52009DC0687

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 17.12.2009

KOM(2009) 687 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

pagal 2006 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimo dėl tarpusavio keitimosi informacija, susijusia su valstybių narių priemonėmis prieglobsčio ir imigracijos srityse, mechanizmo nustatymo 4 ir 5 straipsnius

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. VEIKLA 3

3. BENDRA APŽVALGA 4

4. PERDUOTA INFORMACIJA 4

5. VERTINIMAS 9

6. IŠVADOS 10

PRIEDAS 11

1. ĮVADAS

Teisingumo ir vidaus reikalų taryba išvadose, priimtose 2005 m. balandžio 14 d. posėdyje, paragino sukurti tarpusavio keitimosi informacija sistemą, kurią sudarytų įstaigos, atsakingos už migracijos ir prieglobsčio politiką valstybėse narėse. Atsižvelgdama į šį prašymą, Komisija 2005 m. spalio mėn. pateikė Tarybos sprendimo dėl tarpusavio keitimosi informacija, susijusia su valstybių narių priemonėmis prieglobsčio ir imigracijos srityse, tvarkos nustatymo pasiūlymą[1]. Taryba 2006 m. spalio 5 d. priėmė šį sprendimą (2006/688/EB)[2].

Sprendimu nustatoma saugaus valstybių narių keitimosi informacija ir konsultavimosi dėl nacionalinių priemonių, kurių jos ketina imtis arba neseniai ėmėsi, kai šios priemonės paskelbiamos viešai ir kai tikėtina, kad jos turės didelį poveikį kelioms valstybėms narėms ar visai Europos Sąjungai, sistema.

4 straipsnyje numatyta, kad kartą per metus Komisija parengia bendrą pranešimą, kuriame apibendrinama pati svarbiausia valstybių narių perduota informacija. Šis bendras pranešimas perduodamas Europos Parlamentui ir Tarybai ir yra ministrų lygmens diskusijų apie nacionalinę prieglobsčio ir imigracijos politiką pagrindas.

5 straipsnyje nurodyta, kad Komisija vertina mechanizmo veikimą praėjus dviems metams nuo šio sprendimo įsigaliojimo ir reguliariai po to. Prireikus Komisija gali siūlyti pakeitimus.

Atsižvelgdama į tai, kad tęsiasi dvejų metų mechanizmo veikimo vertinimo laikotarpis, Komisija mano, kad yra tinkama viename dokumente pateikti pranešimą (4 straipsnis) ir vertinimą (5 straipsnis). Tai leis pateikti išsamius duomenis apie tarpusavio keitimosi informacija mechanizmo pirmąjį veikimo laikotarpį.

2. VEIKLA

Sprendimas įsigaliojo 2006 m. lapkričio 4 d. Mechanizmas pradėjo veikti 2007 m. balandžio mėn. Atsižvelgdama į sprendimo 3 straipsnį Komisija sukūrė specialią interesų grupę internetinio komunikacijos ir informacijos išteklių centro administratoriaus (CIRCA) tinklo platformoje ir valstybių narių paskirtiems nacionaliniams ryšių centrams suteikė prieigą prie jos.

Iki 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigos valstybės narės paskyrė savo nacionalinius ryšių centrus. Prieiga suteikta maždaug 60 nacionalinių ekspertų – valstybių narių prašytas prieigos leidimų skaičius svyruoja nuo vieno iki penkių vienai valstybei narei.

Siekdama paremti nacionalinius ryšių centrus ir supažindinti ekspertus su tinklu, Komisija 2007 m. vasario mėn. surengė CIRCA mokymus, o 2007 m. gruodžio mėn. – papildomą praktinį seminarą. Pastarajame, be kita ko, buvo suteikta galimybė atlikti pirmų šešių sistemos veikimo mėnesių preliminarią analizę. Trečiasis praktinis seminaras, kuriame daugiausia dėmesio skirta šio pranešimo turiniui, surengtas 2008 m. balandžio mėn.

