14.12.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 339/53

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Indėlis į tvarų vystimąsi. Sąžiningos prekybos ir su prekyba susijusių nevalstybinių tvarumo užtikrinimo programų vaidmuo“

COM(2009) 215 galutinis

(2010/C 339/12)

Pranešėjas Richard ADAMS

Bendrapranešėja Madi SHARMA

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. gegužės 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Indėlis į tvarų vystimąsi. Sąžiningos prekybos ir su prekyba susijusių nevalstybinių tvarumo užtikrinimo programų vaidmuo“

COM(2009) 215 galutinis.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. sausio 7 d. priėmė savo nuomonę.

459-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. sausio 20–21 d. (sausio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 184 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 10 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Jau daugelį metų EESRK aktyviai skatina plataus masto tvarios gamybos iniciatyvas, kurias įgyvendina tiek įmonės, tiek ir NVO sektorius. Todėl Komitetas itin palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame pabrėžiamas ir remiamas nuolat didėjantis vartotojams skirtų ženklinimo programų poveikis, suteikiantis vartotojams galimybę pasirinkti.

1.2   Nors EESRK sutinka, kad šių vartotojams skirtų ženklų dinamišką ir į rinką reaguojantį pobūdį skatina jų savanoriškas taikymas, rekomenduoja ištekliais ir teisinėmis nuostatomis suteikti paramą veiklai, kuria didinamas tokių programų skaidrumas, poveikis ir patikimumas, taip pat gamintojų gebėjimas daryti joms įtaką ir dalyvauti jose gaunant sertifikavimą. Nepriklausoma tarptautinė socialinių ir aplinkos apsaugos standartų organizacijų asociacija ISEAL Alliance sudaro sąlygas programų vykdytojams bendradarbiauti siekiant padėti tvirtą pagrindą standartų nustatymui ir objektyviai analizei. Reikėtų siekti suderinti metodus, kur tai įmanoma, ir užtikrinti, kad programas skiriantys veiksniai būtų skaidriai paaiškinti.

1.3   Komitetas pabrėžia, kad sąžininga prekyba atliko itin svarbų vaidmenį skatinant praktinius vartotojų veiksmus tvarumą užtikrinančio pirkimo srityje ir sudarė sąlygas įvairių formų pilietinės visuomenės veiklai. Sveikintinas papildomas Komisijos įsipareigojimas remti pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos ugdytų vartotojų sąmoningumą ir didintų jų paramą tvarumo užtikrinimo programoms šioje srityje, nes be to, jis dar skatina piliečių solidarumą ir pažangius veiksmus. Paramos nukreipimas į valstybes nares, kuriose tokios programos nebuvo parengtos, būtų itin veiksmingas ten, kur aktyviai veikia vystymąsi ir tvarumą propaguojantys pilietinės visuomenės veikėjai.

1.4   Pastaraisiais metais išaugęs visų formų tvarumą užtikrinančio pirkimo iniciatyvų skaičius rodo, kad atėjo tinkamas metas Komisijai rimtai apsvarstyti, kokį poveikį pagrindiniai standartai ir procesai gali daryti jos įsipareigojimams, duotiems PPO, ypač susijusiems su tarptautine prekybos politika, vykdoma besivystančių šalių atžvilgiu, kurioje labiau atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos apsaugos veiksnius (1).

2.   Įžanga

2.1   Dažnai sąžiningos prekybos ir kiti ženklai skiriasi dėl istorinių priežasčių. Sąžiningos prekybos ženklas buvo sukurtas reaguojant į jaučiamą neteisybę skurdžiųjų atžvilgiu vykdant tarptautinę prekybą. Jį paskatino „pažangieji“ solidarumą ir vystymąsi propagavę judėjimai, dažniausiai pradėję veikti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. To paties laikotarpio pramonės inicijuotas įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) judėjimas tiekimo grandinei ėmė taikyti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir pateikė bendrą vartotojams ir gamintojams priimtiną požiūrį. Tie judėjimai vienas kitam darė poveikį. Pavyzdžiui, sąžininga prekyba patvirtino būtiniausius darbo sąlygų standartus, o į ĮSA procesus buvo įtrauktas vartotojams suteikiamų garantijos ženklas. Šiandieną, kai klimato kaita ir išteklių naudojimas kelia pavojų pasaulio ateičiai, visų tokių garantijos ar sertifikavimo ženklų tiesiogiai vartotojams skirti aspektai gali būti priskirti „tvarumo užtikrinimo“ ženklų kategorijai.

