52009DC0696

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2009.12.21

KOM(2009)696 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

ANTROJI METINĖ EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (2008 M.)

SEK(2009)1714

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA ANTROJI METINĖ EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (2008 M.) 1

1. ĮVADAS 4

2. 2008 M. METINĖ ATASKAITA 4

2.1. Pagrindinių su veiksmų programų įgyvendinimu susijusių įvykių, krypčių ir problemų apibendrinimas (EŽF reglamento 68 straipsnio 2 dalis) 4

2.1.1. Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimas valstybėse narėse 4

2.1.2. Komisijos įgyvendinamas biudžetas 6

2.2. EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir EŽŪFKP 6

2.3. Techninė parama 7

2.3.1. Valstybių narių naudojamas techninės paramos biudžetas 7

2.3.2. Komisijos naudojamas techninės paramos biudžetas 7

2.4. Audito strategijų, valdymo bei kontrolės sistemų ir metinių kontrolės ataskaitų apžvalga 8

2.5. Pagal skaidrumo iniciatyvą pateikta informacija 8

3. RESTRUKTŪRIZAVIMO REGLAMENTO (REGLAMENTO (EB) NR. 744/2008) ĮGYVENDINIMAS 9

3.1. Bendroji informacija 9

3.2. Įgyvendinimas 9

3.2.1. Bendrosios priemonės (Restruktūrizavimo reglamento 5–10 straipsniai) 9

3.2.1.1. Laikinas žvejybos nutraukimas pagal 6 straipsnį 9

3.2.1.2. Investicijos į žvejybos laivus pagal 7 straipsnį 9

3.2.1.3. Socialinė ir ekonominė kompensacija pagal 8 straipsnį 9

3.2.1.4. Kolektyviniai veiksmai pagal 9 straipsnį ir bandomieji projektai pagal 10 straipsnį 9

3.2.2. Specialiosios priemonės, taikomos tik laivynams, kuriems numatytos laivyno pritaikymo schemos (Restruktūrizavimo reglamento 11–17 straipsniai) 10

3.2.3. Dalinis eksploatavimo nutraukimas (17 straipsnis) 11

3.2.4. Finansinės nuostatos (20 straipsnis) 11

3.2.5. Auditas (13 straipsnio 2 dalis) 11

3.3. Preliminarus vertinimas 11

4. EŽF ĮGYVENDINIMO LENTELĖS 13

4.1. I LENTELĖ. SU KONVERGENCIJOS TIKSLU SUSIJUSIO BIUDŽETO VYKDYMAS 13

4.2. II LENTELĖ. NE SU KONVERGENCIJOS TIKSLU SUSIJUSIO BIUDŽETO VYKDYMAS 15

4.3. III LENTELĖ. SU KONVERGENCIJOS IR NE SU KONVERGENCIJOS TIKSLAIS SUSIJUSIO BIUDŽETO VYKDYMAS 17

4.4. IV LENTELĖ. 2008 M. KOMISIJOS PATVIRTINTOS VEIKSMŲ PROGRAMOS 19

4.5. V LENTELĖ. EŽF LĖŠOS PAGAL PRIORITETINES KRYPTIS IR VALSTYBES NARES 20

ĮVADAS

Europos žuvininkystės fondas (EŽF) įkurtas 2007 m. sausio 1 d. Fondo lėšomis galima naudotis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu; jis pakeitė Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP)[1].

Pagal EŽF reglamento[2] 68 straipsnį kiekvienais metais iki gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia EŽF faktinio įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita turi būti grindžiama Komisijos išnagrinėtomis ir įvertintomis valstybių narių metinėmis ataskaitomis ir visa kita turima informacija.

Pirmosios 2007 m. metinės ataskaitos turinys buvo ribotas, nes iki 2007 m. pabaigos buvo patvirtinta tik 19 (iš 26) veiksmų programų. Likusios 7 veiksmų programos buvo patvirtintos 2008 m. antrame pusmetyje. Kadangi veiksmų programos buvo patvirtintos vėlai, iki 2008 m. pabaigos Komisija pritarė tik labai nedideliam valdymo ir kontrolės sistemų ir audito strategijų skaičiui. Šios priežasties nulemtas žemas įgyvendinimo rodiklis reiškia, kad 2008 m. Komisijos EŽF įgyvendinimo ataskaitoje didesnis dėmesys skirimas veiksmų programų planavimo būdui, o ne faktiniam įgyvendinimui, kuris tuo laikotarpiu dar buvo ribotas.

Žemą įgyvendinimo rodiklį gali lemti ir kai kurių valstybių narių vykdomas perplanavimas siekiant vykdyti laikinus specialiuosius veiksmus, nurodytus 2008 m. liepos 24 d. Tarybos priimtame Reglamente (EB) Nr. 744/2008 (toliau – Restruktūrizavimo reglamentas)[3]. Šio reglamento 22 straipsnyje nustatyta, kad Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia tame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą. Kadangi šios priemonės įgyvendinamos pagal laikinai nukrypti nuo kai kurių EŽF nuostatų leidžiančią nuostatą, laikydama, kad jos įgyvendinamos pagal EŽF veiksmų programas, Komisija nusprendė pateikti bendrą metinių EŽF įgyvendinimo rezultatų ir Restruktūrizavimo reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

2008 M. METINĖ ATASKAITA

Pagrindinių su veiksmų programų įgyvendinimu susijusių įvykių, krypčių ir problemų apibendrinimas (EŽF reglamento 68 straipsnio 2 dalis)

Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimas valstybėse narėse

Kalbant apie 19 veiksmų programų, patvirtintų iki 2007 m. pabaigos, valstybių narių pastangos buvo sutelktos pasirengimui imtis kitų įgyvendinimo veiksmų, pavyzdžiui, stebėsenos komiteto sudarymui ir jo kompetencijos nustatymui, atrankos kriterijų priėmimui, kurį atlieka stebėsenos komitetas, nacionalinių nuostatų ir mechanizmų parengimui ir priėmimui, kad būtų galima skelbti viešus konkursus arba informuoti apie taikytinas priemones. Todėl faktinis įgyvendinimas valstybėse narėse prasidėjo galbūt tik 2008 m.; išskyrus Austriją ir Prancūziją, kitos valstybės narės tarpinio mokėjimo prašymų nepateikė.

2008 m. antrame pusmetyje buvo patvirtintos likusios 7 veiksmų programos. IV lentelėje nurodytos 2008 m. patvirtintų 7 veiksmų programų patvirtinimo datos.

Iš finansinių duomenų, pateiktų EŽF lėšų paskirstymui pagal prioritetines kryptis skirtoje V lentelėje, matyti, kad apskritai 1, 2 ir 3 prioritetinėms kryptims[4]: lėšos paskirstytos tolygiai: 27 proc. (1 142 923 976 EUR) skirti žvejybos laivyno pritaikymui (1 prioritetinė kryptis), 30 proc. (1 274 547 215 EUR) – akvakultūrai, perdirbimui ir pardavimui (2 prioritetinė kryptis) ir 27 proc. (1 162 007 083 EUR) – kolektyviniams veiksmams (3 prioritetinė kryptis). 4 prioritetinei krypčiai skirta mažiau lėšų; jos sudaro apie 13 proc. (567 365 857 EUR). Taip yra dėl to, kad tvariam žuvininkystės regionų vystymuisi skirtos priemonės yra naujos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu; jos bus pradėtos įgyvendinti tik 2010 m., kai bus sudarytos vietos grupės ir bus pradėtos įgyvendinti vietos vystymosi strategijos. Tačiau tai vis tiek rodo didelį valstybių narių susidomėjimą šia pažangia priemone.

