52009DC0184

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.4.2009

KOM(2009) 184 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija

TURINYS

1. Aplinkybės ir tikslai 3

2. AKT moksliniai tyrimai būtini kompetencijai didinti ir naujovėms skleisti 3

2.1. AKT sistema – iš esmės naujų informacinių technologijų gairės 3

2.2. AKT sistema, kompetencijos didinimas ir IRT naujovių sklaida Europoje 4

2.3. Pasaulinio pirmavimo AKT mokslinių tyrimų srityje uždaviniai ir galimybės 6

2.3.1. Nepakankamos investicijos į rizikingus, pokyčius lemiančius Europos IRT mokslinius tyrimus 6

2.3.2. Būtinybė sprendžiant visuomeninius uždavinius atvirai tyrinėti iš esmės naujas idėjas 7

2.3.3. Būtinybė svarbiausius mokslinius uždavinius sprendžiantiems skirtingų mokslo šakų atstovams bendradarbiauti 7

2.3.4. Susiskaidymo mažinimas ir bendro strateginio požiūrio plėtojimas siekiant padidinti Europos mokslinių tyrimų poveikį 7

2.3.5. Kvalifikuotų mokslo darbuotojų ir daugiadalykės kompetencijos trūkumas Europoje 8

2.3.6. Skatinimas išnaudoti pamatinių mokslinių tyrimų rezultatus 8

2.3.7. Neišnaudojamos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės 8

3. Kaip pasiekti, kad Europa taptų pasauline AKT mokslinių tyrimų lydere 8

3.1. Strategija ir tikslai 8

3.2. Siūlomos veiksmų kryptys 9

3.2.1. Padidinti AKT reikšmę IRT teminėje srityje 9

3.2.2. Pradėti įgyvendinti pavyzdines AKT iniciatyvas 10

3.2.3. Kurti bendras programas ir AKT Europos mokslinių tyrimų erdvės iniciatyvas 10

3.2.4. Sudaryti sąlygas jauniems mokslo darbuotojams aktyviau dalyvauti AKT moksliniuose tyrimuose 11

3.2.5. Sudaryti sąlygas greičiau kapitalizuoti mokslo žinias ir paspartinti naujovių diegimą 11

3.2.6. Palengvinti bendradarbiavimą su pasaulio mokslinių tyrimų lyderiais ir pritraukti pasaulinio lygio talentingus mokslininkus į Europą 12

4. Išvados 12

1. APLINKYBėS IR TIKSLAI

Atsižvelgiant į Komisijos Europos ekonomikos atkūrimo plano[1] tikslus, šiuo komunikatu siūloma ilgam paskatinti Europos konkurencingumą ir naujovių ekosistemą daugiau investuojant į rizikingesnius strategiškai svarbios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokslinius tyrimus.

Juo pabrėžiami ateities ir kuriamų technologijų (toliau – AKT[2]) mokslinių tyrimų laimėjimai bei strateginė reikšmė klojant ateities IRT bei naujovių pamatus[3]. Nurodoma ilgalaikė strategija ir pagal Septintąją bendrąją programą (7BP) įgyvendintinos konkrečios priemonės, kad Europa galėtų pirmauti AKT mokslinių tyrimų srityje, pabrėžiant europinį ir pasaulinį šios srities mastą. Šiomis priemonėmis papildomi ir sustiprinami Komisijos komunikate dėl Europos IRT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategijos[4] nurodyti veiksmai, ypač susiję su investicijų į mokslinius tyrimus gausinimu, prioritetų nustatymu ir susiskaidymo mažinimu. Taip pat atsižvelgiama į 2006 m. E. Aho mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo ataskaitos[5] rezultatus, susijusius su moderniausios mokslinės veiklos reikšme pritraukiant pasaulinio lygio pramonės atstovus ir būtinybe kurti pavyzdinius centrus, kad strateginėse srityse būtų pasiekta veiklos „kritinė masė“.

Šis Komisijos komunikatas paskelbiamas, kai pasaulio ekonomikoje tvyro suirutė. Ypač tada, kai įprasti modeliai pasirodo esą riboti, reikia investuoti į naujus pagrindus, kad ateityje Europa naujovių diegimo srityje užimtų tvirtą padėtį.

