25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/76

A.

kadangi Viduržemio jūros regionas atlieka svarbų vaidmenį ir bendrų Europos Sąjungos bei šalių partnerių interesų skaičius didėja atsižvelgiant į globalizacijos iššūkius ir taikaus bendrabūvio siekį, o su tuo susijusi būtinybė užtikrinti didesnę regiono sanglaudą ir bendros politinės strategijos regione sukūrimą,

B.

kadangi ES yra įsipareigojusi ir turėtų toliau siekti Jungtinių Tautų parengtų Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

C.

kadangi tarp dviejų Viduržemio jūros krantų didėja ekonominė, politinė ir kultūrinė praraja ir šie skirtumai turėtų būti pašalinti siekiant ilgainiui sukurti taikos, saugumo ir klestėjimo erdvę,

D.

kadangi svarbu iš esmės ir orientuojantis į rezultatus pakeisti ir gilinti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių santykius, visų pirma laikantis visų partnerių lygių galimybių principo ir panaudojant įgytą patirtį, bet kartu atsižvelgiant į iki šiol vykdytos politikos ribotumą ir trūkumus, ypač į netenkinančius Barselonos proceso rezultatus,

E.

kadangi Europos kaimynystės politika (EKP) Viduržemio jūros regiono šalių atžvilgiu, kurią vykdant pirmenybė teikiama dvišaliams santykiams, yra ribota ir pasirodė, kad ji nepakankamai subalansuota ir nepajėgi prisidėti prie bendro esminių reformų regione proceso,

F.

kadangi Europos Sąjungos ir visų Viduržemio jūros regiono šalių santykių srityje būtina įtvirtinti glaudžią partnerystę, grindžiamą pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principu,

G.

kadangi nuo Barselonos proceso pradžios kai kuriose šalyse partnerėse nepasiekta esminės pažangos, susijusios su kai kurių bendrų vertybių ir principų, kurie nurodyti 1995 m. Barselonos deklaracijoje ir kurių šios šalys įsipareigojo laikytis, pripažinimu ir laikymusi, ypač atsižvelgiant į demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą,

H.

kadangi būtina skatinti Viduržemio jūros baseino šalių teritorinę ir ekonominę integraciją, kadangi tikra teritorinė ir ekonominė integracija gali būti pasiekta tik tada, jei bus padaryta konkreti pažanga sprendžiant vykstančius konfliktus ir laikantis demokratijos principų bei žmogaus teisių,

I.

kadangi Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių glaudesni santykiai lėmė tai, kad itin padidėjo prekyba tarp šių šalių, tačiau nebuvo pagerinta ir modernizuota atitinkama infrastruktūra, nors tai būtina,

J.

kadangi valstybių ir vyriausybių vadovai 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio Viduržemio jūros regiono aukščiausio lygio susitikimo metu priimtoje bendrojoje deklaracijoje pripažino, kad APEM bus teisėta iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ parlamentinė išraiška ir taip pat išreiškė savo didelę paramą APEM vaidmens jos santykiuose su Viduržemio jūros regiono partneriais stiprinimui,

K.

pabrėždamas, kad santykių vyriausybių lygmenyje nepakanka norint apimti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių politinių santykių visumą,

L.

pabrėždamas svarbų APEM vaidmenį, nes tai vienintelė parlamentinė asamblėja, kuri sudaro sąlygas vykdyti dialogą ir bendradarbiavimą Europos ir Viduržemio jūros regione siekiant suvienyti 27 Europos Sąjungos valstybes nares ir visas Artimųjų Rytų taikos procese dalyvaujančias šalis,

M.

kadangi svarbu užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą pagal iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ parengtuose projektuose ir iniciatyvose ir atsižvelgti į pastaruosius šių institucijų pasiūlymus,

N.

kadangi svarbu užtikrinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą stiprinant Europos ir Viduržemio jūros regiono santykius,

O.