2.2   2005 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ES pirmininkavusios JK prašymu priėmė nuomonę „Etiška prekyba ir vartotojų apsaugos programos“ (2). Joje daroma išvada, kad tokios savanoriškos programos (dažniausiai sertifikavimas arba garantijos ženklai) gali būti labai naudingos tvariam vystymuisi ir paskatinti vartotojus tiesioginiais veiksmais ryžtingai ir sąmoningai reaguoti į globalizacijos iššūkius. Šioje nuomonėje taip pat nagrinėjami reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti, kad programos tinkamai veiktų, politikos apibrėžties atitiktis visoje ES ir skubi aiškinimo ir koordinavimo būtinybė. Galiausiai joje buvo raginama nustatyti strategiją, kuri būtų pažangus vartotojų apsaugos programų pagrindas palyginti su kitomis politikos priemonėmis, kuriomis siekiama tų pačių tikslų. Komitetas nurodė, kad tai suteiktų ES institucijoms ir valstybėms narėms naudingos informacijos politikos suderinamumo ir praktinių priemonių, skirtų investuotoms lėšoms įvertinti, klausimu. Todėl Komitetui itin malonu, kad į minėtas išvadas buvo visapusiškai atsižvelgta nagrinėjamame komunikate ir kad jos buvo išplėtotos.

2.3   Per ketverius metus nuo minėtos nuomonės paskelbimo garantijos ženklais pažymėtų produktų pardavimo kiekis neįprastai išaugo. Pavyzdžiui, sąžiningos prekybos ženklu pažymėtų produktų parduota 400 proc. daugiau, o „Utz Certified“ ženklu – 365 proc. Ši tendencija tebevyrauja – ekonomikos nuosmukis, kaip matyti, jai nepadarė poveikio. Didžiausios tarptautinės perdirbimo ir gamybos įmonės perorientuoja ištisus prekės ženklus ir produktų kategorijas į sąžiningą prekybą, o mažmenininkai analogiškai – visas produktų linijas. Paskatinti vartotojų susidomėjimo, buvo sukurti ar geriau išvystyti keletas kitų su tvarumu susijusių garantijos ženklų. Galima pateikti ryškių pavyzdžių, kaip tokios tvarumo užtikrinimo programos daro palyginamą poveikį. Dėl to kilo klausimų, ar vartotojams aiškūs įvairių ženklų skirtumai ir konkreti nauda gamintojams.

2.4   Šiuo klausimu EESRK nuolat labai domėjosi. Pirmojoje savo nuomonėje „Sąžiningos prekybos ženklinimo judėjimas Europoje“, priimtoje 1996 m. (3), Komitetas rekomendavo tris pagrindinius dalykus: turėtų būti sukurtos itin kokybiškos tarptautinės sertifikavimo ir patikros sistemos, šis procesas turėtų būti savanoriškas, o Komisija turėtų remti tiek sąžiningos prekybos gamintojų organizacijas besivystančiose šalyse, tiek ir visuomenės švietimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas Europoje.

2.5   2009 m. spalio mėn. Komitetas dar kartą patvirtino tokią poziciją savo nuomonėje „Sąžiningos prekybos maisto produktai“ (4), kurios pranešėjas Hervé Coupeau. Nors šios nuomonės nuostatos atitinka pranešėjo H. Coupeau tekstą, tačiau joje konkrečiai nagrinėjamas Komisijos komunikatas ir pateikiama įvairių išsamių rekomendacijų, atitinkančių Komiteto priimtą poziciją.

