52009DC0228

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.5.15

KOM(2009) 228 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Bendrijos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo išankstinio perspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) veikimas 2006 ir 2007 m. (Sprendimas 2000/57/EB)

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Įvykiai, apie kuriuos pranešta 2006 m. 3

3. Reagavimas į pagrindinius įvykius, apie kuriuos buvo pranešta 2006 m., ir tolimesni veiksmai 3

3.1. Chikungunya Reunjone 3

3.2. Tymai 4

3.3. Lassa karštligė 4

3.4. Clostridium difficile 027 4

3.5. Žmonių susirgimai paukščių gripu 4

4. Įvykiai, apie kuriuos pranešta 2007 m. 5

5. Reagavimas į pagrindinius įvykius, apie kuriuos pranešta 2007 m., ir tolimesni veiksmai 5

5.1. Tuberkuliozė 5

5.2. Chikungunya Italijoje 6

5.3. Tymai Belgijoje 6

5.4. Legioneliozė 6

6. Įvykių, apie kuriuos pranešta, vertinimas remiantis notifikavimo kriterijais 7

7. Naujos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (IHR) 8

8. EWRS perkėlimas į ECDC 9

9. Išvados 9

1. ĮVADAS

Ši ataskaita skirta informuoti Tarybą ir Parlamentą apie su užkrečiamosiomis ligomis susijusius Bendrijos svarbos įvykius, apie kuriuos buvo pranešta 2006 ir 2007 m. per skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (EWRS), laikantis Tarybos ir Parlamento sprendimo Nr. 2119/98/EB[1] ir Komisijos sprendimo 2000/57/EB.

2. ĮVYKIAI, APIE KURIUOS PRANEšTA 2006 M.

2006 m. iš viso išsiųsti 138 pranešimai (2,6 pranešimo per savaitę) su 223 pastabomis. Iš 138 pranešimų 37 buvo informaciniai pranešimai, 47 – 1-o aktyvinimo lygio pranešimai, 22 – 2-o aktyvinimo lygio pranešimai ir du – 3-o aktyvinimo lygio pranešimai. Iš 30 pranešimų, pateiktų reaguojant į konkrečius įvykius, 16 pranešimų buvo apie priimtas priemones, devyni – apie priemonių koordinavimą, penki – apie numatomas ar planuojamas priemones. Pranešimų pasiskirstymas pagal šalis ar teritorijas, kuriose įvyko įvykiai, yra toks: Vokietija pranešė apie 10 įvykių, Prancūzija – 8, Italija, Ispanija, Švedija ir Danija – po 7, Jungtinė Karalystė ir Austrija – po 6, Belgija ir Slovėnija – po 5, Latvija ir Izraelis – po 4, Lietuva ir Turkija – po 3, Portugalija, Estija, Graikija, Nyderlandai, Norvegija ir Siera Leonė – po 2, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Farerų salos (Danija), Reunjonas (Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos), Šventos Elenos (Jungtinė Karalystė), Kroatija, Rusijos Federacija, Mauritanija, Egiptas, Tunisas, Irakas, Indija ir Tailandas – po vieną . Septyni įvykiai apėmė kelias ES šalis, o du apėmė kelias šalis už ES ribų. Keturių įvykių geografinė vieta nebuvo nustatyta. 48 pranešimai, susiję su 16 įvykių, buvo pateikti selektyvaus keitimosi informacija kanalu.

43 įvykiai buvo susiję su gripu; 18 – su ūmia diarėja; aštuoni – su diarėja ir salmonelioze; septyni – su tymais; šeši – su legionelioze; penki – su tuberkulioze; po du – su cholera, neaiškios kilmės mirtimi, karščiavimu, apsinuodijimu maistu, hemoragine karštlige, hemolizinės uremijos sindromu, epideminiu parotitu ar Creutzfeldto-Jakobo ligos atmaina; po vieną – su kampilobakterioze, leptospiroze, listerioze, septicemija, šigelioze, minkštųjų audinių infekcija, lytiniu keliu perduodama infekcija ir šiltine. Aštuoni pranešimai buvo priskirti kategorijai „netaikytina“, o penki – kategorijai „neįtraukti į sąrašą“.

