52009DC0247

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 29.5.2009

KOM(2009) 247 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Galutinis IDABC programos įgyvendinimo vertinimas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Galutinis IDABC programos įgyvendinimo vertinimas

1. Įžanga

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (sprendimu dėl IDABC)[1] 2005 m. sausio 1 d. pradėta įgyvendinti suderinto europinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams penkerių metų programa (IDABC programa), kuria tęsiamos IDA ir IDA II programos.

Šio komunikato tikslas – pateikti IDABC programos įgyvendinimo galutinio vertinimo rezultatus ir rekomendacijas. Būtinybė atlikti vertinimą numatyta Sprendimo dėl IDABC 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, kuriose taip pat reikalaujama, kad vertinimo rezultatus Europos Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija atliko vertinimą padedama nepriklausomos konsultacijų bendrovės[2]. Komisijos tarnybų ir valstybių narių atstovai dalyvavo Komisijos iniciatyvinės grupės ir IDABC valdymo komiteto (PEGSCO) veikloje ir padėjo rengti metodiką bei išvadas.

Visą konsultacijų bendrovės parengtą vertinimo ataskaitą galima rasti http://ec.europa.eu/idabc/en/document/5707/3 .

Vertinimas buvo iš esmės teigiamas: ataskaitoje nurodyta, kad IDABC programa atitinka Europos Komisijos e. valdžios politikos prioritetus, išdėstytus i2010 strategijoje[3] ir susijusiame e. valdžios veiksmų plane. Programa yra ypač svarbi užtikrinant suderintą valstybės valdymą ir taip skatinant Europos integraciją, ir pagal ją galima tinkamai įvertinti, kaip įgyvendinamos priemonės. Tačiau ataskaitoje taip pat pateikta būsimos programos valdymo gerinimo pasiūlymų, į kuriuos turi būti atsižvelgta įgyvendinant paskesnę programą (ISA)[4].

2. Pagrindiniai faktai

IDABC programos tikslas – nustatyti, remti ir skatinti europinių e. valdžios paslaugų ir suderintų pagrindinių telematinių tinklų plėtrą bei diegimą. Ji skirta padėti įgyvendinti e. valdžios srityje iškeltus uždavinius ir tuo tikslu

- toliau skatinti diegti informacines technologijas įvairiose politikos srityse, ypač tose, kuriose tai daryti lengviau dėl priimtų teisės aktų;

- kurti bendrą valstybės valdymo institucijų tarpvalstybinių informacijos mainų infrastruktūrą, kad būtų užtikrinti veiksmingi ryšiai;

- skatinti diegti naujas paslaugas verslo subjektams ir piliečiams.

Todėl pagal IDABC programą finansuojamos dviejų kategorijų priemonės: bendros svarbos projektai ir horizontaliosios priemonės; šios kategorijos nurodytos tęstinėje IDABC darbo programoje[5], kurios pakeitimus Komisija, IDABC valdymo komitete pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, priima bent kartą per metus.

Bendros svarbos projektai – tai priemonės, kurių imamasi su europinių e. valdžios paslaugų diegimu arba tobulinimu susijusiose Europos Sąjungos politikos srityse ir kurių tikslas – parama valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams. Tokias priemones, kurias taikant atsižvelgiama į Europos politikos reikalavimus ir gerinamas Europos valdžios institucijų bendradarbiavimas, įgyvendina už skirtingas ES politikos sritis atsakingi padaliniai, t. y. generaliniai direktoratai, o įgyvendinimą stebi sektorių komitetai. Pagal programą pradėti vykdyti bendros svarbos projektai išsamiai apibūdinti IDABC darbo programoje.

Horizontaliosios priemonės – priemonės, kuriomis remiami bendros svarbos projektai ir e. valdžia apskritai. Pirma, pagal jas Bendrijos viešųjų paslaugų sektoriui teikiamos ir užtikrinamos infrastruktūros paslaugos. Tai yra technologijų ir programinės įrangos sprendimų paslaugos, kurios apima tinklo paslaugas, saugumo paslaugas ir gaires. Antra, jų paskirtis – inicijuoti, užtikrinti ir valdyti horizontaliųjų europinių e. valdžios paslaugų teikimą verslo subjektams ir piliečiams Europoje, įskaitant susijusius organizacinius ir koordinacinius aspektus. Horizontaliąsias priemones daugiausia įgyvendina Informatikos generalinis direktoratas, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis Komisijos tarnybomis, o įgyvendinimą stebi IDABC valdymo komitetas. Pagal programą pradėtos įgyvendinti horizontaliosios priemonės išsamiai apibūdintos IDABC darbo programoje.