Valstybėse narėse konkrečiai prioritetinei krypčiai skirtos lėšos labai skiriasi, o tai rodo, kad labai skiriasi valstybių narių žuvininkystės sektorių sąlygos ir strategijos. Pavyzdžiui, Airijos žvejybos laivyno pritaikymui skirti 82 proc., o Rumunijos – 4,3 proc. 1 prioritetinės krypties analizė rodo, kad laivyno pritaikymo priemonių, pavyzdžiui, galutinio žvejybos nutraukimo, įgyvendinimo metodas labai priklauso nuo bendro strateginio pernelyg didelių pajėgumų mažinimo metodo. Todėl kai kurios valstybės narės pirmenybę teikia laivų atidavimui į metalo laužą, o kitos labiau linkusios taikyti rinkos mechanizmus, pavyzdžiui, individualias perleidžiamas kvotas, žvejybos pajėgumams mažinti. Todėl siektini pajėgumo mažinimo rodikliai veiksmų programose skiriasi. Apskritai veiksmų programose nustatyti siektini pajėgumo sumažinimo iki 2013 m. pabaigos rodikliai yra apie 15 proc. (kW ir GT).

Labai didelių skirtumų galima pastebėti ir analizuojant akvakultūrai, perdirbimui bei pardavimui remti skirtas lėšas. Nors, pavyzdžiui, Airija neprašo tokios pagalbos, prieigos prie jūros neturinčios šalys paprastai numato didelę pagal 2 prioritetinę kryptį skiriamos paramos dalį, pavyzdžiui, Austrija – 98 proc.

Panašiai labai skiriasi ir pagal 3 prioritetinę kryptį bendro intereso priemonėms skiriamos lėšos: Austrijos veiksmų programoje nurodytas 1 proc., o Kipro veiksmų programoje – 65 proc. Kadangi pagal šią prioritetinę kryptį numatytos priemonės yra labai įvairios, sunku nustatyti dominuojančią tendenciją, tačiau dauguma valstybių narių nusprendė šiai prioritetinei sričiai skirti nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų EŽF lėšų.

Kalbant apie tvarų žuvininkystės regionų vystymąsi, prieigos prie jūros neturinčios šalys (Austrija, Slovakija, Vengrija, Čekija) ir Malta nusprendė nesikreipti dėl 4 prioritetinės krypties. Kitų šalių skiriamos lėšos skiriasi, pavyzdžiui, Prancūzija nurodė 2,6 proc., o Rumunija – 32,5 proc. Remiantis veiksmų programomis galima prognozuoti, kad iki 2010 m. antro pusmečio bus įsteigta daugiau kaip 200 žuvininkystės vietos veiklos grupių (iki šiol sudaryta 80 tokių grupių). Kiekvienai grupei skiriamos EŽF lėšos siekia nuo 560 000 EUR (Prancūzijoje) iki maždaug 6 mln. EUR (Lenkijoje).

Kalbant apie faktinio veiksmų programų įgyvendinimo valstybėse narėse lygį, iš valstybių narių 2008 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose[5] pateiktos informacijos matyti, kad faktinio įgyvendinimo rodikliai vis dar labai maži; tik dvi valstybės narės yra pateikusios tarpinio mokėjimo prašymus. Todėl iki šiol paramos gavėjams buvo išmokėti tik 5 404 048 EUR.

Komisijos įgyvendinamas biudžetas

Kalbant apie įsipareigojimus, 2008 m. buvo įsipareigota skirti 24,05 proc. (607 763 784 EUR) visų 2007–2013 m. asignavimų (4 304 949 019 EUR), iš jų 459 679 025 EUR buvo skirti konvergencijos regionams ir 148 084 759 EUR – ne konvergencijos regionams. Buvo išmokėta 11,1 proc. (249 361 192 EUR) visų 2007–2013 m. asignavimų, iš jų 99,81 proc. (197 796 248 EUR) buvo skirti konvergencijos regionams ir 99,07 proc. (51 564 944 EUR) – ne konvergencijos regionams. Šios išmokos beveik visada buvo mokamos tik kaip išankstinio finansavimo išmokos, iš jų 72 775 030 EUR buvo skirti 2008 m. patvirtintoms 7 veiksmų programoms. Be to, 14 valstybių narių, pasinaudodamos Restruktūrizavimo reglamente nustatyta galimybe gauti papildomų išankstinio finansavimo išmokų, paprašė antros išankstinio finansavimo išmokos. Trūkstant mokėjimų asignavimų, 2008 m. tik 9 valstybės narės gavo antrą išankstinio finansavimo išmoką (176 248 671 EUR, iš jų 137 865 475 EUR buvo skirti konvergencijos regionams (8 valstybėms narėms), o 38 383 197 EUR – ne konvergencijos regionams (7 valstybėms narėms). Išsamesnė finansinė informacija apie biudžeto vykdymą pateikta I–III lentelėse.

EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir EŽŪFKP

Iš veiksmų programų matyti, kad visos valstybės narės žino, kad būtina užtikrinti EŽF įgyvendinimo darną ir suderinamumą su struktūriniais fondais (ERPF ir ESF) ir su EŽŪFKP. Veiksmų programose pateikiama informacija apie valstybėse narėse sukurtas arba kuriamas sistemas siekiant išvengti sutapimų, kaip reikalaujama pagal EŽF reglamento 6 straipsnį.

EŽF valdymo institucijos atlieka pagrindinę koordinavimo funkciją. EŽF valdymo institucijos gali būti atstovaujamos struktūrinių fondų ir EŽŪFKP stebėsenos komitetuose, o tų fondų valdymo institucijų atstovai atitinkamai kviečiami į EŽF stebėsenos komitetus. Kai kurios valstybės narės sudarė nacionalinius (arba regioninius) visų ES fondų koordinavimo komitetus. Kai kurių valstybių nacionalinės teisės aktuose apibrėžiamos priemonės, kurių imamasi siekiant užtikrinti skirtingų ES finansinės paramos šaltinių koordinavimą ir derėjimą. Be to, kiekvienoje EŽF veiksmų programoje nurodomi kriterijai, kurie leidžia atskirti tas EŽF priemones, kurios atitinka paramos pagal kitas ES programas skyrimo reikalavimus.

