52009PC0035

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.1.2009

KOM(2009) 35 galutinis

2009/0010 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo kontekstas

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pasiūlymu reaguojama į Europos ekonomikos krytį, prasidėjusį dėl finansų krizės, ir energijos tiekimo Bendrijai saugumo sutrikimus, kurie atsiskleidė per dujų krizę. Šiuo pasiūlymu įgyvendinamas Europos Vadovų Tarybos 2008 m. gruodžio 11–12 d. patvirtintas Europos ekonomikos atkūrimo planas (COM (2008) 800). Kartu su plačiajuosčio ryšio ir kaimo plėtros srities pasiūlymais, juo konkrečiai reaguojama į Europos Vadovų Tarybos prašymą pateikti išsamų ir darnų veiksmų sąrašą.

- Bendrosios aplinkybės

Finansų krizė realiąją ekonomiką ėmė veikti 2008 m. rudenį. 2008 m. gruodį dėl nepakankamo Rusijoje gaminamų dujų tiekimo Bendrijai prasidėjo dujų krizė. Ir dėl ekonomikos, ir dėl dujų krizės, per kurią paaiškėjo, kad Europos energetikos tinklų jungtys nepakankamos, kyla su Europos ekonomika bei Europos piliečių gerove susijusių struktūrinių problemų. Būtinas išsamus atkūrimo planas ir jis yra rengiamas; šis pasiūlymas pagrindinėms energetikos sektoriaus sritims suteikti finansinę paskatą yra esminė plano dalis.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Energetikos infrastruktūrai skirta Transeuropinių tinklų programos dalimi siekiama paskatinti kurti tarpvalstybines dujų ir elektros tinklų jungtis; toks yra ir vienos iš trijų šiame pasiūlyme nurodytų paprogramių tikslas. Šiame reglamente nustatytu projektų sąrašu papildomos Transeuropinių energetikos tinklų gairės (2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006).

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymu remiami energetikos politikos srities projektai – tai yra pagrindinė bendresnio Europos Sąjungos tikslo skatinti ekonomikos pažangą ir darnų vystymąsi dalis. Šis pasiūlymas atitinka Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje nustatytus Europos Sąjungos energetikos politikos tikslus, ypač tikslus didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Atrinkdama projektus, Komisija atsižvelgė į įvairius kriterijus, pirmiausia susijusius su geru projektų parengimu, nuosekliu geografiniu pasiskirstymu, Europos interesais, taip pat Europai sukuriama pridėtine verte ir technologine pažanga. Visi šie kriterijai atitinka pastaraisiais metais Europos Komisijos plėtotą energetikos politiką ir faktines dabartinių finansinių perspektyvų aplinkybes. Tokio požiūrio tikriausiai bus laikomasi ir būsimose finansinėse programose.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Dėl sparčios ekonomikos krizės būtina kuo greičiau imtis veiksmų ir duoti ženklą investuotojams. Todėl konsultacijų procedūrai nebuvo laiko.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Išorinių duomenų nenaudota.

- Poveikio vertinimas

Dėl sparčios ekonomikos krizės būtina kuo greičiau imtis Europos Vadovų Tarybos išvadas atitinkančių veiksmų.

Todėl įvertinti poveikį nebuvo laiko.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

- Siūlomų veiksmų santrauka

Siūloma 2009 ir 2010 m. imtis vykdyti investavimo priemonių programą, kurią sudaro šių sričių paprogramės:

- dujų ir elektros tinklų jungčių projektai (finansinis paketas – 1 750 mln. EUR);

- su jūros vėjo energija susiję projektai (500 mln. EUR);

- anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (1 250 mln. EUR).

- Teisinis pagrindas

Dujų ir elektros tinklų jungčių projektų paprogramės teisinis pagrindas yra Sutarties 156 straipsnis, kitos veiksmų dalies – 175 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tada, kai pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šios (-ių) priežasties (-čių):

- tam, kad į ekonominę krizę būtų reaguojama nuosekliai ir veiksmingai, ES lygmeniu būtina laikytis suderinto požiūrio į investavimą, įtraukiant ir ES, ir nacionalinius išteklius;

- daugelis reglamente nurodytų projektų yra tarpvalstybiniai, ypač tie, kurie priklauso jūros vėjo ir tinklų jungčių paprogramėms;

- neseniai patvirtinta, kad tinklų jungčių, atsinaujinančiosios energijos vartojimo ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo skatinimas yra bendras Europos Sąjungos tikslas;

- visos paprogramės, ypač susijusioji su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, parengtos taip, kad jas būtų kuo lengviau pritaikyti visose valstybėse narėse;

- vien valstybių narių veiksmais būtų neįmanoma užtikrinti suderinto požiūrio; siekiant Europos Sąjungos tikslų, tarpvalstybinės reikšmės projektus būtina įgyvendinti iki galo.

Bendrijos veiksmais pasiūlymo tikslai bus geriau pasiekti dėl šios (-ių) priežasties (-čių):

- ES veiksmais bus galima pasiekti šiuos tikslus;

- ES veiksmais galima papildyti nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama bendrųjų Europos Sąjungos tikslų, atitinkančių tarptautinį ekonomikos krizės ir saugaus apsirūpinimo energija klausimo pobūdį;

- pasiūlymas taikomas tik tokiems projektams.

Todėl šis pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių):

- pasiūlymu sukuriama finansinės paramos programa, todėl jis gali būti teikiamas tik reglamento forma;

- finansinė našta yra proporcinga tikslui Europos ekonomikai suteikti reikšmingą paskatą ir spręsti saugaus apsirūpinimo energija klausimą;

- administracinė našta tampa mažesnė didžiausią dėmesį skiriant keliems didelio masto projektams.

- Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių):

- pasiūlymu sukuriama finansinės paramos programa, todėl jis gali būti teikiamas tik reglamento forma.

4. Poveikis biudžetui

Iš viso trims paprogramėms numatytas 3 500 mln. EUR finansinis paketas, kurį sudaro 2009 m. skiriami 1 500 mln. EUR ir 2010 m. skiriami 2 000 mln. EUR.

Didžioji dalis mokėjimų bus atlikta 2009–2012 m., o paskutiniai mokėjimai, ypač susijęs su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektais, numatyti 2014–2015 m.

2009/0010 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 156 straipsnį ir 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[4],

kadangi:

(1) Dėl finansų krizės vyksta Europos ekonomikos krytis.

(2) Taip pat aišku, kad ilgalaikis Europos ekonomikos tvirtumas ir darnumas priklauso nuo to, kaip ji bus pertvarkyta, kad atitiktų saugaus apsirūpinimo energija poreikius ir būtinybę sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šią išvadą patvirtina didėjantis susirūpinimas dėl patikimo dujų tiekimo užtikrinimo.

(3) Atsižvelgdama į šiuos rūpesčius, 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. posėdyje[5] Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos ekonomikos atkūrimo planą[6], kuriame nustatyta, kaip valstybės narės ir Europos Sąjunga gali derinti savo strategijas ir suteikti Europos ekonomikai naują paskatą, kuri padėtų siekti ilgalaikių Bendrijos tikslų.

(4) Svarbi atkūrimo plano dalis buvo pasiūlymas padidinti Bendrijos išlaidas nustatytiems strateginiams sektoriams, taip sprendžiant nepakankamo investuotojų pasitikėjimo problemą ir sudarant sąlygas tvirtesnei ekonomikai kurti. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos, atsižvelgiant į atitinkamą geografinio pasiskirstymo pusiausvyrą, pateikti konkrečių projektų sąrašą, pagal kurį pirmiausia būtų didinamos investicijos į infrastruktūros projektų plėtojimą.

(5) Ypač svarbu finansuoti priemones, kuriomis sparčiai sprendžiami ir ekonomikos krizės, ir Bendrijos neatidėliotinos būtinybės apsirūpinti energija klausimai.

