52009DC0552

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.10.2009

KOM(2009) 552 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ TARYBA – SIEKIAMA PASAULINIO LYGIO KOMPETENCIJOS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ TARYBA – SIEKIAMA PASAULINIO LYGIO KOMPETENCIJOS

ĮŽANGA

Europos mokslinių tyrimų taryba (toliau – EMTT) – tai plataus užmojo nauja ES mokslinių tyrimų politikos dalis, sukurta pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos (7BP)[1] nuostatas. Tai viena iš specialiosios programos „Ideas“, kuriai skirta nemažai lėšų (2007–2013 m. – 7,51 mlrd. EUR), įgyvendinimo priemonių. EMTT – tai 22 žymių mokslininkų nepriklausoma Mokslo taryba, kuriai padeda tikslinė vykdomoji institucija – Komisijos vykdomoji įstaiga[2].

EMTT įsteigimas – novatoriškas Europos Sąjungos žingsnis[3]. EMTT – naujoviška institucija, įsteigta siekiant Europos mastu finansuoti tyrėjų iniciatyva grindžiamus mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, kurie atitinka pasaulinius kokybės reikalavimus, ir taip užtikrinti aukščiausio lygio Europos mokslinius laimėjimus – nustato naujus Bendrijos lygmens mokslinių tyrimų kriterijus. Pirmą kartą Bendrijos mokslinių tyrimų programa grindžiama mokslinių tyrimų grupių atvira Europos masto konkurencija, nepriklausomu moksliniu valdymu ir vykdomosios įstaigos savarankiškai vykdoma veikla. EMTT jau tapo gerai žinoma ir įtakinga Europos mokslinių tyrimų erdvės dalimi.

Praėjus pustrečių metų nuo 7BP ir programos „Ideas“ įgyvendinimo pradžios, laikas įvertinti padarytą pažangą:

- Nuo oficialios programos „Ideas“ įgyvendinimo pradžios 2007 m. priimtos keturios metinės darbo programos ir paskelbti keturi kvietimai teikti paraiškas. Taip įgyta nemažai patirties, susijusios su programos „Ideas“ įgyvendinimu atsižvelgiant į konkrečias jos veiklos ypatybes, įskaitant nepriklausomą Mokslo tarybą, tarpusavio vertinimą ir mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams taikomus dotacijų skyrimo metodus.

- Po intensyvaus planavimo ir rengimosi etapo, remiantis 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos priimtu steigimo aktu[4], 2009 m. liepos 15 d. paskelbta, kad EMTT tikslinė vykdomoji institucija – speciali EMTT vykdomoji įstaiga administraciniu požiūriu yra nepriklausoma nuo Komisijos.

- Atsižvelgiant į tai ir laikantis pagal 7BP ir specialiąją programą „Ideas“ nustatytų įpareigojimų parengtas nepriklausomas EMTT struktūrų ir mechanizmų vertinimas, kuriame pateiktos išsamios išvados ir būsimos veiklos rekomendacijos.

Kaip ir kitos naujoviškos iniciatyvos ir įstaigos, tokios kaip bendros technologijų iniciatyvos, Europos inovacijos ir technologijos institutas arba Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumai, EMTT – tai naujas Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos įgyvendinimo modelis. Remiantis pradine patirtimi matyti, kad siekiant visapusiškai išplėtoti tokias iniciatyvas ir įstaigas kyla tam tikrų kliūčių, tačiau kuriant naujas įstaigas tai įprasta. Kai kurios iškilusios problemos praktiškai išspręstos arba sprendžiamos pagal galiojančią teisinę sistemą, tačiau kai kurioms problemoms išspręsti gali prireikti didesnių pokyčių.

Akivaizdu, kad interesai susiję ne vien su pačia EMTT. Todėl šį komunikatą, grindžiamą Komisijos patirtimi, iki šiol įgyta įgyvendinant programą „Ideas“, ir nepriklausomo vertinimo rezultatais, reikia vertinti platesniame kontekste, atsižvelgiant į bendresnį Bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos ir programų plėtojimo vertinimą. Komisijos pagrindinis uždavinys yra dvejopas: išlaikyti nuoseklų ir aiškų požiūrį ir kartu užtikrinti reikiamas priemones, kad šiose politikos srityse būtų pasiekti konkretūs iniciatyvų tikslai. Apskritai Europai keliama aiški užduotis – skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant sukurti darnią žiniomis grindžiamą visuomenę.

