52009PC0515

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.09.2009

KOM(2009) 515 galutinis

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime[1] numatyta galimybė pasitelkus lankstumo mechanizmą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) lėšas, laikantis metinės viršutinės ribos – 500 mln. EUR viršijant atitinkamų finansinės programos kategorijų ribas. Išmokoms iš Fondo taikomos reikalavimų atitikimo taisyklės nustatytos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1927/2006[2], įsteigiančiame Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Šis reglamentas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 546/2009[3], kuriuo praplėsta EGF taikymo sritis. Iš dalies pakeistas reglamentas yra taikomas paraiškoms, gautoms nuo 2009 m. gegužės 1 d.

Komisijos tarnybos atliko išsamią Belgijos ir Airijos pateiktų paraiškų analizę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, ypač jo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnius.

Toliau pateikiamas galimas svarbiausių vertinimo elementų apibendrinimas.

Paraiškos „EGF/2009/004 BE/Oost en West Vlaanderen textiles“ ir „EGF/2009/005 BE/Limburg textiles“

1. 2009 m. gegužės mėn. 5 d. Komisija gavo dvi Belgijos valstybės institucijų paraiškas, vėliau papildytas informacija, kurią valstybė narė pateikė iki 2009 m. birželio 29 d. Jos pagrįstos specialiais intervencijos kriterijais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio b punkte, ir pateiktos per 10 savaičių laikotarpį, nurodytą to reglamento 5 straipsnyje.

Kadangi šios paraiškos buvo gautos po 2009 m. gegužės 1 d., jos buvo vertinamos (remiantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[4], 2 straipsniu) pagal naujas taisykles, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 546/2009.

2. Šias paraiškas Belgija pateikė laikydamasi EGF reglamento 2 straipsnio b punkte nustatyto intervencijos kriterijaus, kuriuo nustatytas reikalavimas, kad per 9 mėnesių laikotarpį turi būti atleista bent 500 darbuotojų pagal NACE (statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) redakcijos[5] 13 skyrių (Tekstilės gaminių gamyba) atitinkamai dviejuose gretimuose NUTS II (teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra) regionuose Rytų (BE230) ir Vakarų Flandrijoje (BE225) ir viename NUTS II regione Limburge (BE220). Iš dviejų paraiškų matyti, kad 46 įmonėse, veikusiose Belgijos tekstilės sektoriuje nurodytu laikotarpiu, buvo atleisti iš viso 2 199 darbuotojai.

3. Paraiškoje „EGF/2009/004 BE/Oost en West Vlaanderen textiles“ teigiama, kad nurodytu devynių mėnesių laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. vasario 28 d. buvo atleisti 1 568 darbuotojai iš kurių 881 – Rytų Flandrijoje, o 687 – Vakarų Flandrijoje.

Paraiškoje „EGF/2009/005 BE/Limburg textiles“ teigiama, kad nurodytu aštuonių mėnesių laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. buvo atleistas 631 darbuotojas.

4. Siekdama nustatyti sąsają tarp darbuotojų atleidimo ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių abiejose paraiškose Belgija teigia[6], kad 2003–2007 m. tekstilės gaminių importas į 25 Bendrijos valstybes nares padidėjo 23 %; tuo pačiu laikotarpiu 25 Bendrijos valstybių narių tekstilės gaminių eksportas į kitas pasaulio šalis padidėjo tik 3,6 %. Bendrijos prekybos tekstilės gaminiais balansas 25 Bendrijos valstybėse narėse sumažėjo nuo 2,3 mlrd. EUR pertekliaus 2003 m. iki 744,8 mln. EUR deficito 2007 m. Pareiškėja taip pat pasitelkia Pasaulio prekybos organizacijos statistiką norėdama parodyti, kad 2007 m. 27 Bendrijos valstybių narių tekstilės gaminių rinkos dalis sumažėjo nuo 37,9 % 2003 m. iki 33,9 % 2007 m. Taip pat tekstilės pramonę Belgijoje tiesiogiai paveikė tendencija dėl žymiai mažesnių darbo sąnaudų gamybą perkelti į trečiąsias šalis, ypač Turkiją ir Kiniją.