3. REAGAVIMAS į PAGRINDINIUS įVYKIUS, APIE KURIUOS BUVO PRANEšTA 2006 M., IR TOLIMESNI VEIKSMAI

3.1. Chikungunya Reunjone

2006 m. vasario mėn. Prancūzija pranešė apie didelį Chikungunya viruso sukeltą protrūkį Reunjono užjūrio departamente. Liga greitai paplito į kitas salas Indijos vandenyne ir pasiekė Indiją. Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) įvertino Chikungunya viruso patekimo į ES galimybę, kad valstybės narės galėtų paskelbti aukštesnio lygio parengtį. Buvo parengta ir valstybėse narėse išplatinta informacija keliaujantiesiems į užkrėstas teritorijas ir iš jų. Taip pat buvo nagrinėta iš užkrėstų teritorijų grįžtančių kraujo donorų keliama rizika, o visuomenės sveikatos institucijos, atsakingos už kraujo saugos klausimus, buvo įspėtos suteikiant joms galimybę taikyti kraujo donorams donorystės atidėjimo politiką.

3.2. Tymai

2006 m. kovo mėn. Vokietija pranešė apie keletą regioninių tymų protrūkių šalies pietuose ir vakaruose. Buvo pranešta apie 58 ligos atvejus didesnėje Štutgarto teritorijos dalyje ir 149 atvejus Šiaurės Reino Vestfalijoje. Papildomas tyrimas atskleidė 1018 atvejų, apie kuriuos sveikatos sistemos institucijoms pranešta 2006 m. sausio 1 – gegužės 3 d. – daugiausia sirgo vaikai ir paaugliai. Dėl šių įvykių imtasi specialių visuomenės sveikatos priemonių (informacijos teikimas visoms vietos valdžios sveikatos sistemos institucijoms, didesnė vakcinacijos aprėptis, informavimo kampanija mokyklose, darželiuose, tėvams ir bendrosios praktikos gydytojams).

3.3. Lassa karštligė

2006 m. liepos 21 d. Vokietija pranešė apie Lassa karštlige susirgusį pacientą, kuris keliavo iš Freetown (Siera Leonė) į Frankfurtą per Abidžaną (Dramblio Kaulo Krantas) ir Briuselį. Pacientas sirgo skrisdamas ir turėjo neveikiantį šlapimo takų kateterį, per kurį šlapimas tekėjo ant lėktuvo sėdynės, apklotų ir paciento drabužių. Nors ECDC vertinimu pavojus kitiems keleiviams buvo nedidelis, buvo sutarta taikyti kontaktų atsekamumo procedūras asmenims, kuriems rizika užsikrėsti buvo didesnė; į koordinavimo sistemą buvo įtraukta Europos Komisija, ECDC, Roberto Kocho institutas, Belgijos visuomenės sveikatos institucijos, Sabena oro linijos ir PSO. Greitai buvo paskelbtas priemonių ir dokumentų rinkinys. 92 žmonės buvo stebimi, iš kurių 43 buvo iš ES valstybių narių (Belgijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Ispanijos). Kiekviena iš šių šalių gavo asmenų, kurie turėjo būti atsekti naudojant selektyvaus keitimosi informacija EWRS priemonę, sąrašą. Buvo sutarta pateikti valstybėms narėms suderintą pranešimą spaudai, jeigu jos norėtų informuoti visuomenę. Nors antro atvejo nustatyta nebuvo, įvykis aiškiai parodė koordinavimo sistemos naudą ir papildomas priemones, kurių reikėtų imtis panašiais atvejais ateityje.

