52009PC0126

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.4.2009

KOM(2009) 126 galutinis

2009/0054 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius

(nauja redakcija) Europos iniciatyvos „Small Business Act“ įgyvendinimas

{SEK(2009) 315}{SEK(2009) 316}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Mokėjimai pagal įmonių tarpusavio komercinius sandorius ir komercinius sandorius su valstybės institucijomis dažnai atliekami kur kas vėliau nei perduodamos prekės ar suteikiamos paslaugos ir ne retai vėliau nei nustatyta sutartyje ar bendrosiose komercinėse sąlygose. Ši praktika turi neigiamą poveikį turto likvidumui ir daro įmonių finansinį valdymą sudėtingesnį. Pavėluotas mokėjimas neigiamai veikia bendrovių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir perspektyvumą. Vėlavimas mokėti taip pat neigiamai atsiliepia Bendrijos vidaus komerciniams sandoriams. Dėl pavėluoto mokėjimo iš esmės perspektyvios įmonės gali bankrutuoti, o blogiausiu atveju gali bankrutuoti ne viena tiekimo grandinės įmonė. Šis pavojus padidėja ekonominio nuosmukio laikais, kai finansavimą gauti ypač sunku. Matyti požymių, kad plečiantis dabartinei ekonomikos krizei tokių atvejų atsiranda ir todėl būtina imtis neatidėliotinų politinių priemonių. Iniciatyvoje „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ (Small Business Act) [COM(2008)394] pabrėžta, kad ES ekonomikos konkurencingumui ypač svarbios mažosios ir vidutinės įmonės bei nurodyta, kad veiksmingos galimybės gauti finansavimą – viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis tenka susidurti MVĮ, be to, joms būtina geriau išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes. Europos ekonomikos atkūrimo plane [COM(2008)800] pabrėžta, kad lėtėjant ekonomikai būtinoji investavimo, augimo ir naujų darbo vietų kūrimo sąlyga yra pakankamas ir prieinamas finansavimas, todėl ES ir valstybės narės paragintos užtikrinti, kad valstybės institucijos apmokėtų prekių ir paslaugų sąskaitas faktūras per vieną mėnesį. Kai valstybės institucijos vėluoja mokėti, kenkiama politikos krypčių patikimumui ir prieštaraujama paskelbtiems politikos tikslams – sudaryti stabilias ir prognozuojamas įmonių veiklos sąlygas ir skatinti augimą bei užimtumą. Viešieji pirkimai (daugiau nei 1,943 mlrd. EUR per metus) ES labai svarbūs, todėl pavėluoti valstybės institucijų mokėjimai labai neigiamai veikia įmones, visų pirma MVĮ. Daugeliui valstybės institucijų netenka susidurti su tokiais pat finansiniais apribojimais kaip įmonėms ir jos gali išvengti pavėluoto mokėjimo. Todėl už tokius atvejus jas reikėtų bausti griežčiau. Be to, skirtinga mokėjimo tvarka ES gali mažinti įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir tai iškreipia konkurenciją, kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui, o valstybės institucijoms sunkiau gauti vertingiausias prekes ar paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama gerinti Europos įmonių grynųjų pinigų srautus, ypač svarbius ekonomikos nuosmukio laikais. Be to, siekiama lengvinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, panaikinant susijusias tarptautinių komercinių sandorių kliūtis. Šio tikslo bus siekiama nustatant priemones, kuriomis kreditoriai galės pasinaudoti, norėdami veiksmingai naudotis visomis savo teisėmis tada, kai jiems vėluojama mokėti, o valstybės institucijoms bus taikomos nuo vėlavimo mokėti veiksmingai atgrasančios priemonės. |

120 | Bendrosios aplinkybės ES įmonės dažniausiai tiekia prekes ir teikia paslaugas kitoms įmonėms ir valstybės institucijoms, atidėdamos mokėjimą – tiekėjas nustato tam tikrą laiką, per kurį klientas turi sumokėti. Šis laikotarpis nustatomas pačių šalių, nurodomas tiekėjo sąskaitoje faktūroje arba numatomas teisės aktuose. Tiekėjas tikisi, kad už prekes ar paslaugas jam bus sumokėta ne vėliau kaip iki šio laikotarpio pabaigos. Mokėjimas šiam laikotarpiui pasibaigus laikomas pavėluotu mokėjimu. Direktyva 2000/35/EB priimta siekiant kovoti su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal įmonių tarpusavio arba įmonių ir valstybės institucijų komercinius sandorius. Joje, inter alia, nurodyta, kad nesumokėjus per sutartyje ar teisės aktuose nustatytą laikotarpį, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos palūkanos. Sukaupta labai daug faktų, kad net įsigaliojus Direktyvai 2000/35/EB, pavėluoti mokėjimai, atliekami pagal komercinius sandorius, ES tebėra plačiai paplitusi problema. Be to, yra faktų, kad kai kuriose valstybėse narėse sutartyse nustatomi nepragrįstai ilgi mokėjimo laikotarpiai, kai sandoriai sudaromi su valstybės institucijomis. Abi šios problemos labai kenkia tinkamam verslo ir vidaus rinkos veikimui, ir ypač opios ekonominio nuosmukio sąlygomis. Pavėluotų mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius ir pasyvaus daugelio kreditorių požiūrio priežastys įvairios ir tarpusavyje susijusios: 1. Rinkos struktūra. Dėl tokių svarbių veiksnių kaip konkurencijos lygis rinkoje, rinkos dalyvių įtaka rinkoje ir atitinkama baimė pakenkti komerciniams santykiams su klientais kreditoriai sutinka su pavėluotu mokėjimu arba nesutinka su juo, o skolininkai siekia pratęsti kredito laikotarpį. 2. Kintančios makroekonominės sąlygos. Dėl verslo ciklo lėtėjimo pavėluotų mokėjimų greičiausiai daugės, nes įmonės vėliau apmoka savo sąskaitas faktūras. Ekonomikos nuosmukio laikais pavėluoto mokėjimo padariniai dar sunkesni, nes sudėtinga gauti alternatyvų finansavimą. 3. Galimybės gauti finansavimą ir biudžeto apribojimai. Kreditavimo galimybės, pinigų politika, informacijos apie kreditus teikimas ir pobūdis, įmonių likvidumas ir galimybės gauti bankų finansinių išteklių – visa tai taip pat gali vėlinti mokėjimą, ypač įmonių, finansuojamų ne tiekėjų, o bankų kreditais. Daugelis įmonių skolininkių mano, kad pavėluotas mokėjimas – veiksmingas ir pigus būdas savo veiklai finansuoti. Valstybės institucijoms pavėluotas mokėjimas – paprastas, bet nederamas būdas įveikti biudžeto apribojimus, atidedant mokėjimą kitam biudžeto laikotarpiui. 4. Skolininkų (įskaitant valstybės institucijas) finansinio valdymo praktika ir kreditorių kredito valdymo praktika, jų produktų ir paslaugų kokybė ir garantinis aptarnavimas – taip pat svarbūs pavėluoto mokėjimo (vengimo) veiksniai. 5. Veiksmingų atgrasomųjų priemonių nebuvimas. Nepaisydamos Direktyvos 2000/35/EB nuostatų, daugelis įmonių, visų pirma MVĮ, netaiko palūkanų, net kai turi tokią teisę ir tai savo ruožtu mažina skolininkų motyvaciją mokėti laiku. Kai kuriems kreditoriams ieškinių dėl pavėluoto mokėjimo išlaidos viršytų jų finansinę naudą. Daugeliu atveju neįmanoma susigrąžinti papildomo dokumentų tvarkymo išlaidų. Dėl vėluojančių mokėti klientų persekiojimo ar delspinigių už pavėluotą mokėjimą taikymo susidaro administracinių išlaidų, kurių daugelis įmonių siekia išvengti. Be to, kelios svarbios direktyvos nuostatos suformuluotos neaiškiai arba sunkiai įgyvendinamos. Nors Direktyva 2000/35/EB nėra tobula, jos pagrindinės sąvokos (delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, nuosavybės teisės išlaikymas ir išieškojimo procedūros neginčytinų reikalavimų atveju) yra esminiai ir pripažinti teisinės kovos su pavėluotu mokėjimu sistemos elementai. Nepaisant kai kurių teigiamų poslinkių per pastarąjį laikotarpį, pavėluotas mokėjimas tebėra bendra ES problema, o kai kurių valstybių narių valdžios institucijos rodo ypač blogą pavyzdį. Tai toliau neigiamai veikia vidaus rinką ir kelia rimtą pavojų tolesnei įmonių veiklai ekonomikos krizės akivaizdoje. Todėl labai svarbu nekeičiant pagrindinių direktyvos elementų nustatyti papildomų priemonių pavėluotų mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, skaičiui mažinti, taip pat trumpinant valstybės institucijų mokėjimo laikotarpį ir nustatant paskatų valstybės institucijoms mokėti laiku; tam direktyvą reikėtų išdėstyti nauja redakcija, kad svarbūs pakeitimai ir nepakeistos nuostatos būtų pateikti viename dokumente. Pasiūlymu Direktyva 2000/35/EB būtų pakeista ir panaikinta. Kai direktyva bus priimta įstatymų leidėjo, Komisija savaime į ją atsižvelgs, kai 2010 m. bus persvarstomas finansinis reglamentas ir jo įgyvendinimo taisyklės. Kadangi finansinių taisyklių persvarstymas, kurį vykdo įstatymų leidėjas, užtrunka ilgai, Komisija priėmė Komunikatą[1], kuriame jos tarnyboms nurodyta neatidėliojant įgyvendinti priemones, skirtas finansinėms taisyklėms modernizuoti ir biudžeto įgyvendinimui spartinti, siekiant padėti ekonomikai atsigauti, visų pirma gerinant Komisijos mokėjimo rezultatus ir nustatant trumpesnių mokėjimo terminų tikslus. |

