52009DC0314

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.6.30

KOM(2009) 314 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl ryžių sektoriuje sudarytų susitarimų pagal GATTT XXVIII straipsnio procedūrą vykdymo

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl ryžių sektoriuje sudarytų susitarimų pagal GATTT XXVIII straipsnio procedūrą vykdymo

ŽODYNĖLIS

Basmati | Tik Indijoje ir Pakistane auginami aukštos kokybės indiški ryžiai |

Skaldyti | Malimo proceso metu suskaldyti baltieji ryžiai |

Lukštenti | Ryžiai be luobelės; rudieji ryžiai |

Indiški | Ilgagrūdžių ryžių porūšis |

Japoniški | Paprastai apvalaus arba vidutinio dydžio grūdo ryžių porūšis |

Žaliaviniai | Ryžiai su luobelėmis (nelukštenti) |

Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai | Ryžiai, kurių luobelė, sluoksniai ir gemalas yra iš dalies arba visiškai pašalinti; baltieji ryžiai |

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl ryžių sektoriuje sudarytų susitarimų pagal GATTT XXVIII straipsnio procedūrą vykdymo

ĮVADAS

2003 m. įvykdžius ryžių bendrojo rinkos organizavimo reformą, Komisija pranešė PPO, kad Europos bendrija ketina pakeisti lukštentų ryžių (HS kodas 1006 20) ir iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių (HS kodas 1006 30), nurodytų Europos bendrijos CXL sąraše, pridėtame prie 1994 m. GATT, importo nuolaidas.

Reformos metu nustatytos intervencinės kainos sumažinimas 50 % reiškė, kad toliau taikant tada galiojusią importo tvarką[1], sienų apsauga būtų buvusi labai nevienoda ir kai kuriais atvejais taikomas muitas netgi būtų galėjęs pasiekti nulinį lygį. Kadangi tokia padėtis ryžių sektoriuje įnešė pernelyg daug netikrumo, Bendrija nusprendė įvesti laisvesnę tvarką ir suderėti, kad galiojanti tvarka būtų pakeista tinkamesne, taikoma visiems ES prekybos partneriams[2].

Tuo tikslu pagal GATT XXVIII straipsnį buvo derėtasi su keturiomis šalimis, iš kurių į ES importuota daugiausiai ryžių:

- Indija ir Pakistanu, kurios abi turi didelį lukštentų basmati ryžių tiekimo interesą,

- Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios turėjo pagrindinį lukštentų ryžių tiekimo interesą ir didelį visiškai nulukštentų ryžių interesą,

- Tailandu, kuris turėjo pagrindinį visiškai nulukštentų ryžių tiekimo interesą ir didelį lukštentų ryžių tiekimo interesą.

Pasirašiusi susitarimą su Tailandu, Komisija įsipareigojo nusiųsti Tarybai ataskaitą apie tai, kaip buvo vykdomi sudaryti susitarimai, kai tik bus gauti pirmųjų prekybos metų duomenys. Tikslas – sudaryti sąlygas įvairių rūšių ryžių importo srautų į Bendrijos rinką poveikiui įvertinti, palyginant su Bendrijoje užaugintų ir perdirbtų ryžių kiekiais[3].

Be to, ataskaitoje apžvelgiamas visiškai nulukštentų ryžių mažose pakuotėse importas. Kai kurios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl galimai smarkiai išaugusio tokios rūšies ryžių importo padidėjimo pasekmių ES ryžių rinkai po susitarimų įsigaliojimo. Komisija įsipareigojo pradėti konsultacijas su kiekviena eksportuojančia šalimi, kurios importas į ES konkrečiais prekybos metais išaugo daugiau kaip 25 %.

SUSITARIMAI

Bendra informacija

Susitarimus su Indija ir Pakistanu Taryba patvirtino 2004 m. rugpjūčio 11 d[4]. Juose nustatyta, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. lukštenti basmati ryžiai gali būti importuojami į ES taikant nulinį muito mokestį.

Susitarimą su JAV Taryba patvirtino 2005 m. birželio 21 d.[5] ir pradėjo taikyti atgaline data – nuo 2005 m. kovo 1 d., t. y. nuo prekybos metų vidurio. Susitarime nustatytas didžiausio palankumo valstybės (toliau – DPV) lukštentų ryžių importo muitų apskaičiavimo metodas.