Techninė parama

Techninės paramos (5 prioritetinės krypties) tikslas – remti veiksmus, susijusius su pasirengimu, stebėsena, administracine bei technine parama, vertinimu, auditu ir kontrole, kurie būtini EŽF reglamentui įgyvendinti. Komisija šiam tikslui gali panaudoti iki 0,8 proc. metinių EŽF lėšų. Valstybės narės gali panaudoti iki 5 proc. joms skirtų EŽF lėšų savo veiksmų programos valdymui finansuoti. Techninei paramai valstybės narės vidutiniškai skyrė 3,7 proc. Tačiau dvi valstybės narės (Italija ir Slovėnija) pasinaudojo galimybe esant pateisinamoms aplinkybėms viršyti nustatytą 5 proc. ribą.

Valstybių narių naudojamas techninės paramos biudžetas

Iki šiol gautos ir priimtos metinės ataskaitos rodo, kad 14 valstybių narių skyrė lėšų iš techninės paramos biudžeto. Likusios 12 valstybių narių šiuo biudžetu nepasinaudojo, nes buvo vėluojama patvirtinti arba įgyvendinti veiksmų programas. Didesnes sumas techninei paramai skyrė šios valstybės narės: Italija (3 165 540 EUR), Švedija (683 819 EUR), Ispanija (673 144 EUR), Portugalija (600 000 EUR) ir Danija (536 870 EUR). Finansuotų priemonių tikslas buvo pagerinti administracinius gebėjimus, plėtoti IT, atlikti tyrimus, didinti viešą skelbimą bei informavimą ir remti veiksmų programų valdymą bei įgyvendinimą.

Komisijos naudojamas techninės paramos biudžetas

2008 m. Komisija panaudojo 1 416 000 EUR iš EŽF techninės paramos biudžeto toliau nurodytais tikslais.

Konferencijos

Prancūzijoje, Marselio mieste, 2008 m. vasario 18–19 d. surengta konferencija „EŽF 4 prioritetinės krypties priemonės“[6]. Konferencijos tikslas – EŽF 4 prioritetinės krypties priemones įgyvendinančioms nacionalinėms bei regioninėms valdžios institucijoms ir vietos dalyviams suteikti galimybę peržiūrėti esamą padėtį ir pasidalyti informacija apie priemones ir būdus, kurie būtini siekiant sėkmingai įgyvendinti 4 prioritetinės krypties priemones nacionaliniu ar regionų lygmeniu ir vietos lygmeniu. Šiam renginiui skirta 191 000 EUR.

Tyrimai

Komisija užsakė atlikti tyrimą „Ekonomikos rezultatų ir ES akvakultūros sektoriaus konkurencinės padėties apžvalga. ES akvakultūros plėtros suvaržymų nustatymas“. Tyrimo tikslas – nustatyti ES akvakultūros pramonės pranašumus bei trūkumus ir galimybes bei pavojus, su kuriais ji susiduria ir susidurs ateityje. Tyrimo išvadomis buvo remiamasi rengiant 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą dėl darnios akvakultūros ateities kūrimo. Šiam tyrimui skirta 300 000 EUR.

Informavimas ir leidiniai

Komisija sudarė sutartį su paslaugų teikėju norėdama parengti keletą leidinių apie EŽF ir kitomis temomis informavimo tikslais. Šioms paslaugoms skirta 150 000 EUR.

Informacinės technologijos

Komisija skyrė 325 000 EUR EŽF ir ŽOFP valdymo taikomųjų programų ir kitų informacinių technologijų kūrimui ir priežiūrai.

Nenuolatiniai darbuotojai

450 000 EUR skirta nenuolatinių darbuotojų atlyginimams.

Audito strategijų, valdymo bei kontrolės sistemų ir metinių kontrolės ataskaitų apžvalga

Valstybės narės Komisijai turi pateikti savo valdymo ir kontrolės sistemas praėjus metams nuo jų veiksmų programų patvirtinimo. Audito strategijos turi būti pateiktos per devynis mėnesius nuo patvirtinimo dienos. Kadangi veiksmų programos buvo patvirtintos vėlai, iki 2008 m. pabaigos Komisija pritarė tik nedideliam valdymo ir kontrolės sistemų bei audito strategijų skaičiui. 2008 m. pabaigoje 14 valstybių narių pateikė savo audito strategijas, iš jų 4 pritarta, o 10 atmesta arba nutraukta. 2008 m. buvo pateikta 16 valdymo ir kontrolės sistemų, iš jų tik vienai pritarta, 3 pripažintos nepriimtinomis, 3 atmestos, o 9 dar svarstė Komisija. Kadangi buvo įgyvendinama nedaug programų, audito institucijos savo metinėse kontrolės ataskaitose turėjo pateikti atsisakymą pateikti nuomonę, nes trūko audituotinos veiklos. Todėl aišku, kad kol kas dar per anksti kalbėti apie reikšmingus rezultatus arba atlikti bendrą metinių kontrolės ataskaitų ir nuomonių vertinimą. Remdamiesi šiuo metu turima informacija tikimės, kad Komisija galės pateikti išsamesnę ataskaitą 2010 m.

Pagal skaidrumo iniciatyvą pateikta informacija

Pagal Europos skaidrumo iniciatyvą valstybės narės privalo pateikti informaciją apie tai, kaip naudojamos pasidalijamojo valdymo būdu valdomos ES lėšos. Kalbant apie EŽF lėšų gavėjų viešą skelbimą, šis įsipareigojimas atitinkamai reglamentuojamas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 498/2007.

Iki šiol nacionalinius paramos gavėjų sąrašus viešai paskelbė 21 valstybė narė. Komisija ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad visos valstybės narės visiškai įvykdytų Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimus.

Valstybėse narėse viešas duomenų apie EŽF paramos gavėjus skelbimas vykdomas skirtingai, nes Europos skaidrumo iniciatyva nustatomi tik būtinieji tokių duomenų viešo skelbimo reikalavimai, įskaitant reikalavimą viešai skelbti paramos gavėjų sąrašą, veiksmus ir tiems veiksmams skiriamų viešųjų lėšų sumas. Tačiau valstybės narės turi pačios nuspręsti, ar viešai skelbti papildomą arba išsamesnę informaciją.

Nuorodų, kur galima rasti valstybių narių viešai skelbiamą informaciją, sąrašą galima rasti Komisijos interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/structural_measures/transparency_en.htm.

RESTRUKTŪRIZAVIMO REGLAMENTO (REGLAMENTO (EB) NR. 744/2008) ĮGYVENDINIMAS

Bendroji informacija

2008 m. liepos 8 d. Komisija patvirtino priemonių paketą, kuris skirtas kai kurias ES žvejybos laivyno dalis, ypač velkamuosius žvejybos įrankius naudojančius laivus, ištikusiai sunkiai ekonominei krizei palengvinti (COM (2008) 453). Svarbi šio paketo dalis – Tarybos reglamento, kuriuo įvedamas ad hoc specialusis laikinas režimas, kuriuo valstybėms narėms apibrėžtu laikotarpiu suteikiamos naujos galimybės restruktūrizuoti žvejybos laivyną ir nustatomos kitos papildomosios priemonės, pasiūlymas. Remiantis šiuo pasiūlymu Taryboje priimtas Reglamentas (EB) Nr. 744/2008, toliau vadinamas Restruktūrizavimo reglamentu.

