52009DC0388

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.7.2009

KOM(2009) 388 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Būsimoji konkurencijos teisės sistema, taikytina motorinių transporto priemonių sektoriui (Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2009) 1052}{SEC(2009) 1053}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Būsimoji konkurencijos teisė s sistema, taikytina motorinių transporto priemonių sektoriui (Tekstas svarbus EEE)

1. Komunikato tikslas ir taikymo sritis

1.1. Įžanga

1. Motorinių transporto priemonių gamintojai savo produktus platina ir jų remontą ir techninę priežiūrą užtikrina per įgaliotųjų prekybos atstovų ir remontininkų tinklus. Panašių vertikaliųjų susitarimų, kuriais sudaromi tokie tinklai, komplektus gali reikėti įvertinti pagal Sutarties 81 straipsnį. Bendrosios išimties reglamentais sudaromos sąlygos tam tikrų kategorijų susitarimų, draudžiamų pagal 81 straipsnio 1 dalį, „saugiems uostams“ ir susitariančiosioms šalims nereikia pačioms nagrinėti, ar tiems susitarimams taikytina 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis. Todėl bendrosios išimtys padeda užtikrinti teisinį tikrumą ir jomis sudaromos sąlygos nuosekliai visoje ES taikyti ES konkurencijos taisykles. Susitarimai, kurių bendroji išimtis neapima, nelaikomi neteisėtais, bet jie turi būti atskirai įvertinti.

2. Motorinių transporto priemonių sektoriui, į kurį įeina lengvieji automobiliai ir komercinės transporto priemonės, specifiniai bendrosios išimties reglamentai taikomi nuo devintojo dešimtmečio vidurio; naujausias reglamentas yra Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1400/2002 (toliau – Reglamentas), kuris priimtas 2002 m. liepos mėn. ir taikomas nuo 2003 m. spalio 1 d. Šis reglamentas netenka galios 2010 m. gegužės 31 d. Suinteresuotosios šalys praktiškai vieningai sutaria, kad sektoriui ir minėtos dienos toliau po turi būti taikoma bendroji išimtis – bendra arba skirta konkrečiam sektoriui. Šio komunikato tikslas – nustatyti pagrindines politikos gaires dėl būsimos teisinės sistemos, taikytinos motorinių transporto priemonių platinimo ir garantinio aptarnavimo susitarimams nustojus galioti Reglamentui. Visos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas dėl šio komunikato iki 2009 m. rugsėjo 25 d. Komisija tinkamai atsižvelgs į šias pastabas vykdydama tolesnę teisinę procedūrą.

1.2. Peržiūros procesas, kuriuo grindžiamas šis komunikatas

3. Pagal Reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir atlikusi išsamų rinkos tyrimą Komisija 2008 m. gegužės 31 d. vertinimo ataskaitoje[1] įvertino bendrosios išimties poveikį pramonės veiklai ir šios veiklos poveikį konkurencijai ES rinkose. Paskelbus šią ataskaitą sulaukta daug pastabų iš įvairiausių suinteresuotųjų šalių, įskaitant automobilių gamintojus, prekybos atstovus ir įgaliotuosius remontininkus, nepriklausomus prekybos motorinėmis transporto priemonėmis atstovus, vartotojus, nacionalines valdžios institucijas ir teisinę bendruomenę[2].

4. Remdamosi vertinimo ataskaita ir tolesnėmis konsultacijomis bei diskusijomis Komisijos tarnybos parengė poveikio vertinimo ataskaitą, kurioje vertinama galima įvairių politikos galimybių, susijusių su būsima motorinių transporto priemonių sektoriui taikytina tvarka, nauda ir sąnaudos. Todėl šį komunikatą reikia skaityti kartu su poveikio vertinimo ataskaita.

5. Poveikio vertinimo ataskaitoje įvertintos keturios politikos galimybės: i) pratęsti dabartinio Reglamento galiojimą; ii) sulaukti jo galiojimo pabaigos ir leisti priimti bendrąjį bendrosios išimties reglamentą dėl vertikaliųjų susitarimų (toliau – bendroji išimtis)[3], taikytiną prekybai motorinėmis transporto priemonėmis; iii) priimti konkrečiam sektoriui taikytinas nuostatas[4] gairių, kurios būtų pridėtos prie bendrosios išimties, forma ir iv) priimti konkrečiam sektoriui taikytinas nuostatas bendrosios išimties reglamento, kuriuo dėmesys būtų sutelkiamas į konkurencijos antrinėje rinkoje apribojimus ir būtų papildomos bendrosios išimties nuostatos, forma.

6. Nors poveikio vertinimo ataskaitos išvadose šiek tiek didesnė pirmenybė teikiama iii) politikos galimybei, bendras šios politikos galimybės įvertinimas stipriai nesiskyrė nuo iv) galimybės įvertinimo dėl dviejų scenarijų lyginamųjų privalumų ir trūkumų. Todėl poveikio vertinimo ataskaitoje neatmesta galimybė, kad tinkamiausia galimybė galėtų būti šių dviejų politikos galimybių geriausių aspektų derinys.

