52009DC0567

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.20

KOM(2009) 567 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

SOLIDARUMAS SVEIKATOS SRITYJE.SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SKIRTUMŲ MAŽINIMAS ES

{SEK(2009) 1396}{SEK(2009) 1397}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

SOLIDARUMAS SVEIKATOS SRITYJE. SVEIKATOS PRIEžIūROS SKIRTUMŲ MAŽINIMAS ES (Tekstas svarbus EEE)

1. LYGIOS GALIMYBėS IR SOLIDARUMAS SVEIKATOS SRITYJE

Dabartiniai Europos Sąjungos (ES) gyventojai vidutiniškai gyvena ilgiau ir yra sveikesni negu ankstesnių kartų atstovai. Tačiau ES susiduria su rimta problema: dideliais sveikatos priežiūros lygio skirtumais ir tarp ES valstybių narių, ir valstybių viduje. Be to, esama požymių, kad šie skirtumai gali didėti. Didėjantis nedarbas ir dėl dabartinės ekonomikos krizės kylantis netikrumas dar labiau sunkina padėtį. Šiuo komunikatu pradedama diskusija, kuria norima nustatyti galimas ES lygmens pagalbines priemones, skirtas valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių veiksmams sprendžiant šį klausimą paremti.

Susirūpinimą sveikatos priežiūros skirtumais tarp valstybių narių ir jų viduje bei šių skirtumų padariniais išreiškė ES institucijos ir nemažai suinteresuotųjų šalių, be kita ko ir per konsultacijas rengiant šį Komunikatą. Europos Taryba 2008 m. birželio mėn. pabrėžė, kad svarbu sumažinti valstybių narių ir jų regionų sveikatos priežiūros ir gyvenimo trukmės skirtumus[1]. 2007 m. ES sveikatos strategijoje[2] išdėstytas Komisijos ketinimas toliau tęsti veiklą sveikatos priežiūros skirtumams mažinti. Tai buvo pakartota 2008 m. Komisijos Komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės[3], kuriame pakartoti pamatiniai socialiniai Europos tikslai, kurių siekiama užtikrinant lygias galimybes, prieinamumą ir solidarumą, bei paskelbtas Komisijos Komunikatas dėl sveikatos priežiūros skirtumų.

Skirtinguose ES regionuose bei skirtingoms socialinėms grupėms priklausančių asmenų sveikatos priežiūros skirtumų mastą Komisija laiko iššūkiu įgyvendinant ES įsipareigojimus, susijusius su solidarumu, socialine ir ekonomine sanglauda, žmogaus teisėmis bei lygiomis galimybėmis. Todėl Komisija pasiryžusi remti valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis ir padėti joms spręsti šiuos klausimus.

2. Sveikatos priežiūros skirtumai ES

Pastaraisiais dešimtmečiais sveikatos lygio vidurkis ES ir toliau gerėjo, tačiau skirtinguose ES regionuose gyvenančių ir skirtingoms (t. y. turinčiųjų palankiausias ir nepalankiausias sąlygas) socialinėms grupėms priklausančių ES gyventojų sveikatos skirtumai išliko tokie patys, o kai kuriais atvejais net padidėjo. Kai kuriose ES valstybėse narėse kūdikių iki vienerių metų amžiaus mirtingumas 5 kartus didesnis negu kitose, vyrų numatoma gyvenimo trukmė skiriasi 14 metų, moterų – 8 metais. Didelių sveikatos lygio skirtumų pastebima ir tarp regionų, kaimo ir miesto bei kaimyninių vietovių.

Visoje ES pastebimas sveikatos būklės ir socialinių veiksnių ryšys: žemesnio išsilavinimo, prastesnius darbus turintys ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės miršta jaunesni arba dažniau patiria įvairių sveikatos problemų[4]. Asmenų, kuriems daugiausia tenka dirbti fizinį darbą arba atlikti besikartojančias, monotoniškas užduotis, sveikatos būklė blogesnė už tų, kurių darbas nėra fizinis, užduotys ne tokios monotoniškos. Aukščiausios ir žemiausios socioekonominių grupių atstovų numatomos gyvenimo trukmės skirtumas – 10 metų vyrams, 6 metai moterims. Svarbus ir lyties matmuo – moterys, apskritai imant, gyvena ilgiau už vyrus, bet didesnę gyvenimo dalį būna prastesnės sveikatos.

