52009PC0459

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 11.9.2009

KOM(2009) 459 galutinis

2009/0128 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Siūlomo reglamento tikslas – nustatyti euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo procedūras.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nustatytos priemonės, būtinos euro apsaugai nuo padirbinėjimo[1]. Be kitų nuostatų jame nustatomi įpareigojimai kredito įstaigoms ir įvairioms kitoms įstaigoms, kaip antai pinigų pervežėjams, užtikrinti, kad būtų patikrintas jų gautų ir ketinamų pakartotinai išleisti į apyvartą euro banknotų ir monetų autentiškumas ir aptikti padirbti pinigai.

Lig šiol euro monetų autentiškumo tikrinimas buvo grindžiamas 2005 m. gegužės 27 d. Komisijos rekomendacijoje dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo[2] nustatyta tvarka. Siūlomas reglamentas yra teisiškai įpareigojanti priemonė, kuri dabar yra reikalinga siekiant sukurti susijusių įstaigų taikytiną bendrą euro monetų autentiškumo tikrinimo metodą ir numatyti reikiamą valstybių narių kontrolę.

- Bendrosios aplinkybės

i) Euro monetų autentiškumo tikrinimas

Grėsmė, kad euro monetos, ypač didžiausio nominalo, gali būti padirbinėjamos, yra didelė. Kad euro monetos būtų saugesnės vartotojams, apyvartoje esančių monetų autentiškumas turi būti reguliariai tikrinamas, kad padirbtos monetos būtų aptiktos ir pašalintos iš apyvartos. Toks įpareigojimas aiškiai nustatytas 2008 m. gruodžio 18 d. pakeistame Tarybos reglamente 1338/2001. Tai, kad daug valstybių narių priėmė autentiškumo tikrinimo procedūras remdamosi 2005 m. gegužės 27 d. Komisijos rekomendacijos nuostatomis, rodo bendrą padirbtų monetų aptikimo metodų veiksmingumo pripažinimą.

Vis dėlto išlieka didelių skirtumų, susijusių su monetų autentiškumo tikrinimo metodų įgyvendinimu valstybėse narėse. Kadangi nėra privalomos bendros monetų autentiškumo tikrinimo sistemos, tai gali būti kliūtis kai kurių valstybių narių susijusioms įstaigoms aktyviai ieškoti padirbtų monetų – dėl šios padėties atsiranda skirtingas valiutos apsaugos lygis skirtingose ES šalyse. Dėl to šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų šių procedūrų kontrolės mechanizmus.

ii) Apyvartai netinkamos euro monetos

Vykdant monetų autentiškumo tikrinimo procedūras tik tikros euro monetos turėtų būti patvirtintos pakartotiniam išleidimu į apyvartą. Dėl to turi būti atmesti visi kiti objektai, įskaitant visų pirma padirbtas monetas ir tikras apyvartai nebetinkamas euro monetas. Dėl to reikėtų numatyti šių netinkamų euro monetų tvarkymo tvarką. Euro monetos gali tapti netinkamomis apyvartai dėl ilgo naudojimo, dėl įvykio ar pažeidimo. Tokias apyvartoje esančias monetas sunkiau naudoti, ypač aparatuose, kuriuose atsiskaitoma monetomis, o naudotojams gali kilti abejonių dėl tokių monetų autentiškumo. Dėl to tokias naudojimui netinkamas monetas reikia pašalinti iš apyvartos. Procesas, susijęs su šių monetų pašalinimu iš apyvartos, laikomas procedūrų, kuriomis siekiama apsaugoti euro monetas nuo sukčiavimo ir padirbinėjimo, dalimi.