Su EMTT susijęs pradinis Komisijos tikslas ir siekis lieka toks pats – visiškai išplėtoti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų finansavimo organizaciją, kad būtų galima pasinaudoti Europos moksline kompetencija ir gauti iš jos naudos; mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų darbotvarkę nustatytų pati mokslininkų bendruomenė. Vertinant šios iniciatyvos įgyvendinimo pradžią ir pirmųjų metų patirtį, visuotinai pripažįstama, kad pradžia buvo gera. Dabar Komisija nori pasinaudoti pirmajame EMTT veiklos etape įgyta patirtimi. Todėl šiame komunikate nustatytos konkrečios priemonės, kurias Komisija gali įgyvendinti artimiausiu metu. Jame taip pat nurodyti vidutinio laikotarpio uždaviniai, kuriuos reikės spręsti kartu su kitomis institucijomis atsižvelgiant į platesnius svarstymus, kaip kuo geriau išnaudoti Bendrijos priemones ir jos administracinės ir finansinės kontrolės sistemą, kad būtų palaikomi nauji darnaus augimo šaltiniai. Pripažįstant du pagrindinius dalykus: i) EMTT kaip Bendrijos institucijos pobūdį ir ii) mokslinės kompetencijos svarbą Europai, turėtų būti ilgam užtikrinta sėkminga EMTT, kaip vienos iš svarbiausių Europos mokslinių tyrimų erdvės sudedamųjų dalių, veikla.

EMTT vertinimas – siekiama sukurti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų organizaciją

Laikydamasi specialiosios programos „Ideas“ reikalavimų ir siekdama, kad būtų kuo greičiau nustatyta suderinta ir pastovi EMTT struktūra, gana greitai po to, kai EMTT pradėjo veiklą, Komisija pavedė atlikti nepriklausomą EMTT struktūrų ir mechanizmų vertinimą[5]. Vertinimu siekta:

- remiantis mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo kriterijais ir visapusiškai dalyvaujant Mokslo tarybai, išnagrinėti EMTT struktūras ir mechanizmus;

- apsvarstyti Mokslo tarybos narių atrankos procedūrą ir kriterijus;

- išnagrinėti vykdomąja įstaiga arba Sutarties 171 straipsniu grindžiamos struktūros pranašumus ir trūkumus.

2009 m. liepos 23 d. šešių žymių ekspertų grupė, kuriai vadovavo profesorė Vaira Vike-Freiberga, Komisijai pateikė ataskaitą[6]. Komisija dėkoja EMTT vertinimo grupės nariams už tai, kad energingai ir uoliai atliko šį sunkų darbą.

Vertinimą grupė parengė remdamasi svariu mokslininkų bendruomenei atstovaujančių suinteresuotųjų šalių indėliu, įskaitant išsamų EMTT Mokslo tarybos svarstymą, paraiškų teikėjams ir tarpusavio vertinimą atliekantiems specialistams pateiktą platų klausimyną ir praktinės patirties ataskaitas, taip pat teisines ir su biudžetu susijusias Komisijos tarnybų konsultacijas.

EMTT vertinime patvirtinta, kad pirmieji dveji EMTT veiklos metai apskritai buvo labai sėkmingi. Kaip matyti iš apklausos, surengtos atliekant šį vertinimą, rezultatų, mokslininkų bendruomenė plačiai pripažino EMTT mokslinę strategiją, dotacijų programų modelį ir tarpusavio vertinimo kokybę.

EMTT sugebėjo be išankstinio pasirengimo sukurti ir įdiegti naujoviškas programos „Ideas“ įgyvendinimo priemones, greitai sutelkti darbuotojus ir išteklius, taip pat sukurti savarankišką vykdomąją instituciją – vykdomąją įstaigą ir kartu tinkamai reaguoti į netikėtai ir nenumatytai didelį paraiškų teikėjų susidomėjimą.