130 | Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Vienintelė galiojanti nuostata – Direktyva 2000/35/EB, kuri šiuo pasiūlymu bus išdėstyta nauja redakcija. |

140 | Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Šis pasiūlymas yra Lisabonos darbotvarkės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti dalis ir juo įgyvendinama iniciatyva „Small Business Act“ [COM(2008)394] ir Komisijos komunikatas dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano [COM(2008)800]. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi, rengiant bendras viešas konsultacijas pagal sąveikaus politikos kūrimo priemonę („Jūsų balsas Europoje“) Be to, konsultuotasi su Europos verslo nuomonės tyrimo grupe (EVNTG). |

212 | Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Daugelis respondentų mano, kad šiuo metu galiojančios teisės aktuose numatytos palūkanos yra tinkamos. Tačiau dauguma respondentų paragino Komisiją nustatyti veiksmingas priemones padėčiai taisyti, kai vėluojama mokėti, ir stiprinti atstovaujamųjų organizacijų vaidmenį. Į atsiliepimus buvo tinkamai atsižvelgta, rengiant poveikio vertinimą. |

213 | 2008 m. gegužės 19 d.–2008 m. rugpjūčio 31 d. vyko viešos konsultacijos internetu. Komisija sulaukė 510 atsiliepimų. Su rezultatais galima susipažinti http://ec.europa.eu/enterprise/regulation/late_payments/index.htm. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

229 | Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

230 | Poveikio vertinimas Poveikio vertinime ir jo santraukoje apžvelgiamos įvairios galimybės. Iš šių galimybių tik 3a/2 (su teisės aktų leidyba susijusi galimybė – valstybės institucijų mokėjimo įmonėms laikotarpio derinimas), 3c (su teisės aktų leidyba susijusi galimybė – 5 EUR ribinės sumos panaikinimas), 3d (su teisės aktų leidyba susijusi galimybė – mokesčio už pavėluotą mokėjimą nustatymas) ir 3e (su teisės aktų leidyba susijusi galimybė – kompensacijos už pavėluotą mokėjimą nustatymas) atitinka veiksmingumo ir nuoseklumo kriterijus. Todėl pasiūlymas pagrįstas šiomis 4 galimybėmis. |

231 | Komisija atliko darbo programoje nurodytą poveikio vertinimą, su jos ataskaita galima susipažinti http://ec.europa.eu/enterprise/regulation/late_payments/index.htm. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

305 | Siūlomų veiksmų santrauka Direktyvos 2000/35/EB nauja redakcija siekiama padaryti kovos su pavėluotu mokėjimu priemones veiksmingesnes, nustatant teisę susigrąžinti administracines išlaidas ir gauti kompensaciją už vidaus sąnaudas, patirtas dėl pavėluoto mokėjimo. Kalbant apie valstybės institucijas, pasiūlymu siekiama sutrumpinti mokėjimo laiką, suderinant valstybės institucijų mokėjimo įmonėms laikotarpius ir stiprinant atgrasomąsias priemones – nurodyti mokėti nustatytos sumos kompensaciją, kuri taikoma nuo pirmosios vėlavimo dienos ir siekia 5 % nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos; ja papildomi delspinigiai už pavėluotą mokėjimą ir išieškojimo išlaidų kompensacija. Galiausiai pasiūlymu panaikinama galimybė netaikyti nuostatų reikalavimams dėl mažiau nei 5 EUR delspinigių. |

310 | Teisinis pagrindas EB sutarties 95 straipsnis. |

320 | Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tada, kai pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. |

Valstybės narės dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių) negali pakankamai įgyvendinti pasiūlymo tikslų. |

321 | Kol nebuvo priimtas šios srities Bendrijos teisės aktas (iki Direktyvos 2000/35/EB įgyvendinimo) pavėluoti mokėjimai, atliekami pagal komercinius sandorius, labai trukdė Bendrijos vidaus prekybai. Viena iš priežasčių buvo tai, kad nepriėmus nacionalinių kovos su pavėluotu mokėjimu taisyklių arba neveiksmingai taikant šias taisykles nacionaliniai ūkinės veiklos vykdytojai buvo netinkamai saugomi nuo produktų ir paslaugų iš kitų valstybių narių. Valstybių narių nesugebėjimas užkirsti kelią kitos valstybės narės kilmės prekių ar paslaugų laisvo judėjimo kliūtims, atsirandančioms dėl pavėluoto nacionalinių valdžios institucijų ar įmonių mokėjimo, tiek pat trukdo Bendrijos vidaus prekybai kaip ir prekybą ribojantys teisės aktai. Be to, dėl skirtingo valstybės institucijų požiūrio į mokėjimo tvarką ES įmonėms sudaromos mažiau palankios sąlygos dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir tai ne tik iškreipia konkurenciją ir kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui, bet ir mažina valstybės institucijų galimybes gauti vertingiausias prekes ar paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus. |

323 | Pasiūlymo tikslus bus galima geriau pasiekti Bendrijos lygmens veiksmais dėl šios (-ų) priežasties (-čių). |

Valstybių narių veiksmais ar Direktyva 2000/35/EB nebūtų galima tinkamai įgyvendinti tikslo – užtikrinti vidaus rinkos veikimą, mažinant ES vidaus prekybos kliūtis, atsirandančias dėl pavėluoto mokėjimo. Todėl pagal subsidiarumo principą dėl problemos masto ir poveikio šio tikslo geriau siekti tolesniais Bendrijos lygmens veiksmais. |

