52009DC0301

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.6.2009

KOM(2009) 301 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystės tikslas – susieti Afriką ir Europą sustiprinant bendradarbiavimą transporto srityje

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystės tikslas – susieti Afriką ir Europą sustiprinant bendradarbiavimą transporto srityje

1. ĮVADAS

Prekybos mainams ir prekių bei asmenų judėjimui vystyti yra būtinas socialinės ir ekonominės integracijos, infrastruktūros bei transporto paslaugų pagrindas. Kadangi susisiekimas yra svarbus darbo vietai, sveikatos ir švietimo įstaigoms pasiekti, jis yra esminis ekonominės raidos bei kaimo ir miesto gyventojų gerovės pagrindas.

Afrikos kelių tinklas išlieka netankus (6,84 km /100 km², tuo tarpu Pietų Amerikoje jis yra 12 km, o Azijoje – 18 km) ir prastai prižiūrimas. Afrikos geležinkelių tinklas turi mažai jungčių, ypač Pietų ir centrinėje Afrikoje, o daugiau nei penkiolika šalių geležinkelių iš viso neturi[1]. 150 daugiausia keleivių vežančių pasaulio oro uostų sąraše Afrikos oro uostų tėra 3. Nuo 92 iki 97 % visos tarptautinės Afrikos prekybos vyksta jūrų transportu per 80 stambių uostų, kurių įranga ir sauga visgi yra problemiški. Afrikos laivynas pasenęs, beveik 80 % jo sudaro senesni nei 15 metų laivai, kai pasaulio laivyne tokie laivai vidutiniškai sudaro 15 %.

Dėl šios priežasties Afrikos transporto kainos vienos didžiausių pasaulyje. Transporto kaina sudaro vidutiniškai 15 % eksporto įplaukų, kai kitų žemynų besivystančiose šalyse ji sudaro 7 %, o pramoninėse šalyse – 4 %. Priėjimo prie jūros neturinčių Afrikos šalių, kaip Malavis ir Čadas, padėtis dar sunkesnė: jose transporto išlaidos kartais siekia 50 %. Per 7 dešimtmetį Afrikos dalis pasaulio prekyboje netgi nukrito nuo 6 iki 2 %. Jūrų transporto kainos tik didėjo.

Pagrindinės tokios sudėtingos padėties priežastys – nepakankama infrastruktūra, pernelyg ilgai užtrunkantys administraciniai formalumai kertant sienas, valdymo trūkumai (trūksta tinkamos techninės priežiūros, sunkvežimių kroviniai viršija leidžiamą svorį), nepakankamos saugos taisyklės. Derantis ir sudarant Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, kuriais palaikomas prekybos vystymas, nuolat pabrėžiami infrastruktūros poreikiai, siekiant geriau suderinti pasiūlą ir paklausą.

Todėl Europa imasi aktyvių veiksmų. 2006 m. patvirtinta ES-Afrikos partnerystė infrastruktūros srityje[2] Europos Sąjungai tapo pagrindu Afrikos tinklų jungtims kurti.

Europa – didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje – per Europos plėtros fondo finansuojamas nacionalines orientacines programas skiria apie 30 % transporto infrastruktūrai reikalingo biudžeto.

Pagalbos transportui finansavimas Europos lėšomis

9 EPF (2002-2006 m.) | Skirta lėšų (Mln. EUR) | Pastabos |

Nacionalinės programos | 2 700 | Skirta Afrikos transporto (daugiausia kelių) projektams |

Regioninės programos | 210 | Bendrieji veiksmai. Transporto infrastruktūros dalis dar turi būti patvirtinta |

Intra ACP | 108 | Infrastruktūros patikos fondo infrastruktūros partnerystei paremti skirta bendroji išmoka Transportui skiriama dalis dar nenustatyta ir priklausys nuo paklausos. |

10 EPF (2007-2013 m.) | Skirta lėšų (Mln. EUR) | Pastabos |

Nacionalinės programos | 2 800 | Skirta Afrikos transporto (daugiausia kelių) projektams |

Regioninės programos | 1 523 | Lėšos skirtos keturiems Afrikos regionams |

Intra ACP | 300 | Infrastruktūros patikos fondo infrastruktūros partnerystei paremti skirta bendroji išmoka Transportui skiriama dalis dar nenustatyta ir priklausys nuo paklausos. |

Europos kaimynystės politika | Skirta lėšų (Mln. EUR) | Pastabos |

Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) | 49,5 | 2000-2009 m. MEDA šalių regioniniams transporto projektams skirtos lėšos |

Kaimynystės investicijų fondas (KIF) | 28,8 | Nuo 2008 m. skirtos lėšos |

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programa (EVJRVIPP) | 1 473 | Europos investicijų banko finansavimas 2004-2009 m. |

Į ES ir Afrikos bendradarbiavimą taip pat įtraukti ir teisiniai bei norminiai su infrastruktūra susiję aspektai, kuriuos pasitelkiant palaikomas ekonomikos, prekybos ir užimtumo augimas bei kova su skurdu, kaip numatyta Jungtinių Tautų nustatytuose tūkstantmečio vystymosi tiksluose.