Apsvarsčius su abiejų tipų struktūra susijusias galimybes ir galimus pavojus, vertinime padaryta išvada, kad vykdomąja įstaiga grindžiamas dabartinis standartinis modelis turi nemažai trūkumų, tačiau sunkumai ir pavojai, kurių kiltų nusprendus pereiti prie Sutarties 171 straipsniu grindžiamos naujos struktūros, įskaitant galimybę, kad EMTT būtų daroma politinė įtaka pažeidžiant EMTT mokslinį nepriklausomumą, yra per dideli, kad struktūrą vertėtų keisti – bent tol, kol bus išnaudotos visos galimybės vystyti ir tobulinti vykdomąją įstaigą, kad ji atitiktų EMTT tikslus. Kitą nepriklausomą vertinimą grupė rekomenduoja atlikti po 2 metų.

Tačiau, kaip nurodyta vertinime, tam, kad EMTT pradinė sėkmė būtų įtvirtinta ir ši institucija išties taptų pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų organizacija – ir viena iš pirmaujančių žemyno institucijų, skatinančių plėtoti pačias pažangiausias mokslo sritis ir technologijas, kurios būtinos siekiant palaikyti Europos valstybių ekonomikos ir visuomenės kūrybiškumą, – būtina kuo skubiau imti tobulinti jos struktūrą ir veiklos metodus. Kad EMTT sėkmė būtų ilgalaikė, šiai institucijai turi vadovauti atsidavę ir kompetentingi vadovai, jos veikla turi būti sparčiai konsoliduota visais lygmenimis ir laikomasi lankstumo ir pasitikėjimo principų, kuriais sudaromos mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų klestėjimo sąlygos. Šiais pagrindiniais principais grindžiami toliau nurodyti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu įgyvendintini veiksmai. Visi šiame komunikate siūlomi veiksmai bus įgyvendinami iš vykdomos 7BP lėšų, todėl papildomo poveikio biudžetui nenumatoma.

Siekiama, kad EMTT taptų brandžia pasaulinio lygio mokslinių tyrimų finansavimo organizacija

Po to, kai EMTT vykdomoji įstaiga tapo savarankiška ir buvo atliktas vertinimas, Komisija nustatė šio antrojo EMTT plėtojimo etapo plataus užmojo tikslus. Mokslo taryba nustato programos mokslinę strategiją, EMTT vykdomoji įstaiga vykdo biudžetą, o Komisija užtikrina EMTT savarankiškumą ir prisiima politinę ir finansinę atsakomybę, įskaitant atskaitomybę už specialiosios programos „Ideas“ įgyvendinimą.

Todėl Komisija ketina taikyti dvejopą strategiją, kuria būtų ne tik sprendžiamos įprastos, su bet kurios naujos organizacijos kūrimu susijusios problemos, bet ir šalinamos gilesnės administracinės sistemos trūkumų ir struktūrinių problemų, nustatytų pirmuoju EMTT veiklos etapu, priežastys:

i) būtų imamasi neatidėliotinų ir artimiausio laikotarpio veiksmų, kad būtų įgyvendintos vertinime pateiktos rekomendacijos ir kiti reikiami techniniai EMTT veiklos metodų patobulinimai, kuriuos Komisijos arba įstaigos lygmeniu galima užtikrinti remiantis pačios EMTT kompetencija;

ii) vidutiniu laikotarpiu būtų sprendžiami su pamatinėmis taisyklėmis ir nuostatais susiję klausimai, tuo tikslu Tarybai ir Parlamentui teikiant pasiūlymus keisti finansines ir administracines taisykles ir jas geriau suderinti su mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų reikmėmis.

Siekis, kad EMTT būtų nuolat tobulėjanti organizacija, įtrauktas į specialiąją programą „Ideas“: „Veiklos įgyvendinimas ir valdymas bus nuolat peržiūrimi ir vertinami, siekiant įvertinti padarytą pažangą ir, remiantis sukaupta patirtimi, pakoreguoti bei patobulinti procedūras.“

i) Neatidėliotini ir artimiausiu laikotarpiu vykdytini veiksmai

Toliau nurodyti veiksmai (kartu su orientaciniu jų įgyvendinimo laiku) yra Komisijos ir (arba) EMTT vykdomosios įstaigos kompetencija. Kad teisinis pagrindas taptų aiškesnis ir tvirtesnis, jie bus atitinkamai įtvirtinti Komisijos sprendimo, kuriuo įsteigiama EMTT[7], Sprendimo, kuriuo įsteigiama EMTT vykdomoji įstaiga[8], ir įgaliojimų perdavimo sprendimo[9] pakeitimuose.