2. AKT MOKSLINIAI TYRIMAI BūTINI KOMPETENCIJAI DIDINTI IR NAUJOVėMS SKLEISTI

2.1. AKT sistema – iš esmės naujų informacinių technologijų gairės

1989 m. pradėti Europos AKT moksliniai tyrimai tapo gairėmis , padėjusiomis nustatyti ir kurti iš esmės naujas informacines technologijas. Šiuo metu šiems moksliniams tyrimams per metus skiriamais maždaug 100 mln. EUR remiami mokslininkai bei inžinieriai, kurie imasi veiklos neištirtose srityse peržengdami įprastinių IRT ribas, ir skatinamas aukščiausio lygmens bendradarbiavimas vykdant daugiadalykius mokslinius tyrimus pagal naujoviškas mokslinių tyrimų idėjas bei temas. Dėl tokių mokslinių tyrimų iš esmės keičiamos IRT mokslinių tyrimų darbotvarkės ir skatinama Europoje diegti svarbias technologines, pramonines ir visuomenines naujoves. Atliekant tokius mokslinius tyrimus sukuriama nauja mokslinių tyrimų vykdymo tvarka.

Pavyzdžiui, perpratus ir pajungus socialinių ir biologinių sistemų saviorganizaciją bei raidą, galima plėtoti naujoviškas kitos kartos programinės įrangos ir tinklo technologijų galimybes. Perpratus, kaip veikia žmogaus smegenys, galima ne tik pasiekti naujovių medicinoje, bet ir sukurti naujų mažos galios, triktims atsparių ir pritaikomų skaičiavimo technologijų modelių.

Europos AKT mokslinių tyrimų sistema unikali, nes joje suderintos šios ypatybės:

- Pagrindų kūrimas. Tyrinėjant naujas neįprastas idėjas ir mokslinius modelius, kurie pernelyg ilgalaikiai arba rizikingi, kad jų mokslinių tyrimų imtųsi pramonės atstovai, klojami nauji ateities IRT pamatai.

- Pokyčių skatinimas. Ši sistema paremta idėjomis, kurios verčia abejoti mūsų mokslinių koncepcijų, kuriomis grindžiamos esamos informacinės technologijos, supratimu ir gali jį iš esmės pakeisti.

- Rizikingumas. Tačiau šiuos pavojus atsveria galima didelė nauda ir mokslinio perversmo galimybė.

- Tikslingumas. Šia sistema siekiama padaryti poveikį būsimoms pramoninių IRT mokslinių tyrimų darbotvarkėms.

- Daugiadalykiškumas. Ši sistema grindžiama skirtingų mokslo šakų, tokių kaip biologija, chemija, nanotechnologijų mokslas, neurologija ir kognityvistika, etologija, sociologija arba ekonomika, sąveika ir naudingais tarpusavio ryšiais.

- Bendradarbiavimas. Pagal šią sistemą suburiamos geriausios Europos ir – vis labiau – pasaulio mokslininkų grupės, kad bendradarbiautų vykdydamos mokslinius tyrimus pagal bendras temas.

AKT diegiamos atliekant teminius mokslinius tyrimus naujose srityse (iniciatyvumo AKT srityje principas) ir atvirai bei laisvai tyrinėjant naujoviškas idėjas (atvirumo AKT srityje principas).

2.2. AKT sistema, kompetencijos didinimas ir IRT naujovių sklaida Europoje

Pagal AKT sistemą kompetencija didinama bendradarbiavimu, sujungiant geriausius mokslo ir inžinerijos aspektus. Pasaulinę kompetenciją AKT mokslinių tyrimų srityje patvirtina Nobelio premijos ir kiti prestižiniai apdovanojimai. Vykdant AKT projektus paskelbiama 2,5 karto daugiau straipsnių ir leidinių, nei šių technologijų dalis IRT programoje, ir užregistruojama tiek pat patentų[6]. | AKT projektai pritraukia talentingiausius Europos mokslininkus, tarp jų ir Nobelio premijos laureatus Atitinkamai 2005 ir 2007 m. Nobelio premijos laureatai Theodoras Hänschas (Vokietija) ir Albert’as Fertas (Prancūzija) bei Peteris Grünbergas (Vokietija) bendradarbiavo keliuose AKT projektuose. |

AKT moksliniais tyrimais skleidžiamos naujovės. Jie daro poveikį ilgalaikiam Europos IRT sektoriaus konkurencingumui, nes jais sukuriamos visiškai naujos ekonominės veiklos sritys, nauji pramonės sektoriai ir aukštųjų technologijų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

Sekant AKT pavyzdžiu visame pasaulyje nustatomos pagrindinių ir pramoninių mokslinių tyrimų darbotvarkės, be to, šios technologijos daro įtaką pamatinių daugiadalykių mokslinių tyrimų rėmimo ir organizavimo tvarkai. AKT paskatino sukurti tokias finansavimo sistemas, kaip Agence Nationale de la Recherche (ANR)[7] Prancūzijoje arba NEST programas Adventure bei Pathfinder [8] ir vėliau įsteigtą Europos mokslinių tyrimų tarybą[9]. Pagal AKT sistemą buvo remiamos ir naujoviškos daugiadalykių mokslinių tyrimų organizacijos, pvz., Europos gyvybės technologijų centras[10].