Pažeidžiamų ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (kaip antai migrantai, tautinės mažumos, neįgalieji ar benamiai) vidutinis sveikatos lygis itin žemas[5]. Pavyzdžiui, romų numatoma gyvenimo trukmė 10 metų trumpesnė už bendrą gyventojų vidurkį[6]. Prastą šių grupių sveikatą lemia tokios priežastys kaip blogos gyvenimo sąlygos, prasta mityba bei sveikatos būklę lemianti elgsena, taip pat diskriminacija, niekinimas ir kliūtys, trukdančios naudotis sveikatos priežiūros bei kitų tarnybų paslaugomis[7].

Skirtingų gyventojų grupių sveikatos skirtumus lemia įvairūs sveikatai poveikį darantys veiksniai. Tai, pavyzdžiui, gyvenimo sąlygos, sveikatos būklę lemianti elgsena, išsilavinimas, užsiėmimas ir pajamos, sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos ir sveikatinimo paslaugos, o taip pat valstybės politika, veikianti šių veiksnių apimtį, kokybę ir paplitimą. Sveikatos skirtumų atsiranda vos žmogui gimus ir lieka iki senatvės. Gyvenimo pradžioje patirti sunkumai, susiję su išsilavinimo, darbo ir sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumu, kaip ir lyties bei rasės skirtumai, žmonėms gali daryti didelį poveikį visą jų gyvenimą. Skurdo ir kitų etapų ar būklių, kuomet žmogus yra pažeidžiamiausias (kaip antai vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms), derinys dar labiau didina pavojų sveikatai.

Sveikatos skirtumai siejami su įvairiais socioekonominiais veiksniais[8]. Ekonominės sąlygos gali lemti daug gyvenimo sąlygų aspektų, o šie daro poveikį sveikatai. Kai kuriuose ES regionuose vis dar trūksta pagrindinių patogumų, pavyzdžiui, vandentiekio ar tinkamų sanitarinių sąlygų. Kultūriniai veiksniai, darantys įtaką gyvenimo būdui ir sveikatą veikiančiai elgsenai, įvairiuose regionuose ir gyventojų grupėse irgi labai skirtingi. Daugelyje regionų, ypač kai kuriose neseniai į ES įstojusiose valstybėse narėse, kyla sunkumų užtikrinant gyventojams būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas. Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kliudo draudimo nebuvimas, didelė paslaugų kaina, informacijos apie teikiamas paslaugas trūkumas, kalbos ir kultūros barjerai. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad neturtingesnių socialinių grupių atstovai tiems patiems medicinos poreikiams tenkinti rečiau naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, negu labiau pasiturinčių grupių atstovai.

Sveikatos skirtumai nėra atsitiktinumas ir jiems didelį poveikį daro pavienių asmenų, vyriausybių, suinteresuotųjų šalių ir bendruomenių veiksmai, todėl jų būtų galima išvengti. Mažinti sveikatos skirtumus reiškia imtis šalinti tuos veiksnius, kurie tiesiogiai nulemia gyventojų sveikatos būklės skirtumus, kurių galima išvengti ir kuriuos galima reguliuoti valstybės politika.

3. Papildomos ES politinės priemonės

2006 m. Taryba pritarė išvadoms dėl ES sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų, pabrėždama bendrą tikslą – sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus[9]. Pagerinus sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos ir sveikatinimo sistemų pasiekiamumą tikrai būtų galima sušvelninti kai kuriuos sveikatos skirtumus, kaip nurodyta ES Sveikatos strategijoje. Mažinti sveikatos priežiūros skirtumus siekiama įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Tarybos rekomendacija dėl atrankinės vėžio patikros, Komunikatas dėl nuotolinės medicinos[10], Komunikatas dėl pacientų apsaugos[11] ir Direktyvos dėl pacientų teisių tarpvalstybinėje sveikatos priežiūroje pasiūlymas.

