52008PC0721

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.11.2008

KOM(2008) 721 galutinis

2008/0216 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių {SEK(2008) 2760} {SEK(2008) 2761}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

I. Pasiūlymo aplinkybės

Bendrosios aplinkybės

Pagrindinis bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas – nustatyti bendrą leidžiamą sugauti kiekį (toliau – BLSK) ir nacionalines kvotas, susietas su techninėmis taisyklėmis ir žvejybos pastangų schemomis, ir taip apriboti bei kontroliuoti, kiek sugaunama žuvų. Europos žuvininkystės kontrolės politika – pagrindinė sudedamoji BŽP dalis, nes BŽP patikimumas priklauso nuo to, ar ši kontrolės politika vykdoma veiksmingai. Nors buvo užtikrinta tam tikra pažanga, vis dėlto kontrolės sistemai ir toliau lieka būdingi esminiai trūkumai, kuriuos nustatė ir Europos Komisija[1], ir Europos Sąjungos Audito Rūmai (toliau – AR) [2]. Dabartinės kontrolės sistemos neveiksmingos, joms tenka skirti daug lėšų, jos sudėtingos ir neleidžia pasiekti pageidaujamų rezultatus. Jeigu kontrolės politikos neveiksmingumas nebūtų šalinamas, iškiltų didelė grėsmė žuvininkystės išteklių, žuvininkystės sektoriaus ir nuo žuvininkystės priklausančių regionų ateičiai. Dėl to Komisija siūlo BŽP esminę kontrolės sistemos, kuria grindžiama BŽP, pertvarką. Ši iniciatyva – svarbiausias Komisijos prioritetas žuvininkystės sektoriuje 2008 m.

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Dėl to, kad pertvarkant kontrolės politiką taikomas visuotinis integruotasis metodas, kuris apima visus BŽP aspektus, ši pertvarka turėtų ne tik leisti padidinti kontrolės galimybes, patobulinti žuvininkystės išteklių valdymą ir užtikrinti vienodas sąlygas Europos Sąjungoje, bet taip pat daryti teigiamą įtaką žuvininkystės sektoriaus ir rinkos struktūrai, kad pašalintų su aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių reikalavimų nesilaikymu susijusius padarinius. Šiuo pasiūlymu siekiama:

Kontrolei ir tikrinimui taikyti naują bendrą metodą

Pradėjus taikyti suderintas tikrinimo procedūras ir griežtesnius standartus turėtų būti užtikrintas, kad valstybių narių lygmeniu kontrolės politika bus vykdoma vienodai, kartu atsižvelgiant į skirtingų laivynų būdingąsias charakteristikas ir jų įvairovę.

Užtikrinti reikalavimų laikymosi kultūrą

Tikslas – mėginti keisti visų suinteresuotųjų šalių, kurios dalyvauja visame žvejybos veiklos cikle (žvejyba, perdirbimas, paskirstymas, pardavimas), elgseną, kad BŽP politikos ir taisyklių nuostatų laikymasis būtų užtikrinamas ne tik vykdant stebėjimą ir kontrolės veiklą, bet taip pat kad tų nuostatų būtų paisoma atsižvelgiant į bendrąją reikalavimų laikymosi kultūrą, kai visi sektoriaus subjektai įsipareigoja laikytis reikalavimų ir kai atkuriamas BŽP taisyklių teisėtumas.

Veiksmingas BŽP taisyklių taikymas

Tikslas – stiprinti Komisijai suteiktus valdymo įgaliojimus ir jos gebėjimą imtis proporcingų veiksmų atsižvelgiant į tai, kokiu mastu valstybė narė nesilaiko reikalavimų. Komisijos ir valstybių narių atsakomybė bus aiškiai apibrėžta, kad jų atsakomybė nesutaptų ir kad Komisija imtųsi pagrindinės savo veiklos – kontroliuoti ir tikrinti, ar valstybės narės laikosi BŽP taisyklių. Dabartinė smulkmeniškais sprendimais grįsta tvarka laipsniškai turėtų būti pakeista metodu, pagrįstu strateginiais valdymo sprendimais.

