52009DC0612

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.28

KOM(2009) 612 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos skaidrumo iniciatyva. Interesų grupių atstovų registras po vienerių metų

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos skaidrumo iniciatyva. Interesų grupių atstovų registras po vienerių metų

Komunikate „Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“[1] Komisija pažymėjo, kad 2008 m. pavasarį pradės veikti interesų grupių atstovų registras, o po vienerių metų vyks sistemos peržiūra.

Nuo 2008 m. birželio mėn., kai pradėjo veikti interesų grupių atstovų registras, piliečiai galėjo susidaryti teigiamą įspūdį apie tai, kad Europos lygmeniu pristatomas platus interesų spektras. Jie pamatė, kad Europos politikai neatsiriboja nuo pilietinės visuomenės rūpesčių ir interesų, bet juos sprendžia atvirai ir į juos atsižvelgia, visiems sudarydami vienodas galimybes. Todėl šiandien Europos Komisija yra viena iš gana nedaugelio valdžios institucijų pasaulyje, šioje srityje sukūrusių praktinius skaidrumo pagrindus[2].

Komisijos manymu, remiantis iki šiol gautais rezultatais, bendrai pastebima tendencija ir pagrindiniais šiame komunikate išreikštais pastebėjimais galima tvirtinti, kad pagrindiniai, sistemai taikomi pasirinkimai, pavyzdžiui, savanoriškumo principas, priimtinas finansinių duomenų atskleidimo lygmuo ir organizacijų, o ne privačių asmenų deklaracijos, buvo geri. Iki šiol prisiregistravusiųjų skaičius rodo, kad registras yra tvirtas pagrindas, kuriuo galima remtis, o vėliau daromi patobulinimai galėtų padėti jį sustiprinti.

1. Skaidrumo gerinimas. Besiregistruojančiųjų nemažėja

1.1. Registravimasis. Registras pavyko, nors advokatų kontoros ir tyrimų institucijos juo naudojasi rečiau

Rengiant galutinę teksto versiją, bendras užsiregistravusiųjų skaičius jau viršijo 2 000. Per paskutinius 16 mėnesių Komisija stebėjo nuolatinį besiregistruojančiųjų antplūdį ir jų skaičius vis dar auga[3]. Vis dėlto registro apimtis, nors šiuo metu jau gana didelė[4], dar nėra optimali.

Užsiregistravo daug pagrindinių profesionalių lobizmo veiklos dalyvių, atstovaujančių klientams, dalyvaujantiems Briuselio politinėje veikloje. Siekdama, kad šis registravimosi procesas būtų patikimas, Komisija primygtinai reikalavo deklaruoti visus klientus ir keletą kartų laikinai apribojo subjektų, kurie neįvykdė šio reikalavimo, veiklą. Laikui bėgant reikalavimų imta laikytis.

Užsiregistravo labai daug prekybos asociacijų, aktyviai dalyvaujančių lobizmo veikloje, ir jų skaičius nuolat auga, taip pat registruojasi „vidaus“, įmonių lobistai. Atrodo, kad ši tendencija tęsis.

Nors kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms būtų priimtiniau jei registras būtų privalomas, panaši tendencija pastebima nevyriausybinių organizacijų atveju, ypač tų, kurios priklauso Europos tinklams, taip pat tai taikoma daugeliui organizacijų, nuolat bendraujančių su Komisijos tarnybomis.

Nepaisant šių dviejų teigiamų tendencijų, vis dėlto apgailestaujant reikėtų pastebėti, kad dvi lobistinės veiklos vykdytojų pakategorės dauguma atvejų vis dar nėra įtrauktos į registrą:

- dauguma advokatų kontorų , dalyvaujančių veikloje, susijusioje su atstovavimu interesų grupėms pagal Komisijos apibrėžimą[5], dar nėra užsiregistravusios. Nors teisininkai ir advokatų kontoros gana pagrįstai teigia, kad remiantis specialiai jiems taikomomis konfidencialumo taisyklėmis negalima deklaruoti, kam jie atstovauja tais atvejais, kai jie veikia kaip teisininkai, t. y. pataria ir atstovauja klientams teismo procesuose ir bylose, daugelis, jei ne visos, Briuselyje įsikūrusios advokatų kontoros taip pat užsiima lobizmo veikla savo klientų naudai, panašiai kaip ir kitų interesų grupių atstovai, patenkantys į šios iniciatyvos sritį. Komisijos įsitikinimu, registre turi būti nustatytos vienodos galimybės ir visi lobistinės veiklos vykdytojai, dalyvaujantys panašioje veikloje, turėtų būti traktuojami panašiai. Komisija pateikė išsamios informacijos dėl patenkančios ir nepatenkančios į registro sritį veiklos apibrėžimo teisininkų ir advokatų kontorų atveju (žr. 2.1.2 punktą). Dėl tokios priemonės situacija jau pasidarė aiškesnė ir dabar turėtų būti lengviau užsiregistruoti tiems, kurie priklauso šiai kategorijai.

- Daugelis tyrimų institucijų yra naudingos Europos institucijoms, nes teikia patikimus duomenis, pagrįstus moksliniais ir akademiniais tyrimais, todėl jos nenori būti siejamos su konkrečių tikslų arba pelno siekimu. Tačiau jų įnašais gali būti siekiama daryti įtaką Europos institucijų pasirinkimams ir veiklos kryptims. Keletas tyrimų institucijų ragina tapti jų nariais siūlydamos savo potencialiems nariams „su niekuo nepalyginamas galimybes užmegzti kontaktus“ ir „galimybę tiesiogiai bendrauti su aukšto rango asmenimis“. Jos taip pat siūlo „užtikrinti dalyvavimą plataus masto renginiuose“ ir diskusijas, kuriose nariai galės „išreikšti savo nuomonę įvairiais aktualiais klausimais“. Komisija primena, kad registras apima visus atstovaujamus interesus, nesvarbu ar jie konkretūs, ar bendri, todėl kviečia tyrimų institucijas registruotis (žr. 2.2).

Apskritai Komisija mano, kad per pirmuosius bandomuosius metus registras buvo labai patobulintas tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu atžvilgiu. Kadangi sistema vis dar kuriama, neįmanoma daryti galutinių išvadų remiantis vien tik kiekybiniais duomenimis. Pats interesų grupių atstovavimo spektras yra kintantis ir neribotas. Iš esmės, savanoriškumo principas veikia ir todėl jo reikėtų laikytis.

1.2. Tokia raida rodo, kad registravimasis vis didesniam organizacijų skaičiui tampa normaliu procesu

Nuolat didėjantis užsiregistruojančiųjų skaičius patvirtina, kad vis daugiau organizacijų registravimąsi mato kaip įprastą žingsnį tiems, kurie ketina bendrauti su Europos institucijomis, visiškai laikydamiesi gero valdymo ir skaidrumo principų. Dabar diskutuojama ne apie tai, ar registravimosi sistema reikalinga, bet apie sistemos patobulinimą.

Labai svarbu, kad užsiregistravusieji lobistinės veiklos vykdytojai, kurie savanoriškai įsipareigojo palaikyti skaidrius ryšius su Europos institucijomis, dabar tvirtai laikosi Komisijos priimto bendrojo elgesio kodekso arba kitų panašaus turinio kodeksų. Todėl interesų grupių atstovų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų (kuriuos pačius saisto griežtos etikos taisyklės ir kodeksai) bendravimas vyksta etiškesnėje aplinkoje. Tai, kad keletas organizacijų ryžtasi žengti dar didesnį žingsnį ir įsipareigoja laikytis ypatingų profesinių kodeksų, kurie yra griežtesni nei bendrasis kodeksas[6], arba pateikti apie save daugiau informacijos nei prašyta, rodo teigiamas Europos viešųjų reikalų etines tendencijas.

Paskelbus Europos skaidrumo iniciatyvą klausimas dėl interesų grupių atstovavimo keliose ES šalyse ir organizacijose[7] sukėlė įvairių diskusijų ir buvo imtasi įvairių veiksmų. Komisijos iniciatyva taip pat sudomino akademinius sluoksnius.

1.3. Registras tampa nuoroda Komisijos tarnyboms

Apie registrą buvo informuoti Komisijos darbuotojai ir jiems buvo pasiūlyta dalyvauti mokymuose. Pagal vidaus instrukcijas visi darbuotojai raginami naudotis registru ir skleisti informaciją apie jį bendraujant su interesų grupių atstovais. Ši sąmoningumo skatinimo ir informavimo veikla išliks.

