Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009PC0453

    Pasiūlymas Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo pasirašymo

    /* KOM/2009/0453 galutinis - ACC 2009/0124 */

    52009PC0453

    Pasiūlymas Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo pasirašymo /* KOM/2009/0453 galutinis - ACC 2009/0124 */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 4.9.2009

    KOM(2009) 453 galutinis

    2009/0124 (ACC)

    Pasiūlymas

    TARYBOS SPRENDIMAS

    dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo pasirašymo

    A) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1. PASIūLYMO APLINKYBėS |

    110 | 1.1. Priežastys teikti pasiūlymą ir jo tikslai Dėl technologinių, geografinių ir finansinių priežasčių Europos GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos, angl. Global navigation satellite systems) srityje Norvegija yra itin reikšminga. Norvegija teikia sistemai „Galileo“ būtiną technologiją, be to, jos teritorijoje (Svalbarde ir Antarktyje) sumontuoti du svarbūs antžeminiai įrenginiai, kurie padeda užtikrinti, kad sistema veiktų tinkamai. Šiuo susitarimu siekiama nustatyti bendruosius bendradarbiavimo principus ir Norvegijos teises bei pareigas visų pirma tokiose svarbiose srityse kaip saugumo, kurioms netaikomas galiojantis „Galileo“ acquis. Dėl susitarimo derėtasi laikantis 2005 m. liepos 8 d. Tarybos priimtų derybų nurodymų. Susitarimas parafuotas 2009 m. liepos 17 d. Susitarimas bus papildytas siūlomu EEE jungtinio komiteto sprendimu (dok. Nr. 25100, bylos Nr. 25099), kuriuo iš dalies keičiami EEE susitarimo, kuriuo Norvegija sutinka laikytis 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo, 2006 m. gruodžio 12 d. Reglamento (EB) Nr. 1942/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo, ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo, 31 ir 37 protokolai. Pastarojo reglamento 4 straipsnio 5 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalys gali skirti papildomų lėšų Europos GNSS programoms laikydamosi sąlygų, kurios turi būti nustatytos pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose. Susitarime nurodomi tik tie klausimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su Norvegija. Kuriant ir valdant „Galileo“ ir EGNOS kaip EB programas iškilo būtinybė, kad visos ES valstybės narės ir tam tikros ne ES valstybės (Norvegija ir Šveicarija) laikytųsi bendro požiūrio ir taikytų vienodus veiklos metodus. Su šiais klausimais susijusias taisykles turi nustatyti valstybių vyriausybės; šios taisyklės turi būti nuosekliai taikomos visoje Europoje. Veikdama kaip programos valdytoja Bendrijos, kuri yra sistemos savininkė, vardu, Komisija turi imtis visų pagrįstų priemonių tokiam nuoseklumui užtikrinti. To nepadarius, padidėtų grėsmė saugumui ir įvykus pavojingiems įvykiams galėtų būti dažniau reikalaujama, kad EB ir jos valstybės narės atlygintų žalą. |

    120 | 1.2. Bendrosios aplinkybės Nuo programos „Galileo“ įgyvendinimo pradžios iš visų ES nepriklausančių valstybių būtent su Norvegija šioje srityje bendradarbiaujama glaudžiausiai. Būdama Europos kosmoso agentūros narė ir daug metų neoficialiai dalyvaudama EB „Galileo“ valdymo sistemose, Norvegija politiškai, techniškai ir finansiškai prisidėjo prie visų programos „Galileo“ įgyvendinimo etapų. Šiuo susitarimu ir lygiagrečiu, susijusiu EEE jungtinio komiteto sprendimu visapusis Norvegijos dalyvavimas Europos GNSS programose bus oficialiai įtvirtintas ir sustiprintas. Nepasirašius šio susitarimo, Norvegija šioje veikloje toliau dalyvautų pagal EEE susitarimą. Todėl kiltų neaiškumų dėl bendradarbiavimo saugumo, standartizavimo, sertifikavimo ir radijo dažnių spektro sektoriuose pobūdžio. Be to, susitarimu EB gali nustatyti bendruosius principus, įskaitant sąlygiškumo nuostatą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Kita vertus, į susitarimą įtraukiamas politinis Norvegijos įsipareigojimas laikytis būsimos EB politikos, kuria siekiama apsaugoti Europos GNSS. |