7. Šiame komunikate taip pat atsižvelgiama į tai, kad motorinių transporto priemonių pramonė šiuo metų patiria sunkumų, susijusių su staigiu paklausos sumažėjimu dėl bendros ekonominės krizės ir pablogėjusia visuomenės nuotaika, dėl kurios vartotojai nelinkę pirkti tokių brangių prekių kaip automobiliai. Komercinių transporto priemonių paklausa ir gamyba sumažėjo dar labiau. Apskritai ši pramonės šaka labai nukentėjo, pirmiausia dėl to, kad joje ir anksčiau buvo struktūrinis pajėgumų perteklius. Šiomis aplinkybėmis svarbu, kad Komisija nustatytų aiškią ir nuspėjamą konkurencijos politikos sistemą, skirtą motorinių transporto priemonių sektoriui, kad būtų išvengta netikrumo (ypač šios krizės metu) ir atsižvelgta į problemas, su kuriomis susiduria šis pramonės sektorius, ir į jo svarbą Europos ekonomikai. Šiuo komunikatu apžvelgiama platesnė šios pramonės šakos, joje dirbančių tiekėjų, kurių didžioji dauguma – MVĮ, ir jų klientų ateitis; jis laikytinas šio sektoriaus bendros politikos sistemos dalimi. Kadangi MVĮ yra labai svarbios (ypač antrinėje rinkoje), šis komunikatas atitinka principus, dėl kurių susitarta Smulkiojo verslo aktu.

1.3. Būsimosios motorinių transporto priemonių platinimo ir garantinio aptarnavimo susitarimų teisinės sistemos pagrindiniai elementai

8. Komisijos konkurencijos politikos vertikaliųjų susitarimų srityje bendras tikslas – leisti susijusioms įmonėms naudotis „saugių uostų“ teikiama nauda priimant bendrosios išimties reglamentus, kad būtų užtikrinta veiksminga rinkų priežiūra, kartu supaprastinti administraciniai reikalavimai ir sumažintos su atitiktimi susijusios įmonių sąnaudos pagal Sutarties 83 straipsnio 2 dalies b punktą.

9. Tikslo užtikrinti veiksmingą rinkų priežiūrą klausimu Komisija pripažįsta, kad lieka galioti konkretūs politikos tikslai, kuriais pagrįstas Reglamentas (EB) Nr. 1400/2002. Jie aptariami toliau 2 skirsnyje.

10. Priemonių šiems tikslams pasiekti klausimu reikia priminti, kad bendrosios išimties teikiama nauda galima naudotis tik pagal tuos susitarimus, kurie leidžia daryti prielaidą, kad tenkinamos keturios 81 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Kartu bendrosios išimties taikymo sritis neturėtų būti siaurinama taip, kad nepagrįstai išaugtų ją įgyvendinančių įstaigų ir atitikties siekiančių įmonių administracinės sąnaudos siekiant individualiai įvertinti susitarimus, kurie, kaip tikėtina, neturi antikonkurencinio poveikio.

11. Komisija taip pat neturėtų teisės aktais nustatyti suvaržymų, kurie nepagrįsti konkurencijos rinkoje apsaugos tikslu ir kurie gali sustabdyti pramonės atstovų pastangas tapti konkurencingesniais pasauliniu mastu. Kita vertus, ateityje galiosianti tvarka turėtų sudaryti sąlygas konkurencijos tarnyboms naudoti priemones, kuriomis būtų baudžiama už didžiausius konkurencijos taisyklių pažeidimus, nes tai padėtų optimizuoti vykdymo veiksmus, sustiprintų 81 straipsnio atgrasomąjį poveikį ir pagerintų su politika susijusius rezultatus. Todėl toks metodas turėtų teigiamą bendrą poveikį vartotojų gerovei.

12. Atsižvelgdama į paminėtus faktus ir siekdama apibrėžti tinkamą motorinių transporto priemonių sektoriui taikomos bendrosios išimties taikymo sritį Komisija turi atsižvelgti į susijusių rinkų konkurencijos sąlygas ir į tai, kad turi būti atskirtos naujų motorinių transporto priemonių pardavimo rinkos ir remonto bei techninės priežiūros paslaugų ir (arba) atsarginių dalių platinimo rinkos.

13. Naujų motorinių transporto priemonių pardavimo klausimu Komisija nerado didelių konkurencijos trūkumų ES požymių. Todėl, jos nuomone, „saugūs uostai“, užtikrinami pagal bendrąją išimtį, taikomą vertikaliesiems susitarimams, turėtų apimti motorinių transporto priemonių platinimo susitarimus. Dėl tam tikrų klausimų taip pat reikėtų parengti konkrečiam sektoriui skirtas gaires, siekiant išaiškinti, kaip būtų taikomi bendrieji principai ir ypač sąlygos, kurioms esant bendrosios išimties taikymas turėtų būti panaikintas, kaip nurodyta toliau 2.1 skirsnyje.

14. Remonto ir techninės priežiūros paslaugų ir (arba) atsarginių dalių platinimo rinkų klausimu Komisija daro išvadą, kad konkurencija yra mažiau intensyvi dėl su prekės ženklais susijusių veiksnių, todėl gamintojų įgalioti tinklai paprastai apima dideles rinkos dalis. Jeigu bendrąja išimtimi „saugių uostų“ taikymo sritis būtų apribota, taikant 30 % rinkos dalies ribą visų tipų susitarimams, bendrąja išimtimi būtų sudarytos sąlygos kryptingai ir veiksmingai taikyti 81 straipsnį tokiems susitarimams. Tačiau tam, kad konkurencijos politika būtų veiksmingesnė ir labiau nuspėjama, Komisija įtrauks į bendrąją išimtį konkrečiam sektoriui taikytinas nuostatas, kad būtų sprendžiami keletas probleminių klausimų, kurie labai aktualūs motorinių transporto priemonių sektoriui.