3. Metodika

Vertinant taikyti įvairūs tyrimo metodai: dokumentų analizė, apklausos internetu, pokalbiai, tikslinės grupės susitikimas su IDABC valdymo komiteto nariais, taip pat konkretūs tyrimai, kuriuose dalyvavo įvairios suinteresuotosios šalys – iš viso beveik 300 sektorių komitetų, IDABC valdymo komiteto ir ES tarnybų atstovų.

4. Vertinimo klausimai

Vertinant dėmesys sutelktas į šiuos klausimus:

- Aktualumas . Kiek IDABC programos tikslai ir priemonės atitinka besiformuojančius valstybių narių ir ES poreikius ir prioritetus, visų pirma susijusius su i2010 ir apskritai nustatytus Lisabonos tiksluose? Kokiu mastu programa padeda siekti bendrųjų politikos tikslų?

- Efektyvumas . Kaip ekonomiškai įvairiomis pastangomis ir priemonėmis siekiama galutinių rezultatų? Kurie programos aspektai yra efektyviausi, o kurie mažiausiai efektyvūs, ypač vertinant pagal naudojamus išteklius?

- Veiksmingumas . Kiek IDABC programos rezultatai ir poveikis atitinka jos konkrečiuosius ir bendruosius tikslus? Ar yra aspektų, kurie veiksmingesni arba mažiau veiksmingi už kitus; jeigu taip, kokios patirties būtų galima iš to gauti?

- Naudingumas . Kaip IDABC programos priemonės, pasiekti bei numatomi rezultatai ir poveikis atitinka tikslinių gyventojų grupių poreikius?

- Darnumas . Kokiu mastu užtikrinamas infrastruktūros paslaugų finansinis ir funkcinis darnumas? Kokiu mastu užtikrinamas horizontaliųjų europinių e. valdžios paslaugų ir bendros svarbos projektų darnumas?

- Nuoseklumas . Kokiu mastu priemonės yra programos sistemos visumos dalis ir kokia pagal programą įgyvendinamų priemonių ir kitos Bendrijos veiklos, vykdomos europinių e. valdžios ir infrastruktūros paslaugų srityje, sąveika? Koks poveikis daromas (jei daromas) kitoms ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos politikos sritims?

Be konkrečių su šiais vertinamais dalykais susijusių klausimų, iškelti du bendrieji klausimai dėl:

- pažangos, padarytos įgyvendinant pagal IDABC programą finansuojamas priemones, ir

- valstybių narių veiklos koordinavimo ir jų dalyvavimo.

5. Rezultatai

5.1. Aktualumas

Vertinimo ataskaitoje teigiama, kad įgyvendinant IDABC programą skatinama naudotis moderniausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kuriami bendri sprendimai ir paslaugos, valstybės valdymo institucijoms sudaromos sąlygos keistis gerąja patirtimi ir taip prisidedama prie Europos viešojo sektoriaus modernizavimo iniciatyvos i2010 įgyvendinimo. Be to, programa pritaikyta prie Mančesterio ir Lisabonos ministrų konferencijose[6] išdėstytų rengiamos Europos politikos prioritetų – pagal minėtąją programą įgyvendinamos priemonės įtrauktos į e. valdžios veiksmų planą[7] ir pradėtos įgyvendinti kelios veiksmų planą atitinkančios priemonės, tokios kaip e. viešieji pirkimai (įskaitant e. užsakymus ir e. sąskaitas faktūras) ir e. parašai. IDABC tapo pripažinta svarbiu tarpvalstybinės sąveikos aspektu. Programa padeda siekti devynių sektorių, ypač sveikatos ir vartotojų apsaugos, statistikos, užimtumo bei socialinių reikalų ir žemės ūkio[8], politikos tikslų.