(6) Siekiant akivaizdaus ir stipraus poveikio, šios investicijos turėtų būti sutelkiamos į kelis konkrečius sektorius. Tai turėtų būti sektoriai, kuriuose:

a) šiuo veiksmu būtų akivaizdžiai prisidedama prie energijos tiekimo saugumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų;

b) esama didelių ir gerai parengtų projektų, kuriuos vykdant būtų galima veiksmingai bei efektyviai panaudoti gausias finansinės paramos lėšas ir pritraukti dideles investicijas iš kitų šaltinių, įskaitant Europos investicijų banką;

c) Europos lygmens veiksmais galima sukurti pridėtinę vertę.

Dujų ir elektros tinklų jungčių, jūros vėjo energetikos ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo sektoriai atitinka šiuos kriterijus.

(7) Su dujų ir elektros tinklų jungtimis susiję uždaviniai iškilo per pastaruosius metus. Dėl neseniai įvykusių dujų krizių (2006 m. ir 2009 m. žiemą) ir iki 2008 m. vidurio didėjusių naftos kainų paaiškėjo, kad Europa labai pažeidžiama. Vietinių energijos išteklių – dujų ir naftos – mažėja, todėl Europa tampa vis labiau priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių. Tokiomis aplinkybėmis energetikos infrastruktūra yra itin svarbi.

(8) Tačiau energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimą veikia dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Dėl lėšų trūkumo tam tikri svarbūs projektai, įskaitant projektus, kuriais suinteresuota Bendrija, gali būti įgyvendinami gerokai vėluojant. Todėl tikslinga skubiai imtis veiksmų investicijoms į energetikos tinklų jungtis remti. Kadangi tokiems projektams parengti ir įgyvendinti reikia daug laiko, svarbu, kad Bendrija nedelsdama investuotų į šią infrastruktūrą ir taip galėtų paspartinti su energijos tiekimo Bendrijai saugumu susijusių itin svarbių projektų rengimą. Tai būtina siekiant užtikrinti saugų energijos tiekimą Bendrijai konkurencingomis kainomis, kai ekonomika ims kilti ir visuotinė energijos paklausa padidės.

(8a) Būtina atrinkti tuos energetikos infrastruktūros projektus, kurie svarbūs siekiant užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą, energijos tiekimo saugumą ir kuriais taip pat prisidedama prie ekonomikos gaivinimo.

(9) Anglies dioksido surinkimo bei saugojimo ir jūros vėjo energetikos srityse šis reglamentas grindžiamas Europos strateginiu energetikos technologijų planu[7], kuriame raginta parengti ES energetikos politikos tikslus atitinkantį bendrą strateginį energijos gamybos mokslinių tyrimų bei naujovių planą, taip pat įsipareigota sukurti šešias pirmiausia šių dviejų sričių Europos pramonės iniciatyvas. 2008 m. spalio 16 d. posėdyje[8] Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją gerokai paspartinti technologijų plano įgyvendinimą. Pagal šią programą su anglies dioksido surinkimu bei saugojimu ir jūros vėjo energija susiję projektai finansuojami nepažeidžiant nuostatos dėl vėliau nustatytinų su demonstraciniais energetikos projektais susijusių šešių pramonės iniciatyvų, kaip nurodyta Europos strateginiame energetikos technologijų plane.

(10) Siekiant greitai paveikti ekonomikos krizę, šiame reglamente turi būti išvardyti projektai, kuriems nedelsiant gali būti skiriama finansinė parama, jei jie atitinka kriterijus, kuriais užtikrinamas veiksmingumas bei efektyvumas, ir paisant pagal finansinį paketą nustatytų ribų.

(11) Dujų ir elektros tinklų jungčių projektų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į projekto indėlį siekiant neseniai pateiktoje Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje[9] nustatytų ir Europos Parlamento bei Tarybos[10] patvirtintų energijos tiekimo saugumo ir energijos šaltinių įvairinimo tikslų. Projektai atrenkami įvertinus, ar jais įgyvendinami minėtoje apžvalgoje nustatyti prioritetai, ar jie pakankamai gerai parengti ir ar jais prisidedama prie:

a) energijos šaltinių ir tiekimo saugumo bei įvairinimo;

b) tinklo pajėgumo optimizavimo ir energijos vidaus rinkos integravimo, visų pirma susijusio su tarpvalstybine jos dalimi;

c) tinklo plėtros siekiant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant Bendrijos regionų ir salų, kurių sąlygos mažiau palankios, izoliaciją;

d) atsinaujinančių energijos išteklių susiejimo;

e) tarpusavyje sujungtų tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos;

f) valstybių narių solidarumo.

Šiems projektams įgyvendinti būtina, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos įsipareigotų paspartinti administracines procedūras ir leidimų suteikimą. Nepaspartinus šių procedūrų, daugeliui projektų per nustatytą laiką parama nebus suteikta.

(12) Į jūros vėjo energetikos projektų sąrašą įtraukiami projektai, kurie, remiantis iš Europos vėjo energijos technologijų platformos veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių ir pramonės šaltinių bei kitų šaltinių surinkta informacija, gali būti laikomi patvirtintais ir parengtais įgyvendinti; novatoriškais, bet grindžiamais tvirtai įsigalėjusiomis idėjomis; tokiais, kuriuos galima paspartinti gavus finansinę paskatą; reikšmingais tarpvalstybiniu mastu; didelio masto; tokiais, kuriais galima pademonstruoti, kaip technologinės pažangos rezultatai bus veiksmingai paskleisti atsižvelgiant į Europos strateginiame energetikos technologijų plane patvirtintus tikslus bei struktūras. Finansinė parama turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuos plėtojant 2009 ir 2010 m. galima padaryti didelę pažangą.

(13) Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų sąrašas turėtų būti sudarytas remiantis iš Iškastinio kuro forumo bei Teršalų neišskiriančių iškastinio kuro jėgainių technologijų platformos veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių ir kitų šaltinių surinkta informacija. Finansinė parama turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuos plėtojant 2009 ir 2010 m. galima padaryti didelę pažangą.

(14) Pasirengimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šiuos dalykus: ar sukurta gerai apgalvota ir įgyvendinama jėgainės, įskaitant jos anglies surinkimo komponentą, koncepcija; ar sukurta gerai apgalvota ir įgyvendinama CO2 transportavimo bei saugojimo koncepcija; ar vietos valdžios institucijos yra aiškiai įsipareigojusios remti projektą. Projektais taip pat reikės pademonstruoti, kaip technologinės pažangos rezultatai bus veiksmingai paskleisti ir padės sparčiau siekti Europos strateginiame energetikos technologijų plane nustatytų tikslų.

(15) Iš visų reikalavimus atitinkančių projektų reikės atrinkti tam tikrus projektus. Šia atranka reikėtų garantuoti, inter alia , kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų remiamas ne daugiau kaip vienas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektas, taip siekiant užtikrinti, kad būtų tiriamos įvairios geologinio saugojimo sąlygos ir palaikomas tikslas gaivinti ekonomiką visoje Europoje.

(16) Bendrijos finansavimu neturėtų būti nederamai iškreipiama konkurencija arba sutrikdomas vidaus rinkos veikimas, pirmiausia atsižvelgiant į trečiųjų šalių prieigos taisykles ir galimas trečiosioms šalims taikomas prieigos išimtis. Be šio Bendrijos finansavimo, bet kokios papildomos nacionalinės lėšos skiriamos laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Bendrijos finansinė parama, nepaisant jos formos, turėtų būti teikiama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[11] (Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[12] nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento nuostatose aiškiai nukrypstama nuo minėtųjų taisyklių.

(17) Dėl būtinybės skubiai spręsti ekonomikos krizės problemą bei neatidėliotino Bendrijos poreikio apsirūpinti energija ir atsižvelgiant į šio reglamento detalumą, finansinė parama gali būti teikiama, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 75 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio, iš anksto nepriėmus darbo programos ar kitokio finansavimo sprendimo.

(18) Finansinio reglamento 160a straipsniu leidžiama išimtinėmis sąlygomis vėl panaudoti įsipareigojimo asignavimus, kurie buvo panaikinti visiškai ar iš dalies neįvykdžius projekto. Tačiau ši nuostata taikoma tik mokslinių tyrimų projektams. Siekiant užtikrinti, kad pagal šį reglamentą numatytos lėšos būtų išleistos tinkamai ir padėtų siekti jame nustatytų tikslų, reikia numatyti tokią galimybę ir pagal šį reglamentą.