2. Tikslai ir politikos pasirinkimas

2.1. Neleisti riboti konkuruojančių transporto priemonių gamintojų galimybių ir garantuoti jiems galimybę patekti į transporto priemonių mažmeninės prekybos ir remonto rinką

15. Komisija siekia užtikrinti konkurenciją kuo labiau sumažindama riziką, kad rinkos dalyviai gali apriboti konkuruojančių gamintojų galimybes dalyvauti rinkoje plačiai naudodami įsipareigojimus nekonkuruoti, kurie neleis arba kitaip apribos prekybos atstovų galimybes prekiauti konkuruojančių prekių ženklų produkcija. Tačiau reikia siekti pusiausvyros vertinant galimybių ribojimo riziką ir galimybę, kad kelių prekių ženklų produkcijos pardavimas gali skatinti pelnytis kitų sąskaita ir lemti mažesnį nei optimalų investavimo lygį.

16. Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką[5] įsipareigojimai prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija neturi būti laikomi konkurencijos apribojimais pagal tikslą. Svarbiausia, jie gali nepatekti į 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu jie atitinka de minimis pranešime[6] nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad jeigu įsipareigojimas prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija būtų išbrauktas iš Reglamentu teikiamos bendrosios išimties taikymo srities, to nebūtų galima laikyti savaiminiu leidimu prekybos atstovams prekiauti konkuruojančių gamintojų prekių ženklų produkcija, neatsižvelgiant į ekonomines aplinkybes, kuriomis tokie įsipareigojimai taikomi. Šalių rinkos galia ir atitinkamos rinkos charakteristikos yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys, ar įsipareigojimai prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija patenka į 81 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir todėl juos būtina įvertinti pagal 81 straipsnio 3 dalį.

17. Siekiant parodyti, kad turi būti galimo antikonkurencinio poveikio ir veiksmingumą didinančios naudos pusiausvyra, bendroji išimtis turi apimti susitarimus dėl prekybos vieno prekės ženklo produkcija, kai tiekėjui tenka ne daugiau kaip 30 % rinkos dalis ir su sąlyga, kad įsipareigojimo prekiauti vieno prekės ženklo produkcija trukmė neviršija penkerių metų. Tai reiškia, kad norėdami gauti naudos iš bendrosios išimties, prekybos atstovai turi turėti galimybę veiksmingai nutraukti prekybos vieno prekės ženklo produkcija susitarimą po pirminio penkerių metų laikotarpio nenutraukdami prekybos atstovo sutarties ir neprarasdami su konkrečiu prekės ženklu susijusių investicijų. Tačiau motorinių transporto priemonių sektoriuje dažnai atstovavimo susitarimai yra neterminuoti arba, retais atvejais, sudaromi mažiausiai penkerių metų laikotarpiui su galimybe susitarimo galiojimą pratęsti. Tai reikštų, kad dabartiniai susitarimai, pagal kuriuos dirba transporto priemonių gamintojai, nepatektų į bendrosios išimties taikymo sritį, jeigu į juos būtų įtraukti įsipareigojimai prekiauti vieno prekės ženklo produkcija ilgiau nei penkerius metus.

18. Pagrindinis dabartinio Reglamento Nr. 1400/2002 ir bendrosios išimties specifinių nuostatų skirtumas yra įsipareigojimų nekonkuruoti apibrėžtis. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 ši sąvoka reiškia bet kokį tiesioginį arba netiesioginį įsipareigojimą, dėl kurio prekybos atstovas turi pirkti iš tiekėjo daugiau kaip 30 % visų atitinkamų pirkėjo perkamų prekių, todėl prekybos atstovas gali prekiauti kitų (daugiausia dviejų) prekių ženklų produkcija, priklausančia konkuruojantiems tiekėjams, kuri gali būti parduodama kitose patalpose arba tame pačiame salone. Pagal bendrąją išimtį apibrėžtis apima tik tuos įsipareigojimus (trunkančius ilgiau kaip penkerius metus), kuriais prekybos atstovas verčiamas negaminti, nepirkti, neparduoti ir neperparduoti prekių, kurios konkuruoja su prekėmis, dėl kurių sudaryta sutartis, arba pirkti iš tiekėjo daugiau kaip 80 % visų atitinkamų pirkėjo perkamų prekių. Praktiškai tai reiškia, kad prekybos atstovas po penkerių metų galėtų imtis prekiauti vieno papildomo prekės ženklo produkcija, bet jam tai gali tekti daryti iš kito atskiro salono.

19. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad prekyba keleto prekių ženklų produkcija viename salone nėra labai dažnai naudojama rinkoje ir nėra neginčijamų praktika patvirtintų įrodymų, kad tokia platinimo forma suteikė daugiau galimybių naujokams pradėti veiklą ES rinkose. Be to, prekyba keleto prekių ženklų produkcija buvo vykdoma dar prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 1400/2002 geografinėse teritorijose, kuriose tokia forma buvo ekonomiškai pagrįsta dėl vietos rinkos ypatumų. Todėl yra tikimybė, kad tai tęsis ir toliau nepriklausomai nuo bet kurių teisinės sistemos pokyčių. Taip pat pažymėtina, kad motorinių transporto priemonių paieškos sąnaudos sudaro tik mažą prekės vertės procentą, ir todėl vartotojai paprastai aplanko kelis salonus, kad palygintų konkuruojančių gamintojų transporto priemones. Iš tiesų, apsilankymas skirtingose prekybos vietose siekiant palyginti kainas ir nusiderėti yra įprastinė pirkimo proceso dalis. Be to, vartotojai gali patys palyginti produkciją internete. Prekiaujant keleto prekių ženklų produkcija tame pačiame salone gali suniveliuoti prekės ženklo įvaizdį ir paskatinti gamintojus imtis priemonių išsaugoti jų verslo tapatybę ir šiuo tikslu pakoreguoti atstovavimo normas. Be to, jie gali atsisakyti investuoti į savo atstovybes (pavyzdžiui, nerengti mokymų), tam, kad išvengtų pasipelnymo jų sąskaita rizikos. Iš tikrųjų, šie veiksniai pakėlė bendras prekybos atstovų patiriamas sąnaudas.

20. Remonto paslaugų klausimu įsipareigojimams aptarnauti tik vieno prekės ženklo produkciją bet kokiu atveju nebūtų taikoma bendroji išimtis, taikytina vertikaliesiems susitarimams, nes gamintojų tinklų rinkos dalys paprastai viršija 30 % ribą. Todėl garantinio aptarnavimo paslaugų susitarimų klausimu įvairios apsvarstytos politikos galimybės nesiskiria.

21. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad bendrosios išimties taikymas įsipareigojimams prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija motorinių transporto priemonių sektoriuje yra visais aspektais tinkamas sprendimas, atsižvelgiant į didelę įvairių prekių ženklų tarpusavio konkurenciją pirminėje rinkoje, platinimo veiklos veiksmingumo didinimo trikdžių riziką dėl teisės aktais nustatomų apribojimų, kurie nebūtų proporcingi tikslui išsaugoti konkurenciją rinkoje, ir atsižvelgiant į bendromis taisyklėmis nustatytų prekybos keleto prekių ženklų produkcija apsaugos nuostatų. Be to, kaip papildoma apsaugos nuostata bus išsaugotas mechanizmas, kuriuo bus galima nutraukti bendrosios išimties taikymą tais atvejais, kai dėl lygiagrečių susitarimų, kuriuose nustatyti įsipareigojimai prekiauti vieno prekės ženklo produkcija, tinklų ribojamos konkurentų galimybės.

22. Siekdama padidinti teisinį tikrumą Komisija parengs konkrečias gaires, kuriose bus išaiškinta, kad kai įsipareigojimai prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija apriboja naujų rinkos dalyvių galimybes ir daro antikonkurencinį poveikį, bendrosios išimties taikymas gali būti nutrauktas. Gairėse taip pat bus išaiškinta, kad tam tikromis aplinkybėmis minimalūs pirkimo reikalavimai, neviršijantys 80 % prekybos atstovo bendro metinio pirkimo gali vis dėlto daryti lojalumą skatinantį poveikį ir todėl gali būti laikomi įsipareigojimais prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija.

2.2. Prekių ženklų vidaus konkurencijos apsauga

23. Prekių ženklų vidaus konkurencija yra svarbi rinkose, kuriose ji yra silpna gamintojų ir (arba) platintojų lygmeniu. Tačiau rinkose, kuriose yra stipri prekių ženklų vidaus konkurencija, konkurencinė tiekėjų ir pirkėjų sąveika savaime skatina susitariančiąsias šalis įgyvendinti ekonomiškai veiksmingiausius sandorius ir užtikrina, kad naudos iš to gautų ir vartotojai. Šiomis aplinkybėmis dėl teisės aktais reglamentuoto įsikišimo gali būti primesta nepagrįsta našta bendrovėms, ir dėl šios priežasties sumažės našumas. Kiek tai susiję su prekybos analogiškomis prekėmis apsauga, Komisija pripažįsta, kad tai yra pagrindinis bendrosios rinkos tikslas ir šiuo klausimu Europos Teisingumo Teismas išnagrinėjo ne vieną bylą[7].

24. Pagal dabartinį Reglamentą bendroji išimtis taikoma naujų transporto priemonių kiekybiniam pasirinktiniam platinimui iki 40 % rinkos dalies ribos ir šis platus „saugus uostas“ sujungiamas kartu su griežtesnėmis esminėmis nuostatomis ir konkrečiomis sąlygomis, susijusiomis pirmiausia su apribojimais, kuriais prekybos atstovams draudžiama sudaryti subrangos sutartis dėl remonto ir techninės priežiūros veiklos ir atidaryti papildomas prekybos vietas (vadinamoji vietos sąlyga). Šių griežtesnių sąlygų tikslas – skatinti automobilių platinimo modelių įvairovę ir taip išlaikyti prekių ženklų vidaus konkurenciją.

25. Šios griežtesnės taisyklės davė nedaug apčiuopiamos naudos. Iš Komisijos atlikto rinkos tyrimo matyti, kad galimybė prekybos atstovams vykdyti tik pardavimo veiklą ir sudaryti subrangos sutartis su pelningais remonto ir techninės priežiūros atstovais rinkoje neįsitvirtino. Be to, būta labai nedaug atvejų, kai prekybos atstovai atidarydavo papildomas prekybos vietas.