3.4. Clostridium difficile 027

2006 m. balandžio 28 d. Prancūzija pranešė apie pirmą su Clostridium difficile PGR ribotipu 027, III toksino tipu siejamos ligos židinį ligoninėje šalies šiaurėje. Pateiktoje informacijoje pabrėžtas židinio sukėlėjo panašumas su epideminėmis padermėmis, kurios jau buvo išskirtos ūmios su Clostridium difficile siejamos ligos protrūkių atvejais kitose šalyse. Clostridium difficile PGR ribotipas 027, pirmą kartą nustatytas 2003 m. Kanadoje ir JAV, 2004 m. sukėlė infekcijos protrūkius ligoninėse Jungtinėje Karalystėje, 2005 m. –Belgijoje ir Nyderlanduose. Nuo 2006 m. kovo 21 d. infekcijų kontrolės padalinys Prancūzijoje įgyvendino kontrolės priemones ir nuo 2006 m. balandžio 11 d. ligos atvejų neužfiksuota. Prancūzijos patirtis ir pamokos perduotos kitoms valstybėms narėms, taip pat aptartos reagavimo galimybės. Nuo 2006 m. Clostridium difficile 027 taip pat išskirta Lenkijoje, Liuksemburge ir Danijoje.

3.5. Žmonių susirgimai paukščių gripu

Paukščių gripo H5N1 viruso perdavimas žmonėms Turkijoje buvo didelio pranešimų srauto priežastis. Informacija apie epidemiologinę padėtį buvo nuolat atnaujinama atsižvelgiant į paplitimo kitose geografinėse teritorijose galimybę. Nors pranešimų apie paukščių gripą buvo daugiau negu apie bet kokius kitus įvykius (43 pranešimai arba 31,1 %), daugiausia informacijos buvo apie paukščių užsikrėtimą ES ir apie nacionalinio lygio priemones informuojant keliautojus apie užkrėstas teritorijas.

4. ĮVYKIAI, APIE KURIUOS PRANEšTA 2007 M.

2007 m. iš viso pateikti 85 pranešimai (1,6 pranešimo per savaitę) su 300 pastabų. Iš 85 pranešimų 26 buvo informaciniai pranešimai, 32 – 1-o aktyvinimo lygio pranešimai, trys – 2 aktyvinimo lygio pranešimai ir vienas – 3 aktyvinimo lygio pranešimas. 23 pranešimai buvo susiję su priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į konkrečias situacijas (12 pranešimų apie priimtas priemones, aštuoni apie priemonių koordinavimą ir trys apie numatomas priemones). Geografinė incidentų kilmė buvo tokia: Italija – 9; Jungtinė Karalystė – 8; Indija – 6; Ispanija, Vokietija, Airija ir Vengrija – po 4; Prancūzija, Švedija, Portugalija, Lenkija, Estija, Vietnamas, Čekija, Kanada, Malta ir Belgija – po 2; Danija, Belgija, Lietuva, Turkija, Latvija, Norvegija, Egiptas, Suomija, Tailandas, Rumunija, Dominikos Respublika, Nigerija, Liuksemburgas, Kinija ir Uganda – po vieną. Keturi įvykiai apėmė kelias ES šalis, o vienas – kelias šalis už ES ribų. Vieno įvykio geografinė vieta nebuvo nustatyta. 159 pranešimai, susiję su 14 įvykių, buvo pateikti selektyvaus keitimosi informacija kanalu.

Dešimt įvykių buvo susiję su tuberkulioze ir gripu; septyni – su legionelioze; penki – su diarėja ir salmonelioze; keturi – su cholera ir tymais; trys – su ūmia diarėja; du su karščiavimu, apsinuodijimu maistu, hemoragine karštlige ir daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze; po vieną – su kriptosporidioze, laringitu, melioidoze, meningitu, epideminiu parotitu, pneumonija, pasiutlige, septicemija, šigelioze, sifiliu, trichinelioze ir Creutzfeldto–Jakobo ligos atmaina. Šešiolika pranešimų buvo priskirti kategorijai „netaikytina“, o vienas – kategorijai „neįtraukti į sąrašą“.

