11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/29

—

pabrėžia, kad naujos Europos pramonės politikos sėkmė priklauso nuo veiksmingos politikos tokiose srityse kaip ekonomikos sąlygos ir valdymas, konkurencingumas, investicijos ir finansų sektoriaus architektūra, inovacijos ir moksliniai tyrimai, energija ir ištekliai, skaitmeninė darbotvarkė, nauji įgūdžiai ir darbo vietos ir kt.,

—

pabrėžia, kad pertvarkant Europos pramonę įmonėms reikia suteikti didesnį lankstumą rengiant įdarbinimo strategijas mainais už tinkamą pajamas užtikrinančią darbuotojų apsaugą sektoriuose, kuriuose galimi pokyčių padariniai, pasiūlyti pakartotinio įsidarbinimo, persikvalifikavimo galimybes, teikti paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus siekiant užtikrinti dideles darbuotojų įsidarbinimo galimybes, kiek įmanoma sutrumpinti bedarbystės laikotarpį ir įmonėms įgyti naujų gebėjimų, padėsiančių greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Koordinuojant šiuos veiksmus svarbų vaidmenį turi atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos. Be to, šioje srityje reikėtų geriau panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą,

—

reikalauja, kad Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos atliktų aktyvesnį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir siekiant komunikate iškeltų tikslų. Primena, kad Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį plėtojant pramonės politiką ir vystant ekonomiką, kadangi jos veikia vietos lygmeniu ir žino vietos pramonės struktūrą ir įmonių patiriamas problemas,

—

ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžią sudaryti nacionalinio lygmens teritorinius paktus, kad bendradarbiaujant būtų parengtos ir įgyvendinamos nacionalinės reformų programos, taip pat kartu vertinama šioje srityje padaryta pažanga siekiant suderinti politines darbotvarkes ir pastangas ir jas nukreipti į strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir tai, be abejonės, taps rimtu žingsniu į priekį juos įgyvendinant.

Pranešėjas

Patxi LÓPEZ (ES / ESP), Baskų vyriausybės vadovas

Pamatinis dokumentas

Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“

COM(2010) 614 galutinis

1.

palankiai vertina komunikate „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (1) (viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų) nurodytą Europos Komisijos įsipareigojimą sukurti stiprią, konkurencingą ir į tvarų augimą orientuotą Europos pramonę siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą;

2.

pabrėžia, kad naujos Europos pramonės politikos sėkmė priklauso nuo veiksmingos politikos tokiose srityse kaip ekonomikos sąlygos ir valdymas, konkurencingumas, investicijos ir finansų sektoriaus architektūra, inovacijos ir moksliniai tyrimai, energija ir ištekliai, skaitmeninė darbotvarkė, nauji įgūdžiai ir darbo vietos ir kt.;

3.

todėl prašo, kad strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos būtų geriau tarpusavyje integruotos ir koordinuojamos;

4.

apgailestauja, kad minėtos septynios pavyzdinės iniciatyvos buvo pasiūlytos neatsižvelgiant į jų poveikį biudžetui ir su jų įgyvendinimu susijusius poreikius;

5.

pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti veiksmų ES lygmeniu pridėtine verte siekiant įveikti pasaulines problemas ir priartėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų sutelkiant pastangas ir užtikrinant sinergiją koordinuojant įvairių sričių politiką;

6.

pažymi, kad pasaulyje vykstantys struktūriniai pokyčiai parodė, jog yra visiems aktualių problemų ir iššūkių, kurie, esant didesniam atvirumui ir tarpusavio priklausomybei, sparčiai plinta ir turi poveikio valstybėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl reikia įgyvendinti strateginio ir technologinio planavimo priemones, leidžiančias priimti greitus ir suderintus sprendimus;

7.

primena, kad dėl naujų konkurencingumo rodiklių iškilo Europos Sąjungos ekonomikos pasaulyje vaidmens klausimas ir kad reikia suteikti energingą postūmį strategijai „Europa 2020“, kad Europos Sąjungos ekonomika susigražintų savo poziciją, o šiame procese pramonė turi atlikti lemiamą augimo veiksnio vaidmenį;

8.

pritaria darnumo sąvokai, kuri apima ekonominę, socialinę ir aplinkos pusiausvyrą. Aplinkos apsauga ir atkūrimas, energija, veiksmingas išteklių valdymas, su senėjimu ir išlaikomų asmenų priežiūra susiję socialiniai poreikiai turi didelį ekonomikos skatinimo potencialą. Pasaulio mastu konkurencingos pramonės plėtojimas turi derėti su ekonominiu, socialiniu ir aplinkai palankiu vystymusi;

9.