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Kontrolės politikos pagrindas nustatytas Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2847/93 („Kontrolės reglamentas“[3]) ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2371/2002 („Pagrindinio reglamento“[4]) V skyriuje. Kontrolės reglamentas iš dalies keistas dvylika kartų. Kontrolės reglamentas jau ir taip pasidarė sudėtingas, nes jis buvo ne kartą iš dalies keičiamas, tačiau juo naudotis dar kebliau, nes tam tikros kontrolės nuostatos buvo įtrauktos į keletą kitų atskirų reglamentų.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymu bus prisidedama siekiant visuotinių BŽP tikslų, t. y. tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo. Be to, šis pasiūlymas, kuriame ypač daug dėmesio skiriama gamtos išteklių apsaugai, padėtų įgyvendinti ES darnaus vystymosi strategiją, kuriai Europos Vadovų Taryba pritarė 2006 m. birželio mėn. Pasiūlymas taip pat dera su 2002 m. Pasaulio valstybių ir vyriausybių susitikime darnaus vystymosi klausimais iškeltais žuvininkystės valdymo tikslais[5] ir principu, kurio laikantis siekiama geresnio vandenynų išteklių valdymo ir kuriuo remiantis aptariama būsima Bendrijos jūrų politika. Bendrasis kontrolės pertvarkymo tikslas taip pat yra susijęs su keturiomis pagrindinėmis Komisijos nustatytomis sritimis, kuriose šiuo metu įmanoma imtis veiksmų, kad Bendrijos teisė[6] būtų taikoma veiksmingiau.

II. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Rengiant pasiūlymą buvo surengta keletas konsultacijų su valstybėmis narėmis (ministrų ir ekspertų lygmeniu) ir sektoriaus bei patariamųjų institucijų atstovais ir su visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Šio pasiūlymo rengimo darbą paskatino tai, kad buvo įsteigta Tarpžinybinė iniciatyvinė grupė, kuri su konkrečių sričių darbo grupėmis turėjo analizuoti bendrąjį metodą.

1. Valstybių narių veikla.

- Komisija parengė neoficialų dokumentą, kuriame išdėstė pagrindinius siūlomos pertvarkos aspektus. 2008 m. vasario 18 d. dokumentas aptartas neoficialiame žuvininkystės ministrų susitikime. Susitikimas su valstybių narių žuvininkystės pareigūnais įvyko anksčiau – 2008 m. vasario 18 d. 2008 m. vasario 1 d. buvo surengtas susitikimas su žuvininkystės valdymo ekspertais, kuriame išdėstyti pertvarkos tikslai).

- Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktoratas (toliau – Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD) įsteigė iš valstybių narių ekspertų sudarytą darbo grupę, turinčią apibrėžti suderintas tikrinimo procedūras ir kontrolės standartus.

- Buvo surengti trys posėdžiai (Londone, Madride ir Kopenhagoje), kuriuose dalyvavo elektroninio duomenų perdavimo sistemų (toliau – EDPS) techniniai ekspertai. Šiais posėdžiais bus paskatins geriau naudoti pažangias technologijas pagal naują kontrolės reglamentą.

- Su pertvarka susiję susitarimo memorandumai buvo pasirašyti su valstybėmis narėmis (Graikija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Švedija). Pasirašymas įrodo, kad požiūris kinta, nes memorandumuose pateikiamos aiškiai apibrėžtos žuvininkystės kontrolės sistemų, kurios taikomos atitinkamose valstybėse narėse, tobulinimo gairės.

2. Patariamosios suinteresuotųjų šalių institucijos ir platesni visuomenės sluoksniai.

- 2008 m. balandžio 10 d. buvo surengtas vienos dienos seminaras su regioninėmis patariamosiomis tarybomis (toliau – RPT) ir Patariamuoju žuvininkystės ir akvakultūros komitetu (toliau – PŽAK), siekiant susipažinti su šių institucijų požiūriu į numatomą BŽP kontrolės politikos pertvarką.

- Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD taip pat dalyvavo atsekamumo klausimams skirtuose seminaruose; šie klausimai – neatskiriama pertvarkos dalis atsižvelgiant į Žuvų populiacijų atsekamumo projektą ir Nacionalinio vandens išteklių instituto (Danija) veiklą. 2008 m. birželio 18 d. Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD ir Jungtinis tyrimų centras Briuselyje organizavo minėtai temai skirtą seminarą.

