52009PC0553

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.16

KOM(2009)553 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Metinių žvejybos galimybių reglamentas yra pagrindinė pagal bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) taikoma išteklių išsaugojimo priemonė. Jame nustatyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai, susiję su išteklių atkūrimo ir ilgalaikiais išteklių valdymo planais, taip pat laikinosios priemonės (žr. 5 skirsnį) ir nuo kitų teisės aktų (pvz., nuo techninių priemonių reglamento, reglamento, kuriuo ribojamos giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangos, ir kt.) nukrypti leidžiančios nuostatos. Komisijos komunikate (COM (2009) 224 galutinis) pateikiamos pasiūlymo bendrosios aplinkybės. Rekomenduojama sumažinti daugelio žuvų išteklių leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį iki nulio arba iki kuo žemesnio lygio. Daugelio išteklių dydis neatitinka biologiniu atžvilgiu saugaus išteklių dydžio. Nepaisant pagal BŽP nustatytų išteklių išsaugojimo priemonių, pažeidžiamoms kategorijoms priklausančių išteklių skaičius nemažėja. Atliktoje analizėje patvirtinama, kad nepaprastai reikalingos sustiprintos pereikvotų žuvų išteklių išsaugojimo priemonės. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) rekomendacijose 2010 metams dar kartą pabrėžiama prasta daugelio žuvų išteklių Bendrijos vandenyse būklė. Daugumos išteklių išžvejota tiek, kad peržengta tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio riba. Nemažos dalies išteklių išžvejojimo lygis viršija prevencinį lygį, o kelių pagrindinių išteklių, įskaitant daugumą atlantinių menkių išteklių, pereikvojama tiek, kad kyla labai didelė rizika, jog jie nebepajėgs atsikurti daugindamiesi. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 Komisijos reikalaujama kiekvienais metais pasiūlyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimus, kad Bendrijos žuvininkystės sektoriaus veikla būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausi. |

Bendrosios aplinkybės Žuvininkystės ištekliai daugeliu atvejų yra pereikvojami. Kiekvienais metais Taryba nustato leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimus, tačiau tikrasis sužvejotų žuvų kiekis daugeliu atvejų tebėra didesnis nei tas, kuris užtikrina tausią žvejybą. Taip yra todėl, kad kartais leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis nustatomas pernelyg didelis ir neužtikrina tausios žvejybos, o kai kuriais atvejais nepakankamai užtikrinamas šių apribojimų laikymasis. Pastaraisiais metais, stengiantis sugriežtinti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų laikymąsi, buvo pradėti taikyti žvejybos kai kuriuose rajonuose pastangų apribojimai, taip pat buvo pradėti įgyvendinti daugiamečiai kai kurių išteklių atkūrimo planai, kuriuose nustatyti metinio leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, siekiant užtikrinti tausią žvejybą laipsniškai mažinant išžvejojamą žuvų populiacijos dalį. Jeigu nebus veiksmingai kontroliuojamas sužvejotų žuvų kiekis ir žvejybos pastangos, žuvininkystės ištekliai bus dar labiau pereikvojami. Toks pereikvojimas nesuderinamas su bendrosios žuvininkystės politikos tikslu – užtikrinti tausią žuvininkystę Bendrijoje. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos taikomos iki 2009 m. gruodžio 31 d., išskyrus kai kurių išteklių žvejybos pastangų apribojimus, kurie taikomi iki 2010 m. sausio 31 d. |

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir dera su Bendrijos vykdoma darnaus vystymosi politika. |

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į konsultacijas su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamuoju komitetu (ŽAPK (angl. ACFA) sudarytas iš gamybos sektoriui, perdirbimo pramonei ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų prekybai atstovaujančių profesinių organizacijų atstovų, taip pat vartotojų interesams ir aplinkos bei vystymosi sritims atstovaujančių neprofesinių organizacijų atstovų) ir regioninėmis patariamosiomis tarybomis (RPT, angl. RACs), turinčiomis interesų su šiuo pasiūlymu susijusiose žuvininkystės rajonuose. Šios konsultacijos vyko remiantis Komisijos komunikatu Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM (2006) 246 galutinis), kuriame nustatyti vadinamojo pirminio aptarimo proceso principai, ir Komisijos komunikatu Tarybai dėl konsultacijų dėl 2010 m. žvejybos galimybių (COM (2009) 224 galutinis), kuriame išdėstytas Komisijos požiūris ir ketinimai, susiję su jos pasiūlymais dėl žvejybos galimybių, iki bus gauta mokslinė rekomendacija dėl išteklių būklės 2010 metams. |

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta RPT pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad bet kokie metinių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK, angl. TAC) ir kvotų keitimai būtų laipsniški – tam, kad trumpalaikio ekonominės veiklos nutraukimo atvejų būtų kuo mažiau. Iš toliau pateikto išsamaus pasiūlymo paaiškinimo matyti, kad šis žvejybos galimybių metinių keitimų laipsniško koregavimo ir ribojimo principas į pasiūlymą įtrauktas visais atvejais, kai tik jo taikymas nelemtų pažeidžiamų išteklių būklės pablogėjimo. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Žuvininkystės išteklių biologija ir žuvininkystės ekonomika. |

