Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009PC0293

    Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas kuriuo įsteigiama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra {KOM (2009) 292 galutinis} {KOM (2009) 294 galutinis}

    /* KOM/2009/0293 galutinis - COD 0089/0200 */

    52009PC0293

    Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas kuriuo įsteigiama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra {KOM (2009) 292 galutinis} {KOM (2009) 294 galutinis} /* KOM/2009/0293 galutinis - 0089/0200 */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 24.6.2009

    KOM (2009) 293 galutinis

    2009/0089 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo įsteigiama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra

    {KOM (2009) 292 galutinis}{KOM (2009) 294 galutinis}

    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    Pasiūlymo aplinkybės

    Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

    Šio reglamento pasiūlymo tikslas – įsteigti agentūrą, atsakingą už didelės apimties informacinių technologijų (IT) sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą.

    Agentūra bus atsakinga už ilgalaikį antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), Vizų informacinės sistemos (VIS) ir EURODAC operacijų valdymą. Šiuo reglamento pasiūlymu taip pat siekiama sukurti sistemą, kuria remdamasi agentūra plėtotų kitas didelės apimties IT sistemas, taikydama EB sutarties IV antraštinę dalį, ir galbūt kitas didelės apimties IT sistemas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir valdytų jų operacijas. Tačiau norint integruoti bet kokias kitas sistemas, reikės specialaus teisės aktų leidėjo suteikto įgaliojimo, kuris šiuo pasiūlymu nesuteikiamas.

    Šį teisės aktų paketą sudaro du pasiūlymai: šis reglamento pasiūlymas ir Tarybos sprendimo pasiūlymas pavesti agentūrai, įsteigtai šiuo reglamentu, vykdyti užduotis, susijusias su SIS II ir VIS operacijų valdymu, taikant ES sutarties VI antraštinę dalį. Siūlomas reglamentas apima SIS II, VIS ir EURODAC pirmojo ramsčio taikymo sritį. Siūlomas sprendimas apima SIS II ir VIS trečiojo ramsčio taikymo sritį.

    Siekdama rasti geriausią ilgalaikio SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymo sprendimą, Komisija atliko poveikio vertinimą.[1] Bendruose pareiškimuose, pridedamuose prie SIS II ir VIS teisinių dokumentų[2], Taryba ir Europos Parlamentas paragino Komisiją, atlikus poveikio vertinimą, kuriame pateikiama išsami alternatyvų analizė finansiniu, veiklos ir organizaciniu požiūriais, pateikti būtinus teisės aktų, kuriais agentūrai būtų patikėtas ilgalaikis SIS II ir VIS operacijų valdymas, pasiūlymus. Išanalizavus įvairius variantus, nustatyta, kad tinkamiausia alternatyva – įsteigti reguliavimo agentūrą, kuri ilgalaikiu laikotarpiu vykdytų šių sistemų valdymo institucijos užduotis.

    Pagrindinė agentūros užduotis bus vykdyti SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymo užduotis ir palaikyti sistemas veikiančias visą parą visomis savaitės dienomis, taip užtikrinant nuolatinį ir nepertraukiamą keitimosi duomenimis srautą. Be šių su operacijomis susijusių užduočių, agentūrai priskiriama atitinkama atsakomybė už saugumo priemonių priėmimą, ataskaitų rengimą, skelbimą, stebėseną, informavimą, specialių su VIS ir SIS II susijusių mokymų organizavimą, bandomųjų schemų įgyvendinimą, jei to konkrečiai ir tiksliai paprašytų Komisija, bei tyrimų stebėseną. Sistemas patikėjus bendrai agentūrai bus galima pasinaudoti sąveika, dalytis patalpomis ir darbuotojais. Agentūros valdymo struktūra parodo esamą kintamąją geometriją – dalyvaujančių valstybių grupė yra nevienalytė (ES valstybės narės, kurių dalyvavimo informacinėse sistemose lygis skiriasi, ir asocijuotosios šalys).

    Šis pasiūlymas nedaro poveikio 2007–2013 m. finansinei programai. Prie šio pasiūlymo pridėta finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma daugiausia pagrįsta 2007 m. atlikto poveikio vertinimo sąmata ir skaičiais. Ši finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma taip pat pagrįsta prielaida, jog šis pasiūlymas bus priimtas 2010 m., kad 2011 m. agentūra būtų teisiškai įsteigta ir taptų visateise agentūra, galinčia 2012 m. perimti visas užduotis, susijusias su SIS II, VIS, EURODAC ir kitų didelės apimties IT sistemų operacijų valdymu. Bendrame pareiškime, pridedamame prie SIS II ir VIS teisinių dokumentų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigojo kuo greičiau išnagrinėti pasiūlymus dėl ilgalaikio SIS II ir VIS operacijų valdymo, idant jie būtų priimti laiku, kad agentūra galėtų imtis visos veiklos dar nepasibaigus penkerių metų laikotarpiui po SIS II ir VIS teisinių dokumentų įsigaliojimo.

    Galiausiai Taryba turėti atsižvelgti į agentūros vietos parinkimo reikšmę.

    Bendrosios aplinkybės

    Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 61 straipsnyje reikalaujama patvirtinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą pagal EB sutarties 14 straipsnį, ir kartu tiesiogiai susijusias gretutines išorės sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos priemones, taip pat nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemones.

    Pagal Šengeno konvenciją[3] Šengeno informacinė sistema (SIS) sukurta siekiant palaikyti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, įskaitant nacionalinį saugumą. Antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) sukurta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo[4]. Jos tikslas – padėti užtikrinti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, taip pat palaikyti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką ir saugumą valstybių narių teritorijose, ir naudojant šia sistema perduodamą informaciją taikyti EB sutarties IV antraštinės dalies trečios dalies nuostatas, susijusias su asmenų judėjimu jų teritorijose.

    Vizų informacinė sistema (VIS) sukurta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentu)[5]. VIS leis valstybių narių konsulatams ir kitoms kompetentingoms institucijoms keistis vizų informacija, siekiant supaprastinti prašymo išduoti vizą pateikimo tvarką, užkirsti kelią prekybai vizomis, padėti kovoti su sukčiavimu, palengvinti patikrinimą išorės sienos perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje, padėti identifikuoti trečiųjų šalių piliečius, palengvinti Dublino reglamento taikymą ir padėti užkirsti kelią grėsmėms visų valstybių narių vidaus saugumui.

    Teisiniuose dokumentuose, kuriais sukuriamos ir valdomos SIS II ir VIS, numatyta, kad centrinės ir atsarginės centrinės sistemos turėtų atitinkamai būti Strasbūre (Prancūzija) (CS-SIS ir centrinė VIS) ir Pongau Sankt Johane (Austrija) (atsarginė CS-SIS ir atsarginė centrinė VIS).

    EURODAC, Bendrijos masto informacinių technologijų sistema, sukurta siekiant palengvinti Dublino konvencijos[6], kurios tikslas – sukurti atsakomybės už vienoje iš ES valstybių narių pateiktus prieglobsčio prašymus nustatymo mechanizmą, taikymą. 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 343/2003, nustatančiu valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (Dublino reglamentas)[7].

    Teisinėms SIS II, VIS ir EURODAC būdinga kintamoji geometrija. Kita vertus, Airija ir Jungtinė Karalystė dalyvauja EURODAC, bet tik iš dalies dalyvauja SIS II ir visai nedalyvauja VIS, o Danija kitokiu teisiniu pagrindu dalyvauja visose trijose sistemose. Kita vertus, nemažai ES nepriklausančių šalių, būtent Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas, yra arba bus susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, todėl dalyvauja ir SIS II, ir VIS.

    Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

    Dabar priklausomai nuo SIS II elementų, apimančių įvairius ramsčius, teisinę sistemą SIS II sudaro pirmojo ramsčio reglamentai bei sprendimai ir trečiojo ramsčio sprendimai:

    - 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2424/2001 dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo[8];

    - 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2001/886/TVR dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo[9];

    - 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo[10];

    - 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II)[11];

    - 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo[12];

    - 2007 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimai 2007/170/EB ir 2007/171/EB, nustatantys Šengeno informacinės sistemos II tinklo reikalavimus[13];

    - 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 189/2008 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) bandymų[14];

    - 2001 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimas Nr. 2008/173/EB dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) bandymų[15];

    - 2008 m. kovo 4 d. Komisijos sprendimai 2008/333/EB ir 334/2008/TVR priimti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) SIRENE vadovą ir kitas įgyvendinimo priemones[16];

    - 2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)[17];

    - 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)[18].

    Priešingai nei SIS II, VIS sukurta pagal pirmąjį ramstį. Tačiau VIS trečiojo ramsčio dokumentas patvirtintas siekiant leisti paskirtosioms teisėsaugos institucijoms naudotis sistema konsultuojantis dėl tam tikrų nusikaltimų įvykdymo. Su VIS susiję šie teisiniai dokumentai:

    - 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS)[19] sukūrimo yra teisinis pagrindas, leidžiantis į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtraukti VIS plėtoti būtinus asignavimus;

    - 2006 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas 2006/752/EB, nustatantis Vizų informacinės sistemos buvimo vietas jos kūrimo laikotarpiu[20];

    - 2006 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimas 2006/648/EB, nustatantis techninius biometrinių požymių standartų, susijusių su Vizų informacinės sistemos plėtojimu, reikalavimus[21];

    - 2008 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimas 2008/602/EB, kuriuo nustatoma nacionalinių sąsajų ir centrinės VIS bei nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūros fizinė architektūra ir reikalavimai, taikytini kūrimo etape[22];

    - 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas)[23];

    - 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais[24].

    EURODAC sukurta pagal pirmąjį ramstį:

    - 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją[25];

    - 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis tam tikras taisykles įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją[26].

    Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais

    Šis pasiūlymas atitinka esamas Europos Sąjungos politikos kryptis ir tikslus, visų pirma tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

    Poveikio vertinimo ataskaita pagrįsta parengiamuoju tyrimu, kurį atliko išorės rangovas[27]. Atliekant tyrimą surengti dvidešimt septyni pokalbiai, kuriuose dalyvavo ES valstybių narių, Norvegijos, Europos Parlamento, Komisijos atstovai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, Šengeno jungtinės priežiūros institucijos, Europos aplinkos agentūros, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX), Europolo, už SIS 1+ operacijų valdymą atsakingo Strasbūro C.SIS atstovai ir pramonės ekspertai. Be to, poveikio vertinimo procesui paremti iš susijusių Komisijos generalinių direktoratų sudaryta susijusių tarnybų iniciatyvinė grupė.