    130 | 1.3. Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Bendradarbiavimas su Norvegija „Galileo“ srityje bus organizuojamas įgyvendinant dvi viena kitą papildančias priemones: EEE jungtinio komiteto sprendimą, kuris būtų taikomas „Galileo“ acquis, ir pridedamą mišrų susitarimą, kuris būtų taikomas visiems bendradarbiavimo aspektams, įskaitant būsimo bendradarbiavimo principus ir papildomas nuostatas dėl bendradarbiavimo saugumo, standartizavimo ir sertifikavimo srityse. |

    140 | 1.4. Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Pasiūlymas atitinka EB politiką, kuria siekiama įtraukti Norvegiją į Bendrijos programas vadovaujantis EEE susitarimu. Be to, jis padeda siekti Komisijos tikslų stiprinti Bendrijos aspektą bendradarbiaujant su ginklų neplatinimu susijusios politikos srityse. |

    2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

    2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

    211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Su Tarybos specialiuoju komitetu, taip pat su valstybių narių ir Norvegijos saugumo institucijomis konsultuotasi „Galileo“ saugumo tarybos 2 darbo grupėje ir per dvišalius susitikimus su Norvegijos valdžios institucijomis tiek rengiant derybų nurodymus, tiek vykstant deryboms. Respondentai – tai ES valstybių narių ir Norvegijos nacionalinių saugumo institucijų, užsienio reikalų, gynybos ir vidaus reikalų ministerijų, Europos kosmoso agentūros ir nacionalinių kosmoso agentūrų techninių reikalų, saugumo ir transporto ekspertai. |

    212 | Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta Šios suinteresuotosios šalys pritarė, kad su Norvegija būtų glaudžiai bendradarbiaujama sprendžiant su „Galileo“ susijusius saugumo klausimus, ir pabrėžė, kad į susitarimą svarbu įtraukti tokius klausimus, kaip antžeminės įrangos saugumas. |

    2.2. Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

    221 | Aptariamos mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Kosmoso technologijos; antžeminė įranga, saugumas; pramonės ir valstybės valdymo saugumas, informacijos saugumas ir tarptautinė teisė; privilegijos ir imunitetai. |

    222 | Naudoti metodai Daugiausia susitikimai. |

    223 | Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi ES valstybių narių ministerijos ir kosmoso agentūros, EEE sekretoriatas, Europos kosmoso agentūra, kosmoso pramonė. |

    2249 | Gautų ir panaudotų rekomendacijų santrauka Apie galimus rimtus pavojus, kurių pasekmės būtų nepataisomos, neužsiminta. |

    225 | Pasiektas platus konsensusas dėl susitarime numatytų bendradarbiavimo principų ir tikslo visapusiškai įtraukti Norvegiją į programą, įskaitant teises ir atitinkamas pareigas. Norvegijos saugumo užtikrinimo priemonės ekspertams pasirodė patikimos. |

    226 | Priemonės, kurių imtasi, kad visuomenė galėtų sužinoti ekspertų nuomonę Saugumo ekspertų išvados viešai nepaskelbtos. |

