52009PC0131

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.3.2009

KOM(2009)131 galutinis

2009/0044 (ACC)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės saugumo priemonių pasirašymo Europos bendrijos vardu, laikino taikymo ir sudarymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

I. Bendroji informacija

Pridedamas Tarybos sprendimo pasiūlymas yra teisinė priemonė, skirta pasirašyti, laikinai taikyti ir sudaryti Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės saugumo priemonių.

Bendrijos muitinės kodeksas[1] ir jo įgyvendinimo nuostatos[2], kuriomis nustatomos importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms taikomos muitinės procedūrų taisyklės, buvo atitinkamai pakeisti 2005 [3] ir 2006 m.[4], siekiant į juos įtraukti muitinės saugumo priemones. Šia saugumo priemone, be kita ko, iš ūkinės veiklos vykdytojų bus reikalaujama prieš prekių importą ir eksportą pateikti tam tikrus duomenis, kuriais remiantis būtų galima atlikti su šiomis operacijomis susijusią rizikos analizę prieš įvežant ar išvežant tuos krovinius.

Iš esmės šios saugumo priemonės taikomos prekybai su visomis trečiosiomis šalimis. Tačiau Bendrijos muitinės kodekse nurodyta, kad galima nustatyti kitokias nei prievolė pateikti nurodytą informaciją prieš įvežimą arba išvežimą taisykles, jei tarptautiniame susitarime numatytos specialios saugumo priemonės. Todėl nuspręsta, kad abiems šalims – Bendrijai ir Šveicarijos Konfederacijai – būtina ir naudinga nustatyti specialias muitinės saugumo taisykles šių šalių prekybai. Atsižvelgiant į Šveicarijos Konfederacijos kaimynystę ir geografinę padėtį Bendrijos muitų teritorijos atžvilgiu, taip pat į tai, kad tarp Šveicarijos Konfederacijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kasdien vykdoma daug importo ir (arba) eksporto operacijų, toks susitarimas būtinas, norint užtikrinti sklandžią prekybą ir išsaugoti aukštą saugumo lygį. 2007 m. liepos mėn. pradėtos derybos buvo baigtos susitarus dėl išankstinio deklaravimo prievolės vykdant prekybą tarp Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos panaikinimo. Prievolė panaikinama su sąlyga, kad susitarančiosios šalys įsipareigoja savo muitų teritorijoje užtikrinti tinkamą saugumo lygį, taikydamos Bendrijoje galiojančiais teisės aktais grįstas priemones. Be su muitinės saugumo priemonėmis susijusių nuostatų, į susitarimą taip pat įtrauktos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad susitarimo nuostatos bus keičiamos drauge su Bendrijos acquis , ir numatoma, kad kiekviena šalis galės imtis kompensuojamųjų priemonių, įskaitant atitinkamo Susitarimo skyriaus taikymo sustabdymą, jei nebus užtikrintas atitinkamų saugumo priemonių lygiavertiškumas.

Apibendrinant, šio pasiūlymo tikslas – pakeisti 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo[5], siekiant į jo taikymo sritį įtraukti muitinės saugumo priemones. Todėl 1990 m. susitarimas bus papildytas nauju skyriumi, skirtu minėtoms priemonėms. Aiškumo ir didesnio teisinio saugumo sumetimais 1990 m. susitarimo turinys bus perkeltas į naują susitarimo suvestinę redakciją.

Laikinai, kol bus baigtos susitariančiųjų šalių vidaus procedūros, taikant taip pakeistą Susitarimą nuo 2009 m. liepos 1 d., kai bus pradėtos taikyti muitinės kodekso pakeitimais įvestos saugumo priemonės ir pirmiau minėtos įgyvendinimo nuostatos, bus galima atsižvelgti į naujas nuostatas.

Šis Susitarimas neturi finansinio poveikio Europos bendrijos biudžetui.

II. 1990 m. Susitarimo pakeitimai

A. Į III Susitarimo skyrių įtrauktos Bendrijos acquis nuostatos, susijusios su muitinės saugumo priemonėmis

Naujo III skyriaus dėl muitinės saugumo priemonių (taip pat I ir II priedų, kurie minimi šiame skyriuje) nuostatos yra lygiavertės į Bendrijos muitinės kodeksą ir jo įgyvendinimo nuostatas (ĮN) įtrauktoms nuostatoms, kuriomis siekiama koordinuotai ir veiksmingai užtikrinti tarptautinės prekybos saugumą. Šios nuostatos yra susijusios su:

- ūkinės veiklos vykdytojų prievole muitinės įstaigoms pateikti informaciją apie prekes prieš jas importuojant į Europos Sąjungą arba prieš jas iš jos eksportuojant;

- patikimiems ūkinės veiklos vykdytojams suteikta galimybe taikyti paprastesnes muitinės saugumo priemones (įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statusas);

- įvestais vienodais Bendrijos rizikos, kurią reikia patikrinti, atrankos kriterijais; rizika nustatoma naudojant informacines sistemas.

Atitinkamos Susitarimo, Kodekso, ĮN nuostatos nurodytos priede pateikiamoje lentelėje „Bendrijos muitų teisės aktai, kurių pakeitimai galėtų turėti įtakos Susitarimo sąlygoms ir dėl kurių galėtų prireikti keisti jo III skyrių (Susitarimo 22 straipsnis)“.

B. Nuostatos, kuriose nurodytomis priemonėmis užtikrinamas muitinės saugumo priemonių lygiavertiškumas.

Naujame Susitarimo 13 straipsnyje nustatyta, kad Jungtinis komitetas apibrėžia muitinės saugumo priemonių įgyvendinimo priežiūros ir III skyriaus, I bei II priedų nuostatų laikymosi tikrinimo taisykles. Priežiūrą taip pat galima vykdyti atliekant periodiškus šių nuostatų įgyvendinimo vertinimus, organizuojant abiejų šalių specialistų teminius posėdžius ir atliekant administracinių procedūrų auditus.

Susitarimas paremtas susitariančiųjų šalių įsipareigojimu užtikrinti savo muitų teritorijoje tinkamą saugumo lygį taikant Bendrijoje galiojančiais teisės aktais pagrįstas priemones; 22 straipsnio nuostatomis numatyta tinkamai informuoti Šveicariją, jeigu Bendrija ketintų keisti savo teisės aktus Susitarimo III skyriuje apibrėžtoje srityje. Todėl Bendrija neoficialiai prašys Šveicarijos specialistų nuomonės ir užtikrins jų dalyvavimą stebėtojų teisėmis Muitinės kodekso komiteto posėdžiuose. Išankstinis pasikeitimas nuomonėmis ir pasitarimai prieš priimant Bendrijos teisės aktą taip pat gali vykti Susitarimo Jungtiniame komitete.

Baigdama procedūrą, Komisija privalo informuoti Šveicariją apie atitinkamų teisės aktų priėmimą.

Be to, kalbant apie muitinės saugumo priemonių, nurodytų III skyriuje ir I bei II prieduose lygiavertiškumą, Susitarimo 29 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis gali imtis tinkamų kompensuojamųjų priemonių, įskaitant laikiną skyriaus nuostatų taikymo sustabdymą, jei ji nustato, kad kita šalis nesilaiko to skyriaus sąlygų arba kad buvo pažeistas lygiavertiškumo principas. Iš esmės dėl tokių priemonių iš anksto konsultuojamasi Jungtiniame komitete, išskyrus atvejus, kai dėl mažiausio delsimo gali nukentėti muitinės saugumo priemonių veiksmingumas. Tokiu atveju galima nedelsiant nustatyti laikinąsias priemones.

Jeigu Jungtinis komitetas nenusprendžia kitaip, susitariančioji šalis gali laikinai sustabdyti III skyriaus taikymą, jei minėtas komitetas nepriėmė sprendimo dėl šio skyriaus pakeitimų, kurie būtini norint atsižvelgti į susijusių Bendrijos teisės aktų pakeitimus, dėl kurių muitinės priemonių lygiavertiškumo principas buvo pažeistas. Kai Bendrija nusprendžia imtis tokių veiksmų, Komisija praneša Šveicarijai apie laikiną sustabdymą, kuris įsigalioja tą dieną, kai pradedamas įgyvendinti atitinkamas Bendrijos teisės aktas.

Kiekviena susitariančioji šalis gali kreiptis į Jungtinį komitetą su prašymu pradėti konsultacijas dėl kompensuojamųjų priemonių proporcingumo ir prireikus nuspręsti ginčą dėl minėtų priemonių proporcingumo perduoti arbitražiniam teismui, kuris veikia laikydamasis Susitarimo III priede nustatytos procedūros.