Taikyti metodai Konsultacijos su nepriklausoma tarptautine moksline institucija TJTT ir surengtas plenarinis ŽMTEK posėdis. |

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT), Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). |

Gautų ir panaudotų patarimų santrauka Paminėta, kad egzistuoja galimos didelės žalos ir neatitaisomų pasekmių rizika. Tokios rizikos buvimas pripažintas vieningai. |

ŽMTEK pritarė TJTT pateiktai rekomendacijai ir kai kuriais atvejais ją išplėtė. |

Ekspertų patarimų paskelbimas visuomenei Visos ŽMTEK ataskaitos, Komisijai jas oficialiai priėmus, yra pateikiamos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato interneto svetainėje. |

Poveikio vertinimas Leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimų priemones turi priimti valdžios institucijos, kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje. Siūlomomis priemonėmis, jeigu jos bus įgyvendintos, Bendrijos laivams bus sumažintos bendros žvejybos galimybės. Pasiūlyme ne tik numatomi trumpalaikiai sprendimai, jis yra ir ilgalaikės strategijos, kuria žvejybos mastas palaipsniui mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis. Pagal pasiūlyme numatytą strategiją netrukus bus sumažinti BLSK, tačiau pereikvotiems ištekliams atsikūrus, žvejybos galimybės vėl bus padidintos. Numatoma, kad strategijos taikymo vidutinės trukmės ir ilgalaikiai rezultatai bus sumažėjęs poveikis aplinkai dėl mažesnių žvejybos pastangų, mažesnis žvejybos sektoriaus laivų skaičius ir (arba) mažesnės vidutinės laivo žvejybos pastangos bei nepakitęs arba didesnis iškrautų žuvų kiekis. |

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu nustatomi Bendrijos žvejybos rajonuose ir tarptautiniuose žvejybos rajonuose, kuriuose žvejybos veiklą vykdo Bendrijos laivai, taikomi leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai siekiant bendrosios žuvininkystės politikos tikslo užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausų žuvininkystės lygį. |

Teisinis pagrindas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnis. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas yra išimtinė Bendrijos kompetencija. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Bendroji žuvininkystės politika yra bendroji politika ir todėl turėtų būti įgyvendinama Tarybos reglamentais. Atitinkamu Tarybos reglamentu valstybėms narėms yra skiriamos žvejybos galimybės, tačiau jos tas galimybes gali visiškai savarankiškai paskirstyti regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip jos mano esant tinkama, taigi valstybės narės turi pakankamai laisvės, spręsdamos, kokį socialinį ir (arba) ekonominį modelį pasirinkti naudojant joms paskirtas žvejybos galimybes. |

Pasiūlymas neturi papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms. Taryba šį reglamentą priima kasmet, ir valstybinės bei privačios priemonės jam įgyvendinti jau yra parengtos. |

Pasirinktos priemonės |

Siūloma priemonė – reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties. Šis pasiūlymas yra skirtas žuvininkystės sektoriui valdyti, ir pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 šis valdymas turėtų būti įgyvendinamas kvalifikuotąja dauguma kiekvienais metais priimamu Tarybos reglamentu. |

4. POVEIKIS BIUDžETUI |

Pasiūlymas Bendrijos biudžetui poveikio neturi. |

5. PAPILDOMA INFORMACIJA |

Supaprastinimas |

Pasiūlyme numatyta valdžios institucijoms (EB arba nacionalinėms) supaprastinti administracinę tvarką, ypač su duomenų apie žvejybos pastangų valdymo taikymą perdavimu susijusius reikalavimus. |

Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga |

Pasiūlymas teikiamas dėl metinio reglamento 2010 metams, todėl jame nėra persvarstymo sąlygos. |