Kaip gairės, AKT sistema padėjo pasiekti didelių laimėjimų nustatant ir tiriant naujas mokslinių tyrimų sritis , kurios tapo pripažintais IRT mokslinių tyrimų objektais.

Pavyzdžiui, pagal AKT sistemą suteikta esminė parama Europos kvantinių informacinių technologijų moksliniams tyrimams. Šios technologijos teikia vilties, kad įmanoma pasiekti bet kurio įprastinio kompiuterio pajėgumą viršijančią didžiulę skaičiavimo galią ir kartu užtikrinti visiškai saugius ryšius. Anksti investavus į šią sritį, AKT sistema padėjo Europai tapti pasaulio lydere[11] ir prisidėjo prie to, kad investicijų valstybėse narėse pagausėtų 5–7 kartus. Tolesnis numatomas poveikis susijęs su tokiomis naujoviškomis technologijomis, kaip kvantiniai laikrodžiai ir kvantinis atvaizdavimas. Pagal AKT sistemą Europoje pradėti pirmieji biologija ir neurologija grindžiamų informacinių sistemų mokslinių tyrimų projektai. Biologai, neurologai ir informatikai kartu tiria, kaip smegenys apdoroja informaciją. Šių mokslinių tyrimų, kuriais IRT ribos gerokai peržengiamos, rezultatai susiję su naujoviškais neuroimplantais neįgaliesiems, naujais nervų sistemų modeliais, naujomis neuromorfinėmis skaičiavimo sistemomis arba tvirtomis savaime besiplėtojančiomis grandinėmis bei tinklais. Tik pradėjus vykdyti programą Esprit[12], pagal AKT sistemą paremti mikroelektronikos, nanoelektronikos bei optoelektronikos, mikrosistemų ir fotonikos moksliniai tyrimai. Dešimtajame dešimtmetyje[13] ištyrinėti pažangūs mokslinių tyrimų dalykai plačiai pritaikyti pramonės inicijuojamuose IRT moksliniuose tyrimuose. | Visiškai saugūs ryšiai Kvantinių technologijų AKT moksliniai tyrimai suteikė naują galimybę užtikrinti visiškai saugius ryšius, ir šia galimybe pasinaudojo tokios bendrovės kaip „Siemens“, „Thales“ ir šios technologijos diegimo srityje pirmaujanti aukštųjų technologijų MVĮ „idQuantique SA“. Judėjimas minties galia – galimybė atkurti paralyžiuotų žmonių judumą Pagal projektą MAIA sukurta naujoviška neinvazinėmis smegenų ir kompiuterio sąsajomis grindžiama technologija, kurią taikant neįgalusis gali mintimis valdyti vežimėlį. Smegenų tobulumo mėgdžiojimas Vykdant projektą FACETS, tiriama ir mėgdžiojama, kaip smegenys apdoroja informaciją, kad būtų galima sukurti naujoviškas mažos galios, triktims atsparias skaičiavimo sistemas. Supratingas kompanionas robotas Pagal projektą COGNIRON sukurtas robotas-kompanionas, kuris supranta žmonių veiksmus, draugiškai bendrauja su žmonėmis ir išmoksta naujų įgūdžių bei atlikti užduotis. |

Sudėtingų sistemų AKT moksliniais tyrimais sukurta nauja mokslinių tyrimų sritis ir atvertos visiškai naujos daugelio mokslo šakų galimybės. Modeliuojant sudėtingų techninių bei socialinių sistemų elgseną ir kuriant IRT priemones tokiose sistemose kylantiems pavojams valdyti (pvz., finansų rinkose arba plintant užkrečiamoms ligoms), šiais moksliniais tyrimais prisidedama prie geresnio, mokslu grindžiamo politikos kūrimo ir kartu visiškai naujų patikimų IRT sistemų, kurioms būdingas emocinis intelektas, idėjų.

Dėl AKT į Europos IRT mokslinių tyrimų darbotvarkę įtraukta pažangioji robotų technika . Tuo metu, kai pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse pirmą kartą imtasi su AKT susijusios veiklos, Europos pramonėje rengtos aptarnaujančiųjų robotų technikos strategijos. AKT padėjo suvienyti Europos robotų technikos mokslo darbuotojų bendruomenę ir sukurti aptarnaujančiųjų robotų technikos Europos technologijų platformą[14].

Be to, pagal AKT sistemą pirmą kartą imtasi tokių naujoviškų idėjų, kaip dirbtinės gyvos ląstelės, sintetinė biologija, cheminiai ryšiai, kolektyvinis intelektas arba dvikrypčių smegenų ir mechanizmų sąsajų kūrimas, mokslinių tyrimų.