5.2. Efektyvumas

Suinteresuotųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi, nuomone, laikui bėgant programos tikslų siekta vis efektyviau ir apskritai jie pasiekti efektyviai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad 2005 m. programos įgyvendinimas buvo gerokai uždelstas dėl užsitęsusio pirkimo proceso įgyvendinant tam tikras priemones. Šis uždelsimas iš dalies kompensuotas ir dėl lanksčios tęstinės darbo programos, ypač todėl, kad pagal šią programą užtikrinama galimybė perskirstyti įvairioms priemonėms skirtą biudžetą.

Be to, vertinimo ataskaitoje pabrėžta, kad bendros svarbos projektų ir horizontaliųjų priemonių finansavimo pusiausvyra pakito dėl to, kad sumažėjo bendros svarbos projektų finansavimo poreikis – tai ypač svarbus pokytis. Šį pokytį buvo galima numatyti, nes daugelis dabartinių Bendrijos politinių iniciatyvų vienaip ar kitaip susijusios su IRT priemonių naudojimu, todėl atitinkamos išlaidos dabar turėtų būti apmokamos pagal šias iniciatyvas[9].

5.3. Veiksmingumas

Vertinimo grupė padarė išvadą, kad pagal IDABC finansuotos priemonės apskritai padėjo sukurti bendras valstybės valdymo institucijų tarpvalstybinių informacijos mainų infrastruktūros paslaugas, o pagal IDABC finansuoti tyrimai turėjo didelę pridėtinę vertę. Kai kurių suinteresuotųjų šalių manymu, būtų buvę įmanoma dar labiau padidinti bendrą programos veiksmingumą, jei nuo jos įgyvendinimo pradžios būtų nustatyta strategija „iš viršaus į apačią“[10]. Tačiau tokia strategija turėtų būti taikoma tik IDABC programai. Skirtingi politikos sektoriai, kuriuose įgyvendinami bendros svarbos projektai, veikia pagal savo kompetencijos sritis ir strategiją.

Be to, nustatyta, kad apie rezultatus ir priemonių diegimą suinteresuotosioms šalims pranešama nesistemingai.

5.4. Naudingumas

Vertintojai nustatė, kad programa atitinka ES valstybių valdymo institucijų poreikius ir kad jokia kita programa nepatenkina tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų bendrų sąveikos priemonių kūrimo poreikio. IDABC valdymo komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad programa gali būti vienu iš e. valdžios srities raidą skatinančių veiksnių netgi nacionaliniu lygmeniu. Vertintojai nustatė, kad verslo įmonių ir piliečių poreikius IDABC atitinka netiesiogiai ir taip iš esmės yra todėl, kad pagal subsidiarumo principą atitinkamas paslaugas turi teikti valstybės narės.

Europos Komisija sukūrė suinteresuotųjų šalių sąveikos mechanizmus, įskaitant susitikimus, seminarus, forumus ir tinklaraščius, tačiau vertintojai nustatė, kad ji galėtų dar geriau suprasti suinteresuotųjų šalių reikalavimus ir poreikius.

5.5. Darnumas

Ilgalaikis finansinis ir funkcinis bendros svarbos projektų darnumas sektoriuje užtikrinamas remiantis konkrečiais sektoriaus teisiniais pagrindais, o IDABC horizontaliųjų priemonių darnumą šiuo metu galima užtikrinti tik pagal Bendrijos programą. Sprendimai dėl darnumo užtikrinimo priimami atsižvelgiant į tai, ar tikrai priemone naudojamasi ir ar ji naudinga. Todėl tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, į kurį reikia atsižvelgti įgyvendinant paskesnę programą.

Be to, vertinime nurodyta, kad valstybėms narėms iškyla svarbus klausimas – kaip turimus išteklius tinkamai paskirstyti naujoms taikomosioms priemonėms kurti ir esamoms palaikyti; į tai reikia atsižvelgti ir paskesnėje programoje.