    230 | 2.3. Poveikio vertinimas Priemone siekiama užtikrinti, kad Norvegija visapusiškai dalyvautų kuriant ir naudojant sistemas „Galileo“ ir EGNOS. Šios dvi iniciatyvos apima svarbius pramoninius, ekonominius ir strateginius aspektus. Europos GNSS programų valdymas pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 683/2008, kuriame daugiau dėmesio skiriama ne viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, bet Bendrijos valdomoms programoms ir jai priklausančioms sistemoms. Atsižvelgiant į tokius pokyčius ir su saugumu susijusio bendradarbiavimo turinį, būtina imtis oficialių reguliavimo priemonių. Todėl apsvarstytos trys galimybės pasiekti šį tikslą. Pirmoji galimybė – Norvegiją į programą įtraukti per specialią tarptautinę bendradarbiavimo įstaigą („Galileo“ tarptautinę tarybą), į kurią susiburtų visos sistema „Galileo“ suinteresuotos trečiosios šalys. Po ilgų diskusijų dėl šios įstaigos su Norvegija ir kitomis trečiosiomis šalimis ši galimybė atmesta. Norvegijos manymu, neteisinga ją traktuoti taip pat, kaip šioje programoje gerokai mažiau dalyvaujančias ne Europos trečiąsias šalis, kurios lėšomis prie programos neprisidėjo. Antroji galimybė – oficialiai įtvirtinti bendradarbiavimą naudojantis tik EEE sistema. Ši galimybė, įskaitant klausimą, ar teisiškai įmanoma įtraukti visus pageidaujamo bendradarbiavimo aspektus, išnagrinėta nuodugniai. Galiausiai padaryta išvada, kad remiantis EEE galima tinkamiausiai integruoti su „Galileo“ susijusį galiojantį EB acquis. Ši galimybė apima komitetus, sprendimų rengimą be balsavimo teisės, nuosavybės taisykles, viešąjį pirkimą, finansinius įnašus ir t. t. Tačiau manoma, kad tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, saugumo, spektro ir standartizavimo, EEE priemonių nepakanka. Be to, EB požiūriu, negalima įvesti principų ir sąlygiškumo nuostatų, kurių „Galileo“ acquis nėra. Trečioji galimybė – EEE jungtinio komiteto sprendimo ir pridedamo mišraus susitarimo derinys. Pasirinkus šį derinį galima faktiškai atskirti Norvegiją ir Islandiją (EEE nares), Norvegijai nustatyti papildomų įpareigojimų ar pareigų, sugriežtinti nuostatas dėl saugumo ir suformuluoti principus bei idėjas, kuriais remiantis būtų siekiama abiem šalims naudingo ilgalaikio bendradarbiavimo. |

    3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

    305 | 3.1. Siūlomų veiksmų santrauka Komisija siūlo Tarybai įgalioti pasirašyti ir laikinai taikyti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimą. Laikinas taikymas yra būtina priemonė, kad būtų paspartintas susitarimo taikymas atsižvelgiant į nuostatas, pirmiausia susijusias su Norvegijos teritorijoje esančios „Galileo“ antžeminės įrangos saugumu. |

    310 | 3.2. Teisinis pagrindas Europos bendrijos steigimo sutarties 133 ir 170 straipsniai kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu. |

    320 | 3.3. Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, jei pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. |

    Valstybės narės šių tikslų negali deramai pasiekti dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

    321 | Apskaičiuota, kad „Galileo“ išlaidos yra keli milijardai eurų, taigi šios Europos iniciatyvos nė viena valstybė nenorėtų finansuoti pati. Siūlomo susitarimo turinys negali būti siejamas tik su viena atskira valstybe nare ar valstybių narių grupe – jis daro poveikį visai ES, o kai kuriais aspektais (pvz., antžeminių palydovinio ryšio stočių paslaugų) jo poveikis gali būti pasaulinis. |

    323 | Kosmoso sektoriaus pramoninių ir techninių (taip pat saugumo) žinių turi kelios Europos valstybės, tarp jų ir Norvegija, ir jokia valstybė negali jų visų įvaldyti viena. Jei nebūtų koordinuojami veiksmai ir dalijamasi informacija, padidėtų pavojus, kad su Norvegija suderinti sprendimai nebus patys tinkamiausi. Dėl saugumo srityje padarytų klaidų galėtų kilti pavojus pirmiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų įvežamų Europos GNSS sudedamųjų dalių, kurių eksportas kontroliuojamas, tiekimo saugumui. Dėl to padidėtų programų išlaidos. |

    Pasiūlymo tikslus bus galima geriau pasiekti Bendrijos lygmens veiksmais dėl šios (-ų) priežasties (-čių). |