Tuo pat metu Komisija pranešė Imigracijos ir prieglobsčio komitete dalyvaujančioms valstybėms narėms apie svarbiausią valstybių narių perduotą informaciją. Remdamasis klausimynu Komitetas aptarė naudojimosi mechanizmu gerinimo būdus. 2009 m. birželio 8 d. posėdyje Komitetas buvo informuotas apie pranešimo ir vertinimo rengimą. Faktinė ataskaitos informacija buvo išplatinta tarpusavio keitimosi informacija mechanizmo nacionaliniams ryšių centrams, kad būtų patikrinta.

3. BENDRA APŽVALGA

Per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. 16 valstybių narių perdavė informaciją naudodamosi tarpusavio keitimosi informacija mechanizmu. Informacija buvo susijusi su 45 skirtingomis priemonėmis. Beveik 50 % pranešimų (21) buvo susiję su priimtais teisės aktais ir tik 4 – su teisės aktų projektais. 5 valstybės narės pateikė iš viso 9 pranešimus apie politinius ketinimus ir ilgalaikį programavimą. 11 valstybių narių nepateikė jokios informacijos (žr. Priedą). Nors tam tikrais laikotarpiais informacija buvo keičiamasi dažniau, 2009 m. naudojantis tarpusavio keitimosi informacija mechanizmu perduoti tik keturi pranešimai.

Perduotos informacijos formatas ne visada buvo vienodas. Pagal sprendimo 2 straipsnio 2 dalį informacija perduodama vadovaujantis prie sprendimo pridedama pranešimo forma ir, kai įmanoma, prie viso teksto pridedama interneto nuoroda. Tačiau tam tikrais atvejais valstybės narės nenaudojo nurodytos formos ir tiesiog perduodavo atitinkamos priemonės tekstą. Dėl to informacijos gavimas galėjo būti ne toks veiksmingas – suinteresuotosios valstybės narės ne iš karto sugebėdavo nustatyti priemonės esmę ar galimą jos poveikį. Taip pat pastebima, kad skiriasi užpildytų formų turinys. Kai kuriose formose pateikiama pakankamai daug informacijos (nors ir glaustai), tačiau kitose apsiribojama tik paviršutiniu aprašu, iš kurio gali būti sunku suprasti priemonės pobūdį.

Be to, kai kuriais atvejais nurodytas tik angliškas atitinkamos priemonės pavadinimas nepateikiant formos, o tekstas perduotas tik originalo kalba. Dėl to galėjo kilti pavojus, kad informacija nebus suprasta. Reikia nepamiršti, kad, atsižvelgdamos į sprendimo priedą, valstybės narės visą priemonės pavadinimą, trumpą jos aprašą ir savo pastabas bei komentarus išverčia į vieną iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų, kuri nėra jų kalba.

4. PERDUOTA INFORMACIJA

Politiniai ketinimai ir ilgalaikis programavimas

2007 m. balandžio 20 d. Jungtinė Karalystė atsiuntė du 2007 m. kovo mėn. Vidaus reikalų ministerijos priimtus dokumentus: „JK sienos apsauga. Mūsų vizija ir ateities strategija“ ir „Taisyklių vykdymo užtikrinimas. Mūsų imigracijos įstatymų laikymosi užtikrinimo ir įgyvendinimo strategija“. Šiuose dokumentuose išdėstyta nauja Britanijos valdžios institucijų pozicija sienų politikos ir imigracijos taisyklių laikymosi klausimais.

2007 m. birželio 25 d. Ispanija pranešė apie „ Pilietybės ir integracijos strateginį planą“, kuriame paaiškinama Ispanijos pozicija dėl integracijos 2007–2010 m.

2008 m. balandžio 17 d. Rumunija pranešė apie Vyriausybės sprendimą dėl 2007–2010 m. nacionalinės imigracijos strategijos patvirtinimo.

2007 m. balandžio 13 d. Nyderlandai pranešė apie ketinimą patvirtinti politinį reglamentą, kuriame įtvirtintos buvusio Užsieniečių akto nuostatos .

2008 m. rugpjūčio 1 d. Nyderlandai taip pat pranešė apie Teisingumo ministro ir jo pavaduotojo raštą Parlamento pirmininkui dėl 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1F straipsnio taikymo analizės. 2008 m. birželio 9 d. rašte pateikiamos Nyderlandų politikos, susijusios su 1951 m. konvencijos 1F straipsniu, vertinimo išvados.