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Palyginti su ankstesniais metais, šis pasiūlymas yra mažesnės apimties, jame nebėra vadinamųjų susijusių sąlygų, kurios svarbios naudojantis žvejybos galimybėmis, bet nėra funkciškai su jomis susietos. Tai buvo būtina, nes gali būti, kad Lisabonos sutartis įsigalios dar prieš Tarybai priimant šį pasiūlymą gruodžio mėnesį. Pagal Lisabonos sutartį bendro sprendimo procedūra taps įprasta BŽP sprendimų priėmimo procedūra. Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, taikoma „žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo“ priemonėms. Šias priemones, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba be Europos Parlamento dalyvavimo. Todėl tapo svarbu aiškiai atskirti priemones, kurios gali būti laikomos funkciškai susijusiomis su žvejybos galimybių nustatymu ir skyrimu, nuo priemonių, kurios, priešingai, yra priimamos bendro sprendimo procedūra. Pasiūlymo nuostatos dėl leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų ir žvejybos pastangų valdymo atitinka vadinamojo pirminio aptarimo proceso principus, nustatytus Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM (2006) 246 galutinis) ir Komisijos komunikate Tarybai dėl konsultacijų dėl 2010 m. žvejybos galimybių (COM (2009) 224 galutinis), kuriame išdėstytas Komisijos požiūris ir ketinimai, susiję su jos pasiūlymais dėl žvejybos galimybių, iki bus gauta mokslinė rekomendacija dėl išteklių būklės 2010 metams. Pagal komunikatą buvo nustatytos didesnės nei anksčiau dalies išteklių, pvz., atlantinių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, paprastųjų jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių ir norveginių omarų, žvejybos galimybės, remiantis ilgalaikiuose tų išteklių valdymo planuose nustatytomis taisyklėmis. Tų išteklių, kuriems valdyti pasiūlyti nauji ilgalaikiai planai (paprastųjų stauridžių vakarinių išteklių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių) ir tų, dėl kurių Taryba ir Komisija įsipareigojo 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos posėdyje priimtu pareiškimu (Keltų jūros atlantinių silkių ir Vb ir VIa rajonų juodadėmių menkių išteklių), žvejybos galimybės pasiūlyme nustatytos remiantis tuose planuose ir pareiškime pateiktomis taisyklėmis. Pagal pirminio aptarimo proceso principus ištisus metus konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis: 2009 m. liepos 23 d. surengtas bendras susitikimas su suinteresuotųjų šalių (RPT ir ŽAPK) ir valstybių narių atstovais, o rugsėjo 29 d. – tik su suinteresuotųjų šalių (RPT ir ŽAPK) atstovais. Be to, pasiūlymas atitinka Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimo taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą (COM (2006) 360 galutinis) nuostatas, nes jį įgyvendinant nepadidės išžvejojama žuvų populiacijos dalis. Toks padidėjimas pažeistų Johanesburge vykusiame Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Bendrijos ir valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą išsaugoti arba atkurti žuvų išteklius tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, labiausiai pereikvotų išteklių – kuo greičiau, jei įmanoma, iki 2015 m. Atlantinių menkių žvejybos pastangoms valdyti 2008 m. (Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008) buvo nustatyta laivo pajėgumo, matuojamo kilovatais, ir žvejybos dienų per metus skaičiaus sandauga grindžiama sistema (kilovatų dienų sistema). Ji taikoma 2009 m. ir bus toliau taikoma 2010 m. Jūrų liežuvių išteklių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių ir norveginių omarų išteklių žvejybos pastangoms valdyti 2010 m. bus toliau taikoma dienų, kurias atitinkamo tipo laivas, jau turintis tų išteklių žvejybos įrašų, praleido jūroje, skaičiaus sistema, tačiau siūlomu reglamentu valstybėms narėms ir toliau bus leidžiama taikyti kilovatų dienų sistemą, kad kuo efektyviau būtų panaudotos žvejybos galimybės ir skatinama žvejybos sektoriaus palaikoma išteklių išsaugojimo praktika. Pasiūlyme nustatyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, dėl kurių susitarta su tam tikromis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis. Leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai ir kitos Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (ŽPAO, angl. SEAFO), Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (RŽPRVVO, angl. SPFO), Australinių tunų apsaugos komisijos (ATAK, angl. CCSBT), Amerikos tropinių tunų komisijos (ATTK, angl. IATTC), Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (AJGIAK, angl. CCAMLR), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK, angl. NEAFC) ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, angl. ICCAT) rekomendacijos bus svarstomos 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyksiančiuose šių organizacijų metiniuose susirinkimuose. Išteklių Grenlandijos vandenyse bei išteklių, kurie naudojami kartu su Norvegija, BLSK dar nėra nustatytas, nes laukiama 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyksiančių konsultacijų išvadų. Šių išteklių BLSK yra pateikti kaip pro memoria (pm). Taip pat reikėtų pažymėti, kad II priede, kuris susijęs su laivų žvejybos pastangų apribojimais siekiant tam tikrų išteklių, įskaitant atlantinių menkių, atkūrimo, didžiausios leidžiamos pastangos, matuojamos dienų, kurias laivas gali būti jūroje, skaičiumi arba kilovatų dienų skaičiumi pagal žvejybos pastangų grupę, šiuo metu taip pat nurodytos pm, nes Komisija dar nagrinėja Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) informaciją apie žvejybos pastangas ir sužvejotų žuvų kiekio tendencijas iki 2007 m. imtinai ir atitinkamas susijusias rekomendacijas. 2009 m. lapkričio mėnesį vyks ŽMTEK plenarinis posėdis, po kurio ŽMTEK interneto svetainėje bus paskelbta galutinė ataskaita. Taip pat tebenagrinėjami tobinių žvejybos IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse galutinių pastangų nustatymo metodai. 2006 m. gruodžio mėnesį Taryba patvirtino giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangų sumažinimą 10 %, palyginti su 2005 m. Tačiau šis sumažinimas yra mažesnis, nei Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK) siūlytieji 35 %. Nuspręsta 2008 m. ir 2009 m. žvejybos pastangas sumažinti dar 10 %, palyginti su tuo pačiu atskaitos lygiu. 2010 metams žvejybos pastangos nebebus mažinamos. Tačiau didžiausios pastangos neviršys 2009 m. lygio, t. y. 65 ℅ vidutinių metinių pastangų, tekusių atitinkamų valstybių narių laivams 2003 m. Būtina žvejybos pastangas ir toliau riboti siekiant, kad Bendrija įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus ir kad būtų apsaugoti tie ištekliai, kurie, kaip jau keletą metų pabrėžia TJTT, yra ypač pažeidžiami ir kuriems reikia taikyti neatidėliotinas apsaugos priemones, nes jų reprodukcinis potencialas itin menkas. Tebelieka galioti trumpai gyvenančių žuvų rūšių, pvz., tobinių, norveginių menkučių ir šprotų Šiaurės jūroje, metinės valdymo sistemos. Atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, 2010 m. pradžiai pasiūlytos minėtų rūšių žvejybos galimybės per tuos metus gali būti persvarstytos ir pakoreguotos Komisijos reglamentais, kuriais numatytas valdymo priemones bus galima įgyvendinti nedelsiant. Šiuo metu peržiūrimas tinkamo dydžio, taikytino tobinių BLSK atitinkamais metais persvarstyti, apskaičiavimo metodas. Tikėtina, kad dar rudenį su Norvegija bus susitarta dėl naujojo metodo, todėl IID priedą teks smarkiai pakoreguoti. Į šį reglamentą nebebus įtraukta Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių metinė valdymo sistema, nes šiuos išteklius numatoma valdyti pagal pasiūlytą ilgalaikį Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planą (COM (2009) 399 galutinis), kuriuo nustatoma alternatyvi sistema, pagal kurią tų išteklių BLSK ir kvotos nustatomos tiesiai ilgalaikiame plane ir paskui kasmet birželio mėnesį patvirtinamos Komisijos remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. |