Šiuo komunikatu taip pat papildomi neseniai Komisijos priimti komunikatai[3] dėl atokiausių regionų, kuriuose pabrėžiamas poreikis pagerinti minėtų regionų ir kaimyninių Europos Sąjungai nepriklausančių šalių susisiekimą jūra.

Kyla pavojus, kad dabartinėmis pasaulinės ekonomikos krizės sąlygomis, kurias be to dar apsunkina nuolatinis aplinkos padėties prastėjimas ir klimato kaita, skurdžiausios ir labiausiai pažeidžiamos šalys nukentės greičiausiai ir sunkiausiai. Dėl keleriopos krizės smarkiai veikiami migracijos srautai valstybių viduje ir tarp regionų, jie gali tapti dar intensyvesni ir padidinti migracijos į išsivysčiusias šalis spaudimą. Siekdama besivystančioms šalims padėti susidoroti su krize, 2009 m. gegužės 18 d. Taryba priėmė keletą išvadų, kuriomis ypač skatinama palaikyti regionų infrastruktūrą ir kurti trūkstamą infrastruktūrą į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Taryba taip pat paskatino remti Viduržemio jūros regionų infrastruktūrą, pasitelkiant Viduržemio jūros šalių sąjungą.

Todėl svarbu toliau dėti pastangas į Afrikos vystymą, kuriam reikalinga veiksminga transporto sistema, kokybiška infrastruktūra ir visų transporto rūšių koordinavimas. Kad būtų pasiektas didžiausias veiksmingumas, visi ir Europoje, ir Afrikoje veikiantys subjektai privalo toliau vykyti įsipareigojimus ir įgyvendinti priemones. Tuo tikslu Europos Sąjunga ketina tęsti bendradarbiavimą ir koordinavimą su Europos ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, įskaitant Pasaulio banką ir Afrikos plėtros banką, siekdama padidinti vykdomų projektų veiksmingumą ir ilgalaikį poveikį.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šio komunikato tikslas artimas į 2007 metais Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos patvirtintos strateginės partnerystės infrastruktūros srityje įgyvendinimo schemos tikslams. Siekiant patenkinti Afrikos Sąjungos išreikštus lūkesčius, tai yra:

- siekiant palengvinti Afrikos ir Europos susisiekimą, pradėti svarstyti transeuropinių tinklų plėtros link Afrikos galimybę;

- prisidėti prie bendradarbiavimo veiklos transporto paslaugų infrastruktūros srityje, ypač suteikiant galimybę partneriams pasinaudoti bendrosios transporto politikos patirtimi ir geriausia praktika.

Atsižvelgiant į šį komunikatą ir remiantis Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos dialogo rezultatais, bus parengtas ir į bendrą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos pareiškimą įtrauktas prioritetinių veiksmų ir jų finansavimo planas.

2. SUSIETI AFRIKĄ IR EUROPĄ

Pagerinus transporto srautų judėjimą tarp abiejų žemynų, kuris atitinka ekonomikos ir prekybos poreikius, būtų galima sumažinti transporto išlaidas ir pagerinti transporto paslaugų tęstinumą ir patikimumą. Tam būtina koordinuoti planavimo ir infrastruktūros diegimo veiksmus bei sustiprinti bendradarbiavimą daugiausiai naudojamo transporto, t.y. oro ir jūrų, srityse.

2.1. Kurti jungtis, siekiant bendro transporto infrastruktūros žemėlapio

Pastaraisiais metais ir Europa, ir Afrika per atitinkamai transeuropinius tinklus ir Afrikos koridorius nustatė ir išplėtojo transporto tinklus[4]. Afrikos Sąjunga kaip tik ėmėsi rimtų veiksmų Afrikos infrastruktūros vystymo programai rengti (fr. PIDA), tuo siekdama suderinti žemyno ir regiono masto infrastruktūros plėtros planus.