3.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

3.1   Įvairių formų „tvarumo užtikrinimo“ ženklai vartotojams tapo įprastu dalyku. Tokie ženklai leidžia vartotojams paremti įvairius tvaraus vystymosi tikslus. Sąžiningos prekybos ženklas konkrečiai įvardijamas kaip ženklas, kuriuo visų pirma įvertinami ir patvirtinami šie dalykai: būtiniausius tarptautinius standartus atitinkančios ar pranokstančios darbo ir aplinkos apsaugos sąlygos, palankūs prekybos susitarimai ir tam tikrų priemokų mokėjimas besivystančių šalių gamintojams. Toks požiūris komunikate tvirtai pabrėžiamas. Kadangi šis klausimas gali būti painus vartotojams, priede Komisija pateikia visuotinai pripažįstamą sąžiningos prekybos apibrėžtį ir nurodo kitus ženklinimo būdus (5):

1)	sąžiningos prekybos (siaurąja termino prasme);

2)	kitų šios rinkos dalies sertifikuotų produktų, oficialiai nepriklausančių sąžiningos prekybos programai, tačiau skirtų tvarumo problemas suprantantiems vartotojams (Rainforest Alliance, Utz Certified);

3)	produktų, kuriems taikomi būtiniausi standartai ir kurie suskirstyti pagal pramonės sektorius (pavyzdžiui., Kavos bendruomenės kodeksas (angl. Code for the Coffee Community (CCCC), Etiška arbatos partnerystė (angl. Ethical Tea Partnership);

4)	likusių produktų (žaliavų „be pavadinimo“ tiekimas).

3.2   Komisija pripažįsta, kad, nepaisant įvairių vartotojams skirtų ženklų ir nuorodų taikymo, bandymas reguliuoti tokias programas gali duoti priešingų rezultatų. Šios programos iš esmės yra savanoriškos ir dinamiškos, reaguoja į prekybos ir vartotojų paklausą, todėl jų reguliavimas gali be reikalo suvaržyti tolesnį jų plėtojimą.

3.3   Vis dėlto, vartotojų pasitikėjimas ir sąmoningumas gali būti padidintas užtikrinus programų aiškumą ir skaidrumą, nepriklausoma stebėsena taip pat yra svarbus reikalavimas. Siūloma ir tikimasi atlikti išsamesnę programų poveikio ir naudos analizę, nors Komisija dar kartą aiškiai nurodo, kad neketina apibrėžti atitinkamų privačių programų tvarumo standartų, nepaisant to, ji siūlo bendruosius principus. Tie principai yra tokie:

—	išsaugoti privačių programų nevyriausybinį pobūdį visoje ES,

—	ištirti, ar įmanoma įvairių programų sinergija, ir teikti aiškesnę informaciją vartotojams ir gamintojams,

—	siekti, kad visi vienodai suprastų pagrindinės procedūros reikalavimus,

—	nustatyti įvairių su prekyba susijusių privačių tvarumo užtikrinimo programų poveikio objektyvius faktus.

3.4   Kai kurių iš šių garantijos programų tikslas yra tas pats kaip ir pagrindinis PPO ir ES prekybos politikos siekis – skurdesnių šalių vystymasis. Komunikate teigiama, kad jeigu privačios tvarumo užtikrinimo sertifikavimo iniciatyvos yra skaidrios ir nediskriminuojančios, jos gali papildyti prekybos liberalizavimo procesą.

3.5   Kadangi 16 proc. ES BVP atitinkančių lėšų sumą išleidžia vietos valdžios institucijos, komunikate nagrinėjama, kokiu pagrindu tvarumo užtikrinimo reikalavimai galėtų būti įtraukti į viešuosius pirkimus. Nurodoma, kad nors reikalavimas, kad produktai būtų sertifikuojami pagal tam tikrą ženklinimo programą, prieštarauja viešųjų pirkimų taisyklėms, tinkamų gamybos kriterijų įtraukimas yra teisėtas, o konkretaus etiškos prekybos ženklo suteikimas yra vienas iš atitikties įrodymų (6).