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1], ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[2], ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, nustatantį Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones[3], ypač į jo 4 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 388/2006, nustatantį jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą[4], ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2007, nustatantį Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą[5], ypač į jo 3 ir 5 straipsnius,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 676/2007, nustatantį plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą[6], ypač į jo 6 ir 9 straipsnius,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2008, nustatantį atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą[7], ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą[8], ypač į jo 7, 8, 9, 11 ir 12 straipsnius,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007[9], ypač į jo 9 straipsnio 3, 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 dalis,

[atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. [..]/2009, nustatantį Keltų jūros menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų ilgametį planą[10], ypač į jo 4 straipnį,]

[atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. [..]/2009, kuriuo nustatomas daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas[11], ypač į jo 5 straipsnį,]

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, priimtų priemones, būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK, angl. TAC) pagal išteklius arba išteklių grupes. Žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms turėtų būti skiriamos pagal to reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus ir tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 2 straipsniu. Be to, kad žvejybos galimybės būtų nustatytos kuo tinkamiau ir taikomos efektyviai, turėtų būti nustatytos tam tikros su jomis funkciškai susietos sąlygos.

(3) BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turima moksline informacija ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams. Todėl būtina atsižvelgti į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis, ypač 2009 m. birželio 23 d. susitikime su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto (ŽAPK), atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų (RPT) ir valstybių narių atstovais ir 2009 m. rugsėjo 29 d. susitikime su ŽAPK ir atitinkamų RPT atstovais.

(4) Išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl atlantinių menkių, norveginių omarų, paprastųjų jūrų liežuvių Biskajos įlankoje, vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir Šiaurės jūroje, jūrinių plekšnių Šiaurės jūroje, atlantinių silkių į vakarus nuo Škotijos, atlantinių menkių Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos bei Keltų jūrose ir paprastųjų stauridžių Atlanto vakarinių išteklių BLSK turėtų būti nustatyti pagal taisykles, atitinkamai apibrėžtas reglamentuose (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008, (EB) Nr. 302/2009, (EB) Nr. [..]/2009 (Keltų jūros atlantinių menkių ištekliai) ir Reglamente (EB) Nr. [..]/2009 (paprastųjų stauridžių ištekliai).

(5) Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės.

(6) Būtina nustatyti didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas 2010 metams pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos[12].

(7) Atsižvelgiant į TJTT rekomendaciją, būtina išlaikyti ir persvarstyti tobinių žvejybos TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse pastangų valdymo sistemą.

(8) Atsižvelgiant į naujausias TJTT pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (ŽŠRAK), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas.

(9) Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamas remiantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, ypač 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2807/83, nustatančiu išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles[13], 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2930/86, nustatančiu žvejybinių laivų charakteristikas[14], 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1381/87, nustatančiu išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles[15], 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo[16], 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1627/94, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų[17], 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1434/98, nustatančiu sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams[18], 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiu konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[19], 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo[20], 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiu išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų[21], 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 601/2004, nustatančiu tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos[22], 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2115/2005, nustatančiu juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje[23], Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005, Reglamentu (EB) Nr. 388/2006, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių[24], 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių[25], Reglamentu (EB) Nr. 509/2007, 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 520/2007, nustatančiu labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones[26], Reglamentu (EB) Nr. 676/2007, 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2007, nustatančiu žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones[27], 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1566/2007[28], 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančiu reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999[29], 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse[30], Reglamentu (EB) Nr. 1300/2008, Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008, Reglamentu (EB) Nr. 302/2009, Tarybos reglamentu (EB) Nr. [..]/2009, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose reglamentuojamame rajone[31], Tarybos reglamentu (EB) Nr. [..]/2009, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių[32], Reglamentu (EB) Nr. [..]/2009 (Keltų jūros atlantinių menkių ištekliai), Reglamentu (EB) Nr. [..]/2009 (paprastųjų stauridžių ištekliai) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. [..]/2009, dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones[33].