Integruotas mokslinis ir administracinis valdymas

Vertinimo grupė pripažino, kad, kaip numatyta pagal specialiąją programą „Ideas“, Komisija veiksmingai užtikrina EMTT savarankiškumą ir vientisumą ir atsižvelgia į tai, kad Mokslo taryba savarankiškai nustato EMTT mokslinę strategiją. Tačiau vertinime nustatyta, kad dabartinė EMTT struktūra, pagal kurią moksliniai ir finansiniai ir (arba) administraciniai įpareigojimai atskiriami, yra pernelyg sudėtinga ir neatitinka poreikių. Vertinimo grupė rekomendavo imtis taisomųjų priemonių, įskaitant rekomendaciją sujungti EMTT vykdomosios įstaigos vadovo ir EMTT generalinio sekretoriaus funkcijas į vieną etatą ir eiti naujas pareigas paskirti žymų mokslininką, turintį daug administracinio darbo patirties. Taip pat rekomenduota, kad vadovas tiesiogiai ir reguliariai teiktų ataskaitas už mokslinius tyrimus atsakingam Komisijos nariui ir kad būtų atitinkamai pakeistos EMTT vykdomosios įstaigos valdymo komiteto narystės taisyklės ir į šį komitetą įtraukti du Mokslo tarybos nariai ir žymus šiai tarybai nepriklausantis mokslininkas.

Pagal dabartinę finansinę ir reguliavimo sistemą Komisija ketina įgyvendinti toliau nurodytus veiksmus, kuriais siekiama geriau suderinti mokslinius ir administracinius valdymo aspektus ir supaprastinti bei racionalizuoti struktūrą:

a. Įsteigti EMTT vykdomosios įstaigos vadovo etatą ir eiti šias pareigas paskirti žymų mokslininką, turintį daug administracinio ir vadybos darbo patirties. Mokslo taryba dalyvaus šiame atrankos procese, kaip numatyta pagal EMTT teisinę ir reguliavimo sistemą ir vykdomųjų įstaigų vadovų skyrimo gairėse[10]. Laikotarpis – 2010 m. antrasis ketvirtis.

b. Numatoma, kad paskyrus atitinkamos kvalifikacijos vadovą ir gavus išankstinį Mokslo tarybos sutikimą, taip pat atsižvelgiant į esamo generalinio sekretoriaus kadencijos pabaigą, EMTT generalinio sekretoriaus etatas bus naikinamas. Laikotarpis – 2011 m. antrasis ketvirtis.

c. Kad Komisija, turėdama balsų daugumą, visada galėtų vykdyti EMTT vykdomosios įstaigos kontrolės ir priežiūros funkcijas, apsvarstyti galimybę atitinkamai pakeisti EMTT vykdomosios įstaigos valdymo komiteto narystės taisykles[11]. Laikotarpis – 2010 m. pirmasis ketvirtis.

d. Parengti ir įgyvendinti nuoseklią ir integruotą ryšių strategiją, kurios dalis būtų bendra interneto svetainė, kurioje suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su aiškia bendra vizija ir gauti nuoseklios informacijos apie EMTT strategiją ir jos įgyvendinimą, atsižvelgiant ir į EMTT vykdomosios įstaigos, ir į Mokslo tarybos veiksmus. Tokia patobulinta ryšių strategija taip pat padės užtikrinti didesnį EMTT veiklos skaidrumą ir sumažinti interesų konflikto pavojų. Laikotarpis – 2010 m. pirmasis ketvirtis.

Prireikus Mokslo taryba ir EMTT vykdomosios įstaigos vadovas bus kviečiami susitikti su Komisijos nariu, atsakingu už mokslinius tyrimus, kad aptartų pažangą, padarytą siekiant EMTT tikslų.

Tobulesnės administracinės procedūros

Akivaizdu, kad EMTT finansavimo programų kokybė – ir EMTT reputacija – tiesiogiai priklauso nuo jos tarpusavio vertinimą atliekančių specialistų (vertinimo grupės narių ir arbitrų) kvalifikacijos ir gebėjimų. Vertinime padaryta išvada, jog siekiant užtikrinti, kad tokie aukštos kvalifikacijos vertintojai ir vertinimo grupės nariai ir toliau dalyvautų programoje, administracinės jų skyrimo ir atlyginimo už jų darbą procedūros turi būti iš esmės supaprastintos ir padarytos kuo patogesnės.