Komisijos tarnybos, bendraudamos su interesų grupių atstovais, naudojasi registru kaip nuoroda. „Registravimasis registre yra savanoriškas. Tačiau esant aplinkybėms, kai renkamasi konsultacijas su patariamosiomis grupėmis arba konsultaciniais komitetais, generaliniai direktoratai turi galimybę nustatyti kriterijus, įskaitant minimalų skaidrumo lygį visuomenės atžvilgiu“[8], pavyzdžiui, prašyti įsirašyti į registrą.

Komisija mano, kad jos tarnyboms praktiškai pradėjus naudotis registru, daugelis suinteresuotųjų šalių pradės registruotis pačios. Tokiu būdu visiems, norintiems įsijungti į bet kokią diskusiją arba dalyvauti procese, kurio neapima pagrindinės viešosios konsultacijos, bus sudarytos geresnės sąlygos.

1.4. Savaiminio reguliavimo metodas, sustiprintas kelių organizacijų paskelbtomis gairėmis, lieka pagrindiniu sistemos elementu

Savaiminis reguliavimas turėtų likti pagrindine sistemos dalimi. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad keletas pagrindinių horizontaliųjų tinklų savo nariams rekomendavo registruotis. Komisija palaiko tokį požiūrį.

Keli tinklai savo nariams netgi pateikė tiesiogines nuorodas apie patį registravimosi procesą. Komisijai buvo pranešta apie ypatingą pažangą, kurią pasiekė šioje srityje, pavyzdžiui, Europos viešųjų reikalų konsultantų asociacija (angl. European Public Affairs Consultancies Association , EPACA) ir Europos reikalų profesionalų draugija (angl. Society of European Affairs Professionals , SEAP), skirtos profesionaliems lobistams, bei ES pilietinės visuomenės kontaktinė grupė (angl. EU Civil Society Contact Group ), bendradarbiaujanti su ES lobizmo skaidrumo ir etikos nuostatų sąjunga (angl. Alliance for lobbying transparency and ethics regulation in the EU , AlterEU). Padaryta pažanga apima tiek paprasčiausius aiškinamuosius dokumentus, tiek išsamesnes gaires dėl finansinių duomenų atskleidimo ir nuorodas kaip pateikti reikalingą informaciją.

Komisija ragina visus tinklus sekti šiais gerosios patirties pavyzdžiais, kadangi laikui bėgant tai padės nuosekliai įgyvendinti sistemą. Komisija tikisi, kad tokių gairių kūrėjai jas paviešins tam, kad šis darbas taip pat būtų daromas visiškai skaidriai.

Kai kuriais atvejais[9], kaip aktyvios kampanijos skatinti reikalavimą tokią informaciją įtraukti į registrą dalis, pateiktose nuorodose siūloma pateikti daugiau nei vien tik būtiną informaciją. Komisijos nuomone tokia praktika yra neatskiriama sistemos savanoriškumo ir savaiminio reguliavimo aspekto dalis. Dėl registravimosi formose paliktų tuščių laukelių, kiekvienam norinčiam įrašyti papildomos informacijos, suteikiama daugiau laisvės ir lankstumo.

2. Patobulinimai

2008 m. birželio mėn. įdiegusi registrą Komisija aiškiai nurodė, kad yra atvira konstruktyviai kritikai. Bet kokia šiuo klausimu pareikšta kritika buvo paskelbta registro tinklavietėje.

Techniniai komentarai dėl klausimų, nesusijusių su pagrindiniais principais (pavyzdžiui, tinklavietės patogumas vartotojui, informacijos patiekimas, galimybė vidinėms procedūroms naudoti formas PDF formatu ir pan.), įtraukti į šiuo metu Komisijos vykdomus sistemos patobulinimus.

Keletas pastabų yra konkretesnės, pabrėžiančios galimus patobulinimus arba pataisymus, kuriuos reikės įdiegti į sistemą, atsižvelgus į patirtį. Šie klausimai kartu su gairėmis dėl darbo, vykdomo siekiant įsteigti vieną tarpinstitucinį registrą, aptariami toliau.