3.6   Komisija parėmė sąžiningos prekybos ir kitas prekybines tvarumo užtikrinimo iniciatyvas 2007 ir 2008 m. skirdama joms daugiau nei 19 milijonų EUR finansavimą, kurio didžioji dalis buvo panaudota sąmoningumui ES didinti. Siekiama toliau teikti paramą poveikio vertinimui ir rinkos skaidrumui ir paraginti valstybes nares imtis panašių veiksmų.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Sąvokos „sąžiningas“ ar „sąžininga prekyba“ neįmanoma teisiškai kontroliuoti, o tai reiškia, kad bet kas, remdamasis mažiau svaresniais įrodymais arba sukurdamas mažiau naudos gamintojams, nei tai daroma pagal sąžiningos prekybos ženklinimo programą, turi galimybę tvirtinti, kad gamyba yra sąžininga. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad vartotojas žinotų apie vykdomus sertifikavimo ir patikros procesus. Praktiškai atkreipiame dėmesį į tai, kad kitos su prekyba susijusios nevalstybinės tvarumo užtikrinimo arba įmonių tvarumo užtikrinimo programos vengia naudoti sąvokas „sąžiningas“ arba „sąžininga prekyba“, kad jos nebūtų painiojamos su sąžiningos prekybos programa.

4.2   Nuo paskutinio Komisijos komunikato šiuo klausimu praėjo dešimt metų. Per šį laikotarpį visuomenės susidomėjimas nepaprastai išaugo. Jį paskatino vis geriau piliečių suvokiami tvarumo užtikrinimo klausimai ir atitinkama įmonių veiklos kryptis tiekimo srityje užtikrinti tam tikrą etinių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų lygį. Todėl šis dokumentas, skirtas rinkai, kurios vertė 2009 m. Europoje pasiekė daugiau nei 2 milijardus EUR (parduodant sąžiningos prekybos ženklo produktus) ir mažiausiai dar tiek pat parduodant kitų „tvarumo užtikrinimo“ ženklų produktus, paskelbtas pačiu laiku. Vis dėlto, minėtos sumos sudaro santykinai mažą Europos prekybos iš besivystančių šalių importuotomis prekėmis dalį ir reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate sąvoka „rinkos dalis“, vartojama kitiems nei sąžiningos prekybos ženklams apibūdinti, turi apimti ir sąžiningą prekybą, kuri pati savaime yra „tvarumo užtikrinimo“ ženklinimo rinkos dalis.

4.3   Vis dėlto, tam tikrose šalyse ir produktų rinkose tvarumo užtikrinimo ženklinimas dingsta iš šios rinkos dalies. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, pasak vietinės NVO „Tropical Commodities Coalition“ (TCC), 25 proc. suvartojamos kavos pažymėta „etiškos prekybos“ ženklu. Todėl labai svarbu paaiškinti vartotojams kylančius nesusipratimus.

4.4   Būtina pripažinti, kad sąvokos „sąžininga prekyba“ (arba „gera kilmė“ (angl. Good Origin) ar panašios ženklinimo sąvokos) vartojimas vartotojui reiškia absoliučią produkto gamybos etinę vertę, nors dažnai realybėje tai tik konkretus, tačiau labai menkas gamybos patobulinimas. Paprastai tokių kategoriškų teiginių priežastis – supaprastinimo tendencijos siekiant geresnių pardavimo rezultatų, o ne tyčinis siekis apgauti, tačiau nepatenkinus vartotojų lūkesčių kyla jų nusivylimo pavojus.