prašo Europos Komisijos daugiau dėmesio skirti nevienodam ES šalių išsivystymo lygiui ir vis dar egzistuojančių skirtumų panaikinimui; pramonės politika šiuo požiūriu yra viena iš priemonių, kurių reikėtų imtis. Valstybių narių, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų pozicija dėl penkių strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų gerokai skiriasi ir jie patiria skirtingo masto krizės poveikį;

10.

pabrėžia, kad pertvarkant Europos pramonę įmonėms reikia suteikti didesnį lankstumą rengiant įdarbinimo strategijas mainais už tinkamą pajamas užtikrinančią darbuotojų apsaugą sektoriuose, kuriuose galimi pokyčių padariniai, pasiūlyti pakartotinio įsidarbinimo, persikvalifikavimo galimybes, teikti paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus siekiant užtikrinti dideles darbuotojų įsidarbinimo galimybes, kiek įmanoma sutrumpinti bedarbystės laikotarpį ir įmonėms įgyti naujų gebėjimų, padėsiančių greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Koordinuojant šiuos veiksmus svarbų vaidmenį turi atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos. Be to, šioje srityje reikėtų geriau panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

11.

reikalauja, kad Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos atliktų aktyvesnį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir siekiant komunikate iškeltų tikslų. Kai kurios vietos ir regionų valdžios institucijos turi plačius įgaliojimus ir daug patirties ekonomikos ir pramonės vystymo srityje, taip pat kitų su konkurencingumu tiesiogiai susijusių sričių politikoje. Būdamos arti sprendimus priimančių institucijų ir pagrindinių ekonominės veiklos vykdytojų, jos gali veiksmingiau valdyti viešąją politiką;

12.

todėl remia teritorinių paktų sudarymą tarp regionų ir valstybių narių, kad būtų prisiimti įsipareigojimai siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Tikslų suderinimas, bendros strategijos ir su pramonės politika susijęs finansavimas turės teigiamo poveikio užtikrinant didesnį ekonomikos augimą;

13.

pripažįsta su regionais ir miestais susijusių vietos ekonomiką skatinančių subjektų (2) vaidmenį suteikiant postūmį pramonei. Jų veikla turi lemiamą reikšmę užtikrinant aktyvesnį įmonių, socialinių partnerių ir piliečių dalyvavimą Europos Sąjungos pramonės politikoje;

14.

prašo Europos Komisijos sudaryti konkretų kiekvieno komunikate numatyto prioriteto įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų lengviau prižiūrėti, kaip įgyvendinama naujoji pramonės politika;

15.

siūlo, kad Europos Komisija, bendradarbiaudama su Regionų komitetu, nustatytų įgyvendinant pramonės politiką padarytos pažangos stebėsenos ir reguliaraus vertinimo procedūrą, kuri padėtų užtikrinti sinergiją ir pasidalyti tam pačiam tikslui skirtus išteklius; todėl prašo numatyti kokybines ir kiekybines pramonės politikos raidos vertinimo priemones, kurios apimtų tokius aspektus kaip darbo vietų kūrimas, konkurencingumas, tvarus vystymasis ar pažanga diegiant inovacijas;

16.

palankiai vertina šia iniciatyva pramonei naujame Europos augimo modelyje suteikiamą pagrindinį vaidmenį, pramonės sektorius yra lemiamas mūsų ekonomikai ir turi didelės įtakos kitai ūkinei veiklai;

17.

pripažįsta, kad pati pramonės sąvoka pakito ir prisitaikė prie ekonomikos etapo, kuriame didelę reikšmę įgijo vadinamoji „išsklaidytoji“ pramonė arba naujoji pramonė, kuriai plėtoti būtinos didelės pridėtinės vertės paslaugos;

18.

atkreipia dėmesį, kad pramonės politika neturi apsiriboti sektorių lygmens požiūriu, ji turi tapti konkurencingumo politika, kurią vykdant būtų laikomasi platesnio aktyvios paramos įmonėms požiūrio, kaip kad reikalauja naujos pramonės permainos;

19.

pabrėžia, kad ES turėtų investuoti į didesnį socialinį ir ekonominį potencialą turinčias sritis ir prašo daugiau dėmesio skirti pažangiam ES ekonomikos, kurios pagrindą sudarytų žinios, vystymui ir strateginėms investicijoms į MTTP, į mokslą ir technologijas orientuotam mokymui, taip pat ir netechnologinėms inovacijoms;

20.

pastebi, kad ES pramonė labai priklauso nuo žaliavų ir energijos išteklių, kurie senka, brangsta ir priklauso nuo tarptautinės politinės padėties;

21.

primena, kad vienu pagrindinių tikslų turėtų būti ekonomikos augimo atsiejimas nuo didesnio išteklių naudojimo;

22.