- Su pertvarka supažindinta Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupė administracinės naštos klausimams svarstyti (šios grupės posėdis įvyko 2008 m. rugsėjo 18 d.). Pirmininkas pareiškė, kad grupė labai palankiai įvertino Patariamojo žuvininkystės ir akvakultūros komiteto pateiktus metmenis ir visapusiškai pritarė siūlomai pertvarkai, nes numatyta sektoriui sumažinti administracinę naštą.

- Konsultacijos su platesne visuomene surengtos 2008 m. vasario–gegužės mėn., remiantis Komisijos tarnybų darbo dokumentu, paskelbtu Komisijos svetainėje. Konsultacijoms skirtas dokumentas, kurį parengė Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD – tai klausimų, susijusių su minėtame neoficialiame dokumente išskirtomis devyniomis galimomis sritimis, trumpa analizė.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Konsultacijų dalyviai teigiamai įvertino Komisijos veiksmus. Beveik visuose atsakymuose buvo pabrėžta, kad šioje srityje Bendrija turėtų imtis aktyvesnių veiksmų. Iš įvairių suinteresuotųjų šalių buvo gauti 25 atsakymai. Visi jie paskelbti oficialioje Komisijos svetainėje, nurodyti jų autoriai ir pateikimo vieta[7].

Didesnioji konsultacijų dalyvių dalis pritarė Komisijos iniciatyvai ir pagrindiniams jos tikslams. Visi sutiko, kad kontrolės sistemą būtina pertvarkyti. Daugelis dalyvių pabrėžė, kad pagrindinis pertvarkos tikslas turėtų būti reikalavimų laikymosi kultūros ugdymas. Visos suinteresuotosios šalys ypač pritarė tam, kad būtų pradėtos taikyti suderintos administracines sankcijas, kad būtų supaprastintos ir modernizuotos taisyklės ir kad būtų plečiamas bendradarbiavimas ir didinama pagalba. Nevyriausybinės organizacijos ir valstybės institucijos pertvarkai pritarė visų pirma todėl, kad tai būtų veiksminga priemonė užtikrinant aplinką tausojančią žuvininkystę. Visi sutiko, kad EB lygmeniu būtina parengti naują tikrinimo ir kontrolės metodą, kuriuo būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ir skatinamas glaudesnis Komisijos, žuvininkystę kontroliuojančių institucijų, valstybių narių ir operatorių bendradarbiavimas gamybos grandinėje. Jie pritarė, kad Kontrolės agentūros įtaka vykdant koordinavimo ir mokymo veiklą turėtų būti didesnė ir naudingesnė. Nevyriausybinės organizacijos pritarė nuomonei, kad Komisijai reikėtų suteikti daugiau priemonių, kurias ji galėtų taikyti tinkamu laiku, tuo tarpu sektoriaus atstovai išreiškė susirūpinimą, ar tikrai sektorius, o ne valstybės narės turėtų padengti su valstybėms narėms taikomomis priemonėmis ir su EB pagalbos nutraukimu susijusias išlaidas.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Atitinkamos mokslo ir ekspertų žinių sritys

Siekdama pagrįsti tam tikrus šios ataskaitos teiginius, Komisija pasitelkė nepriklausomus ekspertų. Ekspertų buvo paprašyta nustatyti galimą neigiamą ir teigiamą siūlomų politikos pasirinkčių poveikį, įskaitant abipuses nuolaidas, kurias būtų galima daryti siekiant kelių panašių tikslų, kad būtų įmanoma priimti pagrįstus politinius sprendimus.

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Komisija sudarė sutartį su nepriklausoma konsultavimo įmone MRAG (pagal pagrindų sutartį FISH/2006/09 – BŽP ir jūrų reikalų tyrimai. 4 skyrius. Su BŽP susiję poveikio vertinimo tyrimai).

Gautų ir pritaikytų patarimų santrauka

- Orientacinės kokybinės ir kiekybinės analizės rezultatai patvirtina, kad nors tam tikros pasiūlytos priemonės svarbesnės nei kitos, tinkamiausia įgyvendinti priemonių visuma būtų ne savanoriška priemonė, pvz., Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodeksas, o juridinę galią turinti priemonė, kuri būtų veiksmingiausia užtikrinant griežtą reikalavimų laikymąsi.