Reikėtų pastebėti, kad šiame komunikate pristatomais pakeitimais nedaroma įtakos registro atitikčiai asmens duomenų apsaugos taisyklėms.

2.1. Finansinių duomenų atskleidimas. Kaip aiškiau įvardyti Komisijos lūkesčius

2.1.1. Reikalavimus atitinkančios veiklos sritis

Besiregistruojantieji į II kategoriją[10] vis dar nurodo sunkumus, su kuriais jie susiduria bandydami sąžiningai apskaičiuoti „išlaidų, siejamų su tiesioginiu lobizmu ES institucijose, sąmatą“[11]. Jie nori konkretesnių gairių dėl to, kokios išlaidos turi būti nurodytos pagal apibrėžtį „ tiesioginis lobizmas“, taip pat, jų nuomone, dabartinė situacija yra labai neaiški, kadangi jie baiminasi, kad jų deklaracija bet kuriuo metu gali būti užginčyta.

Kalbant bendriau, užsiregistravusieji kitose kategorijose taip pat prašo pateikti konkretesnes gaires dėl veiklos ir išlaidų, į kurias reikia atsižvelgti. Remiantis šia patirtimi ir kai kurių asociacijų nustatytomis gairėmis, šiuo metu Komisijos aiškinamuosiuose dokumentuose (pavyzdžiui, dažnai užduodami klausimai, skelbiami internete) pateikiamos nuorodos turėtų būti konkretesnės:

- užsiregistravusieji taip pat turėtų nurodyti visas išlaidas, susijusias su veiksmais, pradėtais siekiant daryti įtaką Europos politikos formavimui arba sprendimų priėmimo procesams, nepriklausomai nuo to, kokiu komunikacijos kanalu arba priemonėmis jie naudojasi (tiesioginėmis ar netiesioginėmis, perduodant atsakomybę, žiniasklaida, sutartimis su profesionaliais derybininkais, tyrimų institucijomis, platformomis, forumais , kampanijomis ir t. t.). Visuomeniniai renginiai ir konferencijos patenka į registro sritį, jeigu į juos kviečiami Europos institucijų darbuotojai arba nariai.

- Veikla, kurios finansinius duomenis reikia deklaruoti registre, yra ta, kuria siekiama daryti įtaką visoms Europos institucijoms ir įstaigoms, jų nariams ir tarnyboms bei Europos agentūroms ir jose dirbantiems asmenims. Ši veikla taip pat apima veiklą, nukreiptą į valstybių narių nuolatines atstovybes, įskaitant Tarybai pirmininkaujančią valstybę. Tačiau veikla, kuria siekiama daryti įtaką valstybių narių institucijoms sostinėse arba bet kokiai kitai žemesnio nei nacionalinio lygmens institucijai, į registro sritį nėra traukta.

- Todėl, norint nustatyti, ar veikla patenka į deklaracijos sritį, reikia atsakyti į du klausimus: koks veiklos tikslas ir kam ji skirta? Atsižvelgiant į ankstesnį 2008 m. komunikate[12] pateiktą paaiškinimą, kuriame Komisija į registro sritį neįtraukė visos veiklos, kuri vyksta „Komisijos tiesioginiu prašymu“, galima pridurti trečią klausimą: „kas ėmėsi iniciatyvos pradėti veiklą?“

Atsižvelgus į šiuos paaiškinimus iš išlaidų, kurias turi deklaruoti užsiregistravusieji į II kategoriją[13], apibrėžimo bus išbrauktas žodis „tiesioginiu“, kadangi tai kėlė neaiškumų. Ankstesniuose komunikatuose nurodytos išimčių kategorijos nekeičiamos.

2.1.2. Išimties, taikomos teisinėms konsultacijoms ir pagalbai, srities išaiškinimas

Keli I kategorijos[14] lobistinės veiklos vykdytojai paprašė pateikti konkretesnį išimties, kuri taikoma jų veiklai, apibrėžimą. Tai ypač aktualu konkrečiai teisininkų veiklai, nepatenkančiai į registro sritį.