26. Kita vertus, aršios prekių ženklų vidaus konkurencijos naujų motorinių transporto priemonių rinkoje aplinkybėmis dabartinės taisyklės turi didelių trūkumų. Pirmiausia, turėdami galimybę nekontroliuojamai steigti papildomas prekybos vietas tam tikri prekybos atstovai gali pasipelnyti iš kitų daromų investicijų, todėl praktikoje transporto priemonių gamintojai ėmėsi veiksmų, kad išsaugotų savo tinklų vientisumą pakoreguodami kokybinius standartus. Dėl šios priežasties išaugo prekybos atstovų investicinės sąnaudos ir sumažėjo pelno marža.

27. Todėl Komisija daro išvadą, kad panaikinus teisės aktais nustatytus apribojimus, kurie iškraipo šalių investicines paskatas, bendrosios išimties taikymas bus naudingas verslui ir vartotojams. Todėl pasirinktiniam platinimui bus taikoma bendra 30 % rinkos dalies riba, o „vietos sąlygoms“ ir tik pardavimą vykdantiems prekybos atstovams bus taikoma išimtis iki šios sumažintos ribos. Tačiau siekdama padidinti teisinį tikrumą ir apriboti bendrovių atitikties sąnaudas Komisija siūlo parengti šiam konkrečiam sektoriui taikomas gaires, kad būtų galima vertinti tuos atvejus, kai atitinkama rinkos dalis viršija 30 %.

28. Be to, atsižvelgdama į galimą naudą, kurią vartotojams gali teikti neribota prekyba analogiškomis transporto priemonėmis, Komisija šiam konkrečiam sektoriui skirtose gairėse išaiškins aplinkybes, kuriomis susitarimai, kuriais ribojamos prekybos atstovų galimybės gauti ir perparduoti transporto priemones su užsienio specifikacijomis (galimybės parduoti sąlyga), būtų laikomi netiesiogiai ribojančiais aktyvią ir (arba) pasyvią prekybą ir todėl pažeistų 81 straipsnį[8].

2.3. Nepriklausomų ir įgaliotų remontininkų konkurencijos apsauga

29. Nepriklausomų remontininkų sąlygojama konkurencija stipriai riboja įgaliotų tinklų konkurencingumą, nes nepriklausomi remontininkai teikia panašias paslaugas dažnai mažesnėmis kainomis. Tačiau nepriklausomi remontininkai gali veiksmingai konkuruoti, tik jeigu jie turi galimybę naudotis technine informacija ir gauti atsarginių dalių, nes tai yra svarbiausia atliekant remontą arba techninę priežiūrą. Dabartiniu Reglamentu siekiama užtikrinti galimybę naudotis minėtais ištekliais nustatant konkrečius esminius apribojimus.

30. Klausimai, susiję su galimais apribojimais, darančiais poveikį galimybėms gauti atsarginių dalių, aptariami toliau 2.5 skirsnyje.

31. Kiek tai susiję su technine remonto informacija, reikia priminti, kad Reglamente (EB) Nr. 715/2007[9], kuriuo reglamentuojamas lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių tipo patvirtinimas, teikiamos išsamios taisyklės, kuriomis visiems nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams užtikrinama visapusiška ir nediskriminacinė galimybė gauti tokią informaciją. Šis reglamentas jau yra taikomas savanoriška tvarka, o privalomu naujiems tipų patvirtinimams taps nuo 2009 m. rugsėjo mėn.[10] Tačiau kelerius metus automobilių parke vis dar bus daug transporto priemonių, kurioms netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007, ir nepriklausomiems remontininkams tai bus didelė rinka. Todėl Komisija daro išvadą, kad svarbu toliau įgyvendinti konkurencijos taisykles, kad nebūtų ribojamos nepriklausomų ūkinės veiklos vykdytojų galimybės, užtikrinant lygiavertes sąlygas gauti techninę remonto informaciją, susijusią su dabartiniu automobilių parku.

32. Tačiau taip pat pastebėtina, kad antikonkurencinis galimybių apribojimo poveikis gali atsirasti dėl kitokios veiklos, kurios tikslas – apsaugoti įgaliotuosius remontininkus nuo konkurencijos su nepriklausomais remontininkais. Tipiškas pavyzdys – galimas netinkamas teisinių ir pratęstų garantijų, teikiamų transporto priemonės gamintojo, kurios kartais taikomos tik su sąlyga, kad visą remontą ir techninį aptarnavimą, įskaitant darbus, kurių neapima garantija, atlieka tik įgaliotųjų atstovų tinklo narys, taikymas. Dabartinio Reglamento trūkumas yra tas, kad išimtis taikoma kokybinio pasirinktinio platinimo susitarimams nenustatant jokios rinkos dalies ribos ir todėl nebuvo galima imtis veiksmų kovoti su tokia potencialiai žalinga praktika.

33. Todėl Komisija daro išvadą, kad apribodama pasirinktinio platinimo išimtį nustatant 30 % rinkos dalies ribą, bendroji išimtis leistų konkrečiau vykdyti nuostatas, taikytinas platesniam potencialiai žalingos praktikos mastui; todėl pagerėtų nepriklausomų ir įgaliotųjų remontininkų konkurencija. Siekdama sustiprinti veiksmingą vykdymą Komisija siūlo būsimosiose konkrečiam sektoriui taikomose nuostatose išaiškinti aplinkybes, kuriomis dėl atsisakymo suteikti visapusišką nediskriminacinę galimybę nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams gauti techninę informaciją arba netinkamo garantijų naudojimo kokybinio pasirinktinio platinimo susitarimai būtų nagrinėjami pagal 81 straipsnį ir būtų imamasi priverstinio vykdymo veiksmų.