- Jeigu siūlomos priemonės būtų įgyvendinamos pagal privalomą reglamentą ir valstybės narės taikytų jį bei įgyvendintų daugiamečius išteklių atkūrimo planus, didėjanti grynoji sektoriaus nauda, kuri būtų užtikrinta atkūrus ir tinkamiau saugant žuvininkystės išteklius, per 10 metų galėtų būti maždaug 10 mlrd. EUR. Būtų gauta ne tik minėta ekonominė nauda, bet ir padidėtų bendras užimtumas, t. y. visuose subsektoriuose būtų sukurta 4 000 naujų darbo vietų. Svarbus klausimas – kaip padidinus žuvų perdirbimą būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas atitinkamuose sektoriuose ir regionuose.

- Naudos, kuri būtų gauta įgyvendinus naują reglamentą, dydis priklausytų nuo to, ar jūroje taikomos kontrolės priemonės būtų keičiamos ekonomiškai veiksmingesnėmis operacijomis sausumoje, kurias taikant iš pradžių tektų skirti šiek tiek didesnių investicijų veiklos procedūroms, o ne kontrolės priemonėms. Tačiau grynoji nauda turėtų būti gauta greitai, o per dvejus ar trejus metus po įgyvendinimo palaipsniui mažėtų susijusios išlaidos, nes būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis.

- Kadangi kontrolės priemonės taps veiksmingesnės ir našesnės, dėl padidėjusio efektyvumo gali išaugti ūkio subjektų žvejybos pelningumas ir laivų įgulai bei kitiems kvalifikuotiems darbuotojams tenkanti dalis.

Ekspertų rekomendacijų skelbimo priemonės

Tyrimas bus skelbiamas Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD svetainėje.

Poveikio vertinimas

Komisija atliko pasiūlymo poveikio vertinimą ir parengė ataskaitą, kuri bus paskelbta Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD svetainėje. Komisijos ataskaitoje svarstytos šios pasirinktys:

- 1 pasirinktis. Politika nekeičiama. Vykdoma dabartinė politika, siekiama užtikrinti galiojančią tvarką ir jos įgyvendinimą.

1 siauresnė pasirinktis. Politika nekeičiama, išlaikoma dabartinė padėtis.

Pagrindinė šios siauresnės pasirinkties prielaida – įgyvendinant dabartinę kontrolės politiką įmanoma užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, kurių privaloma laikytis siekiant BŽP tikslų, ir kad pagrindinė problema – valstybės narės prastai įgyvendina galiojančius norminius reikalavimus. Daug dėmesio galima skirti tam, kad būtų geriau įgyvendinami galiojantys teisės aktai.

2 siauresnė pasirinktis. Galiojančios tvarkos įgyvendinimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas taikant įgyvendinimo reglamentus.

Kaip alternatyva paprastu dabartinės padėties išlaikymui, taikant šią pasirinktį būtų priimami likę nepriimti įgyvendinimo teisės aktai, kad būtų parengtas visų reikalingų techninių taisyklių rinkinys, kuriuo būtų pagrįsta išsami kontrolės sistema.

Jeigu būtų laikomasi šio požiūrio, t. y. „tęsiama ankstesnė politika“, šiuo metu galiojančią painią tvarką papildytų nesuderintos taisyklės, o naujas kontrolės ir tikrinimo metodas nebūtų kuriamas. Komisijos nepajėgs imtis reikiamų veiksmų, o taikant nacionalines teisines sistemas bus atlaidžiai žiūrima į padarytus pažeidimus, bus taikomos dėl teisinių ar procedūrinių priežasčių nepakankamos tolesnės priemonės ir pasitelkiama neišsami informacija apie sankcijas ir ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.

- 2 pasirinktis. Kontrolės reglamento išdėstymas nauja redakcija, derinant ją su elgesio kodeksu.

Taikant metodą, kurį pasirinkus konsoliduota teisinė sistema būtų derinama su reglamentuojančia priemone, pvz., „Elgesio kodeksu“, dabartinę kontrolės sistemą būtų įmanoma iš dalies patobulinti. Tam tikrų žvejybos rajonų vandens išteklius įmanoma atkurti vienašaliais veiksmais, kurie būtų taikomi vienai ar daugiau laivyno dalių, tačiau laikantis tokio požiūrio dabartinės nuostatos apskritai nebūtų pakeistos ir nebūtų pasiūlyta jokių naujų teisinių priemonių, o metodas būtų pernelyg priklausomas nuo valstybių narių noro jį įgyvendinti.

- 3 pasirinktis. Reguliavimo priemonė – naujas privalomas reglamentas.