5.6. Nuoseklumas

Vis geriau užtikrinama, kad programa derėtų su kita Komisijos veikla e. valdžios srityje. Po to, kai buvo atliktas laikotarpio vidurio vertinimas, IDABC programos ir pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą vykdomos IRT politikos rėmimo programos (KIP IRT PRP)[11] sąveika užtikrinama vis geriau. Tačiau daugelis suinteresuotųjų šalių vis dar nepakankamai žino apie skirtingų programų bei priemonių sąveiką ir sąsajas.

Įvertinus vidinį nuoseklumą nuspręsta, kad horizontaliųjų priemonių integracija skirtinguose sektoriuose pakankama, o bendros svarbos projektai ir horizontaliosios priemonės galėtų būti suderinti geriau. Kita vertus, horizontaliosios priemonės dažnai naudojamos platesnėje veikloje, susijusioje su IDABC programa, bet nesusijusioje su bendros svarbos projektais.

5.7. Pažanga, pasiekta įgyvendinant pagal IDABC programą finansuojamas priemones

Remiantis penktuoju darbo programos persvarstymu, parama pagal IDABC skirta 54 priemonėms, 22 bendros svarbos projektams ir 32 horizontaliosioms priemonėms; iš viso skirta maždaug 110 mln. EUR (apie 20 mln. EUR bendros svarbos projektams ir apie 90 mln. EUR horizontaliosioms priemonėms).

Vertinime teigiama, kad priemonės kurtos ir įgyvendintos sklandžiai ir kad kol kas nekilo jokių didelių problemų. Tačiau įgyvendinant kai kurias priemones šiek tiek atsiliekama nuo tvarkaraščio. Tai, kad kai kurias priemones vėluojama įgyvendinti, galima iš dalies paaiškinti 5 dalies 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis.

Kai vertinimo ataskaita buvo baigta rengti, dauguma IDABC priemonių vis dar buvo įgyvendinamos, todėl nebuvo įmanoma iki galo įvertinti, kaip jomis naudojamasi. Vertintojai aptiko aiškių įrodymų, kad jau įgyvendintomis priemonėmis plačiai naudojamasi, ir dokumentais pagrindė, kad suinteresuotosios šalys įsitikinusios, jog įgyvendinamomis priemonėmis bus naudojamasi po to, kai jos bus baigtos įgyvendinti.

5.8. Valstybių narių koordinavimo veikla ir dalyvavimas

Valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį skatindamos vykdyti programą ir teikdamos pasiūlymus dėl būsimų veiklos krypčių. IDABC programos valdymo komitete ir daugelyje ekspertų grupių atstovaujama nacionalinėms valstybės valdymo institucijoms, todėl programa tampa ir nacionalinių e. valdžios strategijų koordinavimo forumu. Tačiau nacionaliniai ir europiniai prioritetai strategiškai suderinami ne visada optimaliai, nes tarpvalstybinė sąveika šiuo metu nėra svarbiausias kai kurių valstybių narių prioritetas.

Vertinant nustatyta, kad funkciniu programos valdymo lygmeniu valstybės narės per pastaruosius metus pateikė nemažai pasiūlymų dėl būsimų programos krypčių; kiek įmanoma, šie pasiūlymai priimti, nors valstybių narių tiesiogiai inicijuojamų priemonių skaičius ribojamas. Kita vertus, valstybių narių manymu, būtų galima tobulinti Komisijos ir valstybių narių informacijos apie tęstinę darbo programą ir atskiras priemones mainus.

6. Išvados ir rekomendacijos

Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad programa apskritai atitinka Europos Komisijos nustatytus e. valdžios politikos prioritetus ir yra ypač svarbi europinė priemonė Europos integracijai skatinti užtikrinant valstybės valdymo institucijų sąveiką ir kad priemonės pagal ją įgyvendinamos tinkamai.

Pastangos (įskaitant tas, kurių jau imtasi) padidinti programos efektyvumą ir veiksmingumą turėtų būti sutelktos į:

- strategines aplinkybes, kuriomis programa turėtų būti vykdoma[12],

- suinteresuotųjų šalių ryšių priemones[13],

- stebėjimo metodų kūrimą[14].

Be to, vertinime rekomenduojama laiku nustatyti atitinkamas būsimų programų sutarčių sistemas, kad nebūtų vėluojama pradėti įgyvendinti priemones[15].