Kitas etapas bus suderinti abiejuose žemynuose rengiamus planus, kad būtų sukurtas tikras Europos ir Afrikos transporto tinklas. Šiame tinkle turėtų būti nustatytos Europos ir Afrikos tinklų, ypač uostų ir oro uostų, tarpusavio jungtys. Aukšto lygio darbo grupės transeuropinio transporto tinklo plėtros į kaimynines šalis klausimais 2005 m. ataskaitoje[5] jūrų greitkeliai nurodyti kaip viena iš plėtotinų penkių pagrindinių tarptautinės veiklos krypčių.

Viduržemio šalių regioninio bendradarbiavimo transporto srityje įgyvendinant regioninę EuroMed MEDAMOS programą padedama vystyti Europos ir Viduržemio šalių partnerystę, kuria siekiama pradėti įgyvendinti bandomuosius jūrų greitkelių projektus. 2007 metais paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus, pagal kuriuos paremti keturi Maroko, Tuniso, Alžyro ir Izraelio pasiūlyti projektai.

Dėl šios jungties svarbos uostams, išėjimo į jūrą neturinčioms šalių geležinkelių transportui ir keliams, kyla poreikis vystant transportą taikyti intermodalius sprendimus. Šioje srityje Europai ir Afrikai stiprinti tarpusavio ryšius ir keistis patirtimi galimybių yra. Pavyzdžiui, Maputo koridoriaus[6] projekto įgyvendinimas suteikia galimybę pasinaudoti įvairialype patirtimi vykdant panašių koridorių projektus Europoje.

Ilgainiui būtų galima planuoti panašų projektą su į pietus nuo Sacharos esančiomis Afrikos šalimis, su Afrikos Sąjungos komisija ir suinteresuotais ekonominiais regionais suderinus įgyvendinimo sąlygas.

Savaime suprantama, kad Europos ir Afrikos jungčių kūrimo procesas priklausys nuo derybų dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos rezultatų ir Viduržemio jūros vakarų pakrantės šalių transporto ministrų grupės darbų (Viduržemio jūros vakarų valstybių bendradarbiavimo transporto srityje grupės 5+5)[7].

2.2. Skatinti geležinkelių sektoriaus vystymą

Nustatyti prioritetines geležinkelių linijas labai svarbu ir tai turi būti atliekama pasitelkiant suinteresuotųjų šalių, ypač uostų administracijos ir privataus verslo partnerių, dialogą. Afrikos geležinkelių plėtra įgauna prasmę tik tada, jei ji suteikia galimybę žemyne paskirstyti prekybos srautus, einančius per uostus. Tokiu būdu plėtra įgyja prasmę išėjimo į jūrą neturinčioms šalims tokioms kaip Čadui ar Centrinės Afrikos Respublikai. Logistinės grandinės pralaidumas ir veiksmingumas priklauso nuo to, kaip veiksmingai išnaudojami geležinkeliai. Įvairių transporto rūšių integravimas ir galimybė vienas rūšis papildyti kitomis šia prasme yra patikimos, veiksmingos ir ilgaamžiškos transporto sistemos pagrindas.

2.3. Tęsti bendradarbiavimo aviacijos ir jūrų sektoriuose veiklą

2.3.1. Aviacijos sektorius

Afrikos oro transporto vystymo galimybės labai didelės, nes jis dabar sudaro tik 4 % viso pasaulinio oro transporto. Iš esmės patobulinti oro transportą didinant jo srautus ir gerinant paslaugų kokybę būtina dėl susisiekimo su Europa ir ypač dėl vidaus susisiekimo žemyne poreikių.

Afrikos Sąjunga yra viena iš privilegijuotųjų Europos Sąjungos partnerių. Taigi AS skatina struktūrinį dialogą su žemyno šalių grupėmis ir su regioninėmis ekonominėmis bendrijomis (REB). Toks dialogas padės susitarti dėl konkrečių veiksmų pagrindinėse srityse.

- Siekiant prioritetinio tikslo – skrydžių saugos – būtina remtis suderintais metodais, kad būtų nustatyti pagrindiniai veiksmai, siekiant pagerinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų taikymą. Atsižvelgdama į ICAO atliktų auditų ataskaitose pateiktus duomenis apie kai kurių Afrikos šalių skrydžių saugos padėtį, Komisija nustatė, kad atliekant kai kurių šalių sertifikuotų veiklos vykdytojų teisės aktais nustatytą kontrolę ir priežiūrą, yra rimtų trūkumų. Be to, dėl Afrikos žemyne įvykstančių avarijų skaičiaus augimo didėja poreikis gerinti tarptautinių skrydžių saugos standartų taikymą ir laikymąsi. Komisija pasirengusi bendradarbiauti su Afrikos šalimis, kurioms reikia pagalbos stiprinti nacionalines civilinės aviacijos administracijas.