324 | Suinteresuotųjų šalių apklausų ir konsultacijų rezultatai patvirtina, kad norint jog atsiskaitant pagal komercinius sandorius būtų mažiau vėluojama mokėti, būtini ES veiksmai, išdėstant Direktyvą 2000/35/EB nauja redakcija. Gauti rezultatai rodo, kad daugelis įmonių mano, jog parduodamos prekes ir paslaugas kitų valstybių narių įmonėms ir valstybės institucijoms jos labiau rizikuoja, kad bus vėluojama mokėti. Be kitų priežasčių, pavėluoto mokėjimo pavojus atgraso įmones nuo produktų ir paslaugų pardavimo kitose valstybėse narėse, nes dėl jo padidėja netikrumas ir veiklos sąnaudos. okiu atveju sandorio sąnaudos padidėja dėl neproporcingos informacijos ir neaiškios kliento, įsisteigusio ne pardavėjo valstybės rinkoje, padėties rinkoje ir mokumo. Daugeliui skolininkų pavojus jų reputacijai, susijęs su pavėluotu mokėjimu, kur kas mažesnis, jei kreditorius įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, nes žala reputacijai mažėja didėjant atstumui. Be to, vykdant tarpvalstybines prekybos operacijas prekybos kreditavimo sąnaudos padidėja dėl kalbos, jurisdikcijos ir galimybės susipažinti su mokumo duomenimis skirtumų, todėl stebėsenos sąnaudos taip pat didėja, o galimybės sėkmingai užsitikrinti mokėjimą laiku mažėja. Todėl vykdant tarpvalstybinę prekybą dažnai prireikia prekybos kreditavimo draudimo ir kitų priemonių, susijusių su prekybos rizikos valdymu. Taikant šias priemones sumažėja netikrumas dėl pajamų, bet joms tenka didelė, ypač mažosioms įmonėms, pelno maržos dalis. |

325 | Vertinant poveikį dėl subsidiarumo buvo atmesta daug su teisės aktų leidyba nesusijusių galimybių, kaip išsamiai apibūdinta poveikio vertinime. |

326 | Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios (-ių) priežasties (-čių). |

331 | Ūkinės veiklos vykdytojai gali pasirinkti taikyti arba netaikyti direktyvos nuostatų, nes jiems neprivaloma reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba išieškojimo išlaidų kompensacijos. Be to, pasiūlymu įmonėms nedraudžiama susitarti dėl sutartinių mokėjimo sąlygų, taip pat, kalbant apie įmonių tarpusavio sandorius ir išimtiniais atvejais – apie valstybės institucijų ir įmonių sandorius – dėl mokėjimo laikotarpio, nes laikomasi esminio ūkinės veiklos vykdytojų laisvės sudaryti sutartis principo. Pasiūlyme taip pat nustatomos pakankamai lanksčios nuostatos, pagal kurias valstybės narės gali perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, atsižvelgdamos į savo ekonomines ir komercines sąlygas. Be to, pasiūlyme išlaikoma valstybių narių teisė palikti galioti senas arba priimti naujas nuostatas, kurios kreditoriui būtų palankesnės negu nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos. |

332 | Dėl pasiūlymo ūkinės veiklos vykdytojams neteks naujos administracinės naštos. Finansinė našta, susijusi su nauja teise reikalauti išieškojimo išlaidų kompensacijos, proporcinga įmonių sąskaitų faktūrų mokėjimo tvarkai. Poveikis nacionalinių institucijų biudžetui bus proporcingas jų gebėjimui užtikrinti šios direktyvos nuostatų laikymąsi. |

Pasirinkta priemonė |

341 | Siūloma priemonė – direktyva. |

342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šios (-ų) priežasties (-čių). Atsižvelgiant į tai, kad šis pasiūlymas yra galiojančios direktyvos nauja redakcija, kurioje valstybėms narėms palikta galimybė rinktis, alternatyvios priemonės būtų nepakankamos siūlomiems tikslams pasiekti. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

401 | Poveikis biudžetui apsiriboja administracinėmis išlaidomis. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

510 | Supaprastinimas |

511 | Pasiūlyme numatytas teisės aktų supaprastinimas. |

512 | Pagrindinių direktyvos sąvokų apibrėžtys išplėstos ir perskirstytos, kad jų nebebūtų galima skirtingai aiškinti. Neaiškios kreditorių teisių nuostatos išbrauktos arba visiškai performuluotos, kad ūkinės veiklos vykdytojai aiškiai suprastų šia direktyva numatytas savo teises. Dar vienas supaprastinimo elementas – bendra valstybių narių prievolė užtikrinti skaidrumą. Galiausiai neaiški „išieškojimo išlaidų“ sąvoka pakeista nauja nustatytos vidaus išieškojimo išlaidų sumos sistema. |

515 | Pasiūlymas įtrauktas į Komisijos tęstinę acquis communautaire atnaujinimo ir supaprastinimo programą ir jos Darbo ir teisėkūros programą žymimuoju numeriu 2009/ENTR/006. |

520 | Galiojančių teisės aktų panaikinimas Įgyvendinant šį pasiūlymą reikės naikinti galiojančius teisės aktus. |

Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga |

531 | Į pasiūlymą įtraukta persvarstymo sąlyga. |

540 | Išdėstymas nauja redakcija Pasiūlymas apima išdėstymą nauja redakcija. |

550 | Atitikties lentelė Valstybės narės privalo Komisijai pateikti nacionalinių teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. |

560 | Europos ekonominė erdvė Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas. |

570 | Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Direktyvos 2000/35/EB nuostatos dėl direktyvos taikymo srities (šio pasiūlymo 1 straipsnis), delspinigių už pavėluotą mokėjimą (3 straipsnis), teisės į nuosavybę išlaikymo (8 straipsnis) ir išieškojimo procedūros neginčytinų reikalavimų atveju (9 straipsnis) iš esmės nepakeistos. Įvairios apibrėžtys ir sąvokos supaprastintos ir pateiktos 2 straipsnyje. Siūlomų pakeitimų priežastys: 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis panaikinama galimybė valstybėms narėms netaikyti šios direktyvos nuostatų reikalavimams dėl mažiau nei 5 EUR delspinigių. Taip bus panaikinta kliūtis reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą, visų pirma MVĮ, ir delspinigių, kai sandoriai yra smulkūs ir pagal kuriuos delspinigiai nedideli. 4 straipsnyje nurodyta, kad jei vėluojama mokėti, kreditoriai turės teisę gauti tam tikrą sumą vidaus išieškojimo išlaidoms padengti, susijusią su pavėluotu mokėjimu. Tikslas yra dvejopas: pirma, kreditoriui būtų galima kompensuoti vidaus administracines išlaidas, susijusias su pavėluotu mokėjimu, antra – tai turėtų atgrasomąjį poveikį skolininkams, kuriuo būtų papildomos teisės aktuose numatytos palūkanos. Pasiūlymo 5 straipsnio nuostatos susijusios su valstybės institucijų pavėluotu mokėjimu – paprastai valstybės institucijos privalės per 30 dienų apmokėti komercinių sandorių sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo pristatytos prekės arba suteiktos paslaugos. Praėjus šiam laikotarpiui kreditorius iš principo galės reikalauti ne mažesnės kaip 5 % nurodytos sumos kompensacijos ir delspinigių už pavėluotą mokėjimą bei išieškojimo išlaidų kompensacijos. Poveikis nacionalinių institucijų biudžetui bus proporcingas jų gebėjimui užtikrinti šios direktyvos nuostatų laikymąsi. Be to, tikėtina, kad valstybės institucijos atsiskaitinės labiau laiku ir tai padės sumažinti įmonių bankrotų skaičių ir atitinkamai – su jais susijusias socialines sąnaudas. Pasiūlymo 6 straipsniu sustiprinamos nuostatos dėl labai neteisingų sutartinių sąlygų. Į jį įtraukta nuostata, kad sąlyga, kuria panaikinama galimybė gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, visada laikoma labai neteisinga. 7 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą, visų pirma skelbdamos taikytinas teisės aktuose numatytas palūkanų normas. Šia nuostata siekiama tinkamiausiai teikti įmonėms, visų pirma MVĮ, praktinę informaciją ir sudaryti joms sąlygas imtis veiksmų prieš vėluojančius skolininkus. 10 straipsnyje nustatyta stebėsenos ir vertinimo sistema, pagal kurią Europos institucijos ir suinteresuotosios šalys galės gauti informacijos apie tai, kaip iš tiesų įgyvendinama ši direktyva. |