(19) Vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, vykdant veiksmingą kontrolę ir susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas, taip pat, jei nustatoma pažeidimų, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[13], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[14] bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[15].

(20) Kadangi šiame reglamente nustatytų tikslų padėti atgaivinti Bendrijos ekonomiką, patenkinti saugaus apsirūpinimo energija poreikius ir sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padidinant išlaidas nustatytiems strateginiams sektoriams valstybės narės deramai pasiekti negali, ir dėl šio reglamento taikymo srities bei atrinktų sektorių ir projektų pobūdžio šiuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant tų tikslų.

(21) Atsižvelgiant į paprogramėms priskirtų klausimų pobūdį, Komisijai turėtų padėti įvairūs komitetai, kurie atrinktų finansuotinus pasiūlymus ir nustatytų pagal kiekvieną paprogramę skiriamų lėšų sumą.

(22) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[16].

(23) Dėl būtinybės skubiai spręsti ekonomikos krizės problemą ir neatidėliotino Bendrijos poreikio apsirūpinti energija, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUSĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnisDalykas

Šiuo reglamentu sukuriama finansinė priemonė – Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (toliau – EEPEG) energetikos srities projektams, kuriais būtų prisidedama prie ekonomikos gaivinimo, energijos tiekimo saugumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, Bendrijoje plėtoti.

Pagal ją sukuriamos paprogramės, kad minėtųjų tikslų būtų siekiama šiose srityse:

a) dujų ir elektros tinklų jungčių;

b) jūros vėjo energijos;

c) anglies dioksido surinkimo ir saugojimo.

Jame nurodomi pagal kiekvieną paprogramę finansuotini projektai ir išdėstomi tų projektų įgyvendinimo veiksmų nustatymo bei vykdymo kriterijai.

2 straipsnisApibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) anglies dioksido surinkimas ir saugojimas – klimato kaitos švelninimo priemonė, kurią sudaro energijos gamybos įrenginių išmetamo anglies dioksido (CO2) surinkimas, vežimas į saugyklą ir suleidimas į tinkamą geologinę formaciją nuolat saugoti;

b) tinkamos finansuoti išlaidos (finansuotinos sąnaudos) reiškia tą patį kaip Reglamente (EB) Nr. 2342/2002;

c) dujų ir elektros tinklų jungtys :

i) visos aukštosios įtampos linijos, išskyrus skirstomųjų tinklų linijas, ir povandeninės jungiamosios linijos, jeigu ši infrastruktūra naudojama tarpregioninio ar tarptautinio perdavimo ar sujungimo tikslais;

ii) įranga ar įrenginiai, būtini, kad atitinkama sistema tinkamai veiktų, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas;

iii) didelio slėgio dujotiekiai, išskyrus skirstomųjų tinklų dujotiekius;

iv) požeminės saugyklos, sujungtos su iii punkte nurodytais didelio slėgio dujotiekiais;

v) suskystintų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo ir pavertimo dujine medžiaga įrenginiai;

vi) įranga ar įrenginiai, būtini, kad atitinkama sistema tinkamai veiktų, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas;

d) projekto dalis – finansiniu, techniniu ar laiko atžvilgiu atskira veikla, kuria prisidedama prie projekto įgyvendinimo;

e) investavimo etapas – projekto etapas, kuriuo vyksta statybos ir patiriamos kapitalo išlaidos;

f) jūros vėjo energija – elektros energija, generuojama vėjo varomų turbinų, esančių jūroje arti kranto arba toli nuo jo;

g) planavimo etapas – už investavimo etapą ankstesnis projekto etapas, kuriuo projektas parengiamas įgyvendinti, įskaitant, jei reikia, įgyvendinamumo vertinimą, parengiamuosius bei techninius tyrimus ir licencijų bei leidimų gavimą.

3 straipsnisBiudžetas

1. EEPEG įgyvendinimo finansinį paketą 2009 ir 2010 m. sudaro 3 500 mln. EUR, kurie paskirstyti taip:

a) dujų ir elektros tinklų jungčių projektams – 1 750 mln. EUR;

b) su jūros vėjo energija susijusiems projektams –500 mln. EUR;

c) anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams – 1 250 mln. EUR.

2. Įsipareigojimų asignavimai, atitinkantys įsipareigojimų asignavimų, panaikintų visiškai ar iš dalies neįvykdžius projektų, kuriems šie asignavimai buvo paskirti, sumą, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais gali vėl būti naudojami 2010 ir 2011 m., jei tai būtina EEPEG tikslams pasiekti.

3. Taikydama 2 dalį, kiekvienų finansinių metų pradžioje Komisija patikrina ankstesniais finansiniais metais panaikintus įsipareigojimų asignavimus ir, atsižvelgdama į reikalavimus, įvertina, ar atitinkamus asignavimus reikia vėl leisti naudoti. Remdamasi šiuo vertinimu, iki kiekvienų finansinių metų vasario 15 d. Komisija biudžeto valdymo institucijai gali pateikti atitinkamus pasiūlymus, pagal kiekvieną biudžeto punktą nurodydama priežastis, dėl kurių reikia vėl leisti naudoti šiuos asignavimus.

4. Biudžeto valdymo institucija per šešias savaites priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymų. Jei per šį laikotarpį sprendimas nepriimamas, pasiūlymai laikomi patvirtintais.

5. Įsipareigojimų asignavimai, kuriuos vėl galima naudoti, į kitą ataskaitinį laikotarpį neperkeliami. Su įsipareigojimų asignavimais, kuriuos vėl galima naudoti, susiję teisiniai įsipareigojimai prisiimami iki n metų gruodžio 31 d. n metų pabaigoje atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas galutinai panaikina nepanaudotą įsipareigojimų asignavimų, kuriuos vėl buvo galima naudoti, likutį.

II SKYRIUSPAPROGRAMĖS

1 skirsnisdujų ir elektros tinklų jungčių projektai

4 STRAIPSNIS TIKSLAI

Bendrija remia dujų ir elektros tinklų jungčių projektus, kurie Bendrijai turi didžiausią pridėtinę vertę ir kuriais prisidedama prie šių tikslų:

a) energijos šaltinių ir tiekimo saugumo bei įvairinimo;

b) energetikos tinklo pajėgumo optimizavimo ir energijos vidaus rinkos integravimo, visų pirma susijusio su tarpvalstybine jos dalimi;

c) tinklo plėtros siekiant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant Bendrijos regionų ir salų, kurių sąlygos mažiau palankios, izoliaciją;

d) atsinaujinančių energijos išteklių susiejimo;

e) tarpusavyje sujungtų energetikos tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos.

5 straipsnis Prioritetai

EEPEG padeda nedelsiant pritaikyti ir plėtoti Bendrijai itin svarbius energetikos tinklus ir taip palaikyti energijos vidaus rinkos veikimą ir ypač spręsti energijos tiekimo kliūčių, saugumo bei įvairinimo problemas ir įveikti aplinkosaugos, technines bei finansines kliūtis. Tam, kad energetikos tinklai būtų intensyviau kuriami ir sparčiau tiesiami, būtina speciali Bendrijos parama.

6 straipsnis Projektų sąrašas

5 straipsnyje nustatytus prioritetus atitinkančių projektų sąrašas pateikiamas priedo A dalyje.

7 straipsnisBendrijos finansinės paramos teikimas

1. Dujų ir elektros tinklų jungčių projektams pagal EEPEG numatyta finansinė parama (toliau – EEPEG parama) skiriama veiksmams, kuriais įgyvendinami priedo A dalyje išvardyti projektai ar jų dalys, finansuoti.

2. Komisija kviečia teikti pasiūlymus 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti ir vertina, ar tie pasiūlymai atitinka 8 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus ir 9 straipsnyje nustatytus atrankos bei laimėtojo nustatymo kriterijus. Komisija informuoja gavėjus apie skiriamą EEPEG paramą.