Trečia įvertinti pateikta pasirinktis – pertvarkos priemonių rinkinio įgyvendinimas taikant Bendrijos lygmeniu teisinę galią turintį reglamentavimo tekstą. Šis metodas pagrįstas vienodų sąlygų sukūrimu ES. Pasirinkus šį metodą būtų užtikrintas vienodas BŽP taisyklių taikymas visoje ES, o visiems žvejams būtų taikomas nediskriminavimo principas. Padidinus Komisijos skiriamų inspektorių įgaliojimus valstybėms narėms būtų sunkiau slėpti BŽP taisyklių įgyvendinimo trūkumus.

- 4 pasirinktis. BŽP kontrolės politikos centralizavimas ES lygmeniu, kartu didinant Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – BŽKA) įgaliojimus.

Pasirinkus šią pasirinktį, Komisija ir Kontrolės agentūra sujungtų valstybių narių turimus kontrolės išteklius ir parengtų visuotinai priimtinus standartus, t. y. būtų siekiama ilgalaikio tikslo – sukurti tam tikrą Europos pakrančių apsaugos sistemą. Tačiau šią pasirinktį privaloma atmesti iš karto, nes užduočių perskirstymas tarp Komisijos ir valstybių narių sutartyje nenumatytas. Vertinant politiniu atžvilgiu, sunku įsivaizduoti, kad valstybės narės sutiktų taip staigiai perduoti įgaliojimus viršvalstybinei institucijai. Be to, pastarosios pasirinkties įgyvendinimui reiktų gerokai didinti biudžetą, o Komisija tokiam jo augimui pritarti negali.

III. Teisiniai pasiūlymo aspektai

Pasiūlymo turinys

Pagrindinis pasiūlymo teiginys – veiksminga kontrolės politika turėtų būti integruota visuotinė politika, apimanti visus susijusius problemos aspektus.

Naujas bendras kontrolės ir tikrinimo metodas

Nors ir nederėtų nepaisyti, kaip žvejybos laivai atitinka techninėse priemonėse nustatytus reikalavimus, vis dėlto daugiau dėmesio privalu skirti išsamiam žuvų sugavimo stebėjimas. Atsižvelgiant į minėtus dalykus, visų pirma būtina užtikrinti, kad:

- visose grandyse (jūroje, uoste, gabenant ir parduodant) būtų vykdoma standartizuota suderinta tikrinimo veikla ir taikomos atitinkamos procedūros;

- daugiamečiams atkūrimo planams, saugomiems jūrų rajonams ir į jūrą išmetamoms žuvims būtų taikomi bendrieji specialiųjų kontrolės priemonių standartai;

- būtų pradėta taikyti visapusiška atsekamumo sistema;

- būtų naudojamos naujoviškos technologijos ir veiksmingos duomenų tvirtinimo sistemos, kad būtų įmanoma sistemingai ir išsamiai kryžminiu būdu patikrinti visus susijusius duomenis;

- būtų atliekamas strateginis programavimas, nustatomi taktiniai tikslai ir parengta imčių strategija; ir

- būtų naudojama tokia informacija, kuria remiantis būtų įmanoma nustatyti grėsmes ir supaprastinti kontrolę.

Reikalavimų laikymasis

Atsižvelgiant į minėtus dalykus, ypač svarbu, kad:

- teisinė sistema būtų paprastinama ir modernizuojama;

- būtų pradėtos taikyti suderintos atgrasomosios sankcijos;

- pažeidimus padariusiems laivų kapitonams, operatoriams arba tikriesiems savininkams, kuriems buvo išduoti žvejybos leidimai, būtų pradėta taikyti baudos taškų sistema;

- būtų imamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų ir taikomos susijusios sankcijos;

- būtų tobulinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir jų bendradarbiavimas su Komisija, įskaitant papildomų įgaliojimų suteikimą Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai;

- būtų laikomasi naujoviško požiūrio į duomenų perdavimą ir informacijos mainus per saugias svetaines tarp valstybių narių ir su Komisija arba BŽKA.