primindamas, kad jau egzistuojančių priemonių, politikos sričių ir institucinių lygmenų skaičius neturėtų būti didinamas ir jos neturėtų atlikti tų pačių funkcijų, ir reikėtų užtikrinti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono santykių sistemos nuoseklumą,

P.

pabrėždamas poreikį greitai ir taikiai išspęsti visus su Viduržemio jūros regiono šalimis susijusius konfliktus ir suprasdamas, kad šiuo atveju svarbu išlaikyti kultūrų dialogą,

Q.

kadangi Izraelio ir Palestinos konflikto atsinaujinimas pastaruoju metu daro poveikį Europos ir Viduržemio jūros regiono politiniam dialogui ir gali sutrukdyti siekti daugelio tikslų, kuriuos numatė naujoji institucija,

R.

kadangi vis dar nerasta būdų išspręsti rimtą politinę įtampą Vakarų Sacharoje, o tai nepadeda Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės atnaujinimui,

1.

mano, kad pasiūlymas „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, kurį 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Viduržemio jūros regiono tema priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai, padeda kurti taiką ir klestėjimą ir reikš pažangą siekiant Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės bei teritorinės integracijos ir bendradarbiaujant ekologiniais ir klimato klausimais, jei ji sugebės ištesėti duotus pažadus ir pasiekti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų; atkreipia dėmesį į tai, kad leidus šiame procese dalyvauti šalims, su kuriomis nesudaryta partnerystė, didėja galimybės įtvirtinti lygiaverčius ES ir Viduržemio jūros regiono partnerių santykius ir visapusiškai spręsti šio regiono problemas;

2.

pakartoja savo poziciją, pateiktą 2009 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl padėties Gazos ruože (3) ir išreiškia savo susirūpinimą dėl Izraelio ir Palestinos konflikto eskalavimo, kuris jau paveikė Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės politinį dialogą; mano, kad svarbu išvengti tolimesnio delsimo šioje pradinėje Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos stadijoje ir tikisi, kad bendradarbiavimas vėl kuo greičiau pagreitės, prisidedant prie bendro tikslo, t. y. taikos Artimuosiuose Rytuose; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pirmiau minėtame 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ir pirmiau minėtame 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime patvirtintus principus, naujos Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucijos turėtų aiškiai koncentruotis į projektus, kurie sudaro jo pagrindinę pridėtinę vertę;

3.

pažymi, kad 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pasiūlyta iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ pavadinti „Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“; mano kad šis pavadinimas leis labiau pabrėžti šios partnerystės lygiavertiškumo siekiant vykdyti ekonominės ir teritorinės integracijos projektus aspektą; tačiau mano, kad būtina dar kartą pabrėžti ES ir Viduržemio jūros regiono santykių strateginę vertę ir Barselonos proceso naudą, įskaitant ir pilietinės visuomenės įtraukimą, visų pirma atkreipiant dėmesį į politiką, kurią Europos Sąjungos jau vykdo kartu su partnerėmis iš Viduržemio jūros regiono, pasitelkdama regionines ir subregionines programas ir bendras dvišalio bendradarbiavimo gaires;

4.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti ES veiksmų, ypač susijusių su galimais instituciniais pokyčiais (ypač su Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai, užimančio Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, vaidmeniu) ir Bendrijos biudžeto naudojimu, nuoseklumą;

5.

palankiai vertina tai, kad ES institucijų sistema rėmė Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos įsteigimą;

6.

pritaria sprendimui pirmenybę teikti daugiašaliam bendradarbiavimui apibrėžiant keletą didelės apimties projektų, kuriuos siekiama įgyvendinti panaudojant naujas iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ priemones; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame Viduržemio jūros regione nėra ekonominės ir teritorinės integracijos strategijų, tinkamų paremti šiuos projektus;

7.

mano, kad norint įgyvendinti projektus reikėtų pasinaudoti „susitarimais dėl programų“, kuriuose remiantis subsidiarumo principu aiškiai apibrėžiama įvairių institucinių lygmenų (Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų, įmonių, socialinių partnerių) atsakomybė finansavimo, valdymo ir kontrolės srityse;