(10) Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių konsultavosi su Norvegija[34], Farerų salomis[35] ir Grenlandija[36].

(11) Bendrija yra kelių žvejybos organizacijų susitariančioji šalis ir dalyvauja kitose organizacijose kaip bendradarbiaujanti šalis ne narė. Be to, pagal Aktą dėl Lenkijos Respublikos stojimo sąlygų, nuo įstojimo dienos tos šalies anksčiau sudarytus žvejybos susitarimus, pvz., Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo, administruoja Bendrija. Minėtos žvejybos organizacijos rekomendavo 2010 m. pradėti taikyti kai kurias priemones, pvz., nustatyti Bendrijos laivų žvejybos galimybes. Šias žvejybos galimybių nuostatas turėtų įgyvendinti Bendrija.

(12) [2009 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (ATTK) nepatvirtino leidžiamo sužvejoti gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų kiekio apribojimų, tačiau, nors Bendrija nėra ATTK narė, būtina reguliuoti ATTK jurisdikcijai priklausančių išteklių žvejybos galimybes, kad būtų užtikrintas tausus jų valdymas.]

(13) [Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (ŽPAO) 2009 m. susitikime patvirtino dar dviejų išteklių ŽPAO konvencijos rajone leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus. Šiuos leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimus būtina įgyvendinti Bendrijos teise.]

(14) [2007 m. gegužės mėnesį įvykusio Trečiojo tarptautinio susitikimo naujai Regioninei žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijai (RŽPRVVO) įsteigti dalyviai patvirtino laikinąsias pelaginių žuvų žvejybos ir dugninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne reguliavimo priemones, įskaitant žvejybos galimybes. Šias žvejybos galimybių nuostatas būtina įgyvendinti Bendrijos teise.]

(15) Siekiant užtikrinti Bendrijos žvejų pragyvenimo šaltinį ir išvengti grėsmės ištekliams bei galimų sunkumų dėl 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2008, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus[37], galiojimo pabaigos, būtina, kad tų išteklių žvejybą būtų galima pradėti 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į reikalo skubumą, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpio nuostatai, numatytai Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos šios žvejybos galimybės ir su jų naudojimu funkciškai susijusios sąlygos:

- tam tikrų žuvų išteklių ir išteklių grupių žvejybos galimybės 2010 metams,

- tam tikri žvejybos pastangų apribojimai 2011 metams ir tam tikrų Antarkties išteklių žvejybos galimybės II antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnyje ir IE bei V prieduose nurodytais laikotarpiais.

2 straipsnis Taikymo sritis

Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

a) Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai) ir

b) su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir tose šalyse registruotiems žvejybos laivams (toliau – trečiųjų šalių laivai) Bendrijos vandenyse (toliau – EB vandenys).

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente kartu su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nurodytomis apibrėžtimis naudojamos ir šios apibrėžtys:

a) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvienų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;

b) kvota – Bendrijai, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims skirta BLSK dalis;

c) tarptautiniai vandenys – nė vienos valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys;

d) tinklinio audeklo akių dydis – akių dydis, nustatytas pagal 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį[38].

4 straipsnis Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojamos tokios žvejybos zonų apibrėžtys:

a) TJTT (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos zonos;

b) Skagerako sąsiauris – rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c) Kategato sąsiauris – rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

d) Kadiso įlanka – TJTT IXa zonos dalis į rytus nuo 7º23’48” vakarų ilgumos;

f) ŽRVAK (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) zonos (rytų vidurio Atlanto arba MŽŪO 34 pagrindinė žvejybos zona) – 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus[39] apibrėžtos zonos;

g) ŽŠVAO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos – 1993 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo[40] apibrėžtos zonos;

h) ŽPAO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) zonos – 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime Nr. 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo[41] apibrėžtos zonos;

i) TATAK (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) zona – 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendime 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d.[42], apibrėžta zona;

j) AJGIAK (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvencijos) zonos – Reglamente (EB) Nr. 601/2004 apibrėžtos zonos;

k) ATTK (Amerikos tropinių tunų komisijos) zona – 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendime Nr. 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu[43] apibrėžta zona;

l) IVTK (Indijos vandenyno tunų komisijos) zona – 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendime Nr. 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją[44] apibrėžta zona;

m) RŽPRVVO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) rajonas – atviros jūros rajonas į pietus nuo pusiaujo, į šiaurę nuo AJGIAK konvencijos rajono, į rytus nuo Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD) konvencijos rajono, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 6 d. Tarybos sprendime Nr. 2006/496/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu[45], ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

n) VVRVŽK (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės konvencijos, angl. WCPFC) zona – 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendime Nr. 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse[46] apibrėžta zona;

o) Beringo jūros atviros jūros rajonas – Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS Bendrijos laivų žvejybos galimybės

I skyrius

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis Leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir jo paskirstymas

1. Bendrijos laivams EB vandenyse arba tam tikruose ne EB vandenyse taikomi leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, to kiekio paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.