    Poveikio vertinimas

    Po išankstinio patikrinimo proceso SIS II, VIS ir EURODAC ilgalaikio operacijų valdymo tikslui pasiekti paliktos penkios pasirinkimo galimybės, kurios toliau analizuojamos.

    - 1 pasirinkimo galimybė – pradinė padėtis („baseline“): pereinamojo laikotarpio SIS II ir VIS operacijų valdymo sprendimas (Komisija patiki operacijų valdymo užduotis valstybių narių institucijoms) taptų nuolatiniu sprendimu. Dabar EURODAC valdo Komisija, ir šis sprendimas taip pat liktų.

    - 2 pasirinkimo galimybė – pradinė padėtis+ („baseline+“), pagal kurią Komisija su SIS II, VIS ir EURODAC susijusias operacijų valdymo užduotis patikėtų valstybių narių institucijoms.

    - 3 pasirinkimo galimybė – nauja reguliavimo agentūra, kuri prisiimtų atsakomybę už ilgalaikį SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymą.

    - 4 pasirinkimo galimybė – FRONTEX valdytų visas tris sistemas, bet tada reikėtų keisti jos pagrindinį teisės aktą ir valdymo struktūrą.

    - 5 pasirinkimo galimybė – EUROPOLAS valdytų SIS II, o Komisija – VIS ir EURODAC. Ši pasirinkimo galimybė svarstyta tebevykstant deryboms dėl dabar galiojančios Europolo konvencijos keitimo Bendrijos teisės aktu.

    Atlikus lyginamąją analizę, daugiausia balų surinko naujos reguliavimo agentūros steigimo pasirinkimo galimybė, kuria siekiama sukurti bendrą SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymo struktūrą.

    Teisiniai pasiūlymo aspektai

    Siūlomų veiksmų santrauka

    Šiuo pasiūlymu siekiama įsteigti agentūrą, atsakingą už SIS II, VIS ir EURODAC ir kitų didelės apimties IT sistemų operacijų valdymą pagal EB sutarties IV antraštinę dalį, ir galbūt kitų IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą pagal susijusį teisinį dokumentą.

    Agentūrai patikint didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą, nedaroma poveikio specialiosioms taisyklėms, taikomoms toms sistemoms, visų pirma jų paskirties, prieigos teisių, saugumo priemonių ir papildomų duomenų apsaugos reikalavimų atžvilgiu.

    Reguliavimo agentūra steigiama kaip juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga. Pirmosios agentūrai pavesimos užduotys susijusios su operacijomis, t. y. užtikrinti bendrą informacinių sistemų valdymą ir sistemų veikimą. Taigi agentūra taptų kompetencijos centru, kuriame dirbtų operatyviniai specialistai. Paskirtoji specializuota organizacija taip pat užtikrintų aukščiausią veiksmingumo ir reagavimo lygį, taip pat plėtojant ir valdant kitas galimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sistemas.

    Agentūra atsakinga už užduotis, susijusias su ryšių infrastruktūra ir minimas SIS II reglamento ir sprendimo 15 straipsnio 2 dalyje, VIS reglamento 26 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] [4 straipsnio 2 dalyje][28]. Be to, agentūra vykdo užduotis, susijusias su ekspertų mokymu dirbti su VIS ir SIS II, taip pat mokymu, susijusiu su keitimusi papildoma informacija, taip pat tyrimų veiklos stebėsena ir bandomųjų schemų įgyvendinimu, jei to konkrečiai ir tiksliai paprašytų Komisija.

    Agentūra taip pat galėtų būti atsakinga už kitų didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje plėtojimą ir valdymą. Tai vyktų pagal teisinius dokumentus, kuriais būtų kuriamos tokios sistemos ir kuriuose agentūrai būtų suteikiama atitinkama kompetencija.

    Pagrindinė agentūros valdymo įstaiga yra valdyba, kurioje atitinkamai atstovaujama valstybėms narėms ir Komisijai. Valstybėms narėms turėtų būti atstovaujama taip, kad būtų parodytos kiekvienos valstybės narės teisės ir pareigos pagal Sutartį. Su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios valstybės taip pat dalyvauja agentūros veikloje.

    Teisinis pagrindas

    Šio reglamento pasiūlymo teisinis pagrindas yra toks pats kaip ir SIS II reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 1986/2006), VIS reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 767/2008) ir EURODAC reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 2725/2000), taigi yra pagrįstas EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punktu, 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčiu, 63 straipsnio 3 dalies b punktu ir 66 straipsniu.

    EB sutarties 66 straipsnyje numatyta patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis būtų skatinamas ir stiprinamas valstybių narių administracijų susijusių departamentų administracinis bendradarbiavimas ir tų departamentų bei Komisijos bendradarbiavimas vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu susijusių politikos krypčių srityje. Tai yra tinkamas teisinis pagrindas, nes agentūra palengvins valstybių narių administracijų susijusių departamentų ryšius ir bendradarbiavimą pirmiau paminėtose srityse.

    Operacijų valdymo užduotimis, kurios bus patikėtos agentūrai, remiami politikos aspektai, kuriais pagrįsti SIS II ir VIS reglamentai. Pagal EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punktą ir 63 straipsnio 3 dalies b punktą, kuriuose nustatytas tinkamas teisinis SIS II reglamento pagrindas, agentūros veikla techniškai apima aspektus, susijusius su asmenų patikrinimu prie išorės sienų, taip pat priemones atitinkamai nelegalios imigracijos ir nelegalaus gyvenimo srityje. Dėl VIS reikalų, vykdant agentūros veiklą bus techniškai remiama valstybių narių vizų išdavimo tvarka; taigi vadovaujamasi ir EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčiu.

    Kiek tai susiję su EURODAC reikalais, vykdant agentūrai pavestas operacijų valdymo užduotis techniškai padedama nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateiktą prieglobsčio prašymą (EB sutarties 63 straipsnio 1 dalies a punktas).

    Pagal EB sutarties 67 straipsnį, jį susiejant su Tarybos sprendimo 2004/927/EB, numatančio reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties[29] 251 straipsnyje nurodyta tvarka, 1 straipsniu, priemonės, numatytos EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punkte, 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, 63 straipsnio 1 dalies a punkte ir 63 straipsnio 3 dalies b punkte, priimamos pagal EB sutarties 251 straipsnyje nurodytą bendro sprendimo procedūrą. Kadangi pagal 66 straipsnį taikoma kvalifikuotoji balsų dauguma[30], teisiniai pagrindai yra suderinami ir gali būti sujungiami. Todėl priimant reglamentą kaip neatskiriamą dalį taikoma bendro sprendimo procedūra.

    Kintamoji geometrija

    Kadangi teisinis šio reglamento pasiūlymo pagrindas – EB sutarties IV antraštinė dalis, jis susijęs su kintamosios geometrijos aplinkybėmis, kylančiomis iš protokolų dėl Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos pozicijų. Šis reglamento pasiūlymas pagrįstas Šengeno acquis ir su EURODAC susijusiomis priemonėmis. Todėl reikia atsižvelgti į šias pasekmes, susijusias su įvairiais protokolais ir asociacijos susitarimais.

    Danija:

    Pagal prie ES sutarties ir EB sutarties pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos Danija nedalyvauja Tarybai priimant priemones pagal EB sutarties IV antraštinę dalį, išskyrus „priemones, nustatančias trečiąsias valstybes, kurių piliečiai, pereidami valstybių narių išorės sienas, turi pateikti vizą, arba priemones, susijusias su vienoda vizų forma“. Šis pasiūlymas pagrįstas Šengeno acquis , taip pat taikomas protokolo 5 straipsnis. Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį nusprendė Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 įgyvendinti savo nacionalinėje teisėje.

    Kiek tai susiję su EURODAC, Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Sutarčių, 1 ir 2 straipsnius nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis jai nėra privalomas arba taikytinas. Tačiau Danija taiko dabartinį EURODAC reglamentą pagal tarptautinį susitarimą[31], kurį su EB sudarė 2006 m.

    Jungtinė Karalystė ir Airija:

    Šis pasiūlymas pagrįstas Šengeno acquis , kurį įgyvendinant Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja, nuostatomis pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas. Todėl Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis joms nėra privalomas arba taikytinas.

    Jungtinei Karalystei ir Airijai EURODAC reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 tapo privalomas po to, kai jos pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant tą reglamentą remiantis prie Sutarčių pridėtu Protokolu dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos. Šių valstybių narių pozicija dėl EURODAC reglamento neturi poveikio jų galimam dalyvavimui, susijusiam su šiuo pasiūlymu.

    Norvegija ir Islandija:

    Kiek tai susiję su Norvegija ir Islandija, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [32].

    Kelioms ES valstybėms narėms nepriklausančioms šalims prisijungus prie Šengeno acquis , Bendrija lygiagrečiai sudarė arba sudaro susitarimus, kuriais šios šalys bus prijungtos prie su EURODAC susijusių priemonių. Susitarimas, prie kurio prisijungia Islandija ir Norvegija, sudarytas 2001 m.[33]

    Šveicarija:

    Kiek tai susiję su Šveicarija, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl pastarosios asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [34].

    Kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su EURODAC, susitarimas, prie kuriuo prisijungia Šveicarija sudarytas 2008 m. vasario 28 d. ir yra taikytinas nuo 2008 m. gruodžio 12 d.[35]

    Lichtenšteinas:

    Kiek tai susiję su Lichtenšteinu, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolą dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , kuris patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir G punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą susiejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB[36] 3 straipsniu.

    Kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su EURODAC, susitarimas, prie kuriuo prisijungia Lichtenšteinas pasirašytas 2008 m. vasario 28 d. ir turi būti sudarytas vėliau.[37]

    Bendroji nuostata dėl šalių, kurios prisijungia prie priemonių, susijusių su EURODAC:

    Remdamosi trimis pirmiau paminėtais susitarimais asocijuotosios šalys be išlygų pritaria su EURODAC susijusioms priemonėms ir teisės aktams, kuriais jos plėtojamos. Jos nedalyvauja priimant teisės aktus, kuriais iš dalies keičiamos arba plėtojamos su EURODAC susijusios priemonės (įskaitant šį pasiūlymą), tačiau Tarybai ir Europos Parlamentui patvirtinus teisės aktą, per nurodytą laiką turi pranešti Komisijai apie sprendimą priimti teisės akto turinį ar jo nepriimti. Jeigu Norvegija, Islandija, Šveicarija arba Lichtenšteinas nepritaria teisės aktui, kuriuo iš dalies keičiamos arba plėtojamos su EURODAC susijusios priemonės, atitinkami susitarimai nutraukiami, nebent susitarimais įsteigtas jungtinis (mišrus) komitetas vienbalsiai nusprendžia kitaip.

    Siekdamos nustatyti Danijos, kuri, pasirašiusi tarptautinį susitarimą, kaip pirmiau paminėta, prisijungė prie priemonių, susijusių su EURODAC, ir kitų paminėtų asocijuotųjų šalių teises ir pareigas, Bendrija ir asocijuotosios šalys sudarė dar du teisės aktus.[38]

    Subsidiarumo principas

    Pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo, nes valstybės narės vienos negali pasiekti pasiūlyto veiksmo tikslo, t. y. pavesti agentūrai valdyti centrinės SIS II, centrinės VIS ir nacionalinių sąsajų, centrinės EURODAC operacijų, taip pat tam tikrų jų ryšių infrastruktūros aspektų.

    Proporcingumo principas

    Agentūrai, finansuojamai iš ES biudžeto, būtų suteikta kompetencija valdyti tik centrines SIS II dalis, centrines VIS dalis ir nacionalines sąsajas, centrinę EURODAC dalį, taip pat tam tikrus ryšių infrastruktūros aspektus, neprisiimant atsakomybės už į sistemas įvestus duomenis. Valstybės narės atsako už savo nacionalines sistemas. Todėl agentūros kompetencija yra tik tokia, kokios reikia veiksmingam, saugiam ir nepertraukiamam valstybių narių keitimuisi duomenimis palaikyti. Paskirtosios struktūros kūrimas laikomas proporcingu atsižvelgiant į teisėtus vartotojų interesus ir sistemų aukšto lygio saugumą, aukšto lygio prieinamumą ir misijos svarbą.

    Pasirinkta priemonė

    Tinkamiausia priemonė steigiant įstaigą pagal EB sutarties IV antraštinę dalį – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, pagrįstas EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punktu, 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčiu, 63 straipsnio 1 dalies a punktu, 63 straipsnio 3 dalies b punktu ir 66 straipsniu.

    Poveikis biudžetui

    Agentūra bus finansuojama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Būtini asignavimai agentūros veiklos išlaidoms padengti bus skiriami iš dabar 2011–2013 m. finansiniame programavime numatytų biudžeto eilučių: 18 02 04 „Šengeno informacinė sistema (SIS II)“, 18 02 05 „Vizų informacinė sistema (VIS)“ ir 18 03 11 „EURODAC“. Finansinė pažyma, pridėta prie šio pasiūlymo, yra bendra Tarybos sprendimo pasiūlymui pavesti agentūrai, įsteigtai šiuo reglamentu, vykdyti užduotis, susijusias su SIS II ir VIS operacijų valdymu, taikant EB sutarties VI antraštinę dalį.

    Papildoma informacija

    Paprastinimas

    Pasiūlyme numatoma paprastinti teisės aktus sukuriant bendrą kelių IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje valdymo struktūrą.

    Vertinimas

    Į siūlomo reglamento 27 straipsnį įtraukta vertinimo sąlyga.

    2009/0089 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo įsteigiama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies a punktą, 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį, 63 straipsnio 1 dalies a punktą, 63 straipsnio 3 dalies b punktą ir 66 straipsnį,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[39],

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[40],

    kadangi:

    (1) Antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) sukurta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo[41] ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo[42]. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimą 2007/533/TVR už centrinės SIS II operacijų valdymą pereinamuoju laikotarpiu turi būti atsakinga Komisija. Pasibaigus tam pereinamajam laikotarpiui už centrinės SIS II operacijų valdymą ir tam tikrus ryšių infrastruktūros aspektus turi būti atsakinga valdymo institucija.

    (2) Vizų informacinė sistema (VIS) sukurta 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo[43]. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentą)[44] Komisija pereinamuoju laikotarpiu turi būti atsakinga už VIS operacijų valdymą. Pasibaigus tam pereinamajam laikotarpiui už centrinės VIS operacijų valdymą, nacionalines sąsajas ir tam tikrus ryšių infrastruktūros aspektus turi būti atsakinga valdymo institucija.

    (3) EURODAC sukurta 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją[45]. Pagal Reglamentą (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] Komisija pereinamuoju laikotarpiu turi būti atsakinga už EURODAC operacijų valdymą. Pasibaigus tam pereinamajam laikotarpiui už centrinės sistemos operacijų valdymą ir tam tikrus ryšių infrastruktūros aspektus turi būti atsakinga valdymo institucija.

    (4) Siekiant užtikrinti SIS II, VIS bei EURODAC operacijų valdymą pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir galbūt kitų informacinių technologijų (IT) sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą, būtina įsteigti valdymo instituciją.

    (5) Siekiant sąveikos, būtina numatyti, kad šių sistemų operacijas valdys vienas subjektas, pasinaudojant masto ekonomija, kritinės masės sukūrimu ir užtikrinant didžiausią įmanomą kapitalo ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą.

    (6) Kadangi valdymo institucijai turėtų būti suteiktas teisinis, administracinis ir finansinis savarankiškumas, ji turėtų būti įsteigta kaip reguliavimo agentūra, turinti juridinio asmens statusą.

    (7) Taigi, Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006, Reglamentu (EB) Nr. 767/2008 ir Reglamentu (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] įsteigtos valdymo institucijos užduotis turėtų vykdyti agentūra. Šios užduotys apima tolesnį techninį plėtojimą.

    (8) Be to, agentūra turėtų organizuoti specialų su VIS ir SIS II susijusį mokymą.

    (9) Šis reglamentas turėtų būti papildytas atskiru teisiniu dokumentu, priimtu pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, kuriuo agentūrai pavedamos užduotys, susijusios su SIS II ir VIS operacijų valdymu, taikant ES sutarties VI antraštinę dalį.

    (10) Be to, vadovaujantis susijusiu teisiniu dokumentu, agentūra turėtų būti atsakinga ir už kitų didelės apimties IT sistemų parengimą, plėtojimą ir operacijų valdymą, taikant EB sutarties IV antraštinę dalį. Ji gali būti atsakinga už kitų IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje parengimą, plėtojimą ir operacijų valdymą pagal EB sutartį arba ES sutarties VI antraštinę dalį. Be to, jei to konkrečiai ir tiksliai paprašytų Komisija, agentūra turėtų būti atsakinga už didelės apimties IT sistemų, taikant EB sutarties IV antraštinę dalį, tyrimų ir bandomųjų schemų stebėseną.

    (11) Patikint agentūrai didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą, nedaromas poveikis specialiosioms taisyklėms, taikomoms toms sistemoms. Visų pirma taikomos visos specialiosios taisyklės visų sistemų, kurių operacijų valdymas patikėtas agentūrai, paskirties, prieigos teisių, saugumo priemonių ir papildomų duomenų apsaugos reikalavimų atžvilgiu.

    (12) Siekiant veiksmingai kontroliuoti agentūros darbą, valdyboje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir Komisijai. Valdybai turėtų būti patikėti reikiami įgaliojimai visų pirma priimti metinę darbo programą, vykdyti su agentūros biudžetu susijusias funkcijas, tvirtinti agentūrai taikomas finansines taisykles, skirti vykdomąjį direktorių ir nustatyti vykdomojo direktoriaus sprendimų, susijusių su agentūros veiklos užduotimis, priėmimo tvarką.

    (13) Siekiant užtikrinti visišką agentūros savarankiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamos būtų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Bendrijos biudžetinė procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji siejasi su Bendrijos įnašu ir kitomis subsidijomis, priskaičiuojamomis į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Auditą turėtų atlikti Audito Rūmai.

    (14) Pagal savo atitinkamą kompetenciją agentūra turėtų bendradarbiauti su kitomis Europos Sąjungos agentūromis, visų pirma agentūromis, įsteigtomis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

    (15) Užtikrindama IT sistemų operacijų valdymą, agentūra turėtų laikytis Europos ir tarptautinių standartų, atsižvelgdama į aukščiausius profesinius reikalavimus.

    (16) Agentūrai tvarkant asmens duomenis taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[46]. Šiame reglamente, inter alia , numatyta, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turi galią gauti iš agentūros prieigą prie visos informacijos, kurios reikia jo paklausimams.

    (17) Siekiant užtikrinti skaidrią agentūros veiklą, agentūrai turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[47].

    (18) Agentūrai turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[48], ir agentūra turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų[49].

    (19) Siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias įdarbinimo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, agentūros darbuotojams ir vykdomajam direktoriui turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo sąlygos (Tarnybos nuostatai), įskaitant profesinę paslaptį ar kitus lygiaverčius konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles.

    (20) Agentūra yra pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[50] 185 straipsnio 1 dalį Bendrijų įsteigta įstaiga ir turėtų atitinkamai patvirtinti savo finansines taisykles.

    (21) Agentūrai turėtų būti taikomas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[51] 185 straipsnyje.

    (22) Agentūros, atsakingos už didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą, įsteigimo Europos Sąjungos lygmeniu tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

    (23) Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje ir nurodytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

    (24) Kiek tai susiję su SIS II ir VIS, pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to jis jai nėra privalomas arba taikytinas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo reglamento priėmimo dienos turėtų nuspręsti, ar ji įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje. Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį nusprendė Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 įgyvendinti savo nacionalinėje teisėje. Remiantis Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimu dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją[52], Danija nacionalinėje teisėje įgyvendina Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2725/2000.

    (25) Kiek tai susiję su SIS II ir VIS, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[53] nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį tvirtinant, ir šis reglamentas jai nėra privalomas arba taikytinas tiek, kiek jo priemonėmis plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS II ir VIS. Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant minėto protokolo 4 straipsnio Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to jis jai nėra privalomas arba taikytinas tiek, kiek jo priemonėmis neplėtojamos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS II ir VIS.