O 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos patvirtintas susitarimas su Tailandu[6] yra labiausiai susijęs su DPV importo muitų, taikomų iš dalies arba visiškai nulukštentiems ryžiams , apskaičiavimo mechanizmu. Jis taip pat buvo pradėtas taikyti atgaline data – nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.

Nors susitarime su JAV derybos dėl XXVIII straipsnio nebuvo užbaigtos, šioje ataskaitoje šis straipsnis bus nagrinėjamas, nes šis susitarimas buvo sudarytas pagal tokią pat struktūrą, kaip ir kiti susitarimai.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti dabar, įsigaliojus atitinkantiems susitarimams, taikomi ryžių importo mokesčiai.

1 lentelė. Nustatyti ir taikomi ryžių muitai

Ryžių rūšis | Nustatytas muitas (EUR/t) | Taikomas muitas (EUR/t) |

Žaliaviniai (susitarimuose neaptariami) | 211 | 211 |

Lukštenti, įskaitant basmati | 65 –– | 30 – 42,5 – 65 0 |

Iš dalies arba visiškai nulukštenti | 175 | 145 – 175 |

Skaldyti | 128 | 65 |

Basmati lukštenti ryžiai – susitarimai su Indija ir Pakistanu

Susitarimuose su Indija ir Pakistanu nustatytos toliau nurodytos sąlygos, leidžiančios lukštentų basmati ryžių importui netaikyti jokių muitų ir jokių kvotų:

- šios sąlygos taikomos importuojant 9 konkrečias rūšis (4 Pakistano ir 8 Indijos, iš kurių 3 auginamos abiejose šalyse);

- Basmati ryžiai turi būti importuojami su kilmės sertifikatu, išduotu atitinkamų Indijos arba Pakistano valdžios institucijų.

Lukštenti ryžiai – susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

Susitarime su JAV nustatyta metinė ne basmati lukštentų ryžių bazinė importo norma yra 431 678 t. Ši norma nustatyta remiantis 1999–2002 m. vidutiniais duomenimis pagrįsto apskaičiavimo rezultatais:

- importuotas į ES-25 visų kilmės šalių lukštentų ryžių kiekis,

- atėmus importuotą į ES-25 lukštentų basmati ryžių kiekį,

- padidinus 10 %,

- pridėjus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą iš ES-15 į 10 valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m., eksportuotą visiškai nulukštentų ryžių kiekį.

Nustatyta, kad ši bazinė norma kasmet, 2005–2006, 2006–2007 ir 2007–2008 prekybos metais, didinama 6000 t. Susitarime numatyta, kad dėl vėlesnių metų šalys turi susitarti iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau Bendrijos ir JAV konsultacijos dar tebevyksta.

Remiantis susitarimo sąlygomis, jei importuotas lukštentų ryžių kiekis konkrečiais prekybos metais yra daugiau kaip 15 % mažesnis nei bazinė norma, EB būsimu 6 mėnesių laikotarpiu taiko 30 EUR/t muito tarifą. Jei importuotas kiekis daugiau kaip 15 % viršija nustatytą bazinę normą, vėlesniu laikotarpiu taikomas 65 EUR/t muitas. Jei importuotas kiekis bazinės normos neviršija ±15 %, vėlesniu laikotarpiu taikomas 42,5 EUR/t muitas.

Komisija du kartus per metus tiria, ar reikia pakeisti lukštentų ryžių importui taikomą muitą, ir, prireikus, laikotarpiui nuo rugsėjo iki kovo mėn. nustato naują muitą. Atliekant skaičiavimus prekybos metų viduryje, remiamasi per 6 pirmuosius prekybos metų mėnesius importuotais kiekiais ir puse metinės bazinės normos.

Siekiant tinkamai apsaugoti Europos ryžių sektorių ir tuo pačiu atverti rinką trečiosioms šalims, susitarimas pagrįstas logika, kad importo muitai turi būti didinami, kai importas padidėja, ir atvirkščiai – sumažinti, kai importas sumažėja.