8.

pažymi, kad projektai finansuojami pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyvą turėtų būti daugiausia remiami Bendrijos, valstybių partnerių ir privačiomis lėšomis; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją patikslinti ir sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonės (EVIP), kuri pagal savo investicijų programą prisideda prie Viduržemio jūros regiono šalių ekonominio atvirumo ir modernizavimo, vaidmenį ir iniciatyvas; patvirtina, kad palankiai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų banko sukūrimą ir koordinavimą su tarptautiniais investuotojais; pabrėžia pietinių Viduržemio jūros pakrančių šalių migrantų santaupų perlaidų svarbą jų kilmės šalims ir mano, kad tai yra puikus ir iki šiol nepakankamai naudojamas vystymosi svertas;

9.

mano, kad, kol bus persvarstytos finansinės perspektyvos, Europos Sąjungos finansinis indėlis į Viduržemio jūros regiono projektus turi būti užtikrintas nepakenkiant dabartinėms arba numatytoms Europos ir Viduržemio jūros regiono regioninėms programoms, kurias Europos Parlamentas daug kartų pageidavo stiprinti; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Europos Parlamento kompetenciją sudarant Europos Sąjungos biudžetą; tikisi, kad Parlamentas bus nuolat informuojamas apie pasiektą projektų įgyvendinimo etapą;

10.

mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos sekretoriatas dėl savo veiklos pajėgumų ir politiškai vertingos sudėties gali labai prisidėti prie Europos ir Viduržemio jūros regiono santykių stiprinimo; ragina, kad skubiai pradėtų veikti sekretoriatas, siekiant įrodyti, kad įmanoma nugalėti dabartinę įtampą skatinant konkrečius abipusio bendradarbiavimo projektus; džiaugiasi, kad buvo rastas vieningas sutarimas dėl sekretoriato būstinės; primena, kad Barselona – tai miestas, kuriame prasidėjo Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono partnerystė;

11.

sutinka, kad iš Europos Sąjungos perspektyvos bendras pirmininkavimas turi būti suderinamas su išoriniu Europos Sąjungos atstovavimu, vadovaujantis galiojančios Sutarties nuostatomis; darydamas prielaidą, kad Lisabonos sutartis įsigalios, tikisi, kad Europos Sąjunga užtikrins savo atstovavimo šiose naujose Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucijose nuoseklumą ir tęstinumą;

12.

taigi palankiai vertina 2008 m. lapkričio 3 d. vykusios ministrų konferencijos priimtą sprendimą, kuriame tinkamai atsižvelgiama į APEM 2008 m. spalio 13 d. Jordanijoje priimtas rekomendacijas; pritaria sprendimui Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai suteikti stiprų parlamentinį aspektą ir taip įtvirtinti jos demokratinį teisėtumą, pasitelkiant APEM, kuri turėtų būti dar labiau sustiprinta ir kurios darbas turėtų būti geriau koordinuojamas su kitų partnerystės institucijų darbu, numatant galimybę jai suteikti juridinio asmens statusą, teisę siūlyti ir vertinti ekonominės ir teritorinės integracijos strategijas ir projektus bei galimybę teikti rekomendacijas užsienio reikalų ministrų susitikimui; tikisi, kad pripažinus APEM kaip instituciją, jai bus taip pat leidžiama dalyvauti stebėtojo teisėmis vykdomosios institucijos, valstybių bei vyriausybių vadovų, ministrų susitikimuose ir aukšto rango pareigūnų parengiamuosiuose susitikimuose;

13.

palankiai vertina Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio reikalų ministrų sprendimą į visų lygmenų visus susitikimus pakviesti dalyvauti Arabų valstybių lygą, atsižvelgiant į jos teigiamą indėlį siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo Viduržemio jūros regione;

14.

pabrėžia, kad būtina į naująją institucijų sąrangą įtraukti regionų ir vietos institucijas; palankiai vertina Regionų komiteto pateiktą nuomonę ir pasiūlymą sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją;