Todėl EMTT vykdomoji įstaiga, suderinusi su Komisija, pagal galiojančios teisinės sistemos nuostatas palaipsniui imsis šių veiksmų:

a. Pradės rengti ir taikyti paprastesnes ir veiksmingesnes specialiai EMTT pritaikytas administracines procedūras, susijusias su esminiais tarpusavio vertinimą atliekančių specialistų (vertinimo grupės narių ir arbitrų) skyrimo ir atlyginimo už jų darbą procesais, taip pat su dotacijų valdymu. Laikotarpis – 2009 m. ketvirtasis ketvirtis.

b. Išbandys ir, jei bandymas bus sėkmingas, visapusiškai įdiegs paprastesnes svetaine ir kitais profesiniais duomenimis besinaudojančių ekspertų tapatumo nustatymo procedūras, atitinkančias gerąją mokslinę patirtį. Laikotarpis – 2009 m. ketvirtasis ketvirtis.

c. Toliau tobulins ir sieks pradėti taikyti veiksmingas ekspertų skyrimo procedūras – jie gali būti skiriami ne kasmet, o visam 7BP laikotarpiui. Laikotarpis – 2010 m. antrasis ketvirtis.

Visų lygių veiklos konsolidavimas

Aukštos profesinės kvalifikacijos reikia vykdant visų lygių EMTT veiklą: atrenkant Mokslo tarybos narius ir tarpusavio vertinimą atliekančius specialistus ir atliekant atitinkamas valdymo procedūras, susijusias, pavyzdžiui, su nuostatomis dėl interesų konflikto, taikomomis ir atrenkant projektus, ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų veikloje. Ši veikla turėtų būti vykdoma griežtai laikantis reikalavimų, bet kartu lanksčiai.

Vertinime pritarta nustatytiems kriterijams ir Mokslo tarybos narių atrankos metodikai ir palaikyta idėja tuo tikslu įsteigti nuolatinį identifikavimo komitetą. Vertinime taip pat teigiama, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, pavyzdžiui, atrenkant Mokslo tarybos narius ir tarpusavio vertinimą atliekančius specialistus ir rengiant strategines Mokslo tarybos diskusijas.

Komisija ir EMTT vykdomoji įstaiga imsis priemonių, kad užtikrintų aukštus profesinės kvalifikacijos ir skaidrumo standartus, taip pat EMTT savarankiškumą ir kokybišką veiklą:

a. Aiškiau nustatys EMTT vykdomosios įstaigos ir Mokslo tarybos, vykdančių atitinkamą EMTT veiklą, ryšius ir modus operandi ir prireikus persvarstys EMTT sprendimą. Laikotarpis – 2010 m. antrasis ketvirtis.

b. Remdamosi 2009 m. EMTT Mokslo tarybos identifikavimo komiteto pateiktomis rekomendacijomis[12], kuriomis siekiama palaipsniui atnaujinti Mokslo tarybą, įsteigs nuolatinį nepriklausomą identifikavimo komitetą, kuris veiklą vykdys konsultuodamasis su Mokslo taryba ir laikydamasis nustatytų ir vertinimo grupės patvirtintų kriterijų ir metodikos. Laikotarpis – 2010 m. pirmasis ketvirtis.

c. Paragins Mokslo tarybą apsvarstyti galimybę įsteigti pakomitetį, kuriam būtų pavesta sudaryti sąlygas plačiau ieškoti tarpusavio vertinimą galinčių atlikti ekspertų. Laikotarpis – 2010 m. pirmasis ketvirtis.

d. Pripažindamos Mokslo tarybos narių, ypač jo pirmininko ir vicepirmininkų asmeninį indėlį, išnagrinės galimybę už dalyvavimą Mokslo tarybos plenariniuose posėdžiuose skirti honorarą[13] ir toliau taikys tvarką, pagal kurią Mokslo tarybos pirmininkui ir vicepirmininkams teikiama vietinė parama naudojantis 7BP Koordinavimo ir paramos dotacijų finansavimo priemone. Laikotarpis – 2010 m. antrasis ketvirtis.