2. Bendrijos laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų kvotų ribų ir laikantis šio reglamento 12 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 nustatytų sąlygų ir įgyvendinimo nuostatų.

3. Komisija nustato TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti tobinių kiekio apribojimus pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.

4. Komisija nustato, kad Bendrijai TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse leidžiamas sužvejoti paprastųjų stintenių kiekis yra 7,7 % paprastųjų stintenių BLSK, kai tik šių žuvų BLSK bus nustatytas.

5. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2010 m. pusmetį, Komisija gali persvarstyti TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti norveginių menkučių išteklių bei TJTT IIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti atlantinių šprotų išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6. Pagal 5 dalį persvarsčiusi norveginių menkučių žvejybos apribojimus, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali persvarstyti TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti paprastųjų merlangų išteklių ir TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti juodadėmių menkių išteklių kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą žvejojant norvegines menkutes.

6 straipsnis Žvejoti draudžiamos rūšys

[Bendrijos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šių rūšių žuvis:

a) milžinryklius ( Cetorhinus maximus ) ir baltuosius ryklius ( Carcharodon carcharias ) visuose EB ir ne EB vandenyse;

b) europinius plokščiakūnius ryklius ( Squatina squatina ) visuose EB vandenyse;

c) švelniąsias rajas ( Dipturus batis ) IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse;

d) marmurines rombines rajas ( Raja undulate ) ir baltųjų rajų ( Rostroraja alba ) VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse.]

7 straipsnis Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1. I priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nepažeidžiant:

a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) galimybių perskirstymo pagal Reglamento (EB) Nr. [..]/2009 (kontrolės reglamento) [..] straipsnius arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

c) papildomo kiekio, leidžiamo iškrauti pagal (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) neišnaudotos kvotos dalies, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnyje;

e) išskaitymų, atliktų pagal Reglamento (EB) Nr. [..]/2009 [..] (kontrolės reglamento) [..] straipsnius].

2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis taikoma visiems ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas, arba pagrįstas BLSK.

3. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi visiems ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus, kai I priede nurodyta kitaip.

4. 2 ir 3 dalys taikomos nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. [..]/2009 (controlės reglamento) [..] straipsnio.

8 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimai

2010 m. vasario 1 d.–2011 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip:

a) IIA priedas taikomas tam tikriems ištekliams Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje, toje TJTT IIIa zonos dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, TJTT IV, VIa, VIIa, VIId zonose ir TJTT IIa ir Vb zonų EB vandenyse valdyti;

b) IIB priedas taikomas europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams TJTT VIIIc ir IXa zonose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti;

c) IIC priedas taikomas jūrų liežuvių ištekliams TJTT VIIe zonoje valdyti;

d) IID priedas taikomas tobinių ištekliams TJTT IIa, IIIa ir IV zonų EB vandenyse valdyti.

9 straipsnis Giliavandenių žuvų išteklių leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1. Be 2008 m. lapkričio 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes[47] nustatytų leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų, draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų paltusų kiekį, kartu sudėjus per vieną žvejybos reisą viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi giliavandenių rūšių žuvų žvejybos leidimo, išduoto pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje registruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant per kalendorinius metus sužvejojama ir laikoma laive daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų paltusų, yra privalomas giliavandenių rūšių žuvų žvejybos leidimas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad giliavandenių rūšių žuvų žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2010 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenių rūšių žuvų žvejybos leidimus ir (arba) per kuriuos buvo sužvejota Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių žuvų, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus atlantines argentinas.

10 straipsnis Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

a) žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išnaudota, arba

b) žuvys yra sužvejotos iš Bendrijos kvotos dalies, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Bendrijos kvota nebuvo išnaudota.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar jų dalys yra išnaudotos:

a) kitų rūšių žuvis nei atlantinės silkės ir atlantinės skumbrės, jeigu:

i) jos tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm pagal Reglamento (EB) Nr. [..]/2009 (techninių priemonių reglamento) [..] straipsnį, buvo sužvejotos pramaišiui su kitų rūšių žuvimis, ir

ii) sužvejotos žuvys nebuvo išrūšiuotos nei laive, nei iškraunant,

arba

b) atlantines skumbres, jeigu:

i) jos sužvejotos pramaišiui su paprastosiomis stauridėmis arba europinėmis sardinėmis;

ii) jos nesudaro daugiau kaip 10 % laive laikomo bendro atlantinių skumbrių, paprastųjų stauridžių ir europinių sardinių svorio, ir

iii) sužvejotos žuvys nebuvo išrūšiuotos nei laive, nei iškraunant.

3. Visi iškrauti žuvų kiekiai, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sužvejotų žuvų kiekį, įskaičiuojami į kvotą arba, jeigu Bendrijos kvota nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, į Bendrijos kvotą.

4. Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos žuvų panaudojimo sąlygos nustatomos pagal Reglamento (EB) Nr. [..]/2009 (techninių priemonių reglamento) [..] straipsnį.