15.

mano, kad stiprinant parlamentinį aspektą kartu reikia plėtoti panašią veiklą siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų atitinkamoje institucinėje Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos struktūroje, visų pirma pasitelkiant priemones, skirtas konsultuotis su pilietine visuomene projektų atrankos, įgyvendinimo ir tolesnio plėtojimo klausimais; šiuo požiūriu ragina APEM į savo veiklą labiau įtraukti Viduržemio jūros šiaurės ir pietų regionų pilietinę visuomenę;' ragina stiprinti socialinių partnerių vaidmenį įsteigiant Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominį ir socialinį komitetą;

16.

pažymi, kad tam tikros šalys, dalyvaujančios iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, nedalyvauja Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystėje; ragina Tarybą, Komisiją ir visas iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ dalyvaujančias valstybes nustatyti nuoseklią santykių sistemą, orientuotą į ekonominę ir teritorinę ES ir visų Viduržemio jūros regiono šalių integraciją; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad visos iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros baseino valstybių sąjunga“ dalyvaujančios valstybės turėtų prieigą prie regioninių programų, jau vykdomų pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystę;

17.

pabrėžia, kad narystė Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje nėra ES plėtros alternatyva ir nedaro įtakos dabartinių ar būsimų šalių kandidačių stojimo į ES perspektyvoms; mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga netrukdys vykdyti kitų regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų;

18.

pabrėžia, kad būtina iš esmės persvarstyti visą Europos ir Viduržemio jūros regiono politiką ir stiprinti jos politinį aspektą ir bendrą plėtotę; primena, kad bet kokiu atveju iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ nesusilpnina platesnių šios politikos užmojų;

19.

mano, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ turėtų padėti skatinti esamas Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo formas siekiant visoms šalims partnerėms suteikti galimybę remiantis abipusiu sutarimu nustatytais prioritetais ir tikslais dalyvauti Europos Sąjungos teritorinėse programose ir vykdyti atitinkamą politiką, primena didesnio Bendrijos programų taikymo srities išplėtimo svarbą, ypač kad šalys partnerės dalyvautų ir švietimo, mokslinių tyrimų bei profesinio mokymo (studentų mainai ir kt.) sričių programose;

20.

mano, kad problemos, susijusios su taika ir saugumu, žmogaus teisėmis ir demokratija, taip pat su kultūriniu bendradarbiavimu, turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regiono dimensiją; dar kartą patvirtina, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos paskirtis – spręsti teritorines, infrastruktūros ir aplinkos problemas rengiant strateginius planus ir konkrečius projektus; pageidauja, kad ši konkreti dimensija prisidėtų prie Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės atnaujinimo;

21.

primena pirmąsias 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Viduržemio jūros regiono klausimams, iniciatyvas – jūrų ir sausumos greitkelių, civilinės saugos, Viduržemio jūros regiono saulės energijos plano, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų, Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvas;

22.

primena, kad siekiant ambicingų Barselonos proceso tikslų būtina nedelsiant išplėsti bendradarbiavimo sritis, įtraukiant vandentvarką, žemės ūkį, maisto tiekimo saugumą, energiją, profesinį mokymą, kultūrą, sveikatos priežiūrą, turizmą ir t. t.;

23.

aktyvia remia iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ ir susijusių iniciatyvų ir projektų, pvz., naujosios Viduržemio jūros šalių iniciatyvos, skirtos Viduržemio jūros valymui, ir Viduržemio jūros regiono saulės energijos projekto, aplinkosaugos aspektą;

24.

mano, kad visų Viduržemio jūros regiono valstybių įtraukimas į iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ suteikia galimybę išsamiau spręsti šio regiono problemas ir veiksmingiau sieti bei koordinuoti šį procesą su jau esamomis programomis, pvz., JTAP Viduržemio jūros regiono veiksmų planu (Jungtinių Tautų aplinkos programa);

25.