5. Belgijos valstybės institucijos argumentuoja, kad spartaus Kinijos importo kvotų liberalizavimo 2002 m. ir 2005 m. poveikis Europos tekstilės sektoriui buvo nenumatytas. Šią situaciją dar labiau apsunkino importo kvotų tekstilės gaminiams iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Turkijos liberalizavimas bei dideli importo muitai tekstilės gaminiams iš Bendrijos tokiose šalyse kaip Brazilija ir Indija. Kaip teigia paraiškėja, situaciją dar labiau apsunkino 2007 m. lapkričio mėn. pradėjusi žlugti nekilnojamojo turto rinka Jungtinėje Karalystėje ir su tuo susijęs sumažėjęs Jungtinės Karalystės tekstilės gaminių, tokių kaip kilimai, apmušalai ir baldams skirtos medžiagos, importas. Dėl dabartinės ekonominės ir finansinės krizės nuosmukis jaučiamas dar labiau.

6. Toliau pateiktas paraiškose nurodytas poveikis vietos ir regioniniu mastu.

Paraiškėja teigia, kad 86,6 % tekstilės pramonės darbo vietų Belgijoje yra trijuose NUTS II regionuose, kuriuos apima abi paraiškos. 2005–2007 m. 3 419 darbo vietų tekstilės pramonėje jau buvo prarasta, t. y. jų sumažėjo 12,5 %, nors tuo pačiu laikotarpiu visas gamybos sektorius sumažėjo tik 0,7 %. Dabartinis tekstilės pramonėje tiesiogiai prarastų darbo vietų skaičius, kurį apima abi paraiškos, ir su juo susijęs netiesiogiai prarastų darbo vietų tokiuose sektoriuose kaip transportas, eksploatacija ir viešasis maitinimas skaičius turės daug įtakos vietiniam ir regioniniam įdarbinimui. Situaciją dar labiau apsunkins nedidelis tekstilės pramonės profesinis judumas (judumas tekstilės pramonės viduje yra tik 2 % palyginti su 5,5 % visoje Flandrijos darbo rinkoje). Be to, esant dabartinei ekonominei ir finansinei krizei prarasta daug darbo vietų kituose susijusių regionų sektoriuose.

Dėl tokių aplinkybių galima daryti išvadą, kad šis darbuotojų atleidimas daro didelį neigiamą poveikį vietos ir regioninei darbo rinkai.

7. Paraiškos apima 2 199 atleistų darbuotojų įmonėse „BE/Oost en West Vlaanderen textiles“ ir „BE/Limburg textiles“. Belgija nusprendė prašyti pagalbos iš viso 2 199 darbuotojų.

8. Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnyje nustatytų kriterijų laikymąsi, paraiškose nurodomi šie elementai:

Belgijos valstybės institucijos patvirtino, kad EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurias įmonės privalo taikyti pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus.

Belgijos valstybės institucijos įrodė, kad veiksmais teikiama pagalba atskiriems darbuotojams ir ji nenaudojama įmonių arba sektorių restruktūrizacijai.

Belgijos valstybės institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams pagalba pagal kitas Bendrijos finansines priemones neteikiama.

Taigi, dėl išvardytų priežasčių siūloma patvirtinti Belgijos pateiktas paraiškas „EGF/2009/004 BE/Oost en West Vlaanderen textiles“ ir „EGF/2009/005 BE/Limburg textiles“, kurios susijusios su darbuotojų atleidimu 39 Rytų ir Vakarų Flandrijos įmonėse ir 7 Limburgo įmonėse, kurios užsiima gamybos veikla pagal NACE 2 red. 13 skyrių (Tekstilės gaminių gamyba) atitinkamai dviejuose gretimuose NUTS II regionuose Rytų (BE230) ir Vakarų Flandrijoje (BE225) ir viename NUTS II regione Limburge (BE220), kadangi buvo pateikta įrodymų, kad šie darbuotojų atleidimai yra esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių dėl kurių labai sutriko ekonomika, padariusi įtaką regioninei arba vietinei ekonomikai, pasekmė. Pasiūlytas suderintas reikalavimus atitinkančių individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas, kuriame pagal paraišką „EGF/2009/004 BE/Oost en West Vlaanderen textiles“ iš EGF prašoma 7 519 625 EUR paramos, pagal paraišką „EGF/2009/005 BE/Limburg textiles“ – 1 679 249 EUR, iš viso – 9 198 874 EUR.