Veiksmingas BŽP taisyklių taikymas

Siekiant užtikrinti veiksmingą BŽP taisyklių taikymą Komisijai turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų, kad ji galėtų imtis proporcingų veiksmų, atsižvelgdama į tai, kokiu mastu valstybė narė nesilaiko reikalavimų. Kartu Komisijai turėtų būti suteikta daugiau valdymo įgaliojimų. Pasiūlymuose siūloma:

- iš naujo apibrėžti Komisijos skiriamų inspektorių įgaliojimus;

- valstybių narių veiksmų planai, pagal kuriuos, jeigu reikėtų, jos turėtų gerinti įgyvendinimą;

- Komisijai suteikti įgaliojimus ištaisyti valstybių narių nurodytus sugautų žuvų kiekius;

- Komisijai suteikti iniciatyvą žvejybos rajonus skelbti nenaudojamais;

- Komisijai suteikti daugiau lankstumo, kad ji galėtų atlikti išskaitymus iš kvotų tais atvejais, jeigu kvotų tvarkymas neatitinka reikalavimų; ir

- finansinės priemonės tais atvejais, jeigu valdymas neatitinka reikalavimų.

Teisinis pagrindas

EB sutarties 37 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai. Dėl to subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes siekiant pašalinti dabartinius BŽP kontrolės sistemos trūkumus reikalingos atitinkamos veiklos pobūdį ir mastą atitinkančios priemonės. Tausus gyvųjų vandens išteklių naudojimas – tai tokia sritis, kuri turi būti reglamentuojama Bendrijos lygmeniu ir kurios neįmanoma administruoti pavienėmis nacionalinio lygmens priemonėmis. Siūlydama naują BŽP kontrolės sistemą, Komisija tenkina suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių prašymus sukurti vienodas sąlygas ES lygmeniu. Suderintų tikrinimo ir kontrolės procedūrų apibrėžimas – tai iš esmės toks klausimas, kuris turi būti sprendžiamas ES lygmeniu.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės nėra tinkamos dėl to, kad BŽP – tai išskirtinei Bendrijos kompetencijai priklausanti sritis. Bendrijos lygiu priimtos taisyklės turėtų būti vienodos ir privalomos, kad valstybės narės netaikytų skirtingų standartų. Dėl to reglamento kaip priemonės pasirinkimas laikytinas pagrįstu dalyku.

IV. Poveikis biudžetui

Pasiūlymas nepadarys jokio poveikio Bendrijos biudžetui.

V. Papildoma informacija

Paprastinimas

Pasiūlymu būtų skatinamas atitinkamų teisės aktų paprastinimas ir tobulinama kontrolės sistema. Daugelį metų vykdant šiandieninę BŽP į įvairius reglamentus buvo įtraukta daug nuostatų, kurios neretai sutapo. Vienas iš šio pasiūlymo tikslų – aiškiau išdėstyti taikomas kontrolės taisykles. Tačiau kontrolė ir toliau, be jokios abejonės, išlieka sudėtinga problema; turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp privalomų įsipareigojimų, kurių negalima panaikinti, ir būtinybės aiškiai nurodyti valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus administracinę naštą ir ją sumažinti.

Atsižvelgiant į minėtus dalykus, paprastinimui būdingi skirtingi aspektai:

- Diegiant sistemą sukuriamas bendras veiksmingas pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi visiems kontrolės aspektams taikomi principai, tačiau išsamios techninės taisyklės nustatomos įgyvendinimo reglamentais.

- Diegiant sistemą nustatomas bendras Bendrijos operatoriams ir valstybės institucijoms galiojantis pagrindas (jo taikymas užtikrinamas standartizuotomis tikrinimo ir kontrolės taisyklėmis, įskaitant suderintų sankcijų taikymą) ir kartu prisidedama kuriant vienodas veiklos sąlygas ES lygmeniu.

Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus pasiūlymą galiojantys teisės aktai panaikinami.

Persvarstymo ir (arba) keitimo bei laikinojo galiojimo sąlyga

Pasiūlyme pateikiama laikinojo galiojimo sąlyga.

2008/0216 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę,

pasitarusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

kadangi:

(1) Bendrosios žuvininkystės politikos tikslas, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausaus naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[8], – užtikrinti tokį gyvųjų vandens išteklių naudojimą, kad būtų išlaikomos darnios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos.

(2) Kadangi sėkmingas bendrosios žuvininkystės politikos vykdymas neįmanomas neįdiegus veiksmingos kontrolės sistemos, šiame reglamente nustatytomis priemonėmis siekiama sukurti Bendrijos taikomą tikrinimo, stebėjimo, kontrolės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemą, pagal kurią taikomas integruotas visuotinis metodas, kad būtų užtikrinamas visų bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis tausiam gyvųjų vandens išteklių naudojimui užtikrinti įvertinant visus politikos aspektus.

