52009PC0610

Briuselis, 2009.10.29

KOM(2009)610 galutinis

2009/0169 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS-169)

(Tekstas svarbus EEE)

SEK(2009)1476 SEK(2009)1475

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS

Tikslai

Šio EB sutarties 169 straipsniu grindžiamo pasiūlymo tikslas – nustatyti Bendrijos dalyvavimą visų aštuonių Baltijos jūros regiono ES valstybių narių (Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija, toliau – valstybės dalyvės) įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų programoje (BONUS-169), siekiant paskatinti Baltijos jūros regiono darnų vystymąsi. Įgyvendinant BONUS-169 gautais mokslinės veiklos rezultatais bus siekiama palengvinti ekosistema grindžiamą valdymą Baltijos jūros regione ir paremti ekosistema grindžiamų tinkamų taisyklių, politikos ir valdymo praktikos, kurių tikslas – išsaugoti darnų ekosistemos gėrybių ir paslaugų naudojimą, kūrimą ir įgyvendinimą.

Iniciatyva taip pat padės sukurti ir suformuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę Baltijos jūros regione. Anksčiau finansuotais BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS jau labai patobulinti Baltijos jūros moksliniai tyrimai. BONUS-169 paskatins įgyti būtinus pajėgumus arba pasiekti reikiamą integracijos lygį, kad būtų tinkamai sprendžiami labai sudėtingų nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų klausimai. Šia iniciatyva suvienijamos visos aštuonios prie Baltijos jūros esančios ES valstybes narės ir taip siekiama ilgalaikio jų mokslinių tyrimų politikos atstovų ir mokslo bendruomenės koordinavimo ir bendradarbiavimo sprendžiant bendras Europos problemas ir labai prisidedama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės Baltijos jūros regione formavimo šalinant tarp nacionalinėmis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų programų esančias kliūtis. Rusijos Federacijai taip pat bus suteikta galimybė dalyvauti Junginėje mokslinių tyrimų programoje, jeigu bus įvykdyti būtini teisiniai reikalavimai. Be to, tikimasi, kad BONUS-169 labai padės įgyvendinti Baltijos jūros strategiją ir šia programa bus aktyviai remiama jūros strategija ir jūrininkystės politika.

Valstybės dalyvės susitarė, kad BONUS-169 speciali vykdomoji struktūra bus Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklas – BONUS EEIG, – sukurtas Helsinkyje, Suomijoje.

Pasiūlymo pagrindas

Baltijos jūros ekosistemai didelę įtaką daro daugybė gamtos ir žmogaus keliamų pavojų. Jūrai ir pakrantėms ypač kenkia bendras ir vis didėjantis taršos, eutrofikacijos, klimato kaitos, rūgštėjimo, invazinių svetimų kenkėjų rūšių, gyvųjų išteklių pereikvojimo ir biologinės įvairovės mažėjimo poveikis. Šios grėsmės mažina Baltijos jūros pajėgumą nuolat teikti gėrybes ir paslaugas, nuo kurių priklauso žmogus. Tai turi lemiamos įtakos visam Baltijos jūros regionui ir plačiai Europos bendrijai. Manoma, kad per ateinančius dešimtmečius daugės pasaulinio masto pokyčių (įskaitant klimato kaitą) ir didės ilgalaikė bei plataus masto įtaka, o tai kels papildomą pavojų Baltijos jūros sistemai.

Siekiant tvariai spręsti aplinkos problemas ir kurti ekosistema grindžiamą požiūrį Baltijos jūros regione bei jo laikytis, reikalingos naujausios mokslinės žinios, padedančios suprasti labai sudėtingos Baltijos jūros sistemos veikimą, jos sąveika su daugybe gamtinių ir antropogeninių veiksnių ir šių veiksnių atsakomąją reakciją.

Vis dėlto, nors Baltijos jūros regione vykdoma daug mokslinių tyrimų, didžioji jų dalis vis dar yra nekoordinuojama ir trūksta bendru sutarimu parengto regioninio veiksmų plano. Todėl pastangos, taip neatidėliotinai reikalingos spręsti sudėtingoms problemoms, su kuriomis susiduriama, yra labai padrikos.

Atsižvelgiant į ribotas mokslinių tyrimų galimybes nacionaliniu, regioniniu ir vietos mastu, kuriomis būtų pavieniui sprendžiamos sudėtingos aplinkos problemos visame Baltijos jūros regione, būtina Bendrijos mastu imtis neatidėliotinų veiksmų Baltijos jūros regione. Siekiant veiksmingai spręsti labai svarbias ir neatidėliotinas aplinkos problemas Baltijos jūros regione šio regiono valstybėms būtina imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų.

BONUS-169 programa suteikiama galimybė įgyti būtinus pajėgumus ir pasiekti reikiamą integracijos lygį, kad būtų tinkamai sprendžiami labai sudėtingų nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų klausimai. Skatinant darnų regiono vystymąsi ja siekiama padidinti Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų fragmentiško kūrimo ir metodo veiksmingumą Baltijos jūros sistemoje vykdomos mokslinių tyrimų veiklos rūšis įtraukiant į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą.

Tai atitinka ilgalaikę Tarybos ir Europos Parlamento pastaruosius 15 metų teiktą politinę paramą, kuria skatinama gerinti mokslinių tyrimų veiklos Europoje koordinavimą ir koordinuoti nacionalinę bei regioninę politiką ir pagal Septintąją bendrąją programą (7BP) remiamas programas, kad būtų išvengta kompetencijų skaidymosi ir dubliavimosi.

Atsižvelgdama į tai, Komisija teikia šį pasiūlymą dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS-169).

Pasiūlymo srityje įgyvendinamos iniciatyvos

Nors Baltijos jūros regiono mokslinių aplinkos tyrimų bendruomenė turi galimybę dalyvauti kai kuriose pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą vykdomose programose, šiuo metu nėra bendrai įgyvendinama jokia sistema, konkrečiai pritaikyta spręsti paties Baltijos jūros regiono aplinkos problemas.

BONUS ERA-Net schema (2004–2006 m.), finansuojama pagal Šeštąją bendrąją programą, pradėta gerinti koordinavimą regione. Parengus tam tikrus analitinius dokumentus, mokslo planą ir teisinį decentralizuotos vykdomosios struktūros (DVS) pagrindą, minėta sistema padaryta nemaža pažanga inicijuojant mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų bendravimą regione, analizuojant situaciją ir kuriant tolesnės integracijos prielaidas.

2006 m. Europos Parlamentas, pateikdamas Komisijos pasiūlymo dėl Septintosios bendrosios programos ataskaitą, patvirtino, kad būtina išspręsti susiskaidymo klausimą, ir pabrėžė, kad „gyvybiškai svarbu, kad Septintąja pagrindų programa būtų remiamas nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų politikos priemonių ir programų koordinavimas“ ir kad „siekiant išvengti kompetencijų fragmentavimosi ir dubliavimosi, nacionalines ir Europos mokslinių tyrimų programas vykdančios įstaigos bei ekonominiai veikėjai turi daugiau bendradarbiauti ilgalaikės mokslinių tyrimų darbotvarkės kontekste“. BONUS-169 buvo viena iš keturių galimų pagal 169 straipsnį numatytų iniciatyvų, įtrauktų į 7BP specialiąsias programas „Bendradarbiavimas“ ir „Pajėgumai“[1] siekiant paskatinti tokį koordinavimą. Ji nebuvo įtraukta į pirmąjį pagal 169 straipsnį numatytų iniciatyvų etapą, nes tuo metu ji nebuvo pakankamai parengta, kad ją būtų galima įgyvendinti. Prieš patvirtinant visiškai parengtą BONUS-169 iniciatyvą vietoj jos pagal 7BP buvo finansuojama ERA-Net Plus sistema (2007–2011 m.) kaip pereinamoji priemonė, padedanti toliau plėtoti ir praktiškai išbandyti nustatytus mechanizmus skelbiant bendrą kvietimą teikti paraiškas.

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

BONUS-169 yra visiškai suderinta su Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija ir ES Baltijos jūros regiono strategija. Be to, pagal šią programą daugiau ir geriau investuojant į žinias, užtikrinančias ekonomikos augimą ir darbo vietų plėtrą, prisidedant prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo Baltijos regione ir padedant Europai veiksmingiau spręsti pagrindines visuomenei šiame regione kylančias problemas aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi, turizmo, akvakultūros, maisto saugos ir jūrų transporto srityse, bus prisidedama prie persvarstytos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo.

SIūLOMų PRIEMONIų SANTRAUKA

Įgyvendinant BONUS-169 aštuonių Baltijos jūros šalių nacionalinės mokslinių tyrimų programos ir veiklos rūšys bus sujungtos į bendrą jungtinę mokslinių tyrimų programą, visų pirma, prisidedant prie Baltijos jūros strategijos, Jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijos ir Vandens pagrindų direktyvos aplinkos ir mokslinių tyrimų tikslų įgyvendinimo. Be to, sujungus ES ir nacionalines lėšas būtų suformuoti būtini gebėjimų, patirties ir išteklių pajėgumai, kad būtų galima paskatinti struktūrinius pokyčius Baltijos jūros ir atitinkamų upių baseinų bei pakrančių zonų mokslinių tyrimų sistemose ir paskatinti ilgalaikės, bendradarbiavimu grindžiamos, tarpdisciplininės gerai integruotos ir koncentruotos mokslinių tyrimų programos, bendrai įgyvendinamos visų valstybių narių dalyvių, kūrimą ir įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti BONUS-169 tikslus ji bus įgyvendinama dviem atskirais etapais: dviejų metų trukmės pradiniame strateginiame etape bus sukurtos atitinkamos konsultavimosi platformos, užtikrinančios aktyvų suinteresuotųjų asmenų dalyvavimą, parengta Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė ir toliau plečiamos ir kuriamos tikslios įgyvendinimo sąlygos; mažiausiai penkerius metus trunkančiame įgyvendinimo etape bus paskelbti mažiausiai trys bendri kvietimai teikti paraiškas strategiškai orientuotiems BONUS-169 projektams, kuriais įgyvendinami iniciatyvos tikslai, finansuoti.

Dviejų etapų metodas sudarys sąlygas dalyvauti didesniam skaičiui finansų institucijų, o tai reiškia, kad bus surenkama papildomų lėšų, ir suformuoti nuoseklią, į politiką orientuotą ilgalaikę mokslinių tyrimų darbotvarkę, skirtą skatinti darnų regiono vystymąsi.

Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingas BONUS-169 įgyvendinimas ateityje labai priklausys nuo to, ar bus pasiekti strateginiame etape nustatyti tikslai, Komisija vertins iniciatyvos užbaigtumą ir parengtį ir, jeigu įvertinimas bus teigiamas, ji ir BONUS EEIG sudarys Įgyvendinimo susitarimą.

Europos bendrija prisidės finansiniu įnašu, kurio dydis atitiks valstybių dalyvių įnašą, bet neviršys 50 mln. EUR, taigi visas iniciatyvos planuojamas biudžetas sudarys 100 mln. EUR. Valstybių dalyvių piniginiai įnašai ir Bendrijos įnašas bus administruojami kaip tikras bendras fondas.

Strateginio etapo įgyvendinimas bus finansuojamas dotacija pagal šiame sprendime bei 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1906/2006, nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)[2].