Paraiška „EGF/2009/08 IE/Dell“

9. 2009 m. birželio 29 d. Komisija gavo Airijos valstybės institucijų paraišką, vėliau papildytą informacija, kurią valstybė narė pateikė 2009 m. birželio ir liepos mėn. Ji pagrįsta specialiais intervencijos kriterijais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio a punkte, ir pateikta per 10 savaičių laikotarpį, nurodytą to reglamento 5 straipsnyje.

Kadangi ši paraiška buvo gauta po 2009 m. gegužės 1 d., ji buvo vertinama (remiantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[7], 2 straipsniu) pagal naujas taisykles, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 546/2009.

10. Paraišką Airija pateikė laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio a punkte nustatyto intervencijos kriterijaus, kuriuo nustatytas reikalavimas, kad per keturių mėnesių laikotarpį turi būti atleista bent 500 darbuotojų. Šis keturių mėnesių laikotarpis tęsėsi nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. birželio 2 d. Paraiškoje „EGF/2009/08 IE/Dell“ kalbama apie 2 840 darbuotojų atleidimų iš kurių 1 135 buvo atleisti iš darbo nurodytu laikotarpiu, o dar 1 705 – prieš ir po nurodyto laikotarpio. Paraiškoje teigiama, kad įmonė „Dell Products (Manufacturing) Limited“ yra įsikūrusi NUTS 3 Vidurio Vakarų regione. Regioną sudaro Limeriko, Klero ir Šiaurės Tipererio grafystės bei Limeriko miestas, ketvirtoji pagal dydį Airijos miesto zona.

11. Siekdama nustatyti sąsają tarp darbuotojų atleidimo ir finansinės ir ekonominės krizės Airija teigia, kad pasaulio prekybos tendencijas kompiuterių gamybos pramonėje labai paveikė pasaulinė ekonominė ir finansinė krizė. Tai apsunkino jau vykstančių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių poveikį ir pagrindiniai gamintojai, tokie kaip „Dell“, anksčiau nei jie būtų planavę esant kitoms aplinkybėms, buvo priversti arba paskatinti ieškoti kitų šalių, kuriose gamybos ir darbo sąnaudos mažesnės.

Pagal „Dell“ stalinių kompiuterių gamybos modelį netoli pardavimo vietų buvo steigiamas vartotojų aptarnavimo centras. Atsižvelgiant į stalinių kompiuterių dydį buvo ekonomiška vartotojus aptarnauti sąlyginai brangiuose gamybos centruose, tokiuose kaip Airija, kadangi gabenimo Europos klientams kaina buvo daug mažesnė nei ji būtų buvusi gabenant iš Azijos. Nuo pat pradžių bendrovės konkurencinis pranašumas buvo vadinamasis tiesioginis modelis – pardavimas tiesiai klientams, galutinį produktą gaminant pagal kliento pageidavimus. Kadangi 2008 m. trečiąjį ketvirtį knyginių kompiuterių pristatymas pasaulyje pirmą kartą buvo didesnis nei stalinių kompiuterių ir kadangi pasirinkčių pritaikant knyginius kompiuterius vartotojui yra mažiau, gamybą galima lengviau perkelti į Azijos vietoves ir pristatymo sąnaudos yra mažesnės.