    (26) Kiek tai susiję su SIS II ir VIS, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis[54] nuostatas. Todėl Airija nedalyvauja jį tvirtinant, ir šis reglamentas jai nėra privalomas arba taikytinas tiek, kiek jo priemonėmis plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS II ir VIS. Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant minėto protokolo 4 straipsnio Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to jis jai nėra privalomas arba taikytinas tiek, kiek jo priemonėmis neplėtojamos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS II ir VIS.

    (27) Dėl Islandijos ir Norvegijos, kiek tai susiję su SIS II ir VIS, šiuo reglamentu plėtojamas Šengeno acquis pagal Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[55] , patenkantį į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą[56] 1 straipsnio A, B ir G punktuose nurodytą sritį. Kiek tai susiję su EURODAC, šiuo reglamentu nustatoma nauja priemonė, susijusi su EURODAC, pagal Europos bendrijos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl valstybės narės, atsakingos už vienoje valstybėje narėje, Islandijoje arba Norvegijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų. Todėl priklausomai nuo sprendimo ją įgyvendinti ir vidaus teisinės tvarkos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės delegacijos turėtų dalyvauti agentūros valdyboje, nors ir be balsavimo teisės. Siekiant nustatyti tolesnes sąlygas, leidžiančias Islandijos Respublikai ir Norvegijos Karalystei dalyvauti agentūros veikloje, Bendrija ir šios valstybės turėtų sudaryti papildomą susitarimą.

    (28) Dėl Šveicarijos, kiek tai susiję su SIS II ir VIS, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[57] , patenkantį į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir G punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą susiejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu 3 straipsniu. Kiek tai susiję su EURODAC, šiuo reglamentu nustatoma nauja priemonė, susijusi su EURODAC, pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Todėl priklausomai nuo sprendimo ją įgyvendinti ir vidaus teisinės tvarkos, Šveicarijos Konfederacijos delegacijos turėtų dalyvauti agentūros valdyboje, nors ir be balsavimo teisės. Siekiant nustatyti papildomas sąlygas, leidžiančias Šveicarijos Konfederacijai dalyvauti agentūros veikloje, Bendrija ir Šveicarijos Konfederacija turėtų sudaryti papildomą susitarimą.

    (29) Dėl Lichtenšteino, kiek tai susiję su SIS II ir VIS, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolą dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , patenkantį į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir G punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą susiejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB[58] 3 straipsniu. Kiek tai susiję su EURODAC, šiuo reglamentu nustatoma nauja priemonė, susijusi su EURODAC, pagal Protokolą tarp Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą[59]. Todėl Lichtenšteino Kunigaikštystės delegacija turėtų dalyvauti agentūros valdyboje, nors ir be balsavimo teisės. Siekiant nustatyti papildomas sąlygas, leidžiančias Lichtenšteino Kunigaikštystei dalyvauti agentūros veikloje, Bendrija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė turėtų sudaryti papildomą susitarimą,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I SKYRIUS

    DALYKAS

    1 straipsnis

    Agentūros įsteigimas

    Įsteigiama antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), Vizų informacinės sistemos (VIS), EURODAC operacijų valdymo ir kitų didelės apimties informacinių technologijų (IT) sistemų, taikant EB sutarties IV antraštinę dalį, plėtojimo ir valdymo Europos agentūra (toliau – agentūra).

    II SKYRIUS

    UŽDUOTYS

    2 straipsnis

    Su SIS II susijusios užduotys

    Agentūra atlieka užduotis, kurios valdymo institucijai pavestos Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006, organizuoja bendrą darbuotojų, dalyvaujančių keičiantis papildoma informacija, mokymą pagal SIRENE vadovą ir vykdo užduotis, susijusias su ekspertų mokymu dirbti su SIS II, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) XXX dėl vertinimo mechanizmo sukūrimo siekiant patikrinti, ar teisingai taikomas Šengeno acquis [60].

    3 straipsnis

    Su VIS susijusios užduotys

    Agentūra atlieka užduotis, kurios valdymo institucijai pavestos Reglamentu (EB) Nr. 767/2008 ir atlieka užduotis, susijusias su mokymu naudotis VIS.

    4 straipsnis

    Su EURODAC susijusios užduotys

    Agentūra atlieka užduotis, kurios valdymo institucijai pavestos Reglamentu (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...].

    5 straipsnis

    Tyrimų stebėsena

    1. Agentūra vykdo tyrimų, susijusių su SIS II, VIS, EURODAC ir kitų didelės apimties IT sistemų, taikant EB sutarties IV antraštinę dalį, operacijų valdymu, pokyčių stebėseną.

    2. Agentūra reguliariai informuoja Komisiją apie šio straipsnio 1 dalyje minimus pokyčius.

    6 straipsnis

    Bandomosios schemos

    1. Jei to konkrečiai ir tiksliai paprašo Komisija, agentūra įgyvendina bandomąsias schemas, skirtas didelės apimties IT sistemoms, taikant EB sutarties IV antraštinę dalį, plėtoti ir (arba) jų operacijoms valdyti.

    2. Jei to konkrečiai ir tiksliai paprašytų Komisija, agentūra taip pat gali būti atsakinga už kitų didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje rengimą, bandymą, vertinimą ir įgyvendinimą.

    3. Finansiniai asignavimai bandomosioms schemoms Komisijos prašymu įtraukiami į biudžetą ne daugiau kaip dvejiems finansiniams metams iš eilės.

    III SKYRIUS

    STRUKTŪRA IR ORGANIZACIJA

    7 straipsnis

    Teisinis statusas

    4. Agentūra yra Bendrijos įstaiga ir turi judrinio asmens statusą.

    5. Kiekvienoje valstybėje narėje agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų nacionalinės teisės aktus. Ji visų pirma gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir būti šalis teismo procese. Be to, agentūra turi įgaliojimus sudaryti su priimančiąja valstybe nare susitarimą dėl centrinės būstinės.

    6. Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

    7. Agentūros būstinė yra [...].

    8 straipsnis

    Struktūra

    Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

    8. valdyba;

    9. vykdomasis direktorius;

    10. patariamosios grupės.

    9 straipsnis

    Valdybos įgaliojimai

    1. Siekdama užtikrinti, kad agentūra atliktų jai skirtas užduotis, valdyba visų pirma:

    11. pagal 15 straipsnį skiria ir prireikus atleidžia vykdomąjį direktorių;

    12. naudojasi drausminiais įgaliojimais vykdomojo direktoriaus atžvilgiu;

    13. pasikonsultavusi su Komisija, nustato agentūros organizacinę struktūrą;

    14. pasikonsultavusi su Komisija, nustato agentūros darbo tvarkos taisykles;

    15. nustato agentūros kalbų vartojimo taisykles pagal šio reglamento 22 straipsnį;

    16. gavusi vykdomojo direktoriaus pasiūlymą patvirtina susitarimą su priimančiąja valstybe nare dėl centrinės būstinės, kurį vykdomasis direktorius turi pasirašyti;

    17. pritarus Komisijai, patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones, nurodytas Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje;

    18. patvirtina daugiametį personalo politikos planą ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. pateikia jį Komisijai ir biudžeto valdymo institucijai;

    19. iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d., gavusi Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma ir vadovaudamasi metine Bendrijos biudžetine procedūra bei EB sutarties IV antraštinės dalies sričių Bendrijos teisėkūros programa, patvirtina metinę ateinančių metų agentūros darbo programą; ir užtikrina, kad patvirtinta darbo programa būtų pateikta Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, ir paskelbta;

    20. iki kiekvienų metų kovo 31 d. patvirtina praėjusių metų agentūros metinę veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip iki birželio 15 d. išsiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Audito Rūmams; metinė veiklos ataskaita skelbiama;

    21. vadovaudamasi šio reglamento 28 straipsniu, 29 straipsnio 6 dalimi ir 30 straipsniu, vykdo savo funkcijas, susijusias su agentūros biudžetu;

    22. patvirtina finansines taisykles, kurios taikomos agentūrai pagal šio reglamento 30 straipsnį;

    23. skiria agentūros darbuotoją apskaitos pareigūnu, kuris vykdydamas savo pareigas veikia savarankiškai;

    24. patvirtina būtinas saugumo priemones, įskaitant saugumo planą;

    25. skiria agentūros darbuotoją duomenų apsaugos pareigūnu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

    26. per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos priima praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti;

    27. tvirtina SIS II techninio veikimo ataskaitas atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 50 straipsnio 4 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 66 straipsnio 4 dalį, VIS techninio veikimo – pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 50 straipsnio 3 dalį, ir Sprendimo 2008/633/TVR 17 straipsnio 3 dalį ir EURODAC techninio veikimo – pagal Reglamento (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] [28] straipsnį;

    28. teikia pastabas dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno audito ataskaitos pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 45 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 767/2008 42 straipsnio 2 dalį ir priima sprendimus dėl tolesnių audito veiksmų;

    29. skelbia statistinius duomenis, susijusius su SIS II pagal atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 50 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 66 straipsnio 3 dalį;

    30. užtikrina, kad kasmet būtų skelbiamas kompetentingų institucijų, įgaliotų tiesiogiai ieškoti duomenų, esančių SIS II, sąrašas pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 31 straipsnio 8 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 46 straipsnio 8 dalį, kartu su N.SIS II tarnybų ir SIRENE biurų sąrašu, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 7 straipsnio 3 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 7 straipsnio 3 dalyje;

    31. vykdo visas kitas užduotis, pavestas pagal šį reglamentą.

    2. Valdyba gali konsultuoti vykdomąjį direktorių bet kuriais klausimais, tik griežtai susijusiais su IT sistemų plėtojimu arba operacijų valdymu.

    1 0 straipsnis

    Valdybos sudėtis

    1. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai.

    2. Kiekviena valstybė narė į valdybą skiria po narį bei po pakaitinį narį. Komisija skiria du narius ir jų pakaitinius narius. Pakaitiniai nariai atstovauja nariams, šiems nesant. Tai nariai, turintys balsavimo teises.

    3. Valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų turimą aukšto lygio atitinkamą patirtį ir kompetenciją didelės apimties teisingumo, laisvės ir saugumo erdvės IT sistemų srityje.