Bendrų apyvartai netinkamų monetų tvarkymo taisyklių reikalingumas taip pat grindžiamas tuo, kad tokios monetos skirtingose valstybėse narėse tvarkomos skirtingai ir tai turi iškreipiantį poveikį. Iš tiesų, nepaisant pirmiau minėtos Komisijos rekomendacijos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo, skirtingose valstybėse narėse taikomos skirtingos taisyklės ir sąlygos, o kai kuriais atvejais jų nėra visai. Galiausiai taip pat reikia užtikrinti, kad šios netinkamos iš apyvartos pašalintos monetos būtų sunaikintos, kad netaptų sukčiavimo objektu.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio įvertinimas

Poreikis priimti tokias įpareigojančias taisykles dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir netinkamų euro monetų pabrėžtas atliekant pirmiau minėtos Komisijos rekomendacijos įvertinimą pagal jos 12 straipsnį. Šis įvertinimas atliktas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios išreiškė tvirtą paramą dabar siūlomoms nuostatoms. Atliekant įvertinimą organizuota keletas praktinių seminarų ir susitikimų, kuriuose taip pat dalyvavo privačiojo sektoriaus atstovai.

Pasiūlytos priemonės taip parengtos, kad nebūtų trikdoma susijusių įstaigų veikla. Konkrečiai siūloma, kad euro monetų autentiškumas būtų tikrinamas panaudojant monetų rūšiavimo įrangą, arba kad tą atliktų specialiai parengtas personalas. Nustatyta, kad pagrindiniai susiję veikėjai, t. y. grynųjų pinigų pervežimo įmonės, jau turi našią įrangą, kuri pritaikyta arba ją galima nesunkiai pritaikyti padirbtoms monetoms aptikti. Įstaigose, kuriose monetų autentiškumas tikrinamas rankiniu būdu, paprastai tą daro tinkamai parengtas atitinkamas personalas (kasininkai).

Dėl to, naudojant esamus monetų rūšiavimo procesus ir įrangą, euro monetų autentiškumas gali būti tikrinamas netrikdant grynųjų pinigų apyvartos ir nesukuriant didelių investicijų poreikio.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

- Siūlomų veiksmų santrauka

Siūlomos procedūros grindžiamos 2005 m. gegužės 27 d. Komisijos rekomendacija dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo[3], atsižvelgiant į jos veikimo įvertinimą.

Siūlomame reglamente numatomos nuostatos:

i) Euro monetų autentiškumo tikrinimas

Susijusios įstaigos turi užtikrinti, kad euro monetų autentiškumas būtų tikrinamas naudojant monetų rūšiavimo įrangą, gebančią aptikti padirbtas monetas, arba tą rankiniu būdų darytų parengtas personalas. Monetų rūšiavimo įranga turi būti pritaikyta atliekant aptikimo bandymą, kurio sąlygas nustatė Europos techninis ir mokslinis centras (ETMC). Galimybę bandyti šią įrangą suteikia Nacionaliniai monetų tyrimo centrai ir ETMC; Komisija paskelbs įrangos, kuri sėkmingai praėjo bandymą, sąrašą. Valstybės narės bus atsakingos už euro monetų autentiškumo tikrinimo sistemos veikimo priežiūrą.

ii) Apyvartai netinkamų monetų tvarkymas

Valstybės narės pašalina iš apyvartos ne tik padirbtas monetas, bet ir tikras monetas, kurios nebėra tinkamos apyvartai. Jos atlygina monetas, kurios tapo netinkamomis dėl ilgo buvimo apyvartoje arba dėl įvykio, tačiau atsisako atlyginti monetas, kurios tapo netinkamos dėl klastojimo. Valstybių narių paskirtos tarnybos ima 5 % mokestį nuo pateiktų netinkamų monetų vertės, tačiau gali netaikyti šio mokesčio įmonėms, kurios glaudžiai bendradarbiauja su valdžios institucijomis valant rinką nuo padirbtų monetų ir netinkamų monetų. Perduodant monetas turi būti naudojama speciali pakuotė ir valstybės narės sunaikina iš apyvartos pašalintas netinkamas monetas.

Numatyta nuostata dėl ataskaitų teikimo ir ryšių, siekiant valstybėms narėms pateikti bendrą atitinkamos veiklos apžvalgą.

Siūlomos priemonės dėl euro monetų papildo Europos centrinio banko pasiūlytas priemones dėl padirbtų euro banknotų aptikimo ir rūšiavimo.