todėl mano, kad strateginis ES pramonės politikos uždavinys turėtų būti vystyti procesus, kurie leistų veiksmingiau valdyti minėtus išteklius, pakeisti žaliavas, taip pat pradėti plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius;

23.

primena, kad demografiniai pokyčiai bus susiję su naujais vartojimo modeliais. Dėl gyventojų senėjimo išsivysčiusiose šalyse atsiras naujų socialinės paramos poreikių, tačiau kartu atsivers galimybių pramonei ir paslaugoms. Besiplečiantis vidurinysis sluoksnis sparčiai augančios ekonomikos šalyse veikiausiai taps dar vienu galimybių šaltiniu vystymosi ir inovacijų srityse;

24.

pripažįsta sparčiai augančios ekonomikos šalių vaidmenį šiuo metu besiformuojančiame naujame geoekonominiame žemėlapyje. Sparčiai augančios ekonomikos šalims tenka naujas lyderių vaidmuo dėl patrauklių ir sparčiai augančių rinkų ir dėl to, kad jos pritraukia naujus tiesioginių investicijų srautus ir pasižymi didėjančia technologijų bei mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paklausa;

25.

pritaria, kad reikia skubiai atlikti struktūrines reformas atsižvelgiant į vykstančius radikalius verslo aplinkos pokyčius ir pasaulio mastu besiformuojantį naują konkurencingumo modelį, pagal kurį dėl naujų sparčiai augančios ekonomikos šalių išsiveržimo į priekį lemiamą reikšmę įgyja technologija ir su IRT susiję gebėjimai, taip pat perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos;

26.

prašo panaikinti visas įmonių plėtrą varžančias kliūtis ir siūlo ieškoti įmonių bendradarbiavimo ir partnerystės sprendimų ir būdų. Su tarptautine veikla, inovacijomis ar tvarumu susijusių iššūkių negalima spręsti pavieniui ar atsietai;

27.

tvirtina, kad būtina sukurti reikalingas sąlygas, kad įmonės konkrečiose nišose pasiektų efektyvų dydį. Tuomet ES galės veikti daugianacionalinės specializuotos MVĮ. Iš esmės specializacija yra vienas strateginių aspektų, lemsiančių įmonių, kurioms neišvengiamai teks plėtoti sudėtingesnius, dar konkretesniems rinkos segmentams skirtus ir didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas, konkurencingumą;

28.

pabrėžia, kad skubiai reikia formuoti ir stiprinti asmenų gebėjimus ir turint omenyje tai, kad trūksta darbuotojų ateities požiūriu strateginę reikšmę turinčiose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, inžinerijos, sveikatos ar matematikos, sudaryti palankias ir patrauklias sąlygas dirbti žinių pramonėje. Taip pat reikia nuolat atnaujinti darbuotojų gebėjimus, įgūdžius ir žinias ir juos suderinti su naujų sektorių ir naujų technologijų poreikiais. Tai ne tik būtų naudinga pramonei, bet ir padėtų darbą praradusiems darbuotojams greitai prisitaikyti prie naujo sektoriaus ir naujų technologijų;

29.

be to pabrėžia, kad būtina siekti didesnio įvairiapusiškumo ir daugiadiscipliniškumo, kartu dėmesį sutelkti į asmeninius gebėjimus, pavyzdžiui, susijusius su komandiniu darbu arba atvirumu permainoms, kad būtų labiau prisitaikyta prie pramonės sektoriaus poreikių;

30.

mano esant būtina, kad mūsų pramonė išsiugdytų „globalizacijos refleksą“, prisitaikydama prie naujų tarptautinės konkurencijos, kuri pati savaime yra permaininga, aplinkybių. Globalizacija sustiprino konkurenciją, atverdama rinkas naujiems konkurentams, kurie naudojasi naujomis galimybėmis judėti ir gauti informacijos;

31.

atkreipia dėmesį, kad internacionalizacija yra bendras iššūkis visai visuomenei, o ne tik įmonėms. Kad Europos įmonės ryžtingai rinktųsi tarptautinę veiklą ir būtų konkurencingos pasaulio mastu, asmenys, universitetai, mokymo centrai ar mokslo ir technologijų struktūros savo strategiją turėtų susieti su tarptautine kultūra ir matmeniu;

32.

pabrėžia, kad įvyko vertės grandinės susiskaidymas ir išryškėjo kiekvienai teritorijai būdingi konkretūs vietos privalumai, susiję su skirtingomis užduotimis, vykdomomis gaminant tam tikrus produktus arba teikiant paslaugas;

33.

