios stipriai jaučia žuvų išteklių išeikvojimo pasekmes. Jei ekosistemos ir toliau nyks, šioms darbo vietoms iškils pavojus. Pakrančių ekosistemos padeda sumažinti pakrančių bendruomenių pažeidžiamumą dėl ekstremalių klimato sąlygų, sušvelninti pakrančių eroziją, teikia sveikas buveines žuvų ištekliams ir pasižymi didelėmis anglies dioksido saugojimo galimybėmis.

Dabartinės politikos laimėjimai ir trūkumai

Biologinė įvairovė – viena svarbiausių prioritetinių ES aplinkosaugos sričių, o šios srities tikslai įtraukti į ES tvaraus vystymosi strategiją. ES 2010 m. tikslas buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs 2006 m. parengti Biologinės įvairovės veiksmų planą ir padidinti pastangas, kad būtų visiškai įgyvendinta ES Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva, kurios sudaro gamtos apsaugos srityje galiojančių ES teisės aktų pagrindą. Sėkmingas projektas – ES „Natura 2000“ tinklas, kuris apima 17 % ES teritorijos ir yra didžiausias saugomų teritorijų tinklas pasaulyje. Ekosisteminiu metodu grindžiama Vandens pagrindų direktyva[12] ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva[13], kuriomis, atsižvelgiant į bendrą neigiamą poveikį, siekiama geros ekosistemų būklės. Naudingų rezultatų sulaukta ir toliau bus gaunama įgyvendinant teisės aktus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas tam tikrų teršalų kiekio mažinimui, ir kitus biologinei įvairovei palankius teisės aktus, dedant pastangas, kad kitose politikos srityse, tokiose kaip 2002 m. reformuota bendroji žuvininkystės politika, didesnis dėmesys būtų skiriamas biologinės įvairovės problemoms, ir įvairiose ES politikos srityse, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką, sudarant geresnes finansines galimybes skatinti biologinę įvairovę.

Be to, dedamos pastangos, kad tiek ES, tiek už jos ribų būtų sumažintas gamybos ir vartojimo poveikis biologinei įvairovei. Pavyzdžiui, įgyvendinant Tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą siekiama pasinaudoti vidaus rinkos jėgomis, o Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų planu ir siūlomu reglamentu, kuriame būtų nustatyti įpareigojimai operatoriams, tiekiantiems rinkai medieną ir medienos produktus, siekiama sustabdyti gamtos kapitalo išteklių eroziją.

Tačiau, nepaisant šių laimėjimų, pasiekti ES užsibrėžtą 2010 m. tikslą sutrukdė keletas veiksnių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį įgyvendinant biologinės įvairovės politiką po 2010 m.

Visų pirma, dar nepašalinti visi „Natura 2000“ tinklo įgyvendinimo trūkumai – jo kūrimo darbai sausumoje negalės būti baigti iki 2010 m., o jūroje – iki 2012 m. Paaiškėjo, kad pagal gamtos apsaugos srityje galiojančius ES teisės aktus taikant tikslines priemones galima stabdyti nykstančių rūšių ir buveinių nykimą, tačiau vėluota atlikti šio tinklo įgyvendinimo darbus ir iškilo tam tikrų su įgyvendinimu susijusių problemų, tarp jų – nepakankamos šiai pastangai skirtos lėšos.

Antra, nepašalinti pagrindiniai politikos trūkumai . Visų pirma, reikia toliau vystyti su dirvožemių ir invazinių rūšių klausimais susijusias politikos kryptis, nes jos itin svarbios sprendžiant biologinės įvairovės nykimo problemą. Iki šiol su šiomis sritimis susiję kompleksinės paramos reikalavimai ES lygiu nustatyti pagal bendrąją žemės ūkio politiką. Be to, vykdant dabartinę politiką nepakankamai dėmesio skiriama ekosistemų funkcijoms. Jų nepavyks išlaikyti vien tik biologinės įvairovės apsaugos priemonėmis: gera rūšių ir buveinių apsauga – tai tik viena, nors ir pagrindinė, sudedamoji dalis, o daugelis funkcijų vykdomos ne saugomose teritorijose. Siekdama sumažinti šiuos trūkumus, Komisija parengs pirmąjį ekosistemų funkcijų biofizinių žemėlapių rinkinį, o Europos aplinkos agentūra iki 2010 m. pabaigos užbaigs šiuo metu atliekamą ekosistemų funkcijų audito ir vertinimo darbą.