Įgyvendinimo etapas bus įgyvendinamas taikant netiesioginį centralizuotą valdymą remiantis Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis. Pagal Finansinio reglamento 56 straipsnį Komisija visų pirma įsitikins, kad įstaigoje, kuriai patikimas įgyvendinimas, yra sukurtos ir tinkamai veikia inter-alia dotacijų skyrimo procedūros, vidaus kontrolės sistema, atitinkama apskaitos sistema, ir bus atliekamas nepriklausomas išorinis auditas.

PASIūLYMO TEISINIAI ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Pasiūlymas dėl BONUS-169 teikiamas remiantis EB sutarties 169 straipsniu, kuriame numatyta galimybė Bendrijai dalyvauti mokslinių tyrimų programose, kurias kartu įgyvendina kelios valstybės narės, įskaitant dalyvavimą toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose.

Be to, 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime Nr. 971/2006/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) BONUS-169 aiškiai minima kaip viena iš galimų programų, įgyvendintinų pasitelkiant ne Bendrijos mokslinių tyrimų programų koordinavimą.

Subsidiarumo principas

Nepaisant visų pastangų išspręsti Baltijos jūros mokslinių tyrimų susiskaidymo ir dubliavimosi problemą, išlieka poreikis labiau integruoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų pastangas, kad būtų visapusiškai sprendžiamos Baltijos jūros regione kylančios aplinkos problemos, kurių daugelis yra tarpvalstybinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais nepadaugėjo grynai tarpvyriausybinių priemonių, kuriomis siekiama koordinuoti aplinkai skirtą viešąjį finansavimą Baltijos jūros regione, ir iki šiol jomis nebuvo galima užtikrinti sėkmingo kylančių aplinkos problemų sprendimo, veikdamos pavieniui ir remdamosi savo nacionalinėmis konstitucinėmis sistemomis valstybės narės negali pasiekti strateginių šios priemonės tikslų, visų pirma sujungti Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų siekiant išspręsti neatidėliotinas Baltijos jūros regiono aplinkos problemas ir pašalinti trūkumus, dėl kurių atsiranda susiskaidymas.

Pagal 169 straipsnį skiriamu papildomu finansavimu bus 1) remiamas labai svarbus įvairių sričių, kuriose juntamas tikras mokslinių tyrimų poreikis, tačiau kurioms netaikomos į įprastos finansavimo sistemos, pavyzdžiui, gamtos, socialinius arba humanitarinius ir kt. mokslus jungiantys projektai, finansavimas; 2) bus skatinamas mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo rytuose ir vakaruose disbalanso mažinimas; 3) nacionalinės mokslinių tyrimų finansavimo organizacijos bus skatinamos atsisakyti dalies savo nepriklausomumo vardan veiksmingesnės bendros valdymo sistemos, padedančios kontroliuoti Baltijos jūros sistemos mokslinius tyrimus. Tai patvirtino ir labai didelė politinė parama ir tai, kad tam pritarė Baltijos valstybių nacionalinės vyriausybės, įvairios sudėties Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas.

Be to, iniciatyva ne tik duos laukiamos naudos regionui, bet ja remiantis bus galima kurti panašius kitų Europos jūrų mokslinių tyrimų valdymo modelius.

Proporcingumo principas

169 straipsniu Bendrija raginama „susitarusi su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis, (...) nuspręsti dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose“. Tokiomis aplinkybėmis vadovaujantis vaidmuo suteikiamas valstybėms narėms, kurios turi plačias galimybes priimti nacionalinius sprendimus.

Tikimasi, kad Baltijos jūros mokslinių tyrimų tikslais iniciatyva iš esmės padės surinkti iki 100 mln. EUR – sumą, kuri nebūtų skirta, jeigu nebūtų 169 straipsnio, ir kuri laikoma labai svarbia atsižvelgiant į iškilusių problemų pobūdį ir būtinybę jas nedelsiant spręsti. Šios lėšos sudarys sąlygas BONUS-169 keliamiems radikaliems pokyčiams – labai fragmentiškos investicijos į mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą Baltijos jūros regiono mokslinių aplinkos tyrimų srityje taps struktūrizuotomis ir subalansuotomis investicijomis, kurių dėka bus galima spręsti sudėtingus tarpvalstybinius su visa Baltijos jūros sistema susijusius klausimus ir prisidėti prie tvirtos darnios regiono politikos kūrimo ir įgyvendinimo.

Pasirinkta priemonė

Tam, kad būtų pasiekti bendri ir specialieji iniciatyvos tikslai, buvo apsvarstytos trys politikos pasirinktys:

- 1 politikos pasirinktis – tęsti iki šiol pagal 7BP vykdytą politiką (nieko nekeisti);

- 2 politikos pasirinktis – į regionus orientuoto (-ų) kvietimo (-ų) teikti paraiškas įvairiose srityse skelbimas pagal Bendrąją programą;

- 3 politikos pasirinktis – 169 straipsnio taikymas trimis alternatyviais metodais (A, B ir C), besiskiriančių strateginės orientacijos mastu ir išsamumu bei suinteresuotųjų asmenų įtraukimu į kvietimo teikti paraiškas racionalizavimą ir įgyvendinimą:

- 3 politikos pasirinkties A metodas – 169 straipsnio taikymas dėmesį skiriant tik jūrų moksliniams tyrimams ir nedelsiant skelbiant į mokslą orientuotus kvietimus teikti paraiškas;

- 3 politikos pasirinkties B metodas – 169 straipsnio taikymas dėmesį skiriant ir Baltijos jūros baseinui, o iki iniciatyvos įgyvendinimo bei Komisijos pasiūlymo pateikimo parengiant strateginę viziją ir gaires;

- 3 politikos pasirinkties C metodas – 169 straipsnio taikymas dėmesį skiriant ir Baltijos jūros baseinui, o pirmajame iniciatyvos įgyvendinimo etape parengiant strateginę viziją bei gaires.

Pirmenybė teikiama 3 politikos pasirinkties C metodui, nes ja remiantis galima veiksmingai šalinti pirmiau nurodytus trūkumus siekiant ilgalaikės ir tvirtos integracijos valstybių narių, instituciniu ir mokslinių tyrimų bendruomenės lygmeniu.

Komisijos įnašas užtikrins, kad iniciatyvos įgyvendinimo darbo programoje, grindžiamoje daugiausia nacionaliniu lygmeniu vykdoma veikla, tačiau ne vien tik ja, iš tikrųjų būtų paisoma Europos interesų.

POVEIKIS BIUDžETUI

Šio horizontalaus pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į 7BP teisinį pagrindą[3] ir specialiąją programą „Bendradarbiavimas“ [4]. Susitarimas, kurį sudarys Komisija ir speciali vykdomoji struktūra, užtikrins Bendrijos finansinių interesų apsaugą.

PAPILDOMA INFORMACIJA

Supaprastinimas

Pasiūlymu numatoma supaprastinti ES arba nacionalinėms valdžios institucijoms ir privatiems subjektams taikomas administracines procedūras.

ES tiesiogiai palaikys ryšius su BONUS-169 specialia vykdomąja struktūra (Helsinkyje įsteigta BONUS EEIG), kuri bus atsakinga už Bendrijos įnašo ir valstybių narių piniginių įnašų skyrimą, jų administravimą, naudojimo stebėseną ir už ataskaitų apie jų panaudojimą teikimą. Bendrijos įnašas ir valstybių narių piniginiai įnašai bus administruojami kaip tikras bendras fondas.

Persvarstymas

Prieš pradėdama įgyvendinimo etapą Komisija įvertins iniciatyvos užbaigtumą ir parengtį. Įpusėjus įgyvendinimo etapui bus atliktas tarpinė peržiūra, o jungtinės mokslinių tyrimų programos pabaigoje – galutinė peržiūra.

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas aktas yra susijęs su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas.

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Siekiant prisidėti prie poveikio vertinimo proceso buvo konsultuojamasi su penkiais nepriklausomais ekspertais, kurie sudaro BONUS poveikio vertinimo ekspertų grupę (PVEG). Grupę, kuri 2008 m. ir 2009 m. pirmoje pusėje reguliariai posėdžiavo Briuselyje[5], sudaro įvairiapusės patirties turintys aukštos kvalifikacijos ekspertai. Remdamasis jos rekomendacijomis BONUS konsorciumas, padedamas dviejų nepriklausomų ekspertų, kuriuos šiuo tikslu pasamdė Komisija, persvarstė BONUS-169 programą.

Abi ekspertų grupės išnagrinėjo įvairius dokumentus dėl bendros aplinkos ir mokslinių aplinkos tyrimų Baltijos jūros regione padėties bei BONUS-169 konsorciumo pateiktus dokumentus ir konsultavo BONUS konsorciumą rengiant „BONUS-169 Baltijos jūros sistemos mokslinių tyrimų jungtinės programos planą“.

Komisijos konsultavimasis su atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis

Konsultacijos rengiant, priimant ir įgyvendinant ES septintąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąją programą

BONUS-169 buvo sudedamoji specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ dalis ir buvo įtraukta į labai plataus masto konsultacijų procesą, surengtą įgyvendinant 7BP. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ji priskiriama teminei sričiai „Aplinka“ (įskaitant klimato kaitą), dėl jos turi būti reguliariai konsultuojamasi su atitinkamu Programos komitetu ir Patariamąja programos grupe.

Konsultacijos dėl Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijos

BONUS-169 buvo sudedamoji Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijos dalis, todėl buvo įtraukta į su strategijos įgyvendinimu susijusį konsultacijų procesą.

Konsultavimasis su prie Baltijos jūros esančių ES valstybių narių ministrais dėl politinių įsipareigojimų ateityje įgyvendinant BONUS-169

Atsakydami į 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos nario Janez Potočnik, atsakingo už Mokslinių tyrimų generalinį direktoratą, laišką, BONUS programoje dalyvaujančių valstybių ministrai, atsakingi už mokslinius tyrimus, patvirtino savo politinį ir finansinį įsipareigojimą įgyvendinti iniciatyvą ir pritarė, kad reikia persvarstyti pradinę BONUS-169 versiją atsižvelgiant į PVEG rekomendacijas.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais asmenimis įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją [6]

Labai plačiai taikomoje ir daug apimančioje ES Baltijos jūros regiono strategijoje (ESBJS) aiškiai minima BONUS-169 iniciatyva kaip politinė priemonė ir kaip išsamus veiksmų planas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2008–2009 m.[7] buvo rengiamos su strategijos įgyvendinimu susijusios plataus masto konsultacijos su visuomene ir suinteresuotaisiais asmenimis.

Poveikio vertinimo valdybos nuomonė

2009 m. rugsėjo 9 d. poveikio vertinimo ataskaitos projektas buvo pateiktas Poveikio vertinimo valdybai, iš aukšto rango Komisijos pareigūnų sudarytam organui, kuriam pavesta tikrinti svarbiausių Komisijos iniciatyvų poveikio vertinimo ataskaitų kokybę. 2009 m. rugsėjo 11 d. Valdybai pateikus nuomonę poveikio vertinimo ataskaita buvo persvarstyta siekiant kuo labiau atsižvelgti į Valdybos rekomendacijas. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas iš esmės buvo geriau paaiškinta papildoma ES veiksmų nauda ir aiškiau apibrėžti BONUS iniciatyvos tikslai. 2009 m. rugsėjo 21 d. Valdybai dar kartą buvo pateikta persvarstyta poveikio vertinimo ataskaita. Nors Valdyba pateikė palankią nuomonę dėl šios paskutinės versijos, ji taip pat pateikė tam tikras rekomendacijas tolesniam svarstymui. Paskutinėje poveikio vertinimo ataskaitos versijoje bandoma kuo labiau atsižvelgti į kai kurias paskutines Valdybos rekomendacijas ir nurodomos daugiausiai su duomenų trūkumu susijusios priežastys, dėl kurių nebuvo atsižvelgta į kitas rekomendacijas.