ragina sudaryti daugiau galimybių gauti kreditą ir jį padaryti prieinamesnį, pritaria VMĮ finansavimo forumo įkūrimui ir taip pat pabrėžia, kad bankams ir finansų įstaigoms tenka svarbi užduotis atsakingai ir skaidriai tarpininkauti užtikrinant glaudesnę finansų ekonomikos ir realiosios ekonomikos sąsają;

34.

taip pat prašo veiksmingomis priemonėmis gerinti finansų rinkų veikimą ir tęsti pastangas ES tinkamai reguliuoti finansų rinkas ir tokiu būdu kovoti su spekuliacija ir bankų sistemų pažeidžiamumu siekiant įveikti sisteminę riziką kartu užtikrinant didesnę pusiausvyrą bei stabilumą ir sustiprinant piliečių pasitikėjimą, kad būtų sukurta verslui palanki aplinka;

35.

reikalauja glaudesnio Europos investicinio banko ir Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo siekiant padidinti paramą investicijoms į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei inovacijas vietos ir regionų lygmeniu;

36.

siūlo ES lygmeniu parengti ir įgyvendinti konkurencingumo planą, kuriame būtų apibrėžtas ES pramonės politikos pagrindas;

37.

primena, kad konkurencingumas yra visos visuomenės ir visų plėtojant ekonomiką sąveikaujančių sistemų, o ne tik verslo pasaulio, uždavinys. Konkurencingumas turi poveikio asmenims, universitetams, technologijų centrams, sveikatos paslaugoms ir kt., taip pat visiems gamybos sektoriams ir gamybinei veiklai;

38.

todėl palankiai vertina tai, kad būtų pasirinktas sisteminis požiūris į pramonės politiką, apimantis įvairių su konkurencingumu susijusių sričių politiką, taip pat ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Kad didėtų Europos pramonės veiksmingumas ir našumas, reikia pagerinti ES poziciją transporto, socialinės ir vartotojų apsaugos, finansinio tarpininkavimo, energetikos, aplinkos, taip pat bendrosios rinkos ir prekybos politikos požiūriu ir koordinuoti šiuos aspektus kaip bendrą „konkurencingumo grandinę“;

39.

todėl mano, kad nauja pramonės politika turi skatinti įvairius sektorius apimantį požiūrį. Pastaraisiais metais vis plačiau naudojami įvairūs modeliai, skatinantys įmonių bendradarbiavimą įgyvendinant klasterių ar subklasterių projektus, kurių vienas pagrindinių tikslų – sutelkti ir koordinuoti visas vertės grandinės funkcijas to paties pobūdžio iniciatyvose, t. y. sukurti veiksmingą visą vertės grandinę apimantį pagrindą, kuriuo nebūtų kišamasi į įmonių sprendimus. Be to, dėl tiesioginės klasterių sąsajos su vietove, kurioje jos veikia, nustatant naują pramonės politiką svarbu atsižvelgti į jų akivaizdų regioninį aspektą;

40.

primena, kad augimo atgaivinimas ir darbo vietų kūrimas daugiausia priklausys nuo našumo didinimo ne tik gamybos, bet ypač su įmonėmis susijusių paslaugų sektoriuje;

41.

pabrėžia svarbų MVĮ vaidmenį ES, kur šios įmonės užtikrina du trečdalius darbo vietų pramonės sektoriuje. Todėl Europos Sąjungos viešoji politika turi būti grindžiama principu „pradėk nuo mažo“ (angl. think small first), kad būtų konkrečiai tenkinami MVĮ, kurios daro didžiausią poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, poreikiai. Konkurencingi būsime tik tuomet, jei konkurencingos bus mūsų MVĮ;

42.

todėl, prašo komunikate labiau akcentuoti svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regionų ekonominę veiklą skatinantys subjektai, vietos lygiu teikiantys logistikos paslaugas, lemiančias MVĮ pajėgumą sėkmingai konkuruoti;

43.

rekomenduoja imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas Smulkiojo verslo akto (angl. Small Business Act) taikymas ir pabrėžia, kad atlikus paskutinę šio akto peržiūrą, paraginta pirmenybę teikti būtent sumaniajam reguliavimui ir VMĮ galimybėms gauti finansavimą;

44.

pritaria, kad įmonėms būtina sudaryti sąlygas gauti kuo geresnes paslaugas, nes tai iš esmės lemia jų produktų ir paslaugų kokybę, taigi ir konkurencingumą. Turi būti remiamos priemonės, kurios padėtų sustiprinti paslaugų įmonėms teikėjų pajėgumus ir jų tarpusavio konkurenciją;

45.

pritaria, kad būtų įgyvendinamos priemonės, kurios padėtų plėtoti inovacijas ir supaprastinti įmonių, visų pirma MVĮ, valdymą, sumažinant administracinę ir teisinę naštą, turinčią įtakos įmonių konkurencingumui, ir prisidedant, pavyzdžiui, prie platesnio tinkamumo patikros (angl. fitness checks) vykdymo pramonės politikos srityje, taip pat skatinant šią praktiką dažniau ir plačiau taikyti kitose su pramonės politika susijusiose srityse;