(3) Remiantis patirtimi, įgyta taikant 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[9], galima spręsti, kad dabartinė kontrolės sistema jau nebetinka bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymuisi užtikrinti.

(4) Šiuo metu taikomos kontrolės nuostatos yra išskaidytos įvairiuose sudėtinguose iš dalies sutampančiuose teisės aktuose. Tam tikras kontrolės sistemos nuostatas valstybės narės įgyvendina prastai, dėl to už bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus taikomos įvairios nepakankamos priemonės, o tai trukdo visoje Bendrijoje sukurti vienodas žvejų veiklos sąlygas. Todėl galiojanti tvarka ir ją taikant nustatyti įpareigojimai turėtų būti sujungti, apibendrinti ir supaprastinti, visų pirma mažinant dvigubą reguliavimą ir administracinę naštą.

(5) Atsižvelgiant į jūrinių vandens išteklių išeikvojimo mastą privalu, kad Europos bendrija imtųsi tinkamų priemonių, kuriomis visi operatoriai būtų skatinami laikytis bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimų, siekti 2002 m. Pasaulio valstybių ir vyriausybių susitikime darnaus vystymosi klausimais iškeltų tikslų ir įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos patvirtintą tvarios plėtros strategiją. Siekiant šio tikslo, tikrinimo taisyklės, stebėjimas, kontrolė, priežiūra, išteklių valdymo ir jų išsaugojimo užtikrinimo priemonės, struktūrinės ir rinkos bendro organizavimo priemonės turėtų būti aiškiau apibrėžtos, suderintos ir sugriežtintos. Be to, turėtų būti nustatyti mažiausios sankcijos už tam tikrus šiurkščius pažeidimus ir sukurta baudų, skiriamų už reikalavimų nesilaikymą, taškų sistema.

(6) Turėtų būti aiškiau paskirstyta valstybių narių, Komisijos ir Bendros žuvininkystės kontrolės agentūros atsakomybė. Už tikrinimą, ar laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, visų pirma turėtų būti atsakingos valstybės narės. Komisija savo ruožtu turėtų užtikrinti, kad valstybės narės bendrosios žuvininkystės politikos taisykles nuosekliai įgyvendintų visoje Bendrijoje. Tuo tikslu dabartinė smulkmeniškais sprendimais grįsta tvarka laipsniškai turėtų būti pakeista strateginiais valdymo sprendimais paremtu metodu.

(7) Žuvininkystės išteklių valdymas Bendrijos lygmeniu grindžiamas visų pirma bendru leidžiamu sugauti kiekiu (BLSK), kvotomis, žvejybos pastangų taikymo tvarka ir techninėmis priemonėmis. Turėtų būti įgyvendinami tinkami veiksmai, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis šios valdymo priemonės būtų įgyvendinamos veiksmingai.

(8) Valstybių narių valdžios institucijos turėtų sugebėti kontroliuoti žuvų iškrovimą tų valstybių narių uostuose. Tuo tikslu žvejybos laivams turėtų būti taikomas reikalavimas atitinkamoms valdžios institucijoms iš anksto pranešti apie savo ketinimą žuvis iškrauti tuose uostuose.

(9) Žvejybos laivo žurnale įrašyta informacija turėtų būti patikrinama iškraunant žuvis. Vadinasi, turėti būti reikalaujama, kad žuvies ir žuvininkystės produktų iškrovimu ir prekyba jais užsiimantys asmenys paskelbtų, koks kiekis žuvų iškrautas, pertrauktas jūroje iš laivo į laivą, pasiūlytas parduoti ar įsigytas.

(10) Įpareigojimas trumpesniems kaip 10 metrų žvejybos laivams vesti laivo žurnalą ar pildyti deklaraciją, palyginti su šių laivų žvejybos pajėgumais, būtų neproporcinga našta. Siekiant užtikrinti tinkamą šių laivų kontrolės lygį, valstybės narės turėtų kontroliuoti jų veiklą taikydamos jiems imčių plano reikalavimus.