8 straipsnisTinkamumo kriterijai

1. Pasiūlymai laikomi tinkamais EEPEG paramai gauti tik tokiu atveju, jei jais įgyvendinami priedo A dalyje išvardyti projektai ir neviršijama ten nustatyta didžiausia EEPEG paramos suma.

2. Pasiūlymus gali teikti:

a) viena arba kelios kartu veikiančios valstybės narės;

b) atitinkamu projektu tiesiogiai suinteresuotai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) sutikus, viena arba kelios kartu veikiančios viešosios arba privačios įmonės ar įstaigos;

c) visoms atitinkamu projektu tiesiogiai suinteresuotoms valstybėms narėms sutikus, viena arba kelios kartu veikiančios tarptautinės organizacijos arba

d) visoms atitinkamu projektu tiesiogiai suinteresuotoms valstybėms narėms sutikus, bendroji įmonė.

3. Fizinių asmenų pateikti pasiūlymai laikomi netinkamais paramai gauti.

9 straipsnis Atrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijai

1. Vertindama pasiūlymus, gautus pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija taiko tokius atrankos kriterijus:

a) metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas;

b) finansinio paketo pagrįstumas visu veiksmo investavimo etapu.

2. Vertindama pasiūlymus, gautus pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija taiko tokius laimėtojo nustatymo kriterijus:

a) parengtumas, ypač susijęs su galimybe pradėti dirbti anksčiau ir skirti lėšų iki 2010 m. pabaigos;

b) kiek dėl nepakankamų galimybių gauti lėšų vilkinamas veiksmo įgyvendinimas;

c) kiek dėl EEPEG paramos būtų pritraukta valstybės ir privačių lėšų;

d) socialinis ir ekonominis poveikis;

e) poveikis aplinkai;

f) indėlis į energetikos tinklo tolydumą bei sąveiką ir jo pajėgumo optimizavimą;

g) indėlis į paslaugų kokybės gerinimą ir saugumo bei patikimumo didinimą;

h) valstybių narių įsipareigojimas spartinti projekto įgyvendinimą, ypač 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas procedūras ir procesus.

10 straipsnisFinansavimo sąlygos

1. EEPEG parama skiriama tik su projektu susijusioms išlaidoms, kurias patiria už projekto įgyvendinimą atsakingi paramos gavėjai ar trečiosios šalys, padengti.

2. EEPEG parama neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

11 straipsnis Priemonės

1. Paskelbus 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija, laikydamasi 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, atrenka pasiūlymus, kuriems bus skiriama EEPEG parama, ir nustato skirsimos EEPEG paramos sumą. Komisija nustato pasiūlymų įgyvendinimo sąlygas ir būdus.

2. EEPEG parama teikiama remiantis Komisijos sprendimais.

12 straipsnisValstybių narių finansiniai įsipareigojimai

1. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, vykdo projektų techninę stebėseną bei finansinę kontrolę ir patvirtina vykdant projektus ar jų dalis patirtų išlaidų sumą bei jų atitiktį šiam reglamentui. Valstybės narės gali prašyti Komisijos dalyvauti atliekant patikrinimą vietoje.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi laikantis 1 dalies, ir pirmiausia pateikia kontrolės, valdymo ir stebėsenos sistemų, sukurtų siekiant užtikrinti, kad projektai būtų sėkmingai įgyvendinti, o susijusios išlaidos – teisėtos ir tinkamos, aprašymą.

2 skirsnisSu jūros vėju susiję projektai

13 STRAIPSNIS EEPEG PARAMOS TEIKIMAS

1. Su jūros vėju susijusiems projektams EEPEG parama skiriama pagal kvietimą teikti pasiūlymus tik veiksmams, kuriais įgyvendinami priedo B dalyje išvardyti projektai, finansuoti.

2. Komisija kviečia teikti pasiūlymus 1 dalyje nurodytiems veiksmams įgyvendinti ir vertina, ar tie pasiūlymai atitinka 14 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus ir 15 straipsnyje nustatytus atrankos bei laimėtojo nustatymo kriterijus.

3. Komisija informuoja gavėjus apie skiriamą EEPEG paramą.

14 straipsnis Tinkamumo kriterijai

1. Pasiūlymai laikomi tinkamais EEPEG paramai gauti tik tokiu atveju, jei jais įgyvendinami priedo B dalyje išvardyti projektai, neviršijama ten nustatyta didžiausia EEPEG paramos suma ir jie atitinka šias sąlygas:

a) pagal projekto tvarkaraštį pagrindinės kapitalo išlaidos numatytos 2009 ir 2010 m.;

b) projektui vadovauja komercinė įmonė.

2. Pasiūlymus gali teikti viena arba kartu veikiančios kelios įmonės.

3. Fizinių asmenų pateikti pasiūlymai laikomi netinkamais paramai gauti.

15 straipsnisAtrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijai

1. Vertindama pasiūlymus, gautus pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija taiko tokius atrankos kriterijus:

a) metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas;

b) finansinio paketo pagrįstumas visu projekto investavimo etapu.

2. Vertindama pasiūlymus, gautus pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija taiko tokius laimėtojo nustatymo kriterijus:

a) kiek vykdant projektą patobulinami arba išplečiami jau statomi arba planuojami įrenginiai ar infrastruktūra;

b) kiek projektas susijęs su didelių pramoninių įrenginių statyba bei infrastruktūros kūrimu ir kiek juo konkrečiai sprendžiami tokie klausimai:

i) vėjo elektros energijos gamybos nepastovumo mažinimas taikant integruotąsias sistemas;

ii) didelės energijos kaupimo sistemos;

iii) vėjo jėgainių parkų kaip virtualių elektrinių (daugiau kaip 1 GW) valdymas;

iv) turbinų statymas toliau nuo kranto arba gilesniuose vandenyse (20–50 m), nei pagal dabartinius standartus;

v) naujoviškos dalinės konstrukcijos arba

vi) surinkimo, montavimo, eksploatavimo bei sustabdymo procesai ir tų procesų išbandymas tikro dydžio projektuose;

c) naujoviškos projekto ypatybės ir mastas, kiek juo parodoma, kaip tokios ypatybės įgyvendinamos;

d) projekto poveikis ir indėlis į Bendrijos jūros vėjo energetikos tinklų sistemą, įskaitant galimybę projektą pritaikyti kitur;

e) paramos gavėjų įsipareigojimas skleisti vykdant projektą pasiektų technologinių laimėjimų rezultatus tarp kitų Europos operatorių taip, kad tai atitiktų Bendrijos teisę ir ypač Europos strateginiame energetikos technologijų plane išdėstytus tikslus bei struktūras.

16 straipsnisFinansavimo sąlygos

1. EEPEG parama dengiamos tik su statybomis ir projektų rengimu susijusios išlaidos.

2. EEPEG parama neviršija 50 % visų 1 dalyje nurodytų išlaidų. Sukaupus Bendrijos ir nacionalines lėšas, kompensacija neturi būti per didelė.

17 straipsnisPriemonės

1. Paskelbus 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija, laikydamasi 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, atrenka pasiūlymus, kuriems bus skiriama EEPEG parama, ir nustato skirsimos paramos sumą. Komisija nustato pasiūlymų įgyvendinimo sąlygas ir būdus.

2. EEPEG parama teikiama remiantis susitarimais dėl subsidijų.

3 SKIRSNIS ANGLIES DIOKSIDO SURINKIMAS IR SAUGOJIMAS

18 STRAIPSNIS EEPEG PARAMOS TEIKIMAS

1. EEPEG parama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams skiriama veiksmams, kuriais realizuojami C dalies priedo 1 sąraše išvardyti projektai.

2. Komisija kviečia teikti pasiūlymus 1 dalyje nurodytiems veiksmams įgyvendinti ir vertina, ar pasiūlymai atitinka 19 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus ir 20 straipsnyje nustatytus atrankos bei laimėtojo nustatymo kriterijus.