- Naujas prioritetas – saugumas – svarbus bendradarbiaujant Europos ir Afrikos šalims dvišaliais pagrindais bei santykiuose su trečiosiomis šalimis. Bandomieji projektais ir mokymo seminarai padės geriau parengti ekspertus, kurie galės naudotis saugumo inspektorių ad hoc audito grupių pagalba.

- Būtina atnaujinti ekonominį reglamentavimą. Siekiant palaikyti Yamoussoukro sprendimu pradėtą procesą[8], labai svarbu stiprinti civilinės aviacijos žemyno bei regionų lygmens struktūras ir teikti tinkamą pagalbą jam įgyvendinti. Šiuo tikslu galėtų būti įsteigtas nuolatinis forumas bendros svarbos problemoms nagrinėti.

- Visas tarptautinės aviacijos sektorius sprendžia klimato kaitos ir išmetamųjų taršalų problemą. Atsižvelgiant į tai, būtų galima bendradarbiauti, siekiant sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti švarios plėtros mechanizmais, įdiegtais įgyvendinant Kioto protokolą.

Tokie veiksmai numatyti, siekiant prisidėti prie Afrikos oro transporto sektoriaus veiksmingumo ir ilgalaikio vystymo. Vienas iš prioritetų – kuo greičiau rasti sprendimą Bendrijos paskyrimų klausimu, siekiant sustabdyti nelegalių dvišalių susitarimų, kuriuos dar sudaro Afrikos šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės, praktiką. Taip pat svarbu išspręsti Afrikos oro transporto bendrovių paskyrimo klausimą, pasitelkiant Europos bendrijos ir Afrikos šalių arba Regioninių ekonominių bendrijų susitarimus. 2009 m. balandžio 2–3 d. Vindhuke vykusioje Europos Sąjungos ir Afrikos konferencijoje oro transporto klausimais buvo padėtas tokio bendradarbiavimo pagrindas, siekiant parengti veiksmų planą.

2.3.2. Jūrų sektorius

Daugiau kaip 10 mln. keleivių tarp Europos ir Afrikos keliauja jūrų transportu.

Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga, pasiremdamos Europos ir Viduržemio jūros šalių patirtimi, turėtų pradėti aktyvų bendradarbiavimą, kuris leistų pagerinti uostų veiksmingumą trimis aspektais:

- Teisinio reglamentavimo srityje reikia nepažeidžiant Europos saugos ir saugumo taisyklių, kiek įmanoma supaprastinti muitinės ir dokumentų tvarkymo procedūras, kad sutrumpėtų krovinių prastovų terminaluose laikas

- Kai kurių didelių Afrikos uostų infrastruktūrai pagerinti reikia patobulinti uostų prieigas, kad jos būtų pakankamai gilios ir taip pat pasinaudoti investiciniu Europos uostų krovos pramonės potencialu. Be to, ilgos įplaukti laukiančių laivų eilės susidaro dėl nepakankamo vietų uoste skaičiaus ir tai sumažina eismo tarp Europos ir Afrikos pralaidumą. Tokios uostų infrastruktūros plėtros finansavimą turėtų palengvinti nacionalinių ir regioninių orientacinių programų įgyvendinimas. Sausumos prieigos prie Afrikos uostų jungčių pagerinimas taip pat yra svarbus užtikrinant veiksmingą uostų infrastruktūros poveikį valstybės ir regionų ekonomikai.

- Uostų apsauga turėtų būti užtikrinta įdiegus tarptautinius standartus (ISPS kodeksas); ypač reikia įvesti patikrinimus ir sukurti infrastruktūrą, kurie neleistų į uostus nelegaliai patekti keleiviniams ir krovininiams laivams ar kitiems subjektams, taip sumažinant pavojų, kad jūrų transportas bus panaudotas nelegaliai imigracijai, nelegaliai vežti prekes arba teroristų išpuoliams.

Aplinkosaugos srityje turėtų būti paskatintas prisijungimas prie tarptautinių konvencijų, siekiant įrengti veiksmingus uostų įrenginius atliekoms iš laivų tvarkyti. Be to, jūrų uostų plėtra kiek įmanoma turėtų būti įtraukta į integruotą jūrų politiką į kurią turėtų būti integruotis jūrų rajonų erdvės planavimas ir pakrančių zonos valdymas. Tai ypač svarbu, kai investicijos planuojamos ekologiškai pažeidžiamose zonose.