2009/0054 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

dėl kovos su √ pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius ∏

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

ê 2000/35/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[4],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

ò naujas

1. 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose[5] reikia padaryti svarbių pakeitimų. Siekiant aiškumo minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

2. Daugelis ūkinės veiklos vykdytojų vidaus rinkoje tiekia prekes ir teikia paslaugas kitiems ūkinės veiklos vykdytojams ir valstybės institucijoms, atidėdami mokėjimą – tiekėjas nustato tam tikrą laiką (pagal šalių susitarimą arba kaip nurodyta tiekėjo sąskaitoje faktūroje, arba kaip nustatyta teisės aktuose), per kurį klientas apmoka sąskaitas faktūras.

3. Pagal ūkinės veiklos vykdytojų tarpusavio komercinius sandorius ir komercinius sandorius su valstybės institucijomis mokėjimas dažnai vykdomas vėliau, nei nustatyta sutartyje ar bendrosiose komercinėse sąlygose. Nors prekės jau būna pristatytos arba paslaugos suteiktos, daugeliu atvejų atitinkamos sąskaitos faktūros apmokamos kur kas vėliau nei iki nustatyto galutinio termino. Tokie vėlavimai turi neigiamą poveikį turto likvidumui ir daro finansinį įmonių valdymą sudėtingesnį. Be to, neigiamai veikiamas ir įmonių konkurencingumas bei pelningumas, nes vėluojant mokėjimams kreditoriui gali tekti ieškoti išorinio finansavimo. Šis pavojus ypač didelis ekonominio nuosmukio laikais, kai tokį finansavimą gauti sunkiau.

4. Teisinius ieškinius dėl pavėluoto mokėjimo jau galima teikti pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[6], 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą[7], 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą[8] ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą[9]. Tačiau siekiant atgrasinti nuo vėlavimo mokėti pagal komercinius sandorius būtina nustatyti papildomas nuostatas.

ê 2000/35/EB 1 konstatuojamoji dalis

(1) Savo rezoliucijoje dėl mažųjų ir vidutinių įmonių bei amatų sektoriui[10] skirtos integruotos programos Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip spręsti pavėluoto mokėjimo problemą.

ê 2000/35/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) 1995 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl mokėjimo terminų komerciniuose sandoriuose[11].

ê 2000/35/EB 3 konstatuojamoji dalis

(3) Savo rezoliucijoje dėl Komisijos rekomendacijos, skirtos mokėjimo terminams komerciniuose sandoriuose[12], Europos Parlamentas kreipėsi į Komisiją su prašymu apsvarstyti galimybę perdaryti savo rekomendaciją į Tarybos direktyvos projektą, pateiktiną kaip galima greičiau.

ê 2000/35/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) 1997 m. gegužės 29 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl Komisijos žaliosios knygos "Viešieji pirkimai Europos Sąjungoje: perspektyvų tyrimas"[13].

ê 2000/35/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5) 1997 m. birželio 4 d. Komisija paskelbė bendrajai rinkai skirtą veiksmų planą, kuriame pabrėžė, kad pavėluotas mokėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi sėkmingam bendrosios rinkos veikimui.

ê 2000/35/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6) 1997 m. liepos 17 d. Komisija paskelbė pranešimą apie pavėluotus mokėjimus komerciniuose sandoriuose[14], kuriame buvo apibendrinti 1995 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacijos poveikio įvertinimo rezultatai.

ê 2000/35/EB 7 konstatuojamoji dalis

(7) Dėl per ilgų mokėjimo terminų bei pavėluotų mokėjimų verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam, tenka didelė administracinė bei finansinė našta. Be to, šios problemos yra viena pagrindinių bankroto priežasčių, dėl kurių gali žlugti verslas, o kartu gali būti prarasta daug darbo vietų.

ê 2000/35/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(8) Sutartyje numatyti mokėjimo terminai kai kuriose valstybėse narėse labai skiriasi nuo Bendrijos vidurkio.

ê 2000/35/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(9) Skirtingos mokėjimo taisyklės ir skirtinga valstybių narių praktika sudaro kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui.

ê 2000/35/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

5. Tai labai varžo komercinius sandorius tarp valstybių narių. Tai prieštarauja Sutarties 14 straipsniui, kadangi Vverslininkai vidaus rinkoje turėtų prekiauti tokiomis sąlygomis, kurios garantuotų, kad operacijos su kitomis valstybėmis nebūtų pavojingesnės nei pardavimai šalyje. Iš esmės dėl skirtingų taisyklių taikymo vidaus ir tarpvalstybinėms operacijoms atsirastų konkurencijos iškraipymai.

ê 2000/35/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(11) Naujausia statistika rodo, kad priėmus 1995 m. gegužės 12 d. rekomendaciją daugelyje valstybių narių padėtis, susijusi su pavėluotais mokėjimais, geriausiu atveju ne pagerėjo.

ò naujas

6. Komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“[15] Komisija pabrėžė, kad reikėtų sudaryti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) palankias sąlygas gauti finansavimą ir kurti teisines bei verslo sąlygas, skatinančias laiku atlikti mokėjimus pagal komercinius sandorius.

7. Vienas iš prioritetinių veiksmų, numatytų „Europos ekonomikos atkūrimo plane“[16] – administracinės naštos mažinimas ir verslininkystės skatinimas, inter alia , užtikrinant, kad valstybės institucijos per vieną mėnesį atsiskaitytų už prekes ir paslaugas tiekėjams, taip pat MVĮ, nes taip būtų galima sumažinti likvidumo problemų.

ê 2000/35/EB 12 konstatuojamoji dalis

8. Veikdamos atskirai, valstybės narės negali pakankamai gerai kovoti su pavėluotais mokėjimais, todėl tai galėtų geriau padaryti Bendrija. Ši direktyva taikoma tik tai sričiai, kuri yra būtina šiam tikslui pasiekti. Ttodėl visa ši direktyva atitinka Sutarties 5 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

ê 2000/35/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

9. Ši direktyva turėtų apsiriboti tik mokėjimais, kurie yra kaip atlygis už komercinius sandorius ir √ ja neturėtų būti reglamentuojami ∏ nereglamentuoja sandoriaių su vartotojais, su kitais mokėjimais susijęusių delspinigiaių, pvz., mokėjimaių pagal čekių ir vekselių įstatymus, mokėjimaių, kompensuojantysčių padarytą žalą, įskaitant išmokas, gaunamas iš draudimo bendrovių.

ê 2000/35/EB 22 konstatuojamoji dalis

10. Ši direktyva turėtų reglamentuoti visus komercinius sandorius nepriklausomai nuo to, ar jie vykdomi tarp privačių ar valstybinių įmonių, ar tarp įmonių ir valdymo institucijų, kadangi pastarosios tvarko didelę dalį verslui skirtų mokėjimų. Todėl ji taip pat turėtų reglamentuoti visus komercinius sandorius tarp pagrindinių rangovų ir jų tiekėjų bei subrangovų.

ê 2000/35/EB 14 konstatuojamoji dalis

11. Tai, kad ši direktyva taikoma ir laisvosioms profesijoms, nereiškia, jog valstybės narės turi traktuoti jas kaip įmones ar komersantus ir kitais nei nustatytieji šioje direktyvoje tikslais.