Siūlomos nuostatos skirtos valstybėms narėms, kurios naudoja eurą kaip bendrą valiutą. Ne tokie išsamūs euro monetų autentiškumo tikrinimo metodai euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms jau nustatyti pakeistame Reglamente 1338/2001.

- Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas yra Europos bendrijos steigimo sutarties 123 straipsnio 4 dalis, ypač jos trečiasis sakinys.

- Subsidiarumo principas

Nors EB sutarties 106 straipsnio 2 dalimi atsakomybė už monetų leidimą suteikta valstybėms narėms, bendro taikymo valstybėse narėse, kuriose euras yra bendra valiuta, priemonės priimtos Bendrijos lygmeniu, paprastai Tarybos. Šios priemonės pagal 106 straipsnio 2 dalį yra susijusios arba su nominalų suderinimu ir techninėmis specifikacijomis arba, dažniausiai, pagal 123 straipsnio 4 dalies trečią sakinį su euro apsauga. Konkrečiai dėl būtinybės imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu, susijusių su padirbtomis euro monetomis, priimtas Tarybos sprendimas 2003/861/EB[4], kuriuo valstybės narės įgalioja Komisiją koordinuoti kompetentingų techninių institucijų veiklą siekiant apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo.

2005 m. gegužės 27 d. Komisijos rekomendacija pradėti veiksmai ES lygmeniu dėl specialaus euro monetų autentiškumo tikrinimo klausimo. Kai kurios valstybės narės remdamosi šia rekomendacija priėmė specialius teisės aktus, tačiau didžioji dalis įgyvendina jos nuostatas remdamosi bendromis nacionalinėmis taisyklėmis. Kadangi Reglamente (EB) 1338/2001 nustatytas aiškus euro monetų autentiškumo tikrinimo reikalavimas, yra aišku, kad būtina vienoda euro monetų autentiškumo tikrinimo tvarka. Tam reikia priimti ES lygmeniu nustatytas procedūras[5].

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Šiame pasiūlyme pateiktomis nuostatomis nesiekiama daugiau, nei būtina tikslui, susijusiam su euro monetų apsauga nuo padirbinėjimo ir netinkamų euro monetų tvarkymu, pasiekti. Be to, pasiūlytos priemonės taip parengtos, kad nebūtų trikdomas susijusių įstaigų darbas.

- Pasirinktos priemonės

Pasirinkta priemonė – reglamentas – yra tinkamiausia priemonė užtikrinti, kad euro monetos būtų vienodai apsaugotos nuo padirbinėjimo visoje Europos Sąjungoje. Taip yra dėl to, kad siūloma metodika yra labai konkreti ir turi būti taikoma tiesiogiai, nes nenumatoma nacionalinių skirtumų.

4. Poveikis biudžetui

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

2009/0128 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 123 straipsnio 4 dalies trečią sakinį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[6],

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę[7],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[8],

kadangi:

(1) 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo[9], reikalaujama, kad kredito įstaigos ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, atsižvelgiant į jų mokėjimo paslaugų veiklos apimtį, taip pat visos kitos įstaigos, dalyvaujančios banknotų ir monetų tvarkyme ir platinime visuomenei, užtikrintų, kad būtų patikrintas jų gautų ir ketinamų pakartotinai išleisti į apyvartą euro banknotų ir monetų autentiškumas ir aptikti padirbti pinigai.

(2) 2005 m. gegužės 27 d. Komisijos rekomendacijoje 2005/504/EB dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo[10] numatomos euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo procedūros. Tačiau, kadangi nėra privalomos bendros monetų autentiškumo tikrinimo sistemos, skirtingos valstybės narės taiko skirtingas procedūras ir todėl negali užtikrinti vienodos valiutos apsaugos visoje Bendrijoje.

(3) Siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą euro monetų autentiškumo tikrinimą visoje euro zonoje, reikia nustatyti privalomas taisykles, kad visoje euro zonoje būtų veiksmingai įgyvendinamos bendros apyvartoje esančių euro monetų autentiškumo tikrinimo procedūros ir kad valdžios institucijos įgyvendintų šių procedūrų kontrolės mechanizmus.