e. Bendradarbiaudamos su Mokslo taryba sieks, kad EMTT veikla taptų skaidresnė, kiek tai susiję su suinteresuotosiomis šalimis, ir tuo tikslu, be kita ko, skelbs atitinkamus elgesio kodeksus ir nuostatas dėl interesų konflikto, taip pat Mokslo tarybos posėdžių protokolus. Laikotarpis – 2009 m. ketvirtasis ketvirtis.

f. Kartu su Mokslo taryba EMTT vykdomosios įstaigos vadovo įgaliojimu įsteigs komitetą, kuris teiks su interesų konfliktais, sukčiavimu ir etikos klausimais susijusias gaires, kuriomis pagal teisės aktų nuostatas ir tarptautinę gerąją patirtį siekiama užtikrinti, kad EMTT veikla būtų vykdoma kokybiškai ir sąžiningai, ypač kai atliekamas tarpusavio vertinimas. Laikotarpis – 2010 m. antrasis ketvirtis.

ii) Vidutiniu laikotarpiu vykdytini veiksmai

Įgyvendinant programą „Ideas“, mokslininkai ir jų organizacijos nurodė nemažai susirūpinimą keliančių dalykų, iš kurių aišku, kad įgyvendinant mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų projektus būtina spręsti administracinių procedūrų veiksmingumo klausimus.

Be to, EMTT vertinimo grupė mano, kad veiksmingos veiklos neįmanoma taip aiškiai atskirti nuo mokslinio valdymo, kaip siūloma pagal dabartinį EMTT modelį. Administracinių procedūrų veiksmingumą didinti būtina, tačiau vertinime pripažįstama, kad EMTT problemos daugeliu atžvilgiu susijusios su Bendrijos sistemai būdingomis bendresnėmis reguliavimo sąlygomis ir dėl jų susiformavusiais „kontrolės principais“. Vertinime nurodyta, kad pagal sutartis teikiamas dotacijas reikėtų pakeisti vienkartinių išmokų sistema, ir teigiama, kad Finansinio reglamento ir susijusių kontrolės procedūrų principus reikėtų persvarstyti, kad vėl būtų laikomasi pasitikėjimu grindžiamo požiūrio, o nustačius kaltę taikomos griežtos sankcijos.

Nemažai klausimų pagal dabartinę sistemą išspręsti neįmanoma – tam ilgainiui reikės atitinkamų veiksmų ir pokyčių. Kadangi Finansinis reglamentas taikomas plačiai – ne vien pačioms finansinėms operacijoms, bet ir sistemai, pagal kurią vykdomosios įstaigos vykdo veiklą, šiuos klausimus bus galima tinkamai išnagrinėti atliekant kas trejus metus atliekamą šio reglamento peržiūrą. Mokslinių tyrimų politikos srityje svarbiausia nustatyti, kokių reikia specialių pakeitimų, kurie būtų naudingi mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, o ypač mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje, ir kokio masto tie pakeitimai turėtų būti, kad būtų galima išlaikyti didelį kūrybiškumą ir kartu išvengti didelės finansinės rizikos. Būtina nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp rizikos, kuri vykdant itin novatoriškus mokslinius tyrimus yra neišvengiama, ir būtinybės pagal Finansinį reglamentą ginti Bendrijos finansinius interesus.

Kai bus atliekama Finansinio reglamento peržiūra, išnaudodama galimybę Komisija įvertins padėtį, pasinaudos įgyta patirtimi ir parengs galimus sprendimus, kaip šalinti konkrečius administracinius ir finansinius trūkumus, susijusius su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis apskritai, o konkrečiai – su mažai tirtų sričių moksliniais tyrimais. Atsižvelgiant į bendrą paprastinimo ir geresnio valdymo tikslą, būtų siekiama nustatyti tokį mokslinių tyrimų finansinio valdymo metodą, pagal kurį, remiantis visų sėkmingai veikiančių pasaulio mokslinių tyrimų sistemų gerąja patirtimi, tvirtai laikoma, kad mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams skiriamos dotacijos, be kita ko, naudotinos investuoti į aukštos kvalifikacijos mokslininkų veiklą.

Šiuos klausimus reikėtų spręsti atsižvelgiant į platesnius svarstymus, kaip geriausiai išnaudoti būsimą Bendrijos finansinę ir administracinę sistemą, kad ji būtų naudinga politikoje, kuria siekiama paremti naujus darnaus augimo šaltinius.