Galiausiai atsižvelgiant į specifinį šio Susitarimo dėl muitinės, visų pirma abipusio muitinės saugumo priemonių pripažinimo, pobūdį, sutariama, kad 22, 23 bei 29 straipsnių nuostatos ir Susitarimo III priedo nuostatos nėra viršesnės už atitinkamų būsimų susitarimų nuostatas[6].

C. Kiti pakeitimai

1990 m. Susitarimo 5 ir 6 straipsniuose nustatyti veterinariniai ir fitosanitariniai tikrinimai nuo šiol yra reglamentuojami 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais[7]. Beje, 2009 m. sausio 1 d. veterinariniai tikrinimai buvo panaikinti (EB ir Šveicarijos jungtinio veterinarijos komiteto sprendimas Nr. 1/2008)[8], o panaikinti fitosanitarinius tikrinimus yra tolesnis tikslas. Taigi, minėtieji 5 ir 6 straipsniai nebegalioja, todėl juos reikėtų išbraukti.

Galiausiai buvo įtrauktas naujas 14 straipsnis dėl profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos. Nustatyta, kad Šveicarijos apsaugos lygis atitinka Bendrijoje galiojančių teisės aktų apsaugos lygį, visų pirma 2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimą 2000/518/EB[9].

III. Atstovavimas Bendrijai Jungtiniame komitete

Jungtiniame komitete Bendrijai atstovauja Komisija, padedama valstybių narių atstovų. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima poziciją, kurios turės laikytis Bendrija, išskyrus tuos reikalus, kurių sprendimo galią laikantis Susitarimo 19 ir 21 straipsnių turi Jungtinis komitetas; bendrąją poziciją nustato Komisija.

* * *

Priedas

BENDRIJOS MUITŲ TEISĖS AKTAI, KURIŲ PAKEITIMAI GALĖTŲ TURĖTI ĮTAKOS SUSITARIMO SĄLYGOMS IR DĖL KURIŲ GALĖTŲ PRIREIKTI KEISTI JO III SKYRIŲ (Susitarimo 22 straipsnis)

MUITINėS SAUGUMO PRIEMONėS | SUSITARIMO SU ŠVEICARIJA III SKYRIAUS NUOSTATOS | BENDRIJOS MUITINėS KODEKSO NUOSTATOS (REG. NR. 2913/92) | BENDRIJOS MUITINėS KODEKSO įGYVENDINIMO NUOSTATOS (REG. NR. 2454/93) |

Išankstinės prekių įvežimo ir išvežimo deklaracijos | 10 straipsnis ir I priedas | Įvežimas: III antraštinės dalies 1 skyriaus 36a–36c straipsniai | I dalies VI antraštinės dalies 1 skyriaus 1–3 skirsniai, 184b ir 184 c straipsniai (įvežimo bendroji deklaracija) |

Išvežimas: V antraštinės dalies 182a–182d straipsniai | II dalies IV antraštinės dalies 1 skyriaus 592a–592d ir 592f straipsniai (išvežimo muitinės deklaracija) II dalies VI antraštinės dalies 1 skyriaus 842a–842e straipsniai (išvežimo bendroji deklaracija) |

Įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas | 13 straipsnis ir II priedas | I antraštinės dalies 2 skyriaus 1a skirsnio 5a straipsnis | I dalies IIa antraštinės dalies 14a–14x straipsniai |

Saugumo muitiniai tikrinimai ir saugumo rizikos valdymas | 14 straipsnis | I antraštinės dalies 2 skyriaus 4 skirsnio 13 straipsnis | Bendrosios: I dalies I antraštinės dalies 5 skyriaus 4f–4j straipsniai |

Įvežimas: I dalies VI antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnio 184d–184e straipsniai (įvežimo bendroji deklaracija) |

Išvežimas: II dalies IV antraštinės dalies 1 skyriaus 592e–592g straipsniai (eksporto muitinės deklaracija) II dalies VI antraštinės dalies 1 skyriaus 842d straipsnio 2 dalis (išvežimo bendroji deklaracija) |

2009/0044 (ACC)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės saugumo priemonių pasirašymo Europos bendrijos vardu, laikino taikymo ir sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį kartu su 300 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu,

kadangi:

(1) 2007 m. kovo 28 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Šveicarijos Konfederacija dėl susitarimo, keičiančio 1990 m. lapkričio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo;

(2) Komisija ir Šveicarijos Konfederacija vedė derybas dėl minėtojo pakeitimo, kuriuo būtų išplėsta minėto susitarimo taikymo sritis, į jį įtraukiant muitinės saugumo priemones; pradinio susitarimo tekstas būtų perkeltas į naujo susitarimo suvestinę redakciją.

(3) Šis susitarimas turėtų būti patvirtintas,

(4) Kol bus baigtos susitariančiųjų šalių vidaus procedūros, naujasis susitarimas turi būti laikinai taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d., kai įsigalios Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų pakeitimais atitinkamai 2005 ir 2006 m. įvestos muitinės saugumo priemonės;

(5) Tikslinga patikslinti, kaip bus atstovaujama Bendrijai Susitarimu įsteigtame Jungtiniame komitete, ir nustatyti vidaus procedūras, būtinas tinkamam susitarimo taikymui užtikrinti;

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės saugumo priemonių.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Bendrijos vardu pasirašyti susitarimą.

3 straipsnis

Šis susitarimas laikinai taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d., kol bus baigtos būtinos jo sudarymo procedūros, laikantis jo 33 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Komisijai leidžiama susitarti dėl kitos datos, nuo kurios susitarimas būtų pradėtas taikyti laikinai.

4 straipsnis

Valstybių narių atstovų padedama Komisija atstovauja Bendrijai Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Susitarimo 19 straipsnį.

5 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima poziciją, kurios turės laikytis Bendrija.

Bendrijos poziciją dėl reikalų, kurių sprendimo galią turi Jungtinis komitetas, laikantis Susitarimo 19 straipsnio 4 ir 5 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies, priima Komisija.

6 straipsnis

Siekdama užtikrinti Susitarimo 22 straipsnio 4 dalies taikymą, Komisija praneša Šveicarijai apie priimtus Bendrijos teisės aktus, kuriais pakeičiama Bendrijos teisė Susitarimo III skyriaus ir I bei II priedų srityse.

Komisija įgaliojama imtis būtinų Susitarimo 22 ir 29 straipsniuose numatytų priemonių, kad užtikrintų susitariančiųjų šalių muitinės saugumo priemonių lygiavertiškumą.

Jeigu Bendrijos teisės aktų įsigaliojimo dieną Jungtinis komitetas nepriėmė sprendimo dėl Susitarimo pakeitimo ir laikinas naujų nuostatų taikymas neįmanomas, Komisija praneša Šveicarijai apie Susitarimo III skyriaus taikymo laikiną sustabdymą pagal Susitarimo 29 straipsnio 2 dalį.

7 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

2009 m....... d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės saugumo priemonių

Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija (toliau atitinkamai – Bendrija, Šveicarija ir susitariančiosios šalys),

atsižvelgdamos į 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo (toliau – 1990 m. susitarimas),

manydamos, kad reikia išplėsti 1990 m. susitarimo taikymo sritį, jį papildant nauju skyriumi dėl muitinės saugumo priemonių,

atsižvelgdamos į tai, kad aiškumo ir didesnio teisinio saugumo sumetimais 1990 m. susitarimo turinys perkeliamas į šį susitarimą, pakeičiantį 1990 m. susitarimą,

atsižvelgdamos į 1972 m. liepos 22 d. sudarytą Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos susitarimą,

atsižvelgdamos į 1984 m. balandžio 9 d. Liuksemburge Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių ministrų, Bendrijos valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos priimtą Bendrąją deklaraciją bei į 1988 m. vasario 2 d. Briuselyje ELPA šalių ministrų ir Bendrijos valstybių narių ministrų deklaraciją, priimtą siekiant sukurti dinamišką Europos ekonominę erdvę, naudingą jos šalims,

atsižvelgdamos į tai, kad susitariančiosios šalys ratifikavo Tarptautinę prekių pasienio kontrolės derinimo konvenciją,

atsižvelgdamos į tai, kad būtina išlaikyti dabartinį tikrinimų ir formalumų gabenant prekes per Bendrijos ir Šveicarijos sienas supaprastinimo lygį ir taip užtikrinti sklandžią abiejų šalių prekybą,

atsižvelgdamos į tai, kad tokiems supaprastinimams būdinga laipsniška raida,

atsižvelgdamos į tai, kad veterinariniai ir fitosanitariniai tikrinimai nuo šiol reglamentuojami 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais,