Planuotą darbuotojų atleidimą iš įmonės „Dell“ Limerike ir jos tiekėjų regione paskatino bendrovės sprendimas nešiojamųjų asmeninių kompiuterių[8] gamybą perkelti iš Limeriko originalaus dizaino gamintojams Azijoje, daugiausia įsikūrusiems Kinijoje. Atsisakius nešiojamųjų asmeninių kompiuterių gamybos, Limeriko gamykloje būtų išlikusi tik nedidelė stalinių kompiuterių gamybos dalis, kuri nebūtų turėjusi tokios masto ekonomijos, kad galėtų likti gyvybinga – todėl buvo priimtas sprendimas stalinių kompiuterių gamybą Limerike taip pat nutraukti. Šiuo metu „Dell“ asmeninius kompiuterius Europoje gamina Lodzėje, Lenkijoje, veikiančioje gamykloje (gaminami knyginiai ir staliniai kompiuteriai). Žingsnis veiklą perkelti į Kiniją buvo žengtas dėl trijų pagrindinių pokyčių pramonėje: su sąnaudomis susijęs konkurencinis spaudimas iš Azijos; nešiojamųjų asmeninių kompiuterių pardavimo augimas ir dažnesnis naudojimasis mažmeninės prekybos kanalais; BRIC šalių (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) rinkų augimas, kuriose paprastai svarbesnė kaina ir mažiau domimasi prekės ženklu.

12. Toliau pateiktas paraiškoje nurodytas poveikis vietos ir regioniniu mastu.„Dell“ svarbos Limerike mastą pabrėžia tai, kokią užimtumo dalį ji užima gamybos ir bendro užimtumo srityse Vidurio Vakarų regione. Iš 30 700 dirbančiųjų gamybos sektoriuje, maždaug 10,4 % buvo įdarbinti įmonėje „Dell“ Tai sudaro 1,7 % bendro užimtumo regione 2008 m. Tyrimai parodė[9], kad 2007 m. nuo kiekvieno 100 nuolatinių visą darbo dieną dirbančių „Dell“ darbuotojų priklausė maždaug 170 darbo vietų.

Remiantis nedarbo lygio barometro „Live Register“ duomenimis Vidurio Vakarų regione 2009 m. sausio 3 d. – 2009 m. gegužės 10 d. asmenų skaičius padidėjo 7 848 asmenimis (nuo 26 272 iki 34 120 užregistruotų asmenų).

Manoma, kad dėl daugiau nei 2 800 prarastų darbo vietų regione, kadangi įmonė „Dell“ ir su ja susijusios įmonės atleido darbuotojus, mažiausiai 10 % sumažėja regioninis užimtumas gamyboje ir 1,7 % sumažėja visas užimtumas.

Dėl tokių aplinkybių galima daryti išvadą, kad šis darbuotojų atleidimas daro didelį neigiamą poveikį vietos ir regioninei ekonomikai.

13. Paraiška apima 2 840 atleistų darbuotojų įmonėje „Dell Ireland“, iš kurių 2 400 prašoma pagalbos. Iš 2 840 atleistų darbuotojų dalis rado kitą darbą arba dalyvauja mokymuose, nepriklausančiuose paketui, kurį siūloma finansuoti EGF lėšomis. Todėl Airija nusprendė prašyti pagalbos iš viso 2 400 darbuotojų.

14. Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnyje išdėstytų kriterijų laikymąsi, paraiškoje nurodomi šie elementai: Airijos valstybės institucijos patvirtino, kad EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurias įmonės privalo taikyti pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus. Airijos valstybės institucijos įrodė, kad veiksmais teikiama pagalba atskiriems darbuotojams ir ji nenaudojama įmonių arba sektorių restruktūrizacijai. Airijos valstybės institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams pagalba pagal kitas Bendrijos finansines priemones neteikiama.

Taigi, dėl pirmiau išvardytų priežasčių siūloma patvirtinti Airijos pateiktą paraišką „EGF/2009/08 IE/Dell“ , susijusią su darbuotojų atleidimu bendrovėje „Dell“, kadangi pateikta įrodymų, jog šie darbuotojai atleisti dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių, kuriuos apsunkino pasaulinė ekonominė ir finansinė krizė, labai sutrikdžiusi ekonomiką ir padariusi poveikį regioninei ir vietos ekonomikai. Pasiūlytas suderintas reikalavimus atitinkančių individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas, kuriam iš EGF reikia 14 831 050 EUR paramos.