Išvados ir tolesni veiksmai

Po sėkmingo pradinio etapo neabejotinai pradedamas antrasis EMTT raidos etapas. Atsižvelgiant į pirminius duomenis galima teigti, kad EMTT taps svarbia ir pastovia Europos mokslinių tyrimų srities dalimi, o kad būtų išnaudotos visos jos galimybės, ją turės paremti kitos institucijos ir suinteresuotosios šalys.

Išbandydama naujus mokslinių tyrimų vykdymo Bendrijoje būdus, EMTT daugeliu atžvilgių iš tiesų siekia aktyvinti bendrą mokymosi ir prisitaikymo procesą ir taip Europos mokslinių tyrimų erdvėje skatina pokyčius.

Ar tai būtų susiję su Mokslo tarybos ir EMTT vykdomosios įstaigos sąveikos valdymu, ar su mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų tarpusavio vertinimo valdymo procedūromis, ar su naujoviškais nacionalinio ir Bendrijos finansavimo ryšiais – šiame mokymosi procese dalyvauja visos mokslininkų bendruomenės suinteresuotosios šalys. Jei Komisijos nustatyta strategija ir veiksmais pavyks pasiekti nustatytus tikslus, tolesnė visapusiška šių suinteresuotųjų šalių parama ir jų dalyvavimas bus būtinas ir kitame etape.

Šiame komunikate nustatyti veiksmai, kurie atitinka su EMTT susijusius Europos tikslus, tinkamai atsižvelgta į vertinimo grupės rekomendacijas ir įtrauktas pačios Komisijos atliktas patirties vertinimas.

Komisija ir EMTT vykdomoji įstaiga pagal savo kompetenciją nedelsdamos imsis iniciatyvos, kad pagal dabartinę reguliavimo sistemą pagerintų EMTT valdymą ir užtikrintų didesnį jos administracinių procedūrų lankstumą. Komisija taip pat aktyviai bendradarbiaus su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Mokslo tarybą, kad užtikrintų tolesnę jų paramą būsimai veiklai ir kartu pasiektų, kad veikla, už kurią jos atsakingos, būtų vykdoma geriau ir profesionaliau.

Kai bus peržiūrimas Finansinis reglamentas, Komisija atitinkamai pradės svarbias platesnio masto diskusijas su Europos Parlamentu ir Taryba dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reguliavimo sistemos. Ji sieks užtikrinti tinkamą su moksliniais tyrimais susijusios rizikos ir veiksmingo ES lėšų naudojimo pusiausvyrą ir pateikti išoriniam mokslinių tyrimų valdymui tinkamų struktūrų ir priemonių. Apskritai siekiama, kad Bendrijos finansinė ir administracinė sistema būtų kuo naudingesnė politikoje, kurios tikslas – paremti naujus darnaus augimo šaltinius.

[1] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

[2] EMTT vykdomajai įstaigai vadovauja Komisijos skiriami vadovas ir valdymo komitetas.

[3] OL L 57, 2007 2 24, p. 14.

[4] 2008/37/EB; OL L 9, 2008 1 12, p. 15.

[5] COM (2008) 526 galutinis.

[6] Ataskaitą ir išsamesnės informacijos apie EMTT vertinimo grupės naudotus duomenis ir taikytą metodą galima rasti EMTT svetainėje http://erc.europa.eu/index.cfm?fuseaction=page.display&topicID=158.

[7] 2007/134/EB; OL L 57, 2007 2 24, p. 14.

[8] 2008/37/EB; OL L 9, 2008 1 12, p. 15.

[9] C (2008) 5694 galutinis (nepaskelbtas).

[10] SEC (2009) 27.

[11] C (2008) 5132 (nepaskelbtas). Šiuo metu EMTT vykdomosios įstaigos valdymo komitetą sudaro 3 Komisijos pareigūnai, 2 mokslininkai ir stebėtojo teisėmis dalyvaujantis EMTT generalinis sekretorius.

[12] 2009 m. sausio 19 d. EMTT Mokslo tarybos identifikavimo komiteto galutinė ataskaita, http://erc.europa.eu/pdf/ERC_Id_Final_Report_2009-01-19.pdf.

[13] Remiantis Europos technologijos institutui nustatyta tvarka, Reglamentas Nr. 294/2008/EB, OL L 97, 2008 4 9, p. 1.