11 straipsnis Iškrauti neišrūšiuotų žuvų kiekiai TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse

1. Jeigu valstybei narei skirtas TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse leidžiamas sužvejoti atlantinių silkių kiekis yra išnaudotas, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas sužvejotas žuvis, kurios yra pramaišiui su atlantinėmis silkėmis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų, sužvejotų TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, stebėjimą pagal rūšis.

3. Neišrūšiuotos TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse sužvejotos žuvys iškraunamos tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 2 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

12 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. [..]/2009 (kontrolės reglamento) [..] straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą kiekvienų išteklių sužvejotų žuvų kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II skyrius

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimas

13 straipsnis Žvejybos leidimai

1. Didžiausias žvejybos leidimų Bendrijos laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede.

2. Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.

III skyrius

Žvejybos galimybės regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1 skirsnis

TATAK RAJONAS

14 straipsnis Laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skaičiaus apribojimas

Didžiausio toliau nurodytų laivų skaičiaus apribojimai nustatyti IV priede:

- Kartinėmis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantys Bendrijos laivai, kuriems šiaurės Atlante leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus ( Thunnus thynnus ), ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio;

- Bendrijos pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio;

- Bendrijos laivai, Adrijos jūroje auginimo reikmėms aktyviai žvejojantys paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio.

2 SKIRSNIS

AJGIAK RAJONAS

15 straipsnis Draudimai ir leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai

1. V priedo A dalyje nustatytų rūšių žuvų specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.

2. Naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose, taikomi toje dalyje nustatyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.

16 straipsnis Žvalgomoji žvejyba

1. Su valstybės narės vėliava plaukiojantys ir joje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos AJGIAK buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių nuostatas, gali dalyvauti žvalgomojoje ūdomis vykdomoje nototeninių dančių ( Dissostichus spp. ) žvejyboje MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3b kvadratuose.

2. 58.4.3b kvadrate vienu metu gali žvejoti ne daugiau kaip vienas žvejybos laivas.

3. Visas MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratuose leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis ir visa leidžiama priegauda ir jų paskirstymas mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP, angl. SSRU), esančiuose tuose parajoniuose ir kvadratuose, nustatomas V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam leidžiamam sužvejoti žuvų kiekiui, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

4. Žvejojama kuo didesniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

17 straipsnis Krilių žvejyba 2010–2011 m. žvejybos sezonu

1. 2010–2011 m. žvejybos sezonu AJGIAK konvencijos rajone krilius gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra AJGIAK komisijos narės. Tokios valstybės narės, jeigu ketina žvejoti krilius ( Euphasia superba ) AJGIAK konvencijos rajone, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 1 d. AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai praneša:

a) apie ketinimą žvejoti krilius, naudodamos V priedo C dalyje pateiktą formą;

b) apie tinklų išdėstymą, naudodamos V priedo D dalyje pateiktą formą.

2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3. Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, praneša tik apie tuos leidimus turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu.

4. Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį pagal 1–3 dalis nėra pranešta AJGIAK, jei koks nors turintis leidimą laivas, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure . Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja AJGIAK sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a) visus 2 dalyje nurodytus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatytą informaciją;

b) išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius įrodymus bei informaciją.

5. Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš dviejų AJGIAK NNN (neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą, angl. IUU) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3 skirsnis

IVTK RAJONAS

18 straipsnis IVTK rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1. Didžiausias IVTK rajone tropinius tunus žvejojančių Bendrijos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT, angl. GT), nustatyti VI priedo 1 punkte.

2. Didžiausias IVTK rajone durklažuves ( Xiphias gladius ) ir ilgapalekius tunus ( Thunnus alalunga ) žvejojančių Bendrijos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT), nustatyti VI priedo 2 punkte.

3. Valstybės narės gali keisti 1 ir 2 dalyse nurodytą laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IVTK laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5. Siekiant atsižvelgti į Indijos vandenyno tunų komisijai pateiktų plėtros planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodytus žvejybos pajėgumų apribojimus valstybės narės gali padidinti tik laikydamosi tuose plėtros planuose nustatytų ribų.

4 skirsnis

RŽPRVVO RAJONAS

19 straipsnis Dugninė žvejyba

Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį RŽPRVVO rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d –2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio lygio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sužvejotų žuvų kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais, ir kad žvejyba būtų vykdoma tik tose RŽPRVVO rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta ir ankstesniu žvejybos sezonu.

5 skirsnis

ATTK RAJONAS

20 straipsnis Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus ( Thunnus albacares ), didžiaakius tunus ( Thunnus obesus ) ir dryžuosius tunus ( Katsuwonus pelamis ) draudžiama:

a) 2010 m. liepos 29 d.–rugsėjo 28 d. arba 2010 m. lapkričio 10 d.–2011 m. sausio 18 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

- Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

- 150º vakarų ilgumos,

- 40º šiaurės platumos,

- 40º pietų platumos.

b) 2010 m. rugsėjo 29 d.–spalio 29 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

- 94º vakarų ilgumos,

- 110º vakarų ilgumos,

- 3º šiaurės platumos,

- 5º pietų platumos.