Apskaičiuojant importuotą kiekį, atsižvelgiama į visų į ES importuotų bet kokios kilmės ne basmati lukštentų ryžių importą lengvatinėmis arba įprastomis sąlygomis. Duomenys pagrįsti informacija apie susijusiu laikotarpiu išduotas importo licencijas.

Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai – susitarimas su Tailandu

Su Tailandu sudarytame susitarime dėl visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių numatytas panašus kaip ir lukštentų ryžių atveju, bet paprastesnis mechanizmas. Nustatyta metinė bazinė importo norma yra 337 168 t, kuri yra apskaičiuota remiantis vidutiniu iš dalies arba visiškai nulukštentų bet kokios kilmės ryžių importu į ES-25 nuo 2001–2002 iki 2003–2004 prekybos metų, gautą sumą padidinus 10 %. Metinis bazinės normos padidinimas nenumatytas.

Remiantis susitarimo sąlygomis, paprastai taikomas 145 EUR/t muitas. Tačiau konkrečiais prekybos metais importavus tokį iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių kiekį, kuris daugiau kaip 15 % viršija metinę bazinę normą, EK vėlesniu 6 mėnesių laikotarpiu taiko 175 EUR/t muitų tarifą. Priešingu atveju, vėlesniu laikotarpiu ir toliau taikomas 145 EUR/t muitas.

Lukštentų ryžių atveju prekybos metų viduryje atliekami nauji skaičiavimai, kurie yra pagrįsti per 6 pirmuosius prekybos metų mėnesius importuotais kiekiais ir 47 % metinės bazinės normos (158 469 t). Apskaičiuojant importuotus kiekius, atsižvelgiama į visą į ES lengvatinėmis arba įprastomis sąlygomis importuotą bet kokios kilmės lukštentų ryžių kiekį. Šitaip apskaičiuotas muitas – tai didžiausio palankumo šalies muitas, taikomas visiems bet kokios kilmės iš dalies arba visiškai nulukštentiems ryžiams, išskyrus ryžiams, importuotiems pagal lengvatinės tvarkos susitarimus arba importo kvotas.

Be to, Tailando susitarime numatyta nulinio muito iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių 13 500 tonų tarifinė kvota.

Skaldyti ryžiai – susitarimas su Tailandu

Susitarime su Tailandu taip pat nustatytas skaldytų ryžių importo muitas, kuris nuo 2005 m. rugsėjo mėn. yra 65 EUR/t (palyginti su praėjusių metų 128 EUR/t muitu – mažesnis). Be to ankstesnė 80 000 tarifinė kvota buvo padidinta iki 100 000 tonų.

POVEIKIS ES RINKAI

Duomenys

Siekiant įvertinti susitarimų poveikį, šioje ataskaitoje nagrinėjamas jų vykdymas nuo 2004–2005 m. iki 2007–2008 m., t. y. iki tų paskutinių prekybos metų, apie kuriuos turima duomenų.

Vertinant importo apimtis, ataskaitoje remiamasi informacija iš dviejų papildomų šaltinių:

- importo licencijos duomenų bazės, kurioje atskirai pateikiami duomenys apie importą lengvatinėmis ir įprastomis sąlygomis.

- Comext duomenų baze, kurioje sukaupti duomenys apie faktiškai importuotus kiekius, apie kuriuos valstybės narės pranešė Eurostatui. Comext duomenų bazėje duomenys apie importuotus kiekius suskirstyti pagal kilmės šalį, todėl duomenų apie tai, ar importuota lengvatinėmis, ar įprastomis sąlygomis – nėra.

Renkant balanso duomenis ir siekiant ištirti rinkos tendencijas, naudojamasi Eurostato duomenimis ir kitų valstybių narių pranešimuose pateikta informacija.

Duomenys apie importuotus mažose pakuotėse visiškai nulukštentus ryžius yra paimti iš 2006 m. vasario mėn. įdiegtos Komisijos TAXUD rinkos priežiūros sistemos. Todėl turimi tik dviejų visų prekybos metų, t. y. 2006–2007 ir 2007–2008 metų duomenys ir tai yra duomenys apie faktiškai importuotus kiekius.

Importo srautai, remiantis išduotomis licencijomis

Basmati lukštenti ryžiai

2004–2005 ir 2005–2006 m. laikotarpiu importuotas basmati ryžių kiekis nekito – 270 000 t; 2006–2007 m. jis padidėjo iki 324 000 t ir dar po metų – iki 368 000 t.