Be to, 2008 m. rugsėjo 29 d. Nyderlandai valstybėms narėms pristatė „Modernios migracijos politikos planą“ . Planas Nyderlandų parlamentui pristatytas 2008 m. birželio 27 d., jame pateiktas Nyderlandų vyriausybės pasiūlymas, susijęs su Nyderlanduose gyventi pageidaujančių užsienio piliečių priėmimu ir apsigyvenimu .

Galiausiai 2009 m. vasario 12 d. Nyderlandai pranešė apie tai, kad priimtas dokumentas „Siekiant veiksmingesnės prieglobsčio tvarkos ir grąžinimo politikos“ . Šiame dokumente išdėstyti Vyriausybės planai siekti tikslesnės ir spartesnės prieglobsčio procedūros, kuria, be kita ko, bus skatinamas prieglobsčio prašytojų, kuriems atsisakoma suteikti prieglobstį, grąžinimas.

2008 m. gruodžio 9 d. Švedija pranešė apie tai, kad priimta Švedijos migracijos tarnybos tarptautinė strategija . Šis dokumentas – tai išsami, visas agentūros veiklos sritis apimanti tarptautinė strategija, kurią generalinis direktorius patvirtino 2008 m. birželio mėn.

Teisės aktų projektai

Daugiau informacijos apie prieglobsčio prašytojų įteisinimą Nyderlanduose (anksčiau nurodyta kaip politiniai ketinimai) buvo pateikta 2007 m. gegužės 7 d. ir birželio 5 d. Pagal reglamentą užsienio piliečiams, kurie prieglobsčio prašymą pateikė iki 2001 m. balandžio 1 d. ir nuo 2001 m. balandžio 1 d. be pertraukos gyveno Nyderlanduose, bus ex officio suteikiamas leidimas gyventi. Pagal reglamentą leidimas nebus suteikiamas užsienio piliečiams, kurie kelia pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui. Be to, pagal šį reglamentą leidimas nebus suteikiamas ir tiems užsienio piliečiams, kurie vykstant įvairioms procedūroms nurodė netikrą tapatybę ar pilietybę, arba tiems užsienio piliečiams, kurių atžvilgiu nustatyta, kad jų tapatybė ar pilietybė netikra.

2007 m. gegužės 3 d. Italija pranešė apie įstatymo projektą, kuriuo iš dalies keičiamos imigracijos taisyklės ir užsieniečiams taikytinos sąlygos, kurios, be kita ko, apima aukštos kvalifikacijos darbuotojams (mokslinių tyrimų, mokslo, kultūros, meno, valdymo, pramogų verslo ir sporto srityse) taikytiną lengvatinę tvarką, pagal kurią jiems per trumpą laiką būtų išduodamas ne daugiau kaip 5 metus galiojantis leidimas būti šalyje, taip pat – veiksmingas grąžinimo politikos priemones .

2007 m. lapkričio 8 d. Italija pranešė apie Senato aktą Nr. 1201 dėl teisės akto projekto dėl kovos su neteisėtų darbuotojų išnaudojimu veiksmų, kuriuo siekta sustiprinti darbuotojų migrantų apsaugą ir sugriežtinti sankcijas darbdaviams .

2008 m. birželio 17 d. Čekija pranešė apie pasiūlymą dėl teisėtos migracijos , kuriame numatyta žalioji korta ir kuris turėjo įsigalioti 2009 m. viduryje. Žalioji korta numatyta kaip dokumentas, kuris aprėptų Čekijos teritorijoje galiojančius darbo leidimą ir leidimą gyventi ir kuris konkrečiais atvejais būtų naudojamas kaip ilgalaikis leidimas gyventi darbo tikslais.

Priimti teisės aktai

2007 m. kovo 8 d. Slovakija pranešė apie naujojo prieglobsčio įstatymo , kuriame nustatyta papildomos apsaugos sąvoka, pakeitimus. 2008 m. sausio 31 d. Slovakija pranešė apie naujus prieglobsčio įstatymo pakeitimus .