Šiame tekste, kuris jau pasirodė keičiantis raštais su suinteresuotąja šalimi, pateikiamas reikalingas paaiškinimas, kuris bus įtrauktas į aiškinamuosius dokumentus (pavyzdžiui, dažnai užduodamų klausimų skiltį): Interesų grupių atstovų registro (nepriklausomai nuo jo subjektų) taikymo sričiai nepriklauso konsultavimo veikla ir ryšiai su valdžios institucijomis, siekiant paaiškinti klientui teisinę situaciją, jo konkrečią teisinę padėtį, teisinio ar administracinio pobūdžio iniciatyvos galimybę ar tinkamumą, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, įskaitant konsultacijas klientui, siekiant jam padėti vykdyti veiklą laikantis teisės aktų. Tas pats taikytina atstovavimui taikant ar tarpininkaujant, siekiant išvengti ginčo nagrinėjimo teisme ar administracinėje institucijoje. Šis požiūris taikomas visiems Komisijos veiklos sektoriams ir neapsiriboja tam tikromis konkrečiomis procedūromis (konkurencija).[15]

2.1.3. Skaidrumas ir dvigubas skaičiavimas

Iškilo daug klausimų dėl vadinamojo dvigubo skaičiavimo, t. y. situacijos, kai tas pačias išlaidas kelis kartus deklaruoja skirtingi užsiregistravusieji[16]. Reikėtų tokio pakeitimo:

Dvigubas skaičiavimas nuo šiol nėra neįtrauktas. Užsiregistravusieji turėtų užtikrinti skaidrumą aprašydami tokias situacijas savo deklaracijoje, naudodami deklaracijos tekstui skirtus laukelius, ypač pateikdami konkrečius paaiškinimus, pavyzdžiui: „ Mūsų numatomos išlaidos apima sutartis su lobistų kontora X, narystės mokestį prekybos asociacijai Y “ arba „ prie federacijos Z lobizmo veiklos prisidėjome natūra (darbuotojai, paslaugos, kt.) “.

Toks principas atrodo pats paprasčiausias ir geriausias būdas išspręsti dvigubo skaičiavimo klausimą. Jeigu registru būtų siekiama pateikti išsamią visoje lobizmo veikloje, susijusioje su Europos institucijomis, iš viso išleistų pinigų sumą, dvigubas skaičiavimas būtų problema, kadangi būtų apskaičiuojama per didelė suma. Iš tiesų Komisijos politikos tikslas nėra bendra analizė, bet skaidrumas kiekvieno individualaus užsiregistravusiojo lygmeniu. Todėl, įtraukus skirtingų subjektų deklaruotas tas pačias išlaidas, pagrindiniam registro tikslui, t. y. teikti informaciją apie tai, kiek kiekvienas atskiras subjektas išleidžia lobizmui, grėsmė nekyla.

2.1.4. Finansinių duomenų atskleidimas. I kategorijai taikomų reikalavimų pritaikymas

Užsiregistravusiųjų į pirmąją kategoriją prašoma atskleisti apyvartą, gautą vykdant lobizmo veiklą Europos institucijose, ir visą klientų sąrašą.

Jei nusprendžiama nurodyti apyvartą, šiuo metu nustatyta antroji pagal dydį suma yra „950 000 EUR – 1 000 000 EUR“, o didžiausia – „> 1 000 000 EUR“. Todėl, praktiškai, iš mažesnę apyvartą turinčių užsiregistravusiųjų tikimasi daugiau skaidrumo nei iš didesnę apyvartą turinčiųjų. Siekiant užtikrinti vienodesnes sąlygas visiems užsiregistravusiesiems ribų sąrašas turėtų būti išplėstas ir viršyti dabartinę 1 000 000 EUR ribą.

Užsiregistravusiųjų taip pat prašoma deklaruoti santykinę klientų dalį šioje apyvartoje, kiekvieną klientą nurodant skiltyje. Šiuo metu skilčių ribos yra 50 000 EUR arba 10 procentinių punktų.