6.1. Strateginės aplinkybės, kuriomis programa turėtų būti vykdoma

Vertinime patariama geriau informuoti apie programą, kad padidėtų jos politinė reikšmė ir ji taptų geriau žinoma nacionaliniu lygmeniu[16].

Atsižvelgdama į ISA programos, kuria tęsiama IDABC programa, pasiūlymą[17], Komisija valstybėms narėms pasiūlė valdymo komiteto nariais skirti už informacijos teikimą atsakingo vyriausiojo nacionalinio pareigūno lygmens asmenis. Tai atitinka vertinimą, kuriame siūloma sustiprinti IDABC valdymo komitetą užtikrinant, kad jo veikloje aukštesniu lygmeniu dalyvautų aukšto rango politikai ir organizacijų vadovai.

Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija rengia Europos sąveikos strategiją (EIS), kuria bus grindžiama ISA programa. ISA programa bus grindžiama ne tik EIS, bet ir Europos sąveikos sistema (EIF), kuri baigiama kurti. Tai sutampa su vertinimu, kuriame Komisijai rekomenduojama sukurti strateginę sistemą, grindžiamą sąveikos ir duomenų mainų Europoje problemų analize, į kurią būtų įtrauktas suinteresuotųjų šalių tyrimas ir strateginė tikslų bei uždavinių vizija ir jų apibrėžimas[18].

Pagal EIS nustatytus prioritetus bus kuriamos konkrečios priemonės, kuriomis visu programos įgyvendinimo laikotarpiu (šešerius metus) bus grindžiama tęstinė ISA darbo programa. Dėl to, kaip paskirstyti išteklius pagal įvairius prioritetus, įskaitant programos kūrimą ir vykdomą veiklą, šioje darbo programoje bus nustatyta ir susitarta glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis[19].

6.2. Suinteresuotųjų šalių ryšių priemonės

Vertinime pabrėžta, kad svarbu nustatyti tinkamus ryšių ir konsultavimosi mechanizmus bendravimui su suinteresuotosiomis šalimis užtikrinti, visų pirma su politikos sektoriais ir valstybėmis narėmis, taip pat su IRT sektoriumi. Šiais mechanizmais turėtų būti naudojamasi, pavyzdžiui, su valstybėmis narėmis aptarti įvairių įgyvendinamų priemonių darnumą[20].

Būsimoje ISA programoje Komisija palaikys ir stiprins pagal IDABC programą vykdomus ryšių palaikymo veiksmus. Atsižvelgiant į programos prioritetus ir priemones, bus sukurta įvairioms suinteresuotosioms šalims[21], tokioms kaip skirtingo lygmens valdžios institucijos, pramonės įmonės, standartizavimo organizacijos ir atvirojo kodo bendruomenės, skirta ryšių strategija. Naudodamasi tinkamiausiais ryšių ir konsultavimosi mechanizmais, Komisija šias suinteresuotąsias šalis įtrauks į ISA programos veiklą, susijusią su minėtaisiais klausimais. Tuo tikslu Komisija rengs susitikimus, seminarus bei konferencijas ir toliau sieks gerinti informuotumą. Komisija taip pat naudosis interneto platformomis, kurios suteikia galimybę kurti dideles bendruomenes ir rengti diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis ir suinteresuotųjų šalių tarpusavio diskusijas. Siekdama užtikrinti aktyvų ir visapusišką atitinkamų suinteresuotųjų šalių grupių dalyvavimą, Komisija toliau rengs ir prireikus intensyvins viešąsias konsultacijas[22].

6.3. Stebėjimo metodų kūrimas

ISA programos pasiūlyme[23] Komisija nustatė ISA programos bendrųjų bei specialiųjų tikslų ir numatomų rezultatų rodiklius. Remdamasi šiais rodikliais Komisija galės nustatyti būsimos ISA programos veiksmingumą. Tai atitinka vertinime pateiktą rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad Komisija turėtų sukurti programos stebėjimo priemonę, grindžiamą pagal programą finansuojamų priemonių strateginiais tikslais bei uždaviniais[24].