5. REAGAVIMAS į PAGRINDINIUS įVYKIUS, APIE KURIUOS PRANEšTA 2007 M., IR TOLIMESNI VEIKSMAI

5.1. Tuberkuliozė

2007 m. pranešta apie dešimt įvykių, susijusių su tuberkulioze. Keturi įvykiai buvo susiję su ilgesniais nei 8 valandų skrydžiais (Prancūzija, Italija (2) ir Vokietija). Vienas įvykis susijęs su asmeniu, dirbančiu darželyje, kurį lankė vaikai iš kelių ES šalių (Liuksemburgas). Vienas incidentas susijęs su pacientu, lankiusiu vasaros kursus tarptautinėje kolegijoje (Italija). Du įvykiai susiję su daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (MDR–TB), nustatyti kelionėse autobusu (Švedija ir Prancūzija). Du incidentai susiję su trumpomis kelionėmis lėktuvu: vienas su daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (MDR–TB) Maltoje ir vienas su itin vaistams atsparia tuberkulioze (XDR-TB) Islandijoje.

Vienas iš šių įvykių yra Europoje keliavusio JAV piliečio susirgimo XDR-TB atvejis, apie kurį Italijos valdžios institucijos pranešė gegužės 25 d. Pacientas skrido tolimuoju skrydžiu iš Atlantos (JAV) į Paryžių (Prancūzija). Jis grįžo į Kanadą Čekijos oro linijomis iš Prahos į Monrealį ir parvažiavo į Jungtines Valstijas automobiliu. Kovo mėn. pacientui buvo nustatyta tuberkuliozė ir jis kelionės Europoje metu buvo informuotas, kad tuberkuliozė yra itin atspari vaistams. ECDC paskelbė grėsmės vertinimą ir padarė išvadą, kad paciento užkrečiamumas buvo labai nedidelis ir nėra įrodymų, jog XDR-TB yra labiau užkrečiama negu vaistams jautri tuberkuliozė. Tačiau, atsižvelgiant į XDR-TB ligos rimtumą ECDC rekomendavo kaip atsargumo priemonę taikyti PSO rekomendacijas „Tuberkuliozė keliaujant lėktuvu“ dviem transatlantiniams skrydžiams (kurių trukmė daugiau nei 8 valandos). Komisija pirmininkavo keliems atitinkamų valstybių narių, ECDC, PSO, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Komisijos delegacijų Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje priemonių koordinavimo posėdžiams, buvo įgyvendintos kontaktų atsekamumo bendros priemonės. Atsižvelgiant į labai didelį žiniasklaidos susidomėjimą buvo suderintas pranešimas spaudai. Įvykis parodė būtinumą stiprinti taikomas kontaktų atsekamumo priemones ir prireikus derinti bendravimą su žiniasklaida.

Kitų įvykių vertinime atkreiptas dėmesys į tokius klausimus: i) duomenų apsauga; ii) galimybė sukurti ES „negalinčių skristi“ sąrašą; iii) oro linijų ir kelionių organizatorių bendrovių atsakomybė rinkti, teikti ir saugoti keleivių asmens duomenis taikant tokias visuomenės sveikatos priemones kaip kontaktų atsekamumas; iv) keleivių duomenų perdavimas nacionalinėms sveikatos sistemos institucijoms pagal PSO rekomendacijas; v) kontaktų atsekamumas tik MDR/XDR-TB atvejais.

5.2. Chikungunya Italijoje

Italijos visuomenės sveikatos institucijos nustatė Chikungunya viruso sukeltą protrūkį Ravenos srityje ir pranešė apie įvykį 2007 m. rugpjūčio 30 d. Pranešimo metu buvo 131 ligos atvejis ir epideminė kreivė rodė mažėjimo tendenciją. Tai buvo pirmas pranešimas apie savaiminį Chikungunya viruso sukeltos ligos plitimą Italijoje ir Europoje. Šis protrūkis buvo susijęs su keliautojo grįžimu iš Indijos. Perdavimas vietoje buvo galimas, kadangi teritorijoje buvo Aedes albopictus moskitų. Greitas Italijos sveikatos sistemos institucijų reagavimas leido greitai įveikti protrūkį. Informacija buvo sklandžiai teikiama per EWRS, o Komisija ją teikė per ECDC, ir tai padėjo valstybėms narėms paspartinti parengtį, stiprinti jų išankstinio perspėjimo ir priežiūros priemones, plėsti Chikungunya ligos diagnostikos galimybes, įgyvendinti tikslines kraujo saugos priemones ir dažniau atlikti importuojamų prekių, kaip antai bambukų ir naudotų padangų (tikėtinos ligos pernešėjų įvežimo priemonės), tikrinimus.