3. SKATINANT KEITIMĄSI PATIRTIMI PALAIKYTI VEIKSMINGESNIO TRANSPORTO SISTEMOS KŪRIMĄ

2008 m. pabaigoje Komisijos parengtoje ataskaitoje[9], pabrėžiamas poreikis konkrečiais žingsniais stiprinti Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos politinius įsipareigojimus, kad būtų greičiau įgyvendinama ES - Afrikos strategijoje nurodyta veikla.

Transporto srityje artimiausiu metu būtų galima inicijuoti mainų programas, techninės pagalbos priemonių įgyvendinimą arba dvišalius projektus.

Europos Komisija galėtų išnagrinėti, ar būtų įmanoma į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis įtraukti į techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX). Pasitelkdama Viduržemio jūros šalių valdžios institucijas, savanoriškais pagrindais ir įvairiais lygmenimis Europos Komisija galėtų paskatinti mainus, dvišalio bendradarbiavimo projektus ir mokymo veiklą.

3.1. Bendros priemonės, kurias reikėtų naudoti infrastruktūros srityje

Kuriant infrastruktūrą tiek Afrikoje, tiek Europoje, svarbūs ne tik finansavimo klausimai, bet ir planavimas. Afrikos Sąjunga išreiškė pageidavimą pasinaudoti transeuropinių tinklų metodika.

Ta metodika, kuri taikoma ne tik transporto, bet taip pat energetikos ir kompiuteriniams tinklams (nes šių sričių infrastruktūros poreikius tikslinga svarstyti bendrai), bus pristatyta bendrame įgyvendinant ES-AS partnerystę rengiamame seminare. Jame turėtų būti skirta dėmesio infrastruktūros kokybei ir ilgaamžiškumui. Bendradarbiavimas Viduržemio jūros regiono transporto srityje[10] yra pirmasis sutelkto metodo, kuriuo siekiama sujungto Europos ir Šiaurės Afrikos tinklus, pavyzdys. Jis paremtas daugiašaliu instituciniu pagrindu ir sudarytas iš trijų dalių: teminių darbo grupių, atsakingų už techninius klausimus, Europos ir Viduržemio jūros šalių forumo (Euromed), rengiančio sprendimų projektus Euromed ministrų konferencijai, sprendimo organui, sudarytam iš Viduržemio jūros šalių transporto ministrų, kurie vieninteliai atsako už strateginius sprendimus dėl regioninio bendradarbiavimo transporto srityje.

Be to, Europos Sąjunga, siekdama spręsti didelių transeuropinių tinklų projektų įgyvendinimo sunkumus ir laikydama, kad finansavimo trūkumas nėra vienintelis vėlavimo paaiškinimas, eksperimento tvarka taikė koordinatorių metodą.

Tie koordinatoriai padeda valstybėms narėms parengti projektų finansavimo planus ir skatina naudotis bendrais įvertinimo metodais. Koordinatorių skirti tikslinga, susidarius tokioms aplinkybėms:

- valdymo stoka,

- nustatytas per sienas einančių svarbių tinklo atkarpų tiesimo vėlavimas;

- susijusios šalys nepasiekia aiškaus susitarimo dėl darbų grafiko ir trasos;

- nėra lėšų svarbiausioms tinklo atkarpoms finansuoti;

- poreikis sutelkti įvairių sričių (pvz. pramonės, veiklos vykdytojų ir regionų valdžios) atstovus.

Kaip apie tai jau pranešė savo komunikate „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“[11], Europos Komisija ketina pradėti dialogą su regioninėmis organizacijomis, ypač Afrikos Sąjungoje, siekdama įvertinti, ar tikslinga skirti koordinatorius aštuonioms jau nustatytų Afrikos tinklų trūkstamoms grandims[12].

3.2. Skatinti saugaus ir veiksmingo transporto sistemą

Saugos ir saugumo klausimai aktualūs visoms transporto rūšims abiejuose žemynuose. Beje, įgyvendinant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programas[13] jau dabar į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse ir Magrebo šalyse skatinami gerosios praktikos mainai ir mokymo veikla minėtomis temomis. Tad šios temos pagrįstai įtrauktos į Europos ir Afrikos dialogą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad atokiausi regionai (toliau – AR) yra arti jūrų kelių arba sąsiaurių, jie turėtų atlikti jūrų valdymo vaidmenį, prižiūrėdami pakrančių vandenis (pavyzdžiui, kovodami su nelegalia žvejyba, piratų veiklą ir prekyba narkotikais) arba didindami transporto saugumą (pavyzdžiui, geriau valdydami naftos vežimą iš Adeno įlankos link Viduržemio jūros ).