BONUS konsorciumo konsultavimasis su suinteresuotaisiais asmenimis

Rengdamas pirminį mokslo planą ir įgyvendinimo strategiją BONUS konsorciumas nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. bendravo su daugybe suinteresuotųjų asmenų grupių. Visose devyniose Baltijos jūros regiono valstybėse (t.y. aštuoniose ES priklausančiose valstybėse ir Rusijos Federacijoje) buvo naudojami įvairūs konsultacijų mechanizmai ir atsiliepimų rinkimo procedūros. Konsultuotasi ne tik su BONUS konsorciumui priklausančiomis finansavimą teikiančiomis įstaigomis, atitinkamomis ministerijomis ir jų asocijuotais specializuotais institutais, tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei valdymo ir reguliavimo sprendimų priėmėjais, bet ir su įvairiais visų svarbių jūrų mokslo disciplinų ir sričių universitetų ir vyriausybių mokslininkais.

Be to, BONUS patariamoji valdyba, kurią sudaro įvairūs suinteresuotieji asmenys, pavyzdžiui, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (angl. HELCOM), Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba (TJTT, angl. ICES), Jūrų reikalų GD, Pasaulio laukinės gamtos fondas (angl. WWF) ir Suomijos ūkininkų asociacija taip pat atliko lemiamą vaidmenį rengiant BONUS-169 mokslo planą ir įgyvendinimo strategiją.

2009 m. birželio mėn. Mokslinių tyrimų generaliniam direktoratui pateiktas persvarstytas BONUS-169 mokslinių tyrimų darbotvarkės planas, pagrįstas daugiausia rengiant pirminę BONUS-169 iniciatyvą atliktu darbu ir surengtomis konsultacijomis.

Programos įgyvendinimo strateginiame etape bus rengiamos plataus masto strateginės konsultacijos su suinteresuotaisiais asmenimis, per kurias bus konsultuojamasi su kitų svarbių sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, transporto ir vandentvarkos, suinteresuotaisiais asmenimis.

2009/0169 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS-169)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [8],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [9],

kadangi:

1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)[10] (toliau − Septintoji bendroji programa) numatytas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Sutarties 169 straipsnyje.

2. 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime Nr. 971/2006/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)[11], skatinamas įvairias temas apimantis požiūris į mokslinių tyrimų sritis, tiesiogiai susijusias su viena ar daugiau Septintosios bendrosios programos temų; šiomis aplinkybėmis 169 straipsnio iniciatyva bendrų Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje laikoma viena iš sričių, kurioje bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose gali dalyvauti Bendrija.

3. Baltijos jūros ekosistema, kuri yra pusiau uždara Europos vidaus jūra, yra viena iš didžiausių sūriojo vandens telkinių pasaulyje ir šiuo metu jai didelę įtaką daro daugybė gamtos ir žmogaus keliamų pavojų, pavyzdžiui, tarša sunkiaisiais metalais, patvariaisiais organiniais teršalais, radioaktyviosiomis medžiagomis, išsiliejusia nafta ir kitomis kenksmingomis ir pavojingomis medžiagomis, per didelis kiekis į jūrą patenkančių maistinių ir organinių medžiagų, kurios lemia didesnę eutrofikaciją, kenksmingų svetimų organizmų atsiradimas, neracionalus žuvies išteklių naudojimas, neigiamas klimato kaitos poveikis, biologinės įvairovės praradimas ir vis didėjantis žmonių veiklos skverbimąsis į pakrantės ir atviros jūros zonas, įskaitant ekologiniu požiūriu nedarnų turizmą. Šios grėsmės labai sumažino Baltijos jūros pajėgumą nuolat teikti gėrybes ir paslaugas, nuo kurių tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso socialinė, kultūrinė ir ekonominė žmogaus gerovė.

4. Kaip matyti Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos[12] 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Baltijos jūros aplinkos padėtį. Taryba taip pat paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl pagal 169 straipsnį sukurtos iniciatyvos įgyvendinimo Baltijos jūros regione.

5. Mokslas gali padėti spręsti šias problemas ir rasti su Baltijos jūros aplinka susijusių problemų sprendimą. Vis dėlto dabartinės padėties rimtumas skatina kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu suaktyvinti mokslinius tyrimus Baltijos jūros regione sukuriant ir taikant visapusiškai integruotą metodą, kuriuo remiantis atitinkamos mokslinių tyrimų programos bendras sienas turinčiose valstybėse galėtų būti racionalizuotos ir koncentruotos, siekiant koordinuotai ir veiksmingai išspręsti sudėtingas ir neatidėliotinas problemas.

6. Šiuo metu kai kurios kelių valstybių narių atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir plėtros programos arba veikla, skirta moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai Baltijos jūros regione remti, nėra pakankamai koordinuojamos Europos lygmeniu, kad būtų galima sukaupti būtinų pajėgumų, reikalingų strateginėms mokslinių tyrimų ir plėtros sritims.

7. Be to, esamos konkretiems sektoriams pritaikytos mokslinių tyrimų struktūros, kurios keitėsi per ilgą laiką besikeičiant nacionalinei politikai, yra giliai įsišaknijusios nacionalinėse valdymo sistemose ir trukdo plėtoti ir finansuoti problemoms Baltijos jūros regione spręsti reikalingus daugiadisciplininius ir tarpdisciplininius mokslinius aplinkos tyrimus.

8. Nors bendradarbiavimas su Baltijos jūros regione ir už jo esančiomis valstybėmis Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje turi gilias tradicijas, iki šiol dėl nevienodos ekonominės ir išsivystymo padėties valstybėse ir labai skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų darbotvarkių, mokslinių tyrimų objektų ir prioritetų bendradarbiavimui plėtoti trūko pakankamų finansavimo šaltinių, kad būtų optimaliai išnaudotos mokslinių tyrimų galimybės. Ši padėtis varžo galimybes pasiekti mokslinių tyrimų rezultatų, kurie būtų reikšmingi politikos formavimui.

9. Savo 2007 m. birželio 11 d. 2007–2008 m. specialiosios programos „Bendradarbiavimas“[13] įgyvendinimo darbo programoje Komisija skyrė finansinę paramą BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS Baltijos jūros aplinkos mokslinių tyrimų srityje, siekiant sustiprinti aplinkos moksliniams tyrimams finansavimą teikiančių įstaigų Baltijos jūros regione bendradarbiavimą ir palengvinti perėjimą prie Baltijos jūrai skirtos jungtinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos, kuri turėtų būti įgyvendinta pagal Sutarties 169 straipsnį.

10. Laikantis Septintosios bendrosios programos ir kaip patvirtina įgyvendinant BONUS ERA-NET rengtose konsultacijose su suinteresuotaisiais asmenimis, Baltijos jūros regione reikalingos politinės mokslinių tyrimų programos.

11. Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija (toliau – valstybės dalyvės) susitarė bendrai įgyvendinti Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS-169 (toliau – BONUS-169). BONUS-169 tikslas – remti mokslinę plėtrą bei naujoves ir tuo tikslu sukurti teisinę ir organizacinę bazę, būtiną tarpvalstybiniam prie Baltijos jūros esančių valstybių bendradarbiavimui aplinkos mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione klausimais.

12. Nors didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos moksliniams tyrimams, BONUS-169 iniciatyva yra susijusi su tam tikromis Bendrijos mokslinių tyrimų programomis, susijusiomis su įvairia žmogaus veikla, pavyzdžiui, žuvininkyste, akvakultūra, žemės ūkiu, infrastruktūra, transportu, mokymų ir mokslininkų judumu bei socialiniais ir ekonominiais klausimais, kuria daromas bendras poveikis ekosistemai. Iniciatyva yra labai svarbi tam tikroms Bendrijos politikos sritims ir direktyvoms, įskaitant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[14], ES Baltijos jūros regiono strategiją, bendrą žuvininkystės politiką, bendrą žemės ūkio politiką, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[15], ir tarptautinius ES įsipareigojimus, pavyzdžiui, HELKOM Baltijos jūros veiksmų planą. Todėl BONUS-169 bus naudinga daugelyje kitų Bendrijos politikos sričių.

13. Siekdamos padidinti BONUS-169 poveikį, valstybės dalyvės pritarė Bendrijos dalyvavimui joje.

14. Siekiant sudaryti sąlygas rengti plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais asmenimis dėl strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, kuri taip pat gali prisidėti tenkinant kylančius mokslinių tyrimų poreikius, BONUS-169 turėtų būti suskirstyta į strateginį ir įgyvendinimo etapus. Iniciatyvos strateginiame etape turėtų būti siekiama įtraukti papildomas sektoriniu principu finansavimą teikiančias įstaigas, kad būtų dar labiau sustiprinta mokslinių tyrimų, tenkinančių galutinių vartotojų poreikius įvairiuose sektoriuose, integracija ir užtikrintas veiksmingas naudojimasis rezultatais ir jų įsisavinimas įgyvendinant politikos ir išteklių valdymo priemones įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

15. Strateginio etapo pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų įvertinti iniciatyvos užbaigtumą ir parengtį pradėti įgyvendinimo etapą.

16. Valstybės dalyvės sutiko skirti 50 mln. EUR BONUS-169 įgyvendinti. Turėtų būti galima prisidėti ir ne piniginiu įnašu, suteikiant prieigos prie infrastruktūros ir naudojimosi ja galimybę, jeigu toks įnašas nesudaro reikšmingos viso įnašo dalies. Turėtų būti įvertinta tokio įnašo vertė ir naudingumas įgyvendinant BONUS-169 projektus.

17. Visam BONUS-169 įgyvendinimo laikotarpiui Bendrija įneš įnašą, kurio dydis atitiks valstybių dalyvių įnašą, tačiau neviršys 50 mln. EUR, siekiant, kad valstybės dalyvės būtų labiau suinteresuotos bendrai įgyvendinti programą. Didžioji dalis Bendrijos įnašo turėtų būti skirta įgyvendinimo etapui. Turėtų būti nustatyta didžiausia kiekvienam etapui skirtina suma. Didžiausia įgyvendinimo etapui skirtina suma turėtų būti padidinta tokia suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą.

18. Siekiant bendrai įgyvendinti BONUS-169, būtina speciali vykdomoji struktūra, kaip numatyta Sprendime Nr. 971/2006/EB. Valstybės dalyvės susitarė, kad įgyvendinant BONUS-169 būtų sukurta tokia speciali vykdomoji struktūra (Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklas – BONUS EEIG (toliau – BONUS EEIG)). BONUS EEIG turėtų būti Bendrijos ir valstybių dalyvių įnašų gavėja. BONUS EEIG turėtų administruoti šiuos įnašus pagal bendras programos finansavimo taisykles ir procedūras. BONUS EEIG taip pat turėtų užtikrinti, kad vykdant BONUS-169 būtų patikimai valdomi finansai.

19. Bendrijos įnašas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad valstybės dalyvės skirs išteklius ir mokės savo finansinius įnašus.

20. Siekiant, kad Bendrijos įnašą būtų paprasčiau ir lengviau valdyti, jis strateginiam etapui turėtų būti skiriamas tik kai Komisija Bendrijos vardu ir BONUS EEIG sudarys dotacijos susitarimą, kuriam turėtų būti taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1906/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)[16].