Įgyvendinimas

Restruktūrizavimo reglamente nustatomos trijų rūšių priemonės: bendrosios priemonės (jas gali taikyti visi sektoriaus veiklos vykdytojai), laivynui ar laivyno dalims, ypač priklausomoms nuo kuro kainos, skirtos priemonės pagal laivyno pritaikymo schemas ir finansinės priemonės. Jų įgyvendinimas patenka į valstybių narių patvirtintų veiksmų programų sritį, išskyrus laivyno pritaikymo schemoms taikomas specialiąsias priemones, dėl kurių reikėjo atlikti esamų veiksmų programų ad hoc pakeitimus.

Bendrosios priemonės (Restruktūrizavimo reglamento 5–10 straipsniai)

Apskritai šias priemones galima taikyti bet kada programavimo laikotarpiu, jei administraciniai sprendimai priimti iki 2010 m. sausio 1 d. Svarbi išimtis yra 6 straipsnyje nustatytas laikinas žvejybos nutraukimas, kai taikomi griežtesni terminai. Tad valstybės narės nėra oficialiai įpareigojamos nustatyti vieną ar kitą priemonę, išskyrus minėtą laikiną veiklos nutraukimą. Todėl remiantis valstybių narių deklaracijomis, kurios nėra privalomos, toliau pateikiama tikėtinų įgyvendinimo rezultatų apžvalga.

Laikinas žvejybos nutraukimas pagal 6 straipsnį

Tik Kipras, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Lenkija ir Portugalija pareiškė ketinančios pasinaudoti didesnėmis galimybėmis finansuoti laikiną žvejybos nutraukimą pagal 6 straipsnį.

Investicijos į žvejybos laivus pagal 7 straipsnį

Šią nuostatą valstybės narės ypač palankiai įvertino; dauguma jų ją jau taiko, kitos netrukus taikys. Tik Vokietija, Italija, Malta, Nyderlandai ir Švedija paskelbė neketinančios jos taikyti.

Socialinė ir ekonominė kompensacija pagal 8 straipsnį

Ją numačiusi tik Ispanija.

Kolektyviniai veiksmai pagal 9 straipsnį ir bandomieji projektai pagal 10 straipsnį

Šios priemonės plačiai taikomos arba bus taikomos, ypač galimybė finansuoti energijos suvartojimo auditą. Tik Italija, Malta, Latvija, Airija ir Slovėnija aiškiai nepareiškė ketinimo ją įgyvendinti.

Specialiosios priemonės, taikomos tik laivynams, kuriems numatytos laivyno pritaikymo schemos (Restruktūrizavimo reglamento 11–17 straipsniai)

Šios priemonės, ypač pagalba galutinio žvejybos nutraukimo atveju pagal 14 straipsnį, yra svarbiausia Restruktūrizavimo reglamento dalis, nes tikimasi, kad jos labiausiai prisidės prie ekonomikos sektoriaus atsigavimo skatinimo, turint omeny kuro kainų svyravimą. Pagrindinė mintis yra ta, kad valstybės narės patvirtina laivyno pritaikymo schemas norėdamos finansuoti tų laivyno dalių, kurios labai priklauso nuo kuro sunaudojimo, galutinį atsisakymą ir žvejoti palikti tik taupiai energiją naudojančius laivus. Likę laivai galės pasinaudoti papildomomis galimybėmis, susijusiomis su laikinu žvejybos nutraukimu ir investicijomis į žvejybos laivus.

Kadangi laivyno pritaikymo schemos nei EŽF reglamente, nei veiksmų programose nenumatytos, norint įgyvendinti aptariamas priemones reikia tas veiksmų programas iš dalies pakeisti. Iki nustatyto termino, 2009 m. birželio 30 d., iš 22 žvejybos laivynus turinčių valstybių narių tik 7 patvirtino laivyno pritaikymo schemas ir atitinkamai pritaikė savo veiksmų programas. Tai padarė Belgija, Kipras, Danija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija ir Rumunija. Lentelėje pateiktas numatomas žvejybos pajėgumo sumažinimas.

Valstybė narė | Laivyno pritaikymo schemų skaičius ir dydis | Galutinis žvejybos nutraukimas | Susijusios laivyno dalys |

Belgija | 1 laivyno pritaikymo schema, 39 laivai | 2046 GT, 7007 kW | plačiažiočiai tralai |

Kipras | 1 laivyno pritaikymo schema, 24 laivai | 261 GT, 2128 kW | universalios paskirties laivai |

Danija | 1 laivyno pritaikymo schema, 110 laivų | 9106 GT, 23951 kW | Daugiausia dugniniai tralai ir keli plačiažiočiai tralai, tinklais žvejojantys laivai ir žiauniniais tinklais žvejojantys laivai |

Ispanija | 4 laivyno pritaikymo schemos, 93 laivai | 14600 GT, 22309 kW | Dugniniai traleriai, ūdomis žvejojantys laivai |

Prancūzija | 3 laivyno pritaikymo schemos, 57 laivai | 939 GT, 3308 kW | Dugniniai traleriai |

Portugalija | 2 laivyno pritaikymo schemos, 42 laivai | 5334 GT, 13343 kW | Dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai, dragomis žvejojantys laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai |

Rumunija | 1 laivyno pritaikymo schema, 2 laivai | 162 GT, 444 kW | Dugniniai traleriai |

Numatytas galutinis žvejybos nutraukimas (fizinis laivų pašalinimas) turi būti įvykdytas iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau bet kokia žvejyba laivais turi būti nutraukta iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Dalinis eksploatavimo nutraukimas (17 straipsnis)

Tik Belgija pranešė apie dalinio eksploatavimo nutraukimo projektą, susijusį su plačiažiočio tralo, įtraukto į laivyno pritaikymo schemą, savininku, kuris atgaus 40 GT naujam ir daug mažesniam laivui, pakeisiančiam jo plačiažiotį tralą, statyti.

Finansinės nuostatos (20 straipsnis)

Finansinės nuostatos yra pagrindinės Restruktūrizavimo reglamento priemonės, nes jos palengvina valstybėms narėms dėl bendrojo finansavimo tenkančią finansinę naštą. Visų pirma, EŽF dalis teikiant viešąją pagalbą padidinta nuo įprastų 50 proc. (75 proc. konvergencijos regionų atveju) iki 95 proc. (20 straipsnio 1 dalis). Antra, su investicijomis į žvejybos laivus susijusiems projektams skiriama privačiojo sektoriaus finansinio įnašo dalis sumažinta nuo 60 proc. (50 proc. atokiausiuose regionuose) iki 40 proc. (7 ir 19 straipsniai). Galiausiai 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė prašyti antros išankstinio finansavimo sumos, kuri 7 proc. didesnė už numatytąją EŽF reglamento 81 straipsnyje.