pripažindamos, kad sąlygos, kuriomis atliekami tikrinimai ir vykdomi formalumai, gali būti suderintos, nepakenkiant jų tikslingumui, tinkamam įgyvendinimui ir veiksmingumui,

atsižvelgdamos į tai, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti susitariančiąsias šalis nuo pagal kitus tarptautinius susitarimus prisiimtų įsipareigojimų,

atsižvelgiant į tai, kad susitariančiosios šalys įsipareigoja savo muitų teritorijoje užtikrinti tinkamą saugumo lygį, taikydamos Bendrijoje galiojančiais teisės aktais grįstas priemones,

kadangi pageidautina, kad su Šveicarija būtų konsultuojamasi dėl su muitinės saugumo priemonėmis susijusių Bendrijos taisyklių pakeitimų, kad ji dalyvautų šios srities Muitinės kodekso komiteto veikloje ir kad ji būtų informuota apie šių taisyklių įgyvendinimą,

atsižvelgdamos į tai, kad susitariančiosios šalys yra pasiryžusios gerinti prekybos įvežant prekes į jų teritoriją arba jas iš jos išvežant saugumą nekenkiant šios prekybos sklandumui,

atsižvelgdamos į tai, kad susitariančiųjų šalių interesams reikia įvesti tinkamas muitinės saugumo priemones gabenant prekes iš trečiųjų šalių arba į jas,

atsižvelgdamos į tai, kad šios muitinės saugumo priemonės yra susijusios su prekių saugumo duomenų deklaravimu prieš jų įvežimą ir išvežimą, rizikos valdymu saugumo srityje ir su tuo susijusiais muitiniais tikrinimais, taip pat abipusiai pripažįstamo įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso suteikimu saugumo srityje,

atsižvelgdamos į tai, kad Šveicarijos asmens duomenų apsaugos lygis yra tinkamas,

atsižvelgiant į tai, kad muitinės saugumo priemonėmis galima numatyti atitinkamas kompensuojamąsias priemonės, įskaitant atitinkamų nuostatų galiojimo laikiną sustabdymą, tais atvejais, kai muitinės saugumo priemonių lygiavertiškumo principas buvo pažeistas,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

a) tikrinimai – visi veiksmai, kuriais muitinės arba bet kokios kitos tikrinančiosios tarnybos atlieka fizinę ar vizualinę transporto priemonių arba pačių prekių apžiūrą, siekdamos įsitikinti, ar jų pobūdis, kilmė, būklė, kiekis ir vertė atitinka pateiktų dokumentų duomenis;

b) formalumai – tai institucijų ūkinės veiklos vykdytojams nustatyti formalumai, apimantys dokumentų, prekių lydimųjų sertifikatų ir kitų duomenų, susijusių su prekėmis arba transporto priemone, pateikimą ar tikrinimą, nesvarbu, koks metodas ar priemonės yra naudojamos;

c) rizika – tikimybė, kad gali įvykti įvykis, susijęs su prekių, gabenamų tarp vienos susitariančiųjų šalių ir trečiųjų šalių muitų teritorijos, įvežimu, išvežimu, tranzitu, perkėlimu ir galutiniu vartojimu bei neišleistų į laisvą apyvartą prekių buvimu vienos susitariančiosios šalies teritorijoje, kuris kelia grėsmę Bendrijos, jos valstybių narių arba Šveicarijos saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai, aplinkai arba vartotojams;

d) rizikos valdymas – sistemingas rizikos identifikavimas ir visų priemonių, būtinų rizikos atsiradimui apriboti, įgyvendinimas. Rizikos valdymui priskirtina veikla apima duomenų ir informacijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, priemonių parinkimą ir įgyvendinimą, taip pat reguliarią proceso ir jo rezultatų priežiūrą bei vertinimą, remiantis tarptautiniais, Bendrijos, jos valstybių narių arba Šveicarijos šaltiniais bei strategijomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Nepažeidžiant atskirų Bendrijos ir Šveicarijos sudarytų susitarimų galiojančių nuostatų, šis susitarimas taikomas tikrinimams ir formalumams gabenant prekes, kirsiančias Šveicarijos ir Bendrijos sieną, ir muitinės saugumo priemonėms, taikytinoms gabenant prekes iš trečiųjų šalių arba į jas.

2. Šis susitarimas netaikomas tikrinimams ir formalumams, jei kaip transporto priemonės naudojami laivai ir orlaiviai, tačiau jis taikomas kelių transporto priemonėms ir šiomis priemonėmis gabenamoms prekėms.

3 straipsnis

Teritorinis taikymas

1. Šis susitarimas taikomas Bendrijos muitų teritorijoje ir Šveicarijos muitų teritorijoje bei jos muitų anklavuose.

2. Šis susitarimas galioja Lichtenšteino Kunigaikštystėje tol, kol ši Kunigaikštystė su Šveicarijos Konfederacija yra susieta Muitų sąjungos sutartimi.

II SKYRIUS

PROCEDŪROS 4 straipsnis

Atrankiniai tikrinimai ir formalumai, išskyrus susijusius su saugumo muitiniu tikrinimu ir nurodytus III skyriuje

1. Nepažeidžiant konkrečių šio susitarimo nuostatų, susitariančiosios šalys imasi reikiamų priemonių užtikrinti:

- kad įvairūs 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tikrinimai ir formalumai būtų atliekami kuo greičiau ir, kiek tai įmanoma, vienoje vietoje;

- kad tikrinimai būtų atliekami atrankos būdu, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

2. Įgyvendinant 1 dalies antrąją įtrauką, atrankiniai tikrinimai atliekami atsižvelgiant į bendrą pasienio punktą kertančių ir muitinės įstaigai ar kitai tikrinančiajai tarnybai per nustatytą laikotarpį pateikiamų krovinių kiekį, o ne į bendrą kiekvieną krovinį sudarančių prekių kiekį.

3. Susitariančiosios šalys prekių išvežimo ir paskirties vietose sudaro galimybes taikyti supaprastintas procedūras ir naudoti informacines technologijas bei telematinį tinklą prekių eksportui, jų tranzitui ir importui.

4. Susitariančiosios šalys muitinės įstaigas, taip pat savo teritorijos viduje, išdėsto taip, kad kuo geriau patenkintų prekybinės veiklos vykdytojų poreikius.

5 straipsnis

Įgaliojimų perdavimas

Susitariančiosios šalys pasirūpina, kad kompetentingoms institucijoms perdavus įgaliojimus jų vardu viena iš kitų atstovaujamų tarnybų (pageidautina, kad tai būtų muitinės įstaiga) galėtų atlikti tikrinimus, už kuriuos tos institucijos yra atsakingos, ir tikrinimus, susijusius su reikalavimais pateikti reikalingus dokumentus, jų galiojimo ir tikrumo tyrimą bei tokiuose dokumentuose deklaruotų prekių tapatumo tikrinimą. Tokiu atveju atitinkamos institucijos užtikrina, kad būtų suteiktos tikrinimams atlikti reikalingos priemonės.

6 straipsnis

Tikrinimų ir dokumentų pripažinimas

Įgyvendindamos šį susitarimą ir neapribodamos galimybės atlikti atrankinius tikrinimus, jei prekės yra importuojamos arba įvežamos tranzitu, susitariančiosios šalys pripažįsta kitos susitariančiosios šalies kompetentingos institucijos atliktus tikrinimus ir išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad prekės atitinka importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus arba lygiaverčius eksportuojančios šalies reikalavimus.

7 straipsnis

Pasienio punktų darbo valandos

1. Atsižvelgdamos į transporto srautus, susitariančiosios šalys užtikrina, kad:

a) išskyrus atvejus, kai transporto judėjimas draudžiamas, pasienio punktai veiktų taip, kad:

- sieną būtų galima kirsti visą parą ir būtų atliekami atitinkami prekių, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, jas vežančių transporto priemonių ir nepakrautų transporto priemonių tikrinimai ir formalumai, išskyrus atvejus, kai pasienyje reikia atlikti tikrinimus, siekiant išvengti ligų plitimo ar apsaugoti gyvūnus,

- tikrinimai ir formalumai, susiję su transporto priemonių judėjimu ir prekėmis, kurios nėra vežamos pagal muitinio tranzito procedūrą, gali būti atliekami nuo pirmadienio iki penktadienio per ne trumpesnį kaip dešimties valandų nepertraukiamą laikotarpį ir šeštadienį per ne trumpesnį kaip šešių valandų nepertraukiamą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tos dienos yra valstybinės šventės;

b) transporto priemones ir prekes vežant oro keliais a punkto antrojoje įtraukoje nurodyti laikotarpiai pritaikomi konkretiems poreikiams ir prireikus suskaidomi arba pailginami.