(4) Autentiškumo tikrinimo proceso metu taip pat nustatomos tikros apyvartai nebetinkamos euro monetos. Tokias monetas sunkiau naudoti, ypač aparatuose, kuriuose atsiskaitoma monetomis, ir kai jos yra apyvartoje, naudotojams gali kilti abejonių dėl tokių monetų autentiškumo. Šias netinkamas naudojimui monetas reikėtų pašalinti iš apyvartos. Dėl to reikalingos bendros privalomos taisyklės, kad valstybės narės galėtų tvarkyti ir kompensuoti šias tikras netinkamas euro monetas.

(5) Kad būtų užtikrintas reikiamas koordinavimas įgyvendinant autentiškumo tikrinimo procedūras, euro monetų autentiškumo tikrinimo reikalavimus ir netinkamų euro monetų tikrinimo specifikacijas toliau turėtų nustatyti 2004 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimu 2005/37/EB įsteigtas Europos techninis ir mokslinis centras (ETMC)[11].

(6) Kadangi valstybės narės šio tikslo – veiksmingai ir vienodai tikrinti euro monetų autentiškumą visoje euro zonoje – negali deramai pasiekti dėl nacionalinės praktikos skirtumų, ir todėl jį geriau galima pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius. Dalykas ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo procedūros.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1. „euro monetų autentiškumo tikrinimas“ – euro monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo procesas;

2. „apyvartai netinkamos euro monetos“ – tikros autentiškumo tikrinimo proceso metu atmestos euro monetos arba monetos, kurių išvaizda smarkiai pakitusi;

3. „paskirta nacionalinė institucija“ – Nacionalinis monetų analizės centras (NMAC) arba atitinkamos valstybės narės paskirta institucija;

4. „įstaigos“ – Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje minimos įstaigos.

II skyrius. Euro monetų autentiškumo tikrinimas

3 straipsnis

Euro monetų autentiškumo tikrinimas

1. Įstaigos užtikrina, kad būtų patikrintas jų gaunamų ir ketinamų pakartotinai išleisti į apyvartą euro monetų autentiškumas. Jos įgyvendina šį įpareigojimą

5. visų pirma naudodamos monetų rūšiavimo įrangą, įtrauktą į 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą monetų rūšiavimo įrangos sąrašą;

6. užtikrindamos, kad tą atliktų parengtas personalas.

2. Po autentiškumo tikrinimo procedūros visos padirbtos euro monetos ir apyvartai netinkamos euro monetos siunčiamos paskirtoms nacionalinėms institucijoms. Apyvartai netinkamoms euro monetoms taikomos III skyriaus nuostatos.

3. Už pagal Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnį už kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pristatytas padirbtas euro monetas neimamas tvarkymo mokestis ar kiti mokesčiai.

4 straipsnis

Reikiamas bandymas

1. Įstaigos pasirūpina, kad jų monetų rūšiavimo įrangą patikrintų paskirtos nacionalinės institucijos arba Europos techninis ir mokslinis centras (ETMC), šiuo tikslu atlikdami aptikimo bandymą. Tokiu bandymu turi būti užtikrinta, kad monetų rūšiavimo įranga gebėtų atmesti žinomų rūšių padirbtas monetas ir kitus į monetas panašius objektus, kurie neatitinka tikrų euro monetų specifikacijų.

2. ETMC nustato technines aptikimo bandymų specifikacijas ir atitinkamas tikrų monetų priimtinumo ribas.

5 straipsnis

Monetų rūšiavimo įrangos suderinimas

1. Kad monetų rūšiavimo įrangos gamintojai gautų įrangos suderinimui, kad ši gebėtų aptikti padirbtas euro monetas, reikalingą informaciją, bandymas pagal 4 straipsnį gali būti vykdomas Nacionaliniuose monetų analizės centruose, Europos techniniame ir moksliniame centre, arba pagal dvišalį susitarimą gamintojo patalpose.

2. Jei monetų rūšiavimo įrangos bandymu įranga patvirtinama, įrangos gamintojui išduodama bandymo ataskaitos santrauka, o jos kopija siunčiama ETMC.