Šalinti sveikatos priežiūros skirtumus yra pagrindinis ES Sveikatos strategijoje (2008–2013 m.), kurioje teisingumas sveikatos priežiūros srityje įvardijamas kaip pamatinė vertybė, numatytas veiksmas, į kurį atsižvelgiant imtasi mažinti skirtumus, susijusius su psichine sveikata, rūkymu, jaunimu, vėžiu ir ŽIV/AIDS. ES visuomenės sveikatos programa padeda nustatyti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo veiksmus (įskaitant Europos gerosios patirties vadovą[12]) ir plėtoti šią veiklą. Jau žengti pirmieji žingsniai gerinant duomenų rinkimą ir suburiant bendrai veiklai valstybes nares bei svarbiausias suinteresuotąsias šalis.

ES valstybės narės socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą (vadinamąjį socialinį AKM)[13] sutarė siekti tikslo – mažinti sveikatos priežiūros skirtumus. To siekti padeda bendrų rodiklių, pagrįstų Eurostato darbu visuomenės sveikatos statistikos srityje, rinkinys. Valstybių narių nacionalinių socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijų įgyvendinimo ataskaitų analizė ES lygmeniu paskatino valstybių narių diskusijas ir veiksmus. ES lygmens ekspertų grupė nuo 2005 m. apžvelgia politikos ir praktinių jos įgyvendinimo veiksmų duomenis bei dalijasi informacija[14]. Pagal ES sveikatos programas paremta nemažai sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo iniciatyvų. Mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis (šiuo metu vykdoma septintoji programa) teikiama svarbi parama šios srities tyrimams, o įvairios veiksmų programos, tarp jų Sveikatos programa ir ES užimtumo ir visuomenės solidarumo programa PROGRESS[15], padeda finansuoti tyrimus, gerosios patirties mainus ir inovacijas.

Mažinti sveikatos priežiūros skirtumus gali padėti ir kitų sričių ES politika. Mažinti sveikatos priežiūros skirtumus – vienas iš ES tvaraus vystymosi strategijoje[16] iškeltų ir su visuomenės sveikatos problemų sprendimu susijusių tikslų. Vienodesnio sveikatos priežiūros užtikrinimo siekis remiamas ir Lisabonos strategijoje iškeltu bendruoju ES tikslu siekti ekonomikos augimo ir visuomenės solidarumo. ES darbo teisės ir sveikatos bei saugumo darbo vietoje teisės aktai padeda mažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietose skaičių ir profesinių ligų atvejus. Pagal bendrąją žemės ūkio politiką taikomomis ES aplinkos ir rinkos politikos priemonėmis siekiama remti įvairias sveikatos gerinimo iniciatyvas. Per sanglaudos fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ES teikia finansinę paramą regionų skirtumams mažinti, skirtą investuoti į sveikatos priežiūros skirtumus lemiančius veiksnius, tokius kaip gyvenimo sąlygos, švietimo ir užimtumo paslaugos, transportas, technologijos, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos infrastruktūra. Išsamiau ES politikos indėlis aptariamas prie šio Komunikato pridedamoje poveikio tyrimo ataskaitoje.

4. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas bendradarbiaujant

Gausėjant duomenų apie sveikatos priežiūros skirtumų mastą ir paplitimą visoje ES bei didėjant susirūpinimui, kad neradus veiksmingo šių problemų sprendimo bus daromas neigiamas poveikis sveikatai, socialinei sanglaudai ir ekonomikos vystymuisi, kyla reikmė imtis naujų veiksmų. Atrodo, kad dabartinių veiksmų poveikis buvo ribotas, ir esama pavojaus, kad dėl pastarojo laiko ekonomikos sunkumų šis atotrūkis gali dar padidėti. Be to, turint omenyje ES gyventojų senėjimą, geresnė visų gyventojų grupių sveikatos būklė labai svarbi darniai socialinės apsaugos sistemų veiklai užtikrinti.

Pagrindinę atsakomybę už sveikatos politiką prisiima pačios valstybės narės, tačiau ne visos turi pakankamai išteklių, priemonių bei patirties, kad galėtų šalinti įvairias sveikatos priežiūros skirtumų priežastis. Europos Komisija gali padėti užtikrinti, kad atitinkamomis ES politikos priemonėmis ir veiksmais būtų atsižvelgiama į veiksnių, lemiančių arba stiprinančių ES gyventojų sveikatos priežiūros skirtumus, šalinimo tikslus.