21. Bendrijos įnašas įgyvendinimo etapui turėtų būti skiriamas tik kai Komisija Bendrijos vardu ir BONUS EEIG sudarys Įgyvendinimo susitarimą, kuriame bus nustatyta išsami Bendrijos įnašo naudojimo tvarka. Ši Bendrijos įnašo dalis turėtų būti valdoma taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[17] (toliau – Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 56 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[18], 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

22. Visos dėl BONUS EEIG tinklui sumokėtų įnašų gautos palūkanos turėtų būti laikomos BONUS EEIG įplaukomis ir skiriamos BONUS-169 įgyvendinti.

23. Siekiant, kad būtų apsaugoti Bendrijos finansiniai interesai, Bendrijai turėtų būti suteikta teisė laikantis susitarimuose, kuriuos ji sudarys su BONUS EEIG, nustatytų sąlygų sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei BONUS-169 būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei valstybės dalyvės prie BONUS-169 finansavimo neprisidėtų, prisidėtų tik iš dalies arba vėluotų prisidėti.

24. Siekiant veiksmingai įgyvendinti BONUS-169, įgyvendinimo etape finansinė parama turėtų būti teikiama BONUS-169 projektų, kurie pagal kvietimų teikti paraiškas rezultatus centralizuotai atrenkami prižiūrint specialiai vykdomajai struktūrai, dalyviams.

25. Nepaisant to, kad Jungtinis tyrimų centras yra Komisijos padalinys, jo institutai turi pajėgumų vykdyti su BONUS-169 susijusius mokslinius tyrimus ir galėtų padėti ją įgyvendinti. Todėl yra tikslinga Jungtinio tyrimų centro vaidmenį apibrėžti atsižvelgiant į jo tinkamumą gauti finansavimą.

26. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį vertinant turėtų būti laikomasi tų pačių principų, kurie yra taikomi pagal Septintąją bendrąją programą pateiktoms paraiškoms. Todėl paraiškas turėtų centralizuotai vertinti nepriklausomi ekspertai prižiūrint BONUS EEIG. Griežtai laikantis nepriklausomo vertinimo rezultatų, kurie yra privalomi, eiliškumo ir pirmumo tvarką turėtų patvirtinti BONUS EEIG.

27. Visos valstybės narės ir visos prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys turėtų turėti teisę prisijungti prie BONUS-169.

28. Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus visų kitų šalių dalyvavimas BONUS-169 turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir kad tam pritaria Komisija ir dalyvaujančios valstybės narės. Pagal Septintąją bendrąją programą Bendrija turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo į BONUS-169 sąlygų, susijusių su kitų šalių dalyvavimu šioje programoje, remiantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

29. Reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, taip pat imtis būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[19], 1996 m. lapkričio 11 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[20] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[21].

30. Nepaprastai svarbu, kad pagal BONUS-169 vykdoma mokslinių tyrimų veikla atitiktų pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, ir kad ją vykdant nebūtų pažeisti lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės principai.

31. Komisija turėtų atlikti tarpinius vertinimus, kuriais būtų įvertinta BONUS-169 įgyvendinimo kokybė bei veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat galutinį vertinimą.

32. BONUS EEIG turėtų skatinti atrinktų BONUS-169 projektų dalyvius bendradarbiauti, skleisti projektų rezultatus ir viešai skelbti šią informaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Bendrijos įnašas

1. Bendrijos finansinis įnašas į Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos (toliau – valstybės dalyvės) bendrai įgyvendinamą Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą (toliau – BONUS-169) skiriamas remiantis šiame sprendime nustatytomis sąlygomis.

2. Strateginiame etape laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1906/2006, o įgyvendinimo etape laikydamasi Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto, visam BONUS-169 įgyvendinimo laikotarpiui Bendrija sumoka finansinį įnašą, kuris yra ne didesnis kaip 50 mln. EUR. Neviršijant šios ribos Bendrijos įnašo dydis atitinka valstybių dalyvių įnašus.

3. Bendrijos įnašas bendrai mokamas iš biudžeto asignavimų, skirtų visoms atitinkamoms specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temoms.

2 straipsnis BONUS-169 įgyvendinimas

1. BONUS-169 įgyvendina Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklas – BONUS EEIG (toliau – BONUS EEIG).

2. Laikantis I priede nustatytų reikalavimų BONUS-169 įgyvendinamą sudaro du etapai – strateginis etapas ir įgyvendinimo etapas.

3. Strateginis etapas trunka ne ilgiau kaip dvejus metus. Jame pasirengiama įgyvendinimo etapui. Strateginiame etape BONUS EEIG vykdo šias užduotis:

a) parengia Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę – laikantis Septintojoje bendrojoje programoje nustatytų tikslų parengiama dalis programos mokslinio turinio daugiausia dėmesio skiriant kvietimams teikti paraiškas;

b) sukuria konsultavimosi su suinteresuotaisiais asmenimis platformas siekiant paskatinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų asmenų dalyvavimą;

c) nustato įgyvendinimo sąlygas, įskaitant teisinio ir finansinio pobūdžio taisykles ir procedūras, su BONUS-169 veikla susijusias intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančias nuostatas, žmogiškuosius išteklius ir informacijos perdavimo klausimus.

4. Įgyvendinimo etapas trunka ne mažiau kaip penkerius metus. Įgyvendinimo etape paskelbiami ne mažiau kaip trys kvietimai teikti paraiškas dėl projektų, kuriais įgyvendinami BONUS-169 tikslai, finansavimo. Kvietimai skiriami keleto partnerių tarptautiniams projektams, susijusiems su moksliniais tyrimais, technologine plėtra, mokymais ir sklaida. Projektai atrenkami laikantis vienodo požiūrio, skaidrumo, nepriklausomo vertinimo, bendro finansavimo, ne pelno, su kitais Bendrijos ištekliais nesusijusio finansavimo, taip pat netaikymo atgaline tvarka principų.

3 straipsnis Bendrijos įnašo skyrimo sąlygos

1. Strateginiam etapui skiriamo Bendrijos finansinio įnašo dydis atitinka valstybių dalyvių įnašą, tačiau neviršija 1,25 mln. EUR. Bendrija įsipareigoja skirti įnašą strateginiam etapui tik jeigu tokiu pat įnašu prisideda valstybės dalyvės.

2. Įgyvendinimo etapui skiriamo Bendrijos finansinis įnašo dydis atitinka valstybių dalyvių įnašą, tačiau neviršija 48,75 mln. EUR. Ši didžiausia skirtina suma gali būti padidinta tokia suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą. Įgyvendinimo etape ne daugiau kaip 25 % valstybių dalyvių įnašo gali sudaryti suteikiama galimybė naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra (toliau – natūrinis įnašas infrastruktūra).

3. Bendrijos finansinis įnašas įgyvendinimo etapui skiriamas tokiomis sąlygomis:

a) Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, palankiai įvertina strateginį etapą; vertinama pažanga siekiant 2 straipsnio 3 punkte ir I priede nurodytų tikslų ir rezultatų;

b) BONUS EEIG įrodo esantis pajėgus įgyvendinti BONUS-169, įskaitant Bendrijos įnašo gavimą, skyrimą bei jo naudojimo kontrolę, taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų;

c) laikantis II priedo reikalavimų palaikomas ir taikomas tinkamas ir veiksmingas BONUS-169 modelis;

d) BONUS EEIG veiksmingai vykdo I priede nustatytą su BONUS-169 įgyvendinimo etapu susijusią veiklą, įskaitant kvietimų teikti paraiškas dotacijoms skirti skelbimą;

e) kiekviena valstybė dalyvė, siekdama prisidėti prie bendro BONUS-169 įgyvendinimo etapo vykdymo, įsipareigoja tam tikra dalimi prisidėti prie BONUS-169 finansavimo ir sumokėti piniginį įnašą bei veiksmingai prisidėti natūriniu įnašu infrastruktūra, kai to prašoma; šie įsipareigojimai įtraukiami į finansavimo planą, dėl kurio susitaria kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos;

f) laikomasi Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių, ypač nustatytųjų Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje[22];

g) užtikrinama aukšto lygio mokslinė kompetencija ir laikomasi etikos principų pagal bendruosius Sprendimo Nr. 1982/2006/EB (toliau – Septintoji bendroji programa) principus, ir laikomasi lyčių aspekto integravimo, lyčių lygybės ir darnaus vystymosi principų.

4 straipsnis Jungtinio tyrimų centro vaidmuo

1. Jungtinis tyrimų centras gali gauti BONUS-169 skirtą finansavimą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir finansavimo reikalavimus atitinkančios valstybių dalyvių institucijos.

2. Nuosavi Jungtinio tyrimų centro ištekliai, nepadengiami iš BONUS-169 skirtų lėšų, nėra laikomi Bendrijos įnašu, kuris apibrėžtas 1 straipsnyje.

5 straipsnis Bendrijos ir BONUS EEIG susitarimai

1. Išsami lėšų valdymo bei kontrolės ir Bendrijų finansinių interesų apsaugos tvarka, galiojanti strateginiame etape, nustatoma dotacijos susitarime, kurį Komisija Bendrijos vardu sudaro su BONUS EEIG pagal šiame sprendime ir Reglamente (EB) Nr. 1906/2006 nustatytas taisykles.

2. Išsami lėšų valdymo bei kontrolės ir Bendrijų finansinių interesų apsaugos tvarka, galiojanti įgyvendinimo etape, nustatoma Įgyvendinimo susitarime ir metiniuose finansiniuose susitarimuose, kuriuos Komisija Bendrijos vardu sudaro su BONUS EEIG.

Įgyvendinimo susitarime visų pirma įtvirtinamos tokios nuostatos:

a) paskirtų užduočių apibrėžimas;

b) nuostatos dėl Bendrijos lėšų apsaugos;

c) užduočių vykdymo sąlygos ir išsami tvarka, įskaitant finansavimo taisykles ir BONUS-169 projektams taikomas didžiausias finansavimo sumas, atitinkamas pareigų pasidalijimo ir kontrolės vykdymo nuostatas;

d) užduočių atlikimo ataskaitų teikimo Komisijai taisyklės;

e) sąlygos, kuriomis užduočių vykdymas nutraukiamas;

f) išsami Komisijos atliekamo nuodugnaus tikrinimo tvarka;

g) atskirų banko sąskaitų ir gautų palūkanų naudojimo sąlygos;

h) nuostatos, kuriomis užtikrinamas Bendrijos veiklos, susijusios su kita BONUS EEIG veikla, matomumas;

i) įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje;

j) 2 straipsnyje nurodytos nuostatos, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės teises, susijusias su pagal BONUS-169 vykdoma veikla.

k) tarpiniam ir galutiniam vertinimams atlikti naudojami kriterijai, įskaitant 13 straipsnyje nurodytus kriterijus.

3. Komisija atlieka BONUS EEIG ex-ante vertinimą, siekdama gauti įrodymų, kad sukurtos ir tinkamai veikia Finansų reglamento 56 straipsnyje nurodytos procedūros ir sistemos.

6 straipsnis Bendrijos įnašo palūkanos

Visos iš BONUS-169 skirto įnašo gautos palūkanos laikomos BONUS EEIG įplaukomis ir skiriamos BONUS-169 įgyvendinti.

7 straipsnis Bendrijos finansinio įnašo sumažinimas, jo mokėjimo sustabdymas arba nutraukimas

Jei BONUS-169 nėra įgyvendinama arba įgyvendinama netinkamai, tik iš dalies ar vėluojant, Bendrija, atsižvelgdama į BONUS-169 įgyvendinimo pažangą, gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą.