Ketvirtais susitarimo dėl basmati ryžių taikymo prekybos metais dėl to, kad buvo taikomas šis susitarimas, šių ryžių importas išaugo apytiksliai 100 000 t (+36 %).

2 lentelė. Lukštentų basmati ryžių importas – išduotos licencijos (tonomis)

Prekybos metai | Indija | Pakistanas | Iš viso |

2004-05 | 203 896 | 66 933 | 270 829 |

2005-06 | 217 630 | 53 196 | 270 826 |

2006-07 | 285 037 | 38 567 | 323 604 |

2007-08 | 269 087 | 99 073 | 368 160 |

Lukštenti ryžiai

Kadangi susitarimas jau buvo įsigaliojęs, lukštentų ryžių, išskyrus basmati ryžius, kurių importui jau buvo išduotos importo licencijos, kiekis padidėjo nuo 398 121 t 2004–2005 m. iki 550 741 t 2007–2008 m. Pagrindinė priežastis, nulėmusi šį 37 % padidėjimą (148 778 t), – Bulgarijos ir Rumunijos įstojimas į ES; šios šalys prieš įstodamos į ES abi kartu 2004–2005 m. importavo 78 985 t lukštentų ryžių.

Todėl grynasis ES importas 2004–2005 ir 2007–2008 m. neviršijo 70 000 t.

Dėl kas pusmetį vykdomos importo muitų peržiūros (rugsėjo ir kovo mėnesiais) prekybininkai įvairiais metų laikotarpiais licencijų prašymus pateikia nevienodu intensyvumu. Pavyzdžiui, jei po kovo mėnesio buvo planuojama muitą padidinti, vasario mėnesį būdavo pateikiama daugiau paraiškų, šitaip bandant pasinaudoti mažesnio muito sąlygomis, ir atvirkščiai .

Todėl per pirmąjį 2005–2006 ir 2006–2007 m. prekybos metų pusmetį, kai buvo taikomas mažas muitas, licencijų buvo išduota vidutiniškai 67 % importuojamo metinio kiekio. Nors per pirmąjį kiekvienų prekybos metų pusmetį šie kiekiai beveik siekė ar net viršijo pusmečio bazinę normą per pirmąjį kiekvienų prekybos metų pusmetį, visais prekybos metais 2004–2005 ir 2005–2006 m.[7] importuotas kiekis buvo mažesnis už bazinę normą.

Nuo 2007 m. pabaigos kai kurių pasaulio pagrindinių eksportuotojų taikomi eksporto apribojimai taip pat turėjo įtakos importo laiko pasirinkimui, nes Europos prekybininkai siekė išvengti galimo atsargų kiekio svyravimų.

2004–2005 ir 2005–2006 m. apie ketvirtis viso į ES importuoto ne basmati lukštentų ryžių kiekio buvo iš JAV. Ryžių importas smarkiai sumažėjo, kai 2006 m. rugpjūčio mėn. ryžių siuntose iš JAV buvo rasta genetiškai modifikuota ir ES nepatvirtinta ryžių rūšis – LL Rice 601 [8].

Tada ES importuotojai ėmėsi importuoti kitos kilmės, pavyzdžiui, Tailando ir Urugvajaus (atitinkamai 22 % ir 13 % viso 2007–2008 m. importuoto kiekio) ryžius.

3 lentelė. Lukštentų ryžių importas – išduotos licencijos (tonomis)

Prekybos metai | Pirmas pusmetis | Antras pusmetis | Iš viso |

2004-05 | 212 335 | 185 787 | 398 121 |

2005-06 | 288 203 | 128 679 | 416 882 |

2006-07 | 352 615 | 171 533 | 524 149 |

2007-08 | 307 448 | 243 293 | 550 741 |

Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai

Iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių importas pamažu didėjo iki 2007–2008 m., kai lyginant su praėjusiais metais importas staigiai padidėjo 50 % (+150 000 t). Todėl 2008 m. kovo mėn. importas buvo padidintas nuo 145 EUR/t (nuo susitarimo pasirašymo 2005 m. rugsėjį nekitęs lygis[9]) iki 175 EUR/t.