2007 m. liepos 2 d. Vengrija pranešė apie naują Vengrijos imigracijos teisės aktą (2007 m. Aktas Nr. II dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo). Naujuoju teisės aktu, kuris įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d., pirmiausia siekiama užtikrinti derėjimą su atitinkamomis ES teisinėmis priemonėmis, visų pirma su Šengeno acquis .

Tą pačią dieną Vengrija pranešė apie naują 2007 m. aktą Nr. LXXX dėl prieglobsčio , kuris priimtas 2007 m. birželio 25 d. ir įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Nauju teisės aktu pirmiausia siekiama užtikrinti atitiktį konkrečioms EB direktyvoms (Priskyrimo direktyvai, Prieglobsčio procedūros direktyvai ir Priėmimo direktyvai) ir Vengrijos teisės aktuose, inter alia, nustatoma papildoma apsaugos sąvoka. Naujojo įstatymo redakcija anglų kalba pateikta 2007 m. gruodžio 21 d.

Galiausiai 2009 m. rugpjūčio 18 d. Vengrija pateikė Vyriausybės nutarimų Nr. 113/2007 ir Nr. 114/2007 dėl 2007 m. akto Nr. I dėl teisę laisvai judėti ir apsigyventi turinčių asmenų priėmimo ir apsigyvenimo įgyvendinimo , kuriais įgyvendinamas 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojęs laisvo judėjimo aktas, tekstus.

2007 m. liepos 6 d. Malta pranešė apie naują teisės aktą, kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinama Direktyva 2003/86/EB dėl trečiųjų šalių piliečių teisės į šeimos susijungimą .

Tą pačią dieną Lenkija pranešė apie 2007 m. birželio 27 d. darbo ir socialinių reikalų ministro potvarkį, kuriuo iš dalies keičiamas potvarkis dėl užsieniečių įsidarbinimo, kai nebūtina turėti darbo leidimo . Tikėtasi, kad naujomis taisyklėmis bus paskatinta teisėtai įdarbinti užsieniečius ir išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą, kuri ypač pastebima žemės ūkio ir statybų srityse. Potvarkis įsigaliojo 2007 m. liepos 5 d.

Be to, Lenkija 2008 m. sausio 31 d. pranešė apie naujus potvarkio dėl užsieniečių įsidarbinimo, kai nebūtina turėti darbo leidimo, pakeitimus. Pirminis terminas (iki 3 mėn.) buvo pratęstas iki ilgiausio galimo 6 mėn. laikotarpio per 12 mėn. laikotarpį. Potvarkis įsigaliojo 2008 m. vasario 1 d.

Galiausiai Lenkija 2007 m. liepos 20 d. pranešė apie 2007 m. gegužės 24 d. aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Užsieniečių aktas (ir kai kurie kiti aktai). Šiuo aktu siekta įgyvendinti Direktyvą 2005/71/EB ir Direktyvą 2004/114/EB. Be to, pakeitime numatyta panaikinimo priemonė (įteisinimas), skirta užsieniečiams , kurie Lenkijos Respublikos teritorijoje nuolatos neteisėtai gyvena bent nuo 1997 m. sausio 1 d. ir kurie per 6 mėnesius nuo šio akto įsigaliojimo dienos pateikia prašymą gauti leidimą gyventi nustatytam 1 metų laikotarpiui. Šis aktas įsigaliojo 2007 m. liepos 20 d.

2007 m. rugsėjo 27 d. Vokietija pranešė apie naują teisės aktą, kuriuo iš dalies keičiami Vokietijos imigracijos įstatymai . Pagrindinis šio teisės akto tikslas – įgyvendinti vienuolika direktyvų. Be to, Apsigyvenimo aktas, kuris įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d., buvo iš dalies pakeistas, siekiant kovoti su fiktyviomis ir priverstinėmis santuokomis, sustiprinti vidaus saugumą, skatinti užsieniečių integraciją (įskaitant tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams suteiktą leidimą likti) ir sudaryti palankesnes sąlygas atvykti į Vokietiją asmenims, kurie pageidauja pradėti verslą.