2.3. Pasaulinio pirmavimo AKT mokslinių tyrimų srityje uždaviniai ir galimybės

2.3.1. Nepakankamos investicijos į rizikingus, pokyčius lemiančius Europos IRT mokslinius tyrimus

AKT moksliniais tyrimais skleidžiamos naujovės; jie būtini Europos IRT sektoriaus darnai palaikyti, nes jais šalinamos kliūtys dabartinių technologijų paribyje. Tai reiškia, kad sprendžiamos „duomenų tvano“ ir vis sudėtingesnių pasaulinių sistemų sukeliamos problemos, įveikiant dabartinių technologijų ribas toliau mažinami IRT komponentų matmenys ir didinamas IRT technologijų ekologiškumas. Naujai IRT technologijų kartai sukurti ir šioms kliūtims pašalinti turi būti ištirti nauji modeliai ir įvertintos esminės alternatyvos.

Pagrindiniai Europos konkurentai pripažino pamatinių mokslinių tyrimų svarbą, kad užsitikrintų ir išlaikytų IRT srities lyderių poziciją. JAV rekomenduota persvarstyti Federacinę tinklų ir informacinių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros programą ir į ją įtraukti daugiau didelio masto ilgalaikės daugiadalykės veiklos ir mokslinių tyrimų su ateities vizija, kurie gali duoti daug naudos[15]. Siekdama patenkinti pagrindinius strateginius valstybės poreikius, Kinija informacines technologijas įtraukė į pagrindinių mokslinių tyrimų programą[16].

Sunkiomis ekonominėmis sąlygomis Europos pramonės įmonės dar labiau linksta vidines investicijas sutelkti į trumpalaikius, rinkos paskatomis grindžiamus mokslinių tyrimų prioritetus, o ne į rizikingus IRT mokslinius tyrimus. Ši kryptis turi būti pakeista į rizikingus mokslinius tyrimus investuojant daugiau viešųjų ir privačiųjų lėšų.

2.3.2. Būtinybė sprendžiant visuomeninius uždavinius atvirai tyrinėti iš esmės naujas idėjas

Plačiai pripažįstama, kad IRT yra būtinos keičiant ekonomiką ir visuomenę. Su tokiais klausimais, kaip darnus vystymasis, klimato kaita, sveikata, gyventojų senėjimas, socialinė bei ekonominė įtrauktis ir saugumas, susiję socialiniai uždaviniai turi būti sprendžiami naujais, neįprastais būdais, kuriuose IRT turi didžiausią reikšmę.

Kad įvyktų esminių pokyčių, mokslo darbuotojams turi būti suteikta galimybė laisvai ir atvirai tyrinėti naujoviškas neįprastas idėjas bei revoliucinius požiūrius ir puoselėti pačius perspektyviausius iš jų.

Pamatiniais pokyčius lemiančiais moksliniais tyrimais ir nauju požiūriu į verslą Europai bus sudarytos palankios sąlygos visiškai išnaudoti naujas rinkos galimybes, kai tik jų atsiras.

2.3.3. Būtinybė svarbiausius mokslinius uždavinius sprendžiantiems skirtingų mokslo šakų atstovams bendradarbiauti

Kad Europa išspręstų dabartinius socialinius bei ekonominius uždavinius ir įgytų su technologijomis susijusį konkurencinį pranašumą, reikia be pertrūkio vykdyti mokslinę veiklą IRT ir kitų mokslo šakų paribyje. Įgyvendinant mokslo paskatomis grindžiamas tikslines didelio masto daugiadalykes pavyzdines mokslinių tyrimų iniciatyvas, turėtų būti pasiekta „kritinė masė“ ir sutelkti pavieniai moksliniai tyrimai.

Neseniai pradėta įgyvendinti iniciatyva „Virtualus fiziologinis žmogus“ (angl. Virtual Physiological Human , VPH)[17] ir projektas „Mėlynosios smegenys“ (angl. Blue Brain )[18] patvirtina tokių pastangų svarbą. Iniciatyva VPH siekiama sukurti asmeninį žmogaus kūno modelį, kuris teikia vilties, kad bus pasiekta dar nematyta ligų prevencijos ir sveikatos apsaugos pažanga. Įgyvendinant šią iniciatyvą su Bendrąja programa[19] susijusios pastangos jungiamos su pasauliniu bendradarbiavimu, ypač su JAV. „Mėlynosios smegenys“ yra pirmasis visapusis bandymas apgrąžos inžinerijos būdu, naudojantis išsamiu modeliavimu ištirti žinduolio smegenis siekiant perprasti smegenų funkcijas ir jų sutrikimus.

Europa turi remti pavyzdines iniciatyvas, kuriomis peržengiamos dabartinės AKT veiklos ribos.