    324 | Europos GNSS infrastruktūra diegiama visame pasaulyje, ir jos saugumas daugiausia priklausys nuo visų valstybių narių ir ne ES valstybių, kurių teritorijoje yra ši svarbi infrastruktūra, taikomų nuoseklių apsaugos priemonių. |

    325 | Europos GNSS yra didelės ir sudėtingos, todėl joms reikia centralizuotų ir paprastų valdymo sistemų, taip pat aiškių ES ir trečiųjų šalių sąveikos užtikrinimo priemonių. Jei būtų palaikomas platus dvišalių ryšių su Norvegija tinklas, kiltų rimtas pavojus, kad atsirastų trūkumų, būtų gaištamas laikas ir kiltų prieštaravimų, ir dėl to tuoj pat padidėtų tokio pramoninio projekto išlaidos, kurios apmokamos iš Bendrijos biudžeto. Be to, pavienėms valstybėms narėms gali būti sunkiau Norvegijai nustatyti principus ir sąlygas, nei veikiančioms kartu. |

    327 | Susitarime nurodomi tik bendrieji bendradarbiavimo principai ir įpareigojimai, taip pat konkretūs klausimai, susiję su antžemine infrastruktūra, kuri yra EB priklausančių GNSS dalis. Dėl daugumos susitarimo nuostatų įgyvendinimo susitarime kliaujamasi turimais valstybių narių pajėgumais (pvz., eksporto kontrolės, keitimosi neskelbtina informacija). |

    Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

    3.4. Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

    331 | Susitarime nustatomi tikslai ir principai, tačiau į jį įtraukiamas ir punktas, kuriame nurodoma, kad priemonės bus išsamiai apibrėžtos atskirose procedūrose, kurios bus nustatytos bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais ir Norvegija. |

    332 | Susitarimas yra įprastinė pripažinta tarptautinių santykių priemonė, kuri nustatoma bendradarbiaujant su įsteigtomis ekspertų darbo grupėmis ir turi būti patvirtinta veikiančių sprendimus priimančių institucijų. Naujų administracinių darinių juo nesukuriama. |

    3.5. Pasirinkta priemonė |

    342 | Tarptautinis susitarimas – tai vienintelė priemonė, kuria ES mastu užtikrinamas ryšių su Norvegija palydovinės navigacijos srityje nuoseklumas. Vienodas taikymas ypač svarbus saugumo srityje, kuriai skirta didžioji susitarimo dalis. Susitarimu taip pat leidžiama lanksčiai rinktis įgyvendinimo priemones, ypač standartizavimo ir sertifikavimo srityje, kurioje valstybės narės atlieka labai svarbų vaidmenį dalyvaudamos tarptautinių organizacijų veikloje. Sutartyje nenumatyta kitų tinkamų santykių su trečiąja šalimi reguliavimo galimybių. |

    4. POVEIKIS BIUDžETUI |

    409 | Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

    5. PAPILDOMA INFORMACIJA |

    531 | Į pasiūlymą įtraukta persvarstymo sąlyga. |

    B) PASIŪLYMAS

    Remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 133 ir 170 straipsniais kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu, Komisija siūlo Tarybai įgalioti pasirašyti ir laikinai taikyti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimą.

    2009/0124 (ACC)

    Pasiūlymas

    TARYBOS SPRENDIMAS

    dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo pasirašymo

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 ir 170 straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu,

    atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

    kadangi:

    (1) Komisija derėjosi dėl susitarimo su Norvegijos Karalyste.

    (2) Susitarimas parafuotas 2009 m. liepos 17 d.

    (3) Pagal susitarimo 12 straipsnio 3 dalį Šalys turėtų laikinai taikyti susitarimą, kol jis įsigalios.

    (4) Susitarimas turėtų būti pasirašytas Bendrijos vardu; kartu turėtų būti priimtas sprendimas dėl laikino jo taikymo,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, kuriam būtų suteikta teisė Europos bendrijos vardu pasirašyti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti sudarytas vėliau.

    Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

    2 straipsnis

    Kol susitarimas įsigalios, jis taikomas laikinai. Laikinai taikyti susitarimą pradedama pirmą mėnesio dieną nuo tos dienos, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą. Ši data skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

    Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

    Priimta Briuselyje […]

    Tarybos vardu

    Pirmininkas […]

    PRIEDAS

    EUROPOS BENDRIJOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR NORVEGIJOS KARALYSTĖS BENDRADARBIAVIMO PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS SRITYJE SUSITARIMAS

    EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija)

    ir

    BELGIJOS KARALYSTĖ,

    BULGARIJOS RESPUBLIKA

    ČEKIJOS RESPUBLIKA,

    DANIJOS KARALYSTĖ,

    VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

    ESTIJOS RESPUBLIKA,

    GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

    ISPANIJOS KARALYSTĖ,

    PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

    AIRIJA,

    ITALIJOS RESPUBLIKA,

    KIPRO RESPUBLIKA,

    LATVIJOS RESPUBLIKA,

    LIETUVOS RESPUBLIKA,

    LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

    VENGRIJOS RESPUBLIKA,

    MALTOS RESPUBLIKA,

    NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

    AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

    LENKIJOS RESPUBLIKA,

    PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

    RUMUNIJA,

    SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

    SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

    SUOMIJOS RESPUBLIKA,

    ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

    JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

    Europos bendrijos steigimo sutarties susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės),

    ir

    NORVEGIJOS KARALYSTĖ (toliau – Norvegija),

    toliau kartu vadinamos Šalimis,

    PRIPAŽINDAMOS, kad Norvegija visapusiškai dalyvavo programose „Galileo“ ir EGNOS nuo šių programų projektavimo etapų,

    SUVOKDAMOS, kad Europos GNSS programų valdymas, nuosavybės teisės ir finansavimas pakito dėl 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo, jo pakeitimų ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo,

    ATSIŽVELGDAMOS į naudą, kuri būtų gauta, jei Šalių teritorijose būtų užtikrinamas vienodas Europos GNSS ir jomis teikiamų paslaugų apsaugos lygis,

    PRIPAŽINDAMOS Norvegijos ketinimą laiku priimti ir pagal savo jurisdikciją taikyti priemones, kuriomis užtikrinamas toks saugumo ir saugos lygis, kaip Europos Sąjungoje,

    PRIPAŽINDAMOS Šalių įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę,

    PRIPAŽINDAMOS, kad Norvegija suinteresuota visomis „Galileo“ paslaugomis, įskaitant PRS,

    PRIPAŽINDAMOS Norvegijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl keitimosi įslaptintąja informacija saugumo procedūrų,

    NORĖDAMOS oficialiai įtvirtinti glaudų bendradarbiavimą, susijusį su visais Europos GNSS programų aspektais,

    MANYDAMOS, kad Europos ekonominės erdvės susitarimas yra tinkamas teisinis ir institucinis pagrindas Europos bendrijos ir Norvegijos bendradarbiavimui palydovinės navigacijos srityje plėtoti,

    NORĖDAMOS papildyti EEE nuostatas dvišaliu susitarimu dėl palydovinės navigacijos, susijusiu su Norvegijai, Bendrijai ir jos valstybėms narėms ypač svarbiais klausimais,

    SUSITARĖ:

    1 STRAIPSNIS

    Susitarimo tikslas

    Pagrindinis susitarimo tikslas – toliau stiprinti Šalių bendradarbiavimą papildant palydovinei navigacijai taikomas Europos ekonominės erdvės susitarimo nuostatas.

    2 STRAIPSNIS

    Apibrėžtys

    Šiame susitarime:

    Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) – sistema GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS).

    Patikslinimo sistemos – regioninės sistemos, kaip antai Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS). Šios sistemos užtikrina geresnę GNSS vartotojams teikiamų paslaugų kokybę, pavyzdžiui, didesnį tikslumą, geresnes prieigos galimybes, didesnį integralumą ir patikimumą.

    GALILEO – civilinių tarnybų administruojama autonomiška civilinė Europos pasaulinė palydovinė navigacijos ir laiko nustatymo sistema, skirta teikti Bendrijos ir jos valstybių narių sukurtas ir išplėtotas GNSS paslaugas. GALILEO valdymas gali būti perduotas privačiojo sektoriaus subjektui.