2007 m. lapkričio 6 d. Portugalija pranešė apie naujus teisės aktus (2007 m. liepos 4 d. aktą Nr. 23/2007 ir 2007 m. lapkričio 5 d. nutarimą reg. Nr. 84/2007), kuriais patvirtinama užsieniečių atvykimo į valstybės teritoriją, išvykimo iš jos, buvimo joje, išsiuntimo iš jos ir grąžinimo į ją teisinė sistema . Šiuo įstatymu Portugalija į savo nacionalinę teisę perkėlė keletą direktyvų, susijusių visų pirma su teisėta migracija.

2008 m. kovo 12 d. Slovėnija pranešė apie Tarptautinės apsaugos aktą, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Tarptautinės apsaugos aktu Slovėnija į savo nacionalinę teisę perkėlė prieglobsčio direktyvas . Be direktyvose nustatytų prievolių, akte numatytas naujas skyrius dėl nuolatinio perkėlimo , atsižvelgiant į kvotas.

2008 m. balandžio 8 d. Čekijos Respublika pranešė apie 2007 m. gruodžio 21 d. įsigaliojusio Akto Nr. 326/1999 Coll. dėl užsieniečių apsigyvenimo Čekijos Respublikos teritorijoje pakeitimą. Aktas dėl užsieniečių apsigyvenimo Čekijos Respublikos teritorijoje yra pagrindinė teisinė priemonė, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl teisių ir pareigų, taikytinų Čekijos Respublikos teritorijoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams ir į ją atvykstantiems asmenims, vizų išdavimo tvarkos, išsiuntimo ir kt. Pagrindiniai pakeitimai susiję su Direktyvos 2005/71/EB ir Direktyvos 2001/51/EB perkėlimu į nacionalinę teisę, taip pat su prašymus išduoti vizą pateikusiems užsieniečiams nustatyta pareiga leisti paimti jų pirštų atspaudus ir padaryti jų nuotraukas, su sąlygos, pagal kurią būtina įrodyti čekų kalbos žinias ir kuri yra būtinas reikalavimas pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, nustatymu ir su naujomis taisyklėmis dėl apgaulingų veiksmų, kuriais siekiama gauti leidimą gyventi Čekijos Respublikoje, pvz., tuo tikslu sudaroma santuoka.

Be to, 2008 m. balandžio 8 d. Švedija pranešė apie Švedijos užsieniečių įstatymo ir Potvarkio dėl užsieniečių , kurie jau buvo įsigalioję 2006 m. pradžioje, pakeitimus. Užsieniečių įstatyme, inter alia , numatytos priemonės dėl sąlygų, kurioms esant užsienietis gali atvykti į Švediją, joje būti ir dirbti, taip pat dėl vizų, teisės apsigyventi, pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikalinga apsauga, ilgalaikio gyventojo Švedijoje statuso trečiųjų šalių piliečiams, sulaikymo, atsisakymo leisti atvykti ir išsiuntimo įsakymų vykdymo, apeliacijos procedūrų, teisinių konsultacijų ir laikinos apsaugos. Potvarkyje dėl užsieniečių įtvirtintos nuostatos dėl kelionės dokumentų, vizų, teisės apsigyventi, leidimų gyventi šalyje, darbo leidimų, kontrolės ir prievartos priemonių, pareigos teikti informaciją ir atsisakymo leisti atvykti, išsiuntimo ir kt.

2008 m. balandžio 16 d. Austrija perdavė Federalinio akto dėl įsikūrimo ir apsigyvenimo Austrijoje ( Įsikūrimo ir apsigyvenimo aktas ) ir Federalinio akto dėl prieglobsčio suteikimo (2005 m. Prieglobsčio aktas ) tekstus. Abu aktai įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d.

2009 m. rugpjūčio 13 d. Austrija perdavė 2009 m. balandžio 1 d. Prieglobsčio, įsikūrimo ir apsigyvenimo akto ir Užsienio politikos akto pakeitimų tekstą.

2007 m. gegužės 10 d. Graikija pranešė apie įteisinimo procedūrą , taikytiną konkrečių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams. Įstatymo Nr. 3536/2007 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta įteisinimo procedūra, kuri taikytina konkrečių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams, kurie gyveno Graikijoje iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir toliau gyvena joje, su sąlyga, kad jie nekelia pavojaus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Šie asmenys pateikia konkrečius įrodymus, kuriais patvirtinamas jų gyvenimas Graikijoje. Šios taisyklės atskirai taikomos minėtų asmenų sutuoktiniams ir nepilnamečiams vaikams.