Be to, nors ES teisės aktai padeda užtikrinti, kad ES lygiu vystant infrastruktūrą ir planuojant teritorijas būtų daromas kuo mažesnis poveikis aplinkai, norint gauti papildomos naudos reikia geresnio koordinavimo, kuris būtų vykdomas vadovaujantis subsidiarumo principu, o 83 % ES teritorijos, kurios neapima „Natura 2000“ tinklas, turi būti vystoma „žalioji infrastruktūra“[14] ir į ją investuojama. Toks požiūris paskatintų kuo labiau atkurti ekosistemas, kad būtų sustiprintas jų atsparumas ir išsaugotos pagrindinės jų funkcijos, tuo pat metu siekiant biologinės įvairovės apsaugos tikslų ir padedant valstybėms narėms prisitaikyti prie klimato kaitos. Komisija skatina ir remia keitimąsi gerąja patirtimi, nes jis sudaro ES „žaliosios infrastruktūros“ strategijos, kuri bus parengta po 2010 m., pagrindą.

Trečia, nors nuo tada, kai buvo nustatytas 2010 m. tikslas, surinkta daug informacijos, dar trūksta daug žinių ir duomenų visuose lygmenyse – valstybių narių, ES ir pasaulio mastu. Dėl biologinės įvairovės sudėtingumo duomenų rinkimo, analizės ir tvirtinimo darbai buvo atlikti neišsamiai, nes biologinės įvairovės negalima supaprastinti iki vieno kintamojo, bet reikia parengti tarpusavyje susijusių rodiklių rinkinį. Be to, valstybių narių ataskaitos pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas buvo teikiamos nevienodai; tokios pat nevienodos buvo ir biologinės įvairovės stebėsenos pastangos.

Šiuo metu darbai intensyvėja – siekiama ES ir pasaulio mastu nustatyti bazinio lygio scenarijų ir susijusius rodiklius. Rengiamas Europos rodiklių rinkinys, kuris, kaip manoma, kartu su Buveinių direktyvai įgyvendinti surinktais duomenimis, gali būti pažangiausias pasaulyje. 2010 m. birželio mėn. Europos aplinkos agentūra baigs rengti pirmąjį ES biologinės įvairovės bazinio lygio scenarijų, pristatys parengtą Europos biologinės įvairovės informacinę sistemą (angl. Biodiversity Information System for Europe, BISE) ir parengs strateginį trūkumų šalinimo planą, kuriame ypatingą dėmesį skirs su ekosistemomis ir ekosistemų funkcijomis susijusiems rodikliams. Jūrų aplinkos srityje trūksta žinių apie daugelį ekosistemų ir buveinių, aprašytos ne visos rūšys, o žinios apie jūrų genetinius išteklius dar tik pradedamos kaupti. Jūrų strategijos pagrindų direktyva padės geriau įvertinti ir stebėti pakrančių ir jūrų ekosistemų pokyčius, įskaitant pokyčius, atsiradusius dėl klimato kaitos ir poveikio biologinei įvairovei, o ją įgyvendinti turėtų padėti tokios pastangos, kaip Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo (angl. EMODNET) ir Jūrų erdvės planavimo iniciatyvos.

ES remia pasaulinio masto pastangas sukurti Tarpvyriausybinę biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformą (angl. Intergovernmental Platform on Biodiversity and Ecosystem Services, IPBES), kuri, kaip tikimasi, sulauks tokio pat pasisekimo, kokio sulaukė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change , IPCC). Ši platforma turėtų padėti pasiekti bendrą sutarimą, nes ji padėtų patvirtinti turimus mokslinius įrodymus, ir populiarinti biologinės įvairovės bei ekosistemų funkcijų klausimus bei juos integruoti į politikos formavimo procesus, taip siekiant užtikrinti ilgalaikę žmonių gerovę. Tikimasi, kad sprendimas dėl Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformos sukūrimo bus priimtas 2010 m. pavasarį.