2.4. Įgaliotųjų remontininkų, priklausančių gamintojų tinklams, veiksmingos konkurencijos užtikrinimas

34. Tam tikro prekės ženklo įgaliotųjų remontininkų konkurencija nepaprastai svarbi automobilininkams, turintiems naujesnes transporto priemones (t. y. iki ketverių metų). Tokių transporto priemonių remonto darbų, atliktų įgaliotųjų remontininkų, procentas yra didelis dėl vartotojų jiems teikiamos pirmenybės ir, svarbiausia, dėl didesnės likutinės vertės, kurią paprastai turi automobiliai, kurių techninę priežiūrą reguliariai atliko įgaliotieji remontininkai.

35. Remonto ir techninės priežiūros paslaugos paprastai laikomos su konkrečiu prekės ženklu susijusiomis rinkomis. Tam tikro prekės ženklo įgaliotųjų remontininkų konkurencijos intensyvumas priklauso nuo patekimo į tinklą sąlygų, kurios nustatomos standartiniais įgaliotojo remontininko susitarimais. Kadangi tam tikro prekės ženklo įgaliotųjų remontininkų ir dalių platintojų tinklui paprastai priklauso gerokai daugiau kaip 30 % rinkos, transporto priemonių gamintojai, norintys pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1400/2002 teikiama nauda, gali taikyti tik kokybinį pasirinktinį platinimą. Tai reiškia, kad galimybė patekti į jų įgaliotųjų remontininkų tinklą turi būti grindžiama atrankos kriterijais, kurie turi būti objektyviai pagrįsti galutiniams vartotojams teikiama nauda. Bendrosios išimties taikymas turės tokį patį poveikį.

36. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingą vykdymą Komisija būsimosiose konkrečiam sektoriui taikomose gairėse išaiškins aplinkybes, kuriomis kokybiniam pasirinktiniam platinimui nebus taikomas 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, ir į bendrosios išimties „saugų uostą“ nepatenkančių susitarimų vertinimo sistemą. Svarbiausia, konkrečiam sektoriui taikytinos nuostatos bus teikiamos tam, kad būtų išaiškintos aplinkybės, kuriomis susitarimai, kuriuose pardavimas siejamas su garantinio aptarnavimo paslaugomis, nepažeis 81 straipsnio, pavyzdžiui, naujokų, bandančių patekti į rinką, atveju.

2.5. Neleisti riboti atsarginių dalių gamintojų galimybių antrinėse automobilių rinkose

37. Be dalių, paženklintų transporto priemonės gamintojo prekės ženklu (OEM (originalios įrangos gamintojų) dalys), yra dalys, pagamintos toje pačioje gamybos linijoje kaip ir originalūs transporto priemonės komponentai (OES (originalios įrangos tiekėjų) dalys), o kitas dalis gamina „tos pačios kokybės“ dalių gamintojai. Šios kategorijos dalys paprastai pigesnės nei identiškos transporto priemonės gamintojo prekės ženklu paženklintos dalys. Todėl svarbu apsaugoti alternatyvius atsarginių dalių tiekimo tiek įgaliotiesiems, tiek nepriklausomiems remontininkams kanalus ir taip riboti automobilių gamintojų galimybes neleisti tiekėjams parduoti dalių antrinėje rinkoje.

38. Pagal dabartinį Reglamentą originalios įrangos tiekėjų galimybės parduoti atsargines dalis įgaliotiesiems remontininkams apribojimas, įgaliotųjų remontininkų galimybės parduoti dalis nepriklausomiems remontininkams apribojimas, įgaliotųjų remontininkų galimybės pirkti konkurencingas dalis iš kitų šaltinių nei transporto priemonės gamintojas apribojimas, taip pat apribojimai, kuriais ribojama originalios įrangos tiekėjų galimybė pritvirtinti savo logotipą prie dalių, kurias jie tiekia transporto priemonių gamintojams pirminio surinkimo tikslais, surašyti kaip esminiai apribojimai ir todėl laikomi apribojimais pagal tikslą.

39. Pagal bendrąją išimtį šie apribojimai nebūtų laikomi apribojimais pagal tikslą, bet užuot būtų vertinami individualiai. Taikant 30 % rinkos dalies ribą dalių platinimo susitarimai iš esmės nepatektų į bendrąją išimtimi sudaromą „saugų uostą“, nes transporto priemonių gamintojų dalis atitinkamose atsarginių dalių rinkose greičiausiai būtų daug didesnė nei 30 %. Todėl pirmiau paminėtai veiklai bendroji išimtis nebūtų taikoma ir, jeigu nebūtų kompensuojamojo našumo įrodymų, 81 straipsnis būtų tiesiogiai taikomas susitarimams, kurie turi konkurenciją ribojamojo poveikio.