Kalbant apie bendrojo finansavimo santykį (EŽF ir valstybės narės), pasakytina, kad kai kurios valstybės narės pasinaudojo šia galimybe pagrįsti investicijas, kurios kitu atveju nebūtų daromos esant dideliam valstybės įnašui. Pavyzdžiui, Danija perskirstė EŽF lėšas 1 prioritetinei krypčiai (atidavimas į metalo laužą) ir iš naujo suplanavo 2 ir 3 prioritetines kryptis. Tai leido sutaupyti 29 700 000 EUR iš nacionalinio indėlio ir skirti viešąją pagalbą už laivų atidavimą į metalo laužą, kuri pirminėje veiksmų programoje nebuvo numatyta. Tai svarbu todėl, kad negali būti atkurtas tik naudojant viešąją pagalbą sumažintas pajėgumas.

Kalbant apie viešojo ir privačiojo sektorių finansinį įnašą, pasakytina, kad daugelis valstybių narių šia galimybe gali pasinaudoti bet kada ir joms nereikia labai pakeisti veiksmų programų finansinių lentelių.

Galiausiai iki šios ataskaitos patvirtinimo dienos beveik visos valstybės narės paprašė antros išankstinio finansavimo išmokos (14 valstybių narių 2008 m. ir 7 valstybės narės 2009 m.), net ir tos, kurios neketina įgyvendinti Restruktūrizavimo reglamento.

Auditas (13 straipsnio 2 dalis)

Kaip numatyta, pasibaigus laivyno pritaikymo schemų patvirtinimo terminui, Komisija rengiasi pasirašyti sutartį su nepriklausomu konsultantu laivyno pritaikymo schemų įgyvendinimo valstybėse narėse auditui atlikti. Tikimasi, kad rezultatai bus pateikti iki 2010 m. antro pusmečio.

Preliminarus vertinimas

Restruktūrizavimo reglamentas parengtas ir priimtas esant aukštoms kuro kainoms ir remiantis plačiai paplitusia nuomone, kad energijos kainos ir toliau bus labai didelės. Tačiau iki 2008 m. antro pusmečio kainos staiga nukrito žemiau tų, kurios sukėlė sektoriau krizę (0,5 EUR už litrą lapkričio mėn.). Nors kainos vis dar didelės (nustatyta, kad kai kurių laivyno dalių pelno ir nuostolio pusiausvyrai išlaikyti būtina kaina yra 0,3 EUR už litrą), 2008 m. paskutinio ketvirčio ekonomikos prognozės buvo iš esmės palankesnės nei tada, kai buvo priimtas reglamentas. Paskesniais mėnesiais padėtis vėl pasikeitė, nes dėl finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio žvejybos veiklos vykdytojai patiria naują spaudimą sumažėjus paklausai ir žuvies kainai.

Tačiau, nepaisant finansų ir ekonomikos krizės, panašu, kad paskata veiklos vykdytojams nutraukti žvejybos veiklą buvo mažesnė nei kuro krizės laikotarpiu. Tad buvo labai ribotai pasinaudota priemonėmis pagal laivyno pritaikymo schemas; jomis galiausiai pasinaudojo tik kelios valstybės narės. Be to, nebe tokia svarbi tapo kritinės padėties atveju teikiama pagalba, visų pirma laikinas žvejybos nutraukimas ir socialinės bei ekonominės kompensacijos, nors kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Ispanijoje) svarbūs ištekliai buvo skirti laikinam žvejybos nutraukimui. Buvo dažniau pasinaudota kitomis reglamente nustatytomis bendrosiomis priemonėmis: šiame sektoriuje dažniausiai buvo taikomos energijos taupymo skatinimo priemonės, visų pirma energijos naudojimo auditas ir investicijos į žvejybos laivus.

Negalima nustatyti viso Restruktūrizavimo reglamento poveikio negavus informacijos apie atitinkamus administracinius sprendimus, kuriuos galima priimti iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir neįvykdžius atitinkamos jų dalies. Iki tol negalima visapusiškai įvertinti įgyvendinimo poveikio. Nepaisant to, šiame etape galima daryti išvadą, kad restruktūrizavimo priemonių paketu, be abejonės, bus prisidėta skatinant naudoti labiau energiją taupančius žvejybos laivus, tačiau mažai tikėtina, kad bus žymiai prisidėta įgyvendinant tikslą skatinti mažinti laivynų, kurie struktūriškai mažiau atsparūs ekonominiam spaudimui, pajėgumus. Iš esmės dėl galutinio žvejybos nutraukimo pagal patvirtintą laivyno pritaikymo schemą veiksmų programoje jau numatytas siektinas pajėgumų mažinimo rodiklis padidėjo nežymiai (žr. pirmiau pateiktą lentelę).

Galiausiai pasikeitus nuomonėmis su valstybėmis narėmis tapo aišku, kad dėl papildomų ES lėšų trūkumo kai kurių valstybių narių galimybės įgyvendinti Restruktūrizavimo reglamentą buvo ribotos. Komunikate numatyta, kad papildomų lėšų negalima gauti be esminių valstybių narių pastangų perskirstyti lėšas 1 prioritetinei krypčiai, siekiant ilgalaikio laivynų restruktūrizavimo. Tačiau tam būtų reikėję atitinkamai sumažinti kitoms prioritetinėms kryptims skirtas lėšas, ir dauguma valstybių narių nusprendė toliau įgyvendinti nacionalines strategijas, dėl kurių susitarė nacionalinės vyriausybės ir šalys, su kuriomis konsultuotasi.

EŽF ĮGYVENDINIMO LENTELĖS

I LENTELĖ. SU KONVERGENCIJOS TIKSLU SUSIJUSIO BIUDŽETO VYKDYMAS

Šalis | Nuspręsta a | Įsipareigota b | Išmokėta c | % (b) / (a) | % (c) / (a) |

Belgija | 2007–2013 m. laikotarpis | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00% | 0,00% |

2008 m. finansiniai metai | 0,00 | 0,00 | 0,00 |

Bulgarija | 2007–2013 m. laikotarpis | 80 009 708,00 | 14 336 687,00 | 5 600 679,56 | 17,92% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 8 517 922,00 | 8 517 922,00 | 0,00 |

Čekija | 2007–2013 m. laikotarpis | 27 106 675,00 | 6 886 504,00 | 3 794 934,50 | 25,41% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 3 526 490,00 | 3 526 490,00 | 1 897 467,25 |

Vokietija | 2007–2013 m. laikotarpis | 96 861 240,00 | 27 623 988,00 | 6 780 286,80 | 28,52% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 13 821 981,00 | 13 821 981,00 | 0,00 |

Estija | 2007–2013 m. laikotarpis | 84 568 039,00 | 19 102 181,00 | 5 919 762,73 | 22,59% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 9 971 872,00 | 9 971 872,00 | 0,00 |

Graikija | 2007–2013 m. laikotarpis | 176 836 728,00 | 51 941 240,00 | 24 757 141,92 | 29,37% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 25 849 796,00 | 25 849 796,00 | 12 378 570,96 |

Ispanija | 2007–2013 m. laikotarpis | 945 692 445,00 | 268 170 032,00 | 132 396 942,00 | 28,36% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 134 323 828,00 | 134 323 828,00 | 66 198 471,00 |