Jei valstybės dalyvės prie BONUS-169 finansavimo neprisideda, prisideda tik iš dalies arba vėluodamos, Bendrija, laikydamasi 5 straipsnio 1 dalyje nurodytame dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, gali sumažinti savo finansinį įnašą, atsižvelgdama į valstybių dalyvių skirtą viešojo finansavimo sumą.

8 straipsnis Valstybių dalyvių užtikrinama Bendrijų finansinių interesų apsauga

Įgyvendindamos BONUS-169, valstybės dalyvės imasi teisinių, reguliavimo, administracinių arba kitų priemonių, būtinų Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti. Remdamosi Finansiniu reglamentu ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, valstybės dalyvės visų pirma imasi būtinų priemonių visiškam visų Bendrijai priklausančių sumų susigrąžinimui užtikrinti.

9 straipsnis Audito Rūmų ir Komisijos atliekama kontrolė

Komisija ir Audito Rūmai turi teisę atlikti patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Bendrijos lėšų valdymui užtikrinti ir Bendrijos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu valstybės dalyvės ir BONUS EEIG Komisijai ir Audito Rūmams suteikia galimybę naudotis visais atitinkamais dokumentais.

10 straipsnis Keitimasis informacija

Visą susijusią informaciją Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Valstybės dalyvės per BONUS EEIG Komisijai pateikia Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų prašomą papildomą informaciją, susijusią su BONUS EEIG finansų valdymu.

11 straipsnis Kitų valstybių narių ir prisijungusių šalių dalyvavimas

Bet kuri valstybė narė ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusi šalis gali prisijungti prie BONUS-169 laikydamasi 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalies e ir f punktuose nustatytų kriterijų. Remiantis šiuo sprendimu prie BONUS-169 prisijungusios valstybės narės ir kitos šalys yra laikomos valstybėmis dalyvėmis.

12 straipsnis Kitų šalių dalyvavimas

Valstybės dalyvės ir Komisija gali pritarti bet kurios kitos šalies dalyvavimui, jei ši įvykdo 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 4 dalies e ir f punktų reikalavimus ir tik jei toks dalyvavimas yra numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime.

Valstybės dalyvės ir Komisija nustato sąlygas, kuriomis tokioje šalyje įsteigti juridiniai asmenys ir joje gyvenantys asmenys gali pretenduoti į BONUS-169 skirtą finansavimą.

13 straipsnis Metinių ataskaitų teikimas ir vertinimas

Į metinę Septintosios bendrosios programos ataskaitą, pagal Sutarties 173 straipsnį teikiamą Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija įtraukia su BONUS-169 susijusios veiklos ataskaitą.

Ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį BONUS-169 vertinimą. Šiame vertinime aptariama pažanga siekiant 2 straipsnyje ir I priede nustatytų tikslų ir pateikiamos su BONUS-169 susijusios rekomendacijos, kaip geriausia toliau didinti integraciją. Vertinime taip pat aptariama įgyvendinimo, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, kokybė bei veiksmingumas ir nurodoma, ar valstybių dalyvių finansiniai įnašai yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į potencialią valstybių dalyvių nacionalinių mokslinių tyrimų bendruomenių formuojamą paklausą.

Komisija vertinimo išvadas ir savo pastabas pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai.

Baigiantis Bendrijos dalyvavimui BONUS-169 ir ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį BONUS-169 vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

15 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BONUS-169 tikslai ir įgyvendinimas

BONUS-169 TIKSLAI

BONUS-169 pagerina mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione pajėgumus, siekiant paremti tinkamų taisyklių, politikos ir valdymo tvarkos kūrimą ir įgyvendinimą, veiksmingai spręsti svarbiausias aplinkos ir visuomenės problemas, su kuriomis regione susiduriama ir bus susiduriama ateityje, bei padidinti fragmentiško Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų kūrimo ir metodo veiksmingumą Baltijos jūros sistemoje vykdomą įvairių rūšių mokslinių tyrimų veiklą įtraukiant į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą.

Iniciatyva prisidedama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo ir formavimo Baltijos jūros regione.

Tam, kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia padidinti fragmentiško Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų kūrimo veiksmingumą įtraukiant mokslinius tyrimus į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą, kuria skatinamas darnus regiono vystymąsis. Šiuo tikslu, įgyvendinant BONUS-169 iniciatyvą:

a) parengiamos į politiką orientuotos strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės;

b) stiprinamas darnus tarpvalstybinių ir tarpsektorinių viešųjų mokslinių tyrimų programų koordinavimas ir integracija;

c) didinami naujųjų Baltijos jūros regionui priklausančių ES valstybių narių pajėgumai mokslinių tyrimų srityje;

d) sukuriamos atitinkamos konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis, įskaitant visų susijusių sektorių atstovus, platformos;

e) dėl pagerinto tarpsektorinio Baltijos jūros sistemos koordinavimo papildomai surenkama finansinių išteklių;

f) nustatomos atitinkamos įgyvendinimo sąlygos, kurių laikantis būtų galima veiksmingai įgyvendinti programą, sukuriant už bendrą valdymą atsakingą juridinį subjektą ir valdymo struktūrą;

g) skelbiami bent trys strateginiu požiūriu koncentruoti kvietimai teikti paraiškas įvairiomis temomis, kuriuose dalyvautų keletas partnerių.

2. STRATEGINIS ETAPAS

2.1 Tikslas

Strateginiame etape pasirengiama įgyvendinimo etapui. Jame kuriama programos strategija, kad būtų užtikrinta galimybė optimaliai integruoti Baltijos jūros mokslinius tyrimus. Jame siekiama suaktyvinti suinteresuotųjų asmenų ir vartotojų grupių dalyvavimą, siekiant, kad moksliniai tyrimai būtų susiję su politika ir valdymu ir kad būtų aktyviai siekiama, jog tyrimų objektų prioritetai būtų nustatomi atsižvelgiant į politikos poreikius, ir visapusiškai įtraukiami mokslininkai ir atitinkamos institucijos, kurioms jie priklauso, bei didelės suinteresuotųjų asmenų bendruomenės.

2.2 Rezultatai

Ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo strateginio etapo pradžios BONUS EEIG pateikia Komisijai tolesniuose punktuose nurodytus rezultatus.

BONUS EEIG prašymu Komisija teikia konsultacijas ir padeda rengti šiuos rezultatus. Komisijos prašymu BONUS EEIG teikia pažangos ataskaitas.

2.2.1 Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė

Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė rengiama ir tvirtinama konsultuojantis su valstybėmis dalyvėmis, įvairiais suinteresuotaisiais asmenimis ir Komisija. Ja grindžiama politinė programa. Ji praplečia mokslinius tyrimus, kad šie apimtų ne tik jūros ekosistemą, bet ir jūros baseiną, kai sprendžiamos pagrindinės Baltijos jūros regiono ekosistemų kokybės ir produktyvumo problemos.

Joje apibūdinama Baltijos jūros mokslinių tyrimų pradinė situacija ir pasiekta pažanga, pateikiama strateginė vizija ir gairės, kaip pasiekti nustatytus tikslus, ir nurodomos į politiką orientuotų kvietimų orientacinės temos, joms skirtos lėšos, skelbimo grafikas ir numatoma projektų trukmė. Be to, joje nurodomos priemonės, kuriomis bus tenkinamas kylantis mokslinių tyrimų poreikis, daroma pažanga Baltijos regiono mastu sujungiant mokslinius tyrimus ir pateikiamos bendrai naudoti skirtos bendros gairės ir galimas būsimų investicijų į regiono infrastruktūrinius pajėgumus planas.

2.2.2 Konsultavimosi su suinteresuotaisiais asmenimis platformos

Remiantis išsamia su BONUS-169 susijusių suinteresuotųjų asmenų vietos, nacionaliniame, regioniniame ir Europos kontekstuose analize, sukuriamos konsultavimosi su suinteresuotaisiais asmenimis platformos ir mechanizmai, kuriais siekiama suaktyvinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų asmenų dalyvavimą nustatant esminius trūkumus bei mokslinių tyrimų objektų prioritetus ir gerinant mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą. Jose dalyvauja mokslininkai, įskaitant kitų susijusių ne jūrų gamtos mokslų disciplinų bei socialinių ir ekonominių mokslų disciplinų mokslininkus, kad kuriant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, jos strateginę viziją ir nustatant mokslinių tyrimų prioritetus būtų užtikrintas daugiadiscipliniškumas.

Įsteigiamas nuolatinis Sektorių mokslinių tyrimų forumas (institucija, kurią sudaro su Baltijos jūros sistemos moksliniais tyrimais ir valdymu susijusių ministerijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai), teikiantis paramą programai įgyvendinti ir atsakingas už programos planavimo, rezultatų ir iškylančių mokslinių tyrimų poreikio aptarimą sprendimų priėmimo aspektu. Šis forumas palengvina ir pagerina mokslinių tyrimų integravimą Baltijos jūros regiono mastu, įskaitant bendrą infrastruktūros pajėgumų naudojimą ir jų planavimą, padeda išryškinti mokslinių tyrimų poreikius, pagerina naudojimąsi mokslinių tyrimų rezultatais ir palengvina mokslinių tyrimų finansavimo sujungimą.

2.2.3 Įgyvendinimo sąlygos

Įgyvendinimo sąlygose aptariami visi klausimai, užtikrinantys sėkmingą strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės įgyvendinimą. Prireikus jos atitinka Septintosios bendrosios programos taisykles. Jose inter alia numatoma:

a) Finansiniame reglamente reikalaujamų netiesioginio centralizuoto valdymo priemonių (dokumentų rengimas, procedūrų nustatymas, personalo įdarbinimas ir mokymas) nustatymas;

b) oficialus valstybių dalyvių įsipareigojimas skirti ne mažiau kaip 48,75 mln. EUR, iš kurių ne daugiau kaip 25 % sudaro natūrinis įnašas infrastruktūra;

c) realus ir įrodymais pagrįstas valstybių dalyvių įnašo infrastruktūra – galimybė BONUS-169 paramos gavėjams naudotis jų infrastruktūra – vertės apskaičiavimas;

d) išsamus visos infrastruktūros, įskaitant jų savininkų, valdytojų arba kitų atsakingų valdžios institucijų kontaktinius duomenis, sąrašo sudarymas bei paskelbimas ir, prireikus, atnaujinimas;

e) užtikrinimas, kad būtų susitarta dėl bendrų įgyvendinimo sąlygų ir jos būtų parengtos dotacijų sutarčių su BONUS-169 paramos gavėjais sudarymui, kurias centralizuotai pasirašys BONUS EEIG, įskaitant bendras ir sutartas dalyvavimo taisykles, standartinį dotacijų susitarimą, gaires pareiškėjams, dalyviams ir nepriklausomiems vertintojams bei paramos gavėjų audito sąlygas, įskaitant galimybę Komisijai ir Audito rūmams atlikti tokius auditus;

f) atitinkamos valdymo struktūros, skirtos programai valdyti visuose projekto įgyvendinimo etapuose, parengimas;

g) užtikrinimas, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas BONUS EEIG žmogiškiesiems ištekliams ir su įvairiomis disciplinomis susijusiai kompetencijai stiprinti, kad jis galėtų teikti pagalbą strateginiais ir veiksmingo programos įgyvendinimo klausimais;

h) BONUS-169 projektų finansavimo struktūros, grindžiamos bendru fondu, kurį sudaro valstybių dalyvių ir Bendrijos piniginiai įnašai, sukūrimas;

i) informavimo ir sklaidos strategijos, kuria kiek įmanoma užtikrinama, kad rezultatai ir duomenys atitiktų Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo standartus, sukūrimas.