2. Kai toje pačioje pasienio zonoje šalia yra keli pasienio punktai, susitariančiosios šalys gali tarpusavyje susitarti, kad kai kurie punktai gali nesilaikyti 1 dalies nuostatų, jei kiti tos zonos punktai gali veiksmingai atlikti prekių ir transporto priemonių muitinės formalumus, kaip numatyta toje dalyje.

3. Susitariančiųjų šalių kompetentingos institucijos, gavusios darbo metu pateiktą konkretų ir pagrįstą prašymą, 1 dalyje nurodytiems pasienio punktams ir muitinės įstaigoms bei tarnyboms susitariančiųjų šalių nustatytomis sąlygomis leidžia išimties tvarka atlikti tikrinimus ir formalumus ne darbo metu, prireikus prašant atlygio už suteiktas paslaugas.

8 straipsnis

Greitesnio tikrinimo juostos

Susitariančiosios šalys siekia pasienio punktuose, kai tai techniškai įmanoma ir kai tai reikalinga dėl transporto srautų, įrengti greitesnio tikrinimo juostas, skirtas tik prekėms, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, šias prekes vežančioms transporto priemonėms, nepakrautoms transporto priemonėms ir visoms prekėms, kurioms atliekami tikrinimai ir formalumai neviršija tų, kurie taikomi tranzitu vežamoms prekėms.

III SKYRIUS

MUITINĖS SAUGUMO PRIEMONĖS

9 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl saugumo

1. Susitariančiosios šalys įsipareigoja įgyvendinti ir taikyti iš trečiųjų šalių arba į jas gabenamoms prekėms šiame skyriuje apibrėžtas muitinės saugumo priemones, ir taip prie jų išorės sienų užtikrinti tinkamą saugumo lygį.

2. Susitariančiosios šalys įsipareigoja netaikyti šiame skyriuje apibrėžtų muitinės saugumo priemonių, kai prekės gabenamos tarp jų muitų teritorijų.

3. Susitariančiosios šalys tariasi prieš sudarydamos bet kokį kitą šio skyriaus srities susitarimą su trečiąja šalimi, siekdamos užtikrinti, kad jis nepažeistų šio susitarimo, ypač jei numatytame susitarime yra nuostatų, kuriomis nukrypstama nuo šio skyriaus muitinės saugumo priemonių.

10 straipsnis

Išankstinės prekių įvežimo ir išvežimo deklaracijos

1. Į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos prekės, išskyrus prekes, tranzitu gabenamas transporto priemonėmis per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, saugumo tikslais turi būti nurodytos įvežimo deklaracijoje (toliau – įvežimo bendroji deklaracija).

2. Iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijos į trečiąsias šalis išvežamos prekės, išskyrus prekes, tranzitu gabenamas transporto priemonėmis per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, saugumo tikslais turi būti nurodytos išvežimo deklaracijoje (toliau – išvežimo bendroji deklaracija).

3. Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama prieš įvežant prekes į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją arba prieš jas iš jos išvežant.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytas įvežimo ir išvežimo deklaracijas pateikti neprivaloma iki 2010 m. gruodžio 31 d., jei pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo prievolės teikti tokias deklaracijas, bus taikomos Bendrijoje.

Jeigu įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija vadovaujantis 1 pastraipa nepateikiama, muitinės įstaiga turi atlikti 12 straipsnyje nurodytą saugumo rizikos analizę ne vėliau kaip iki įvežamų arba išvežamų prekių pateikimo, remdamasi minėtų prekių muitinės deklaracija arba bet kokia kita turima informacija.

5. Kiekviena susitariančioji šalis nurodo asmenis, kurie privalo teikti įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją ir kompetentingas institucijas, kurioms jos įteikiamos.

6. Šio susitarimo I priede nustatyta:

- įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos forma ir turinys;

- įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos teikimo išimtys;

- įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos teikimo vieta;

- laikotarpis, per kurį įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija turi būti pateikta;

- kitos šiam straipsniui taikyti būtinos nuostatos.

7. Muitinės deklaracija gali būti naudojama kaip įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija, jeigu ji atitinka bendrajai deklaracijai nustatytus reikalavimus.

11 straipsnis

Įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas

1. Jeigu laikomasi šio susitarimo II priede nustatytų kriterijų, susitariančioji šalis, suteikia saugumo srities „įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo“ statusą visiems jos muitų teritorijoje įsteigtiems ūkinės veiklos vykdytojams.

Kartais tam tikromis sąlygomis suteikiant tam tikros kategorijos įgaliotųjų ūkinės veiklos vykdytojų statusą, gali būti nesilaikoma prievolės būti įsisteigusiam susitariančiosios šalies muitų teritorijoje, kurioje prašoma suteikti tokį statusą, atsižvelgiant visų pirma į susitarimus su trečiosiomis šalimis. Be to, kiekviena susitariančioji šalis nusprendžia, kokiomis sąlygomis oro ar jūrų bendrovei, neįsteigtai jos teritorijoje, bet joje turinčiai regioninę atstovybę, gali būti suteiktas šis statusas ir ar jis gali būti suteiktas.

Įgaliotajam ūkinės veiklos vykdytojui taikomi supaprastinti su saugumu susiję muitiniai tikrinimai.

Laikantis 2 dalyje nurodytų taisyklių ir sąlygų, vienos susitariančiosios šalies suteiktas įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statusas pripažįstamas kitos susitariančiosios šalies, nepanaikinant teisės atlikti muitinius tikrinimus, visų pirma siekiant įgyvendinti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose numatytos įgaliotųjų ūkinės veiklos vykdytojų statuso abipusio pripažinimo priemonės.

2. Šio susitarimo II priede nustatyta:

- įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso suteikimo taisyklės, pirmiausia šio statuso suteikimo kriterijai ir jų įvykdymo sąlygos;

- galimų taikyti supaprastinimų pobūdis;

- įgaliotojo ūkinės veikos vykdytojo statuso laikino sustabdymo arba panaikinimo taisyklės;

- informacijos apie įgaliotuosius ūkinės veiklos vykdytojus mainų tarp susitariančiųjų šalių taisyklės;

- kitos šiam susitarimui taikyti būtinos nuostatos.

12 straipsnis

Saugumo muitiniai tikrinimai ir saugumo rizikos valdymas

1. Saugumo muitiniai tikrinimai, išskyrus neplanuotus tikrinimus, turi būti grindžiami rizikos analize, atlikta informacinėmis priemonėmis.

2. Kiekviena susitariančioji šalis šiuo tikslu nustato rizikos valdymo sistemą, rizikos kriterijus ir prioritetines saugumo muitinio tikrinimo sritis.

3. Susitariančiosios šalys pripažįsta viena kitos saugumo rizikos valdymo sistemų lygiavertiškumą.

4. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos:

- keistis informacija, leidžiančia gerinti ir stiprinti jų rizikos analizę ir saugumo muitinių tikrinimų veiksmingumą ir

- per tinkamą laikotarpį nustatyti bendrą rizikos valdymo sistemą, bendrus rizikos kriterijus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis ir įdiegti elektroninę sistemą bendram rizikos valdymui įgyvendinti.

5. Jungtinis komitetas priima kitas šiam straipsniui taikyti būtinas nuostatas.

13 straipsnis

Muitinės saugumo priemonių įgyvendinimo priežiūra

1. Jungtinis komitetas nustato taisykles, pagal kurias susitariančiosios šalys ketina užtikrinti šio skyriaus įgyvendinimo priežiūrą ir tikrinti, kaip laikomasi jo ir šio susitarimo priedų nuostatų.

2. Priežiūrą atlikti galima:

- periodiškai vertinant šio skyriaus įgyvendinimą, visų pirma muitinės saugumo priemonių lygiavertiškumą,

- tiriant, kaip pagerinti jo taikymą arba pakeisti jo nuostatas, kad būtų galima geriau pasiekti tikslų,

- organizuojant abiejų šalių specialistų teminius posėdžius ir atliekant administracinių procedūrų auditus, įskaitant lankymusis vietoje.

3. Jungtinis komitetas prižiūri, kad priemonės, kurių imtasi taikant šį straipsnį, nepažeistų ūkinės veiklos vykdytojų teisių.

14 straipsnis

Profesinės paslapties ir asmens duomenų apsauga

Informacija, kuria susitariančiosios šalys keičiasi taikydamos šiame skyriuje nurodytas priemones, saugoma kaip profesinė paslaptis arba asmens duomenys, kaip apibrėžta ją gaunančios susitariančiosios šalies šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, taikomuose jos teritorijoje.