ê 2000/35/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

12. Pavėluotas mokėjimas –- tai sutarties pažeidimas, kuris daugumoje valstybių narių skolininkams yra finansiškai patrauklus dėl mažų ð arba iš viso netaikomų ï palūkanų normų ir/ar ir (arba) lėtos žalos atlyginimo procedūros. Norint iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų pavėluotų mokėjimų, būtina imtis ryžtingų priemonių, įskaitant ð tokias kaip, pvz., nustatyti, kad teisės taikyti delspinigius atsisakymas yra nesąžininga sutartinė sąlyga ir nustatyti ïir kreditorių patirtų išlaidų kompensavimą.

ò naujas

13. Siekiant Bendrijos teisės nuoseklumo, šioje direktyvoje turėtų būti vartojama 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl darbų pirkimo sutarčių, viešųjų prekių pirkimo sutarčių ir viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų koordinavimo[17] apibrėžta „perkančiosios organizacijos“ sąvoka.

14. Teisės aktuose numatytos palūkanos už pavėluotą mokėjimą turėtų būti skaičiuojamos kas dieną kaip paprastosios palūkanos pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles[18].

ê 2000/35/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

15. ð Norint užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų vėluoti mokėti, būtina, kad kreditoriams būtų tinkamai kompensuojamos išieškojimo išlaidos. Į išieškojimo išlaidas taip pat turėtų būti įtraukta dėl pavėluoto mokėjimo patirtų administracinių išlaidų ir vidaus sąnaudų kompensacija ir tokiems atvejams šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta galimybė išmokėti nustatyto dydžio mažiausią sumą, kuri gali būti išmokama kartu su delspinigiais už pavėluotą mokėjimą ï. Turi √ Turėtų ∏ būti apsvarstytas deramas išieškojimo išlaidų kompensavimas nepažeidžiant nacionalinių nuostatų, pagal kurias nacionalinis teisėjas gali priteisti atlyginti kreditoriui kiekvieną papildomą žalą, √ susijusią su ∏ skolininko padarytą dėl pavėluotuo mokėjimuo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šios turėtos išlaidos jau galėjo būti kompensuotos delspinigiais.

ò naujas

16. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai reikalauja, jog mokėjimo pagal komercinius sandorius laikotarpis būtų kur kas ilgesnis nei 30 dienų. Todėl reikėtų nustatyti, kad valstybės institucijų sudarytose pirkimo sutartyse paprastai būtų nurodomas ne ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo laikotarpis.

17. Ypač sunkiai pateisinamas pavėluotas mokėjimas tais atvejais, kai skolininkas yra mokus. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai apmoka sąskaitas faktūras seniai pasibaigus taikytinam mokėjimo terminui. Valstybės institucijų finansiniai suvaržymai paprastai kur kas lengvesni, nes dažniausiai jų pajamų srautai saugesni, geriau prognozuojami ir tolydesni nei privačių įmonių. Tačiau jos mažiau nei privačios įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių su kitais subjektais, būtinų nustatytiems tikslams pasiekti. Todėl valstybės institucijos gali būti mažiau suinteresuotos mokėti laiku. Be to, daugelis valstybės institucijų gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei privačios įmonės. Todėl valstybės institucijoms vėluojant mokėti privačios įmonės ne tik patiria nepagrįstų išlaidų, bet apskritai neužtikrinama veiksminga veikla. Todėl tikslinga nustatyti atitinkamai didesnę atgrasomąją kompensaciją už pavėluotus valstybės institucijų mokėjimus.

ê 2000/35/EB 18 konstatuojamoji dalis

18) Šioje direktyvoje atsižvelgiama į sutartyje numatytus ilgus mokėjimų terminus ir ypač į tam tikrų rūšių sutartis, kuriose ilgesnis mokėjimo terminas kartu su sutarties laisvės apribojimu ar didesnė delspinigių norma gali būti pateisinami.

ê 2000/35/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

18. Šia direktyva turėtų būti uždraustai piktnaudžiauti sutarties laisve kreditoriaus nenaudai. Kai susitarimas iš esmės skirtas tam, kad būtų padidintas skolininko likvidumas kreditoriaus sąskaita, ð pavyzdžiui, nuostatomis, pagal kurias kreditorius negali reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kuriomis nustatytos kur kas mažesnės palūkanų normos, nei šioje direktyvoje nurodytos teisės aktuose numatytos palūkanos ï arba kai pagrindinis rangovas savo tiekėjams bei subrangovams nustato mokėjimo terminus, nepagrįstus sau nusistatytų terminų atžvilgiu, tokie terminai laikomi piktnaudžiavimo faktoriais. Šia direktyva neturi √ neturėtų ∏ būti daroma įtakaos nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su sutarčių sudarymo būdais ar reglamentuojančioms sutartyje numatytų terminų, kurie yra neteisingi skolininko atžvilgiu, teisėtumuią.

ê 2000/35/EB 21 konstatuojamoji dalis

19. Pageidautina užtikrinti, kad kreditoriai, remiantis nediskriminavimo principu visoje Bendrijoje, galėtų išlaikyti nuosavybės teisę, jei teisės į nuosavybę išlaikymo sąlyga galioja pagal taikomas nacionalines nuostatas, nustatytas tarptautinės privatinės teisės.

ê 2000/35/EB 15 konstatuojamoji dalis

20. Ši direktyva tik apibrėžia sąvoką „realizuotina teisė į nuosavybę“, tačiau nereglamentuoja įvairių tokios teisės į nuosavybę priverstinio vykdymo procedūrų bei sąlygų, kurioms esant toks priverstinis šios teisės vykdymas gali būti nutrauktas ar laikinai sustabdytas.

ê 2000/35/EB 20 konstatuojamoji dalis

21. Pavėluoto mokėjimo pasekmės gali būti atgrasančios tik tuo atveju, jei žalos atlyginimo procedūros, kuriomis gali pasinaudoti kreditorius, yra greitos ir efektyvios. Pagal Sutarties 12 straipsnyje nustatytą nediskriminavimo principą visi Bendrijoje įsisteigę kreditoriai turėtų teisę naudotis šiomis procedūromis.

ê 2000/35/EB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

22. ð Būtina užtikrinti, kad su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose susijusių neginčijamų reikalavimų ï Šios direktyvos 5 straipsnis reikalauja, kad išieškojimo procedūra, būtų baigta per trumpą laiką, laikantis nacionalinių įstatymų, tačiau nereikalauja, kad valstybės narės nustatytų konkrečią procedūrą arba padarytų konkrečius jau esamų teisinių procedūrų pakeitimus,.

ò naujas

23. Turėtų būti įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 2000/35/EB nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš tos direktyvos.

24. Šia direktyva neturėtų būti pažeisti valstybių narių įsipareigojimai, susiję su Direktyvos 2000/35/EB perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais.

ê 2000/35/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma visiems mokėjimams, padarytiems kaip komercinių sandorių apmokėjimas.

ê 2000/35/EB 6 str. 3 d. (pritaikytas)

32. Perkeldamos šią direktyvą, valstybės narės gali jos netaikyti √ šiais atvejais ∏ :

a) skoloms, kurioms taikoma bankroto procedūra, pradėta prieš skolininką;

b) sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002 m. rugpjūčio 8 d.; ir

c) reikalavimams dėl delspinigių, mažesnių kaip 5 eurai.