Ketvirta, biologinės įvairovės problemos turi būti geriau integruotos į kitas politikos sritis. Biologinės įvairovės raida – teigiamas rodiklis, rodantis, kad žmonių veikla ir visuomenė nekenkia aplinkai. Paaiškėjo, kad sprendžiant problemas kitose politikos srityse imamasi veiksmų, kurie kartais nedera su biologinės įvairovės srities tikslais ir netgi turi neigiamą poveikį. Dažnai nepastebima atsparių ekosistemų teikiama nauda. Reikia įdėti daugiau pastangų siekiant, kad kiti sektoriai įsipareigotų sistemingai spręsti biologinės įvairovės problemas, remdamiesi aiškiais rodikliais, kurie padėtų įvertinti daromą pažangą. Biologinės įvairovės politika ir kitos politikos sritys turi derėti tarpusavyje ir stiprinti viena kitą.

Siekiant 2012 m. sukurti ekologiškai tvarią politiką, grindžiamą mokslinėmis rekomendacijomis ir padedančią veiksmingai mažinti perteklinius pajėgumus, itin svarbu spręsti Žaliojoje knygoje, skirtoje bendrosios žuvininkystės politikos reformai, įvardytas problemas. Norint plėtoti ekosistemų funkcijas, svarbu stiprinti kaimo plėtros politiką – įgyvendinant žemės ūkio politiką išsaugoti bei skatinti didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškų ūkio praktiką. Be to, siekiant prisidėti prie biologinės įvairovės srities tikslų įgyvendinimo visuose ES regionuose, bus svarbu kuo geriau pasinaudoti struktūriniais fondais, kurie sudaro sąlygas skirtingoms Bendrijos veiklos sritims labiau papildyti vienai kitą bei stiprina jų sąveiką, ir kitais bendro finansavimo mechanizmais.

Tolesnė integracija – vienas iš išorės politikos ir kitų glaudžiai su biologine įvairove susijusių politikos krypčių prioritetų. Reikia ne tik dėti daugiau pastangų, kad ES ir pasaulio mastu būtų sumažintas neigiamas šių politikos krypčių poveikis biologinei įvairovei[15], bet ir geriau suprasti biologinės įvairovės nykimo pasekmes ilgalaikiam pagal šias politikos kryptis vykdomos veiklos tvarumui ir ekonominę naudą, kurią šiai veiklai gali teikti sveikos ekosistemos. Didesnis sąmoningumas labai svarbus ir besivystančiose šalyse, kurios tiesiogiai jaučia biologinės įvairovės nykimo poveikį.

Penkta, reikia tinkamai įvertinti su ES biologine įvairove susijusio finansavimo poreikius, kartu atsižvelgiant į ekosistemų vykdomas gyvenimo kokybę gerinančias funkcijas. Remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis, Komisija atlieka „Natura 2000“ teritorijų valdymo finansavimo poreikių vertinimą, kad galėtų tiksliai nustatyti šių poreikių svarbą ir pasiskirstymą. Pradiniais duomenimis, patenkinama tik 20 % visų ES saugomų teritorijų valdymui reikalingų finansavimo poreikių. Todėl valstybės narės galėtų sistemingiau pasinaudoti kaimo plėtros finansavimo, skirto žemės ūkio ir aplinkos priemonėms, siūlomomis galimybėmis, įskaitant tas valstybes nares, kuriose turtinga biologine įvairove pasižyminčios didelės gamtinės vertės žemės naudmenos užima dideles teritorijas.

Galiausiai, ES ir pasaulio mastu turėtų būti aptartas teisingumo klausimas. Kadangi biologinė įvairovė nevienodai pasiskirsčiusi ir skirtinguose regionuose ji skiriasi, šios problemos sprendimo našta taip pat pasiskirsčiusi nevienodai. Todėl reikia įvairių politikos priemonių komplekto, kuriame teisės aktai būtų derinami su rinkos priemonėmis. Be svarbių „teršėjas moka“ ir „visų išlaidų susigrąžinimo“ principų, kurie jau įtraukti į aplinkosaugos teisės aktus, vadovaujantis teisingumo principu, išmokas už ekosistemų funkcijas kaip atlygį tiems, kurių žemė vykdo šias funkcijas, mokėtų šiomis funkcijomis besinaudojantieji.