    4. Nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Pasibaigus narių kadencijai arba jiems atsistatydinus, nariai toliau eina savo pareigas tol, kol pratęsiamas jų paskyrimas arba jie pakeičiami.

    5. Su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios šalys dalyvauja agentūros veikloje. Kiekviena iš jų į valdybą skiria po vieną atstovą ir po pakaitinį narį, kurie yra nariai, neturintys balsavimo teisių.

    1 1 straipsnis

    Pirmininkavimas valdybai

    32. Valdyba iš savo narių renka pirmininką.

    33. Pirmininko kadencija – ketveri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmininko kadencija baigiasi anksčiau tuo atveju, jei baigiasi jo narystė valdyboje.

    34. Pirmininku gali būti skiriami tik tie nariai, kuriuos skyrusios valstybės narės visateisiai dalyvauja priimant teisinius dokumentus, kuriais reglamentuojamos visos agentūros valdomos sistemos.

    12 straipsnis

    Valdybos posėdžiai

    35. Valdybos posėdžiai šaukiami jos pirmininko iniciatyva arba bent jau vieno trečdalio jos narių ar Komisijos prašymu. Eiliniai valdybos posėdžiai vyksta mažiausiai du kartus per metus.

    36. Agentūros vykdomasis direktorius dalyvauja posėdžiuose.

    37. Valdybos nariams gali padėti ekspertai, kurie yra patariamųjų grupių nariai.

    38. Valdyba gali pakviesti bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

    39. Valdybos sekretoriato funkcijas vykdo agentūra.

    13 straipsnis

    Balsavimas

    40. Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies i punkto, valdybos sprendimai priimami paprasta balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

    41. Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, visi valdybos nariai turi po vieną balsą.

    42. Kiekvienas valstybės narės, dalyvaujančios priimant bet kokius teisinius dokumentus, kuriais reglamentuojama agentūros valdoma IT sistema, paskirtas narys gali balsuoti su ta IT sistema susijusiu klausimu.

    43. Jei nariai nesutaria, ar dėl konkrečios IT sistemos galima balsuoti, sprendimą jie priima dviejų trečdalių balsų dauguma.

    44. Agentūros vykdomasis direktorius nebalsuoja.

    45. Išsamesnė balsavimo tvarka nustatoma agentūros darbo tvarkos taisyklėse, visų pirma nustatomos sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat tam tikrais atvejais nustatomi kvorumo reikalavimai.

    14 straipsnis

    Vykdomojo direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai

    46. Agentūrą valdo ir jai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

    47. Vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo savarankiškai. Nepažeisdamas atitinkamos Komisijos ir valdybos kompetencijos, vykdomasis direktorius neprašo ir nepriima jokios vyriausybės ar kitos institucijos nurodymų.

    48. Nepažeisdamas 9 straipsnio, vykdomasis direktorius prisiima visą atsakomybę už agentūrai pavestas užduotis ir laikosi Europos Parlamento metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros.

    49. Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti agentūros vykdomojo direktoriaus pateikti savo užduočių vykdymo ataskaitą.

    50. Vykdomasis direktorius visų pirma:

    51. užtikrina kasdienį agentūros administravimą;

    52. imasi bet kurių veiksmų, būtinų agentūros veiklai pagal šį reglamentą užtikrinti;

    53. neperžengdamas šiame reglamente, jo įgyvendinimo taisyklėse ir bet kuriame taikomame teisės akte nustatytų ribų, rengia ir įgyvendina agentūros valdybos priimamas procedūras, sprendimus, strategijas, programas ir veiklą;

    54. sukuria ir įgyvendina veiksmingą sistemą, leidžiančią reguliariai vykdyti IT sistemų, įskaitant statistinius duomenis, ir agentūros stebėseną ir jas vertinti;

    55. be balso teisės dalyvauja valdybos posėdžiuose;

    56. agentūros darbuotojų atžvilgiu vykdo įgaliojimus, nustatytus 17 straipsnio 2 dalyje, ir tvarko su darbuotojais susijusius reikalus;

    57. nepažeisdamas Tarnybos nuostatų 17 straipsnio, nustato konfidencialumo reikalavimus, kad būtų laikomasi atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 17 straipsnio, Sprendimo 2007/533/TVR 17 straipsnio, Reglamento (EB) Nr. 767/2008 26 straipsnio 9 dalies ir Reglamento (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] [4 straipsnio 6 dalies];

    58. derasi dėl centrinės būstinės susitarimo su priimančiosios valstybės narės vyriausybe, o valdybai priėmus tokį susitarimą pasirašo.

    59. Vykdomasis direktorius teikia valdybai tvirtinti toliau nurodytų dokumentų projektus:

    60. agentūros metinės darbo programos ir metinės veiklos ataskaitos, prieš tai pasikonsultavęs su patariamosiomis grupėmis;

    61. agentūrai taikomų finansinių taisyklių;

    62. ateinančių metų biudžeto;

    63. daugiamečio personalo politikos plano;

    64. 27 straipsnyje minimo vertinimo techninės užduoties;

    65. praktinių priemonių Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti;

    66. būtinų saugumo priemonių, įskaitant saugumo plano;

    67. kiekvienos šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies q punkte minimos IT sistemos techninio veikimo ataskaitų, remdamasis stebėsenos ir vertinimo rezultatais;

    68. kasmet skelbiamo kompetentingų institucijų, įgaliotų tiesiogiai ieškoti duomenų, esančių SIS II, sąrašo ir N.SIS II tarnybų bei SIRENE biurų sąrašo, nurodyto šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies t punkte.

    69. Vykdomasis direktorius vykdo visas kitas užduotis, jam pavestas pagal šį reglamentą.

    15 straipsnis

    Vykdomojo direktoriaus skyrimas

    70. Agentūros vykdomąjį direktorių penkerių metų laikotarpiui skiria valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo.

    71. Prieš paskiriamas direktoriumi valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame (-uose) Europos Parlamento komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto (-ų) narių klausimus.

    72. Iki minėto penkerių metų laikotarpio pabaigos likus devyniems mėnesiams, Komisija pradeda vertinimą. Atlikdama vertinimą Komisija pirmiausia vertina:

    73. rezultatus, pasiektus per pirmąją kadenciją, ir kaip jų buvo pasiekta;

    74. agentūros pareigas ir reikalavimus ateinančiais metais.

    75. Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą, ir tik tais atvejais, kai dėl agentūros pareigų ir reikalavimų tai pateisinama, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

    76. Valdyba informuoja Europos Parlamentą apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Likus mėnesiui iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo, vykdomasis direktorius gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame (-uose) Europos Parlamento komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto (-ų) narių klausimus.

    77. Vykdomasis direktorius už savo veiklą yra atskaitingas valdybai.

    78. Atleisti vykdomąjį direktorių gali valdyba.

    16 straipsnis

    Patariamosios grupės

    79. Su valdyba atitinkamų IT sistemų, visų pirma rengiant metinę darbo programą ir metinę veiklos ataskaitą, patirtimi dalijasi toliau nurodytos patariamosios grupės:

    80. SIS II patariamoji grupė;

    81. VIS patariamoji grupė;

    82. EURODAC patariamoji grupė;

    83. bet kuri kita patariamoji grupė, susijusi su agentūros plėtojama arba valdoma didelės apimties IT sistema.

    84. Kiekviena valstybė narė, kiekviena šalis, susijusi su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, ir Komisija skiria po vieną narį į kiekvieną patariamąją grupę trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.

    85. Valdybos nariai negali būti patariamųjų grupių nariais. Agentūros vykdomasis direktorius arba jo atstovas turi teisę dalyvauti visuose patariamųjų grupių posėdžiuose kaip stebėtojai.

    86. Patariamųjų grupių veiklos ir bendradarbiavimo tvarka nustatoma agentūros darbo tvarkos taisyklėse.

    87. Rengdama nuomonę kiekviena patariamoji grupė kuo labiau stengiasi pasiekti bendrą sutarimą. Nepavykus pasiekti bendro sutarimo, nuomonėje pateikiamas daugumos narių požiūris, nurodant priežastis. Taip pat registruojama mažumos pozicija (-os) ir jos (jų) pagrindimas. Atitinkamai taikoma 13 straipsnio 3 dalis. Nariams, atstovaujantiems šalims, susijusioms su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, leidžiama reikšti savo nuomones, į kurias neatsižvelgiama, kai skaičiuojama reikiama dauguma.

    88. Kiekviena valstybė narė, kiekviena šalis, susijusi su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, padeda patariamosioms grupėms vykdyti savo veiklą.

    89. Dėl pirmininkavimo mutatis mutandis taikomas 11 straipsnis.

    IV SKYRIUS

    VEIKLA

    17 straipsnis

    Darbuotojai

    90. Agentūros darbuotojams ir vykdomajam direktoriui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų taikymo.

    91. Agentūra savo darbuotojų atžvilgiu turi tokius pat įgaliojimus, kokie Tarnybos nuostatais ir pagal įgaliojimus sudaryti sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami skiriančiajai tarnybai.

    92. Nepažeisdama Tarnybos nuostatų 17 straipsnio, agentūra taiko atitinkamas profesinę paslaptį arba kitus lygiaverčius konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles.

    93. Valdyba, pritarus Komisijai, patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones, nurodytas Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje.

    18 straipsnis

    Viešasis interesas

    Valdybos nariai, vykdomasis direktorius ir patariamųjų grupių nariai įsipareigoja veikti paisydami viešojo intereso. Tuo tikslu jie kasmet raštu pateikia įsipareigojimų pareiškimą.

    19 straipsnis

    Susitarimas dėl centrinės būstinės

    Agentūros ir priimančiosios valstybės narės susitarime dėl centrinės būstinės, sudarytame gavus valdybos patvirtinimą, numatomos būtinos priemonės, susijusios su agentūros įsikūrimu priimančiojoje valstybėje narėje, ir patalpos, kurias turi suteikti ta valstybė, taip pat konkrečios taisyklės, taikomos agentūros vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, agentūros darbuotojams ir jų šeimų nariams agentūrą priimančioje valstybėje narėje. Agentūrą priimanti valstybė narė turėtų užtikrinti geriausias galimas sąlygas agentūrai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

    2 0 straipsnis

    Privilegijos ir imunitetai

    Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

    2 1 straipsnis

    Atsakomybė

    94. Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

    95. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

    96. Deliktinės atsakomybės atveju agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos tarnautojai eidami savo pareigas.