3. Komisija savo svetainėje skelbia bendrą visos monetų rūšiavimo įrangos, kuriai gauta arba ETMC parengta tinkamumą patvirtinanti ir galiojanti bandymo ataskaitos santrauka, sąrašą.

6 straipsnis

Valstybių narių kontrolė ir auditas

1. Valstybės narės nustato kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad įstaigos vykdytų autentiškumo tikrinimo įpareigojimus.

2. Valstybės narės kasmet atlieka įstaigų patikras vietoje, kad, vykdydamos aptikimo bandymus, patikrintų, jog tam tikra nustatyta monetų rūšiavimo įrangos dalis veikia tinkamai. Kai tinkama, valstybės narės gauna patvirtinimą, kad personalas, turintis tikrinti euro monetų autentiškumą, yra tinkamai parengtas rankiniu būdu tikrinti monetų autentiškumą.

3. Įrangos, kuri kiekvienais metais turėtų būti patikrinta kiekvienoje valstybėje narėje, skaičius turėtų būti toks, kad tais metais ja rūšiuojamų euro monetų kiekis sudarytų bent trečdalį bendro toje valstybėje narėje nuo euro įvedimo iki praėjusiųjų metų pabaigos išleistų monetų kiekio. Tikrintinos įrangos skaičius apskaičiuojamas remiantis trijų didžiausio nominalo apyvartai skirtų euro monetų kiekiu.

4. Vykdydamos metines patikras valstybės narės taip pat tikrina įstaigų gebėjimą patikrinti euro monetų autentiškumą remdamosi tuo, ar:

7. yra raštu išdėstyta politika ir padirbtų monetų aptikimo organizavimo tvarka;

8. paskirti tinkami žmogiškieji ištekliai;

9. yra raštu išdėstytas eksploatacijos planas, kuriame numatoma, kaip išlaikyti tinkamą įrangos veikimą;

10. yra raštu išdėstyta padirbtų monetų ir kitų į euro monetas panašių objektų bei apyvartai netinkamų monetų perdavimo paskirtoms nacionalinėms institucijoms tvarka.

III skyrius. Apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymas

7 straipsnis

Apyvartai netinkamų euro monetų pašalinimas ir kompensavimas

1. Valstybės narės pašalina iš apyvartos apyvartai netinkamas euro monetas.

2. Valstybės narės kompensuoja arba pakeičia euro monetas, kurios tapo netinkamomis dėl ilgo buvimo apyvartoje arba dėl įvykio. Valstybės narės gali atsisakyti kompensuoti apyvartai netinkamas euro monetas, kurios buvo pakeistos specialiai arba procesu, kuris pagrįstai galėtų laikomas turinčiu monetas keičiantį poveikį, tačiau turi kompensuoti labdaros tikslais surinktas monetas, tokias kaip į fontanus metamas monetas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad po išėmimo apyvartai netinkamos euro monetos būtų sunaikintos jas fiziškai ir visam laikui deformuojant, kad jos negalėtų vėl patekti į apyvartą arba būti pateiktos kompensacijai.

8 straipsnis

Tvarkymo mokestis

1. Kompensuojant arba keičiant perduodamas apyvartai netinkamas euro monetas išskaičiuojamas tvarkymo mokestis, sudarantis 5 % tokių monetų nominaliosios vertės. Jei tikrinamas visas maišelis ar dėžutė, kaip nustatyta 10 straipsnyje, tvarkymo mokestis padidinamas dar 15 % perduotų euro monetų nominaliosios vertės.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad tvarkymo mokestis nebūtų taikomas tais atvejais, kai monetas perduodantys juridiniai ar fiziniai asmenys glaudžiai ir nuolat bendradarbiauja su paskirtomis nacionalinėmis institucijomis išimant iš apyvartos padirbtas euro monetas ir apyvartai netinkamas euro monetas.

3. Transporto ir kitas susijusias išlaidas dengia monetas perduodantys juridiniai ar fiziniai asmenys.

4. Nepaisant 2 dalyje numatyto atleidimo nuo mokesčio, tvarkymo mokestis vienam monetas perduodančiam juridiniam ar fiziniam asmeniui per metus gali būti netaikomas kiekvieno nominalo netinkamų apyvartai monetų kilogramui.