4.5   Sąžiningos prekybos atveju ženklas yra tik vienas iš dviejų vienas kitą papildančių sąžiningos prekybos kanalų – kitas yra integruota tiekimo grandinė. Komunikate beveik nenagrinėjama, kokios ilgalaikės sąžiningos prekybos judėjimo, jos kampanijos vietos lygiu, politinės veiklos šiaurinėje pasaulio dalyje ir Pietų šalių gamintojų rėmimo pasekmės.

4.6   Nors Europos Komisija užtikrinimo programas pateikia kaip papildančias PPO prekybos liberalizavimo procesą, sąžiningos prekybos judėjimas nepritaria tokiam požiūriui, kai jis taikomas pačiam judėjimui; jis labiau linkęs tai vertinti kaip alternatyvią prekybos partnerystę.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Komitetas gerbia Komisijos poziciją nereglamentuoti tvarumo užtikrinimo programų, kadangi reglamentavimas ES lygiu dažnai sumažina socialinio ir aplinkosauginio ženklinimo užmojus ir dinamiką. Tačiau nenustačius teisinės bazės, būtinas sąžiningai atliekamas nepriklausomas sertifikavimas ir aiškus vartotojų supratimas, ką kiekviena nepriklausoma tvarumo užtikrinimo iniciatyva iš tiesų garantuoja. Tai reiškia, kad visos tokios programos turėtų būti pagrįstos pagal ISO65 akredituotomis sertifikavimo procedūromis.

5.2   Būtų tikslinga skatinti nustatyti bendrą standartų sistemą, kuri aiškiai apimtų pasikartojančius įvairių programų aspektus, pavyzdžiui, darbo sąlygų standartų ir pesticidų naudojimo. Taip pat būtina, kad išsamiai vertinant poveikį būtų atsižvelgiama į didelius skelbiamų privalumų skirtumus. Tie privalumai, pavyzdžiui, sąžiningai prekybai – tai geresnių galimybių smulkiems ūkininkams patekti į rinką užtikrinimas, „UTZ Certified“ ženklui – tai geresnio ūkių valdymo užtikrinimas; sąžiningos prekybos pagrindinis tikslas – atskirų gamintojų organizacijų teisių stiprinimas, o „Rainforest Alliance“ programa siekia bioįvairovės.

5.3   Nors Komisija nesiima pati nustatyti standartų, ji pritaria didelio masto pagrindinių programų skirtumų ir privalumų lyginamajam tyrimui. Pripažįstama, kad rinkos skaidrumas yra esminis reikalavimas, keliamas į pardavimus orientuotoms etinės garantijos programoms. EESRK iš esmės pritaria tokiam projektui, kurį įgyvendinant bus sukurtas interneto portalas, skirtas minėtoms programoms analizuoti ir svarstyti. Tačiau pagrindiniai klausimai, kuriuos privaloma išsiaiškinti, yra šie: kokių rezultatų programos pasiekė tose srityse, kuriose jų tikslai sutampa, ir kokios konkrečios naudos jos atnešė tose srityse, kuriose jos skiriasi. Privalome pažymėti, kad dabartinė UNCTAD „portalo“ (7) grafinė aplinka neatsako į šiuos klausimus, joje nepaisoma didelių programų skirtumų ir jai trūksta aiškumo ir tikslumo, būtino tokiai priemonei.

5.4   Siūloma suteikti paramą veiklai, kuria plėtojamos tvarumą užtikrinančio ženklinimo skaidrumą ir patikimumą garantuojančios procedūros ir didinami gamintojų gebėjimai gauti sertifikavimą, patekti į rinką ir įgyvendinti organizacijos, nuo kurios tai priklauso, reikalavimus. Pavyzdžiui, galima būtų skirti išteklių asociacijai ISEAL Alliance  (8), kad ji galėtų tęsti programų suderinimo, kai tai įmanoma, darbą ir paaiškinti unikalius jų aspektus, kai suderinimas neįmanomas. ISEAL – tai daugybę suinteresuotųjų subjektų vienijanti organizacija, kurioje galima konsoliduoti bendrus skirtingų ženklinimo programų aspektus ir nepriklausomai įvertinti bei paaiškinti jų skirtumus.