2.3.4. Susiskaidymo mažinimas ir bendro strateginio požiūrio plėtojimas siekiant padidinti Europos mokslinių tyrimų poveikį

Šiuo metu daugelio sričių pamatiniai IRT moksliniai tyrimai Europoje vis dar išskaidyti, todėl dubliuojami veiksmai, skiriasi prioritetai ir neišnaudojamos galimybės. Europa turi parengti jungtines mokslinių tyrimų darbotvarkes, pagrįstas bendru požiūriu į pamatinius mokslinius tyrimus; be to, ji gautų naudos, jei taikytų AKT modelį bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

2.3.5. Kvalifikuotų mokslo darbuotojų ir daugiadalykės kompetencijos trūkumas Europoje

Kvalifikuotų mokslo darbuotojų trūkumas ir pasaulinė konkurencija dėl aukšto lygio ne vienos mokslo šakos specialistų naujose mokslinių tyrimų srityse kliudo Europai pasiekti ir išlaikyti pranašumą IRT mokslinių tyrimų srityje.

Europa turi daugiau investuoti į kompetenciją, kad pritrauktų geriausius pasaulio mokslo darbuotojus ir sudarytų sąlygas talentingiems jauniems mokslo darbuotojams vadovauti moksliniams tyrimams. Turėtų būti labiau remiama daugiadalykių mokslinių tyrimų profesinė veikla ir mokymo programos.

2.3.6. Skatinimas išnaudoti pamatinių mokslinių tyrimų rezultatus

Moksliniams tyrimams imlios aukštųjų technologijų MVĮ yra itin svarbios skatinant išnaudoti pamatinių mokslinių tyrimų rezultatus. Labiau įsitraukusios į AKT mokslinius tyrimus, jos galės geriau pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis.

Į Europos technologijų platformų ir bendrų technologijų iniciatyvų[20], susijusių su IRT, strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkes būtų naudinga įtraukti pramonės atstovų patiriamą ilgalaikių IRT mokslinių tyrimų poreikį. Sistemingai skleidžiant AKT mokslinių tyrimų rezultatus pramonės atstovams, šie rezultatai būtų greičiau pradedami taikyti.

Siekiant įveikti didžiausias technologines kliūtis ir atverti ilgalaikes pramonės plėtros galimybes, reikia rasti naujų pramonės atstovų ir mokslo darbuotojų bendruomenės bendradarbiavimo būdų.

2.3.7. Neišnaudojamos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose yra dar neišnaudotas AKT išteklius. Telkiant išteklius ir didinant kompetenciją pasaulio mastu neabejotinai sukuriama papildoma vertė. Pasauliniai uždaviniai, tokie kaip epidemijų valdymas, finansų rinkų sudėtingumas arba kova su klimato kaita, turi būti sprendžiami pasauliniu daugiadalykiu moksliniu bendradarbiavimu.

Dėl pamatinio AKT mokslinių tyrimų pobūdžio ir pasaulinio jais sprendžiamų mokslinių uždavinių masto tarptautinis bendradarbiavimas šių tyrimų srityje ypač tinkamas.

3. KAIP PASIEKTI, KAD EUROPA TAPTų PASAULINE AKT MOKSLINIų TYRIMų LYDERE

3.1. Strategija ir tikslai

Siekiant sudaryti palankiausias sąlygas Europai pasinaudoti didžiuliais socialiniais bei ekonominiais būsimų IRT pokyčių privalumais, Europa privalo priimti ryžtingą strategiją, kad pirmautų ateities ir kuriamų technologijų pagrindų tyrinėjimo ir plėtojimo srityje.

Tam Europa turėtų siekti iki 2015 m.:

- padvigubinti investicijas į pokyčius lemiančius pamatinius ateities ir kuriamų technologijų mokslinius tyrimus;

- parengti ir pradėti įgyvendinti dvi ar tris drąsias naujas pavyzdines AKT mokslinių tyrimų iniciatyvas, kuriomis platesnė daugiadalykė mokslo darbuotojų bendruomenės veikla būtų kreipiama siekiant esminio proveržio IRT paribyje;

- paskelbti 3–5 bendrus kvietimus dalyvauti nacionalinėse ir europinėse programose siekiant paremti bendros svarbos sričių AKT mokslinius tyrimus;

- įgyvendinti iniciatyvas, pagal kurias talentingiems jauniems mokslo darbuotojams būtų suteikiama galimybė dalyvauti rizikinguose daugiadalykiuose bendruose moksliniuose tyrimuose ir jiems vadovauti;

- įgyvendinti iniciatyvas, pagal kurias moksliniams tyrimams imlios aukštųjų technologijų MVĮ būtų skatinamos plėtoti ir taikyti naujausius AKT mokslinių tyrimų rezultatus.