ES šiam reikalui turėtų kiek galima efektyviau panaudoti turimus mechanizmus ir priemones. Pavyzdžiui, ji gali atlikti svarbų vaidmenį skleisdama informaciją, skatindama ir padėdama valstybėms narėms dalytis informacija bei žiniomis, nustatydama ir viešindama gerąją patirtį, padėdama rengti tinkamas politines priemones konkretiems valstybių narių ir (arba) tam tikrų socialinių grupių poreikiams tenkinti. Ji taip pat turi stebėti ir įvertinti šios politikos įgyvendinimo pažangą.

5. Pagrindiniai spręstini klausimai

Sukaupta patirtis leidžia nustatyti daug didelių problemų, kurias reikia spręsti, kad būtų sustiprinta dabartinių sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo veikla.

Sveikatos priežiūros vienodinimas kaip bendro socialinio ir ekonominio vystymosi dalis

Bendriausia prasme sveikatos lygis yra siejamas su turtu. Turtingesnėse šalyse ir regionuose bendras sveikatos lygis, matuojamas įvairiais rodikliais, paprastai yra didesnis. Tačiau šis santykis nėra pastovus. Didesni ekonomikos ištekliai teikia daugiau galimybių palaikyti ir gerinti sveikatą, tačiau tai įmanoma tik tinkamai tuos išteklius naudojant. Akivaizdu, kad ne visos gyventojų grupės įstengė vienodai pasinaudoti ekonomikos pažanga. Todėl svarbu sukurti bendro ekonominio ir socialinio vystymosi modelį, kuris skatintų didesnį ekonomikos augimą, didintų solidarumą, sanglaudą ir keltų sveikatos lygį. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka ES struktūriniams fondams.

Ekonomikos augimo ir didesnės socialinės sanglaudos įgyvendinimas yra Lisabonos strategijos tikslas. Sveiko gyvenimo metų skaičiaus rodiklis šiuo metu yra pagrindinis nustatant Lisabonos strategijos įgyvendinimo sveikatos srityje pažangą. Reikėtų apsvarstyti, ar patikima sveikatos priežiūros skirtumus lemiančių veiksnių stebėsena galėtų būti tinkama socialinio matmens vertinimo priemone.

Duomenų, žinių ir priemonių, susijusių su vertinimu, stebėsena ir ataskaitomis, gerinimas

Sveikatos priežiūros skirtumų vertinimas – pirmasis veiksmingas žingsnis. Nors patikimų duomenų sukaupta daugelyje sričių, reikia smulkesnės informacijos apie įvairių sveikatą lemiančių veiksnių poveikį bei svarbą, kad būtų galima imtis efektyvių veiksmų konkrečių gyventojų grupių bei veiksnių atžvilgiu.

Reikia gerinti ir žinias apie politinių priemonių, kuriomis mažinami sveikatos priežiūros skirtumai, efektyvumą. Egzistuoja daug visuomenės sveikatos poveikio efektyvumo ir kitų politikos sričių bei veiksmų poveikio sveikatai tyrimų, tačiau tik nedaugelyje iš jų konkrečiai įvertintas diferencinis poveikis tam tikroms socialinėms grupėms priklausančių arba tam tikruose regionuose gyvenančių asmenų sveikatai. Kur kas mažiau vertintas su valstybės intervencija nesusijusių politikos priemonių poveikis.

Visiems prieinamų ir palyginamų ES duomenų bei mokslinių tyrimų trūkumas tampa kliūtimi vertinant dabartinę padėtį, nustatant politikos prioritetus, lyginant, ieškant gerosios patirties pavyzdžių ir perskirstant išteklius. Esamus ir būsimus ES lygmens duomenis, sukauptus atlikus ES nuomonių apklausas, tokias kaip ES pajamų ir gyvenimo sąlygų apklausa (EU-SILC), Europos sveikatos apklausa ir ES neįgalumo apklausa bei įgyvendinus visuomenės sveikatos sričių statistikos reglamentus, reikia panaudoti rengiant sveikatos priežiūros skirtumų vertinimo priemones, nes jie suteiks galimybių lyginti padėtį pagal pasirinktą laiką ar regionus. Reikia užtikrinti ir jų dermę su kitomis tarptautinėmis duomenų bazėmis.