    Naudojantis GALILEO numatoma teikti viešas, komercines, žmonių gyvybės apsaugos ir paieškos bei gelbėjimo paslaugas, taip pat riboto naudojimo saugias paslaugas valstybinėms institucijoms (PRS), skirtas įgaliotų viešojo sektoriaus vartotojų reikmėms tenkinti.

    Reguliavimo priemonė – Šalies įstatymas, norminis aktas, strategija, taisyklė, procedūra, sprendimas ar panaši administracinė priemonė.

    Įslaptintoji informacija – bet kokia informacija, kuri turi būti apsaugota nuo neleistino paviešinimo, kuris galėtų įvairiai pakenkti pagrindiniams Šalių arba atskiros valstybės narės interesams, įskaitant nacionalinį saugumą. Tokios informacijos įslaptinimo lygis nurodomas specialia slaptumo žyma. Tokią informaciją Šalys įslaptina laikydamosi galiojančių įstatymų ir taisyklių; turi būti saugomas jos konfidencialumas, vientisumas ir galimybė ja naudotis.

    3 STRAIPSNIS

    Bendradarbiavimo principai

    1. Bendradarbiaudamos pagal šį susitarimą Šalys susitaria taikyti šiuos principus:

    2. Šalių bendradarbiavimas palydovinės navigacijos srityje grindžiamas EEE susitarimu;

    3. galima laisvai teikti palydovinės navigacijos paslaugas Šalių teritorijose;

    4. galima laisvai naudotis visomis „Galileo“ ir EGNOS paslaugomis, įskaitant PRS, jei laikomasi naudojimosi jomis sąlygų;

    5. glaudžiai bendradarbiaujama GNSS saugumo klausimais – ES ir Norvegijoje priimamos ir taikomos lygiavertės GNSS saugumo užtikrinimo priemonės;

    6. tinkamai atsižvelgiama į tarptautinius Šalių įsipareigojimus, susijusius su Europos GNSS antžemine įranga.

    7. Šis susitarimas neturi įtakos Europos bendrijos teisės aktais nustatytai GALILEO programos valdymo institucinei struktūrai. Šis susitarimas neturi įtakos nei taikomoms reguliavimo priemonėms, kuriomis įgyvendinami neplatinimo įsipareigojimai, eksporto kontrolė ir nematerialaus technologijų perdavimo kontrolė, nei nacionalinėms saugumo užtikrinimo priemonėms.

    4 STRAIPSNIS

    Radijo dažnių spektras

    8. Šalys susitaria bendradarbiauti Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (angl. ITU) sprendžiant radijo dažnių spektro klausimus, susijusius su Europos palydovinės navigacijos sistemomis, atsižvelgdamos į 2004 m. lapkričio 5 d. pasirašytą susitarimo memorandumą dėl „Galileo“ radionavigacijos palydovinės paslaugų sistemos ITU registracijos valdymo.

    9. Atsižvelgdamos į tai, Šalys saugo Europos palydovinės navigacijos sistemoms paskirtus atitinkamus dažnius siekdamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti šiomis sistemomis teikiamas paslaugas.

    10. Be to, Šalys pripažįsta, kad radionavigacijos dažnių spektrą svarbu apsaugoti nuo trukdžių ir kitų trukdymų. Šiuo tikslu jos nustato trukdžių šaltinius ir ieško abipusiai priimtinų būdų tokius trukdžius pašalinti.

    11. Šiame susitarime nėra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo taikomų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nuostatų, įskaitant Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentus.

    5 STRAIPSNIS

    Europos GNSS antžeminė įranga

    12. Norvegija imasi visų įmanomų priemonių, kad palengvintų Europos GNSS antžeminės įrangos (toliau – antžeminė įranga) diegimą, techninę priežiūrą ir keitimą jos jurisdikcijai priklausančiose teritorijose.