Ši informacija negali būti perduota kitiems asmenims nei atitinkamos susitariančiosios šalies kompetentingoms institucijoms ir negali būti naudojama institucijų kitais nei šiame susitarime nurodytais tikslais.

IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS

15 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1. Siekdamos supaprastinti sienų kirtimą, susitariančiosios šalys imasi priemonių plėtoti už tikrinimų organizavimą atsakingų institucijų bei abiejose sienų pusėse tikrinimus ir formalumus atliekančių įvairių tarnybų bendradarbiavimą nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu.

2. Kiekviena susitariančioji šalis, kiek tai su ja susiję, pasirūpina, kad prekyba, kuriai taikomas šis susitarimas, užsiimantys asmenys galėtų greitai pranešti kompetentingoms institucijoms apie visas problemas, kurios jiems iškyla kertant sienas.

3. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas visų pirma apima:

a) pasienio punktų išdėstymą atsižvelgiant į transporto srautų poreikius;

b) jei įmanoma, šių pasienio punktų pertvarkymą į gretimus kontrolės postus;

c) abipus sienos esančių pasienio punktų ir postų kompetencijos sričių suderinimą;

d) tinkamo visų problemų, apie kurias pranešta, sprendimo paiešką.

4. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos suderinti įvairių abiejose sienos pusėse veikiančių ir tikrinimus bei formalumus atliekančių tarnybų darbo laiką.

16 straipsnis

Pranešimai apie naujus tikrinimus ir formalumus, išskyrus III skyriuje nurodytas muitinės saugumo priemones

Jei susitariančioji šalis ketina įvesti naujus tikrinimus ar formalumus kitoje nei šio skyriaus reglamentuojamoje srityje, ji apie tai praneša kitai susitariančiajai šaliai.

Suinteresuota susitariančioji šalis užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi siekiant supaprastinti sienų kirtimą, netaptų neveiksmingomis dėl minėtų naujų tikrinimų ar formalumų taikymo.

17 straipsnis

Sklandus transporto judėjimas

1. Susitariančiosios šalys imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog įvairiems tikrinimams ir formalumams nebūtų sugaišta daugiau laiko, nei reikia jiems tinkamai atlikti. Todėl jos nustato tarnybų, kurios turi atlikti tikrinimus ir formalumus, darbo laiką, darbuotojų skaičių, prekių tikrinimo bei su tikrinimais ir formalumais susijusių dokumentų tvarkymo praktinę tvarką taip, kad kiek įmanoma sutrumpintų laukimą transporto eilėse.

2. Šalių, kurių teritorijoje atsiranda rimtų prekių gabenimo sutrikimų, dėl kurių gali būti pakenkta sienos kirtimo procedūrų supaprastinimo ir pagreitinimo tikslams, kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša kitų su tuo susijusių šalių kompetentingoms institucijoms.

3. Kiekvienos su tuo susijusios šalies kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi atitinkamų priemonių, kad, kiek tai įmanoma, užtikrintų sklandų transporto judėjimą. Apie šias priemones pranešama Jungtiniam komitetui, kuris prireikus vienos susitariančiosios šalies prašymu skubiai surengia posėdį šioms priemonėms aptarti.

18 straipsnis

Administracinė pagalba

1. Kad prekyba tarp susitariančiųjų šalių vyktų sklandžiai ir būtų lengviau nustatomi visi nusižengimai ar pažeidimai, suinteresuotųjų šalių muitinės paprašytos arba savo iniciatyva, jei mano, kad tuo būtų suinteresuota kita susitariančioji šalis, teikia viena kitai visą turimą informaciją (įskaitant administracinio tyrimo išvadas ir ataskaitas), siekdamos, kad šis susitarimas būtų įgyvendinamas tinkamai.

2. Prašymą gavusi šalis gali sustabdyti pagalbos teikimą arba atsisakyti ją teikti, jeigu mano, kad pagalbos teikimas pakenktų jos saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems esminiams interesams arba atskleistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį.

3. Jei pagalbos teikimas sustabdomas arba atsisakoma ją suteikti, prašančiajai šaliai būtina nedelsiant pranešti apie tokį sprendimą ir jo priežastis.

4. Jei kurios nors šalies muitinė prašo pagalbos, kurios ji pati, gavusi tokį prašymą, negalėtų suteikti, savo prašyme ji šį faktą nurodo. Ar tokiu atveju teikti pagalbą, sprendžia ta muitinė, kurios prašoma pagalbos.

5. Pagal 1 dalį gauta informacija gali būti naudojama tik šio susitarimo tikslais ir ją gaunanti šalis šiai informacijai taiko tokią pačią apsaugą, kokia taikoma tokio paties pobūdžio informacijai pagal šios šalies teisę. Kitais tikslais tokia informacija naudojama tik gavus informaciją pateikusios muitinės rašytinį sutikimą ir laikantis visų jos nurodytų apribojimų.

V SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS INSTITUCIJOS

19 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Šiuo dokumentu įsteigiamas Jungtinis komitetas, kuriame atstovaujama šio susitarimo susitariančiosioms šalims.

2. Jungtinis komitetas veikia bendro sutarimo pagrindu.

3. Jungtinio komiteto posėdžiai šaukiami, kuomet ir jeigu tai būtina, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Kiekviena susitariančioji šalis gali prašyti sušaukti komiteto posėdį.

4. Jungtinis komitetas tvirtina savo vidaus tvarkos taisykles, kuriose inter alia turi būti posėdžių šaukimą, pirmininko skyrimą bei jo kadencijos trukmę reglamentuojančios nuostatos.

5. Jungtinio komiteto sprendimu gali būti sudaromi pakomitečiai ar darbo grupės, kurios galėtų jam padėti vykdyti patikėtas užduotis.

20 straipsnis

Konsultacinės grupės

1. Suinteresuotųjų šalių kompetentingos institucijos gali sudaryti konsultacines grupes, atsakingas už praktinių, techninių ar organizacinių klausimų sprendimą regionų ar vietos lygiu.

2. 1 dalyje nurodytos konsultacinės grupės posėdžiauja prireikus, kai to paprašo šalies kompetentingos institucijos. Už konsultacines grupes atsakingos susitariančiosios šalys reguliariai informuoja Jungtinį komitetą apie konsultacinių grupių veiklą.

21 straipsnis

Jungtinio komiteto kompetencija

1. Jungtinis komitetas yra atsakingas už šio susitarimo administravimą ir tinkamą jo įgyvendinimą. Vykdydamas šią užduotį jis rengia rekomendacijas ir priima sprendimus.

2. Jungtinis komitetas sprendimu gali keisti šio susitarimo III skyrių ir priedus.

3. Be šiame susitarime numatytų dalykų, Jungtinis komitetas sprendimais nustato techninio ir administracinio pobūdžio priemones, siekiant supaprastinti tikrinimus ir formalumus.

4. Susitariančiosios šalys įgyvendina Komiteto sprendimus remdamosi savo taisyklėmis.

5. Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį susitarimą, susitariančiosios šalys reguliariai praneša Jungtiniam komitetui apie tai, kaip susitarimas įgyvendinamas; kurios nors susitariančiosios šalies prašymu šios šalys konsultuojasi Jungtiniame komitete.

22 straipsnis

Teisės raida

1. Kai tik Bendrija parengia naują III skyriumi reglamentuojamos srities teisės aktą, ji neoficialiai prašo Šveicarijos specialistų nuomonės, taip pat, kaip Europos Sąjungos valstybių narių specialistų nuomonės.

2. Kai Europos Komisija pateikia pasiūlymą valstybėms narėms arba Europos Sąjungos Tarybai, pasiūlymo kopiją ji siunčia ir Šveicarijai.

Vienos iš susitariančiųjų šalių prašymu preliminariai nuomonėmis gali būti apsikeičiama Jungtiniame komitete.

3. Susitariančiosios šalys vienos iš jų prašymu dar kartą konsultuojasi Jungtiniame komitete nuolatinio keitimosi informacija ir konsultavimosi etapu prieš priimant Bendrijos teisės aktą.

4. Šio susitarimo III skyriaus pakeitimai, būtini siekiant atsižvelgti į su šio skyriaus dalykais susijusių atitinkamų Bendrijos teisės aktų raidą, priimami kuo anksčiau, kad juos, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų, būtų galima pradėti taikyti tuo pačiu metu, kaip ir Bendrijos teisės aktų pakeitimus.

Jeigu sprendimo negalima priimti taip, kad būtų įmanoma jį pradėti taikyti tuo pačiu metu, sprendimo projekte numatyti pakeitimai, pateikti šalims patvirtinti, kai tai įmanoma, taikomi laikinai, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų.

5. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja informavimo ir konsultavimosi etapu, kad baigus procedūrą sprendimą Jungtiniame komitete būtų galima priimti paprasčiau.

23 straipsnis

Dalyvavimas Muitinės kodekso komitete

Bendrija užtikrina Šveicarijos specialistų dalyvavimą stebėtojų teisėmis nagrinėjant su jais susijusius klausimus Muitinės kodekso komiteto posėdžiuose, kuris padeda Europos Komisijai įgyvendinti vykdomąją valdžią III skyriaus srityse.

24 straipsnis

Ginčų sprendimas

Nepažeidžiant 29 straipsnio nuostatų, visi susitariančiųjų šalių ginčai, susiję su šio susitarimo aiškinimu ar taikymu, perduodami Jungtiniam komitetui, kuris siekia, kad jie būtų išspręsti draugiškai.

25 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Susitariančiosios šalys susitaria, kad vienos iš jų sudaryti susitarimai su trečiąja šalimi šio susitarimo III skyriaus srityje negali sukurti prievolių kitai šaliai, nebent Jungtinis komitetas nusprendžia kitaip.

VI SKYRIUS

KITOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Mokėjimo būdai

Susitariančiosios šalys pasirūpina, kad vykdant prekybą už tikrinimus ir formalumus reikalaujamas mokėti sumas būtų galima mokėti laiduotais ar patvirtintais tarptautiniais banko čekiais, išrašytais tos šalies, kurioje reikia mokėti, valiuta.

27 straipsnis

Susitarimo vykdymas

Kiekviena susitariančioji šalis imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog šio susitarimo nuostatos būtų taikomos veiksmingai ir darniai, kadangi reikia palengvinti prekių vežimą per sieną bei rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kai taikant nurodytas nuostatas iškyla sunkumų.

28 straipsnis

Persvarstymas

Jeigu viena susitariančioji šalis pageidauja persvarstyti šį susitarimą, atitinkamą pasiūlymą ji pateikia kitai šaliai. Šio susitarimo pakeitimai įsigalioja, baigus atitinkamas šalių vidaus procedūras.

29 straipsnis

Kompensuojamosios priemonės

1. Susitariančioji šalis, pasikonsultavusi Jungtiniame komitete, gali imtis atitinkamų kompensuojamųjų priemonių, įskaitant laikiną šio susitarimo III skyriaus nuostatų taikymo sustabdymą, jeigu ji nustato, kad kita šalis nesilaiko sąlygų arba kad susitariančiųjų šalių muitinės saugumo priemonių lygiavertiškumo principas buvo pažeistas.

Kai dėl mažiausio delsimo kyla pavojus muitinės saugumo priemonių veiksmingumui, laikinų apsaugos priemonių gali būti imamasi be išankstinių konsultacijų, su sąlyga, kad konsultacijos bus pradėtos tuoj pat po šių priemonių priėmimo.

2. Jeigu susitariančiųjų šalių muitinės saugumo priemonių lygiavertiškumo principas buvo pažeistas, nes nebuvo priimti šio susitarimo 22 straipsnio 4 dalyje numatyti pakeitimai, susitariančioji šalis gali laikinai sustabdyti III skyriaus nuostatų taikymą nuo atitinkamų Bendrijos teisės aktų taikymo pradžios, nebent Jungtinis komitetas, išnagrinėjęs tolesnio jų taikymo priemones, nusprendžia kitaip.

3. Tokių priemonių taikymo sritis ir trukmė yra apribojama tiek, kiek jos yra būtinos padėčiai ištaisyti ir užtikrinti teisingą šio susitarimo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Susitariančioji šalis gali prašyti Jungtinio komiteto pradėti konsultacijas dėl šių priemonių proporcingumo ir prireikus nuspręsti ginčą šiuo klausimu perduoti arbitražiniam teismui, laikantis III priede nustatytos procedūros. Joks šio susitarimo nuostatų, identiškų Bendrijos teisės atitinkamoms nuostatoms, aiškinimas negali būti atliekamas pagal šį straipsnį.

30 straipsnis

Viešoji tvarka

Šios susitarimo nuostatos netrukdo taikyti susitariančiųjų šalių arba Bendrijos valstybių narių įvestų prekių importo, eksporto arba tranzito draudimų arba apribojimų jei jie yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės dorovės, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

31 straipsnis

Denonsavimas

Bet kuri susitariančioji šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešdama kitai susitariančiajai šaliai. Susitarimas nustoja galios po dvylikos mėnesių nuo tokio pranešimo datos.

32 straipsnis

Priedai

Šio susitarimo priedai yra neatskiriama jo dalis.

33 straipsnis

Ratifikavimas

1. Susitariančiosios šalys patvirtina šį susitarimą pagal savo vidaus procedūras. Jis įsigalioja 2009 m. liepos 1 d., jei iki šios datos susitariančiosios šalys viena kitai praneša apie šiam tikslui reikalingų procedūrų baigimą.

2. Jei šis susitarimas 1990 m. liepos 1 d. neįsigalioja, jis įsigalioja kitą dieną po to, kai susitariančiosios šalys viena kitai praneša, kad visos šiam susitarimui įsigalioti reikalingos procedūros yra atliktos.

3. Kol vykdomos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, susitariančiosios šalys šį susitarimą laikinai taiko nuo 2009 m. liepos 1 d. arba nuo vėlesnės datos, dėl kurios susitaria susitariančiosios šalys.

4. Šis susitarimas nuo jo įsigaliojimo dienos pakeičia 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo.

34 straipsnis

Kalbos

1. Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kurio visi tekstai yra autentiški.

2. Teksto maltiečių kalba autentiškumą susitariančiosios šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

Sudaryta….(vieta), …. (data)

Šveicarijos vardu

Bendrijos vardu

I priedas

Įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos

1 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos formos ir turinys

1. Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama informacinėmis priemonėmis. Taip pat gali būti naudojami verslo, uostų arba transporto dokumentai, jeigu juose yra būtini duomenys.

2. Įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiami 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93)[10] 30a priede nurodyti duomenys. Ji pildoma vadovaujantis nurodyto 30a priedo aiškinamosiomis pastabomis. Deklaraciją patvirtina ją parengęs asmuo.

3. Muitinė leidžia pateikti popieriuje ar kitaip parengtą įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, tik kai susiklosto kurios nors iš šių aplinkybių:

a) neveikia muitinės kompiuterinė sistema;

b) neveikia asmens, pateikiančio įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, elektroninė taikomoji programinė įranga;

su sąlyga, kad ji šioms deklaracijoms taikys tokį rizikos valdymą, kaip taiko įvežimo arba išvežimo bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms informacinėmis priemonėmis.

Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos popieriuje pasirašomos jas parengusio asmens. Prireikus jos pateikiamos kartu su krovinio aprašais arba kitais tinkamais aprašais ir jose įrašomi 2 dalyje nurodyti duomenys.

4. Kiekviena susitariančioji šalis nustato sąlygas ir taisykles, kurių laikydamasis įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją pateikti turintis asmuo gali keisti tam tikrus tos deklaracijos duomenis, po tai, kai ją pateikė.

2 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos teikimo išimtys

1. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama šioms prekėms:

a) elektros energijai;

b) vamzdynais gabenamoms prekėms;

c) laiškams, atvirukams ir spaudiniams, įskaitant įrašytus elektroninėse laikmenose;

d) pagal Pasaulinės pašto sąjungos konvencijos taisykles vežamoms prekėms;

e) prekėms, dėl kurių leidžiama pateikti žodinę muitinės deklaraciją arba tiesiog kirsti sieną, laikantis susitariančiųjų šalių išvardytų nuostatų, išskyrus padėklus, konteinerius ir kelių, geležinkelių, oro, jūros bei vidaus vandenų transporto priemones, naudojamas pagal vežimo sutartį;

f) keleivių asmeniniame bagaže vežamoms prekėms;

g) prekėms, vežamoms su ATA ir CPD knygelėmis;

h) prekėms, kurioms taikomi atleidimai nuo muitų, nustatyti 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių ir kitose konsulinėse konvencijose arba 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvencijoje dėl specialiųjų misijų;

i) ginklams ir karinei įrangai, kurie į susitariančiosios šalies muitų teritoriją įvežami Europos Sąjungos valstybės narės arba Šveicarijos už karinę gynybą atsakingų institucijų, kariniu transportu arba karinių institucijų naudojamu transportu;

j) toliau nurodytoms prekėms, patekusioms į susitariančiosios šalies muitų teritoriją ir vežamoms tiesiai į gręžimo ar gavybos platformas:

- prekėms, būsiančioms nurodytų platformų dalimi, statybos, remonto, priežiūros ar transformavimo tikslais;

- prekėms, naudojamoms nurodytų platformų įrengimui, kitoms į nurodytas platformas tiekiamoms prekėms, kurios ten naudojamos arba vartojamos, ir produktų atliekoms iš nurodytų platformų;

k) kroviniuose esančioms prekėms, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, su sąlyga, kad muitinė, gavusi ūkinės veiklos vykdytojo sutikimą, sutinka atlikti rizikos analizę, naudodamasi ūkinės veikos vykdytojo sistemoje esančiais arba per ją pateiktais duomenimis.

2. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies saugumo srityje sudarytame tarptautiniame susitarime numatytais atvejais, jeigu laikomasi Susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros.

3. Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 181c straipsnio i ir j punktuose, 592a straipsnio i ir j punktuose ir 842a straipsnio 2 dalyje nurodytoms prekėms įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos Bendrijoje nereikalaujama.

4. Šveicarijoje išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama:

- atsarginėms ir remonto dalims, skirtoms įtaisyti taisomuose orlaiviuose;- orlaiviams skirtiems tepalams ir dujoms;

- orlaiviuose vartojamiems maisto produktams,

kurie pirmiau buvo saugomi muitinės sandėliuose, esančiuose Šveicarijos oro uostų ribose, o vėliau buvo perkelti į lėktuvus, laikantis Šveicarijos išdėstytų nuostatų, jeigu jais nekeliamas pavojus šiuo susitarimu užtikrinamam saugumui.

3 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos teikimo vieta

1. Įvežimo bendroji deklaracija teikiama susitariančiosios šalies, į kurios muitų teritoriją prekės buvo įvežtos iš trečiosios šalies, kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija atlieka rizikos analizę, remdamasi šioje deklaracijoje pateiktais duomenimis, ir jos nuomone būtinus saugumui muitinius tikrinimus, įskaitant atvejus, kai prekės skirtos kitai susitariančiajai šaliai.

2. Išvežimo bendroji deklaracija teikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami išvežimo į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai institucijai. Tačiau muitinės eksporto deklaracija, naudojama kaip išvežimo bendroji deklaracija, teikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami eksporto į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai institucijai. Abiem atvejais kompetentinga institucija atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje nurodytais duomenimis, ir jos nuomone būtinus saugumui muitinius tikrinimus.

3. Kai prekės iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos vežamos į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, pirmos susitariančiosios šalies kompetentinga institucija pateikia 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis antrosios šalies kompetentingai institucijai.

Vis dėlto Jungtinis komitetas gali nurodyti atvejus, kai šių duomenų perdavimas nebūtinas, jeigu jie nekelia pavojaus šiuo susitarimu užtikrintam saugumo lygiui.

Susitariančiosios šalys deda pastangas, kad prisijungtų ir naudotų bendrą duomenų perdavimo sistemą, kurioje būtų saugomi atitinkamų prekių išvežimo bendrajai deklaracijai reikalingi duomenys.

Jei susitariančiosios šalys negali perduoti 1 dalyje nurodytų duomenų nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos, prekių, vežamų iš vienos susitariančiosios šalies teritorijos į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, išskyrus tiesioginį gabenimą oro transportu, išvežimo bendroji deklaracija teikiama išskirtinai antrosios šalies kompetentingai institucijai.

4 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos teikimo terminas

1. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos teikimo terminai nurodyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 184a ir 592b straipsniuose.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kiekviena susitariančioji šalis gali nuspręsti nustatyti kitokius terminus:

- 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais vežimo atvejais, siekiant sudaryti sąlygas atlikti patikimą rizikos analizę ir sulaikyti krovinius, siekiant atlikti su tuo susijusius saugumo muitinius tikrinimus;

- jeigu tarp šios susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies sudarytas tarptautinis susitarimas, laikantis Susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros.

II priedas

Įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas

I antraštinė dalis

Įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso suteikimas

1 straipsnis

Bendroji informacija

1. Įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

a) palankūs duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi praeityje,

b) veiksminga prekybos ir prireikus transporto registrų tvarkymo sistema, sudaranti galimybes atlikti tinkamus saugumo muitinius tikrinimus,

c) finansinio mokumo įrodymas, ir

d) tinkami saugumo ir saugos standartai.

2. Kiekviena susitariančioji šalis nustato įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso prašymo ir suteikimo tvarką ir statuso teisines pasekmes.

3. Susitariančiosios šalys užtikrina, kad muitinė tikrintų, kaip įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas laikosi jam taikomų reikalavimų ir kriterijų, ir pakartotinai tikrintų, kaip laikomasi šių reikalavimų ir kriterijų, visų pirma iš esmės pasikeitus šios srities teisės aktams arba esant duomenims, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas nesilaiko jam taikomų reikalavimų.

2 straipsnis

Praeities duomenys

1. Praeities duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi laikomi palankiais, jeigu per paskutiniuosius trejus metus iki prašymo pateikimo šiurkščiai arba pakartotinai muitinės taisyklių nėra pažeidęs nė vienas iš toliau nurodytų asmenų:

a) pareiškėjas;

b) pareiškėjo bendrovei vadovaujantys ar jos valdymą kontroliuojantys asmenys;

c) jeigu yra, pareiškėjo teisinis atstovas muitinės klausimais;

d) asmuo, pareiškėjo bendrovėje atsakingas už muitinės klausimus.

2. Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi gali būti laikomi priimtinais ir tada, kai, kompetentingos muitinės nuomone, pažeidimai nėra reikšmingi atsižvelgiant į muitinės operacijų skaičių ar apimtį ir nekelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.

3. Jeigu pareiškėjo bendrovę kontroliuojantys asmenys yra įsteigti ar nuolat gyvena trečiojoje šalyje, jų atitiktį muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

4. Jeigu pareiškėjas yra įsteigtas prieš mažiau nei trejus metus, jo atitiktį muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

3 straipsnis

Veiksminga prekybos ir transporto registrų tvarkymo sistema

Kad muitinė galėtų pripažinti, jog pareiškėjas naudoja veiksmingą prekybos ir prireikus transporto registrų tvarkymo sistemą, pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) naudoti apskaitos sistemą, atitinkančią toje valstybėje narėje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendrai pripažintus apskaitos principus, ir palengvinančią audito metodais pagrįstą muitinį tikrinimą;

b) suteikti muitinei fizinę ar elektroninę prieigą prie muitinės veiklos arba prireikus transporto veiklos apskaitos registrų;

c) turėti administracinę organizaciją, atitinkančią jo įmonės pobūdį ir apimtį ir tinkančią prekių srautams valdyti, taip pat turėti vidaus kontrolės sistemą, padedančią nustatyti neteisėtus ar reikalavimų neatitinkančius sandorius;

d) prireikus turėti priimtinas importo ir (arba) eksporto licencijų ir leidimų valdymo procedūras;

e) taikyti priimtinas įmonės registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

f) užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie būtinybę informuoti muitinę apie visus atvejus, kai išaiškėja reikalavimų laikymosi sunkumai, ir užmegzti ryšius, tinkamus muitinei informuoti apie tokius atvejus;

g) taikyti tinkamas informacinių technologijų apsaugos priemones, skirtas pareiškėjo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir saugiam pareiškėjo dokumentų laikymui.

4 straipsnis

Finansinis mokumas

1. Šiame straipsnyje mokumas yra gera finansinė padėtis, kuri leidžia pareiškėjui vykdyti įsipareigojamus, tinkamai atsižvelgus į vykdomos komercinės veiklos ypatybes.

2. Su pareiškėjo mokumu susijusi sąlyga laikoma patenkinta, jeigu galima įrodyti jo mokumą paskutiniaisiais trejais metais.

3. Jeigu pareiškėjas yra įsteigtas prieš mažiau nei trejus metus, jo finansinis mokumas vertinamas remiantis prieinamais registrais ir informacija.