5.3. Tymai Belgijoje

2007 m. spalio 30 d. Belgija pranešė apie 22 tymų protrūkio atvejus Antverpeno žydų ortodoksų bendruomenėje. Pirmiausia buvo nustatytas 17-mečio amerikiečio studento, studijuojančio Londone ir lankiusio giminaičius Antverpene, atvejis. Anksčiau buvo pranešta apie tymų protrūkius žydų ultraortodoksų bendruomenėse Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje (įvežta iš Jungtinės Karalystės). Protrūkio priežastis buvo nedidelė vakcinacijos nuo tymų aprėptis žydų ultraortodoksų bendruomenėje. Informacija buvo greitai paskleista Belgijoje ir išplatinta. Glaudus bendradarbiavimas su Europos žydų taryba buvo svarbi priemonė norint pasiekti pažeidžiamą šių bendruomenių grupę, kuri buvo mažai informuota apie su nedidele vakcinacijos aprėptimi susijusį pavojų.

5.4. Legioneliozė

Sausio mėn. per EWRS kontaktinius centrus Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje pranešta apie keturis susirgimo legionierių liga, kuri nustatyta tame pačiame viešbutyje Phuket (Tailandas) nakvojusiems svečiams, atvejus. Apie visus atvejus buvo pranešta Europos legioneliozės darbo grupei (EWGLI). Buvo paskelbtas pranešimas spaudai apie Suomijos priimtas priemones. Šiaurės institutai glaudžiai bendradarbiavo su EWGLI ir kelionių organizatoriais, kurie informavo atsakingą vietos valdžios instituciją siekiant nustatyti ir gydyti infekcijos šaltinį ir taip užkirsti kelią ligos plitimui. Greitai pradėta taikyti kontaktų atsekamumo procedūra: nustatyti 284 Europos turistai iš 11 ES valstybių narių ir su jais, kai buvo įmanoma, susisiekta. Asmenys, su kuriais susisiekta, informuoti apie galimą užsikrėtimą ir jiems patarta kreiptis medicinos pagalbos, jeigu atsirastų legioneliozės simptomų. Panašių priemonių imtasi nustačius legioneliozės židinį Bulgarijos viešbutyje 2007 m. liepos mėn.

6. ĮVYKIų, APIE KURIUOS PRANEšTA, VERTINIMAS REMIANTIS NOTIFIKAVIMO KRITERIJAIS

Komisija paprašė ECDC atlikti vertinimą ar įvykiai, apie kuriuos pranešta pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB, atitinka Sprendimo 2000/57/EB I priede nurodytus kriterijus. Tuo buvo siekiama pateikti Komisijai ir valstybėms narėms mokslinius įrodymus, kad būtų gerinamos pranešimų teikimo priemonės taikant galiojančius ES teisės aktus dėl užkrečiamųjų ligų, ir suteikti pagrindą efektyviau naudoti IT priemones. ECDC pateikė išsamią vertinimo ataskaitą, kuri buvo aptarta su valstybėmis narėmis ir gali būti pateikta susipažinti pateikus prašymą. Toliau pateikiama svarbiausių rezultatų santrauka.

Trys ECDC ekspertai nepriklausomai vienas nuo kito išnagrinėjo iš viso 195 įvykius (1-o, 2-o ir 3-o aktyvinimo lygio), apie kuriuos pranešta per EWRS sistemą nuo 2004 m. gegužės iki 2007 m. gruodžio mėn. Buvo vertinama, ar kiekvienas incidentas atitinka keturis Sprendimo 2000/57/EB I priede nustatytus kriterijus[2].

Iš 195 pateiktų pranešimų 163 (83,6 %) atitiko bent vieną iš keturių I priede nurodytų kriterijų. Trisdešimt du pranešimai (16,4 %) neatitiko nė vieno kriterijaus. Dauguma įvykių (104 – 53,3 %) atitiko tik vieną kriterijų. Pateiktų pranešimų pasiskirstymas pagal kriterijus, kuriuos jie atitiko, pateiktas lentelėje.