    97. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su šio straipsnio 3 dalyje numatytu žalos atlyginimu.

    98. Asmeninę agentūros tarnautojų atsakomybę agentūrai reglamentuoja nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose.

    22 straipsnis

    Kalbų vartojimo tvarka

    99. Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje[61], nuostatos.

    100. Nepažeidžiant pagal EB sutarties 290 straipsnį priimtų sprendimų, 9 straipsnio 1 dalies i ir j punktuose nurodyta metinė darbo programa ir metinė veiklos ataskaita rengiamos visomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

    101. Agentūros veiklai užtikrinti reikiamas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

    102. Valdyba nustato praktinę kalbų vartojimo tvarką.

    23 straipsnis

    Galimybė susipažinti su dokumentais

    103. Agentūros saugomiems dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[62].

    104. Valdyba per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos patvirtinta praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.

    105. Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį agentūros priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba iškelta byla Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai EB sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų.

    24 straipsnis

    Informacija ir ryšiai

    106. Agentūra, vykdydama savo misiją, gali palaikyti ryšius savo iniciatyva. Pirmiausia agentūra užtikrina, be 9 straipsnio 1 dalies i, j, s ir t punktuose, 27 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 8 dalyje nurodyto skelbimo, kad visuomenei ir bet kuriai suinteresuotajai šaliai būtų greitai pateikiama objektyvi, patikima ir lengvai suprantama informacija apie jos darbą.

    107. Valdyba nustato praktinę šio straipsnio 1 dalies taikymo tvarką.

    25 straipsnis

    Duomenų apsauga

    108. Pagal šį reglamentą agentūros tvarkomai informacijai taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[63].

    109. Valdyba nustato priemones, kuriomis agentūra taiko Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, taip pat priemones dėl agentūros duomenų apsaugos pareigūno.

    26 straipsnis

    Įslaptintos informacijos ir neįslaptintos konfidencialios informacijos apsaugos

    taisyklės

    110. Agentūra taiko saugumo principus, įrašytus 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, kuriuo keičiamos vidaus taisyklės[64]. Tai apima, inter alia , įslaptintos informacijos tvarkymo ir saugojimo bei keitimosi ja nuostatas.

    111. Agentūra taip pat taiko saugumo principus, susijusius su neįslaptinta konfidencialia informacija, kuriuos priėmė ir įgyvendina Europos Komisija.

    27 straipsnis

    Vertinimas

    112. Per trejus metus nuo tos dienos, kai agentūra imsis vykdyti savo įsipareigojimus, ir vėliau kas penkerius metus valdyba paveda atlikti nepriklausomą išorinį šio reglamento įgyvendinimo vertinimą remiantis valdybos, suderinus su Komisija, suteiktais įgaliojimais.

    113. Vertinamas agentūros ir jos darbo metodų naudingumas, svarbumas ir veiksmingumas. Vertinant atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomones Europos bei nacionaliniu lygmenimis.

    114. Vertinimo išvadas pateikus valdybai, ji pateikia rekomendacijas Komisijai dėl šio reglamento, agentūros ir jos darbo metodų pakeitimų, o Komisija šias rekomendacijas kartu su savo nuomone bei atitinkamais pasiūlymais teikia Tarybai ir Europos Parlamentui. Prireikus įtraukiamas veiksmų planas su tvarkaraščiu. Vertinimas ir rekomendacijos skelbiami viešai.

    V SKYRIUS

    FINANSINĖS NUOSTATOS

    28 straipsnis

    Biudžetas

    115. Neatmetant bet kurių kitų pajamų, agentūros pajamas sudaro:

    116. Bendrijos subsidija, įrašyta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

    117. su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių valstybių įnašas;

    118. valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai.

    119. Agentūros išlaidas, inter alia , sudaro darbuotojų atlyginimų, administracinės ir infrastruktūros, veiklos išlaidos bei išlaidos, susidarančios dėl agentūros sudarytų sutarčių arba susitarimų. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia agentūros ateinančių finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, taip pat personalo planą, ir siunčia juos valdybai.

    120. Agentūros pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

    121. Valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus parengtu projektu, patvirtina agentūros ateinančių finansinių metų preliminarios pajamų ir išlaidų sąmatą.

    122. Iki kiekvienų metų vasario 10 d. valdyba siunčia Komisijai ir šalims, susijusioms su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir bendrąsias gaires, pagrindžiančias tą sąmatą, o iki kovo 31 d. – galutinę sąmatą.

    123. Vėliausiai iki kiekvienų metų kovo 31 d. valdyba teikia Komisijai ir biudžeto valdymo institucijai:

    124. savo darbo programos projektą;

    125. savo atnaujintą daugiametį personalo politikos planą, parengtą laikantis Komisijos nustatytų gairių;

    126. kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose, informaciją apie n-1 ir n metų pareigūnus, laikinuosius ir pagal sutartį dirbančius darbuotojus bei n+1 metų sąmatą;

    127. informaciją apie priimančiosios valstybės narės agentūrai suteiktus įnašus natūra;

    128. n-1 metų biudžeto rezultatų sąskaitos likučio sąmatą.

    129. Komisija sąmatą teikia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

    130. Remdamasi sąmata, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatą, kuri, jos manymu, yra reikalinga personalo planui, ir subsidijos sumą, mokėtiną iš bendrojo biudžeto, ir pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal EB sutarties 272 straipsnį.

    131. Biudžeto valdymo institucija patvirtina agentūrai skiriamos subsidijos asignavimus. Biudžeto valdymo institucija patvirtina agentūros personalo planą.

    132. Agentūros biudžetą tvirtina valdyba. Jis tampa galutinis galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas.

    133. Bet kokie biudžeto, įskaitant personalo planą, pakeitimai priimami ta pačia tvarka.

    134. Valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, galintį turėti reikšmingą finansinį poveikį jos biudžeto finansavimui, pirmiausia apie su nuosavybe susijusius projektus, kaip antai pastatų nuoma arba pirkimas. Ji apie tai informuoja Komisiją ir šalis, susijusias su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu. Jei viena iš biudžeto valdymo institucijų praneša apie savo ketinimą pateikti nuomonę, ji per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos praneša valdybai apie savo ketinimą pateikti tokią nuomonę. Negavusi atsakymo, agentūra gali toliau tęsti planuojamą veiksmą.

    29 straipsnis

    Biudžeto vykdymas

    135. Agentūros biudžetą vykdo jos vykdomasis direktorius.

    136. Vykdomasis direktorius biudžeto valdymo institucijai kasmet teikia visą informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais.

    137. Ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 d. agentūros apskaitos pareigūnas laikinąsias agentūros finansines ataskaitas kartu su tų metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Komisijos apskaitos pareigūnas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas[65].

    138. Ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. agentūros apskaitos pareigūnas Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat siunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

    139. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl laikinųjų agentūros finansinių ataskaitų, pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį vykdomasis direktorius savo atsakomybe rengia galutines agentūros finansines ataskaitas ir jas teikia valdybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

    140. Valdyba pareiškia nuomonę apie galutines agentūros finansines ataskaitas.

    141. Ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui, Tarybai ir šalims, susijusioms su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu.

    142. Galutinės ataskaitos skelbiamos.

    143. Ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Šį atsakymą jis taip pat išsiunčia valdybai.

    144. Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius šiam pateikia visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.

    145. Europos Parlamentas pagal Tarybos rekomendaciją kvalifikuota balsų dauguma ne vėliau kaip iki n+2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius n metų biudžetą įvykdė.

    30 straipsnis

    Finansinės taisyklės

    Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba patvirtina agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos negali prieštarauti 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentui (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002[66], išskyrus atvejus, kai tai specialiai reikalinga agentūros veiklai ir yra gautas Komisijos išankstinis sutikimas.

    3 1 straipsnis

    Kova su sukčiavimu

    146. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999[67] nuostatos.

    147. Agentūra prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama nustato tam tikras visiems agentūros darbuotojams taikomas nuostatas.

    148. Sprendimuose dėl finansavimo ir įgyvendinimo susitarimuose bei kituose iš jų kylančiuose dokumentuose aiškiai nustatoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti agentūros finansavimo gavėjų bei už finansavimo paskirstymą atsakingų subjektų patikrinimus vietoje.

    VI SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    32 straipsnis

    Parengiamieji veiksmai

    149. Kol agentūra turės veiklos pajėgumų vykdyti savo biudžetą, už agentūros įsteigimą ir pradinę veiklą atsakinga Komisija.

    150. Tuo tikslu iki to laiko, kol vykdomasis direktorius perims savo pareigas po to, kai pagal šio reglamento 15 straipsnį jį paskirs valdyba, Komisija gali skirti ribotą skaičių pareigūnų, įskaitant ir pareigūną, kuris laikinai vykdytų vykdomojo direktoriaus funkcijas.

    151. Laikinasis vykdomasis direktorius, patvirtinus valdybai, gali duoti leidimus atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti agentūros biudžete numatytais kreditais, taip pat gali sudaryti sutartis, įsikaitant sutartis su darbuotojais, kai patvirtinamas agentūros personalo planas.

    33 straipsnis

    Su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių šalių įnašas

    Pagal atitinkamas asociacijos susitarimų nuostatas parengiama tvarka, nustatanti, inter alia , šalių, susijusių su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, dalyvavimo agentūros darbe pobūdį, mastą bei išsamias taisykles, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir personalo.

    3 4 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    152. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    153. 2–6 straipsniuose nustatytą atsakomybę agentūra perima 2012 m. sausio 1 d.

    Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

    Priimta Briuselyje […]

    Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

    Pirmininkas Pirmininkas

    [ …]

    FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

    1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, pasiūlymas.