palankiai vertina pasiūlymą, 2008 m. kovo 27 – 28 d. pateiktą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ketvirtosios plenarinės sesijos vadovybės baigiamojoje deklaracijoje, įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono energijos bendriją, kurią remtų APEM; pripažįsta, kad itin svarbu stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimą energetikos srityje ir būtina plėtoti regiono energetikos rinką siekiant Europos ir Viduržemio jūros šalių regione įgyvendinti didelio masto atsinaujinančios energijos ir energetikos infrastruktūros projektus;

26.

tikisi, kad stiprinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykius bus paskatinta taikos ir gerovės erdvės plėtra; pabrėžia, kad taika ir politinis stabilumas Viduržemio jūros regione yra esminė kolektyvinio ir individualaus saugumo toli už jo ribų sąlyga; pabrėžia, kad tik derybų keliu pasiektas visuotinis sureguliavimas gali sudaryti sąlygas pasiekti šį tikslą; mano, kad ES sprendžiant šiuos konfliktus turi prisiimti lyderės vaidmenį ir taip įgyti visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą; pabrėžia poreikį toliau oficialiai bendradarbiauti kovojant su tarptautiniu terorizmu, prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis; džiaugiasi, kad Marselio deklaracija ją pasirašiusios šalys raginamos dėti pastangas siekiant palaipsniui įvykdyti demilitarizavimo ir nusiginklavimo procesą Artimuosiuose Rytuose visų pirma siekiant sukurti zoną be branduolinių ir masinio naikinimo ginklų;

27.

mano, kad siekiant sumažinti įtampą Viduržemio jūros regione, reikėtų stengtis, jog jo gyventojai geriau suprastų kultūras ir visuomenes, ir todėl reikėtų remti Civilizacijų aljansą kaip svarbiausią dialogo, padedančio stabilizuoti padėtį regione, forumą; primygtinai prašo Tarybos ir Komisijos parengti tokio dialogo plėtojimo strategijas; ragina sustiprinti APEM ir Annos Lindh fondo ryšius, įskaitant pagrindinių Annos Lindh fondo tinklų ir APEM Kultūros komiteto posėdžių organizavimą;

28.

pažymi, kad vienas iš svarbiausių Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos tikslų – skatinti teisinės valstybės ir demokratijos principus, pagarbą žmogaus teisėms ir politiniam pliuralizmui, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiose srityse dar vis esama didelių pažeidimų; dar kartą patvirtina žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo skatinimo svarbą; ragina įvertinti iki šiol gautus rezultatus ir partnerystės įgyvendinimo priemonių tinkamumą; primygtinai ragina Komisiją nustatyti tikslius šių priemonių tinkamumo kriterijus, taip pat atsižvelgiant į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Europos Tarybą, ir sukurti efektyvią šių priemonių įgyvendinimo kontrolės sistemą; taigi ragina visas iniciatyvoje dalyvaujančias šalis didinti ir skatinti pagarbą visuotinei religijos laisvei ir ypač atitinkamoms jų religinėms mažumoms; rekomenduoja sukurti bendrą politinę ir institucinę sistemą, pagal kurią būtų galima sustiprinti abipusiškumo aspektą tiek nustatant problemas, tiek ieškant bendrų sprendimų;

29.

taigi ragina Tarybą ir Komisiją į šios naujos iniciatyvos tikslus aiškiai įrašyti tikslą skatinti žmogaus teises ir demokratiją ir toliau stiprinti esamų mechanizmų, pvz., žmogaus teisių nuostatos, kuri įtraukta į asociacijos susitarimus, įgyvendinimą ir steigti žmogaus teisių pakomitečius, taip pat sukurti šios nuostatos įtraukimo į naujos kartos susitarimus bei EKP dvišalius veiksmų planus įgyvendinimo mechanizmą; pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai naudojamasi pagal EKP turimomis žmogaus teisių skatinimo priemonėmis siekiant užtikrinti didesnį Europos institucijų veiklos politinį nuoseklumą;

30.