Prancūzija | 2007–2013 m. laikotarpis | 34 250 343,00 | 9 306 303,00 | 4 795 048,00 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 4 699 222,00 | 4 699 222,00 | 2 397 524,00 |

Italija | 2007–2013 m. laikotarpis | 318 281 864,00 | 87 334 891,00 | 44 559 460,00 | 27,44% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 44 016 945,00 | 44 016 945,00 | 22 279 730,00 |

Latvija | 2007–2013 m. laikotarpis | 125 015 563,00 | 28 485 267,00 | 8 751 089,00 | 22,79% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 14 887 723,00 | 14 887 723,00 | 0,00 |

Lietuva | 2007–2013 m. laikotarpis | 54 713 408,00 | 13 915 847,00 | 3 829 938,56 | 25,43% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 6 978 531,00 | 6 978 531,00 | 0,00 |

Vengrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 34 291 357,00 | 5 456 086,00 | 2 400 394,99 | 15,91% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 5 456 086,00 | 5 456 086,00 | 2 400 394,99 |

Malta | 2007–2013 m. laikotarpis | 8 372 329,00 | 1 422 356,00 | 586 063,03 | 16,99% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 1 422 356,00 | 1 422 356,00 | 586 063,03 |

Austrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 187 326,00 | 61 040,00 | 13 112,82 | 32,58% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 29 837,00 | 29 837,00 | 0,00 |

Lenkija | 2007–2013 m. laikotarpis | 734 092 574,00 | 120 001 664,00 | 51 386 480,18 | 16,35% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 120 001 664,00 | 120 001 664,00 | 51 386 480,18 |

Portugalija | 2007–2013 m. laikotarpis | 223 943 059,00 | 61 518 869,00 | 31 352 028,00 | 27,47% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 30 998 886,00 | 30 998 886,00 | 15 676 014,00 |

Rumunija | 2007–2013 m. laikotarpis | 230 714 207,00 | 37 284 577,00 | 32 299 988,49 | 16,16% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 22 157 050,00 | 22 157 050,00 | 17 172 461,49 |

Slovėnija | 2007–2013 m. laikotarpis | 21 640 283,00 | 4 110 308,00 | 1 514 819,81 | 18,99% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 4 110 308,00 | 4 110 308,00 | 1 514 819,81 |

Slovakija | 2007–2013 m. laikotarpis | 12 681 459,00 | 3 625 757,00 | 1 775 404,26 | 28,59% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 1 776 374,00 | 1 776 374,00 | 887 702,13 |

Jungtinė Karalystė | 2007–2013 m. laikotarpis | 43 150 701,00 | 7 132 154,00 | 3 020 549,07 | 16,53% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 7 132 154,00 | 7 132 154,00 | 3 020 549,07 |

Iš viso konvergencijos tikslui | 2007–2013 m. laikotarpis | 3 252 409 308,00 | 767 715 751,00 | 365 534 123,72 | 23,60% | 11,24% |

2008 m. finansiniai metai | 459 679 025,00 | 459 679 025,00 | 197 796 247,91 |

II LENTELĖ. NE SU KONVERGENCIJOS TIKSLU SUSIJUSIO BIUDŽETO VYKDYMAS

Šalis | Nuspręsta a | Įsipareigota b | Išmokėta c | % (b) / (a) | % (c) / (a) |

Belgija | 2007–2013 m. laikotarpis | 26 261 648,00 | 4 191 906,00 | 1 838 315,00 | 15,96% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 4 191 906,00 | 4 191 906,00 | 1 838 315,00 |

Danija | 2007–2013 m. laikotarpis | 133 675 169,00 | 36 321 435,00 | 9 357 261,83 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 18 340 527,00 | 18 340 527,00 | 0,00 |

Vokietija | 2007–2013 m. laikotarpis | 59 004 177,00 | 16 032 272,00 | 4 130 292,39 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 8 095 504,00 | 8 095 504,00 | 0,00 |

Airija | 2007–2013 m. laikotarpis | 42 266 603,00 | 6 746 632,00 | 2 958 662,00 | 15,96% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 6 746 632,00 | 6 746 632,00 | 2 958 662,00 |

Graikija | 2007–2013 m. laikotarpis | 30 995 509,00 | 8 421 917,00 | 4 339 371,26 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 4 252 651,00 | 4 252 651,00 | 2 169 685,63 |

Ispanija | 2007–2013 m. laikotarpis | 186 198 467,00 | 50 592 760,00 | 26 067 784,00 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 25 546 840,00 | 25 546 840,00 | 13 033 892,00 |

Prancūzija | 2007–2013 m. laikotarpis | 181 802 741,00 | 49 398 378,00 | 25 452 382,00 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 24 943 736,00 | 24 943 736,00 | 12 726 191,00 |

Italija | 2007–2013 m. laikotarpis | 106 060 990,00 | 28 818 271,00 | 14 848 538,00 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 14 551 800,00 | 14 551 800,00 | 7 424 269,00 |

Kipras | 2007–2013 m. laikotarpis | 19 724 418,00 | 5 359 405,00 | 2 761 418,52 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 2 706 234,00 | 2 706 234,00 | 2 761 418,52 |

Vengrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 559 503,00 | 89 023,00 | 39 165,21 | 15,91% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 89 023,00 | 89 023,00 | 39 165,21 |

Nyderlandai | 2007–2013 m. laikotarpis | 48 578 417,00 | 13 199 443,00 | 3 400 489,19 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 6 665 065,00 | 6 665 065,00 | 0,00 |

Austrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 5 071 992,00 | 1 378 131,00 | 692 534,44 | 27,17% | 13,65% |

2008 m. finansiniai metai | 695 888,00 | 695 888,00 | 337 495,00 |

Portugalija | 2007–2013 m. laikotarpis | 22 542 190,00 | 6 125 032,00 | 3 155 906,00 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 3 092 838,00 | 3 092 838,00 | 1 577 953,00 |

Slovakija | 2007–2013 m. laikotarpis | 1 007 069,00 | 287 931,00 | 140 989,66 | 28,59% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 141 066,00 | 141 066,00 | 70 494,83 |

Suomija | 2007–2013 m. laikotarpis | 39 448 827,00 | 10 718 803,00 | 2 761 417,89 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 5 412 465,00 | 5 412 465,00 | 0,00 |

Švedija | 2007–2013 m. laikotarpis | 54 664 803,00 | 14 853 199,00 | 3 826 536,00 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 7 500 130,00 | 7 500 130,00 | 0,00 |

Jungtinė Karalystė | 2007–2013 m. laikotarpis | 94 677 188,00 | 15 112 454,00 | 6 627 403,16 | 15,96% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 15 112 454,00 | 15 112 454,00 | 6 627 403,16 |

Iš viso ne konvergencijos tikslui | 2007–2013 m. laikotarpis | 1 052 539 711,00 | 267 646 992,00 | 112 398 466,55 | 25,43% | 10,68% |