    13. Norvegija imasi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų jos teritorijose esančios antžeminės įrangos apsaugą ir nepertraukiamą bei netrikdomą veikimą, prireikus sutelkdama ir savo teisėtvarkos institucijas. Norvegija imasi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų įrangą nuo vietos radijo trukdžių, bandymų įsilaužti į sistemą ir pasiklausyti.

    14. Dėl sutartinių santykių, susijusių su antžemine įranga, susitaria EB ir nuosavybės teisių turėtojas. Norvegijos institucijos visiškai pripažįsta specialų antžeminės įrangos statusą ir, jei įmanoma, siekia iš anksto, prieš imdamosi bet kokių su antžemine įranga susijusių veiksmų, susitarti su EB.

    15. Norvegija leidžia visiems Europos bendrijos paskirtiems ar kitaip įgaliotiems asmenims nuolat netrukdomiems prieiti prie antžeminės įrangos. Tuo tikslu Norvegija įkuria ryšių centrą, kuriam teikiama informacija apie asmenis, keliaujančius prie antžeminės įrangos, ir kuris kitaip praktiškai palengvina tokių asmenų judėjimą ir veiklą.

    16. Antžeminės įrangos archyvų ir įrenginių, taip pat bet kuria forma perduodamų dokumentų, paženklintų oficialiu antspaudu ar žyma, muitinė ar policija netikrina.

    17. Jei antžeminės įrangos ar jos veikimo saugumui iškiltų grėsmė ar pavojus, Norvegija ir Europos Komisija apie įvykį nedelsdamos informuoja viena kitą ir imasi taisyti padėtį. Europos Komisija gali paskirti kitą patikimą subjektą, kuris veiktų kaip ryšių centras keičiantis tokia informacija su Norvegija.

    18. Su 1–6 dalyse nurodytais klausimais susijusias išsamesnes procedūras Šalys nustato atskiru susitarimu. Tokios procedūros turėtų apimti, inter alia , aiškesnes nuostatas dėl patikrinimų, ryšių centrų pareigų, reikalavimų kurjeriams ir kovos su vietos radijo dažnių trukdžiais ir pasikėsinimais pakenkti priemonių.

    6 STRAIPSNIS

    Saugumas

    19. Šalys yra įsitikinusios, kad pasaulines navigacijos palydovų sistemas reikia apsaugoti nuo tokios grėsmės, kaip piktnaudžiavimas, trukdžiai, kitokie trukdymai ir priešiški veiksmai. Todėl Šalys imasi visų įmanomų priemonių, įskaitant, jei reikia, atskirus susitarimus, kad savo teritorijose užtikrintų palydovinės navigacijos paslaugų, susijusios infrastruktūros ir vertingo turto vientisumą, saugą ir saugumą.Siekdama apsisaugoti nuo tokių pavojų ir nepageidaujamo platinimo, Europos Komisija ketina parengti svarbaus Europos GNSS programų turto, informacijos ir technologijų apsaugos, kontrolės ir valdymo priemones.

    20. Atsižvelgdama į tai, Norvegija patvirtina, kad ketina laiku priimti ir pagal savo jurisdikciją taikyti priemones, kuriomis užtikrinamas toks saugumo ir saugos lygis, kaip Europos Sąjungoje.Tai pripažindamos, Šalys sprendžia GNSS saugumo klausimus, įskaitant akreditavimą atitinkamuose Europos GNSS valdymo sistemos komitetuose. Praktinė tvarka ir procedūros turi būti nustatytos atitinkamų komitetų darbo tvarkos taisyklėse, atsižvelgiant ir į EEE susitarimo pagrindus.

    21. Jei tam tikru atveju tokio vienodo saugumo ir saugos lygio pasiekti neįmanoma, Šalys rengia konsultacijas, kad ištaisytų susidariusią padėtį. Jei reikia, bendradarbiavimo šiame sektoriuje mastas gali būti atitinkamai pakeistas.

    7 STRAIPSNIS

    Keitimasis įslaptintąja informacija

    22. ES įslaptintąja informacija keičiamasi ir ji saugoma pagal Norvegijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl keitimosi įslaptintąja informacija saugumo procedūrų (toliau – susitarimas dėl saugumo) ir pagal šio susitarimo dėl saugumo įgyvendinimo priemones.