Pranešimo tipas | Pranešimų, atitinkančių I priedo kriterijus, skaičius | Iš viso |

0 | 1 | 2 | 3 |

1-as EWRS aktyvinimo lygis | 22 | 85 | 30 | 4 | 141 |

2-as EWRS aktyvinimo lygis | 10 | 17 | 21 | 48 |

3-as EWRS aktyvinimo lygis | 2 | 4 | 6 |

Iš viso | 32 | 104 | 55 | 4 | 195 |

Iš 195 pranešimų 1-ą kriterijų atitiko 11 (5,6 %), 2-ą kriterijų – 87 (44,6 %), 3-ą – 36 (18,5 %) ir 4-ą – 92 (47,1 %).

4 pagrindinės pranešimų teikimo priežastys buvo: 66 (33,8 %) pranešimai pateikti, nes buvo tarptautinio išplitimo galimybę nurodančių veiksnių; 35 pranešimai (17,9 %) pateikti norint išsiaiškinti, ar kitoje šalyje nebuvo nustatyta epidemiologiškai susijusių tos pačios ligos atvejų ar pranešta apie juos; 26 pranešimai (13,3 %) pateikti siekiant nustatyti, ar įtariamas protrūkio šaltinis nebuvo maisto produktas ar kokia nors kita prekė, kuri buvo importuota iš kitų šalių ar eksportuota į jas; 23 pranešimai (11,8 %) pateikti todėl, kad įvykis patraukė arba galėjo patraukti didelį tarptautinės žiniasklaidos ar politikų susidomėjimą.

Atitiktis Sprendime 2000/57/EB nustatytiems kriterijams atrodo gera, nors yra daug galimybių gerinti padėtį. Vertinimas parodė kai kuriuos sunkumus nustatant ar įvykiai, apie kuriuos pranešta, atitinka EWRS kriterijus vien remiantis pranešime pateikta informacija. Du pagrindiniai su pranešimo procesu susiję kriterijai yra ligos, galinčios išplisti tarp Bendrijos valstybių narių, atvejų koncentracija vietos ir laiko požiūriu (2-asis kriterijus) ir ligos pasireiškimas, dėl kurio gali prireikti koordinuotų ir laiku taikomų Bendrijos kovos su liga veiksmų (4-asis kriterijus). Įdomu pažymėti, kad viena iš pagrindinių pranešimo teikimo priežasčių yra politikų ar žiniasklaidos dėmesys, kurį įvykis gali sukelti. Reikalinga papildoma incidentų, apie kuriuos pranešta (o ne vien pačių pranešimų), kitimo laiko atžvilgiu tendencijos analizė siekiant gauti išsamesnės informacijos apie notifikavimo proceso įgyvendinimo pažangą ir pateikti Komisijai ir valstybėms narėms pasiūlymų dėl jo tobulinimo. Labai svarbu įvertinti ir tuos įvykius, apie kuriuos nebuvo pranešta per EWRS, siekiant susidaryti išsamų vaizdą ir įvertinti atitiktį Tarybos ir Parlamento sprendimui Nr. 2119/98/EB ir Komisijos sprendimui 2000/57/EB.

7. NAUJOS TARPTAUTINėS SVEIKATOS PRIEžIūROS TAISYKLėS (IHR)

Pasaulio Sveikatos Organizacijos 2005 m. gegužės 22 d. asamblėjoje priimtos naujos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, kurios įsigaliojo 2007 m. birželio 15 d. Siekiant pritaikyti galiojančius ES teisės aktus prie naujų Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių, iš dalies pakeisti Sprendimų 2119/98/EB, 2000/96/EB ir 2000/57/EB priedai. Visų pirma nustatytas įpareigojimas naudojant EWRS pranešti apie visus įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, apie kurias pranešama PSO pagal IHR (2008 m. balandžio 28 d. sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/57/EB). Siekiant suderinti Bendrijos tinklui ir valstybių narių PSO pagal IHR pateikiamus pranešimus, parengta EWRS IT funkcija, skirta informuoti PSO apie įvykius, apie kuriuos pranešama pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB.