3.2.1. Jūrų transportas: skatinti jūrų transporto saugumą

Vykdydama regioninį projektą SAFEMED, Europos Sąjunga teikia techninę pagalbą 10 Viduržemio jūros šalių[14] tokios srityse, kaip jūrų saugumas, taršos Viduržemio jūroje prevencija. Europos Sąjunga stiprina specialistų kompetenciją, nacionalinių jūrų administracijų darbuotojams skirdama kvalifikacijos tobulinimo stipendijas. Vykdant SAFEMED taip pat suteikta techninė pagalba nacionalinius teisės aktus derinant su tarptautinėmis konvencijomis. Su Viduržemio jūros šalimis taip pat būtų galima bendradarbiauti Bendrijos laivų eismo valdymo sistemų klausimais. Panašius projektus savanoriškais pagrindais būtų galima parengti su Regioninėmis bendrijomis, siekiant padidinti jūrų transporto sistemos saugą ir kovotis su tarša iš laivų.

Europos Sąjunga taip pat palankiai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos projektą, kurio tikslas – sukurti regioninius gelbėjimo darbų koordinavimo centrus Afrikos pakrantėse (angl. MRCC – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras).

Europos Sąjunga galėtų, pasitelkdama Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA), kurios įgaliojimus reikės prieš tai padidinti, teikti būtiną techninę pagalbą, kad Afrikos pakrančių šalys galėtų pagerinti laivų eismo stebėjimo sistemas, numatant ateityje keistis duomenimis regiono lygmeniu.

Svarbu, kad Europos kaimynės šiaurės ir šiaurės vakarų Afrikos šalys įsipareigotų kovoti su standartų neatitinkančių perkrautų laivų ir valčių keleiviams, ypač nelegaliems migrantams plukdyti, naudojimu. Toks nusikalstamų organizacijų naudojamas būdas sukelia pavojų daugybės skurstančių žmonių gyvybei.

Kova su piratavimu

Nors 2003–2006 m. piratavimo ir ginkluotų užpuolimų atvejų pasaulyje sumažėjo, 2007 m. nustatytas nerimą keliantis 17 % padidėjimas. 2008 metais padėtis dar pablogėjo, išpuolių dar padaugėjo ir jie tapo žiauresni, ypatingai daug įvykių užfiksuota Afrikos Kyšulio ir Gvinėjos įlankos regionuose.

Siekiant sustabdyti šio reiškinio, keliančio sunkumų Afrikai ir dėl uostų bei pakrančių nesaugumo stabdančio prekybos plėtrą, plitimą Europos Sąjunga galėtų prisidėti prie administracinių gebėjimų stiprinimo ir už jūrų teisės aktų įgyvendinimą atsakingų institucijų darbuotojų mokymo. Tarptautinė jūrų organizacija jau nustatė pagalbos programas.

Jūrų priežiūros vaidmuo užtikrinant nelegalios jūrų veiklos prevenciją yra esminis. Europos Sąjunga įgyvendindama jūrų politiką siekia sustiprinti bendradarbiavimą su Afrikos partneriais ir veiksmingiau keistis informacija su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis.

3.2.2. Aviacijos sektorius: stiprinti sektoriaus saugumą

Skrydžių skaičius turi didėti atsižvelgiant į naują Afrikos veiklos koncepciją. Kai ta koncepcija bus patvirtinta, bus galima įvertinti, kiek bus įmanoma pasinaudoti jau esama Europos saugumo infrastruktūra (kaip palydovinės programos – EGNOS) arba kuriama infrastruktūra (SESAR, technologinė Bendro Europos dangaus atšaka), atsižvelgiant į išvadas ir į Afrikai skirtą Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) veiksmų planą. Afrikos oro erdvė turi būti atveriama kartu reorganizuojant oro erdvę ir maršrutų tinklą, kad būtų užtikrintas ekonomikos veiksmingumas (tiesesni maršrutai), aplinkos apsauga ir sauga. Tokį modernizavimą būtų galima atlikti palaipsniui viename regione po kito, kartu atsižvelgiant į oro transporto bendrovių, vežančių Afrikos vidaus maršrutais ir tarpžemyniniais maršrutais, poreikius. Galima naudoti Afrikos įtraukimo į Bendro dangaus modelį metodą kartu jai suteikiant galimybę dalyvauti SESAR infrastruktūros programoje.