5.5   Vykstant dabartinėms diskusijoms apie sąžiningą prekybą ir su prekyba susijusias nevalstybines tvarumo užtikrinimo programas, esminį vaidmenį, be abejonės, turi atlikti gamintojų organizacijos iš besivystančių šalių (9) ir būtina išsamiau atsižvelgti į jų patirtį įgyvendinant įvairias tvarumo programas. Komitetas mano, kad nuomonę apie tvarumo užtikrinimo programas ir jų poveikio vertinimą turėtų pareikšti ir gamintojų organizacijos, turinčios pačių svarbiausių iniciatyvų įgyvendinimo patirties.

5.6   Didžioji dalis visų sąžiningos prekybos ir su prekyba susijusių nevalstybinių tvarumo užtikrinimo programų ženklais pažymėtų prekių Europoje parduodama tik nedaugelyje valstybių narių. Komitetas tvirtai rekomenduoja Komisijai prioritetine tvarka remti ir finansuoti pilietinės visuomenės organizacijas valstybėse narėse, kuriose su tvarumu susijusios vartotojų sąmoningumo ugdymo programos yra silpnos ir kuriose šią veiklą gali vykdyti patikimi pilietinės visuomenės veikėjai.

5.7   ES prekybos politikoje jau kuris laikas pripažįstamas sąžiningos prekybos indėlis ir jos potencialas daryti poveikį pasaulio prekybos politikai. Komitetas ragina Komisiją užtikrinti, kad nuolat didėjantis ES piliečių susidomėjimas tvaria ir socialiai naudinga prekyba atsispindėtų jos įsipareigojimuose PPO, susijusiuose su prekybos taisyklėmis.

---

(1)  Šiuo klausimu reikėtų pažymėti ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo skyrių dėl prekybos ir tvaraus vystymosi (13 skyrius).

(2)  OL C 28, 2006 2 3, p. 72–81.

(3)  OL C 204, 1996 7 15, p. 41.

(4)  OL C 318, 2009 12 23, p. 29.

(5)  Komunikate kalbama apie sąžiningos prekybos kriterijus, apibrėžtus 2006 m. birželio 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Sąžiningos prekybos ir plėtros (A6-0207/2006).

(6)  Tai rodo ir 2009 m. spalio 29 d. Europos Komisijos sprendimas nusiųsti oficialų paklausimą Nyderlandams dėl Šiaurės Olandijos provincijos sudarytos viešosios sutarties dėl kavos aparatų tiekimo ir priežiūros. Komisijos nuomone, Šiaurės Olandijos provincijos taikyta viešųjų pirkimų tvarka neatitinka ES viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytų reikalavimų ir taip suvaržo konkurenciją.

(7)  http://193.194.138.42/en/Sustainability-Claims-Portal/Discussion-Forum/Fair-Trade/Web-links/

(8)  ISEAL – tai tarptautinė socialinių ir aplinkos apsaugos standartų organizacijų asociacija, kurios Geros praktikos kodeksais kaip tarptautiniais pamatiniais dokumentais remiasi tokios standartų sistemos.

(9)  Tai taikoma World Fair Trade Organization (WFTO) & Fair Trade Labelling Organisations International (FLO), kurios į savo valdymo sistemas jau įtraukė besivystančių šalių gamintojų organizacijas, taip pat taikoma Rainforest alliance (jos Tarptautinis standartų komiteto nariai yra žemės savininkai, ūkininkai, NVO, bendruomenės nariai, mokslininkai, technikai ir kiti suinteresuotieji subjektai, ir Utz Certified, kurios valdybą sudaro kavos augintojų, kavos prekiautojų, skrudintojų ir NVO atstovai, o jos Elgesio kodeksą įvertino ir pripažino visi Utz Certified programoje dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai.

---