Skirtingų valstybių narių ir skirtingų gyventojų grupių sveikatos priežiūros skirtumų priežastys yra nevienodos. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, turi siekti nustatyti bendrą sveikatos priežiūros skirtumų stebėsenos rodiklių sistemą ir sveikatos audito valstybėse narėse metodologiją, kad būtų galima nustatyti tobulintinas sritis bei gerosios patirties pavyzdžių. Komisija gali remti valstybes nares, siekiančias šių tikslų, teikdama turima informacija pagrįstą analizę ir paramą. Tai galėtų padėti valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant veiksmingesnę ir efektyvesnę politiką bei nustatant jos prioritetus, derinant politines priemones su konkrečia valstybės narės padėtimi ir geriau panaudojant turimomis ES priemonėmis.

Bandomųjų ir bendradarbiavimo projektų bei tarpusavio vertinimo programų finansavimas galėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šias priemones. Atliekant tarpusavio vertinimą reikia atsižvelgti į gerosios patirties pavyzdžius – esamas politines priemones, programas ar institucinius susitarimus.

ES lygmens veiksmai

Remti tolesnę sveikatos priežiūros skirtumų rodiklių (pagal amžių, lytį, socioekonominę padėtį ir geografinį kriterijų) plėtotę bei duomenų rinkimą.

Įgyvendinant Sveikatos programą ir įtraukiant bendradarbiauti norinčias šalis, parengti sveikatos priežiūros skirtumų audito principus.

Vykdyti tokius ES mokslinius tyrimus, kurie padėtų užpildyti žinių apie sveikatos priežiūros skirtumus spragas, mažinimo kryptimi – įskaitant veiksmus pagal ES mokslinių tyrimų 7-ąją bendrąją programą (sveikata ir socialiniai ir ekonomikos mokslai bei humanitariniai mokslai).

Pabrėžti mokslinių tyrimų ir gerosios patirties, susijusios su ES agentūrų (tokių kaip Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, Europos ligų kontrolės ir profilaktikos centras, Europos darbo sveikatos ir saugumo agentūra) veikla mažinant sveikatos priežiūros skirtumus, sklaidą.

Visos visuomenės įsipareigojimų stiprinimas

Mažinti sveikatos priežiūros skirtumus reiškia daryti poveikį žmonių sveikatai jų kasdieniame gyvenime, darbe, mokykloje, laisvalaikiu. Daugelyje šalių ne tik nacionalinės vyriausybės, bet ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį organizuojant ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, todėl reikia užtikrinti ir jų aktyvų dalyvavimą. Sveikatos sektorius yra labai svarbus tiek užtikrinant lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, tiek remiant sveikatos apsaugos ir kitų sričių darbuotojų mokymą bei žinių gausinimą. Gyvybiškai svarbus yra ir savivaldybių, verslininkų bei kitų suinteresuotųjų šalių indėlis.

Taigi gerinant dalijimąsi informacija bei žiniomis ir įvairių valdymo lygmenų politikos koordinavimą įvairiuose sektoriuose (sveikatos priežiūros, užimtumo, socialinės apsaugos, aplinkos, švietimo, jaunimo ir regionų vystymo) galima imtis efektyvesnių veiksmų ir padaryti didesnį, nuoseklesnį poveikį. Taip pat reikėtų užmegzti veiksmingesnę partnerystę su suinteresuotosiomis šalimis, kurios skatintų veiklą, susijusią su tam tikrais socialiniais veiksniais ir taip gerintų sveikatos rodiklius.

Šioje srityje valstybės narės rengdamos savas politines strategijas gali mokytis vienos iš kitų. ES gali prisidėti stiprindama politikos koordinavimo mechanizmus ir skatindama valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių dalijimąsi informacija bei gerąja patirtimi. Tokios iniciatyvos, kaip ES Sveikatos politikos forumas, Partnerystė prieš vėžį, Alkoholio forumas arba ES platforma dietų, fizinio aktyvumo ir sveikatos klausimais yra svarbios priemonės, padedančios spręsti su sveikatos priežiūros skirtumų mažinimu susijusius klausimus.

Komisija išreiškė ketinimą[17] pasitelkti socialinį AKM ir daugiau naudotis tarpusavio vertinimo priemonėmis bei PROGRESS finansavimu, taip pat nustatyti sveikatos būklės tikslus, kad šalys būtų skatinamos įsipareigoti ir siekti bendrų tikslų.