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje √ vartojamų sąvokų apibrėžtys ∏:

1.(1) „komerciniai sandoriai“ – tai sandoriai tarp įmonių arba įmonių ir valstybės valdymo institucijų, kurių pagrindu už atlygį turi būti perduotos prekės ar suteiktos paslaugos;,

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

ð naujas

(2) „valstybės institucija“ – tai perkančioji organizacija ar subjektas, kaip apibrėžta Viešojo pirkimo direktyvose 92/50/EEB[19], 93/36/EEB[20], 93/37/EEB[21] ir 93/38/EEB[22], √ Direktyvoje 2004/18/EB ∏;

(3) "įmonė" – tai organizacija, ð išskyrus valstybės institucijas, ï vykdanti savo nepriklausomą ūkinęekonominę ar profesinę veiklą, net jei tokią veiklą vykdo vienas asmuo;

2.(4) "pavėluotas mokėjimas" – tai sutartyje ar įstatymuose nustatyto mokėjimo termino praleidimas ð 3 straipsnio 2 dalyje ar 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokėjimo terminų nesilaikymas ï ;

ò naujas

(5) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą – teisės aktuose numatytos palūkanos arba palūkanos, nustatytos įmonėms susitarus;

(6) teisės aktuose numatytos palūkanos – delspinigiai, skaičiuojami pagal paprastųjų palūkanų normą, sudarytą iš orientacinės palūkanų normos ir ne mažiau kaip septynių procentinių punktų;

(7) orientacinė palūkanų norma – viena iš šių palūkanų normų:

ê 2000/35/EB

ð naujas

4. a) palūkanų norma, kurią Europos centrinis bankas taiko savo ð vėliausioms ï pagrindinėms refinansavimo operacijoms ð arba ribinė palūkanų norma, nustatyta pagal tokių operacijų kintamų palūkanų normų konkurso procedūrą; ï - tai palūkanų norma, šioms operacijoms taikoma, kai pasiūlymams nustatoma fiksuota palūkanų norma Tuo atveju, kai pagrindinė refinansavimo operacija buvo vykdoma pagal skirtingų palūkanų normų pasiūlymų priėmimo tvarką, ši palūkanų norma yra ribinė to aukciono pasiūlymams nustatyta palūkanų norma. Tai taikoma ribinio pelningumo ir sutartinio pelningumo aukcionams;

ê 2000/35/EB 3 str. 1 d. d p. antras sakinys (pritaikytas)

b) vValstybei narei, kuri nedalyvauja trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape, aukščiau nurodyta orientacinė norma yra – jos centrinio banko nustatyta lygiavertė norma.

ê 2000/35/EB

3.(8) nuosavybės teisės išlaikymas – tai sutartinis susitarimas, pagal kurį pardavėjas, kol nesumokėta visa kaina, išlaiko nuosavybės teisę į prekes;

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

ð naujas

5.(9) „realizuotina teisė į nuosavybę“ – tai bet kuris teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimas, nutarimas ar įsakymas ð , taip pat tie, kurie yra laikinai vykdytini ï dėl apmokėjimo, kuris turi būti atliktas arba nedelsiant, arba dalimis, suteikiantis kreditoriui teisę išieškoti savo reikalavimą skolininkui priverstinio vykdymo būdu, ir tai taip pat bus sprendimas, nutarimas ar įsakymas apmokėti, kuris vykdytinas laikinai ir toks lieka, net jei skolininkas tą reikalavimą apskundžia.

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

ð naujas

3 straipsnis

Delspinigiai užesant pavėluotąam mokėjimąui

c) 1. √Valstybės narės užtikrina, kad ∏ ð įmonėms tarpusavyje sudarant komercinius sandorius ï kreditorius turi teisę į delspinigius √ nereikalaujant priminimo∏ tiek, kiek √ jei įvykdomi šie reikalavimai: ∏

ia) ? kreditorius ï jis įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles; ir ir

iib) ð kreditorius ï jis laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.;

12. ð Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, ï valstybės narės užtikrina, kad:

a) delspinigiai pagal d punktą ð už pavėluotą mokėjimą ï tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;

b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai ð už pavėluotą mokėjimą ï tampa mokėtini automatiškai, nereikalaujant priminimo √ per bet kurį iš toliau nurodytų terminų ∏ :

i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti; arba

ii) jei sąskaitos ar kito lygiaverčio reikalavimo apmokėti gavimo diena yra abejotina, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo; arba

iii)ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo; arba

iv)iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po šios √ tos ∏ dienos.;

ð 3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:

a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;

b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma. ï

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

d) delspinigių ("įstatymu nustatyta norma"), kuriuos skolininkas privalo sumokėti, dydis yra palūkanų normos (orientacinė norma), kurią Europos centrinis bankas taiko savo vėliausiai refinansavimo operacijai, vykdomai prieš atitinkamo pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, ne mažiau kaip septynių procento punktų ("marža") suma, jei sutartis nenumato ko kita. Valstybei narei, kuri nedalyvauja trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape, aukščiau nurodyta orientacinė norma yra jos centrinio banko nustatyta lygiavertė norma. Abiem atvejais orientacinė norma, galiojanti atitinkamo pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, taikoma visus tuos šešis mėnesius;

c) jei dėl mokėjimo termino praleidimo yra kaltas skolininkas, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko pagrįstos kompensacijos už visas jo turėtas išieškojimo išlaidas, susijusias su jo pavėluotu mokėjimu. Šios išieškojimo išlaidos skolos atžvilgiu turi būti pagrįstos skaidrumo ir proporcingumo principais. Gerbdamos aukščiau minėtus principus, valstybės narės skirtingo dydžio skoloms gali nustatyti skirtingas maksimalias išieškojimo išlaidų sumas.

2. Skirtingoms sutarčių kategorijoms, kurias turi apibrėžti nacionalinė teisė, valstybės narės gali nustatyti iki 60 dienų terminą, po kurio turi būti mokami delspinigiai, jeigu jos arba sulaiko sutarties šalis nuo šio termino praleidimo, arba nustato privalomą palūkanų normą, gerokai viršijančią įstatymu nustatytą normą.

3. Valstybės narės turi numatyti, kad susitarimas dėl mokėjimo dienos ar dėl pavėluoto mokėjimo pasekmių, neatitinkantis šio straipsnio 1 dalies b-d punktų ir 2 dalies nuostatų, negali būti priverstinai vykdomas, taip pat iš jo negali kilti reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei įvertinus visas aplinkybes, įskaitant gerą komercinę praktiką ir produkto pobūdį, tai yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu. Nustatant, ar susitarimas yra labai neteisingas kreditoriaus atžvilgiu, bus, inter alia, atsižvelgta į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo 1 dalies b-d punktų ir 2 dalies nuostatų. Jei nusprendžiama, kad toks susitarimas yra labai neteisingas, taikomos įstatymu nustatytos sąlygos, išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinis teismas nusprendžia, jog būtų teisinga taikyti kitokias sąlygas.

4. Valstybės narės užtikrina, kad tenkinant kreditorių ir konkurentų interesus yra tinkamų ir veiksmingų priemonių užkirsti kelią nuolat taikomoms labai neteisingoms sąlygoms, kaip apibūdinta 3 dalyje.

5. 4 dalyje minimos priemonės turi numatyti nuostatas, pagal kurias, organizacijos, oficialiai pripažintos atstovaujančiomis mažoms ir vidutinėms įmonėms arba turinčios jose teisėtų interesų, gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad bendram naudojimui parengtos sutartinės sąlygos yra labai neteisingos vadovaujantis 3 dalimi, kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų toliau taikyti tokių sąlygų.

ò naujas

4 straipsnis

Išieškojimo išlaidų kompensavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, atliekamą pagal komercinė sandorį, mokėti pagal 3 ir 5 straipsnių nuostatas ir jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, kreditorius turi teisę gauti iš skolininko bet kurią iš toliau nurodytų sumų:

a) jei skola mažesnė nei 1 000 EUR – 40 EUR;

b) jei skola 1 000 EUR arba didesnė – 70 EUR;

c) jei skola 10 000 EUR arba didesnė – 1 % nuo sumos, už kurią mokėtini delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos sumos tampa mokėtinos nereikalaujant priminimo, kompensuojant kreditoriaus išieškojimo išlaidas.