2008 m. gegužės 15 d. Graikija , darydama nuorodą į Tarybos sprendimo 2 straipsnio 4 dalį, pranešė apie Prezidento potvarkį Nr. 106/2007 dėl Direktyvos 2004/38/EB perkėlimo į nacionalinę teisę. Tą pačią dieną buvo pateikta informacija apie bendrą ministerijos sprendimą Nr. 16928/17-8-07 dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie nori teikti prašymą ilgalaikio gyventojo statusui gauti, graikų kalbos žinių patvirtinimo ir Graikijos istorijos ir kultūros išmanymo, kuris iš dalies pakeistas bendru ministerijos sprendimu Nr. 999/03-3-08.

2008 m. rugsėjo 23 d. Ispanija pranešė apie naują teisės aktą dėl paramos , skirtos darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių savanoriškam grįžimui į kilmės šalis. 2008 m. rugsėjo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 4/2008 priimta priemone suteikiama galimybė darbo neturintiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena Ispanijoje, dviem dalimis išmokėti įmokines bedarbystės išmokas ir padėti apsispręsti savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Pagal bendrą taisyklę darbuotojai turi būti trečiųjų šalių, su kuriomis Ispanija yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl socialinio draudimo, piliečiai.

Aukščiausiųjų teismų ar tribunolų galutiniai sprendimai

Informacijos nepateikta.

Administraciniai sprendimai, darantys poveikį didelei trečiųjų šalių piliečių grupei arba esantys bendro pobūdžio

2007 m. gegužės 3 d. Italija pranešė apie Vidaus reikalų ministro ir Šeimos politikos ministro priimtą direktyvą dėl nepilnamečių užsienio piliečių apsigyvenimo ir apie Cirkuliarą dėl leidimų gyventi neprofesionaliems sportininkams, kurie nėra ES piliečiai , išdavimo.

Be to, 2007 m. gruodžio 6 d. Italija pateikė informacijos apie Vidaus reikalų ministro priimtą sprendimą dėl leidimų gyventi, išduodamų siekiant užtikrinti socialinę apsaugą asmenims, kurie patiria išnaudotojiškas darbo sąlygas.

2007 m. birželio 25 d. Ispanija pranešė apie ministerijos potvarkį, kuriame apskaičiuota, kiek lėšų reikia užsieniečiams , atvykstantiems į Ispaniją, ir apie antrą ministerijos potvarkį, kuriuo reglamentuojami kvietimai, kuriais asmenys kviečia užsieniečius atvykti į Ispaniją asmeniniais ar turistiniais tikslais .

Be to, 2007 m. rugpjūčio 2 d. Ispanija pranešė apie instrukcijas, kuriomis nustatoma Ispanijos laivuose dirbančių trečiųjų šalių piliečių prašymų nagrinėjimo tvarka , kai siekiama gauti leidimus gyventi ir dirbti Ispanijoje.

Galiausiai 2008 m. sausio 17 d. Ispanija pranešė apie 2007 m. gruodžio 21 d. Ispanijos ministrų tarybos sprendimą, kuriuo reglamentuojama darbuotojų užsieniečių, ne Europos Bendrijos piliečių, kvota Ispanijoje 2008 metams.

Kita

2007 m. lapkričio 2 d. Nyderlandai pranešė apie Valstybės tarybos Administracinės teisės skyriaus sprendimą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio (įžanga) ir c punkto taikymo sritimi.

2008 m. liepos 22 d. Švedija pranešė apie Švedijos migracijos tarnybos generalinio direktoriaus parengtas Dublino reglamento taikymo , kiek tai susiję su Graikija, gaires (priimtas 2008 m. gegužės mėn.).

2008 m. spalio 2 d. Nyderlandai su valstybėmis narėmis pasidalijo informacija apie prieglobsčio srityje priimtus sprendimus, skirtus konkrečioms kilmės šalims . Sprendimai yra susiję su informacijos apie šalį, turimos vertinant Nyderlanduose pateiktus prieglobsčio prašymus, naudojimu. 2009 m. rugpjūčio 14 d. Nyderlandai pateikė naują šio dokumento priedą .