Strateginiame etape sukuriamas specialus metodas ir taisyklės, taikomi natūrinio įnašo infrastruktūra atveju, pagal kuriuos valstybės dalyvės įsipareigotų BONUS-169 paramos gavėjams nemokamai suteikti prieigos prie infrastruktūros (visų pirma mokslinių tyrimų laivų) ir naudojimosi ja galimybę. Su tokios infrastruktūros naudojimu susijusios išlaidos nėra laikomos tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis. Šiuo požiūriu BONUS EEIG sudaro atitinkamus susitarimus su valstybėmis dalyvėmis arba infrastruktūros savininkais, kurie:

a) nustato natūrinio įnašo infrastruktūra vertinimo metodiką;

b) užtikrina, kad BONUS EEIG, Komisija ir Audito rūmai galėtų atlikti prieigos prie infrastruktūros (visų pirma mokslinių tyrimų laivų) ir naudojimosi ja galimybės ir su ja susijusių išlaidų auditą;

c) nustato, kad susitariančiosios šalys teikia išlaidų, patirtų paramos gavėjams suteikiant prieigos prie infrastruktūros ir naudojimosi ja galimybę, metines ataskaitas;

2.2.4 Strateginiam etapui skiriamas Bendrijos finansavimas

Kompensuojama iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios yra faktinės BONUS EEIG patirtos išlaidos, užregistruotos jo apskaitoje ir būtinos 1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti. Išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. ir konkrečiau apibrėžiamos strateginiame etape sudarytame dotacijos susitarime.

3. Įgyvendinimo etapas

Jeigu BONUS EEIG įvertinimo ir jo ex-ante audito rezultatai yra palankūs, Komisija ir BONUS EEIG sudaro Įgyvendinimo susitarimą.

3.1. Tikslai

Įgyvendinimo etape skelbiami ir įvykdomi mažiausiai trys kvietimai teikti paraiškas dėl strategiškai orientuotų BONUS-169 projektų, kuriais įgyvendinami iniciatyvos tikslai, finansavimo. Temos nurodomos BONUS-169 strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje, kuo labiau atitinka nustatytas gaires ir apima mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei mokymus ir (arba) sklaidą.

3.2. BONUS-169 projektų įgyvendinimas

BONUS-169 kvietimai teikti paraiškas skelbiami keleto partnerių įgyvendinamiems tarpvalstybiniams projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip trys nepriklausomi finansavimo reikalavimus atitinkantys juridiniai asmenys iš trijų skirtingų valstybių narių arba prisijungusių šalių, iš kurių bent dvi yra BONUS-169 valstybės dalyvės.

BONUS-169 skirtą finansavimą gali gauti valstybių narių ir prisijungusių šalių juridiniai asmenys. Konsorciumą, teikiantį paraišką dėl BONUS-169 projekto finansavimo, gali sudaryti dalyviai iš ES nepriklausančių valstybių, jeigu jis realiai gali užtikrinti turįs visoms su jų dalyvavimu susijusioms išlaidoms padengti būtinus išteklius. BONUS finansavimo skyrimas tokiam dalyviui gali būti pagrįstas kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu jo dalyvavimas projekte yra neabejotinai būtinas, kad būtų pasiekti projekto rezultatai.

Kiekviename kvietime teikti paraiškas aiškiai nurodomos mokslinės temos. Šias temas nustato BONUS EEIG konsultuodamasis su Komisija. Nustatant temas atsižvelgiama į naujus poreikius, ankstesnių kvietimų teikti paraiškas bei strateginiame etape ir per visą programos įgyvendinimo laikotarpį rengtų plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis rezultatus ir pasekmes.

BONUS EEIG kvietimą teikti paraiškas skelbia kaip įmanoma plačiau, pasitelkdamas specialias informavimo priemones, ypač su Septintąja bendrąja programa susijusias svetaines, specializuotus spaudos leidinius ir brošiūras bei kreipdamasis į visus atitinkamus suinteresuotuosius asmenis. Kvietimas teikti paraiškas galioja mažiausiai tris mėnesius. Reaguodami į kvietimus teikti paraiškas, siūlomus projektus pareiškėjai centralizuotai teikia BONUS EEIG; projektai vertinami taikant vieno etapo procedūrą.

Pateikti projektai vertinami ir atrenkami centralizuotai, remiantis nepriklausoma jų peržiūra pagal nustatytus tinkamumo finansuoti ir atrankos bei finansavimo skyrimo kriterijus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra aukštas mokslinis lygis, įgyvendinimo kokybė ir numatomas projekto poveikis. Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi su sąlyga, kad jie bus paskelbti kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.

BONUS EEIG užtikrina, kad kiekviena gauta paraiška būtų įvertina padedant ne mažiau kaip trims nepriklausomiems ekspertams, kuriuos ji paskiria remdamasi Reglamente (EB) Nr. 1906/2006 nustatytais kriterijais. Kiekvienai projekto paraiškai skiriamas įvertinimas. Nepriklausomi ekspertai nagrinėja projektus pagal vertinimo kriterijus ir juos vertina, skirdami nuo 0 iki 5 balų už kiekvieną kriterijų, remdamiesi paraiškų teikimo taisyklėmis ir atitinkamomis Septintosios bendrosios programos vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūromis.

Griežtai vadovaudamasis nepriklausomo vertinimo rezultatais BONUS EEIG sudaro finansuotinų projektų sąrašą. Nepriklausomų ekspertų sudarytas eiliškumo sąrašas yra privalomas skirstant BONUS-169 finansavimą.

BONUS EEIG yra atsakingas už administracinį atrinktiems BONUS-169 projektams įgyvendinti skirtų dotacijų centralizuotą valdymą.

3.3 Kita veikla

BONUS EEIG dalyvauja ne tik 3.1 ir 3.2 punktuose aprašytame valdyme, tačiau taip pat įsitraukia ir į šią veiklą:

a) nuolatinį strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės atnaujinimą ir mokslinių tyrimų objektų prioritetų nustatymą, kad būtų atsižvelgta į naujus poreikius ir ankstesnių kvietimų teikti paraiškas rezultatus bei pasekmes ir remiamasi 2.2.2 punkte nurodytų plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis rezultatais;

b) galimybių tarptautinėms ir daugiadisciplininėms mokslinių tyrimų komandoms, dalyvaujančioms pagal BONUS-169 finansuojamuose projektuose, naudotis unikalia mokslinių tyrimų infrastruktūra ir priemonėmis gerinimą;

c) veiksmingos mokslo ir politikos sąveikos siekiant užtikrinti optimalų mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą, skatinimą;

d) valstybių dalyvių teikiamo finansavimo, kuris garantuotų iniciatyvos tvarumą Komisijai neskyrus finansavimo po BONUS-169 įgyvendinimo, užtikrinimą;

e) regioninių aplinkos mokslinių tyrimų programų dalyvių ir atitinkamų mokslo bendruomenių kituose Europos jūrų baseinų regionuose glaudesnį bendradarbiavimą;

f) informavimą ir sklaidą;

g) BONUS EEIG aktyviai dalijasi geriausia patirtimi su kitais Europos regioninių jūrų baseinų regionais, taip pat gerai pabrėžia visos Europos dimensiją, kad būtų užtikrinamas suderinamumas ir racionalumas.

3.4. Įgyvendinimo etape skiriamas finansavimas

BONUS-169 įgyvendinimo etape finansavimą mažiausiai penkerius metus iki galutinio visų pagal BONUS-169 finansuojamų projektų įgyvendinimo bendrai skiria valstybės dalyvės ir Bendrija su sąlyga, kad Bendrijos įsipareigojimai būtų įvykdyti iki 2013 m. ir įvykdyti visi įsipareigojimai teikti ataskaitas Komisijai. Bendrijos įnašo dydis įgyvendinimo etape atitinka BONUS-169 projektams skiriamo valstybių dalyvių piniginio įnašo ir natūrinio įnašo infrastruktūra, skiriamo per BONUS EEIG, bei įgyvendinimo etape BONUS EEIG patiriamų einamųjų išlaidų dydį. Šios einamosios išlaidos negali viršyti 5 mln. EUR.

BONUS-169 įgyvendinti skiriamas Bendrijos finansinis įnašas ir valstybių dalyvių piniginiai įnašai sudaro bendrą fondą ir juos centralizuotai administruoja BONUS EEIG.

Laikantis 5 straipsnio 2 punkte nurodytuose metiniuose finansiniuose susitarimuose nustatytų sąlygų Bendrijos finansinis įnašas išmokamas remiantis valstybių dalyvių piniginio įnašo išmokėjimo BONUS EEIG ir natūrinių įnašų infrastruktūra skyrimo BONUS-169 projektams įgyvendinti įrodymais.

BONUS EEIG yra atsakingas už tai, kad paramos gavėjai tinkamai naudotų BONUS-169 lėšas; tai patvirtinama per nepriklausomą finansinį BONUS EEIG arba jo vardu atliktą projektų auditą.

3.5 BONUS-169 projektų finansavimas

Pagal 3 straipsnio 3 dalies f punktą BONUS-169 projektams įgyvendinti skiriamomis lėšomis padengiama iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, apskaičiuotų remiantis įgyvendinimo sąlygose BONUS EEIG nustatytomis ir Įgyvendinimo susitarime Komisijos patvirtintomis bendromis finansavimo taisyklėmis ir bendra finansavimo norma.

II PRIEDAS

BONUS-169 valdymas

1. BONUS EEIG valdo BONUS-169 per savo Sekretoriatą. BONUS-169 įgyvendinimo tikslais BONUS EEIG sukuria šias struktūras: Priežiūros komitetą, Sekretoriatą, Patariamąją valdybą, Sektorių mokslinių tyrimų forumą ir Projektų koordinatorių forumą.

2. Priežiūros komitetas yra aukščiausia BONUS EEIG institucija, kuri yra sprendimus priimantis jo organas ir jo Sekretoriato valdyba. Priežiūros komitetą sudaro BONUS EEIG narių paskirti aukšti mokslinių tyrimų finansavimo ir valdymo institucijų pareigūnai. Jam vadovauja pirmininkas (-ė), kuris (-i) kasmet pakeičiamas (-a) kitu BONUS EEIG nariu. Buvę (-usios), esami (-os) ir būsimi (-os) pirmininkai (-ės) sudaro strateginę darbo grupę, kuri padeda sekretoriatui strateginės svarbos klausimais. Sekretoriato siūlymu priežiūros komitetas priima sprendimus dėl strateginės BONUS-169 krypties, įskaitant sprendimus dėl BONUS-169 kūrimo ir atnaujinimo, dėl kvietimų teikti paraiškas planavimo, biudžeto metmenų, tinkamumo ir atrankos kriterijų, vertinančių asmenų, ketinamų finansuoti BONUS-169 projektų eiliškumo sąrašo patvirtinimo, finansuojamų BONUS-169 projektų vykdymo stebėsenos ir tinkamo organizuoto sekretoriato darbo, susijusio su BONUS-169.

3. Sekretoriatui vadovauja vykdomasis direktorius, kuris įgyvendina Priežiūros komiteto sprendimus ir yra pagrindinis BONUS-169 atstovas Komisijoje ir įvairiose nacionalinėse finansavimą teikiančiose institucijose. Sekretoriatas yra atsakingas už bendrą BONUS-169 veiklos koordinavimą ir stebėseną, kvietimų teikti paraiškas skelbimą, vertinimą ir įgyvendinimą bei finansuojamų projektų stebėseną tiek sutartinių santykių, tiek moksliniu požiūriu, jis taip pat teikia pažangos ataskaitas Priežiūros komitetui. Jis taip pat yra atsakingas už konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis ir Patariamąja valdyba planavimą ir organizavimą bei jų rezultatų įtraukimą į strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, jų racionalizavimą ir veiksmingos mokslo ir politikos sąveikos skatinimą.