46.

pabrėžia, kad turint omenyje Europos pramonės politikos teritorinio matmens svarbą ir poveikį, jos tikslus reikia priderinti prie skirtingų pradinių sąlygų, kadangi tai turi lemiamą reikšmę subalansuotam ir darniam vystymuisi; ragina užtikrinti būtiną aptariamo komunikato ir gairių, išdėstytų komunikatuose „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (3) ir „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (4) dermę;

47.

pritaria, kad reikia toliau siekti pažangios specializacijos, kad būtų skatinamas pramonės struktūrų konkurencingumas, ir teigia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turi suteikti postūmį savo inovacijų nišoms. Pažangi specializacija įkūnija pramonės politikai skirto komunikato ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ sąsają;

48.

mano, kad būtina suteikti postūmį priemonių, skirtų remti klasterius Europos Sąjungoje, integravimui, pasirenkant bendrą į augimą ir konkurencingumą orientuotą požiūrį, kuris skatintų ne tik keistis patirtimi, bet ir vykdyti konkrečius bendrus ir bendradarbiavimo projektus. Europos Sąjunga šiuo atveju yra išskirtinė terpė, leidžianti plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėtų kurti pasaulinio lygmens klasterius;

49.

atkreipia dėmesį, jog būtina tęsti ES lygmens strateginius projektus, skirtus konkretiems aspektams ir turinčius didelį sverto poveikį technologijų perdavimo ir sinergijos sukūrimo požiūriu, pavyzdžiui, pramoniniu būdu gaminamų „ekologiškų automobilių“, „energiškai efektyvių pastatų“ ir „ateities gamyklų“. Vadovaujantis ilgalaike vizija reikia toliau vykdyti ir plėtoti tokio pobūdžio iniciatyvas, įkūnijančias Europos Sąjungos pridėtinę vertę;

50.

teigia, kad valdžios institucijos taip pat gali daryti didelį sverto poveikį įmonių konkurencingumui, vykdydamos novatoriškus viešuosius pirkimus. Tuomet konkurso kriterijai, pagal kuriuos pirmenybė bus teikiama novatoriškiems ir tvariems produktams ir paslaugoms, paskatins rangovus diegti naujoves, o tai pagerins viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tačiau šiuo požiūriu būtina vengti papildomos administracinės naštos, nes kitaip būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms nebeliks paskatų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

51.

ragina valstybes nares ir kompetentingas regionų bei vietos valdžios institucijas skatinti verslo kultūrą Europos visuomenėje, ypač tarp jaunimo. Švietimo sistemos turėtų nustatyti mokymo programas, pagal kurias, kaip pagrindiniai asmens gebėjimai, būtų ugdomas verslumas, gebėjimas prisiimti riziką, lyderiavimas ar kūrybiškumas;

52.

pabrėžia, kad šiais laikais ypač svarbu skatinti išsiugdyti su globalizacija susijusius įgūdžius, pavyzdžiui, dabartinėmis aplinkybėmis itin daug reikšmės turi kalbų mokėjimas, pasirengimas persikelti į kitą šalį dėl darbo ir plačios pažiūros, reikalingos bendraujant su skirtingos kultūrų žmonėmis;

53.

siūlo komunikate daugiau dėmesio skirti su technologijomis ir internacionalizacija susijusioms strategijoms. Inovacijos, technologijos ir internacionalizacija yra trys viena kitą papildančios ir tarpusavyje susijusios sąvokos ir reikėtų dėti pastangas nustatyti bendrą politiką;

54.

prašo prašo parodyti pakankamą ryžtą ir konkretumą, kai bus rengiama paramos MVĮ internacionalizavimui strategija. Šioje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įmonių bendradarbiavimo skatinimui ir jų tarpusavio ryšių plėtojimui, taip pat ryšių tarp sektorių kūrimui;

55.

ragina Europos Komisiją veiksmingai įgyvendinti komunikate „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (5) numatytas priemones, visų pirma susijusias su tarptautinių institucijų derybų darbotvarke ir strateginio bendradarbiavimo stiprinimu. Šiuo atveju veikla Europos Sąjungos lygmeniu yra ypač svarbi norint padidinti Europos pramonės įtaką pasaulyje;

56.

pritaria Europos Komisijai, kad konkurencijos politika yra strategiškai svarbi ES pramonės konkurencingumui ir neiškreiptai konkurencijai vidaus rinkoje. Sąžiningos konkurencijos sąlygos, sudarančios vienodas galimybes, skatina įmones tobulėti, kad būtų konkurencingos ir suteikia postūmį privačiai iniciatyvai. Labai svarbu, kad valstybės ir vietos ir regionų valdžios institucijos deramai užtikrintų konkurencijos veikimą ir įgyvendinimą;