Europa turėtų sukurti pagrindą šioms iniciatyvoms paremti reikalingų pastangų „kritinei masei“ išlaikyti skatindama Europos bei valstybių narių ir, jei reikia, kitų šalių mokslinių tyrimų finansavimo įstaigų bendradarbiavimą. Europa turėtų užtikrinti spartesnį viešosiomis lėšomis paremtais moksliniais tyrimais gautų mokslo žinių ir technologijų pagrindų kapitalizavimą bei mainus, taip pat skatinti ir remti mokslinius tyrimus, atliekamus bendradarbiaujant su geriausiais pasaulio mokslininkais.

3.2. Siūlomos veiksmų kryptys

3.2.1. Padidinti AKT reikšmę IRT teminėje srityje

IRT teminėje srityje Europa turėtų labiau remti AKT mokslinius tyrimus kaip esminę mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo sistemos dalį. Ji turėtų sukaupti iš anksto nustatytoms AKT mokslinių tyrimų iniciatyvoms (iniciatyvumo AKT srityje principas), kurios gali sukelti didelius pokyčius, skirtų išteklių „kritinę masę“. Ji taip pat turėtų labiau remti rizikingus tikslinius mokslinius tyrimus, nevaržomus iš anksto nustatytų mokslinių tyrimų darbotvarkių (atvirumo AKT srityje principas), ir taip sukurti kūrybiškumo bei neįprastų mokslinių tyrimų idėjų, kurios gali padaryti didelį poveikį, raiškos platformą ir svarbų naujoviškų mokslinių tyrimų temų šaltinį.

Europos Komisija pritaria, kad 7BP biudžete AKT moksliniams tyrimams 2011–2013 m. būtų skiriama 20 % daugiau lėšų per metus. Ji ragina valstybes nares tiek pat padidinti jų skiriamas lėšas.

Europa turėtų skatinti rizikingus mokslinius tyrimus, kurti ir formuoti besirandančias daugiadalykius AKT mokslinius tyrimus atliekančių mokslo darbuotojų bendruomenes ir tyrinėti esamų organizacinių struktūrų bei modelių neatitinkančius naujus bendradarbiavimo daugiadalykių mokslinių tyrimų srityje būdus. Ji taip pat turėtų stiprinti gebėjimą nuolat numatyti būsimas IRT mokslinių tyrimų kryptis, įtraukti AKT mokslo darbuotojų bendruomenę į Europos mokslinių tyrimų gairių kūrimą ir formuoti susijusias būsimų mokslinių tyrimų iniciatyvas[21].

Europos Komisija, kartu su nacionalinėmis finansavimo agentūromis, rems veiksmus, kuriais siekiama sudaryti geriausias sąlygas, kad rizikingi moksliniai tyrimai Europoje klestėtų, ir užtikrinti nuolatinės įžvalgos galimybę. Ji taip pat ragina mokslo darbuotojų bendruomenę sistemingiau rengti bendras Europos mokslinių tyrimų darbotvarkes.

3.2.2. Pradėti įgyvendinti pavyzdines AKT iniciatyvas

Europa turėtų parengti ambicingas europines tikslines pavyzdines AKT iniciatyvas, pagal kurias intensyvios nuolatinės Europos mokslinių tyrimų pastangos būtų sutelktos aiškiai apibrėžtiems pamatiniams uždaviniams spręsti tokiu mastu, kuris yra per didelis, kad pakaktų esamų AKT iniciatyvų. Šiomis iniciatyvomis turėtų būti skatinamas platus bei ambicingas bendradarbiavimas Europoje ir pasaulyje ir telkiami ištekliai peržengiant esamų pavienių iniciatyvų bei programų ribas. Įgyvendinant šias didelio masto iniciatyvas gali prireikti bendradarbiauti su kitų 7BP temų atstovais; jomis būtų siekiama įkurti tvarius pasaulinės reikšmės Europos pavyzdinius centrus ir padaryti taip, kad Europa tvirtai pirmautų skatindama diegti naujoves perspektyviose srityse, taip pat padidinti investicijų į rizikingus tikslinius mokslinius tyrimus grąžą. | Pavyzdinė AKT iniciatyva. Supratus, kaip funkcionuoja gyvybė, klojami ateities IRT pamatai Pagal pavyzdinę AKT iniciatyvą būtų galima sukurti ir palaikyti didelio masto modelius, kurie padėtų suprasti, kaip gamtoje apdorojama informacija, ir šias žinias pritaikyti ateities biokompiuteriams kurti. Toks unikalus siekis pritrauktų geriausius Europos ir pasaulio informatikus, biologus ir fizikus. |

Europos Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir mokslo darbuotojų bendruomene, kad nustatytų ir apibrėžtų galimas pavyzdines AKT iniciatyvas ir iki 2013 m. pradėtų įgyvendinti bent dvi iš jų.