3.2.3. EGNOS

Nors tikslaus padėties nustatymo infrastruktūra transporto srityje gyvybiškai reikalinga, o taip pat ji reikalinga bendrai žemyno ekonomikai vystyti, Afrikoje ji yra nepatenkinama. Iš Afrikos šalių organizuojama tik 3 % visų pasaulio skrydžių, tačiau jose įvyksta 19 % avarijų, kurių priežastis dažniausiai būna navigacijos klaidos.

Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemą papildančios antžeminės infrastruktūros EGNOS arba specialiai Afrikai skirtos EGNOS sistemos sukūrimas Afrikoje galėtų būti tinkamas ekonominis sprendimas, kuris Afrikai leistų pasinaudoti visais sistemos privalumais ne tik transporto, oro susisiekimo, geležinkelių ir pakrančių laivybos srityse, bet ir energetikos, žemės ūkio ir teritorijų planavimo bei administravimo srityse.

3.2.4. Kelių transportas: saugaus kelių eismo svarba

Afrikos transporto srityje vyrauja kelių transportas, nuo 80 iki 90 % krovinių tarp miestų ir šalių vežama keliais. Kaimiškose vietovėse dažnai tai vienintelis susisiekimo būdas.

Kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta milijonas žmonių. Iš jų 65 % – pėstieji, 35 % – vaikai. Šių avarijų nuostolių vertė atitinka nuo 1 iki 3 % šalies bendro vidaus produkto, o tai besivystančiai šaliai ypač daug[15]. Komisija, rengdama naują europinių veiksmų programą (2011–2020 m.), ketina dėti daugiau pastangų, kad ir kitos šalių grupės galėtų įvairiais lygmenimis pasinaudoti Europos Sąjungos įgyta patirtimi. Tuo tikslu ir tęsiant dialogą su nacionalinėmis ir regioninėmis už saugų eismą atsakingomis institucijomis, būtų galima veikti tokiomis kryptimis :

- sukurti tinkamus mechanizmus, kad būtų geriau keičiamasi geriausia praktika;

- bendradarbiaujant su Afrikos partneriais įgyvendinant regionines orientacines programas, skatinti kelių tinklui skirtas Europos finansavimo lėšas nukreipti į saugų eismą stiprinančią veiklą;

- atliekant investicijas į kelių sektorių, skatinti į socialinio poveikio tyrimus įtraukti eismo saugumo aspektus.

3.2.5. Miesto transportas

Afrikos žemyne urbanizacija pati stipriausia. Pagal UN-Habitat ataskaitą, miestų aglomeracijos kasmet padidėja 4,5 % . Dabar 40 % Afrikos gyventojų gyvena miestuose, o iki 2030 metų šis skaičius turėtų padvigubėti. 2020 m. Nairobyje, Johanesburge ir Abidžane gyvens daugiau kaip 10 mln. gyventojų, o dar 77 Afrikos miestuose gyvens po 1 mln. gyventojų. Didėjant urbanizacijai taip pat didės oro tarša ir aštrės eismo spūsčių problema.

Pasitelkdama CIVITAS programą[16] Europos Sąjunga remia Europos miestus, diegiančius integruotas miesto transporto strategijas. Forumai padeda miestams keistis idėjomis ir gerąja praktika, ypač eismo valdymo ir susisiekimo geležinkeliais alternatyvos kūrimo srityje

Į šią programą būtų galima įtraukti ir Afrikos miestus, kad jie taip pat galėtų pasinaudoti tokia patirtimi. Galima būtų numatyti :