Tai reiškia, kad užsiregistravusiesiems pasirinkus procentinę skiltį, jų galimybės nėra nevienodos; tai problema, kurią pabrėžė daug smulkesnių visuomeninių reikalų konsultantų ir NVO. Užsiregistravusiųjų, turinčių labai didelę apyvartą ir daug klientų bei pasirinkusių procentinę pasirinktį, veikla de facto gali būti mažiau skaidri nei užsiregistravusiųjų, kurių apyvarta mažesnė ir kurie turi tik kelis klientus. Savo klientams jie gali pasiūlyti daug didesnį verslo sutarčių apimties konfidencialumo laipsnį nei mažesnės kontoros. Kai kurie tai vertina kaip diskriminaciją, kadangi faktiškai visi didžiausių užsiregistravusiųjų įmonių klientai patenka į 0 %–10 % skiltį, o mažesniųjų užsiregistravusiųjų įmonių klientų pateikti duomenys procentiniame tinklelyje dažnai bus pasiskirstę plačiau. Siekdama pakeisti šią tendenciją Komisija ketina panaikinti procentinę pasirinktį ir įvesti diferencijuotas skiltis pagal deklaruotos apyvartos kiekį. Bus taikomas toks tinklelis:

Apyvarta EUR | Skiltis EUR |

0 – 500 000 | 50 000 |

500 000 – 1 000 000 | 100 000 |

> 1 000 000 | 250 000 |

2.2. Tyrimų institucijų registravimosi palengvinimas

Besiregistruojantys gali rinktis iš keturių kategorijų[17]. Tyrimų institucijos turėtų registruotis III kategorijoje (NVO ir tyrimų institucijos). Šioje kategorijoje yra tyrimų institucijoms skirta pakategorė, kad praktiškai jos nebūtų painiojamos su NVO. Siekiant dar labiau pabrėžti šį skirtumą, kategorija NVO ir tyrimų institucijos turėtų būti padalinta ir sukurta nauja, konkrečiai tyrimų institucijoms skirta, kategorija.

2.3. Apytikslis susijusių asmenų skaičius

Suinteresuotieji asmenys dažnai teiraujasi, kiek gi asmenų atstovauja interesams ES institucijose. Daug suinteresuotųjų šalių taip pat teigia, kad asmenų, kuriuos galima mobilizuoti, skaičius yra svarbus registru siūlomo skaidrumo aspektas. Daug dabartinių užsiregistravusiųjų faktiškai savanoriškai atskleidė individualių asmenų vardus ir pavardes, kaip to jau reikalaujama iš Europos Parlamente akredituotų lobistų. Todėl, nors dabartinis dėmesys organizacijoms išliks, besiregistruojančiųjų bus prašoma nurodyti apytikslį bendradarbių, atstovaujančių interesams, kaip apibrėžta registre, skaičių.

2.4. Stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmas

Per paskutiniuosius mėnesius buvo gauta 10 skundų, keturių iš jų argumentai buvo pakankamai rimti, kad būtų pradėtas administracinis tyrimas. Trimis atvejais elgesio kodekso pažeidimas nebuvo nustatytas. Vienas užsiregistravusysis po trumpalaikio veiklos sustabdymo savo deklaraciją sutiko ištaisyti; vienas pateikė įtikinamą paaiškinimą, kuriuo remdamasi Komisija nesiėmusi tolimesnių veiksmų tyrimą nutraukė.

Kadangi kelios suinteresuotosios šalys paprašė paaiškinti mechanizmą, Komisija ketina paskelbti išsamesnį šio administracinio proceso aprašymą.

3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Europos Parlamentas ir Europos Komisija deda visas pastangas kartu kurdami bendrą registrą. 2009 m. balandžio mėn. bendra darbo grupė susitarė dėl pirmųjų veiksmų, kurių bus imtasi siekiant šio tikslo, ir gairių rinkinio[18] bei pataisyto elgesio kodekso projekto. Laukdamos, kol bus patvirtinta vadinamoji vieno langelio principo priemonė, abi institucijos sukūrė bendrą tinklalapį[19], kuriuo siekiama padėti piliečiams susidaryti išsamesnį vaizdą apie lobistų veiklą ES lygmeniu.

Šiuo komunikatu, kuriame remiamasi pirmaisiais registro veikimo metais įgyta patirtimi bei daugybės užsiregistravusiųjų ir naudotojų pateiktomis pastabomis, bus galima remtis kuriant šią bendrą priemonę, kurią artimiausiu metu aptars abi institucijos.