    2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

    Politikos sritis: Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (18 antraštinė dalis)

    Veiklos rūšis:

    Solidarumas – Išorės sienos, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas (18.02 skyrius)

    3. BIUDŽETO EILUTĖS

    3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su išlaidų kategorijomis:

    2007–2013 m. finansinė programa: Išlaidų kategorija 3 A

    Pagal 18.02 skyrių „Solidarumas – Išorės sienos, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas“ sukuriama atitinkama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros struktūra, t. y.:

    - sukuriamas straipsnis 18 02 XX, pavadintas „Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra“

    - sukuriamas punktas 18 02 XX XX, pavadintas „Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra“ – Subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis

    - sukuriamas punktas 18 02 XX XX, pavadintas „Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra“ – Subsidija pagal 3 antraštinę dalį

    18 02 skyriaus straipsnis ir punktai bus nustatyti rengiant 2011 m. biudžetą.

    3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

    Numatyta, kad agentūra bus teisiškai įsteigta 2011 m., o 2012 m. taps visateise agentūra, galinčia perimti visas užduotis, susijusias su SIS II, VIS, EURODAC ir kitų didelės apimties IT sistemų operacijų valdymu. Šiam tikslui skirto parengiamojo darbo bus imtasi 2010 m. ir jis bus grindžiamas galiojančiais teisiniais pagrindais: dėl SIS II – Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006[68], dėl VIS – Reglamentu (EB) Nr. 767/2008[69], ir dėl EURODAC – Reglamentu (EB) Nr. XX/2009 dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...].

    3.3. Biudžeto ypatybės:

    Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Valstybių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

    Žr. 3.1 punktą | NPI | DIF[70] | TAIP | NE | NE | 3A |

    4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

    4.1. Finansiniai ištekliai

    4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

    Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

    Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 metai | 2011 | 2012 | 2013 | n+4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

    Veiklos išlaidos[71] |

    Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0.000 | 13.7 | 54.5 | 39.4 | 107.6 |

    Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0.000 | 13.7 | 54.5 | 39.4 | 107.6 |

    Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos[72] |

    Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 | 0.000 |

    ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO |

    Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0.000 | 13.7 | 54.5 | 39.4 | 107.6 |

    Mokėjimų asignavimai | b+c | 0.000 | 13.7 | 54.5 | 39.4 | 107.6 |

    Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[73] |

    Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 1.2 | 1.5 | 0.9 | 0.6 | 4.2 |

    Į orientacinę sumą neįskaičiuotos prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos (NDIF) | 8.2.6. | e | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 1.2 |

    Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

    Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 1.5 | 15.5 | 55.7 | 40.3 | 113 |

    Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 1.5 | 15.5 | 55.7 | 40.3 | 113 |

    Išsami informacija apie bendrąjį finansavimą

    Be Bendrijos biudžeto eilutės, agentūrą bendrai finansuos šalys, susijusios su Šengeno acquis ir su EURODAC susijusių priemonių įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu, pagal šio reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punktą .

    4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

    X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą. Būtini asignavimai agentūros veiklos išlaidoms padengti bus skiriami iš dabar 2011–2013 m. finansiniame programavime numatytų biudžeto eilučių: 18 02 04 „Šengeno informacinė sistema (SIS II)“, 18 02 05 „Vizų informacinė sistema (VIS)“ ir 18 03 11 „EURODAC“.

    ( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijos programavimą.

    ( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[74] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

    4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

    X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

    ( Pasiūlymas pajamoms turi tokį finansinį poveikį:

    Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

    Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

    Iš viso žmogiškųjų išteklių | 10 | 12 | 7 | 5 |

    5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

    5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

    Kad agentūra taptų visiškai veikianti, trumpalaikiu laikotarpiu reikia atlikti tam tikrą parengiamąją ir pradinę veiklą. Tai darbas, potencialiai susijęs su galimų buvimo vietų galimybių tyrimais, naujų vietų sistemoms priimti įsigijimu, kūrimo arba pritaikymo darbais, sistemų perkėlimu, darbuotojų samdymu bei mokymu ir užtikrinimu, kad agentūra turėtų visą būtiną įrangą, išteklius ir procedūras.

    Ilgalaikiu laikotarpiu agentūra bus veiksmingas SIS II, VIS, EURODAC ir kitų didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje valdymo sprendimas.

    Reikia sukurti agentūrą, kuri atitiktų tokius pagrindinius reikalavimus:

    - veiksmingas ir saugus sistemų veikimas ir valdymas, užtikrinantis tinkamą tų sistemų vartotojų aptarnavimo kokybę, paslaugų tęstinumą ir nepertraukiamumą, duomenų saugumą ir vientisumą, taip pat duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi;

    - tinkamos valdymo struktūros, kurioje būtų atsižvelgiama į ES institucijų, dalyvaujančiųjų valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių reikalavimus, užtikrinimas. Struktūroje turėtų būti tokių sistemų teisinių pagrindų įvairių ramsčių elementų;

    - patikimas, nepertraukiamas, veiksmingas ir atskaitingas tokių IT sistemų finansų valdymas, galimų sąveikų ir masto ekonomijos optimizavimas, kritinės masės kūrimas, didžiausio galimo kapitalo ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo ir darbuotojų našumo didinimo užtikrinimas;

    - veiksmingas žmogiškųjų išteklių panaudojimo ir našumo organizavimas ir optimizavimas.

    5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

    Šis pasiūlymas suteiks ilgalaikį sprendimą, kaip valdyti SIS II, VIS, EURODAC ir kitas didelės apimties IT sistemas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, optimizuoti sąveikas ir užtikrinti masto ekonomiją.

    5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

    Šio pasiūlymo tikslas – visų pirma įsteigti agentūrą, atsakingą už ilgalaikį SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymą.

    Be to, agentūrai turėtų tekti atsakomybė už kitų didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą.

    Rodikliais būtų statistiniai duomenys, susiję su registruotomis atitiktimis esant įvairiems perspėjimams (pagal atskiras sistemas).

    5.4. Įgyvendinimo metodas (orientaciniai)

    X Centralizuotas valdymas

    ( tiesioginis, vykdomas Komisijos

    ( netiesioginis, perduodamas:

    ( vykdomosioms įstaigoms

    X Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje

    ( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) arba viešąsias paslaugas teikiančiai (-čioms) įstaigai (-oms)

    ( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

    ( kartu su valstybėmis narėmis

    ( kartu su trečiosiomis šalimis

    6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

    6.1. Stebėsenos sistema

    Už agentūros veiklos veiksmingos stebėsenos ir vertinimo nustatymą ir įgyvendinimą bus atsakingas vykdomasis direktorius. Vykdomasis direktorius rengs metinę agentūros veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma bus lyginami esami rezultatai, siekiant metinės darbo programos tikslų. Šią ataskaitą, pasikonsultavusi su patariamosiomis grupėmis, patvirtins valdyba ir ne vėliau kaip iki birželio 15 d. pateiks ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Audito Rūmams. Pirmoji ataskaita bus teikiama ir skelbiama 2013 m.

    Kiekvienais metais agentūra skelbia statistinius duomenis, parodydama, kiek įrašų tenka vienai perspėjimų kategorijai ir kiek kartų buvo naudojamasi SIS II, pateikdama bendrą ir kiekvienos valstybės narės informaciją.

    Per dvejus metus nuo tos dienos, kai agentūra imsis vykdyti savo įsipareigojimus, ir vėliau kas dvejus metus ji teikia Europos Parlamentui ir Tarybai centrinės SIS II sistemos ir ryšių infrastruktūros techninio veikimo, įskaitant jų saugumo ir dvišalių bei daugiašalių valstybių narių keitimosi papildoma informacija, ataskaitą.

    Per dvejus metus nuo tos dienos, kai agentūra imsis vykdyti savo įsipareigojimus, ir vėliau kas dvejus metus ji teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai VIS techninio veikimo, įskaitant sistemos saugumą, ataskaitą.

    Kiek tai susiję su EURODAC, kas dvejus metus agentūra turėtų teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai centrinės sistemos techninio veikimo, įskaitant sistemos saugumą, ataskaitą, taip pat teikti metinę centrinės sistemos veiklos ataskaitą.

    Per trejus metus nuo tos dienos, kai agentūra imsis vykdyti savo įsipareigojimus, ir vėliau kas penkerius metus valdyba paveda atlikti nepriklausomą išorinį šio reglamento įgyvendinimo vertinimą. Vertinimu nustatoma, ar agentūra iš tikrųjų atitinka savo paskirtį. Taip pat vertinamas agentūros poveikis ir jos darbo metodai. Vertinant atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomones Europos bei nacionaliniu lygmenimis. Valdyba gauna vertinimą ir teikia Komisijai rekomendacijas, susijusias su šio reglamento, agentūros ir jos darbo metodų pakeitimais. Komisija kartu su savo nuomone ir tam tikrais pasiūlymais teikia tas rekomendacijas Tarybai ir Europos Parlamentui. Prireikus įtraukiamas veiksmų planas su tvarkaraščiu. Vertinimas ir rekomendacijos skelbiami viešai.

    6.2. Vertinimas

    6.2.1. Ex-ante vertinimas

    Ex-ante vertinimas įtrauktas į poveikio vertinimą.

    6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

    Reguliavimo agentūros, kuri valdytų SIS II, VIS ir EURODAC, įsteigimas – tai naujas ir pažangus būdas keistis informacija. Taigi nėra ankstesnės patirties, su kuria būtų galima lyginti ir iš kurios būtų galima pasimokyti.

    Tačiau deramai atsižvelgta į gerąją kitų Bendrijos agentūrų steigimo patirtį.

    6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

    Per trejus metus nuo tos dienos, kai agentūra imsis vykdyti savo įsipareigojimus, ir vėliau kas penkerius metus valdyba paveda atlikti nepriklausomą išorinį šio reglamento įgyvendinimo vertinimą.

    7. Kovos su sukčiavimu priemonės

    Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, šiai agentūrai be apribojimų taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos.

    Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama nustato tam tikras visiems savo darbuotojams taikomas nuostatas.

    Sprendimuose dėl finansavimo ir įgyvendinimo susitarimuose bei kituose iš jų kylančiuose dokumentuose aiškiai nustatoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti agentūros finansavimo gavėjų bei už finansavimo paskirstymą atsakingų subjektų patikrinimus vietoje.