ê 2000/35/EB 3 str. 1 d. e p. (pritaikytas)

ð naujas

c) 3. Jjei dėl mokėjimo termino praleidimo yra kaltas skolininkas, ð be 1 dalyje nurodytų sumų ï kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko pagrįstos kompensacijos už visas jo turėtas ð likusias ï išieškojimo išlaidas, susijusias su jo pavėluotu mokėjimu. Šios išieškojimo išlaidos skolos atžvilgiu turi būti pagrįstos skaidrumo ir proporcingumo principais. Gerbdamos aukščiau minėtus principus, valstybės narės skirtingo dydžio skoloms gali nustatyti skirtingas maksimalias išieškojimo išlaidų sumas.

ò naujas

5 straipsnis

Valstybės institucijų mokėjimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, pagal kuriuos už atlygį valstybės institucijoms perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:

a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;

b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.

2. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:

a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;

b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai per bet kurį iš šių laikotarpių:

i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;

ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo;

iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po šios dienos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 dienų, nebent konkurso dokumentuose ir sutartyje būtų nurodyta kitaip ir tinkamai pagrįsta.

4. Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 2 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, jei skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir jį tinkamai pagrindžia konkrečiomis aplinkybėmis, kaip antai objektyviu poreikiu atidėti mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.

5. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini, kreditorius turėtų teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, sudarančią 5 % mokėtinos sumos. Šia kompensacija papildomi delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.

6. Valstybės narės užtikrina, kad komerciniams sandoriams, pagal kuriuos valstybės institucijoms už atlygį perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:

a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;

b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

6 straipsnis

√ Labai neteisingos sutartinės sąlygos ∏

ê 2000/35/EB 3 str. 3 d., 4 ir 5 str. (pritaikytas)

ð naujas

31. Valstybės narės turi numatyti ð numato ï, kad susitarimas ð sutarties sąlyga ï dėl √ susijusi su ∏ mokėjimo dienaos ar ð, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidomis ï dėl pavėluoto mokėjimo pasekmių, neatitinkantis šio straipsnio 1 dalies b-d punktų ir 2 dalies nuostatų, ð yra ï negali būti priverstinai vykdomas, ð nevykdytina ï arbataip pat iš josjo negali kilti ð kyla ï reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei įvertinus visas aplinkybes, įskaitant gerą komercinę praktiką ir produkto pobūdį, jitai yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu. Nustatant, ar ð sąlyga ï susitarimas yra labai neteisingas kreditoriaus atžvilgiu, √ atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, taip pat gerąją komercinę praktiką ir produkto ∏ ð arba paslaugos ï pobūdį bus, ð Be to, ï √ atsižvelgiama ∏ inter alia, atsižvelgta į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo 1 dalies b-d punktų ir 2 dalies nuostatų. ð teisės aktuose numatytų palūkanų ar 3 straipsnio 2 dalies b punkto, 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto ï. Jei nusprendžiama, kad toks susitarimas yra labai neteisingas, taikomos įstatymu nustatytos sąlygos, išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinis teismas nusprendžia, jog būtų teisinga taikyti kitokias sąlygas.

ð Taikant pirmąją pastraipą, sąlyga, pagal kurią negalima nustatyti delspinigių už pavėluotą mokėjimą, visada laikomas labai neteisinga. ï

42. Valstybės narės užtikrina, kad tenkinant kreditorių ir konkurentų interesus yra tinkamų ir veiksmingų priemonių užkirsti kelią nuolat taikomoms labai neteisingoms sąlygoms, kaip apibūdinta 31 dalyje.

53. 24 dalyje minimoses priemonėses turi numatyti ð numatomos ï nuostatosas, pagal kurias, ð atstovaujamosios ï organizacijos, oficialiai pripažintos atstovaujančiomis mažoms ir vidutinėms įmonėms arba turinčios jose teisėtų interesų, gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad bendram naudojimui parengtos sutartinės sąlygos yra labai neteisingos vadovaujantis 3 dalimi, kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų toliau taikyti tokių sąlygų.

ò naujas

7 straipsnis

Skaidrumas

Valstybės narės užtikrina visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą, visų pirma skelbdamos taikytinas teisės aktuose numatytas palūkanų normas.

ê 2000/35/EB

48 straipsnis

Teisės į nuosavybę išlaikymas

1. Valstybės narės, vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinės privatinės teisės nustatytomis nacionalinėmis nuostatomis, numato, kad pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei pirkėjas ir pardavėjas dar prieš prekių pristatymą aiškiai susitarė dėl teisės į nuosavybę išlaikymo sąlygos.

2. Valstybės narės gali priimti naujas ar palikti galioti senas nuostatas, reglamentuojančias skolininko jau sumokėtą avansą.

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

ð naujas

59 straipsnis

Išieškojimo procedūros neginčytinų reikalavimų atveju

1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo skolos dydžio teisė į nuosavybę paprastai gali būti realizuota per 90 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus ieškinio ar pareiškimo pateikimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai tais atvejais, kai skola ar procedūros aspektai yra neginčytini. Šį įsipareigojimą valstybės narės turi įvykdyti vadovaudamosi nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Atitinkami Nnacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais turi visiems Europos Bbendrijoje įsisteigusiems kreditoriams taikomosyti vienodoas sąlygoas.

3. Į 1 dalyje nurodytą 90 dienų laikotarpį neįeina √ Nustatant 1 dalyje nurodytą laikotarpį, neatsižvelgiama į šiuos laikotarpius ∏ :

a) dokumentų pateikimo laikas;

b) jokie vėlavimai dėl kreditoriaus kaltės, pvz., pareiškimams ištaisyti skirtas laikas.

4. Šis straipsnis nepažeidžia Briuselio konvencijos dėl sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose jurisdikcijos ir vykdymo nuostatų[23].

ð 4. 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis nepažeidžiamas Reglamentas (EB) 1986/2006. ï

ò naujas

10 straipsnis

Ataskaitos

1. Valstybės narės teikia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą – pirmąją per dvejus metus nuo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir paskui – kas trejus metus.

2. Komisija per trejus metus nuo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Kartu su ataskaita teikiami tinkami pasiūlymai.

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

611 straipsnis

Perkėlimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2002 m. rugpjūčio 8 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

ê . (pritaikytas)

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip [paskutinę dieną 12-ojo mėnesio nuo šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos] , įgyvendinami 1–7 ir 9 straipsniai. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma šias nuostatas skelbiant oficialiai. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį.

ê 2000/35/EB (pritaikytas)

ð naujas

42. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

23. Valstybės narės gali palikti galioti senas arba priimti naujas nuostatas, kurios kreditoriui būtų palankesnės negu nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

4. Perkeldamos šią direktyvą, valstybės narės gali jos netaikyti ð iki 1 dalyje nurodytos dienos sudarytoms sutartims. ï

3. Perkeldamos šią direktyvą, valstybės narės gali jos netaikyti:

a) skoloms, kurioms taikoma bankroto procedūra, pradėta prieš skolininką;

b) sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002 m. rugpjūčio 8 d.; ir

c) reikalavimams dėl delspinigių, mažesnių kaip 5 eurai.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai priimtų šios direktyvos taikymo srities pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

5. Praėjus dvejiems metams po 2002 m. rugpjūčio 8 d. Komisija, inter alia, turi peržiūrėti įstatymu nustatytą normą, sutartinius mokėjimo terminus ir pavėluotus mokėjimus, kad įvertintų komercinių sandorių įtaką ir įstatymų praktinį veikimą. Su šios ir kitų peržiūrų rezultatais bus supažindintas Europos Parlamentas ir Taryba; prireikus joms bus kartu pateikiami pasiūlymai dėl šios direktyvos tobulinimo.