4. Patariamoji valdyba teikia pagalbą Priežiūros komitetui ir Sekretoriatui. Ją sudaro puikią reputaciją tarptautiniu lygiu turinys mokslininkai, susijusių suinteresuotųjų asmenų atstovai, įskaitant, pavyzdžiui, turizmo, atsinaujinančios energijos, žuvininkystės ir akvakultūros, jūrų transporto sektorių, biotechnologijos ir technologijų sektorių tiekėjų ir pramonės bei pilietinės visuomenės organizacijų, susijusių su šiomis sritimis, atstovai, kitų integruotų Baltijos jūros mokslinių tyrimų programų ir kitų Europos regioninių jūrų regionų atstovai. Ji teikia nepriklausomas konsultacijas, patarimus ir rekomendacijas su BONUS-169 susijusiais moksliniais ir politiniais klausimais. Tai apima konsultacijas dėl BONUS-169 tikslų, prioritetų ir krypties, BONUS-169 rezultatų gerinimo būdų ir mokslinių tyrimų rezultatų, gebėjimų ugdymo, jungimosi į tinklus bei veiklos, kuria siekiama BONUS-169 tikslų, tinkamumo. Valdyba taip pat padeda naudotis BONUS-169 rezultatais ir juos skleisti.

5. Sektorių mokslinių tyrimų forumą sudaro ministerijų atstovai ir kiti dalyviai, susiję su Baltijos jūros sistemos moksliniais tyrimais ir valdymu. Kartą per metus jis renkasi į konsultacinio pobūdžio posėdį, kuriame sprendimų priėmimo aspektu aptariami BONUS-169 rezultatai ir kylantys mokslinių tyrimų poreikiai. Jis veikia kaip forumas, kurio tikslas – siekti pažangos integruojant mokslinius tyrimus visame Baltijos regione, įskaitant pagal sektorius finansuojamus mokslinius tyrimus ir bendrų infrastruktūrų naudojimą ir planavimą.

6. Projektų koordinatorių forumą sudaro pagal BONUS-169 finansuojamų projektų koordinatoriai. Jis teikia pagalbą Sekretoriatui mokslinio BONUS-169 koordinavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų integravimo ir apibendrinimo klausimais.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų programoje BONUS-169.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys): moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra – Septintoji bendroji programa. Europos bendrijos steigimo sutarties 169 straipsnis.

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios B.A eilutės)) su pavadinimais:

2010 m. Mokslinių tyrimų GD įnašas strateginiame etape paskirstytas taip:

Pavadinimas | Eilutė | 2010 m. (%) | 2010 m. (EUR) |

RTD | Bendradarbiavimas. Aplinka (įskaitant klimato kaitą) | 08 06 01 | 100 % | 1 250 000 00 EUR |

RTD | Bendradarbiavimas. Maisto produktai, žemės ūkis, žuvininkystė ir biotechnologijos | 08 03 01 | 0 % | 0,00 EUR |

RTD | Bendradarbiavimas. Energetika | 08 05 01 | 0 % | 0,00 EUR |

RTD | Bendradarbiavimas. Transportas (įskaitant aeronautiką) | 08 07 01 | 0 % | 0,00 EUR |

RTD | Bendradarbiavimas. Socialiniai, ekonomikos ir humanitariniai mokslai | 08 08 01 | 0 % | 0,00 EUR |

IŠ VISO | 100 % | 1 250 000,00 EUR |

Nuo 2012 m. Mokslinių tyrimų GD įnašas įgyvendinimo etape paskirstytas taip:

Pavadinimas | Eilutė | 2012–2013 % |

RTD | Bendradarbiavimas. Aplinka (įskaitant klimato kaitą) | 08 06 01 | 35 % |

RTD | Bendradarbiavimas. Maisto produktai, žemės ūkis ir biotechnologijos | 08 03 01 | 20 % |

RTD | Bendradarbiavimas. Energetika | 08 05 01 | 15 % |

RTD | Bendradarbiavimas. Transportas (įskaitant aeronautiką) | 08 07 01 | 15 % |

RTD | Bendradarbiavimas. Socialiniai ir ekonomikos bei humanitariniai mokslai | 08 08 01 | 15 % |

IŠ VISO | 100 % |

Eilutė | 2012–2013 m. % | 2012 m. (EUR) | 2013 m. (EUR) | Bendra suma 2012–2013 m. (EUR) |

RTD | 08 06 01 | 35 % | 5 862 500,00 | 11 200 000,00 | 17 062 500,00 |

RTD | 08 03 01 | 20 % | 3 350 000,00 | 6 400 000,00 | 9 750 000,00 |

RTD | 08 05 01 | 15 % | 2 512 500,00 | 4 800 000,00 | 7 312 500,00 |

RTD | 08 07 01 | 15 % | 2 512 500,00 | 4 800 000,00 | 7 312 500,00 |

RTD | 08 08 01 | 15 % | 2 512 500,00 | 4 800 000,00 | 7 312 500,00 |

IŠ VISO | 100 % | 16 750 000,00 | 32 000 000,00 | 48 750 000,00 |

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė

Pradiniam laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrijos įnašo, skirto Jungtinei programai BONUS-169 įgyvendinti, klausimą numatoma išspręsti 2010 m. bendru Tarybos ir Parlamento sprendimu.

3.3. Biudžeto ypatybės

Su keliomis eilutėmis susiję įsipareigojimai nuo 2010 m. skiriami pagal šias eilutes:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

08 06 01 | Neprivalomosios | Diferencijuotosios | NE | TAIP | TAIP | Nr. [1A] |

08 03 01 | Neprivalomosios | Diferencijuotosios | NE | TAIP | TAIP | Nr. [1A] |

08 05 01 | Neprivalomosios | Diferencijuotosios | NE | TAIP | TAIP | Nr. [1A] |

08 07 01 | Neprivalomosios | Diferencijuotosios | NE | TAIP | TAIP | Nr. [1A] |

08 08 01 | Neprivalomosios | Diferencijuotosios | NE | TAIP | TAIP | Nr. [1A] |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

Visos šioje pažymoje pateiktos sumos yra orientacinės (nurodytos pastoviosios vertės).

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 1 250 | 0,000 | 16 750 | 32 000 | 0,000 | 50 000 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 1 000 | 0,250 | 5 584 | 12 874 | 30 292 | 50 000 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 1 250 | 0,000 | 16 750 | 32 000 | 0,000 | 50 000 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 1 000 | 0,250 | 5 584 | 12 874 | 30 292 | 50 000 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos [23] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,122 | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,000 | 0,671 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,008 | 0,040 | 0,015 | 0,045 | 0,000 | 0,108 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 1 380 | 0 223 | 16 948 | 32 228 | 0,000 | 50 779 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 1 130 | 0 473 | 5 782 | 13 102 | 30 292 | 50 779 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

i) Programos lygmuo

Pagal šį sprendimą BONUS-169 bus įgyvendinama dviem atskirais etapais – dvejų metų trukmės pradiniu strateginiu etapu ir mažiausiai penkerių metų trukmės įgyvendinimo etapu. Įgyvendinimo etapas pradedamas Komisijos sprendimu, jeigu strateginio etapo ex ante audito ir vertinimo, susijusio su iniciatyvos užbaigtumu ir parengtimi, po strateginio etapo rezultatai yra palankūs.

Europos bendrija prisidės finansiniu įnašu, kurio dydis atitiks valstybių dalyvių įnašą, bet neviršys 50 mln. EUR, o visas iniciatyvai įgyvendinti planuojamas biudžetas sudarys 100 mln. EUR. Valstybių dalyvių piniginiai įnašai ir Bendrijos įnašas bus administruojami kaip tikras bendras fondas.

Strateginio etapo įgyvendinimas bus finansuojamas dotacija pagal šiame sprendime nustatytas taisykles. Strateginiam etapui skiriamo Bendrijos įnašo dydis atitiks valstybių dalyvių įnašą, tačiau neviršys 1,25 mln. EUR.

Įgyvendinimo etapas bus įgyvendinamas taikant netiesioginį centralizuotą valdymą remiantis Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis ir šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis. Įgyvendinimo etapui skiriamo Bendrijos finansinio įnašo dydis atitiks valstybių dalyvių įnašą, tačiau neviršys 48,75 mln. EUR. Ši didžiausia skirtina suma gali būti padidinta tokia suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą. Įgyvendinimo etape ne daugiau kaip 25 % valstybių dalyvių įnašo gali sudaryti suteikiama galimybė naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra (toliau – natūrinis įnašas infrastruktūra). EB įnašas skiriamas 2010–2013 m. imtinai. Po 2013 m. Komisija neskirs naujo finansavimo. Įgyvendinimo etape ir tol, kol reikia tinkamai visų pagal BONUS-169 finansuojamų projektų stebėsenai ir įgyvendinimui užtikrinti bei visiems susitarimuose numatytiems įsipareigojimams, susijusiems su ataskaitų teikimu Komisijai, įvykdyti, DVS patirtos einamosios išlaidos yra tinkamos finansuoti išlaidos, tačiau jos negali viršyti 5 mln. EUR.

ii) Projekto lygmuo

BONUS-169 finansavimo piniginis įnašas sudaro tikrąjį bendrąjį fondą , kurį valstybės dalyvės įsipareigoja skirti atrinktų BONUS-169 projektų dalyvių išlaidoms padengti.

Pagal BONUS-169 įgyvendinamų projektų dalyviams skiriamu finansiniu įnašu padengiama iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, apskaičiuotų laikantis Bendrijoje galiojančių valstybės pagalbos taisyklių ir remiantis DVS nustatytomis parengtose įgyvendinimo sąlygose ir strateginiame etape atliekant ex-ante auditą įvertintomis bendromis finansavimo taisyklėmis ir bendra finansavimo norma, taip pat vadovaujantis sąlygomis, nustatytomis laikantis Septintąja bendrąja programa grindžiamų principų, kurios bus išdėstytos Įgyvendinimo susitarime. Centralizuotai valdomo bendrojo fondo lėšos atrinktiems BONUS-169 projektams įgyvendinti paskirstomos pagal sudarytą eiliškumo sąrašą.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Iš viso |

Dalyvaujančios valstybės narės [24] | f | 1 250 | 0,000 | 16 750 | 32 000 | 0,000 | 50 000 |

Bendrijos įnašas | a+c | 1 250 | 0,000 | 16 750 | 32 000 | 0,000 | 50 000 |

Administracinės išlaidos | d+e | 0,130 | 0,223 | 0,198 | 0,228 | 0,000 | 0,779 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 2 630 | 0,223 | 33 698 | 64 228 | 0,000 | 100 779 |

Numatyta, kad Komisija įneš iš viso 50 mln. EUR dydžio piniginį įnašą. Valstybės dalyvės įsipareigoja iš viso skirti 50 mln. EUR, įskaitant ne daugiau kaip 25 % įnašo vertės sudarantį natūrinį įnašą infrastruktūra.