3. Jei keli toje pačioje valstybėje narėje esančių projektų pasiūlymai atitinka 19 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus ir 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus atrankos kriterijus, remdamasi 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais laimėtojo nustatymo kriterijais, EEPEG paramai teikti Komisija iš šių pasiūlymų atrenka ne daugiau kaip po vieną pasiūlymą iš valstybės narės.

4. EEPEG parama suteikiama ne daugiau kaip 5 projektams. Finansavimas neviršija 250 mln. EUR vienam projektui.

5. Komisija informuoja gavėjus apie skiriamą EEPEG paramą.

19 straipsnisTinkamumo kriterijai

1. Priemonių pasiūlymai laikomi tinkamais EEPEG paramai gauti tik tuo atveju, jei jais įgyvendinami priedo A dalyje išvardyti projektai ir jei jie atitinka šias sąlygas:

a) reikia įrodyti, kad projektai suteikia galimybę surinkti ne mažiau kaip 85 % CO2 energiją generuojančiuose įrenginiuose, kurių elektros energijos galia yra ne mažesnė arba lygi 300 MW, ir galimybę šį CO2 transportuoti ir geologiškai saugiai laikyti po žeme;

b) pagal projekto tvarkaraštį pagrindinės kapitalo išlaidos numatytos 2009 m. ir 2010 m.

c) projekto vykdytojai įsipareigoja, kad bendros žinios, gautos iš demonstracinių įrenginių, bus prieinamos kitiems pramonės sektoriams ir prisidės prie Europos strateginio energetikos technologijų plano[17].

2. Pasiūlymus teikia viena arba kartu veikiančios kelios įmonės.

3. Fizinių asmenų pateikti pasiūlymai laikomi netinkamais paramai gauti.

20 straipsnis Atrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijai

1. Vertindama pasiūlymus, gautus pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija taiko šiuos atrankos kriterijus:

a) metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas;

b) finansinio paketo pagrįstumas visu projekto investavimo etapu;

c) visų būtinų leidimų, reikalingų statybai ir projekto vykdymui siūlomoje (-se) vietoje (-se), nurodymas ir strategija šiems leidimams užtikrinti.

2. Vertindama pasiūlymus, gautus pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija taiko šiuos laimėtojo nustatymo kriterijus:

a) prašomas finansavimas, reikalingas išmetamam CO2 kiekiui sumažinti viena tona pirmus 5 veiklos metus (40 %);

b) projekto sudėtingumas ir bendrų darbų, įskaitant kitą tuo pačiu metu vykdomą mokslinių tyrimų veiklą, novatoriškumo lygis, taip pat paramos gavėjų įsipareigojimas skleisti vykdant projektą pasiektų technologinių laimėjimų rezultatus tarp kitų Europos operatorių taip, kad tai atitiktų Bendrijos teisę ir ypač Europos strateginiame energetikos technologijų plane išdėstytus tikslus bei struktūras (40 %);

d) valdymo plano pagrįstumas ir tinkamumas, taip pat siūlomos koncepcijos parengtumo jame pateiktos mokslinės, inžinerinės bei techninės informacijos ir duomenų atžvilgiu lygis, užtikrinantis, kad projektas pradės veikti iki 2015 m. gruodžio 31 d. (20 %).

21 straipsnisFinansavimo sąlygos

EEPEG parama dengiamos tik tų projekto investavimo etapo elementų, kurie priskiriami anglies dioksido surinkimui ir saugojimui, išlaidos, atsižvelgiant į galimą veiklos pelną. Ji neviršija 80 % visų tinkamų finansuoti investicinių išlaidų.

22 straipsnis Priemonės

1. Paskelbus 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, Komisija, laikydamasi 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, atrenka pasiūlymus, kuriems bus skiriama EEPEG parama, ir nustato EEPEG paramos sumą. Komisija nustato pasiūlymų įgyvendinimo sąlygas ir būdus.

2. EEPEG parama teikiama remiantis dotacijų susitarimais.

III SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

23 straipsnisKita EEPEG parama ir priemonės

1. Dalis Bendrijos paramos priede išvardytiems projektams gali būti skiriama prisidedant prie atitinkamos priemonės, finansuojamos iš Europos investicijų banko išteklių. Toks indėlis neviršija 500 mln. EUR. Bendrijos dalyvavimas taikant paskolų garantijų priemonę ar kitą finansinę priemonę, įskaitant valdymo mokesčius ir kitas tinkamas finansuoti išlaidas, apribojamas tai priemonei skirta Bendrijos įnašo suma nenumatant papildomų įsipareigojimų Europos Sąjungos bendrajame biudžete.

2. 3. Komisija, laikydamasi 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato šiai priemonei teikiamos EEPEG paramos dydį. Komisija ir Europos investicijų bankas sudaro susitarimo memorandumą, kuriame išdėstomos šio sprendimo įgyvendinimo sąlygos ir būdai.

24 straipsnisProgramavimo ir įgyvendinimo procedūros

1. Nukrypdama nuo Finansų reglamento 75 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio, kvietimą teikti pasiūlymus tiesiogiai skelbia Komisija, remdamasi šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje minimomis biudžeto galimybėmis ir šio reglamento II skyriuje išdėstytais tinkamumo, atrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijais.

2. EEPEG parama naudojama tik su projektu susijusioms išlaidoms, kurias patiria už projekto įgyvendinimą atsakingi paramos gavėjai, padengti. Išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 31 straipsnyje nurodytos dienos.

3. PVM, išskyrus negrąžintiną PVM, nelaikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

4. Pagal šį reglamentą finansuojami projektai ir priemonės įgyvendinami laikantis Bendrijos teisės ir atsižvelgiant į bet kurią susijusią Bendrijos politiką, visų pirma susijusią su konkurencija, įskaitant taikomas valstybės pagalbos taisykles, aplinkos apsauga, sveikata, darniu vystymusi ir viešaisiais pirkimais.

25 straipsnisRezervas

Iki 0,1 % šiuo reglamentu numatyto biudžeto atidedama įgyvendinimo ir vertinimo veiklai, kurią vykdys Komisija.

26 straipsnis Bendroji valstybių narių atsakomybė

1. Savo atsakomybės ribose valstybės narės deda visas pastangas, kad įgyvendintų projektus, kuriems skiriama EEPEG parama. Visų pirma jos deda pastangas, kad paspartintų administracines procedūras ir įgaliojimų suteikimo, licencijavimo bei sertifikavimo procedūras, kurias turi atlikti projektų vykdytojai.

2. Valstybės narės kiekvienais metais iki kovo 31 d. informuoja Komisiją apie praėjusiais metais pagal 1 dalį įvykdytas priemones.

27 straipsnis Europos Bendrijų finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį Reglamentą finansuojamas priemones, Bendrijos finansiniai interesai būtų saugomi taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veikos prevencijos priemones, atliekant veiksmingus tikrinimus, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir įtikinamas sankcijas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2. Pagal šį reglamentą finansuojamiems Bendrijos veiksmams taikoma Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje pateikta „pažeidimo“ sąvokos apibrėžtis, pagal kurią pažeidimas yra bet kuris Bendrijos teisės nuostatos pažeidimas arba bet kuris sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu arba neveikimu, dėl kurio nepagrįstomis išlaidomis yra arba būtų padaryta žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui arba jos valdomiems biudžetams.

3. Visoms šiuo reglamentu priimtoms įgyvendinimo priemonėms numatyta Komisijos ar jos įgalioto atstovo vykdoma priežiūra bei finansų kontrolė ir Europos Audito Rūmų atliekamas auditas, jei būtina – auditas vietoje.

IV SKYRIUS ĮGYVENDINIMO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnisKomitetai

1. Komisijai padeda tokie komitetai:

a) vykdant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektus – Tarybos sprendimo 2006/971/EB[18] 8 straipsniu įsteigtas komitetas;

b) su jūrų vėju susijusius projektus – Tarybos sprendimo 2006/971/EB 8 straipsniu įsteigtas komitetas;

c) vykdant dujų ir elektros tinklų jungčių projektus – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 680/2007 15 straipsniu įsteigtas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

29 straipsnis Vertinimas

1. Komisija atlieka EEPEG vertinimą, siekdama nustatyti, kaip ja padedama siekti Bendrijos energetikos politikos tikslų ir veiksmingai naudoti asignavimus.