Pasaulio mastu ES įsipareigojusi 2010 m. pasiekti sėkmingų rezultatų pagal JT Biologinės įvairovės konvenciją vykstančiose derybose dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo dalijimosi tų teikiama nauda. Ji taip pat įsipareigojusi sėkmingai baigti derybas dėl išmetamųjų teršalų, kuriuos sukelia miškų naikinimas ir alinimas, kiekio mažinimo ir pasiekti, kad apsaugos klausimas būtų pripažintas vienu iš svarbiausių pirmųjų žingsnių siekiant plačiau vertinti ekosistemų funkcijas ir atlyginti už jas. Reikėtų tirti ir plėsti permakultūrą, kuri, kaip tikimasi, gali būti veiksminga biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo priemonė. Be to, reikia, kad ES išsamiai įvertintų, kokį poveikį jos vartojimo modeliai turi už ES ribų esančiai biologinei įvairovei.

ES BIOLOGINėS įVAIROVėS SRITIES TIKSLO IR VIZIJOS PO 2010 M. PASIRINKTYS

Kuriant 2050 m. viziją

Suinteresuotosios šalys plačiai sutaria, kokia iš esmės turėtų būti naujoji ES ilgalaikė biologinės įvairovės vizija. Vizija turėtų apimti aiškų laikotarpį (iki 2050 m.), ji turėtų atspindėti biologinės įvairovės krizės aktualumą, vidinę ir apčiuopiamą biologinės įvairovės vertę ir jos funkcijų svarbą. Ji turėtų būti suprantama bei priimtina visuomenei ir taikoma ES ir pasaulio mastu.

Todėl kuriant 2050 m. ES viziją galėtų būti pasinaudota toliau pateiktais elementais, kuriais būtų grindžiamas pagrindinis ateityje užsibrėžtinas tikslas ir kurie padėtų viziją paversti tikrove:

Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos – pasaulio gamtos turtas – saugomos, vertinamos ir kiek įmanoma atkuriamos kaip savaiminė vertybė, kad jos ir toliau galėtų prisidėti prie ekonominio klestėjimo ir žmonių gerovės ir padėti išvengti pražūtingų pokyčių, susijusių su biologinės įvairovės nykimu.

Šiuo metu vyksta pasaulinio masto diskusijos dėl 2020 m. tikslo. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad turėtų būti nustatytas ES tikslas, o toliau išdėstytose pasirinktyse 2020 m. terminas nustatytas kaip nekeičiamas kintamasis dydis, kuris padėtų užtikrinti ES tikslo svarbą tarptautinėse derybose. Be to, reikia mažiausiai dešimties metų norint suformuoti, įgyvendinti ir įvertinti veiksmus biologinės įvairovės srityje, kurioje rezultatų dažnai tenka ilgai laukti ir jie būna labai įvairūs, taip pat norint padaryti išmatuojamą ir realistišką pažangą. Atsižvelgiant į 2020 m. terminą įgyvendinamos ir kitos glaudžiai su biologinė įvairovės politika susijusios politikos kryptys.

Nustačius 2020 m. pagrindinį tikslą turėtų būti veiksmingai užtikrinta pažanga siekiant, kad vizija taptų tikrove. Jis turėtų būti išmatuojamas, pasiekiamas ir ekonomiškai veiksmingas, taip pat turėtų padėti vykdyti ES tarptautinius, su biologine įvairove susijusius įsipareigojimus.

Kai kurių iš šių kriterijų tarpusavio ryšys – atvirkštinis. Pavyzdžiui, didesnė tikimybė pasiekti mažą tikslą, bet tuomet mažesnė tikimybė išvengti biologinės įvairovės nykimo kritinių ribų. Reikia apsvarstyti visus šiuos veiksnius, kad būtų galima įvertinti, ar siūlomos pasirinktys apskritai tinkamos, ir apsispręsti dėl geriausio tikslo.

Užmojo mastas

Toliau didėjančia tvarka pateiktos keturios 2020 m. pagrindinio tikslo įgyvendinimo skirtingo užmojo pasirinktys:

1 pasirinktis. Iki 2020 m. labai sumažinti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimo greitį.

2 pasirinktis. Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą.

3 pasirinktis. Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ir kiek įmanoma jas atkurti.

4 pasirinktis. Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą, kiek įmanoma jas atkurti ir padidinti ES indėlį į kovą su biologinės įvairovės nykimu visame pasaulyje.