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[25] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis, pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Tolimesniam BONUS-169 vystymui, kūrimui ir vykdymui būtinas Bendrijos įnašas, kad būtų galima finansuoti veiklą kartu su valstybėmis dalyvėmis.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Dabartinė mokslinių tyrimų sistema Baltijos jūros regione vis dar yra per daug fragmentiška, kad koordinuotai ir veiksmingai būtų sprendžiamos sudėtingos ir neatidėliotinos aplinkos problemos, su kuriomis susiduriama. Dabartinė padėtis skatina sukurti ir laikytis visapusiškai integruoto metodo, kuriuo remiantis atitinkamos mokslinių tyrimų programos bendras sienas turinčiose valstybėse galėtų būti racionalizuotos ir koncentruotos, siekiant koordinuotai ir veiksmingai spręsti esamas sudėtingas ir neatidėliotinas problemas.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai, atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Įgyvendinant BONUS-169 aštuonių valstybių dalyvių nacionalinės programos bus sujungtos į bendrą jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą, visų pirma, prisidedant prie Europos mokslinių tyrimų erdvės, Baltijos jūros strategijos, Vandens pagrindų direktyvos ir Jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijų tikslų įgyvendinimo.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, įgaliojimus perduodant:

( vykdomosioms įstaigoms

( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje

( viešąsias paslaugas teikiančioms nacionalinėms arba tarptautinėms viešojo sektoriaus įstaigoms ir (arba) įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir už kurias garantuoja valstybės narės, Islandija, Izraelis, Norvegija, Šveicarija ir Turkija.

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Sukūrus BONUS-169, jos stebėsena bus vykdoma per reguliarias ataskaitas, kurias teiks DVS.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Siekiant įvertinti pasirengimą įgyvendinti programą pagal Finansinį reglamentą, o konkrečiau kalbant jo nuostatas, reglamentuojančias netiesioginį centralizuotą valdymą, Komisijos tarnybos atliks ex-ante auditą. Po jo DVS parengia veiksmų planą, kuriame tinkamai atsižvelgiama į atlikus ex-ante auditą pateiktas rekomendacijas.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Siūlomas valdymo modelis nustatytas remiantis patirtimi, įgyta pagal Šeštąją bendrąją programą įgyvendinant remiantis 169 straipsniu sukurtą iniciatyvą, t. y. EDCTP iniciatyvą, ir pagal Septintąją bendrąją programą įgyvendinamas AAL, Eurostars ir EMRP iniciatyvas.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Pagal šį sprendimą Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka įrodymais grindžiamą strateginio etapo vertinimą.

Po antro kvietimo teikti paraiškas ir prieš paskelbiant trečiąjį Europos Komisija atliks tarpinę peržiūrą; Komisija taip pat atliks ex-post vertinimą.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Sprendimo dėl BONUS-169 sukūrimo 8 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamos Jungtinę programą, valstybės dalyvės imasi visų teisinių, reguliavimo, administracinių ar kitų priemonių, būtinų Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti. Visų pirma valstybės dalyvės suteikia tinkamas garantijas dėl visiško Bendrijai priklausančių sumų susigrąžinimo iš DVS.

Sprendimo dėl BONUS-169 sukūrimo 9 straipsnyje nustatyta, kad Komisija ir Audito Rūmai, pasitelkdami savo pareigūnus ar tarnautojus, gali atlikti visus patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Bendrijos lėšų valdymui užtikrinti ir Bendrijos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu valstybės dalyvės ir (arba) DVS Komisijai ir Audito Rūmams laiku pateikia visus turimus susijusius dokumentus.

Kitos kovos su sukčiavimu priemonės bus įgyvendinamos pagal išsamų Komisijos ir DVS susitarimą.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[29] (XX 01 01) | A*/AD |

B*, C*/AST |

Darbuotojai, finansuojami[30] pagal XX 01 02 straipsnį |

Kiti darbuotojai[31], finansuojami pagal XX 01 04/05 straipsnį |

IŠ VISO |

- 8.2.2. Su priemone susijusių užduočių aprašas

8.2.3. Teisės aktuose numatytų žmogiškųjų išteklių šaltiniai

( Šiuo metu programai valdyti skirtos darbo vietos, kurios bus pakeistos arba kurioms skirtas laikas bus pratęstas

( Darbo vietos, pagal MPS (metinę politikos strategiją) / PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtos n-tiesiems metams

( Darbo vietos, kurių bus prašoma taikant kitą MPS / PBP procedūrą

( Darbo vietos, kurios bus perskirstytos naudojant esamus valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, bet nenumatytos tų metų MPS / PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – administracinės valdymo išlaidos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Apskaičiuota – apskaičiuotos specialios vykdomosios struktūros išlaidos |

Skaičiuojant išlaidas remtasi BONUS EEIG pateiktais apskaičiavimais, pagrįstais vykdant BONUS ERA-NET ir BONUS Plus įgyta patirtimi. Į bendras 2010–2016 m. laikotarpio išlaidas įskaičiuota: - BONUS valdymas: programos vadovo ir sekretoriato (administracinė) veikla; - informacijos sklaidos ir perdavimo išlaidos: renginiai, medžiaga, spauda ir leidyba, svetainė; - IT priežiūra, aptarnavimas ir licencijos; - kelionių išlaidos; - paraiškų vertinimas kartu su nepriklausomais ekspertais: išlaidos ekspertams ir kelionės išlaidos. |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Su žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis, neįtrauktomis į bazinę sumą, susijusi informacija turi būti vertinama kaip vidinis Septintosios bendrosios programos administracinių asignavimų biudžetų perskirstymas.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis[33] | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Iš viso |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai Biudžeto eilutė 08 01 05 | 0,122 | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0,671 |

Pagal XXXXX straipsnį finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso išlaidų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,122 | 0,183 | 0,183 | 0,183 | 0.671 |

Apskaičiuota – pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Vidutinės 122 000 EUR išlaidos vienai darbo vietai (visos darbo dienos ekvivalentas). 2010 m. derybų dėl sutarties etape atsižvelgiama į 1, o 2011 m. į 1,5 visos darbo dienos ekvivalento. 2012–2013 m. atsižvelgiama į 1,5 visos darbo dienos ekvivalento. |

Apskaičiuota – darbuotojai, finansuojami pagal 08 01 02 straipsnį |

Nuo 2012 m. numatyta 1,5 visos darbo dienos ekvivalento per metus Komisijos tarnybų vykdomoms tolesnėms šios iniciatyvos priemonėms. Pagrindinės užduotys:

- dalyvavimas nario teisėmis dviejų dienų BONUS-169 komiteto ir BONUS-169 patariamosios valdybos posėdžiuose +/- 3–4 kartus per metus (direktoriaus ir skyriaus vadovo lygmuo);

- BONUS-169 paraiškų vertinimo stebėjimas 2–3 dienas per metus (projekto specialisto lygmuo);

- dalyvavimas seminaruose ir viešinimo renginiuose 2–3 kartus per metus (projekto specialisto lygmuo);

- derybos dėl susitarimo su DVS ir tokio susitarimo rengimas (projekto specialisto ir padėjėjo lygmuo);

- įgyvendinimo stebėsena remiantis metinėmis ataskaitomis ir laikotarpio vidurio bei galutinio vertinimo koordinavimas (projekto specialisto lygmuo);

- BONUS-169 įgyvendinimo finansinis ir teisinis auditas (auditorius, administratoriaus lygmuo).

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

08 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,008 | 0,015 | 0.015 | 0,015 | 0,053 |

08 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

08 01 02 11 03 – Komitetai[34] |

08 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

08 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (08 01 02 11) | 0,008 | 0,015 | 0,015 | 0,015 | 0,053 |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos Nepriklausomi ekspertai, atliekantys strateginio etapo tarpinę ir galutinę peržiūrą | 0,025 | 0,030 | 0,055 |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą)[35] | 0,008 | 0,040 | 0,015 | 0,045 | 0,108 |

Su žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis, neįtrauktomis į bazinę sumą, susijusi informacija turi būti vertinama kaip vidinis Septintosios bendrosios programos administracinių asignavimų biudžetų perskirstymas.

Apskaičiuota – kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

Komandiruotės. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis posėdžių, kuriuose dalyvauja EB darbuotojai, vyks ne tik Briuselyje, bet ir Suomijoje, vienai komandiruotei numatomos vidutinės 700 EUR kelionės išlaidos ir 104 EUR dienpinigių, ir ne daugiau kaip 140 EUR apgyvendinimo išlaidoms (kaip nurodyta EB komandiruočių gairėse); vidutinė komandiruotės trukmė – 1,5 dienos; komandiruočių skaičius ir pobūdis: 4 komandiruotės per metus 2 pareigūnams dalyvauti BONUS-169 susitikimuose, 3 komandiruotės per metus vienam pareigūnui dalyvauti seminaruose ir kituose renginiuose, 4 komandiruotės per metus vienam pareigūnui dalyvauti BONUS-169 komiteto posėdyje, jei posėdžiai organizuojami ne Briuselyje. 2010 m. numatoma skirti pusę metinių išlaidų. Išorės pagalba. Numatytos išorės pagalbos atliekant strateginio etapo ir tarpinį vertinimą išlaidos (3 išorės ekspertai). Numatoma, kad strateginio etapo vertinimui reikės 25 00 EUR, o tarpinei peržiūrai – 30 000 EUR (įskaitant išlaidas ekspertams, dienpinigius ir kelionės išlaidas). |

[1] 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.).

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)

[2] OL L 391/1, 2006 12 30.

[3] Sprendimas Nr. 1982/2006/EB, OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

[4] Sprendimas Nr. 971/2006/EB, OL L 400, 2006 12 30, p. 86.

[5] 2008 m. liepos 17 d., rugsėjo 8–10 d., lapkričio 6–7 d. ir 20–21 d., 2009 m. vasario 26–27 d., 2009 m. balandžio 15 d., birželio 3–4 d. ir birželio 11–12 d.

[6] COM 2009, 248/3.

[7] http://ec.europa.eu/regional_policy/consultation/baltic/consultation_en.htm.

[8] OL C , , p . .

[9] OL C , , p. .

[10] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

[11] OL L 400, 2006 12 30, p. 86

[12] 2009 m. birželio 10 d. COM(2009) 248 galutinis.

[13] 2007 m. birželio 11 d. C(2007)2460.

[14] OL L 164, 2008 06 25, p. 19.

[15] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[16] OL L 391, 2006 12 30, p. 1.

[17] OL L 248, 2002 09 16, p. 1.

[18] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[19] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[20] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[21] OL L 136, 1999 05 31, p. 1.

[22] OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

[23] Orientacinė suma yra Bendrijos įnašas, skirtas BONUS-169 įgyvendinti.

[24] Numatomas orientacinis metinis valstybių dalyvių įnašas, kurį turi patvirtinti BONUS EEIG.

[25] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[26] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[27] Kaip nurodyta 5.3 skirsnyje.

[28] DVS nedirbs nė vienas su BONUS-169 įgyvendinimu susijęs Komisijos pareigūnas.

[29] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[30] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[31] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[32] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą.

[33] Apskaičiuota, kad tolesnėms iniciatyvos priemonėms 2014 – 2016 m. įgyvendinti būtiniems žmogiškiesiems ištekliams reikės 0,528 mln. EUR, tačiau ši suma nebus skirta pagal Septintąją bendrąją programą.

[34] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

[35] Apskaičiuota, kad galutinei peržiūrai atlikti po 2013 m. komandiruotėms reikės 0,045 mln. EUR, o išorės pagalbos teikimui – 0,050 mln. EUR (t.y. iš viso 0,095 mln. EUR), tačiau ši suma nebus skirta pagal Septintąją bendrąją programą.