2008 m. finansiniai metai | 148 084 759,00 | 148 084 759,00 | 51 564 944,35 |

III LENTELĖ. SU KONVERGENCIJOS IR NE SU KONVERGENCIJOS TIKSLAIS SUSIJUSIO BIUDŽETO VYKDYMAS

Šalis | Nuspręsta a | Įsipareigota b | Išmokėta c | % (b) / (a) | % (c) / (a) |

Belgija | 2007–2013 m. laikotarpis | 26 261 648,00 | 4 191 906,00 | 1 838 315,00 | 15,96% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 4 191 906,00 | 4 191 906,00 | 1 838 315,00 |

Bulgarija | 2007–2013 m. laikotarpis | 80 009 708,00 | 14 336 687,00 | 5 600 679,56 | 17,92% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 8 517 922,00 | 8 517 922,00 | 0,00 |

Čekija | 2007–2013 m. laikotarpis | 27 106 675,00 | 6 886 504,00 | 3 794 934,50 | 25,41% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 3 526 490,00 | 3 526 490,00 | 1 897 467,25 |

Danija | 2007–2013 m. laikotarpis | 133 675 169,00 | 36 321 435,00 | 9 357 261,83 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 18 340 527,00 | 18 340 527,00 | 0,00 |

Vokietija | 2007–2013 m. laikotarpis | 155 865 417,00 | 43 656 260,00 | 10 910 579,19 | 28,01% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 21 917 485,00 | 21 917 485,00 | 0,00 |

Estija | 2007–2013 m. laikotarpis | 84 568 039,00 | 19 102 181,00 | 5 919 762,73 | 22,59% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 9 971 872,00 | 9 971 872,00 | 0,00 |

Airija | 2007–2013 m. laikotarpis | 42 266 603,00 | 6 746 632,00 | 2 958 662,00 | 15,96% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 6 746 632,00 | 6 746 632,00 | 2 958 662,00 |

Graikija | 2007–2013 m. laikotarpis | 207 832 237,00 | 60 363 157,00 | 29 096 513,18 | 29,04% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 30 102 447,00 | 30 102 447,00 | 14 548 256,59 |

Ispanija | 2007–2013 m. laikotarpis | 1 131 890 912,00 | 318 762 792,00 | 158 464 726,00 | 28,16% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 159 870 668,00 | 159 870 668,00 | 79 232 363,00 |

Prancūzija | 2007–2013 m. laikotarpis | 216 053 084,00 | 58 704 681,00 | 30 247 430,00 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 29 642 958,00 | 29 642 958,00 | 15 123 715,00 |

Italija | 2007–2013 m. laikotarpis | 424 342 854,00 | 116 153 162,00 | 59 407 998,00 | 27,37% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 58 568 745,00 | 58 568 745,00 | 29 703 999,00 |

Kipras | 2007–2013 m. laikotarpis | 19 724 418,00 | 5 359 405,00 | 2 761 418,52 | 27,17% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 2 706 234,00 | 2 706 234,00 | 2 761 418,52 |

Latvija | 2007–2013 m. laikotarpis | 125 015 563,00 | 28 485 267,00 | 8 751 089,00 | 22,79% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 14 887 723,00 | 14 887 723,00 | 0,00 |

Lietuva | 2007–2013 m. laikotarpis | 54 713 408,00 | 13 915 847,00 | 3 829 938,56 | 25,43% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 6 978 531,00 | 6 978 531,00 | 0,00 |

Liuksemburgas | 2007–2013 m. laikotarpis | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00% | 0,00% |

2008 m. finansiniai metai | 0,00 | 0,00 | 0,00 |

Vengrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 34 850 860,00 | 5 545 109,00 | 2 439 560,20 | 15,91% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 5 545 109,00 | 5 545 109,00 | 2 439 560,20 |

Malta | 2007–2013 m. laikotarpis | 8 372 329,00 | 1 422 356,00 | 586 063,03 | 16,99% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 1 422 356,00 | 1 422 356,00 | 586 063,03 |

Nyderlandai | 2007–2013 m. laikotarpis | 48 578 417,00 | 13 199 443,00 | 3 400 489,19 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 6 665 065,00 | 6 665 065,00 | 0,00 |

Austrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 5 259 318,00 | 1 439 171,00 | 705 647,26 | 27,36% | 13,42% |

2008 m. finansiniai metai | 725 725,00 | 725 725,00 | 337 495,00 |

Lenkija | 2007–2013 m. laikotarpis | 734 092 574,00 | 120 001 664,00 | 51 386 480,18 | 16,35% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 120 001 664,00 | 120 001 664,00 | 51 386 480,18 |

Portugalija | 2007–2013 m. laikotarpis | 246 485 249,00 | 67 643 901,00 | 34 507 934,00 | 27,44% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 34 091 724,00 | 34 091 724,00 | 17 253 967,00 |

Rumunija | 2007–2013 m. laikotarpis | 230 714 207,00 | 37 284 577,00 | 32 299 988,49 | 16,16% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 22 157 050,00 | 22 157 050,00 | 17 172 461,49 |

Slovėnija | 2007–2013 m. laikotarpis | 21 640 283,00 | 4 110 308,00 | 1 514 819,81 | 18,99% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 4 110 308,00 | 4 110 308,00 | 1 514 819,81 |

Slovakija | 2007–2013 m. laikotarpis | 13 688 528,00 | 3 913 688,00 | 1 916 393,92 | 28,59% | 14,00% |

2008 m. finansiniai metai | 1 917 440,00 | 1 917 440,00 | 958 196,96 |

Suomija | 2007–2013 m. laikotarpis | 39 448 827,00 | 10 718 803,00 | 2 761 417,89 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 5 412 465,00 | 5 412 465,00 | 0,00 |

Švedija | 2007–2013 m. laikotarpis | 54 664 803,00 | 14 853 199,00 | 3 826 536,00 | 27,17% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 7 500 130,00 | 7 500 130,00 | 0,00 |

Jungtinė Karalystė | 2007–2013 m. laikotarpis | 137 827 889,00 | 22 244 608,00 | 9 647 952,23 | 16,14% | 7,00% |

2008 m. finansiniai metai | 22 244 608,00 | 22 244 608,00 | 9 647 952,23 |

Iš viso konvergencijos ir ne konvergencijos tikslams | 2007–2013 m. laikotarpis | 4 304 949 019,00 | 1 035 362 743,00 | 477 932 590,27 | 24,05% | 11,10% |