1 PRIEDAS

2009 m. gegužės 10 d. registre buvo užsiregistravę 2014 interesų grupių atstovų. |

Profesionalų konsultacijų ir advokatų kontoros, užsiimančios lobistine veikla ES institucijose | 112 |

Advokatų kontoros | 9 |

Viešųjų reikalų konsultacinės įmonės | 61 |

Nepriklausomi viešųjų reikalų srities konsultantai | 29 |

Kitos (panašios) organizacijos | 13 |

„Vidaus“ lobistai ir prekybos asociacijos, dalyvaujančios lobistinėje veikloje | 1 129 |

Įmonės | 276 |

Profesinės asociacijos | 654 |

Profesinės sąjungos | 56 |

Kitos (panašios) organizacijos | 143 |

NVO ir tyrimų institucijos | 559 |

Nevyriausybinės organizacijos ir jų asociacijos | 434 |

Tyrimų institucijos | 51 |

Kitos (panašios) organizacijos | 74 |

Kitos organizacijos | 214 |

Akademinės organizacijos ir jų asociacijos | 45 |

Religijų, bažnyčių ir tikėjimo bendrijų atstovai | 8 |

Valstybinės valdžios institucijų asociacijos | 37 |

Kitos (panašios) organizacijos | 124 |

2 PRIEDAS

[pic]

[1] COM (2007) 127 galutinis.

[2] Žr. „Lobizmo savikontrolė ir kontrolė“ (angl. Self regulation and regulation of the lobbying profession ), OECD, 2009 m. liepos 16 d., http://www.olis.oecd.org/olis/2009doc.nsf/ENGDATCORPLOOK/NT00002A56/$FILE/JT03263523.PDF.

[3] Žr. 2 priedo diagramą.

[4] Kelios organizacijos delsė registruotis dėl galimų tokio registravimosi pasekmių jų ryšiams su nacionalinėmis mokesčių institucijomis.

[5] „Lobizmas reiškia visą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką Europos institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams“, COM (2007) 127 galutinis.

[6] Profesinių elgesio kodeksų, kurių taisyklės, pasak užsiregistravusiųjų, yra panašios į Komisijos elgesio kodeksą, sąrašas: https://webgate.ec.europa.eu/transparency/regrin/infos/codeofconduct.do?locale=en.

[7] Airijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, taip pat OECD.

[8] Pirmininko pavaduotojo S. Kallas 2009 m. balandžio 7 d. laiškas Europos popieriaus pramonės konfederacijai (CEPI aisbl).

[9] ES pilietinės visuomenės kontaktinė grupė, bendradarbiaujanti su ES lobizmo skaidrumo ir etikos nuostatų sąjunga (AlterEU).

[10] Įmonių lobistai ir prekybos asociacijos ir federacijos.

[11] COM (2007) 127 galutinis.

[12] COM (2008) 323 galutinis.

[13] Pagal COM (2007) 127 galutinis, „vidaus“ lobistai ir prekybos asociacijos, aktyviai dalyvaujančios lobistinėje veikloje, turėtų pateikti „išlaidų, siejamų su tiesioginiu lobizmu ES institucijose, sąmatą“.

[14] Profesionalų konsultacijų ir advokatų kontoros, užsiimančios lobistine veikla ES institucijose.

[15] 2009 m. balandžio 6 d. pirmininko pavaduotojo S. Kallas raštas Délégation des Barreaux de France (DBF).

[16] Bendrovė į savo deklaraciją galėjo įtraukti sumą, sumokėtą valstybinei įmonei, kuriai ji perdavė instrukcijas. Pastaroji privalo paskelbti savo klientų sąrašą, įskaitant santykinę kiekvieno kliento dalį jos apyvartoje. Tokiu būdu ta pati pinigų suma būtų paskelbta du kartus.

[17] Trys kategorijos skirtos lobistinės veiklos vykdytojams, kurie visi turėtų užsiregistruoti; viena papildoma kategorija skirta kitiems subjektams, kurie, nors ir nepaminėti atitinkamuose komunikatuose, turi galimybę registruotis, jeigu to pageidauja.

[18] Gaires žr. http://ec.europa.eu/commission_barroso/kallas/doc/joint_statement_register.pdf.

[19] Bendrą nuorodą į tinklalapį žr. http://europa.eu/lobbyists/interest_representative_registers/index_en.html.