Su šiomis keturiomis skirtingo užmojo pasirinktimis susijusi nauda bei išlaidos bus skirtingos, o joms įgyvendinti reikės daugiau ar mažiau griežtų polinių veiksmų ir priemonių. Jos grindžiamos bendru politiniu bazinio lygio scenarijumi, kuris apima turimus ES gamtos apsaugos ir kitus su biologine įvairove susijusius teisės aktus, taip pat kitų susijusių politikos sričių, visų pirma klimato ir energijos, dabartinės bendrosios žemės ūkio politikos sričių ir bendrosios žuvininkystės politikos reformos, teisės aktus. Pirmiausia reikėtų stengtis pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios padėtų sėkmingai siekti biologinės įvairovės politikos tikslų, o kartu ekonomiškai veiksmingai švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti. Kadangi šalinant tam tikrus su ES biologine įvairove susijusius sunkumus reikalingas ir tarptautinis bendradarbiavimas, taip pat bus svarbu vykdyti esamus tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma prisiimtus pagal tokius daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, kaip Migruojančių rūšių konvencija, Konvencija dėl pelkių (Ramsaro konvencija) ir Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo, ir imtis tolesnių veiksmų, kad tarptautiniu lygiu būtų nustatytos saugomos jūrų teritorijos.

Visų keturių pasirinkčių atveju reikia nustatyti mokslinį Europos biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų bazinio lygio scenarijų . Tai itin svarbu, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą. Bazinio lygio scenarijus nebus vienas skaičius, bet jis bus grindžiamas dabartine pagrindinių biologinės įvairovės aspektų – rūšių ir buveinių apsaugos, ekosistemų ir svarbiausių ekosistemų funkcijų – būkle. Siekio sustabdyti biologinės įvairovės nykimą taip pat nereikia interpretuoti pažodžiui – jis reiškia siekį pagrindinių aspektų būklę išlaikyti virš bazinio lygio. Turima pakankamai žinių, kad būtų galima nustatyti aiškų ir patikimą bazinio lygio scenarijų, bet būtina dirbti toliau, kad šios žinios taptų konkrečiais ir išmatuojamais rodikliais, kuriais būtų reaguojama į politinius siekius.

Reikalingi ir intensyvesni moksliniai tyrimai , kurie padėtų užpildyti žinių spragas. Tokios spragos susijusios su biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų ekonomika, daromai pažangai išmatuoti reikalingų rodiklių kūrimu bei derinimu ir poreikiu nustatyti, koks yra ribinis neigiamas poveikis, kuriam biologinė įvairovė galėtų pasipriešinti prieš pradėdama negrįžtamai nykti, o padariniai taptų katastrofiški. Jei 2010 m. butų sukurta Tarpvyriausybinė biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platforma, ji labai prisidėtų prie šių pastangų, tačiau būtina imtis veiksmų ir ES lygiu. Sprendžiant visus šiuos klausimus reikia imtis intensyvesnių veiksmų ir baigti šiuo metu atliekamą darbą.

Galiausiai, nors apsauga turi likti pagrindiniu ES biologinės įvairovės politikos ramsčiu, nustatant bet kokį naują tikslą reikia atsižvelgti į tai, kokį vaidmenį vaidina ekosistemos ir ekosistemų funkcijos. Dabartinėje politikoje ekosistemų funkcijų svarba jau pripažįstama, pavyzdžiui, didelis dėmesys joms skiriamas Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, kuri yra ES integruotos jūrų politikos dalis[16], bet dar nepakankamai sukurta konkrečių priemonių. Svarbu nustatyti ir įvertinti pagrindines ekosistemų funkcijas ir į jas atsižvelgti nustatant būsimą tikslą. Tai, kiek į jas bus atsižvelgta, priklausys nuo nustatyto tikslo užmojo, pradedant nuo išsaugojimo iki visapusiško atkūrimo.

(1 pasirinktis) Iki 2020 m. labai sumažinti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimo greitį

Ši pasirinktis reikštų politinį pripažinimą, kad artimoje ateityje ES biologinės įvairovės nykimo sustabdyti neįmanoma, todėl nustatomas mažesnio užmojo tikslas iki 2020 m. „labai sumažinti“ biologinės įvairovės nykimo tempą. Šios pasirinkties atveju biologinės įvairovės nykimą būtų siekiama sulėtinti, bet ne sustabdyti. Tai reiškia, kad biologinės įvairovės būklė nebūtinai turėtų būti geresnė nei nustatyta pagal bazinio lygio scenarijų. Nustačius ilgesnį laikotarpį daugiau laiko būtų skirta jau įgyvendintos arba įgyvendinamos veiklos rezultatams gauti, todėl laimėjimai būtų akivaizdesni. Nuo tada, kai buvo nustatytas 2010 m. tikslas, atsiradusios naujos žinios ir pokyčiai galėtų būti įtraukti į tikslui pasiekti skirtas priemones.