4 lentelė. Iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių importas – išduotos licencijos (tonomis)

Prekybos metai | Pirmas pusmetis | Antras pusmetis | Iš viso |

2004-05 | 94 228 | 99 909 | 194 137 |

2005-06 | 123 923 | 122 081 | 246 005 |

2006-07 | 140 766 | 142 891 | 283 657 |

2007-08 | 203 597 | 227 842 | 431 438 |

Skaldyti ryžiai

Skaldytų ryžių importas padidėjo nuo 185 000 t 2005–2006 m. iki pastovaus 240 000 t kiekio 2006–2007 ir 2007–2008 m[10]. Dėl aukštos ES išaugintų ryžių kokybės ES rinkoje labai trūksta skaldytų ryžių. Be to, daug importuotų skaldytų ryžių (vidutiniškai daugiau kaip 55 %) yra įvežta taikant sumažintą arba nulinį muitą pagal lengvatinius susitarimus ir tarifines kvotas.

5 lentelė. Skaldytų ryžių importas – išduotos licencijos (tonomis)

Prekybos metai | Iš viso |

2004-05 | 123 191 |

2005-06 | 185 701 |

2006-07 | 240 365 |

2007-08 | 236 320 |

Ryžių mažose pakuotėse importas

Iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių mažose pakuotėse importas 2006–2007 ir 2007–2008 m. sumažėjo 7 %: nuo 35 812 t iki 33 275 t.

Laikant, kad mažesnis nei 500 t per metus importas nėra svarbus, tik Pakistano ryžių mažose pakuotėse importas padidėjo daugiau kaip 25 %. Nuo 2006–2007 iki 2007–2008 m. tokių ryžių importas išaugo 62 %: nuo 3915 t iki 6326 t. Tai atitinka viso iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių iš Pakistano importo padidėjimą 58 % tuo pačiu laikotarpiu: nuo 26 235 t 2006–2007 m. iki 41 378 t 2007–2008 m.

ES ryžių rinka

Gamyba

Nuo 2004–2005 iki 2007–2008 m. ES ryžių auginimo plotų dydis santykinai nekito (atitinkamai buvo 413 000 ir 428 000 ha). Kai kuriais atvejais dėl bendrų struktūrinių ir trumpalaikių priežasčių buvo pereita nuo indiškų prie japoniškų ryžių auginimo. Laikinai sumažėjo indiškais ryžiais apsodintų plotų po to, kai kurie plotai nukentėjo nuo blogų oro sąlygų[11].

2004–-2005 m. ES-25 buvo išaugintas rekordinis 1,6 mln. tonų ryžių visiškai nulukštentų ryžių ekvivalentu kiekis, o toliau jis mažėjo iki 1,54 mln. t 2005–2006 m. ir 1,59 mln. t 2006–2007m. Jau 27 narių Europos Sąjungoje 2007-2008 m. buvo užauginta 1,68 mln. t ryžių.

Nuo 2004–2005 m. iki 2007–2008 m. ES indiškų ryžių auginimas smuko 178 000 t visiškai nulukštentų ryžių ekvivalentu. Šis ES indiškų ryžių tiekimo trūkumas buvo kompensuotas juos importuojant. Tuo pačiu laikotarpiu japoniškų ryžių auginimas padidėjo tiek pat, iš dalies dėl dviejose naujose valstybėse narėse užaugintų ryžių.

Intervencinėmis žaliavinių ryžių atsargomis, kurios 2004–2005 m. pradžioje sudarė 600 000 t, buvo visiškai atsikratyta dar iki 2007–2008 m.

Vartojimas

Iki paskutinės plėtros ES-25 kiekvienais metais suvartojo 2,3–2,4 mln. t ryžių visiškai nulukštentų ryžių ekvivalentu. Įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, vartojimas išaugo 100 000 –120 000 t; dabar ES-27 suvartojama vidutiniškai 2,5 mln. t per metus.

Perdirbti kiekiai

Europos pramonės perdirbti ryžių kiekiai gali būti apskaičiuojami kaip pagaminto ES žaliavinių ryžių kiekio ir grynojo parduoto žaliavinių ir lukštentų ryžių suma, atsižvelgiant į atsargų pokyčius, viską išreiškus visiškai nulukštentų ryžių ekvivalentu.