5 straipsnis

Priimtini saugumo ir saugos standartai

1. Pareiškėjo saugumo ir saugos standartai laikomi priimtinais, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

a) pastatai, naudojami pagal sertifikatą vykdomoms operacijoms, yra pastatyti iš medžiagų, atsparių bandymams neteisėtai patekti į vidų ir apsaugančių nuo neteisėto įsilaužimo;

b) yra įdiegtos tinkamos kontrolės priemonės, užkertančios kelią bandymams neteisėtai patekti į krovos vietas, krovimo dokus ir krovinių saugojimo vietas;

c) tvarkant prekes taikomos priemonės, neleidžiančios papildomai pakrauti, pakeisti ar paimti kokių nors medžiagų arba atidaryti krovinio vienetų;

d) prireikus taikomos importo ir (arba) eksporto licencijų, susijusių su draudimais ar apribojamais, tvarkymo procedūros, kuriomis kontroliuojamos prekes atskiriamos nuo kitų prekių;

e) pareiškėjas ėmėsi priemonių, leidžiančių tiksliai nustatyti jo verslo partnerių tapatybę ir taip užtikrinti tarptautinės tiekimo grandinės saugumą;

f) kiek leidžia teisės aktai, pareiškėjas atlieka būsimų darbuotojų, kurie dirbs saugumo požiūriu svarbų darbą, su saugumu susijusį tikrinimą; taip pat atlieka periodinius darbuotojų patikimumo tikrinimus;

g) pareiškėjas užtikrina, kad atitinkami jo darbuotojai aktyviai dalyvautų informuotumo apie saugumą didinimo programose.

2. Jeigu Bendrijoje arba Šveicarijoje įsisteigęs pareiškėjas turi tarptautiniu mastu pripažįstamą saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, Europos saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, Tarptautinės standartizacijos organizacijos tarptautinį standartą arba Europos standartų organizacijų Europos standartą, arba kokį nors kitą pripažintą sertifikatą, laikoma, kad jis atitinka 1 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu šių sertifikatų išdavimo kriterijai yra tokie patys, kaip šiame priede nustatyti kriterijai, arba jiems lygiaverčiai.

II antraštinė dalis

Įgaliotiesiems ūkinės veiklos vykdytojams teikiamos lengvatos

6 straipsnis

Įgaliotiesiems ūkinės veiklos vykdytojams muitinė suteikia toliau nurodytas lengvatas:

muitinė prieš įvežant prekes į muitų teritoriją arba prieš jas iš jos išvežant gali informuoti įgaliotąjį ūkinės veiklos vykdytoją apie tai, kad atlikus saugumo ir saugos rizikos analizę krovinys buvo atrinktas fiziniam tikrinimui, jeigu tai nekenkia ketinamam atlikti tikrinimui; tačiau muitinė gali atlikti fizinį tikrinimą, net jeigu įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas prieš tai nebuvo apie tai informuotas;

įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas gali teikti įvežimo arba išvežimo bendrąsias deklaracijas, kurioms taikomi mažesni teiktinų duomenų reikalavimai, nurodyti 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93)[11] 30a priede, tačiau jei įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas yra vežėjas, ekspeditorius arba muitinės tarpininkas, jam mažesni reikalavimai taikomi tik tuomet, jei jis veikia importuojant arba eksportuojant įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo prekes;

įgaliotajam ūkinės veiklos vykdytojui taikomas ne toks griežtas kaip kitiems ūkinės veiklos vykdytojams fizinis ir dokumentų tikrinimas, tačiau muitinė, atsižvelgdama į konkrečią grėsmę arba vykdydama kitų nei muitų teisės aktų nustatytas tikrinimo prievoles, gali nuspręsti tokį tikrinimą sugriežtinti;

jeigu muitinė nusprendžia atlikti krovinio, kurio įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją pateikė įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas, jam teikiama pirmenybė; be to, įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo prašymu ir gavus muitinės sutikimą, tikrinimą galima atlikti kitoje nei šios institucijos paprastai atliekamų tikrinimų vietoje.

III antraštinė dalis

Įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

7 straipsnis

Statuso galiojimo sustabdymas

1. Muitinė, suteikusi įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statusą, sustabdo jo galiojimą šiais atvejais:

a) kai nustatyta, kad nesilaikoma įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso suteikimo reikalavimų ir kriterijų;

b) kai muitinė turi pakankamai pagrindo manyti, kad įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas įvykdė veiksmą, susijusį su muitinės taisyklių pažeidimu, dėl kurio gali būti iškelta baudžiamoji byla;

c) kai įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas to prašo, nes laikinai negali įvykdyti šio statuso suteikimo reikalavimų arba kriterijų.

2. Tačiau pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju muitinė gali nuspręsti nesustabdyti įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statuso galiojimo, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant į muitinės operacijų skaičių ar apimtį ir nekelia abejonių dėl įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo sąžiningumo.

3. Jei tai būtina dėl grėsmės piliečių saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai pobūdžio arba dydžio, sprendimas dėl galiojimo sustabdymo įsigalioja nedelsiant.

4. Galiojimo sustabdymas neturi poveikio jokiai muitinės procedūrai, kuri buvo pradėta iki galiojimo sustabdymo dienos ir dar nebuvo baigta.

5. Kiekviena susitariančioji šalis nustato galiojimo sustabdymo trukmę, sudarydama galimybes įgaliotajam ūkinės veiklos vykdytojui ištaisyti savo padėtį.

6. Kai ūkinės veiklos vykdytojas, muitinės pageidavimu, ėmėsi būtinų priemonių, kad atitiktų visiems įgaliotiesiems ūkinės veiklos vykdytojams keliamus reikalavimus ir kriterijus, statusą suteikusi muitinė atšaukia galiojimo sustabdymą.

8 straipsnis

Statuso panaikinimas

1. Muitinė, suteikusi įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statusą, panaikina įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo sertifikatą šiais atvejais:

a) jeigu įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas padaro šiurkštų muitinės taisyklių pažeidimą ir nebeturi teisės apskųsti atitinkamo sprendimo;

b) jeigu įgaliotasis ūkinės veiklos vykdytojas per 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą galiojimo sustabdymo laikotarpį nesiima būtinų priemonių;

c) įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo prašymu.

2. Tačiau a punkte nurodytu atveju muitinė gali nuspręsti nepanaikinti įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo sertifikato, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant į muitinės operacijų skaičių ar apimtį ir nekelia jokių abejonių dėl įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo sąžiningumo.

3. Panaikinimas įsigalioja kitą dieną po pranešimo apie jį.

IV antraštinė dalis

Informacijos mainai

9 straipsnis

Komisija ir kompetentinga Šveicarijos institucija periodiškai keičiasi duomenimis apie jų įgaliotuosius ūkinės veiklos vykdytojus saugumo sumetimais, pateikdamos tokią informaciją:

a) ūkinės veiklos vykdytojo registracijos kodą (TIN kodą (Prekybininko identifikavimo kodą) su EORI (Ūkinės veiklos vykdytojo registracija ir identifikavimas) teisės aktais suderinamu formatu);

b) įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą;

c) dokumento, kuriuo jam buvo suteiktas įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo statusas, numerį;

d) dabartinį statusą (galiojantis, sustabdytas, panaikintas);

e) statuso keitimo laikotarpius;

f) datą, nuo kurios sertifikatas įsigaliojo;

g) sertifikatą išdavusią instituciją.

III priedas

Arbitražo procedūra

1. Jeigu ginčas sprendžiamas arbitražiniame teisme, skiriami trys arbitrai, nebent susitariančiosios šalys nusprendžia kitaip.

2. Kiekviena iš susitariančiųjų šalių per trisdešimt dienų paskiria po vieną arbitrą.

3. Du paskirtieji arbitrai bendru sutarimu skiria trečiąjį arbitrą, kuris nėra vienos iš susitariančiųjų šalių pilietis. Jeigu per du mėnesius nuo jų skyrimo arbitrai negali sutarti, jie trečiąjį arbitrą pasirenka iš Jungtinio komiteto sudaryto septynių asmenų sąrašo. Jungtinis komitetas sudaro ir atnaujina šį sąrašą, laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių.

4. Jeigu susitariančiosios šalys nenusprendžia kitaip, arbitražinis teismas pats nustato savo procedūrines taisykles. Sprendimus jis priima balsų dauguma.

[1] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

[2] Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

[3] 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą, (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

[4] 2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1875/2006, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/90, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, (OL L 360, 2006 12 19, p. 64).

[5] OL L 116, 1990 5 8, p. 18.

[6] Su Šveicarija susitarta, kad susitariančiosios šalys drauge galėtų paskelbti tokią deklaraciją: „22, 23 ir 29 straipsnių nuostatos ir Susitarimo III priedo nuostatos nėra viršesnės už būsimų susitarimų nuostatas“.

[7] OL L 114, 2002 4 30, p. 132.

[8] OL L 6, 2009 1 10, p. 89.

[9] OL L 215, 2000 8 25, p. 1.

[10] Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 253, 1993 10 11, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1192/2008 (OL L 329, 2008 12 6, p. 1).

[11] Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 253, 1993 10 11, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1192/2008 (OL L 329, 2008 12 6, p. 1).