2. Komisija gali paprašyti paramą gaunančios valstybės narės pateikti konkretų pagal šio reglamento II skyriaus 1 skirsnį finansuojamų projektų vertinimą arba prireikus jai suteikti tokių projektų vertinimui atlikti reikalingą informaciją ir pagalbą.

3. Komisija teikia EEPEG pasiektų rezultatų vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

30 straipsnisInformacija Europos Parlamentui ir Tarybai

Komisija prižiūri šio reglamento įgyvendinimą. Kiekvienais metais pateikdama preliminarų biudžeto projektą, Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programos įgyvendinimo ataskaitą.

31 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS Tinkami finansuoti projektai

A. JUNGIAMOSIOS LINIJOS

1. Dujų jungiamosios linijos

Projektas | Remiamų projektų vieta | Numatomas Bendrijos įnašas (mln. EUR) |

Pietinis dujų koridorius NABUCCO[19] ITGI – Poseidon | Austrija, Vengrija, Bulgarija, Vokietija, Rumunija Italija, Graikija | 250 100 |

Baltijos jungtis Skanled | Lenkija, Danija, Švedija | 150 |

Suskystintų gamtinių dujų tinklas Suskystintų gamtinių dujų terminalas Lenkijos pakrantėje, Svinouiscio uoste | Lenkija | 80 |

Vidurio ir pietryčių Europa Slovakijos ir Vengrijos jungiamosios linijos (Velky Krtyšas – Balašadiarmatas) Dujų perdavimo sistema Slovėnijoje nuo Austrijos sienos iki Liublianos (išskyrus Rogateco–Kidričevo ruožą) Bulgarijos ir Graikijos tinklų jungtis (Haskovo–Komotinė) Rumunijos ir Vengrijos dujų jungiamosios linijos Dujų saugojimo pajėgumų padidinimas Čekijos centre Infrastruktūra ir įranga, užtikrinančios dujų srautą vakarų ir rytų kryptimis trumpalaikių tiekimo sutrikimų atveju | Slovakija, Vengrija Slovėnija Bulgarija, Graikija Rumunija, Vengrija Čekija Visos valstybės narės | 25 40 20 30 25 20 |

Viduržemio jūra Prancūzijos dujų tinklo sustiprinimas ašyje Afrika–Ispanija–Prancūzija | Prancūzija | 150 |

Šiaurės jūros regionas Vokietijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės dujotiekis Prancūzijos ir Belgijos jungtis | Belgija Prancūzija, Belgija | 35 100 |

IŠ VISO | 1025 |

2. Elektros jungiamosios linijos

Projektas | Remiamų projektų vieta | Numatomas Bendrijos įnašas (mln. EUR) |

Baltijos jungtis Estlink–2 Švedijos ir Baltijos valstybių energetikos tinklų sujungimas ir Baltijos valstybių elektros tinklo sustiprinimas | Estija, Suomija Švedija, Latvija, Lietuva | 100 175 |

Vidurio ir pietryčių Europa Halė (Zalė) – Šveinfurtas | Vokietija | 50 |

Viduržemio jūra Portugalijos ir Ispanijos tinklų sujungimo sustiprinimas Prancūzijos ir Ispanijos tinklų sujungimas (Baiša – Sta Llogaia) Naujas 380 kV AC povandeninis kabelis tarp Sicilijos ir žemyninės Italijos (Sorgente–Ridzikonis) | Portugalija Prancūzija, Ispanija Italija | 30 150 100 |

Šiaurės jūros regionas Airijos ir Velso tinklų sujungimas | Airija, Jungtinė Karalystė | 100 |

IŠ VISO | 705 |

3. Mažų salų projektai

Mažų atskirų salų iniciatyvos | Kipras, Malta | 20 |

B. SU JŪRŲ VĖJU SUSIJĘ PROJEKTAI

Projektas | Pajėgumas | Remiamų projektų vieta | Numatomas Bendrijos įnašas (mln. EUR) |

1) Jūrų vėjo energijos integravimas į energetikos tinklą |

1.1.Baltic I ir II - Kriegers Flak I, II, III Remiantis vykdomais projektais. Finansavimas skiriamas papildomoms bendrų jungčių sprendimo išlaidoms padengti. | 1,5 GW | Danija, Švedija, Vokietija, Lenkija | 150 |

1.2. Šiaurės jūros energetikos tinklas Jūros vėjo energijos tiekimo tinklo modulinė plėtra, virtualios jūrų vėjo jėgainės demonstracija | 1 GW | Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija, Airija, Danija | 150 |

2) Naujos turbinos, statiniai ir komponentai, gamybos pajėgumų optimizavimas |

2.1 Alpha Ventus/Bard Offshore 1 Remiantis šiuo metu vykdomu projektu. Naujos kartos 6–7 MW galingumo turbinos ir naujoviški statiniai, pastatyti toli nuo kranto (iki 100 km) gilesniuose vandenyse (iki 40 m). | 0,5 GW | Vokietija, Lenkija | 150 |

2.2 Aberdyno jūrų vėjo jėgainės (Europos bandymų centras) Remiantis šiuo metu vykdomais projektais – didelio našumo turbinų bandymai. Inovatyvių struktūrų ir postruktūrių vystymas, įskaitant jūrų vėjo energiją generuojančios įrangos gamybos pajėgumų optimizavimą. Galima numatyti 100 padidėjimą MW. | 0,25 GW | Jungtinė Karalystė | 40 |

2.3 Thornton Bank Remiantis šiuo metu vykdomu projektu. Remiamasi Downvind projekto (bendrai finansuojamo per BP6) įgyvendinimo patirtimi; Downvind įrengimų turbinų (5 MW dydžio) padidinimas giliuosiuose vandenyse (iki 30 m) esant mažam regimajam poveikiui (iki 30 km). | 90 MW | Belgija | 10 |

IŠ VISO | 500 |

C. ANGLIES DIOKSIDO SURINKIMO IR SAUGOJIMO PROJEKTAI

Projekto pavadinimas. Vieta | Numatomas Bendrijos įnašas (mln. EUR) | Kuras | Pajėgumas | Surinkimo metodas | Saugojimo koncepcija |

Huerth | Vokietija | 250 | Anglis | 450 MW | IGCC | Sūrūs vandeningi horizontai |

Jaenschwalde | Anglis | 500 MW | Oxyfuel | Naftos (dujų) telkiniai |

Eemshaven | Nyderlandai | 250 | Anglis | 1200 MW | IGCC | Naftos (dujų) telkiniai |

Rotterdam | Anglis | 1080 MW | PC | Naftos (dujų) telkiniai |

Rotterdam | Anglis | 800 MW | PC | Naftos (dujų) telkiniai |

Belchatow | Lenkija | 250 | Anglis | 858 MW | PC | Sūrūs vandeningi horizontai |

Compostella | Ispanija (su Portugalija) | 250 | Anglis | 500 MW | Oxyfuel | Sūrūs vandeningi horizontai |

Kingsnorth | Jungtinė Karalystė | 250 | Anglis | 800 MW | PC | Naftos (dujų) telkiniai |

Longannet | Anglis | 3390 MW | PC | Sūrūs vandeningi horizontai |

Tilbury | Anglis | 1600 MW | PC | Naftos (dujų) telkiniai |

Hatfield (Yorkshire) | Anglis | 900 MW | IGCC | Naftos (dujų) telkiniai |

IŠ VISO 1 250 |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Šis dokumentas yra aiškinamąjį memorandumą papildantis priedas. Todėl pildant šią finansinę pažymą, reikėtų stengtis nekartoti aiškinamajame memorandume pateiktos informacijos, tačiau būtina išlaikyti jos aiškumą. Prieš pildydami šią formą, perskaitykite konkrečias rekomendacijas, kuriose pateikiama patarimų ir paaiškinimų.