3.2.3. Kurti bendras programas ir AKT Europos mokslinių tyrimų erdvės iniciatyvas

Europa turėtų nuodugniau koordinuoti nacionalinio ir ES lygmens pastangas, kad nustatytų ir paremtų bendrus mokslinių tyrimų prioritetus, formuluojamus Europos mokslinių tyrimų gairėse. Tai apima galimybę pradėti įgyvendinti bendras valstybių narių iniciatyvas bendros svarbos srityse, kuriose jau esama nacionalinių iniciatyvų. Pagal šias iniciatyvas iš pradžių daugiausia dėmesio būtų galima skirti tokioms sritims, kaip kvantinės ir neuroinformacinės technologijos, kuriose esama Europos mokslinių tyrimų gairių, o vėliau palaipsniui įtraukti ir kitas sritis. Tokie koordinuoti veiksmai atrinktose srityse padėtų įveikti dabartinį Europos mokslinių tyrimų susiskaidymą ir sustiprinti bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų srityje[22].

Europos Komisija ragina valstybes nares išnagrinėti galimybes sustiprinti bendradarbiavimą AKT srityje, ypač pasinaudojant iniciatyvų ERA-NET ir ERA-NET plus potencialu. Jos turėtų siekti 2010–2013 m. paskelbti 3–5 bendrus valstybių narių kvietimus dalyvauti bendros svarbos AKT sričių veikloje.

3.2.4. Sudaryti sąlygas jauniems mokslo darbuotojams aktyviau dalyvauti AKT moksliniuose tyrimuose

Jaunų mokslo darbuotojų kūrybiškumas ir aktyvumas būtini, kad būtų suabejota dabartiniu mąstymu, pakloti nauji ateities IRT pamatai ir tokios pastangos ilgainiui būtų sėkmingos. Europa turėtų dėti daugiau pastangų, kad paskatintų jaunus mokslo darbuotojus, ypač jaunas moteris, imtis AKT mokslinių tyrimų ir sudarytų jiems sąlygas vadovauti bendriems daugiadalykiams moksliniams tyrimams. Europa turėtų skatinti valstybėse narėse ir EIT[23] veiklos kontekste nustatyti ir sparčiai priimti naujas daugiadalykes mokslo ir vadovavimo sričių mokymo programas.

Europos Komisija įgyvendins iniciatyvas, kuriomis jauni mokslo darbuotojai skatinami intensyviau dalyvauti AKT moksliniuose tyrimuose ir raginami imtis vadovauti daugiadalykių mokslinių tyrimų projektams. Kad parengtų naujas mokymo programas ir paskatintų nacionalines bei regionines švietimo institucijas jas priimti, taip pat EIT veiklos kontekste, mokslo darbuotojų bendruomenė raginama pirmiausia pasinaudoti koordinavimo bei paramos priemonėmis[24] ir Marie Curie stipendijomis[25].

3.2.5. Sudaryti sąlygas greičiau kapitalizuoti mokslo žinias ir paspartinti naujovių diegimą

Mokslo darbuotojų bendruomenė ir Europos pramonės atstovai turėtų intensyviau bendrauti, kad tiksliau nustatytų sektoriaus poreikius ir technologines kliūtis, kurioms įveikti reikia pamatinių mokslinių tyrimų, ir užtikrintų, kad naujausi taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai būtų sparčiai diegiami.

Mokslo darbuotojų bendruomenė ir Europos pramonės atstovai raginami intensyviau bendradarbiauti su IRT susijusiose Europos technologijų platformose. Mokslo darbuotojų bendruomenė raginama dėti daugiau pastangų, kad palengvintų AKT mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą suinteresuotiesiems subjektams.

Pramonės atstovai turėtų būti skatinami dalyvauti pamatiniuose moksliniuose tyrimuose. Pirmiausia turėtų būti labiau remiamos moksliniams tyrimams imlios aukštųjų technologijų MVĮ, nes jos yra pagrindinės priemonės, kuriomis naujausi mokslinių tyrimų rezultatai paverčiami pramonės laimėjimais.

Europos Komisija įgyvendins iniciatyvas, kuriomis moksliniams tyrimams imlios aukštųjų technologijų MVĮ bus raginamos dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir bus skatinama išnaudoti naujausius rizikingų daugiadalykių mokslinių tyrimų rezultatus.

Europa turėtų remti laisvais daugiadalykių mokslo žinių mainais ir plačia jų sklaida grindžiamą mokslo kultūrą. Ji taip pat turėtų palaikyti naujovišką požiūrį į bendrą moksliniais tyrimais gautų mokslo žinių kūrimą.