9 straipsnis

Apyvartai netinkamų euro monetų pakavimas

1. Monetas perduodantis juridinis ar fizinis asmuo kompensavimui arba keitimui perduodamas euro monetas surūšiuoja pagal nominalą ir sudeda į standartinius maišelius ar dėžutes:

11. maišeliuose arba dėžutėse turi būti:

12. po 500 2 EUR ir 1 EUR nominalo monetų,

13. po 1 000 0,50 EUR, 0,20 EUR ir 0,10 EUR nominalo monetų,

14. po 2 000 0,05 EUR, 0,02 EUR ir 0,01 EUR nominalo monetų,

15. mažesniais kiekiais, po 100 kiekvieno nominalo monetų;

16. ant kiekvienos dėžutės ar maišelio aiškiai pažymimas monetas perduodantis subjektas, jame esančių monetų vertė ir nominalas, svoris, pakavimo data ir maišelio ar dėžutės numeris; monetas perduodantis subjektas pateikia perduodamų maišelių ar dėžučių sąrašą;

17. jei bendras perduodamų apyvartai netinkamų euro monetų kiekis yra mažesnis nei nurodyta a punkto reikalavimuose, šios euro monetos surūšiuojamos pagal nominalą ir gali būti pateiktos nestandartinėje pakuotėje.

1. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų valstybės narės įsigaliojus šiam reglamentui gali išlaikyti skirtingus pakavimo reikalavimus, nustatytus jų nacionalinėse taisyklėse.

10 straipsnis

Apyvartai netinkamų euro monetų tikrinimas

1. Valstybės narės tikrina perduotas apyvartai netinkamas euro monetas taip:

18. deklaruojamas kiekis tikrinamas pasveriant kiekvieną maišelį ar dėžutę;

19. autentiškumas ir regimoji išvaizda tikrinami tikrinant bent 10 % perduotų monetų imtį.

2. Jei atlikus šiuos patikrinimus nustatoma reikalavimų neatitikimų arba nukrypimų nuo 9 straipsnio nuostatų, tikrinamas visas maišelis arba dėžutė.

11 straipsnis

Informacijos srautas ir ryšiai

Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie paskirtas kompensavimo ar keitimo įstaigas bei specialią tvarką, kaip antai reikalavimus pakuotei ir mokesčius, būtų skelbiama atitinkamuose tinklapiuose ar leidiniuose.

IV skyrius. Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir ryšiai

1. Valstybės narės teikia kasmetines ataskaitas Komisijai apie jų euro monetų autentiškumo tikrinimo veiklą. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodytas pagal 6 straipsnio 2 dalį atliktų patikrinimų skaičius ir bandyta monetų rūšiavimo įranga, bandymo rezultatai, šių įstaigų tvarkytų monetų apimtis, įtartinų ištirtų euro monetų skaičius ir apyvartai netinkamų kompensuotų euro monetų skaičius.

2. Komisija praneša Ekonomikos ir finansų komitetui apie raidą, susijusią su euro monetų autentiškumo tikrinimu ir apyvartai netinkamomis euro monetomis.

13 straipsnis

Taikymas

Šis reglamentas taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse, išvardytose Reglamento (EB) Nr. 974/1998 priede.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 181, 2001 7 4, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, OL L 17, 2009 1 22, p. 1.

[2] OL L 184, 2005 7 15, p. 60.

[3] OL L 184, 2005 7 15, p. 60.

[4] 2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas dėl analizės ir bendradarbiavimo dėl padirbtų euro monetų; OL L 325, 2003 12 12, p. 44.

[5] Nacionalinės nuostatos dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo atitinka siūlomas bendrąsias taisykles, nes abi yra paremtos 2005 m. gegužės 27 d. Komisijos rekomendacija.

[6] OL C,, p..

[7] OL C,, p..

[8] OL C,, p..

[9] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 181, 2001 7 4, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2009 OL L 17, 2009 1 22, p. 1.

[10] OL L 184, 2005 7 15, p. 60.

[11] OL L 19, 2005 1 21, p. 73.