2. Atitinkamos valstybės narės iki 2010 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį, nurodytą 1 dalies a punkte. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3. Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus ATTK reguliuojamame rajone, gali laikyti laive ir iškrauti visus sužvejotus didžiaakius, dryžuosius ir gelsvauodegius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, kai gali neužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.

6 skirsnis

ŽPAO RAJONAS

21 straipsnis Giliavandenių ryklių apsaugos priemonės

Specializuotoji giliavandenių ryklių žvejyba ŽPAO konvencijos rajone draudžiama.

7 skirsnis

VVRVŽK RAJONAS

22 straipsnis Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų ( Thunnus obesus ), gelsvauodegių tunų ( Thunnus albacares ), dryžųjų tunų ( Katsuwonus pelamis ) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų ( Thunnus alalunga ) išteklių žvejybos pastangos VVRVŽK rajone neviršytų Bendrijos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

23 straipsnis Zona, kurioje draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti

1. VVRVŽK rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. 00:00 val. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. 24:00 val. gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. Šiuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje VVRVŽK rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

- nestato ir nenaudoja plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti ar susijusių elektroninių priemonių,

- nežvejoja žuvų būrių naudodamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti.

2. Visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, žvejojančiuose 1 dalies pirmame sakinyje nurodytoje VVRVŽK rajono dalyje, gali būti laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3. 2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a) per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, jei laivas nebeturi pakankamai vietos visoms žuvims laikyti,

b) kai žuvis netinka žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei jų dydis, arba

c) jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos funkcijos.

24 straipsnis Laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias Bendrijos laivų, kuriems VVRVŽK rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20º pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves ( Xiphias gladius ), skaičius nustatytas VII priede.

8 skirsnis

BERINGO JŪRA

25 straipsnis Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes ( Theragra chalcogramma ).

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Trečiųjų šalių laivų žvejybos EB vandenyse galimybės

26 straipsnis Leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti EB vandenyse neviršijant I priede nustatyto leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje ir šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų.

27 straipsnis Žvejybos leidimai

1. Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems EB vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

2. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios valstybės laivai.

28 straipsnis Žvejoti draudžiamos rūšys

[Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:

a) milžinryklius ( Cetorinhus maximus ) ir baltuosius ryklius ( Carcharodon carcharias ) visuose EB vandenyse;

b) europinius plokščiakūnius ryklius ( Squatina squatina ) visuose EB vandenyse;

c) švelniąsias rajas ( Dipturus batis ) IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse;

d) marmurines rombines rajas ( Raja undulata ) ir baltąsias rajas ( Rostroraja alba ) VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse.]

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Baigiamosios nuostatos

29 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1359/2008 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1359/2008 priedo 2 dalies įrašas apie bukasnukį ilgauodegį grenadierių III zonos Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, pakeičiamas taip:

„Rūšis: | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaernoides rupestris | Zona: | III zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai (1) (RNG/03-) |

Metai | 2009 | 2010 |

Danija | 804 | 804 |

Vokietija | 5 | 5 |

Švedija | 41 | 41 |

EB | 850 | 850 |

(1) TJTT IIIa zonoje bukasnukių ilgauodegių grenadierių specializuotoji žvejyba nebus vykdoma, kol vyks Europos bendrijos ir Norvegijos konsultacijos. ” |

30 straipsnis Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Jeigu AJGIAK rajone žvejybos galimybės nustatomos laikotarpiais, prasidedančiais prieš 2010 m. sausio 1 d., II antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio ir IE bei V priedai taikomi nuo atitinkamų tų žvejybos galimybių taikymo laikotarpių pradžios.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas [pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[2] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[3] OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

[4] OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

[5] OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

[6] OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

[7] OL L 344, 2008 12 20, p. 6.

[8] OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

[9] OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

[10] OL L ..., ..., p. ... .

[11] OL L ..., ..., p. ... .

[12] OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

[13] OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

[14] OL L 274, 1986 9 25, p. 1.

[15] OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

[16] OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

[17] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

[18] OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

[19] OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

[20] OL L 289, 2003 11 7, p. 1.

[21] OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

[22] OL L 97, 2004 4 1, p. 16.

[23] OL L 340, 2005 12 23, p. 3.

[24] OL L 409, 2006 12 30, p. 1.

[25] OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

[26] OL L 123, 2007 5 12, p. 3.

[27] OL L 318, 2007 12 5, p. 1.

[28] OL L 295, 2008 11 4, p. 3.

[29] OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

[30] OL L 286, 2008 10 29, p. 33.

[31] OL L ... , ... , p. ... .

[32] OL L ... , ..., p. ... .

[33] OL L ... , ..., p. ... .

[34] OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

[35] OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

[36] OL L 172, 2007 6 30, p. 1.

[37] OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

[38] OL L 151, 2008 6 11, p. 5.

[39] OL L 270, 1995 11 13, p. 1.

[40] OL L 186, 1993 7 28, p. 1.

[41] OL L 234, 2002 8 31, p. 39.

[42] OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

[43] OL L 224, 2006 8 16, p. 22.

[44] OL L 236, 1995 10 5, p. 24.

[45] OL L 196, 2006 7 18, p. 14.

[46] OL L 32, 2005 2 4, p. 1.

[47] OL L 352, p. 1.