ragina visas partnerystėje dalyvaujančias šalis, Komisiją ir būsimąsias Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucijas suteikti naują impulsą bendros migracijos politikos valdymui siekiant geriau išnaudoti žmogiškuosius išteklius ir paskatinti Viduržemio jūros regiono gyventojų mainus atsisakant vien tik su regiono saugumu susijusio požiūrio; mano, kad spendžiant imigracijos klausimus didžiausią dėmesį reikėtų skirti teisėtos migracijos galimybėms, kovai su nelegaliais migracijos srautais, sklandesnei imigrantų grupių integracijai ir teisės į prieglobstį užtikrinimui; pabrėžia Europos Sąjungos valstybių narių ir Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybių glaudaus bendradarbiavimo ir bendros atsakomybės svarbą; palankiai vertina tai, kad 2007 m. lapkričio mėn. buvo surengta ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencija dėl migracijos ir mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje didžiausią dėmesį reikėtų skirti sistemingam migracijos srautų valdymui;

31.

atkreipia dėmesį į 2008 m. liepos 13 d. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema bendrąją deklaraciją, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ rodo ryžtą remti žmogiškųjų išteklių tobulinimą ir užimtumo didinimą remiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais, įskaitant skurdo mažinimą, ir šiuo požiūriu tikisi naujų iniciatyvų, programų ir finansinių nuostatų;

32.

mano, kad siekiant sukurti visiems naudingą Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos zoną Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos ekonominės ir prekybos iniciatyvomis reikia skatinti ekonominį regiono augimą, labiau jį įtraukti į pasaulio ekonomiką ir sumažinti šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros pakrančių išsivystymo lygio skirtumą tuo pačiu metu gerinant socialinę sanglaudą;

33.

pabrėžia, kad reikia įvertint socialinį liberalizacijos poveikį, ypač aprūpinimo maistų saugumui, ir į jį sistemiškai atsižvelgti; taip pat pažymi, kad šis poveikis gali būti labai skirtingas įvairiuose sektoriuose ir šalyse;

34.

pabrėžia šėšėlinės ekonomikos ir juodosios rinkos svarbą Viduržemio jūros pietinių ir vakarinių pakrančių šalyse; mano, kad reikia remti laipsnišką šios veiklos įtraukimą į oficialią ekonomiką siekiant, kad regionas vystytųsi;

35.

pažymi, kad nuo 2004 ir 2007 m. į Europos Sąjungą įstojus naujoms valstybės narėms, nuolat auga jų ir jų partnerių, Viduržemio jūros regiono valstybių, prekybiniai mainai; ragina diegiant partnerystę atsižvelgti į šią tendenciją ir ją remti;

36.

pažymi būtinybę skatinti jaunimą kurti mažas įmones, įskaitant galimybę gauti paskolas ir mikrokreditus; be to, mano, kad reikia stiprinti EVIP paramą;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimuose numatytos imigracijos ir politinio prieglobsčio srities bendradarbiavimo priemonės, įskaitant imigracijos centrų finansavimą, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares patvirtinti, kad šiuose centruose visiškai gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;

38.

mano, kad būtina įgyvendinti konkrečius ir apibrėžtus tikslus socialinėje srityje; todėl primena, kad laisvosios prekybos zonos tikslas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne vien tik į ekonominį augimą, bet visų pirma į darbo vietų kūrimą; primena, kad jaunimo ir moterų bedarbystė yra svarbiausia Viduržemio jūros regiono šalių socialinė problema;

39.

ragina pietines Viduržemio jūros regiono šalis partneres, atsižvelgiant į Agadiro ekonominį susitarimą, kurį pasirašė Egiptas, Jordanija, Marokas ir Tunisas, vystyti prekybą pietūs – pietūs ir pabrėžia, kad ES institucijos turi teigiamai reaguoti į prašymus suteikti techninę paramą siekiant skatinti tokią pietų – pietų ekonominę integraciją;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir visų Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos šalių partnerių vyriausybėms ir parlamentams.