57.

vis dėlto primena naują viešajam sektoriui tenkantį vaidmenį ieškoti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo būdų, kad būtų finansuojamos strateginės infrastruktūros ir vykdomos didelio masto pelningos investicijos. Pramonės politikai įgyvendinti reikia pasinaudoti ir viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimu stengiantis suderinti interesus ir įgyvendinti konkrečius projektus, turinčius Europos matmenį ir užtikrinančius didesnį valstybės išlaidų efektyvumą. Be to, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas, apimantis įvairius valdžios lygmenis ir viešąsias institucijas, padės pagerinti politikos koordinavimą ir sumažinti neefektyvumą;

58.

palankiai vertina inovacijų, kaip pagrindinio strategijos „Europa 2020“ elemento, viziją ir joms skirtą strateginę vietą pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“. Pažangaus augimo prioritetas tinkamai orientuotas į žiniomis ir inovacijomis grindžiamą augimą, kuris yra vienas iš trijų pagrindinių Europos Sąjungos ekonomikos augimo ateityje ramsčių;

59.

atkreipia dėmesį, kad svarbu išplėsti ir pagilinti inovacijų sampratą pabrėžiant, kad pramonė privalo savo patirtimi arba požiūriu DUI (angl. (Doing, Using and Interacting)) grindžiamas inovacijas derinti su požiūriu STI (Science, Technology and Innovation), kurio pagrindą sudaro išsamios mokslo ir technologijų žinios;

60.

apgailestauja, kad komunikate daugiau dėmesio neskirta netechnologinėms inovacijoms, kurios yra konkurencinio pranašumo šaltinis. Daugeliu atvejų esminės permainos įmonėse yra susijusios su valdymo ir organizavimo inovacijomis tokiose srityse kaip strategija, procesai, kainodara, gamybos plėtra arba ryšiai su tiekėjais. Daugeliui netechnologines inovacijas pasirinkusių regionų ir vietovių pavyko padaryti pažangą konkurencingumo srityje;

61.

todėl siūlo vertinant pramonės politiką taikyti ir netechnologinių inovacijų rodiklius;

62.

teigia, kad žinios ir kūrybiškumas yra inovacijų pagrindas ir kad įmonės bet kokią savo veiklą turi nuolat sieti su žiniomis ir kūrybiškumu ir juos valdyti;

63.

apgailestauja, kad komunikate nepakankamai atsižvelgiama į lemiamą žmonių vaidmenį įgyvendinant naująją pramonės politiką; šis vaidmuo itin svarbus norint sukurti veiksmingą pagrindą, kuris užtikrintų nuoseklų ir ilgalaikį augimą. Žiniomis paremtoje pramonėje permainas ir įmonių konkurencinius pranašumus daugiausia lemia žmonės;

64.

nuomonės, kad universitetuose ir technologijų bei mokslinių tyrimų centruose atliekami moksliniai tyrimai greta teorinės mokslinių tyrimų veiklos turi būti prieinamesni ir visų pirma orientuoti į rinkos poreikius ir praktinį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą;

65.

mano, kad būtina užtikrinti geresnį mokslinių tyrimų ir pramonės koordinavimą, kad būtų žengtas žingsnis į priekį plėtojant pažangią vietovių specializaciją tokiose srityse kaip didelio poveikio technologijos, pavyzdžiui, nanotechnologija, mikroelektronika ir nanoelektronika, pramoninė biotechnologija, fotonika, pažangios medžiagos ir pažangios gamybos technologijos, taip pat skatinti kurti tarptautinius tinklus ir stiprinti bendradarbiavimą regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;

66.

nurodo, kad Europos pramonės, kurios pagrindą sudarytų inovacijos ir žinios, vystymo išdava turėtų būti didesnis Europos įmonėms išduotų patentų skaičius. Šiuo atveju ypač svarbu, kad įmonės ir kūrėjai galėtų naudotis veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema, kuri padėtų sumažinti prieigos sąnaudas ir užtikrintų geresnę teisinę apsaugą nuo klastojimo ir piratavimo. Tuo tikslu būtina supaprastinti patentų išdavimo tvarką, sumažinti su tuo susijusias sąnaudas ir suderinti automatinį patentų pripažinimą visose valstybėse narėse remiantis pasiūlymu dėl bendro Europos patento;

67.