- Į Civitas forumą leisti įsijungti ir Afrikos miestams

- Afrikos miestų dalyvavimą metinėje Civitas forumo konferencijoje

- Dvišalio Afrikos ir Europos miestų bendradarbiavimo projektus

4. IšVADA

Pagal ES ir Afrikos partnerystės infrastruktūros srityje programą, pagal kurią numatoma sujungti Afrikos regionų ir nacionalinius transporto, vandens, energetikos ir telekomunikacijos tinklus, užmegztas strateginis Europos ir Afrikos bendradarbiavimas transporto srityje. Toks bendradarbiavimas dar sustiprinamas įgyvendinant Šiaurės Afrikos šalimis skirtą kaimynystės politikos kryptį. Šis komunikatas dera su minėta politika ir jau taikomomis priemonėmis, o kartu juo skatinama svarstyti geresnių žemynų susisiekimo jungčių galimybes ir pateikiami pasiūlymai dėl galimų bendradarbiavimo krypčių bei keitimosi patirtimi, siekiant sukurti patikimesnę ir saugesnę transporto sistemą, kuri būtų paremta ne tik nauja infrastruktūra, bet ir veiksmingesnėmis, saugesnėmis ir pigesnėmis transporto paslaugomis. Nustatytos priemonės galėtų būti įgyvendintos pasitelkiant bendradarbiavimą ir jau turimas priemones, tokias kaip Kotonu susitarimas, Europos plėtros fondas, kaimynystės politika bei jau taikomas bendrosios transporto politikos priemones.

Kol kas šis komunikatas skiriamas Afrikos Sąjungai, siekiant nustatyti konkrečius veiksmus, kuriuos transporto srityje būtų galima išsamiau nagrinėti kartu su visais Afrikos ir Europos partneriais. Į 2009 m. planuojamą konferenciją TEN-T politikos ir jos įgyvendinimo klausimais bus pakviesti ir Viduržemio jūros bei Afrikos šalių partneriai. Tai bus gera proga kaip vieną iš Afrikos ir Europos partnerystės priemonių sukurti neoficialų transporto forumą, kuriame dviejų metų dažnumu kartu su partnerystėje jau dalyvaujančių Afrikos ir Europos institucijų atstovais galės dalyvauti ir transporto verslo atstovai, asociacijos bei tarptautiniais paramos teikėjai, ir taip būtų išsamiau aptarti konkrečius svarbiausius sektoriaus raidos klausimus. Kitame etape pasirašant bendrą pareiškimą turėtų būti nustatytas prioritetinių veiksmų planas ir jų finansavimas. Kitame aukščiausiame ES-Afrikos vadovų susitikime, kuris vyks Afrikoje 2010 m., bus galima aptarti veiksmų plano įgyvendinimo pažangą.

PRIEDAS

1. Pagrindinių transeuropinio transporto tinklo plėtra į kaimynines šalis[pic]

2. Transafrikinio kelių transporto koridoriai

[pic]

3. Afrikos geležinkelių tinklas

[pic]

[1] Burundis, Žaliasis Kyšulys, Komorai, Gambija, Bisau Gvinėja, Pusiaujo Gvinėja, Libija, Mauricijus, Nigeris, Centrinės Afrikos Respublika , Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Seišeliai, Siera Leonė, Somalis ir Čadas.

[2] Afrikos susietumas: ES ir Afrikos partnerystė infrastruktūros srityje 2006 7 13, COM (2006)376.

[3] Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos (COM(2007) 507 galutinis) ir Atokiausi regionai – Europos turtas (COM(2008) 642 galutinis)

[4] Žr. priede pateikiamus žemėlapius

[5] Tinklai taikai ir vystimuisi : transeuropinio transporto tinklo plėtra į kaimynines šalis ir regionus. Aukšto lygio darbo grupės, vadovaujamos L. de Palacio, galutinė ataskaita.

[6] www.mcli.co.za

[7] Neoficialus Viduržemio jūros baseino vakarų šalių – Alžyro, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Libijos, Maltos, Maroko, Mauritanijos, Portugalijos ir Tuniso – dialogas.

[8] Yamassoukro sprendimas priimtas Abudžos Sutarties pagrindu, jis įsigaliojo 2000 m. rugpjūčio 12 d. Pagrindinis jo tikslas – pagerinti Afrikos oro transporto bendrovių teikiamas paslaugas ir įsteigti vykdomąją agentūrą, atsakingą už liberalizavimo proceso priežiūrą ir įgyvendinimą.

[9] Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas.

[10] 17 partnerių : Mauritanija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Egiptas, Sirija, Palestinos savivalda, Izraelis, Libanas, Turkija, Albanija, Libija, Juodkalnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Monakas.

[11] COM(2009)160, 2009 4 8.

[12] Dakar N'Djamena, Nouakchott- Lagos, Khartoum-Djibouti, Lagos-Mombasa, Le Caire- Gaborone, N'djamena-Windhoek, Beira-Lobito, Dar Es Salam- Kigali

[13] TRANSAFRICA, STADIUM

[14] Marokas, Alžyras, Tunisas, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Palestinos savivalda, Sirija, Turkija.

[15] Šaltiniai: Pasaulio bankas, Tarptautinė sveikatos organizacija (2004 m., 2007m.)

[16] www.civitas.eu.