(2 pasirinktis) Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą

Šios pasirinkties atveju būtų siekiama dabartinio tikslo, bet jo pasiekimas būtų atidėtas vėlesniam laikui. Kaip ir 1 pasirinkties atveju, daugiau laiko būtų skirta jau įgyvendintos arba įgyvendinamos veiklos rezultatams gauti ir pasinaudoti naujomis žiniomis bei pokyčiais. Siekis atitiktų 2010 m. tikslą – sustabdyti ES biologinės įvairovės, taip pat ekosistemų funkcijų nykimą. Pasiekus šį tikslą būtų atkurtos kai kurios ekosistemos ir nuo jų priklausančios funkcijos.

(3 pasirinktis) Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ir kiek įmanoma jas atkurti

Šios pasirinkties atveju būtų siekiama esamo su biologine įvairove susijusio tikslo, o jo įgyvendinimo laikas būtų pratęstas iki 2020 m. Tuo pat metu būtų išplėsta veiklos sritis siekiant užtikrinti, kad ES biologinė įvairovė vykdytų pakankamai svarbiausių ekosistemų funkcijų, ir reikėtų atkurti reikalingų funkcijų neteikiančias ekosistemas. Iki 2010 m. pabaigos bus parengtas pirmasis ES reikšmės ekosistemų funkcijų sąrašas ir jų žemėlapis, kurie taip pat padės nustatyti, kokio masto išlaikymo ir atkūrimo pastangų reikia šiam tikslui pasiekti.

Remiantis reikalavimu pasiekti Buveinių direktyvoje apibrėžtą gerą rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę, galėtų būti nustatyti atkūrimo tikslai. Vienu iš atskaitos taškų galėtų būti naujausioje pagal Buveinių direktyvą paskelbtoje ataskaitoje įvertinta dabartinė rūšių ir buveinių būklė.

Ši pasirinktis reiškia, kad pripažįstama moksliškai pagrįsta būtinybė sustabdyti tolesnį biologinės įvairovės nykimą ir atsižvelgiama į ES strateginės svarbos ekosistemų reikšmę.

(4 pasirinktis) Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą, kiek įmanoma jas atkurti ir padidinti ES indėlį į kovą su biologinės įvairovės nykimu visame pasaulyje

Ši pasirinktis, palyginti su 3 pasirinktimi, apima platesnius siekius – ji reiškia pripažinimą, kad ES suinteresuota imtis veiksmų ir spręsti biologinės įvairovės nykimo problemą ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų. Pripažįstant, kad daugiausia pasaulio biologinės įvairovės yra už ES ribų, neužtenka biologinės įvairovės nykimo klausimą spręsti vien tik ES viduje norint, kad pasaulio mastu būtų išvengta skaudžių nuolatinio nykimo pasekmių. Šios pasirinkties atveju reikėtų sustiprinti ES veiksmus, kuriais siekiama spręsti pasaulio biologinės įvairovės krizės klausimą.

Šiuo atveju gali reikėti imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama ir toliau mažinti ES vartojimo poveikį kitų pasaulio šalių biologinei įvairovei ir didinti pastangas apsaugoti kitų šalių biologinę įvairovę, be kita ko, pasinaudojant specialiomis priemonėmis.

TOLESNI VEIKSMAI

Nustatyti viziją ir tikslus po 2010 m. nėra galutinis tikslas. Tai proceso, kuriuo siekiama parengti naują ES biologinės įvairovės strategiją iki dabartiniam tikslui įgyvendinti nustatyto termino pabaigos, pradžia.

Nėra lengvo būdo veiksmingai spręsti biologinės įvairovės nykimo klausimą. Reikia įrodymais pagrįsto, integruoto metodo, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas didžiausiam neigiamam poveikiui, kurį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms daro konkretūs veiksniai – žemės naudojimo paskirties pakeitimas, pernelyg intensyvus žemės naudojimas, invazinės rūšys, užterštumas ir klimato kaita. Siekiant norimų rezultatų reikės sukurti tarpinius tikslus, skirtus kiekvienos rūšies neigiamam poveikiui šalinti, taip pat kiekvienam sektoriui ar ekosistemai, ir atitinkamuose lygmenyse imtis ekonomiškai veiksmingų veiksmų.