Finansavimas

Bendras turimas metinis EGF biudžetas yra 500 mln. EUR. 2009 m. pagal ankstesnes paraiškas jau mobilizuota 13 077 700 EUR suma – liko 486 922 300 EUR.

Komisijos iš Fondo siūlomas asignavimas pagrįstas pareiškėjos pateikta informacija.

Remiantis Belgijos ir Airijos, kurių tekstilės sektorius ir kompiuterių gamybos pramonė nukentėjo, pateiktomis paraiškomis gauti paramą iš Fondo, bendra apskaičiuota finansuotinų suderintų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketų suma yra tokia:

(EUR) |

„EGF/2009/004 BE/Oost en West Vlaanderen textiles“ | 7 519 625 |

„EGF/2009/005 BE/Limburg textiles “ | 1 679 249 |

„EGF/2009/08 IE/Dell“ | 14 831 050 |

Iš viso | 24 029 924 |

Išnagrinėjusi šias paraiškas[10] ir atsižvelgdama į didžiausią įmanomą iš EGF išmokamos dotacijos sumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnį ir į asignavimų perskirstymo mastą, Komisija siūlo iš EGF panaudoti bendrą 24 029 924 EUR sumą, skirtiną pagal finansinės programos 1a išlaidų kategoriją.

Skyrus tokio dydžio prašomą paramą, liks daugiau kaip 25 % didžiausios metinės sumos, numatytos EGF, kurią galima skirti asignavimams per paskutinius keturis metų mėnesius, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 12 straipsnio 6 dalį.

Teikdama šį pasiūlymą panaudoti Fondo lėšas, Komisija pradeda supaprastintą trišalę procedūrą pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 28 punktą, kad poreikį pasinaudoti Fondu ir reikalingą sumą suderintų su abiem biudžeto valdymo institucijomis. Komisija ragina biudžeto valdymo instituciją, kuri pirmoji tinkamu politiniu lygmeniu susitars dėl lėšų mobilizavimo pasiūlymo projekto, pranešti kitai biudžeto valdymo institucijai ir Komisijai apie savo ketinimus.

Jeigu viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų nepritars, bus organizuojamas oficialus trišalis susitikimas.

Komisija pateiks perkėlimo prašymą siekdama į 2009 m. biudžetą įtraukti specialiuosius įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, kaip nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 28 punkte.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[11], ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[12], ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[13],

kadangi:

(1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) buvo įsteigtas teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2) EGF sritis buvo praplėsta nuo 2009 m. gegužės 1 d. pateiktoms paraiškoms įtraukiant paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulinės finansinės ir ekonominės krizės.

(3) 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

(4) 2009 m. gegužės 5 d. Belgija pateikė dvi paraiškas mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo tekstilės sektoriuje. Šios paraiškos atitinka finansinei paramai nustatyti keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 9 198 874 EUR sumą.

(5) 2009 m. birželio 29 d. Airija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo kompiuterių gamybos pramonėje. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 14 831 050 EUR sumą.

(6) Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Belgijos ir Airijos pateiktas paraiškas suteikti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas mobilizuojamas siekiant skirti 24 029 924 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[2] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[3] OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

[4] OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

[5] 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30).

[6] EURATEX – SITC nomenklatūra.

[7] OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

[8] Kategorija, į kurią įtraukti skreitiniai kompiuteriai (angl. laptops ), knyginiai kompiuteriai (angl. notebooks ) ir internetiniai kompiuteriai (angl. netbooks ).

[9] Šaltiniai: „Dell – An outline impact evaluation“, 2008 m. gruodžio 23 d., (Forfás) ir „Employment and Value of Dell Operations“, 2009 m. vasario 24 d. (Forfás).

[10] Pranešimas Komisijai dėl Belgijos ir Airijos pateiktų paraiškų sutelkti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas (SEC (2009) 1154 ir SEC (2009) 1207), kuriuose pateikiama Komisijos analizė.

[11] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[12] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[13] OL C […], […], p. […].