Komisija taip pat atsižvelgs į susidomėjimą, kurį, konsultuojantis dėl šio Komunikato, išreiškė Regionų komitetas, ir sieks į regionų bendradarbiavimo sveikatos srityje darbotvarkę įtraukti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo klausimus.

ES lygmens veiksmai

Ieškoti būdų, kaip paskatinti atitinkamas Europos lygmens suinteresuotąsias šalis ieškoti gerosios patirties pavyzdžių ir juos skleisti.

Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą laikyti vienu Europos regionų ir Komisijos bendradarbiavimo sveikatos srityje prioritetų.

Naudojantis Sveikatos programa, ESF ir kitomis galimybėmis, tinkamai mokyti ir šviesti specialistus, kad jie galėtų spręsti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo klausimus.

Socialinės apsaugos komitete rengti diskusijas, siekiant nustatyti būsimus tikslus.

Pažeidžiamų grupių poreikių tenkinimas

Norint efektyviai mažinti sveikatos priežiūros skirtumus, reikia imtis ne tik tokių veiksmų, kuriais siekiama gerinti visos visuomenės sveikatą, bet ir veiksmų, pritaikytų konkrečioms socialiai pažeidžiamoms grupėms. Ypatingo dėmesio reikalauja skurde gyvenančių žmonių, migrantų ir tautinių mažumų grupės, neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės ir skurdą patiriantys vaikai. Kalbant apie kai kurias iš šių grupių, sveikatos priežiūros skirtumai (pavyzdžiui, nevienodos galimybės naudotis tinkama sveikatos priežiūra) gali būti laikomi pagrindinių teisių pažeidimais.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodomos teisės į: socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintas pakankamas pragyvenimas tiems, kurie neturi pakankamų išteklių; profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą; teisę į tinkamas darbo sąlygas, atsižvelgiant į sveikatą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išskiriamos kelios pagrindinės teisės, susijusios su pagrindiniais vaiko poreikiais, taigi darančios poveikį jo sveikatai, o JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje konkrečiai įvardyta neįgaliųjų teisė naudotis sveikatos tarnybų paslaugomis. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas – vienas iš keturių 2009 m. pradėtos Komisijos jaunimo sveikatos iniciatyvos prioritetų.

Demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas sukurs naujų sveikatos problemų.

Taryba nustatė, kad reikia imtis papildomų veiksmų patenkinti su sveikata susijusius mažiau galimybių turinčių migrantų, romų [18] ir jaunimo poreikius[19]. Komisija pradeda bandomąjį romų įtraukties projektą, pagal kurį bus imamasi sveikatos gerinimo ir kitų susijusių veiksmų švietimo, socialinėje ir ekonominėje srityje bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo.

Reikia toliau plėtoti Sanglaudos politikos ir su ja susijusių struktūrinių fondų panaudojimą, skatinant tokių pažeidžiamų grupių, kaip romai, sveikatai palankių poveikio priemonių taikymą.

ES lygmens veiksmai

Drauge su valstybėmis narėmis pradėti sąmoningumo skatinimo iniciatyvas ir remti veiksmus, kuriais būtų gerinamas sveikatos tarnybų pasiekiamumas bei adekvatumas, gerinama migrantų, tautinių mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių sveikatos priežiūra ir profilaktika – to galima siekti dalijantis gerąja patirtimi pagal sveikatos ir kitas programas.

Užtikrinti, kad būsimose sveiko senėjimo iniciatyvose reikiamas dėmesys skiriamas sveikatos skirtumų mažinimui.

2010 m. viršūnių susitikimui romų klausimu parengti romams skirtų Bendrijos politinių priemonių įgyvendinimo ataskaitą, kurioje bus ir skyrius apie sveikatos skirtumus.

Ištirti, kaip Pagrindinių teisių agentūra, pasinaudojusi jai suteiktomis galiomis, renka informaciją apie pažeidžiamiausių ES gyventojų grupių sveikatos priežiūros skirtumų, ypač daug dėmesio skiriant tinkamos sveikatos priežiūros prieinamumui, socialinei ir būsto paramai.