    8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS[76]

    8.1. Pasiūlymo tikslai vertinant pagal finansines išlaidas

    Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

    2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | n + 4 metai | n + 5 metai |

    Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[82] (XX 01 01) | A*/AD | 6 | 7 | 4.5 | 3.5 |

    B*, C*/AST | 4 | 5 | 2.5 | 1.5 |

    Darbuotojai, finansuojami[83] pagal XX 01 02 str. |

    Kiti darbuotojai, finansuojami[84] pagal XX 01 04/05 str. |

    IŠ VISO | 10 | 12 | 7 | 5 |

    8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

    Parengiamieji veiksmai, susiję su ilgalaikio SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymo patikėjimu agentūrai, o vėliau agentūros koordinavimu ir tolesne priežiūra, kurią vykdys Komisija.

    8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

    ( Šiuo metu programos valdymui skirti etatai, kuriuos reikia pakeisti arba pratęsti.

    ( Etatai, pagal MPS (metinę politikos strategiją) ir (arba) PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirti n-tiesiems metams.

    X Etatai, kurių bus prašoma kitos MPS ir (arba) PBP procedūros metu.

    X Etatai, kurie bus perskirstyti naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

    ( Etatai, reikalingi n-tiesiems metams, tačiau nenumatyti tų metų MPS ir (arba) PBP.

    Žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams numatytos išlaidos padengiamos iš atsakingam generaliniam direktoratui pagal metinių asignavimų tvarką skirtų lėšų, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    Žmogiškųjų išteklių skaičius agentūroje (pradinės veiklos ir įprasto veikimo etapai)

    Toliau pateikiama informacija tik orientacinė. Ji bus išsamiau nurodyta vėliau, kai bus žinomos galutinės agentūros užduotys ir poreikiai, susiję su žmogiškaisiais ir administraciniais ištekliais.

    Metai | Laipsniškai samdytini darbuotojai |

    2011 m. I pusmetis | 15 |

    2011 m. II pusmetis | 60 |

    2012 | 40 |

    2013 | 5 |

    IŠ VISO | 120 |

    Išorės samdymą valdys agentūra.

    Agentūroje dirbs ir aptarnaujantys, ir administraciniai darbuotojai, iš viso 120 asmenų. Tai reikalingų žmogiškųjų išteklių sąmata, pagrįsta atnaujintais skaičiais iš poveikio vertinimo.

    Apskaičiuota, kad SIS II ir VIS (įskaitant biometrinių duomenų pajėgumus) operacijoms valdyti reikia 75 asmenų. Likę 45 asmenys būtų skirti EURODAC operacijoms valdyti ir visoms agentūros administracinėms užduotims atlikti. Nustatant šį skaičių taip pat atsižvelgta į agentūrai tenkančią atsakomybę, susijusią su tyrimų stebėsena ir bandomųjų schemų įgyvendinimu, jei to konkrečiai ir tiksliai paprašytų Komisija, taip pat su pagalba patariamosioms grupėms.

    Iš veiksmo kylančių užduočių aprašymas (pradinės veiklos ir įprasto veikimo etapai)

    SIS II, VIS ir EURODAC operacijų valdymo užtikrinimas, mokymo dirbti su VIS ir SIS II užtikrinimas, įskaitant mokymą, susijusį su keitimusi papildoma informacija, tyrimų stebėseną ir bandomųjų schemų įgyvendinimą, jei to konkrečiai ir tiksliai paprašytų Komisija.

    8.2.4. Į orientacinę sumą įskaičiuotos kitos administracinės išlaidos ( XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos )

    Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

    Biudžeto eilutė (numeris ir išlaidų kategorija) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n + 4 metai | n + 5 metai ir vėlesni metai | IŠ VISO |

    Kita techninė ir administracinė pagalba | nėra duomenų | nėra duomenų | nėra duomenų | nėra duomenų |

    - intra muros | nėra duomenų | nėra duomenų | nėra duomenų | nėra duomenų |

    - extra muros | nėra duomenų | nėra duomenų | nėra duomenų | nėra duomenų |

    Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

    8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

    Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

    Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | n + 4 metai | n + 5 metai ir vėlesni metai |

    Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (18 01 01) | 1.2 | 1.5 | 0.9 | 0.6 |

    Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.)[86] (nurodyti biudžeto eilutę) |

    Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1.2 | 1.5 | 0.9 | 0.6 |

    Tai Komisijos išlaidos darbuotojams, skirtos pasirengimui įsteigti agentūrą, jos vertinimui, kontrolei ir koordinavimui.

    Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai – vidutinės metinės išlaidos: 122 000 EUR vienam žmogui.

    8.2.6. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu) |

    2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai | n + 5 metai | n+6 metai ir vėlesni metai | IŠ VISO |

    18 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 1.2 |

    XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

    XX 01 02 11 03 – Komitetai[87] |

    XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

    XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

    2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

    3. Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti nurodant biudžeto eilutę) |

    Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 1.2 |

    Apskaičiuota – Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos

    Komandiruotės apima vizitus į valstybes nares, kuriose yra sistemos ir kuriose yra agentūros centrinė būstinė, įskaitant dalyvavimą valdybos ir patariamųjų grupių posėdžiuose.

    Žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams numatytos išlaidos padengiamos iš atsakingam generaliniam direktoratui pagal metinių asignavimų tvarką skirtų lėšų, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    [1] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, pasiūlymo ir Tarybos sprendimo pavesti agentūrai, įsteigtai Reglamentu XX, vykdyti užduotis, susijusias su SIS II ir VIS operacijų valdymu, taikant EB sutarties VI antraštinę dalį, pasiūlymo, COM (2009) 293 galutinis.

    [2] 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

    2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II), OL L 381, 2006 12 28, p. 1.

    2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas), OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

    2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas Nr. 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais, OL L 218, 2008 8 13, p. 129.

    [3] Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo, OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

    [4] OL L 381, 2006 12 28, p. 4 ir OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

    [5] OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

    [6] OL C 254, 1997 8 19, p. 1.

    [7] OL L 50, 2003 2 25, p. 1.

    [8] OL L 328, 2001 12 13, p. 4.

    [9] OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

    [10] OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

    [11] OL L 381, 2006 12 28, p. 1.

    [12] OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

    [13] OL L 79, 2007 3 20, p. 20.

    [14] OL L 57, 2008 3 1, p. 1.

    [15] OL L 57, 2008 3 1, p. 14.

    [16] OL L 123, 2008 5 8, p. 1.

    [17] OL L 299, 2008 11 8, p. 1.

    [18] OL L 299, 2008 11 8, p. 43.

    [19] OL L 213, 2004 6 15, p. 5.

    [20] OL L 305, 2006 11 4, p. 13.

    [21] OL L 267, 2006 9 27, p. 41.

    [22] OL L 194, 2008 7 23, p. 3.

    [23] OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

    [24] OL L 218, 2008 8 13, p. 129.

    [25] OL L 316, 2000 12 15, p. 1. Nauja redakcija pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai, COM (2008) 825 galutinis.

    [26] OL L 62, 2002 3 5, p. 1.

    [27] Antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), Vizų informacinės sistemos (VIS), EURODAC ir kitų didelės apimties IT sistemų teisingumo, laisvės ir saugumo erdvėje ilgalaikio valdymo pasirinkimo galimybių vertinimas, galutinė ataskaita, 2007 m. spalio 15 d., „RAND Europe“.

    [28] Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktas Komisijos pasiūlymas, COM (2009) 825 galutinis (nauja redakcija).

    [29] OL L 396, 2004 12 31, p. 45.

    [30] Prie Nicos sutarties pridėtas Protokolas dėl 67 straipsnio.

    [31] Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimas dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją, OL L 66, 2000 3 8, p. 38.

    [32] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

    [33] Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės dėl valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo, pateikto valstybėje narėje arba Islandijoje ar Norvegijoje, nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų, OL L 93, 2001 4 3, p. 40–47.

    [34] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

    [35] 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių arba Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų sudarymo Europos bendrijos vardu, OL L 53, 2008 2 27, p. 3.

    [36] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

    [37] Protokolas tarp Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, OL ...

    [38] Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas, pridedamas prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje, Šveicarijoje ar Lichtenšteine pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, OL ..., ir Europos bendrijos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už vienoje valstybėje narėje, Islandijoje arba Norvegijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų protokolas, OL L 57, 2006 2 28, p. 16.

    [39] OL …

    [40] xxx Europos Parlamento nuomonė ir xxx Tarybos sprendimas (dar nepaskelbti Oficialiajame leidinyje).

    [41] OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

    [42] OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

    [43] OL L 213, 2004 6 15, p. 5.

    [44] OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

    [45] OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

    [46] OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

    [47] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

    [48] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

    [49] OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

    [50] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

    [51] OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

    [52] OL L 66, 2006 3 8, p. 38.

    [53] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

    [54] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

    [55] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

    [56] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

    [57] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

    [58] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

    [59] OL …

    [60] OL …

    [61] OL 17, 1958 10 6, p. 385.

    [62] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

    [63] OL L 8, 2001 1 12. p. 1.

    [64] OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

    [65] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

    [66] OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

    [67] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

    [68] 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

    [69] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas), OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

    [70] Diferencijuotieji asignavimai.

    [71] Atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui nepriklausančios išlaidos.

    [72] Išlaidos pagal xx antraštės xx 01 04 straipsnį.

    [73] xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams nepriskiriamos išlaidos pagal xx 01 skyrių.

    [74] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

    [75] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

    [76] Skaičiai daugiausia paremti poveikio vertinimu.

    [77] Tos išlaidos apima einamąsias išlaidas, energiją, saugos kontrolę, draudimą.

    [78] Apytikriai skaičiai, kuriuos reikės tikslinti.

    [79] Šiuo asignavimu ketinama padengti veiklos išlaidas, įskaitant kelionės išlaidas ir dienpinigius, taip pat vertimo išlaidas (2 valdybos posėdžiai ir 6 patariamųjų grupių posėdžiai per metus).

    [80] Vertimo darbą daugiausia atliks Liuksemburge įsikūręs ES institucijų vertimo centras.

    [81] Šis skaičius apima galimybių tyrimus ir bandomąsias schemas, vykdytinas pagal šio reglamento atitinkamai 5 ir 6 straipsnius.

    [82] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

    [83] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

    [84] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

    [85] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

    [86] Šiuo metu nenustatytas išorės darbuotojų (pagalbinių darbuotojų, deleguotųjų nacionalinių ekspertų, pagal sutartis dirbančių darbuotojų ir kt.) poreikis.

    [87] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

    Top