pažymi, kad IRT tapo lemiamu įmonių našumo didinimo veiksniu, todėl sutinka, kad būtina skatinti jų naudojimą MVĮ. IRT pritaikymas ir įdiegimas turės poveikio Europos įmonių pajėgumui konkuruoti su trečiosiomis šalimis. Šios technologijos palengvina komandinį darbą, padeda apdoroti informaciją ir pasiūlymus ir jais keistis, taip pat būti arčiau rinkos ir klientų;

68.

pabrėžia, kad labai svarbu gerinti įvairių subjektų tarpusavio ryšius ir į regionines vystymosi strategijas įtraukti „regioninių inovacijų ekosistemų“ sąvoką. „Regioninės inovacijų ekosistemos“ neatsiejamos nuo keitimosi žiniomis tinklų ir srautų plėtojimo, vietos lygiu gerai įsitvirtinusių subjektų ir lanksčių veiklos organizavimo modelių;

69.

rekomenduoja laikytis požiūrio, pagal kurį būtų labiau atsižvelgiama į MVĮ poreikius nustatant gaires, kurios taps būsimos Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos pagrindu, ir taip paskatinti MVĮ dalyvauti bendruose Europos projektuose;

70.

prašo Europos Komisijos daugiau dėmesio skirti regioniniam aspektui nustatant bendrąją strateginę mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programą, kuri sujungs bendrąją programą su Konkurencingumo ir inovacijų programa, taip pat bandomosios programos „Žinių regionai“ (angl. Regions of Knowledge) tolesnį įgyvendinimą, kad kuriant tarptautinius klasterius būtų stiprinamas Europos regionų mokslinių tyrimų potencialas;

71.

primena, kad reikia sukurti palankias sąlygas didinti privataus kapitalo dalį, skiriamą pelningoms investicijoms į inovacijas bei mokslinius tyrimų ir taikomąją veiklą, o tam būtinos tam tikros finansinės priemonės, pavyzdžiui, rizikos kapitalas ar verslo finansiniai rėmėjai (angl. business angels);

72.

vis dėlto pageidauja tikslesnės rodiklių ir tikslų sistemos, kuri ne tik atspindėtų įmonių išlaidų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai procentinę dalį, bet ir apimtų kokybinius aspektus, susijusius su konkurencingumo ir našumo gerinimu, kitaip tariant, padėtų įvertinti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rezultatus;

73.

laikosi nuomonės, kad ES turi pabrėžti pranašumus, kuriuos įgijo siekdama padidinti Europos pramonės konkurencingumą: turime svarbią mokslo ir technologijų bazę, aukšto lygio universitetų, taip pat kvalifikuotų ir specializuotų darbuotojų; sukūrėme bendrą rinką, kurioje panaikintos kliūtys prekybai ir laisvam darbuotojų judėjimui; taip pat susiformavo įtakingi klasteriai ir bendradarbiavimo tinklai ir ES pirmavo įgyvendinant ekologiškus sprendimus;

74.

pabrėžia, kad nepaisant sukūrus bendrą rinką padarytos pažangos, vis dar nevisiškai išnaudojamos visos jos teikiamos galimybės užtikrinti tvarų ir integracinį augimą. Bendra rinka yra Europos Sąjungos ekonomikos varomoji jėga ir užbaigti jos sukūrimą yra ypač svarbu norint suteikti postūmį mūsų pramonės augimui ir konkurencingumui;

75.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares panaikinti bendros rinkos augimo galimybėms trukdančias kliūtis ir trūkumus. Šiuo požiūriu pripažįsta, kad Paslaugų direktyva padėjo pašalinti kai kurias vidaus rinkoje vis dar pasitaikančias kliūtis, susijusias su paslaugų teikimu ir įsisteigimu kitoje valstybėje narėje. Europos Komisija turėtų toliau dirbti šia linkme ir įtraukti vietos bei regionų valdžios institucijos, kadangi jos yra pagrindinės paslaugų rinkos dalyvės;

76.

mano, kad gyventojų senėjimas, klimato kaita ir aplinkos apsauga yra trys pagrindiniai iššūkiai, su kuriais Europos Sąjunga susidurs artimiausiais metais;

77.

todėl pažymi, kad darnumas turi būti suprantamas kaip Europos pramonės ateičiai ypač svarbi galimybė, kuri, be abejonės, padės sukurti daugiau ir naujų darbo vietų ir įmonių, kurios bus išties novatoriškos bei konkurencingos;

78.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą sustiprinti aplinkos apsaugos reikalavimų ir pramonės politikos tikslų sąsają ir užtikrinti didesnį jų derėjimą laipsniškai pereinant prie veiksmingesnio išteklių valdymo visoje pramonėje. Nuolat senkantys ir brangstantys strateginiai energijos ištekliai ir žaliavos verčia pramonės įmones juos naudoti racionaliau. Tai turėtų paskatinti efektyvesnį vartojimą, perdirbimą ir pakeitimą alternatyviomis medžiagomis;