Perdirbtų ryžių kiekis neviršijo 2,22–2,34 mln. tonų ribos, ir daugiausiai priklausė nuo ES pagaminto ryžių kiekio.

Tai leidžia manyti, kad pramonės lygis išliko toks pat: jam nepadarė poveikio nei šalims suteikiamas didžiausio palankumo valstybės statusas, nei lengvatiniai susitarimai. Nepanašu, kad smarkiai išaugęs iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių importas 2007–2008 m. būtų turėjęs neigiamą poveikį pramonei.

Rinkos kainos

Pasaulinės kainos

Paprastai tailandiškų 100% B ryžių, kurių kaina yra laikoma bazine kaina, kuria remiantis nustatoma pasaulinė indiškų ryžių kaina, nuo 2004 m. kito 250 USD/t – 350 USD/t ribose, tačiau 2007 m. lapkričio mėn. ji pradėjo smarkiai didėti ir 2008 m. gegužės mėn. pasiekė 1050 USD/t.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad tik 6–8 % pasaulinės ryžių produkcijos yra pardavinėjama tarptautinėje rinkoje. Dėl šios priežasties pasaulinės kainos smarkiai kinta net nuo mažiausių rinkos pusiausvyros pokyčių ir priimtų politinių sprendimų. Be to, augančios kitų prekių kainos, išaugusi paklausa dėl to, kad kai kurios Azijos šalys nusprendė padidinti ryžių atsargas, taip pat kai kurių pagrindinių eksportuotojų (Vietnamo, Indijos ir kitų šalių) pradėtos taikyti eksportą ribojančios priemonės siekiant išvengti maisto kainų infliacijos sudarė visas sąlygas išaugti kainai. 2008 m. gegužės mėn. pasiekusios aukščiausią tašką, tailandiškų 100% B ryžių kainos pamažu sumažėjo, tačiau jos nėra daug mažesnės nei 500 EUR/t. Kitos kilmės ryžių, pavyzdžiu vietnamietiškų ryžių kainos vėl nukrito iki buvusio iki pakilimo lygio.

Japoniškų ryžių kainos tuo pačiu laikotarpiu didėjo panašiai. Tačiau iš rinkos pasitraukus kai kuriems svarbiems dalyviams (ryžių eksportas buvo uždraustas Egipte, Australiją buvo apėmusi sausra) Kalifornijos japoniškų ryžių kaina išliko labai aukšta – apie 1150 USD/t.

ES kainos

Nuo 2003 m. reformos ES žaliavinių ryžių kainos gerokai viršijo intervencinę 150 EUR/t kainą ir visame pasaulyje ji nuolat didėjo. 2004–2005 prekybos metais kainos buvo santykinai stabilios (nuo 160 EUR/t iki 240 EUR/t), priklausomai nuo ryžių kilmės ir rūšies. Tačiau vėlesniais metais kainos išaugo smarkiai.

2006 m. vidutinė Italijos japoniškų ryžių kaina išaugo iki 293 EUR/t, daugiausiai dėl mažiau užauginamo japoniškų ryžių kiekio ir išaugusios ES paklausos po 2004 m. plėtros. Italijos indiškų ryžių kaina taip pat išaugo iki 235 EUR/t, nors Ispanijoje išaugintų ryžių kainos išliko iš esmės tokios pat, kaip ir praėjusiais metais.

2007 m., kai Italijoje užaugintų ryžių kainos smarkiai kito, Ispanijoje užaugintų ryžių kainos tik kilo, visų pirma indiškų ryžių: jų kaina padidėjo iki 240 EUR/t, daugiausia dėl nepalankių oro sąlygų Andalūzijoje, kuri yra pagrindinis indiškų ryžių auginimo regionas.

Tačiau labiausiai ES žaliavinių ryžių kaina pakilo 2008 m. dėl neregėtas aukštumas pasiekusių pasaulinių kainų. 2008 m. gegužės mėn. Italijoje užaugintų indiškų ir japoniškų ryžių kaina išaugo iki 480 EUR/t, t. y. ji daugiau kaip 3 kartus viršijo intervencinę kainą[12].