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

06: Energetika ir transportas

06 09: Energetikos srities projektai, skirti padėti atgaivinti ekonomiką

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

06 09 01: Energetikos srities projektai, skirti padėti atgaivinti ekonomiką: energijos tiekimo tinklai

06 09 02: Energetikos srities projektai, skirti padėti atgaivinti ekonomiką: anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

06 09 03: Energetikos srities projektai, skirti padėti atgaivinti ekonomiką: Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema

06 01 04 13: Energetikos srities projektai, skirti padėti atgaivinti ekonomiką: Administracinės valdymo išlaidos

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Pradžia: 2009 m. Pabaiga: 2010 m.

3.3. Biudžeto ypatybės ( prireikus įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

06 09 01 | NPI | DIF | TAIP | NE | NE | 1a |

06 09 02 | NPI | DIF | TAIP | NE | NE | 1a |

06 09 03 | NPI | DIF | TAIP | NE | NE | 1a |

06 01 04 13 | NPI | NDIF | TAIP | NE | NE | 1a |

4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrąjį finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu:

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamos finansinės perspektyvos išlaidų kategorijos programavimą.

x Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[20] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

x Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba: Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 10 | 22 | 22 | 22 | 22 | 22 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turi būti pateikta tokia konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai.

Pasiūlymas pateikiamas kaip atsakas į staigų Europos ekonomikos nuosmukį dėl finansų krizės ir į žiemos dujų krizę. Juo įgyvendinamas Europos Tarybos 2008 m. gruodžio 11–12 d. patvirtintas Europos ekonomikos atkūrimo planas (COM (2008) 800).

2008 m. rudenį finansų krizė ėmė veikti realiąją ekonomiką. 2008 m. gruodį dėl nepakankamo Rusijoje gaminamų dujų tiekimo Bendrijai prasidėjo dujų krizė. Tiek ekonominė krizė, tiek dujų krizė kelia Europos ekonomikai struktūrinių problemų. Būtinas išsamus ekonomikos atgaivinimo planas ir jis yra rengiamas; šis pasiūlymas pagrindinėms energetikos sektoriaus sritims suteikti finansinę paskatą yra esminė plano dalis.

Komisija jau pateikė pasiūlymą peržiūrėti 2007–2013 m. daugiametę finansinę struktūrą ir surasti papildomų lėšų pagal 1A antraštinę dalį, tuo pačiu laikantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[22] suderintos bendros sumos. Atsižvelgdama į pirmas diskusijas su biudžeto valdymo institucija, dabar ji siūlo perkelti pagal 2 antraštinės dalies viršutinę ribą nereikalingas 2008 m. lėšas į 1A antraštinę dalį siūlomiems 3,5 mlrd. EUR vertės energetikos projektams finansuoti (1,5 mlrd. EUR 2009 m. ir 2,0 mlrd. EUR 2010 m.).

–Siekiant nedelsiant padėti įveikti ekonominę krizę, būtina, kad projektai būtų patvirtinti kuo greičiau.

– Todėl būtina, kad šiame reglamente jau būtų išvardyti projektai, kuriems gali būti suteikta parama, jei jie atitiks kriterijus, būtinus veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti, ir kiek leis finansinio paketo ribos.

–Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų sąrašas turėtų būti sudarytas remiantis informacija, surinkta Iškastinio kuro darbo grupės, Neišskiriančių į aplinką teršalų iškastinio kuro jėgainių technologijų platformos ir iš kitų šaltinių. Finansinė parama turėtų būti skiriama tiems sąraše išvardytiems projektams, kurių vykdymas gali būti pradėtas 2009–2010 m., o tie, kurių vykdymo pradėti šiuo laikotarpiu dar negalima turėtų būti įtraukti į rezervo sąrašą. Pasirengimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šiuos dalykus: ar sukurta gerai apgalvota ir įgyvendinama jėgainės, įskaitant jos anglies surinkimo komponentą, koncepcija; ar sukurta gerai apgalvota ir įgyvendinama CO2 transportavimo bei saugojimo koncepcija; ar vietos valdžios institucijos yra aiškiai įsipareigojusios remti projektą. Siekiant užtikrinti didžiausią spartaus projekto įgyvendinimo tikimybę, kiekvienam projektui reikėtų skirti daugiausia po 250 mln. EUR. Tam reikės atrinkti projektus, kuriuos būtų galima pradėti įgyvendinti 2009–2010 m. Šia atranka reikėtų užtikrinti, inter alia , kad vienoje valstybėje narėje būtų remiamas ne daugiau kaip vienas projektas, siekiant užtikrinti, kad būtų tiriamos įvairios geologinio saugojimo sąlygos ir palaikomas tikslas skatinti ekonomikos atkūrimą visoje Europoje.

Į projektų, susijusių su jūrų vėjo energija, sąrašą turėtų būti įtraukti tik tie projektai, kurie jau parengti įgyvendinti; kurių įgyvendinimas gali būti paspartintas gavus finansinę paramą; tarpvalstybinės svarbos ir plataus masto projektai.

Dujų ir elektros tinklų jungčių projektų sąrašas turėtų būti sudarytas, atsižvelgiant į gerą projekto parengtumą ir projekto indėlį siekiant neseniai pateiktoje Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje nustatytų ir Europos Parlamento bei Tarybos patvirtintų energijos tiekimo saugumo ir energijos šaltinių įvairinimo tikslų.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Energetika tapo vienu svarbiausių Europos rūpesčių. Gruodžio mėn. Europos Sąjunga priėmė keletą esminių sprendimų, susijusių su energetikos ateitimi Europoje: užtikrinti, kad energetikos sektorius būtų pajėgus sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinti, kad didelę Europos suvartojamos energijos dalį sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai ir sustabdyti energijos paklausos didėjimą Europoje efektyviai naudojant energiją.

Šiems pokyčiams įgyvendinti būtinas tvirtas įsipareigojimas ir didelės investicijos. Tačiau dėl ekonomikos nuosmukio šios investicijos gali vėluoti, jei dabar nebus imtasi papildomų veiksmų. Kreditų krizė turi tiesioginį poveikį Europoje vykdomų reikalingų pokyčių spartai. Egzistuoja rizika prarasti pagreitį ir technologinį pranašumą, o delsimas šiandien reiškia didesnes išlaidas vėliau. Todėl Ekonomikos atkūrimo plane pabrėžiamas poreikis sumaniai investuoti ir taip suteikti paskatą ekonomikai, orientuotai į aiškius strateginius tikslus.

Siekiant akivaizdaus ir stipraus poveikio, šios investicijos turėtų būti sutelktos į kelis konkrečius sektorius. Tai turėtų būti sektoriai, kuriuose Europos lygiu vykdomais veiksmais galima sukurti pridėtinę vertę, kuriuose numatyti dideli, gerai parengti projektai, kuriems galima panaudoti dideles finansinės paramos sumas ir kuriuos įgyvendinant būtų aiškiai padedama siekti energijos tiekimo saugumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, jūrų vėjo energijos, dujų ir elektros tinklų jungčių ir efektyviai energiją naudojančių miestų plėtros sektoriai atitinka šiuos kriterijus.

Anglies dioksido surinkimo bei saugojimo ir jūros vėjo energetikos srityse remiamasi Europos strateginiu energetikos technologijų planu, kuriame raginama kurti Europos pramonės iniciatyvas šiose srityse. 2008 m. spalio 16 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją gerokai paspartinti technologijų plano įgyvendinimą.