79.

primena, kad ekologiškos ekonomikos įsitvirtinimas susijęs tiek su būtinybe tausiai vartoti energiją, tiek su suvokimo, kad būtina diegti daugiau ekologinių inovacijų, sklaida. Taigi, bus vystoma novatoriška ekonominė veikla, pradedant atsinaujinančiąja energija ir baigiant naujomis medžiagomis, taip siekiant prisidėti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos plėtojimo;

80.

tačiau mano esant būtina, kad valstybės narės ir kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat skatintų vartotojus būti atsakingais ir pasirinkti etišką ir pasirinktinį vartojimą, kurį plėtojant įmonėms keliami griežtesni kokybės, informacijos ir skaidrumo reikalavimai. Taigi, vartotojai atlieka svarbų vaidmenį suteikiant postūmį įmonių galimybėms konkuruoti ir jas raginant vykdyti atsakingą politiką;

81.

palankiai vertina komunikate pabrėžiamą įmonių socialinę atsakomybę, kaip veiksnį, padedantį skatinti konkurencingumą ir pramonės lyderiavimą tarptautiniu lygmeniu;

82.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos žino konkrečias vietos sąlygas ir yra kompetentingos skleisti naujas vertybes ir ugdyti įmonių socialinę atsakomybę. Europos Komisija turi toliau propaguoti šią koncepciją ir remtis vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurioms pavesta ją įgyvendinti vietos lygmeniu. Šiuo atveju labai svarbu taikyti subsidiarumo principą ir valdyti politiką pačiu veiksmingiausiu ir arčiausiai piliečių esančiu valdžios lygmeniu;

83.

ragina įmonėse taikyti naujus įmonių valdymo modelius, skatinančius darbuotojų dalyvavimą, kuris yra itin svarbus siekiant skatinti visų pramonės procesų veiksmingumą, taigi, ir konkurencingumą, taip pat užkirsti kelią darbo sąlygų blogėjimui vykstant pramonės pertvarkymui;

84.

vis dėlto pažymi, kad tuo pat metu reikia siekti didesnio vidinio pramonės lankstumo. Įvairios interesų grupės turi reaguoti į besikeičiančias ekonomines aplinkybes ir prie jų prisitaikyti, t. y. gamybos organizavimą priderinti prie paklausos svyravimų ir technologinių permainų;

85.

todėl prašo užtikrinti didesnį valstybių narių darbo rinkų lankstumą, grindžiamą socialinių partnerių dialogu ir susietą su patikimomis socialinės apsaugos sistemomis, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos su daugiau ir geresnių darbo vietų. Darbo rinkų reguliavimas turi užtikrinti perėjimą iš nedarbo laikotarpio į darbo laikotarpį suteikiant ekonominio saugumo garantijas, taip pat mokymosi ir profesinio orientavimo galimybes, kad būtų lengviau įsidarbinti;

86.

primena, kad Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį plėtojant pramonės politiką ir vystant ekonomiką, kadangi jos veikia vietos lygmeniu ir žino vietos pramonės struktūrą ir įmonių patiriamas problemas;

87.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis užtikrinti geresnį koordinavimą ir integruotą požiūrį į plataus užmojo bei į konkurencingumą orientuotos pramonės politikos formavimą pasinaudojant sinergija su kitomis į strategiją „Europa 2020“ įtrauktomis pavyzdinėmis iniciatyvomis;

88.

ragina Europos Komisiją tobulinti pramonės politikos sąlygas ir valdymą suteikiant didesnę svarbą Europos vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui nustatant ir įgyvendinant pramonės politiką. Kadangi šios institucijos gerai išmano įmonių realijas ir turi įgaliojimus – taip pat ir teisėkūros – pramonės politikos srityje, jos yra labai svarbios ekonomikos vystymo dalyvės, todėl ši aplinka yra ypač palanki norint padaryti pažangą taikant politinį požiūrį iš apačios į viršų (angl. bottom-up);

89.

ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžią sudaryti nacionalinio lygmens teritorinius paktus, kad bendradarbiaujant būtų parengtos ir įgyvendinamos nacionalinės reformų programos, taip pat kartu vertinama šioje srityje padaryta pažanga siekiant suderinti politines darbotvarkes ir pastangas ir jas nukreipti į strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir tai be abejonės taps rimtu žingsniu į priekį juos įgyvendinant;

90.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siekiant užtikrinti geresnę teritorinę sanglaudą ir panaikinti ekonominius bei socialinius skirtumus, kadangi būtent šios institucijos formuoja požiūrį vietoje, kuris padeda ES pramonės politiką įgyvendinti teritoriniu lygmeniu.