    23. Norvegija gali keistis nacionaline slaptumo žyma pažymėta įslaptintąja informacija apie „Galileo“ su tomis ES valstybėmis narėmis, su kuriomis sudarė atitinkamus dvišalius susitarimus.

    24. Šalys siekia nustatyti išsamią ir nuoseklią teisinę sistemą, pagal kurią visos šį susitarimą pasirašiusios Šalys galėtų keistis su programa „Galileo“ susijusia įslaptintąja informacija.

    8 STRAIPSNIS

    Eksporto kontrolė

    25. Siekiant užtikrinti, kad Šalys taikytų vienodą su „Galileo“ susijusią eksporto kontrolės ir neplatinimo politiką, Norvegija patvirtina, kad ketina laiku priimti ir pagal savo jurisdikciją taikyti priemones, kuriomis užtikrinamas toks eksporto kontrolės ir „Galileo“ technologijų, duomenų ir elementų neplatinimo lygis, kaip Bendrijoje ir jos valstybėse narėse.

    26. Jei tam tikru atveju tokio vienodo eksporto kontrolės ir neplatinimo lygio pasiekti neįmanoma, Šalys rengia konsultacijas, kad ištaisytų susidariusią padėtį. Jei reikia, bendradarbiavimo šiame sektoriuje mastas gali būti atitinkamai pakeistas.

    9 STRAIPSNIS

    Paslauga valstybinėms institucijoms

    Norvegija pareiškė esanti suinteresuota galimybe teikti „Galileo“ paslaugą valstybinėms institucijoms, nes tai ji laiko svarbiu savo dalyvavimo Europos GNSS programose aspektu. Šalys susitaria spręsti šį klausimą, kai bus apibrėžta prieigos prie PRS politika ir veiklos priemonės.

    10 STRAIPSNIS

    Tarptautinis bendradarbiavimas

    27. Šalys pripažįsta, kad tarptautiniuose standartizavimo ir sertifikavimo forumuose svarbu suderinti požiūrį į pasaulinės palydovinės navigacijos paslaugas. Visų pirma, Šalys kartu remia GALILEO standartų kūrimą ir skatina jų taikymą visame pasaulyje, pabrėždamos jų suderinamumą su kitomis GNSS.

    28. Todėl, siekdamos prisidėti prie šio susitarimo tikslų ir juos įgyvendinti, Šalys atitinkamai bendradarbiauja visais GNSS klausimais, kurie iškyla pirmiausia Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje.

    11 STRAIPSNIS

    Konsultacijos ir ginčų sprendimas

    Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas bet kuriuo klausimu, kylančiu dėl šio susitarimo aiškinimo ar taikymo. Visi ginčai dėl šio susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendžiami Šalių konsultacijomis.

    12 STRAIPSNIS

    Įsigaliojimas ir nutraukimas

    29. Šis susitarimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio po to, kai Šalys praneša apie šiam susitarimui įsigalioti reikalingų procedūrų užbaigimą, dieną. Pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybai – šio susitarimo depozitarui.

    30. Šio susitarimo galiojimo pabaiga ar nutraukimas neturi įtakos pagal jį nustatytų priemonių ar suteiktų konkrečių teisių ir prisiimtų įsipareigojimų intelektinės nuosavybės teisių srityje galiojimui ar trukmei.

    31. Šis susitarimas gali būti keičiamas abipusiu raštišku Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja tą dieną, kai pateikiama paskutinė diplomatinė nota, kurioje kita Šalis informuojama, kad pakeitimui įsigalioti būtinos atitinkamos vidaus procedūros yra baigtos.

    32. Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies, Šalys susitaria šį susitarimą laikinai taikyti nuo pirmosios kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam susitarimui įsigalioti reikalingų procedūrų užbaigimą, dienos.

    33. Bet kuri Šalis gali nutraukti šį susitarimą, apie tai raštu pranešusi kitai Šaliai prieš šešis mėnesius.

    Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir norvegų kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

    [1] OL C […], […], p. […].

    Top