Siekdama stebėti atskirų priemonių įgyvendinimą, Komisija numato, kad būsimos ISA programos priemonių įgyvendinimo tarpsniai ir etapai būtų suderinti su Komisijos vidaus metodika, kuri yra naudojama IRT projektams valdyti. Taikant šią metodiką, bus lengviau nuolat stebėti ir vertinti ISA projektus ir suinteresuotosioms šalims reguliariai teikti naujausią informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant priemones, pavyzdžiui, remiantis priemonių įgyvendinimo pradžioje nustatytais veiksmingumo rodikliais. Šiuo metu pagal IDABC programą internetu teikiamos ataskaitos ir toliau bus taip teikiamos; tai bus dar labiau skatinama priėmus sprendimą dėl nuolatinio stebėjimo. Ši veikla atitinka vertinime pateiktą rekomendaciją suinteresuotosioms šalims reguliariai teikti naujausią informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant priemones[25], įskaitant darnumo aspektus[26]. Galiausiai priemonės ir toliau bus įgyvendinamos laikantis viešųjų pirkimų taisyklių, o Komisija sieks užtikrinti, kad su viešaisiais pirkimais susijusios reikiamos sutarčių sistemos būtų parengtos laiku, prieš pradedant vykdyti ISA programą[27].

Kad įvertintų būsimą programą ir jos priemones, Komisija ir toliau taikys nustatytą ir patvirtintą vertinimo tvarką bei metodus.

7. Išvados

Kai kurios vertinime pateiktos išvados ir rekomendacijos aiškiai sutampa su Komisijos sprendimais ISA programos srityje.

Tai visų pirma rekomendacijos, kad valstybių narių atstovai aukštesniu lygiu dalyvautų programos valdyme ir kad būtų tobulinama strateginė sistema; šios rekomendacijos įtrauktos į Komisijos parengtą ISA programos pasiūlymą.

Kitas rekomendacijas, pavyzdžiui, apibrėžti suinteresuotųjų šalių valdymo bei ryšių strategiją ir stebėjimo sistemą, Komisija laiko būtina sėkmingo ISA programos įgyvendinimo sąlyga.

Kiek įmanoma pagal dabartinį tvarkaraštį, Komisija atsižvelgs į visas rekomendacijas, susijusias su ISA programos ir priemonių, įgyvendintinų per likusį IDABC programos laikotarpį, įgyvendinimu.

[1] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC), OL L 144, 2004 4 30 (žr. OL L 181, 2004 5 18, p. 25, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/oj/2004/l_181/l_18120040518en00250035.pdf).

[2] „Deloitte Consulting“.

[3] http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/index_en.htm.

[4] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) pasiūlymas (COM (2008) 583).

[5] C/2008/1881, žr. http://ec.europa.eu/idabc/en/document/5101.

[6] http://ec.europa.eu/information_society/activities/egovernment/conferenceshttp://archive.cabinetoffice.gov.uk/egov2005conference/http://www.egov2007.gov.pt/.

[7] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52006DC0173:EN:NOT.

[8] Taip pat konkurencijos, švietimo ir mokymo, įmonių, aplinkos ir vidaus rinkos.

[9] Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Komisija pasiūlė paskesnėje programoje sutelkti dėmesį tik į horizontaliąsias priemones.

[10] Europos sąveikos strategijos rengimas įtrauktas į 5-ąjį IDABC darbo programos persvarstymą 2008 m. pavasarį.

[11] http://ec.europa.eu/information_society/activities/ict_psp/index_en.htm.

[12] 1, 2, 3 rekomendacijos.

[13] 4, 5, 10, 11 rekomendacijos ir tam tikri 1 bei 8 rekomendacijų aspektai.

[14] 6, 7, 8 rekomendacijos.

[15] 9 rekomendacija.

[16] 1 rekomendacija.

[17] Europos parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) pasiūlymas (COM (2008) 583).

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52008PC0583:EN:NOT.

[18] 2 rekomendacija.

[19] 3 rekomendacija.

[20] 8 rekomendacija.

[21] 4 rekomendacija.

[22] Čia atsižvelgiama į 1, 5, 10 ir 11 rekomendacijas.

[23] COM (2008) 583 priedas.

[24] 6 rekomendacija.

[25] 7 rekomendacija.

[26] 8 rekomendacija.

[27] 9 rekomendacija.