Su dujų ir elektros tinklų sujungimu susiję uždaviniai iškilo per pastaruosius metus. Dėl neseniai įvykusių dujų krizių (2006 m. ir 2009 m. žiemą) ir iki 2008 m. vidurio didėjusių naftos kainų paaiškėjo, kad Europa labai pažeidžiama. Vietinių energijos išteklių – dujų ir naftos – mažėja, todėl Europa tampa vis labiau priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių. Tokiomis aplinkybėmis energetikos infrastruktūra yra itin svarbi. Tačiau energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimą veikia dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Dėl lėšų trūkumo kai kurie svarbūs projektai, įskaitant projektus, kuriais suinteresuota visa Europa, gali būti įgyvendinami gerokai vėluojant. Todėl tikslinga skubiai imtis veiksmų investicijoms į energetikos tinklų jungtis remti. Kadangi tokiems projektams parengti ir įgyvendinti reikia daug laiko, svarbu, kad Bendrija nedelsdama investuotų į šią infrastruktūrą ir taip pirmiausia galėtų paspartinti su energijos tiekimo Europos Sąjungai saugumu susijusių itin svarbių projektų vykdymą. Tai bus gyvybiškai svarbu ES, siekiant, kad ji būtų geriau pasirengusi užtikrinti saugų energijos tiekimą, kai ekonomika ims atsigauti ir energijos paklausa pasaulyje ims didėti.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

a) padėti siekti ES klimato kaitos politikos tikslų imantis konkrečių veiksmų Europos Vadovų Tarybos tikslui iki 2015 m. pastatyti iki 12 demonstracinių tvarių iškastinio kuro technologijų įrenginių siekiant, kad iki 2020 m. anglies dioksido surinkimas ir saugojimas taptų komerciškai perspektyvia technologija, įgyvendinti;

b) sukurti šiuolaikišką ir visiškai integruotą Europos jūrų vėjo energetikos sistemą, kuri gerokai padidintų vėjo energijos indėlį siekiant numatytų ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų ir sustiprintų pirmaujančias ES pramonės pozicijas vėjo energetikos srityje;

c) pritaikyti ir plėtoti energijos tinklus remiant energetikos vidaus rinkos veikimą ir visų pirma spręsti energijos tiekimo kliūčių, saugumo bei įvairinimo problemas ir įveikti aplinkosaugos, technines bei finansines kliūtis.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą (-us)[23], kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

X Centralizuotas valdymas

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos

Netiesioginis, deleguojama:

vykdomosioms agentūroms

Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

kartu su valstybėmis narėmis

kartu su trečiosiomis valstybėmis

Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Subsidijų teikimas tokių rūšių veiksmams bus pagrįstas standartine Europos Bendrijų subsidijavimo sutartimi. Bus visiškai taikomos įvairios šios sutarties stebėsenos, informacijos ir audito nuostatos.

Ypač tinklų jungčių projektų atveju valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, vykdo projektų techninę stebėseną bei finansinę kontrolę ir patvirtina išlaidų, patirtų vykdant projektą ar jo dalį, faktą bei pagrįstumą. Valstybės narės gali paprašyti, kad patikrinimuose vietoje dalyvautų Komisija.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi siekiant paspartinti administracines procedūras ir įgaliojimų suteikimo, licencijavimo ir sertifikavimo procedūras, kurias turi atlikti tinklų jungčių projektų vykdytojai, ir pateikia kontrolės, valdymo ir stebėsenos sistemų, skirtų užtikrinti, kad projektai būtų sėkmingai užbaigti, aprašą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Komisija atlieka programos vertinimą, siekdama nustatyti, kaip ji padeda siekti Bendrijos energetikos politikos tikslų ir kaip veiksmingai naudojami asignavimai.

Komisija gali paprašyti paramą gaunančios valstybės narės pateikti konkretų projektų, finansuojamų pagal šio reglamento 2 skyriaus 3 skirsnį, vertinimą arba prireikus suteikti jai tokių projektų vertinimui atlikti reikalingą informaciją ir pagalbą.

Komisija teikia vykdant programą pasiektų rezultatų vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

6.2.2. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

Netaikoma

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

- Kadangi sutartys dėl visų numatytų priemonių bus standartinės subsidijavimo sutartys, bus taikomos įprastinės kovos su sukčiavimu priemonės.

- Visų rūšių veiksmų rezultatai bus aiškiai nustatomi ir išmatuojami. Subsidijų rūšys paprastos: investicinėms išlaidoms ir veiklos išlaidoms. Šie punktai gali būti išsamiai tikrinami, ir iš projektų surinkta pakankamai medžiagos ir žinių, kad būtų galima atlikti pagrįstą sukčiavimo grėsmės vertinimą.

- Bus galima atlikti visų projektų patikrinimus vietoje.

- Priklausomai nuo projektų sudėtingumo specialistams arba išorės konsultantams gali būti patikėtos konkrečios stebėsenos užduotys.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. 8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[25] (XX 01 01) | A*/AD | 6 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 |

B*, C*/AST | 1 | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 |

Darbuotojai, finansuojami[26] pagal XX 01 02 str. | 3 | 7 | 7 | 7 | 7 | 7 |

Kiti darbuotojai[27], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 10 | 22 | 22 | 22 | 22 | 22 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas.

- Programos aprašymas ir koordinavimas

- Projektų finansų valdymas

- Projektų stebėsena

- Atstovavimas Komisijai Programos komitete ir Komisijos informavimas apie priemones, kurių bus imamasi komitologijos procedūros metu

- Tarnybų tarpusavio konsultacijų vykdymas Komisijoje

- Strateginis vertinimas

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

Žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikiai finansuojami iš lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką, atsižvelgiant į biudžetui taikomus apribojimus.

8.2.4. Į orientacinę sumą įskaičiuotos kitos administracinės išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO |

– intra muros |

– extra muros (IT techninė priežiūra) |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 1,2 | 1,2 | 2,4 |

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai (XX 01 01) | 1,014 | 2,2 | 2,2 | 2,2 | 2,2 | 2,2 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 straipsnį (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1,014 | 2,2 | 2,2 | 2,2 | 2,2 | 2,2 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

2009 m. ir vėliau: 7 pareigūnai (122 000 EUR vienam pareigūnui per metus) ir 3 išorės darbuotojai: 2 GFIV (62 500 EUR per metus), 1 GFII (34 500 EUR per metus)

2010 m. ir vėliau: 15 pareigūnų (122 000 EUR vienam pareigūnui per metus) ir 7 išorės darbuotojai: 4 GFIV (62 500 EUR per metus), 2 GFII (34 500 EUR per metus) ir 1 deleguotasis nacionalinis ekspertas (51 000 EUR per metus)

Žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikiai finansuojami iš lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką, atsižvelgiant į biudžetui taikomus apribojimus.

8.2.6 Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 0,200 | 1,7 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[28] | 0,108 | 0,108 | 0,216 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 0,25 | 0,25 | 0,25 | 0,25 | 1 |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 0,06 | 0,06 | 0,06 | 0,06 | 0,06 | 0,06 | 0,36 |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,468 | 0,468 | 0,610 | 0,610 | 0,610 | 0,510 | 3,276 |

Apskaičiuota – Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos,

Komandiruotės: 100 000 EUR pagal projektų tipą

Vienam komitetui per metus pagal temas = 4*27*1 000 EUR = 108 000 EUR

Konsultacijų stebėsena nuo 2011 m.: 250 000 EUR per metus

0,5 viso darbo dienos ekvivalento (konsultacijų) stebėsenos sistemai: 60 000 EUR per metus

Išlaidos, skirtos administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam generaliniam direktoratui pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

[1] OL C,, p..[reikia išsamių nuorodų!]

[2] OL C,, p..

[3] OL C,, p..

[4] OL C,, p..

[5] 2008 m. gruodžio 11–12 d. Briuselyje įvykusiame posėdyje Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvados, 17271/08, 9 punktas.

[6] COM (2008) 800.

[7] Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“ (COM (2007) 723).

[8] 2008 m. gruodžio 16 d. Briuselyje įvykusiame posėdyje Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvados [tiksli nuoroda].

[9] COM (2008) 781.

[10] [nuorodos].

[11] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[12] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[13] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[14] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[15] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[16] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[17] COM (2007) 723.

[18] OL L 162, 2007 6 22

[19] Ši parama gali būti teikiama kartu su Europos investicijų banko parama.

[20] Žr. 2007 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 19 ir 21–23 punktus, OL C139, 2006 6 14, p. 1.

[21] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[22] COM (2008) 859, 2008 12 10

[23] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

[24] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[25] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[26] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[27] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[28] Koordinacinė grupė ir (komitologijos) komitetas, numatyti teisės akto projekte.