Jau dabar aišku, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikės apsvarstyti nešališkus politinius sprendimus. Kitaip tariant, veiksmų reikės imtis ir juos įgyvendinti įvairiais lygmenimis – tarptautiniu, ES, nacionaliniu ir regioniniu. Ir toliau visiškai aktualus lieka ES biologinės įvairovės veiksmų plane išdėstytas požiūris, pagal kurį visi sektoriai turi dalytis įgyvendinimo atsakomybe ir turi būti kuriamos partnerystės su valstybėmis narėmis. Tam bus reikalinga veiksminga valdymo sistema, kuri apimtų visas skirtingų lygmenų suinteresuotąsias šalis.

2010 m. Komisija tęs darbą ir, be kita ko, toliau konsultuosis su suinteresuotomis šalimis, siekdama sukurti duomenų bazę, reikalingą naujai ES politikos sistemai apibrėžti. Taip bus prisidėta ir prie ES strategijos ir tikslų, reikalingų derantis dėl būsimos tarptautinės biologinės įvairovės programos, kūrimo.

[1] COM (2006) 216.

[2] COM (2008) 864.

[3] „Augimas neviršijant ribų“ (angl. Growing within limits ), Netherlands Environmental Assessment Agency , 2009 m. spalio mėn.; „Tūkstantmečio ekosistemų vertinimas“, 2005 m.; Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos raudonoji knyga (angl. IUCN Red List ), 2009 m. lapkričio mėn.

[4] „Saugi žmonijos veiklos erdvė“ (angl. A safe operating space for humanity), Nature, 2009 m. rugsėjo 23 d.

[5] COM (2009) 358.

[6] Turimos informacijos apie dirvožemio ir klimato kaitos tarpusavio ryšį apžvalga (angl. Review of existing information on the interrelations between soil and climate change, CLIMSOIL) http://ec.europa.eu/environment/soil/review_en.htm.

[7] „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcionalumas“ (angl. Biodiversity and ecosystem functionality), Nature , 2007 m. liepos 12 d.

[8] „Patogūs nepatogios tiesos aiškinimo būdai. Ekosistemomis grindžiami kovos su klimato kaita metodai“ (angl. Convenient solutions to an inconvenient truth: ecosystem-based approaches to climate change), Pasaulio bankas, 2009; „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimas. Naujausios klimato kaitos problemos“ (angl. TEEB Climate Issues Update ), 2009 rugsėjo mėn.; „Natūralus problemų sprendimas? Ekosistemų vaidmuo švelninant klimato kaitą“, UNEP, 2009 m. birželio mėn.

[9] COM (2009) 400.

[10] „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimo tarpinė ataskaita“ (angl. TEEB Interim Report ), 2008 m. gegužės mėn. „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimas politikos formuotojams“ ( angl. TEEB for Policy-Makers ), 2009 lapkričio mėn., http://www.teebweb.org.

[11] Pavyzdžiui, investicijos į atogrąžų miškų atkūrimą duoda labai didelį pelną: įprastinės išlaidos sudaro apie 3 500 USD/ha, o, kukliausiais skaičiavimais, iš šių ekosistemų teikiamų viešųjų gėrybių ir vykdomų funkcijų (nuo anglies dioksido saugojimo iki potvynių ir erozijos kontrolės) gautas metinis pelnas sudaro apie 7 000 USD/ha.

[12] Direktyva 2000/60/EB.

[13] Direktyva 2008/56/EB.

[14] „Žalioji infrastruktūra“ – gamtinių teritorijų, įskaitant žemės ūkio paskirties žemę, žaliuosius kelius, pelkes, parkus, miškų draustinius, vietos augalų bendrijas ir jūrų teritorijas, kurios natūraliai reguliuoja audrų srautus, temperatūrą, potvynių riziką ir vandens, oro bei ekosistemų kokybę, jungiamasis tinklas.

[15] ES ekologinis pėdsakas yra 4,7 globalaus ha vienam žmogui, taigi, remiantis ES ekologinio pėdsako rodikliu, jis du kartus didesnis už ES biologinį pajėgumą.

[16] COM (2009) 540 galutinis, 2009 10 15.