ò naujas

12 straipsnis

Panaikinimas

Išskyrus sutartis, sudarytas iki [11 straipsnio 1 dalyje nurodyta diena] , kurioms ši direktyva netaikoma pagal 11 straipsnio 4 dalį, Direktyva 2000/35/EB panaikinama nuo tos dienos, nepažeidžiant valstybių narių prievolių, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos taikymo terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

ê 2000/35/EB

ð naujas

137 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja [dvidešimtą] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

ê 2000/35/EB

814 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas […] […]

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2000/35/EB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 2 straipsnio 2 dalis |

2 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 2 straipsnio 3 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 4 dalis |

- | 2 straipsnio 5 dalis |

- | 2 straipsnio 6 dalis |

- | 2 straipsnio 7 dalies įvadas |

2 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 8 dalis |

2 straipsnio 4 dalis | 2 straipsnio 7 dalies a punktas |

2 straipsnio 5 dalis | 2 straipsnio 9 dalis |

3 straipsnio 1 dalies a punktas | 3 straipsnio 2 dalies a punktas |

3 straipsnio 1 dalies b punkto įvadas | 3 straipsnio 2 dalies b punktas |

3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis | 3 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis |

3 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis | - |

3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis | 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis |

3 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktis | 3 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktis |

3 straipsnio 1 dalies c punktas | 3 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnio 1 dalies d punkto pirmas ir trečias sakiniai | - |

3 straipsnio 1 dalies d punkto antras sakinys | 2 straipsnio 7 dalies b punktas |

- | 4 straipsnio 1 dalis |

- | 4 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 1 dalies e punktas | 4 straipsnio 3 dalis |

3 straipsnio 2 dalis | - |

- | 5 straipsnis |

3 straipsnio 3 dalies pirmas ir antras sakiniai | 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

3 straipsnio 3 dalies trečias sakinys | - |

- | 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

3 straipsnio 4 dalis | 6 straipsnio 2 dalis |

3 straipsnio 5 dalis | 6 straipsnio 3 dalis |

- | 7 straipsnis |

4 straipsnis | 8 straipsnis |

5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys | 9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |

5 straipsnio 4 dalis | - |

- | 5 straipsnio 4 dalis |

- | 10 straipsnis |

6 straipsnio 1 dalis | - |

- | 11 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 2 dalis | 11 straipsnio 3 dalis |

6 straipsnio 3 dalis | 1 straipsnio 2 dalis |

6 straipsnio 4 dalis | 11 straipsnio 2 dalis |

6 straipsnio 5 dalis | - |

- | 11 straipsnio 4 dalis |

- | 12 straipsnis |

7 straipsnis | 13 straipsnis |

8 straipsnis | 14 straipsnis |

- | Priedas |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (nauja redakcija).

2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

2 antraštinė dalis - Įmonė – 02 03 skyrius. Prekių vidaus rinka ir politikos kryptys pagal sektorius.

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

02.0301

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Trukmė nenustatyta, nes priemonė – teisės akto pasiūlymas.

3.3. Biudžeto ypatybės

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

02.0301 | NPI | Dif.[24] | NE | TAIP | NE | 1a |

4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[25] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos[26] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0,3 | 0 | 0,3 |

ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0,3 | 0 | 0,3 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0,3 | 0 | 0,3 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[27] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 1,464 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,6 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0,344 | 0,344 | 0,344 | 0,344 | 0,644 | 0,344 | 2,364 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,344 | 0,344 | 0,344 | 0,344 | 0,644 | 0,344 | 2,364 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus); išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte.

Metų poreikiai | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. ir vėliau |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Žr. aiškinamąjį memorandumą.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Žr. aiškinamąjį memorandumą.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

Žr. aiškinamąjį memorandumą.

5.4. Įgyvendinimo metodas (orientacinis)

Centralizuotasis valdymas – tiesioginis, vykdomas Komisijos.

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

Patikimą stebėsenos ir vertinimo sistemą parengti sunku, nes reikia laikytis principo, kad šiame pasiūlyme nustatytos taisyklės įmonėms nėra privalomos, t. y. įmonės neprivalo jų taikyti ir reikalauti, kad būtų paisoma jų teisių. Be to, remiantis faktais galima numatyti, kad neigiamas ekonomikos ciklas gali neigiamai paveikti mokėjimą laiku, nes jis turi poveikį bendrovių grynųjų pinigų srautams ir finansavimo galimybėms. Ekonomikai augant įmonių gaunamas grynųjų pinigų srautas yra geresnis ir jį bent iš dalies galima panaudoti tam, kad būtų greičiau mokama kreditoriams.

Stebėsenos sistema grindžiama 2 principais:

- Skaidrumu – pasiūlyme nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą.

- Atsiskaitymu – pasiūlyme nustatyta, kad valstybės narės kas trejus metus turi teikti Komisijai direktyvos įgyvendinimo ataskaitas. Komisija kaups šią informaciją ir po to parengs savo šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita greičiausiai bus rengiama, inter alia , pagal poveikio vertinimo 1, 2 ir 3 (iš dalis) prieduose nurodytą informaciją ir duomenis – jie bus naudojami kaip papildomi tikslų įgyvendinimo rodikliai. Vykdydama naujus panašius tyrimus Komisija galės palyginti kreditorių veiksmus prieš direktyvos įgyvendinimą ir po jo.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Netaikoma.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Netaikoma.

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Etatų rūšys | Darbuotojai, skiriami priemonei valdyti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių (etatų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[28] (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

B*, C*/AST | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

Darbuotojai, finansuojami[29] pagal XX 01 02 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kiti darbuotojai[30], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Užduočių esmė – direktyvos administracinis valdymas, taip pat skundų ir pažeidimų nagrinėjimas, skaidrumo priemonių įgyvendinimas ir 6 punkte nurodytos ataskaitos rengimas.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

Etatai, kurie bus perskirstyti naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

8.2.4. Į orientacinę sumą įskaičiuotos kitos administracinės išlaidos (XX 01 04/05 administracinio valdymo išlaidos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

- extra muros | 0 | 0 | 0 | 0 | 0,3 | 0 | 0 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0,3 | 0 | 0 |

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 |

Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 | 0,244 |

8.2.6. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,3 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,05 | 0,3 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,6 |

3. Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas (NEĮSKAIČIUOTAS į orientacinę sumą) | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,6 |

[1] 2009 m. balandžio 8 d. SEC(2009)477 galutinis.

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].

[4] OL C […], […], p. […].

[5] OL L 200, 2000 8 8, p. 35.

[6] OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[7] OL L 143, 2004 4 30, p. 15.

[8] OL L 399, 2006 12 30, p. 1.

[9] OL L 199, 2007 7 31, p. 1.

[10] OL C323, 1994 11 21, p. 19.

[11] OL L127, 1995 6 10, p. 19.

[12] OL C211, 1996 7 22, p. 43.

[13] OL C287, 1997 9 22, p. 92.

[14] OL C216, 1997 7 17, p. 10.

[15] COM(2008)394.

[16] COM(2008)800.

[17] OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[18] OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[19] OL L 209, 1992 7 24, p. 1.

[20] OL L 199, 1993 8 9, p. 1.

[21] OL L 199, 1993 8 9, p. 4.

[22] OL L 199, 1993 8 9, p. 84.

[23] Konsoliduota redakcija, OL C 27, 1998 1 26, p. 3.

[24] Diferencijuotieji asignavimai.

[25] Atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui nepriklausančios išlaidos.

[26] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[27] xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams nepriskiriamos išlaidos pagal xx 01 skyrių.

[28] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[29] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[30] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[31] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.