Kitose ryžius auginančiose valstybėse narėse (Graikijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje) žaliavinių ryžių kainos, nors ir nepasiekė tokių pat aukštumų, vis dėlto pastoviai nuo 2004–2005 m. gerokai viršijo intervencinę kainą. Intervencinės agentūros neperka naujų kiekių jau nuo 2004 m.

Ryžių tiekimas į ES rinką

Nors apskritai nuo 2004–2005 m. ES užauginamas ryžių kiekis buvo pastovus, santykinai ryžių importas padidėjo. Iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių importas buvo didesnis nei neperdirbtų ryžių importas: pirmuoju atveju nuo 177 000 t 2004–2005 m. iki 394 000 t 2007–2008 m., antruoju – nuo 537 000 t iki 683 000 t tuo pačiu laikotarpiu.

Visas importuotų ryžių kiekis visiškai nulukštentų ryžių ekvivalentu padidėjo nuo 715 000 t 2004–2005 m. iki 1 077 000 t 2007–2008 m. Iš dalies jis padidėjo į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai.

6 lentelė. Ryžių tiekimas į ES-27 (tūkst. tonų visiškai nulukštentų ryžių ekvivalentu)

[pic]

(1) Iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių importas(2) Žaliavinių ir lukštentų ryžių importas(3) Ryžių auginimas ES

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Apskritai, pasirašyti susitarimai padėjo pasiekti numatytą tikslą, turint omenyje, kad ES rinkos apsauga didėjo augant importui ir atvirkščiai .

Nuo 2004 m. ES užaugintų ryžių kiekio pokyčiai buvo daugiau susiję su klimato sąlygomis ir augintojų pasirinkimu nei su importo srautais. Importas padidėjo išaugus ES vartojimui.

ES ryžių pramonės perdirbti kiekiai nekito. Nagrinėjamu laikotarpiu susitarimai ES ryžių malybos produkcijai neturėjo jokio neigiamo poveikio.

Tačiau 2008 m. pasaulinės ryžių kainos, kaip ir kitų grūdų kainos, pasiekė neregėtas aukštumas, o tai atsispindėjo ir ES vidaus rinkos kainose.

[1] ES sąrašo 7 įžanginė dalis.

[2] Išskyrus importą taikant lengvatinę tvarką, pavyzdžiui, EBA, arba importo kvotos, pavyzdžiui, ryžiams iš Egipto.

[3] Išsamesnę informaciją apie ES ryžių sektorių rasitehttp://ec.europa.eu/agriculture/markets/rice/index_en.htm

[4] Tarybos sprendimai 2004/617/EB ir 2004/618/EB (OL L 279, 2004 8 28, p. 17 ir 23).

[5] Tarybos sprendimas 2005/476/EB (OL L 170, 2005 7 1, p. 67).

[6] Tarybos sprendimas 2005/953/EB (OL L 346, 2005 12 29, p. 24).

[7] 2008–2009 m. padėtis yra kitokia: per pirmąjį pusmetį (2008 m. rugsėjį – 2009 m. vasarį) importas palyginus su ankstesniu laikotarpiu, taip sumažėjo, kad nuo 2009 m. kovo mėn. muitas buvo sumažintas iki 42,5 EUR/MT. Importo srautai, kuriems galbūt poveikį darė ir finansinė krizė, sumažėjo dėl didesnių ES atsargų 2007–2008 prekybos metų pabaigoje.

[8] Komisijos sprendimais 2006/578/EB ir 2006/601/EB valstybėms narėms buvo nurodyta imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad į ES rinką nebūtų teikiami produktai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų ryžių LL RICE 601.

[9] 2008-2009 m. ryžių importas apskritai sulėtėjo ir nuo 2009 m. kovo vėl buvo nustatytas mažesnis 145 EUR/t muitas.

[10] 2008–2009 m. importo tempai kol kas 33 % viršija ankstesnių metų lygį.

[11] 2008–2009 m. indiškais ryžiais apsodintų plotų padaugėjo 20 %.

[12] Nuo 2008–2009 prekybos metų visų Italijoje ir Ispanijoje užaugintų žaliavinių ryžių kaina paprastai buvo didesnė kaip 300 EUR/t, o kai kuriais atvejais viršijo 500 EUR/t.