Atsižvelgdama į valstybių narių pareikštus poreikius sukurti diskusijų forumą, skirtą koordinuoti praktinius IHR įgyvendinimo aspektus, Komisija greta EWRS kontaktinių centrų sudarė darbo grupę iš nacionalinių IHR kontaktinių centrų Europos Sąjungoje atstovų, kurios pirmas posėdi įvyko Stokholme 2007 m. gegužės 31 d. Dauguma valstybių narių (23 iš 27), Norvegija ir Islandija nacionaliniais IHR kontaktiniais centrais paskyrė tas pačias institucijas, kurios paskirtos EWRS kontaktiniais centrais. Komisija pirmininkauja šiai grupei du kartus per metus; PSO dalyvauja posėdžiuose, ir tai sudaro galimybę persvarstyti įvykius, apie kuriuos pranešta per EWRS, ir aptarti jų įtaką pranešimų teikimui pagal Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles. Komisija numato papildomų sprendimų IHR pranešimų teikimui stiprinti, kurie bus glaudžiai susiję su esamomis ES elektroninio pranešimų teikimo sistemomis ir visiškai pripažįstami PSO.

8. EWRS PERKėLIMAS į ECDC

Pagal Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) steigimo reglamentus šis centras nuo 2007 m. lapkričio 17 d. administruoja EWRS taikymą. Komisija, kaip ir anksčiau, yra atsakinga už kitus aspektus, įskaitant „leidimo naudotis sistema suteikimą“. EWRS kontaktiniai centrai valstybėse narėse vis dar formaliai skiriami siunčiant priskyrimus ir teikiant prašymus dėl priėjimo prie sistemos Komisijai per nuolatines atstovybes.

Dabar taikoma programa nesiskiria nuo ankstesnės EWRS programos, todėl sistema naudojama taip pat, išskyrus slaptažodžius ir registracijos vardus, kadangi stiprinant saugumą buvo įvesta nauja slaptažodžių sistema (su nauja programa galima susipažinti internete). Nuo 2007 m. lapkričio 17 d. su nauja paraiška galima susipažinti adresu: https://ewrs.ecdc.europa.eu

9. IšVADOS

EWRS 2006–2007 m. rodikliai atitinka ankstesnių metų tendencijas. Pateiktų pranešimų skaičius ir tipai panašūs, kaip 2004 ir 2005 m. Informaciniai pranešimai sudarė didžiausią EWRS pranešimų dalį. Bendras pranešimų skaičius 2007 m. buvo mažesnis negu 2006 m. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas, kad 2006 m. buvo daugiau su paukščių gripu susijusių pranešimų, o ne notifikavimo proceso pakeitimai. Planuojama papildomai išanalizuoti pranešimus, pateiktus pradėjus naudoti EWRS IT priemonę (1999 m.), kad būtų galima gauti papildomų naudojimosi EWRS tendencijų duomenų ir užtikrinti kryptingą sistemos naudojimą, pagrindinį dėmesį skiriant valdymo, o ne vertinimo problemoms.

Kaip ir ankstesniais metais tik dėl nedidelio skaičiaus įvykių, apie kuriuos pranešta 2006–2007 m., reikėjo imtis veiksmų koordinavimo Bendrijos mastu. Ši ataskaita skirta įvykiams, į kuriuos buvo taip reaguota įvairiais lygmenimis ir kurie atskleidė keletą konkrečių sričių, kurioms reikėtų skirti didesnį dėmesį.

Chikungunya protrūkio Italijoje metu paaiškėjo galima klimato kaitos įtaka pernešėjų platinamos ligos epidemiologijos pokyčiams ir būtinumas šias ligas, pvz., Vakarų Nilo virusą, stebėti ir į jas reaguoti regioniniu mastu. Paaiškėjo, kad liga, apie kurią ES niekada nebuvo pranešta, gali sukelti problemų reaguojant į ją ir koordinuojant veiksmus Bendrijos mastu.

Tymų protrūkių atvejai, apie kuriuos pranešė kelios valstybės narės, rodo koordinuotų veiksmų siekiant didelės vakcinacijos aprėpties ir ją išlaikant Europos mastu, svarbą siekiant likviduoti tymus 2010 m.