40. Dėl įvardytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad jeigu tokiems apribojimams būtų taikomos bendros taisyklės, vykdymas būtų toks pat veiksmingas kaip ir dabar. Tačiau atsižvelgdama į netikrumą, kuris gali būti susijęs su tokiu metodu, Komisija konkrečiam sektoriui skirtose nuostatose išaiškins aplinkybes, kuriomis dėl šių susitarimuose nustatytų apribojimų šie susitarimai būtų nagrinėjami pagal 81 straipsnį ir būtų imamasi priverstinio vykdymo veiksmų[11].

2.6. 81 straipsnio atgrasomojo poveikio išsaugojimas

41. Paskutinis tikslas yra išsaugoti 81 straipsnio atgrasomąjį poveikį, kad gamintojai nenaudotų bendrosios išimties, siekdami trukdyti įgaliotųjų prekybos atstovų ir remontininkų nepriklausomiems konkurenciją skatinantiems veiksmams. Siekiant šio tikslo į Reglamentą įtrauktos kelios priemonės, kurių tikslas – apsaugoti prekybos atstovų neatsiperkančias sąnaudas (pvz., sutarties trukmė, įspėjimo laikotarpis, sutarties nutraukimo motyvavimas ir atstovavimo sutarčių perdavimas to paties tinklo nariui, kaip numatyta 3 straipsnyje), kurias paprastai apima nacionalinė sutarčių teisė.

42. Yra keletas argumentų, kuriais remiantis daroma išvada, kad prekybos atstovų nepriklausomumo apsauga taikant nuostatas, kurių tikslas – reglamentuoti tam tikras sutarties sąlygas naudojant bendrąją išimtį, yra jau nebeveiksminga priemonė šiam tikslui pasiekti.

43. Pirma, kaip nustatyta Komisijos vertinimo ataskaitoje, nėra įrodymų, kad šios priemonės turėjo numatytą atgrasomąjį poveikį. Priešingai, Reglamentas galėjo padaryti neigiamą poveikį, nes transporto priemonių gamintojams buvo sunkiau priderinti savo tinklus prie kintančių ekonominių sąlygų, kuriomis sugebėjimas sparčiai reorganizuoti tinklą yra gyvybiškai svarbus Europos automobilių pramonei, kad ji ilgam išsaugotų ir pagerintų savo konkurencingumą.

44. Antra, prekybos atstovai neturėtų veiksmingos priemonės, jeigu jų sutarties partneris, atsisakytų sudaryti sutartį, į kurią būtų įtrauktos galimos apsaugos nuostatos. Taip yra todėl, kad šios nuostatos nereglamentuoja nei prekybos atstovų teisių, nei transporto priemonės gamintojų įsipareigojimų, jos tik panaikina bendrosios išimties taikymą, bet nesudaro prielaidos, kad šiomis sutartimis savaime pažeidžiama 81 straipsnio 1 dalis.

45. Trečia, Komisijai būtų sunku įtraukti sutartines apsaugos priemones į bet kokią būsimą konkurencijos teisės sistemą, kai nacionalinės sutarčių bei komercijos teisės ir ES konkurencijos teisės riba dabar išaiškinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2003. Kai vyko derybos dėl to reglamento, Komisija pareiškė, kad ji norėtų „suderinti savo nuomonę su Tarybos nuomone, kad „Sutarties 81 ir 82 straipsnių tikslas – saugoti konkurenciją rinkoje“[12]. Nuostatos, kuriomis daugiausia siekiama kito tikslo, paprastai įtrauktos į nacionalinę sutarčių teisę.

46. Todėl Komisija numato taikyti bendras taisykles. Tai leistų siekti labiau ekonomiškai pagrįsto požiūrio, kuris pagerintų bendrą konkurencijos politikos nuoseklumą vertikaliųjų apribojimų srityje ir leistų naudoti veiksmingą sutartinę tvarką.

47. Be to, bus teikiamos konkrečiam sektoriui taikytinos gairės, siekiant išaiškinti, kad skaidrūs šalių santykiai paprastai sumažintų gamintojų riziką, kai jie būtų laikomi atsakingais už netiesioginių formų spaudimo naudojimą, siekiant antikonkurencinių rezultatų[13].

3. Išvada

48. Atsižvelgdama į išvardytus faktus Komisija siūlo:

- Kiek tai susiję su naujų motorinių transporto priemonių pardavimu, taikyti bendras taisykles, kaip dabar įvardyta siūlomoje naujoje bendrojoje išimtyje, taikytinoje vertikaliesiems susitarimams. Kadangi motorinių transporto priemonių sektoriaus suinteresuotieji asmenys nuo 1985 m. įprato dirbti pagal konkrečiam sektoriui taikomus reglamentus ir rinkos dalyviai pageidavo teisinio tikrumo, Komisija priims konkrečiam sektoriui taikytinas gaires klausimais, aptartais pirmiau 2.1, 2.2 ir 2.6 skirsniuose.

Kad visi ūkinės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisiderinti prie bendros tvarkos, Komisija siūlo, kad Reglamento nuostatos, taikomos motorinių transporto priemonių platinimo susitarimams, liktų galioti iki 2013 m. gegužės 31 d.