2008 m. finansiniai metai | 607 763 784,00 | 607 763 784,00 | 249 361 192,26 |

IV LENTELĖ. 2008 M. KOMISIJOS PATVIRTINTOS VEIKSMŲ PROGRAMOS

Šalis | EŽF suma | Sprendimo data | Sprendimo numeris |

BE | Belgija | 26 261 648 | 2008 11 11 | C(2008) 6895 |

IE | Airija | 42 266 603 | 2008 09 09 | C(2008) 4993 |

HU | Vengrija | 34 850 860 | 2008 09 09 | C(2008) 4684 |

MT | Malta | 8 372 329 | 2008 12 10 | C(2008) 8380 |

PL | Lenkija | 734 092 574 | 2008 10 16 | C(2008) 6007 |

SI | Slovėnija | 21 640 283 | 2008 11 19 | C(2008) 7279 |

UK | Jungtinė Karalystė | 137 827 889 | 2008 09 09 | C(2008) 4994 |

IŠ VISO | 1 005 312 186 |

V LENTELĖ. EŽF LĖŠOS PAGAL PRIORITETINES KRYPTIS IR VALSTYBES NARES

Šalis | 1 prioritetinė kryptis | 2 prioritetinė kryptis | 3 prioritetinė kryptis | 4 prioritetinė kryptis | 5 prioritetinė kryptis | Iš viso |

|Suma |% |Suma |% |Suma |% |Suma |% |Suma |% | | | BE |Belgija | 7 561 648 |28,79 |5 000 000 |19,04 |9 488 352 |36,13 |2 900 000 |11,04 |1 311 648 |4,99 | 26 261 648 | | BG |Bulgarija | 8 000 970 |10,00 |36 004 371 |45,00 |20 002 426 |25,00 |12 001 456 |15,00 |4 000 485 |5,00 | 80 009 708 | | CZ |Čekija | - |- |11 926 937 |44,00 |13 824 404 |51,00 |- |- |1 355 334 |5,00 | 27 106 675 | | DK |Danija | 21 365 342 |15,98 |47 149 524 |35,27 |46 015 266 |34,42 |12 461 279 |9,32 |6 683 758 |5,00 | 133 675 169 | | DE |Vokietija | 8 145 000 |5,23 |57 560 225 |36,93 |68 687 844 |44,07 |19 438 000 |12,47 |2 034 348 |1,31 | 155 865 417 | | EE |Estija | 15 264 531 |18,05 |24 583 929 |29,07 |21 209 664 |25,08 |19 281 513 |22,80 |4 228 402 |5,00 | 84 568 039 | | IE |Airija | 34 766 000 |82,25 |- |- |6 000 000 |14,20 |1 500 603 |3,55 |- |- | 42 266 603 | | EL |Graikija | 77 272 459 |37,18 |59 689 538 |28,72 |32 320 240 |15,55 |33 300 000 |16,02 |5 250 000 |2,53 | 207 832 237 | | ES |Ispanija | 403 067 965 |35,61 |344 241 335 |30,41 |316 510 945 |27,96 |49 336 048 |4,36 |18 734 619 |1,66 | 1 131 890 912 | | FR |Prancūzija | 59 621 494 |27,60 |63 029 212 |29,17 |85 049 416 |39,37 |5 699 644 |2,64 |2 653 318 |1,23 | 216 053 084 | | IT |Italija | 161 250 284 |38,00 |106 085 713 |25,00 |106 085 713 |25,00 |16 973 714 |4,00 |33 947 430 |8,00 | 424 342 854 | | CY |Kipras | 2 200 000 |11,15 |3 250 000 |16,48 |12 924 418 |65,52 |1 000 000 |5,07 |350 000 |1,77 | 19 724 418 | | LV |Latvija | 20 860 942 |16,69 |46 128 750 |36,90 |24 153 000 |19,32 |28 911 476 |23,13 |4 961 395 |3,97 | 125 015 563 | | LT |Lietuva | 13 667 647 |24,98 |22 431 005 |41,00 |9 249 241 |16,90 |6 693 770 |12,23 |2 671 745 |4,88 | 54 713 408 | | HU |Vengrija | - |- |24 163 925 |69,34 |8 944 392 |25,66 |- |- |1 742 543 |5,00 | 34 850 860 | | MT |Malta | 2 175 000 |25,98 |1 760 250 |21,02 |4 095 079 |48,91 |- |- |342 000 |4,08 | 8 372 329 | | NL |Nyderlandai | 16 913 233 |34,82 |7 379 398 |15,19 |16 903 461 |34,80 |4 987 125 |10,27 |2 395 200 |4,93 | 48 578 417 | | AT |Austrija | - |- |5 164 318 |98,19 |50 000 |0,95 |- |- |45 000 |0,86 | 5 259 318 | | PL |Lenkija | 168 841 292 |23,00 |146 818 515 |20,00 |146 818 515 |20,00 |234 909 624 |32,00 |36 704 628 |5,00 | 734 092 574 | | PT |Portugalija | 53 065 134 |21,53 |78 058 495 |31,67 |90 026 920 |36,52 |17 403 406 |7,06 |7 931 294 |3,22 | 246 485 249 | | RO |Rumunija | 9 975 000 |4,32 |105 000 000 |45,51 |30 000 000 |13,00 |75 000 000 |32,51 |10 739 207 |4,65 | 230 714 207 | | SI |Slovėnija | 2 164 029 |10,00 |7 141 293 |33,00 |7 574 097 |35,00 |2 164 029 |10,00 |2 596 835 |12,00 | 21 640 283 | | SK |Slovakija | - |- |10 467 810 |76,47 |2 536 292 |18,53 |- |- |684 426 |5,00 | 13 688 528 | | FI |Suomija | 3 445 000 |8,73 |16 990 000 |43,07 |14 783 827 |37,48 |3 606 000 |9,14 |624 000 |1,58 | 39 448 827 | | SE |Švedija | 13 666 201 |25,00 |10 932 961 |20,00 |19 132 681 |35,00 |8 199 720 |15,00 |2 733 240 |5,00 | 54 664 803 | | UK |Jungtinė Karalystė | 39 634 805 |28,76 |33 589 711 |24,37 |49 620 896 |36,00 |11 598 450 |8,42 |3 384 027 |2,46 | 137 827 889 | | Iš viso |1 142 923 976 |26,55 |1 274 547 215 |29,61 |1 162 007 089 |26,99 |567 365 857 |13,18 |158 104 882 |3,67 |4 304 949 019 | |

Kad būtų patogiau, pateikiami šie paaiškinimai:

1 prioritetinė kryptis. ES žvejybos laivyno pritaikymo priemonės

2 prioritetinė kryptis. Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas bei pardavimas

3 prioritetinė kryptis. Bendro intereso priemonės

4 prioritetinė kryptis. Tvarus žuvininkystės regionų vystymasis

5 prioritetinė kryptis. Techninė parama

[1] ŽOFP įgyvendinimo 2000–2006 m. ataskaita buvo įtraukta į metinę struktūrinių fondų įgyvendinimo ataskaitą.

[2] 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo, OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

[3] 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti, OL L 202, 2008 7 31, p. 1.

[4] 1 prioritetinė kryptis. ES žvejybos laivyno pritaikymo priemonės;

2 prioritetinė kryptis. Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas bei pardavimas;

3 prioritetinė kryptis. Bendro intereso priemonės;

4 prioritetinė kryptis. Tvarus žuvininkystės regionų vystymasis;

5 prioritetinė kryptis. Techninė parama.

[5] Pastaba. Nors metinių ataskaitų pateikimo terminas buvo 2009 m. birželio 30 d., Komisija dar negavo ir nepatvirtino visų 2008 m. metinių įgyvendinimo ataskaitų. Todėl šioje ataskaitoje pateikta ne visa informacija.

[6] http://ec.europa.eu/fisheries/meetings_events/events/archives/events_2008/conference_180208_en.htm.