Mažinti sveikatos skirtumus 2010 m., kurie paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

Kitų ES politinių priemonių indėlis

Kaip minėta 3 skyriuje, yra nemažai ES politinių priemonių, kurios gali tiesiogiai arba netiesiogiai padėti mažinti sveikatos skirtumus, taip pat nemažai priemonių, kurios naudojamos bendruomenės lygmeniu. Geriau supratus kitų politinių ES priemonių poveikį sveikatai ir skatinant didesnę politikos integraciją, galima jas patobulinti. Tai padėtų nustatyti aiškesnius prioritetus ir veiksmingiau naudotis turimomis priemonėmis.

Nors iš esmės sutarta, kad sveikatos skirtumus reikia mažinti, tačiau problemos suvokimo ir šioje srityje vykdomos veiklos mastas labai skiriasi. Daugiau kaip pusė ES valstybių narių sveikatos priežiūros skirtumų mažinimui politinės svarbos neteikia, trūksta plačių kelis sektorius apimančių strategijų[20]. Be to, įgyvendinamos politinės priemonės nepakankamai vertinamos ir viešinamos, o tai neleidžia gauti reikiamų žinių apie tų priemonių efektyvumą. ES uždavinys – gerinti politikos koordinavimą ir skatinti dalijimąsi gerąja patirtimi.

Įvairiomis Komisijos politikos priemonėmis ir toliau turėtų būti remiamos valstybės narės, kurios savo ruožtu turėtų užtikrinti lygias teises į kokybišką sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir sveikatinimą. ES galėtų skatinti geresnius sveikatos sistemų ryšius, kaip numatyta Direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo pasiūlyme. Ji turėtų padėti geriau suprasti problemas, kylančias sveikatos priežiūros sistemose dėl Europos sveikatos darbuotojų pajėgumų, ir siūlyti jų sprendimus bei įvertinti, kaip efektyviau naudoti naująsias technologijas sveikatos srityje.

ES sanglaudos politika ne tik yra labai svarbi siekiant Lisabonos tikslų – ekonominės ir socialinės sanglaudos, bet ir gali tapti naudinga priemone mažinant sveikatos priežiūros skirtumus. Dabartinėse Bendrijos strateginėse gairėse numatyta galimybė naudoti fondų lėšomis su sveikata susijusiems veiksmams. 2007–2013 m. sveikatos infrastruktūros gerinimui valstybės narės iš fondų gavo apie 5 mlrd. EUR (1,5 % visų turimų išteklių). Kad būtų galima pasinaudoti sanglaudos politikos siūlomomis didesnėmis sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo finansavimo galimybėmis, reikės gerinti žinias apie šiuos fondus, nacionalinės politikos koordinavimą ir techninius šios srities investicijų valdymo pajėgumus. Reikia dėti daugiau pastangų, kad sveikatos klausimai būsimuoju programavimo laikotarpiu taptų prioritetiniais ir geriau derinti ES sanglaudos politikos strateginius dokumentus su socialiniu AKM nustatytais prioritetais.

Nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami Bendrijos sveikatos ir saugos darbe teisės aktai ir Bendrijos 2007–2012 m. šios srities strategija teikia galimybių mažinti sveikatos skirtumus ES saugant darbuotojų sveikatą ir mažinant neigiamą kai kurių sveikatą lemiančių veiksnių poveikį. Daugiau dėmesio reikia skirti sveikatos skirtumų mažinimui lygių vyrų ir moterų galimybių skatinimo kontekste.

Šiuo metu tik nedaugelis ES politikos veiksmų, juos įgyvendinus, įvertinami pagal jų poveikį sveikatos priežiūros skirtumų mažinimui. Remiantis jau nuveiktais darbais, reikia toliau plėtoti sistemas, skirtas įvertinti esamos politikos poveikį skirtingų gyventojų grupių sveikatai ( ex post ), kad būtų sukaupta pakankamai informacijos tolesnei politikos plėtotei. Bendros vienodos sistemos būti negali, valstybės narės privalo atsižvelgti į savo patirtį. Be to, ES gali pasinaudoti esamomis ataskaitomis, tarp jų Sanglaudos ataskaita, Užimtumo ataskaita ir Lisabonos ataskaita, ir išanalizuoti atitinkamų politinių priemonių bei sveikatos ryšį įvairiuose ES regionuose ir gyventojų grupėse.