5. VERTINIMAS

Valstybės narės ir Komisija[3] pabrėžė, kad patikrinimų kertant sieną nebuvimas Šengeno erdvėje, bendra vizų politika, glaudūs ES valstybių narių ekonominiai ir socialiniai ryšiai ir bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos plėtojimas lemia tai, kad nacionalinė imigracijos politika neabejotinai daro poveikį ir kitoms valstybėms. Veiksmai, kurių viena valstybė narė imasi dėl nacionalinių ar regioninių priežasčių, gali netrukus padaryti poveikį kitai valstybei narei. Todėl sistemingai keičiantis informacija sudaromos sąlygos gauti daugiau žinių apie valstybių narių politiką, pagerinti tarpusavio koordinavimą, daryti poveikį naujų ES teisės aktų kokybei ir galiausiai pagerinti tarpusavio pažinimą ir pasitikėjimą.

Galima daryti išvadą, kad su tarpusavio keitimosi informacija mechanizmu susijusi praktinė patirtis neatitinka šių lūkesčių. Net jei suteiktos informacijos kiekis nėra vienintelis vertinimo rodiklis, akivaizdu, kad mechanizmo taikymo mastas turi būti laikomas nepakankamu. Nors pagal Sprendimo 2 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė turi įvertinti, ar jos nacionalinės priemonės gali turėti didelį poveikį kelioms valstybėms narėms arba visai Europos Sąjungai, stebina tai, kad tik maža dalis priemonių buvo priskirtos šiai kategorijai. Be to, gana daug valstybių narių niekada nėra pranešę apie priemones per tarpusavio keitimosi informacija mechanizmą (BE, BU, CY, DK, EE, FI, FR, IE, LV, LT, LU).

Taip pat akivaizdu, kad informacija per tarpusavio keitimosi informacija mechanizmą keičiamasi vis rečiau, nors Komisija ne kartą paragino valstybes nares naudotis šia sistema. Neaišku, kodėl pastaruoju metu tarpusavio keitimosi informacija mechanizmu naudojamasi taip retai, nors valstybės narės ir toliau gana aktyviai dirba savo vidaus politikos ir imigracijos bei prieglobsčio srityse. Komisija pažymi, kad tuo pat metu buvo pateikta klausimų apie galimas plataus masto priemones, dėl kurių diskutuojama arba kurios priimtos valstybėse narėse, nes apie jas nebuvo pranešta per tarpusavio keitimosi informacija mechanizmą. Tai rodo, kad informacijos trūkumas iš tiesų gali tapti kliūtimi ugdant tarpusavio pasitikėjimą, kuris būtinas siekiant veiksmingai bendradarbiauti imigracijos ir prieglobsčio srityje.

Didelį susirūpinimą galima išreikšti dėl informacijos apie priemones teikimą prieš jas priimant. Pateikti tik 4 teisės aktų projektai ir 9 priemonės, susijusios su politiniais ketinimais ar ilgalaikiu programavimu. Žemas aktyvumo lygis šiame sprendimų priėmimo etape tikrai nesudaro sąlygų keistis nuomonėmis, siekiant suformuoti labiau koordinuotą nacionalinės politikos poziciją.

Komisija primena, kad tarpusavio keitimosi informacija mechanizmo tikslas – užtikrinti lanksčią, sparčią ir nebiurokratinę keitimosi informacija priemonę, kuriai taikomi slaptumo ir duomenų apsaugos reikalavimai. Tai suteikia pridėtinės vertės palyginti su kitais ES veikiančiais forumais ir mechanizmais, nes jais ne visada suteikiama galimybė prireikus užtikrinti informacijos perdavimą realiuoju laiku ir ad hoc pagrindu.

6. IŠVADOS

Stiprinant dalijimąsi informacija ir bendras diskusijas ES lygmeniu galima užtikrinti aukštą politinio ir praktinio solidarumo lygį įgyvendinant bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką. Atskirai priimtos nacionalinės priemonės gali susilpninti Europos sanglaudą ir tarpusavio pasitikėjimą[4].