Nuo 2009 m. AKT įtrauktos į Europos Komisijos atvirosios prieigos bandomąją iniciatyvą[26]. Mokslo darbuotojų bendruomenė raginama kurti iniciatyvas, kuriomis būtų stiprinami jos ryšiai, sklaida ir žinių kūrimas.

3.2.6. Palengvinti bendradarbiavimą su pasaulio mokslinių tyrimų lyderiais ir pritraukti pasaulinio lygio talentingus mokslininkus į Europą

Kad Europa išspręstų pamatinių mokslinių tyrimų uždavinius, reikalingas pasaulinio lygio bendradarbiavimas. Europa turėtų pritraukti geriausius pasaulio mokslininkus, kad jie dalyvautų AKT moksliniuose tyrimuose ir įsikurtų Europoje. Ji turėtų aktyviai bendradarbiauti ir, jei Europai naudinga, finansiškai remti bendradarbiavimą su geriausiomis pasaulio mokslo darbuotojų grupėmis.

Europa turėtų sudaryti pirmenybinių sričių partnerystės susitarimus su ne Europos finansavimo agentūromis. Ji taip pat turėtų skatinti pasaulinį besikuriančių mokslo darbuotojų grupių bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas, taikydama metodą „iš apačios į viršų“. Šiomis iniciatyvomis turėtų būti padidinta Europos kompetencija IRT mokslinių tyrimų srityje ir jos reikšmė pasaulyje skatinant pažangą ir naujoves.

Europos Komisija kartu su ne Europos (pvz., JAV, Kinijos ir Rusijos) finansavimo agentūromis sukurs bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje rėmimo ir vienijimosi pasauliniams uždaviniams spręsti mechanizmus.

4. IšVADOS

Šiuo komunikatu išreiškiamas Komisijos įsipareigojimas Europoje suintensyvinti IRT srities AKT mokslinius tyrimus. Jame siūlomas iniciatyvų derinys, susijęs ne tik su didesnėmis investicijomis, bet ir tvirtesniu veiksmų koordinavimu bei visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu ir naujomis ambicingomis pavyzdinėmis AKT iniciatyvomis. Valstybės narės raginamos pritarti siūlomiems tikslams, uždaviniams bei strategijai ir skatinti nacionalines bei regionines valdžios institucijas, universitetus bei viešąsias mokslinių tyrimų organizacijas ir privačius suinteresuotuosius subjektus dalyvauti rengiantis tolesniems veiksmams.

Šia strategija siekiama pritraukti geriausius pasaulio mokslo darbuotojus į Europą, padidinti pramonės sektoriaus investicijas ir paskatinti diegti naujoves. Investicijos į mokslinius tyrimus, kuriais grindžiamos ateities IRT, atsipirks, nes ilgam padidės Europos konkurencingumas.

[1] COM (2008) 800. „Europos ekonomikos atkūrimo planas“.

[2] Nurodomos IRT srities AKT.

[3] Kaip apibūdinta 2008 m. lapkričio mėn. ISTAG parengtoje AKT ataskaitoje.

[4] COM (2009) 116. „Europos IKT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategija. Daugiau pastangų“

[5] http://ec.europa.eu/invest-in-research/action/2006_ahogroup_en.htm.

[6] Komisijos duomenimis.

[7] www.agence-nationale-recherche.fr/.

[8] http://cordis.europa.eu/nest/home.html.

[9] http://erc.europa.eu/.

[10] http://www.ecltech.org/.

[11] 2007 m. čia paskelbta 50 % visų pasaulyje paskelbtų specialistų patikrintų leidinių (www.qurope.net).

[12] http://cordis.europa.eu/esprit/home.html.

[13] Šiais moksliniais tyrimais Europoje padėtas „more-than-Moore“ ir po CMOS amžiaus pagrindas.

[14] http://ec.europa.eu/information_society/tl/research/priv_invest/etp/index_en.htm.

[15] Prezidento Mokslo ir technologijų patarėjų tarybos ataskaita, 2007 m. rugpjūčio mėn.

[16] http://www.973.gov.cn/English/Index.aspx.

[17] http://www.vph-noe.eu/.

[18] http://bluebrain.epfl.ch/.

[19] http://cordis.europa.eu/fp7/home_en.html.

[20] http://ec.europa.eu/information_society/tl/research/priv_invest/jti/index_en.htm.

[21] Remiantis metodika, sukurta pagal Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų instituto prognozavimo priemones (http://is.jrc.ec.europa.eu).

[22] COM (2008) 468.

[23] Europos inovacijos ir technologijos institutas.

[24] ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/docs/wp/cooperation/ict/c_wp_200901_en.pdf.

[25] http://ec.europa.eu/research/fp6/mariecurie-actions/action/fellow_en.html.

[26] http://ec.europa.eu/research/science-society/open_access.