ES taip pat įsipareigojusi remti kitas šalis sveikatos ir su ja susijusiose srityse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) socialinių sveikatos veiksnių komisija[21] neseniai aptarė didelius pasaulio šalių ir socialinių grupių sveikatos skirtumus ir paragino juos mažinti vieningais visų valstybės institucijų veiksmais. Trečiųjų šalių gyventojų sveikatos lygį ES gali paveikti įvairiai: per prekybą, vystymosi pagalbą, darbą su tarptautinėmis organizacijomis ir žinių mainus. ES patirtis mažinant sveikatos priežiūros skirtumus gali būti naudinga ir už ES ribų. Todėl reikia ištirti bendros Komisijos vystymo pagalbos ir ES viduje atliekamo darbo mažinant sveikatos skirtumus derinimo galimybes. Veikdama šioje srityje, ES turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

ES lygmens veiksmai

Toliau remti dabartinius veikėjus, veikiančius valstybių narių politikos koordinavimo ir dalijimosi gerąja patirtimi sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo srityje: ES ekspertų grupę socialinių sveikatą lemiančių veiksnių ir sveikatos skirtumų klausimais[22], siejančią Socialinės apsaugos komitetą, Tarybos visuomenės sveikatos darbo grupę ir Socialinės apsaugos komitetą.

Peržiūrėti galimybes padėti valstybėms narėms geriau pasinaudoti ES sanglaudos politika ir struktūriniais fondais remiant veiklą, kuria siekiama šalinti sveikatos skirtumus lemiančius veiksnius.

Skatinti valstybes nares toliau naudotis esamomis BŽP kaimo plėtros ir rinkos politikos vystymo galimybėmis (moksleiviams tiekiamas pienas ir vaisiai, maisto tiekimas labiausiai socialiai nuskriaustiems asmenims) ir taip remti pažeidžiamas grupes bei kaimo regionus.

Diskutuoti su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis teisingumo sveikatos srityje ir kitų pagrindinių vertybių, nustatytų ES Sveikatos strategijoje, klausimais.

Per programą PROGRESS finansuoti, be kita ko, tarpusavio vertinimo programas ir kvietimus teikti pasiūlymus 2010 m., ir taip padėti valstybėms narėms parengti atitinkamas strategijas.

Surengti sveikatos ir restruktūrizacijos forumą, kuriame būtų nagrinėjamos atitinkamos sveikatos skirtumų mažinimo priemonės.

Komisijai imtis iniciatyvos stiprinti ES vaidmenį pasaulyje sprendžiant sveikatos klausimus.

6. Tolesni veiksmai

Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas – ilgas procesas. Šiame Komunikate išvardytais veiksmais siekiama sukurti ilgalaikių šios srities veiksmų pagrindą. Remdamasi šiuo Komunikatu ir tolesnėmis diskusijomis Taryboje, Komisija ketina drauge su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis imtis aktyvių veiksmų. Pirmoji pažangos ataskaita bus pateikta 2012 m.

[1] http://tinyurl.com/n2xl6b.

[2] COM(2007) 630.

[3] COM(2008) 412.

[4] Sveikatos skirtumai: padėtis Europoje. J. Mackenbach, 2006 m.

[5] SEC (2006) 410.

[6] SEC (2008) 2172.

[7] Kliūčių įveikimas: romų moterys ir valstybinė sveikatos priežiūra. Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras, 2003 m.

[8] Europos socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijos tikslų siekimo pažangos stebėsena, 2008 m.

[9] OL C 146, 2006 6 22, p. 1.

[10] COM(2008) 689.

[11] COM(2008) 836.

[12] Europos gerosios patirties mažinant sveikatos priežiūros skirtumus vadovas: http://tinyurl.com/ybrpdy2.

[13] COM(2005) 706.

[14] http://tinyurl.com/dmycvx.

[15] OL L 354, 2008 12 31, p. 70.

[16] Europos Sąjungos Taryba. Dok. 101117/06. 2006 m. birželio 9 d.

[17] COM(2008) 418.

[18] Tarybos išvados dėl romų įtraukties: http://tinyurl.com/kne9s5.

[19] 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rezoliucija dėl jaunimo sveikatos ir gerovės.

[20] SEC (2006) 410.

[21] Socialinių sveikatos veiksnių komisijos galutinė ataskaita. PSO, 2008 m.

[22] Informaciją apie grupę žr.: http://tinyurl.com/1947z8.