Būtinybė skatinti keitimąsi šios srities informacija taip pat pabrėžta Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte, kuriame susitarta didinti abipusį keitimąsi informacija, prireikus tobulinant esamas priemones[5].

Pagal Stokholmo programą paskelbtame komunikate[6] Komisija taip pat nurodė, kad turėtų būti pagerintas valstybių narių keitimasis informacija, susijusia su įteisinimu.

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad veiksmingas bendravimas turi išlikti svarbiu elementu toliau plėtojant ES imigracijos ir prieglobsčio politiką, kai poreikis keistis informacija bus dar didesnis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip tarpusavio keitimosi informacija mechanizmas veikia šiuo metu, neatrodo, kad šį tikslą būtų galima pasiekti vien šia priemone.

Mechanizmas veikia dar palyginti trumpą laiką, todėl Komisija nemano, kad reikėtų siūlyti iš dalies keisti sprendimą pagal jo 5 straipsnį. Nėra įrodymų, kad nepatenkinamas sprendimo taikymas būtų susijęs su jo nuostatomis. Iš paminėtų praktinių seminarų taip pat galima daryti išvadą, kad naudojantis CIRCA tinklu didelių techninių problemų nekilo.

Komisija mano, kad ateityje tarpusavio keitimosi informacija mechanizmas turėtų būti supaprastintas ir veikti kaip bendresnė sistema. Tinkamos sąlygos tai atlikti atsiras pradėjus taikyti Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo stebėjimo metodą; šios veiklos rezultatas bus metinė Komisijos ataskaita Tarybai. Pirmoji stebėjimo metodo ataskaita bus paskelbta 2010 m., o išsamesnė ataskaita, kurioje bus apžvelgiami įsipareigojimai, susiję su Stokholmo programa ir prie jos pridėtu veiksmu planu[7], bus paskelbta 2011 m.

Tai reiškia, kad po šio pranešimo pateikimo, šiuo metu per tarpusavio keitimosi informacija mechanizmą perduota informacija ateinančiais metais bus pateikiama Komisijos metinėje pakto įgyvendinimo ataskaitoje.

PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ PERDUOTA INFORMACIJA

Valstybės narės | Administracinis sprendimas | Priimti teisės aktai | Teisės aktų projektai | Teismo sprendimai | Kita | Politiniai ketinimai, ilgalaikis programavimas | Iš viso |

Austrija | 2 | 2 |

Belgija | 0 |

Bulgarija | 0 |

Kipras | 0 |

Čekija | 1 | 1 | 2 |

Danija | 0 |

Estija | 0 |

Suomija | 0 |

Prancūzija | 0 |

Vokietija | 1 | 1 |

Graikija | 3 | 3 |

Vengrija | 4 | 4 |

Airija | 0 |

Italija | 3 | 2 | 5 |

Latvija | 0 |

Lietuva | 0 |

Liuksemburgas | 0 |

Malta | 1 | 1 |

Nyderlandai | 1 | 3 | 4 | 8 |

Lenkija | 3 | 3 |

Portugalija | 1 | 1 |

Rumunija | 1 | 1 |

Slovakija | 1 | 1 |

Slovėnija | 1 | 1 |

Ispanija | 4 | 1 | 1 | 6 |

Švedija | 2 | 1 | 1 | 4 |

JK | 2 | 2 |

Iš viso | 7 | 21 | 4 | 0 | 4 | 9 | 45 |

[1] COM (2005) 480 galutinis.

[2] OL L 283, 2006 10 14, p. 40.

[3] Žr., pavyzdžiui, Komisijos komunikatą „Bendros imigracijos politikos link“, COM (2007) 780 galutinis.

[4] Žr. Komisijos komunikatą „Bendra Europos imigracijos politika. Principai, veiksmai ir priemonės“, COM (2008) 359 galutinis.

[5] Tarybos dokumentas Nr. 13440/08.

[6] Komisijos komunikatas „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“, COM (2009) 262/4.

[7] Komisijos komunikatas „Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo stebėjimo metodas“, COM (2009) 266 galutinis.