- Kiek tai susiję su remonto bei techninės priežiūros susitarimais ir (arba) atsarginių dalių tiekimo ir platinimo susitarimais, taikyti bendras taisykles, kaip dabar įvardyta siūlomoje naujoje bendrojoje išimtyje, taikytinoje vertikaliesiems susitarimams, kurias papildytų konkrečiam sektoriui taikytinos gairės arba konkrečiam tikslui skirtas bendrosios išimties reglamentas, arba abiejų priemonių junginys, kad konkurencijos tarnybos turėtų daugiau galimybių plačiau ir nuosekliau reaguoti į susirūpinimą keliančias konkurencijos problemas. Svarbiausia, atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus: i) galimybę naudotis technine informacija; ii) galimybę įsigyti atsarginių dalių; iii) netinkamą garantijų naudojimą; ir iv) galimybę patekti į įgaliotųjų remontininkų tinklus (2.3, 2.4 ir 2.5 skirsniai).

Kadangi naujos tvarkos taikymas antrinei rinkai gali nedelsiant suteikti naudą verslui ir vartotojams, Komisija siūlo, kad ji būtų taikoma remonto bei techninės priežiūros paslaugų tiekimo ir atsarginių dalių tiekimo ir platinimo vertikaliesiems susitarimams nuo 2010 m. gegužės 31 d.

49. Visos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas dėl šio Komunikato iki 2009 m. rugsėjo 25 d. Pastabos turėtų būti siunčiamos el. paštu šiuo adresu:comp-car-sector@ec.europa.eu paštu šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Antitrust Greffe

B-1049 Brussels

Belgium

[1] http://ec.europa.eu/competition/sectors/motor_vehicles/documents/evaluation_report_en.pdf.

[2] Gautos pastabos paskelbtos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje šiuo adresu http://ec.europa.eu/competition/consultations/2008_motor_vehicle/index.html.

[3] Pagal ii, iii ir iv politikos galimybes Komisija priims naują bendrąją išimtį, kuria būtų pakeistas dabartinis 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas Nr. 2790/1999 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms, jam nustojus galioti 2010 m. gegužės mėn. Komisijos 2009 m. liepos 8 d. patvirtintame preliminariame projekte numatyta keletas patobulinimų, kurie (jeigu bus priimti) iš esmės nepakeistų su minėtomis politikos galimybėmis susijusio poveikio tyrimo. Jeigu Komisija nuspręstų pakeisti dabartinius pasiūlymus taip, kad tai padarytų didelį poveikį motorinių transporto priemonių prekybai, manoma, kad tokie pakeitimai nebūtų automatiškai perkelti į motorinių transporto priemonių sektorių, bet dėl jų būtų toliau konsultuojamasi su visomis suinteresuotosiomis šalimis po šio komunikato paskelbimo. Terminas „bendroji išimtis“ bus toliau vartojamas šiame komunikate pažymint dabartinius bendrosios išimties pasiūlymus, kurie pakeistų Reglamentą (EB) Nr. 2790/1999.

[4] Jeigu nenustatyta kitaip, terminas „konkrečiam sektoriui taikytinos nuostatos“ bus naudojamos šiame komunikate nurodant papildomas gaires, numatytas pagal iii) politikos galimybę, arba papildomą sektoriaus bendrosios išimties reglamentą, kaip numatyta pagal iv) politikos galimybę, arba abi politikos galimybes kartu.

[5] Kaip ETT teigė 1991 m. vasario 28 d. sprendime byloje C-234/89, Stergios Delimitis prieš Henninger Bräu AG, susitarimais, į kuriuos įtraukti įsipareigojimai prekiauti tik vieno prekės ženklo produkcija, nesiekiama apriboti konkurencijos, kaip nustatyta 85 straipsnio 1 dalyje (dabar 81 straipsnio 1 dalyje).

[6] Komisijos pranešimas dėl nedidelės svarbos susitarimų ( de minimis pranešimas) (OL C 368, 2001 12 22, p. 13).

[7] Žr. sprendimus bylose C-551/03 P, General Motors , [2006] Rink. 1-3173, 67–68 punktai; bylą C-338/00 P, Volkswagen prieš Komisiją , [2003] Rink. I-9189, 44 ir 49 punktai, ir bylą T 450/05, Peugeot prieš Komisiją, 2009 m. liepos 9 d. sprendimas (dar nepaskelbta), 46–49 punktai.

[8] Žr. 1984 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimą, sujungtose bylose 228 ir 229/82 Ford of Europe Incorporated ir Ford-Werke Aktiengesellschaft prieš Komisiją , Rink. p. 1129.

[9] 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

[10] Daugiau informacijos žr. Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnyje.

[11] Be to, pagal Teismo praktiką Volvo Veng byloje (byla 238/87 Volvo (AB) prieš Erik Veng [1988] Rink. 6211) susitarimais, kuriais nepriklausomiems remontininkams neleidžiama gauti originalių atsarginių dalių, gali būti pažeidžiamas 82 straipsnis, kai transporto priemonių gamintojas turi dominuojančią padėtį tam tikrų kategorijų atsarginių dalių atžvilgiu (pvz., dalys, kurių vienintelis šaltinis yra gamintojas) ir jeigu galima įrodyti, kad nepriklausomų remontininkų išstūmimas greičiausiai panaikins veiksmingą konkurenciją rinkoje.

[12] Žr. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25, pirmas sakinys) 9 konstatuojamąją dalį.

[13] Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia paminėti, kad pagrindinės motorinių transporto priemonių asociacijos (ACEA, JAMA) neseniai susitarė siūlyti elgesio kodeksą, į kurį būtų įtrauktos tam tikros pamatinės nuostatos, paimtos iš dabartinio Reglamento (EB) Nr. 1400/2002.