Keliais atvejais taikytos kontaktų atsekamumo procedūros. Iš rezultatų matyti, kad, nors koordinavimo procedūros taikytos sklandžiai, priemones reikėtų tobulinti siekiant greitai nustatyti atitinkamus asmenis, bet užtikrinti atitiktį galiojantiems asmens duomenų apsaugos teisės aktams. Iki šiol pakankamai sunku gauti duomenis iš oro linijų bendrovių.

Dėl kelių įvykių reikėjo susitarti dėl pranešimų žiniasklaidai, skirtų platesniam žmonių ratui. Paaiškėjo, kad EWRS institucijų posėdžiai valstybėse narėse ypač naudingi derinant pozicijas, kurių reikėtų laikytis žiniasklaidos atžvilgiu; vis dėlto tapo akivaizdu, kad reikia tęsti šį darbą siekiant, jog reagavimas į įvykius būtų sisteminis.

Komisija ir valstybės narės, padedamos ECDC, sklandžiai prisitaikė prie IHR keliamų iššūkių. Galiojantys užkrečiamųjų ligų srities teisės aktai jau buvo pritaikyti ir bus toliau pritaikomi teikiant pasiūlymą 2010 m. dėl neužkrečiamųjų ligų keliamų grėsmių reglamentavimo teisinių priemonių. Artimiausiu metu bus pasiūlytos konkrečios priemonės kontaktų atsekamumui visuomenės sveikatos tikslais stiprinti. Prireikus buvo imtasi aktyvesnių priemonių, siekiant atsižvelgti į įvykių, apie kuriuos pranešta ne ES šalyse, bet kurie gali turėti poveikį Bendrijos lygiu, pasaulinį mastą, siekiant pagerinti ir sustiprinti šių įvykių valdymą naudojant turimus išteklius, pavyzdžiui, Europos intervencinės epidemiologijos mokymo programą (EPIET), kurią koordinuoja ECDC glaudžiai bendradarbiaudamas su PSO.

Planuojamas esminis EWRS IT programos atnaujinimas siekiant suderinti su naujomis ryšių platformomis, kurias rengia Komisija ir ECDC. Ryšys su ECDC EPIS platforma[3] bus tvirtas keitimosi epidemiologine informacija specialiais atvejais pagrindas. Komisijos pagalbos valstybėms narėms keistis duomenimis ir informacija krizių metu priemonės padės EWRS naudoti sklandžiai ir tada, jeigu per sistemą būtų teikiamas didelis pranešimų skaičius.

Galiausiai, yra reikalingos ir netrukus bus įdiegtos kai kurios nedidelės „paprastos paieškos“ programos modifikacijos (įvykių užbaigimo forminimas, pranešimo turinys, sindromas (liga), patogenas, pranešimo priežastis ir šalis, kurioje įvykis įvyko). Šių „nedidelių“ modifikacijų poreikis buvo minėtas ir ankstesnėje ataskaitoje, bet EWRS perkėlimas sutrukdė tai atlikti. [pic][pic]

[1] OL L 268, 1998 10 3, p. 1.

[2] Per EWRS apie įvykį turi būti pranešta, jeigu jis atitinka vieną iš šių kriterijų:1. Užkrečiamųjų ligų protrūkiai, apimantys daugiau kaip vieną Bendrijos valstybę narę.2. Keletas ar daugiau pagal vietą arba laiką susijusių panašaus tipo ligos atvejų, jei jos priežastis gali būti ligų sukėlėjai ir yra rizikos, jog liga išplis Bendrijoje tarp valstybių narių.3. Keletas ar daugiau pagal vietą arba laiką susijusių panašaus tipo ligos atvejų už Bendrijos ribų, jei ligos priežastis gali būti ligų sukėlėjai ir yra rizikos, jog liga išplis Bendrijoje.4. Nustatytos arba pakartotinai nustatytos užkrečiamosios ligos ar infekcinių ligų sukėlėjai, dėl kurių gali prireikti laiku imtis Bendrijos koordinuojamų joms plisti neleidžiančių veiksmų.

[3] .