(11) Kad būtų užtikrintas Bendrijoje taikomų išteklių apsaugos ir prekybos priemonių reikalavimų laikymasis, reikėtų imtis veiksmų, kuriais būtų nustatomas reikalavimas su visais Bendrijoje vežamais žuvininkystės produktais turėti važtos dokumentą, kuriame aprašomas tų produktų pobūdis, nurodoma jų kilmė ir svoris.

(12) Valstybės narės savo laivų veiklą turėtų kontroliuoti ir Bendrijos, ir ne Bendrijos vandenyse. Kad būtų lengviau užtikrinti veiksmingą kontrolę, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai turėtų būti įpareigoti vesti laivo žurnalą ir pateikti iškrautų ir iš laivo į laivą jūroje perkrautų žuvų kiekių deklaracijas.

(13) Iš laivo į laivą jūroje perkrautų žuvų kiekių tinkamai kontroliuoti negali nei valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, nei pakrantės valstybės, todėl operatoriai turi galimybę vežti neteisėtai sugautas žuvis. Kad kontrolę būtų įmanoma sugriežtinti, perkrovimo operacijas Bendrijos vandenyse turėtų būti leidžiama atlikti tik paskirtuosiuose uostuose.

(14) Jeigu BLSK ir kvotų skirstymas papildomas taikoma žvejybos pastangų tvarka, turėtų būti imamasi priemonių, užtikrinančių, kad ta tvarka būtų taikoma tinkamai.

(15) Siekiant įdiegti išsamią kontrolės tvarką, visai gamybos ir prekybos grandinei turėtų būti taikoma vienoda tvarka. Ją turėtų sudaryti nuosekli atsekamumo sistema, papildanti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[10], nuostatas ir sugriežtinta gamintojų organizacijų kontrolė. Ši tvarka taip pat turėtų apsaugoti vartotojų interesus, t. y. ją taikant visuose pardavimo etapuose būtų pateikiama informacija apie komercinę paskirtį, gamybos metodą ir žvejybos rajoną, kaip nurodyta 2001 m. spalio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 2065/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles, reglamentuojančias vartotojų informavimą apie žuvininkystės ir akvakultūros produktus[11]. Taikant šią tvarką būtų užtikrinamas gamintojų organizacijų stebėjimas pagal 2000 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2508/2000, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl veiklos programų žuvininkystės sektoriuje išsamias taikymo taisykles[12].

(16) Atsižvelgiant į Bendrijos žvejybos laivynui taikomus žvejybos pajėgumų reikalavimus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 13 straipsnyje, 2004 m. kovo 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo[13], 2003 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1438/2003, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 III skyriuje išdėstytos Bendrijos laivyno politikos įgyvendinimo taisykles [14] ir 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2104/2004, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo įgyvendinimo taisykles[15], turėtų būti įdiegtos laivyno žvejybos pajėgumų kontrolės priemonės, kuriomis būtų tikrinama variklių galia ir žvejybos įrankių naudojimas.

(17) Aiškios ir pritaikytos specialiosios kontrolės priemonės turėtų būti tam tikra tvarka taikomos daugiamečiams planams, saugomiems jūrų rajonams ir į jūrą išmetamoms žuvims. Turėtų būti aiškiau apibrėžta žvejybos nutraukimo tam tikrame rajone realiuoju laiku ir jos atnaujinimo tvarka.

(18) Turėtų būti įdiegtas naujas bendras kontrolės metodas, į kurį būtų įtrauktos išsamios sugautų žuvų kiekių stebėjimo nuostatos ir kuriuo žuvininkystės sektoriui būtų siekiama sukurti vienodas sąlygas ir atsižvelgiama į laivyno dalių skirtumus; tuo tikslu turėtų būti nustatyti bendri žuvininkystės kontrolės, visų pirma standartizuotų ir suderintų tikrinimo procedūrų jūroje, krante ir visoje prekybos grandinėje, diegimo kriterijai. Turėtų būti aiškiau apibrėžta tam tikra naujojo metodo dalis, t. y. valstybių narių, Bendrijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros atsakomybės sritys.

(19) Kontrolės veikla ir metodai turėtų būti pagrįsti rizikos valdymu, kurį atliekant sistemingai ir išsamiai būtų taikomos kryžminio tikrinimo procedūros.

(20) Siekiant, kad pažeidimai būtų nagrinėjami nuosekliai ir veiksmingai, turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią Komisijos skiriamiems inspektoriams, Bendrijos skiriamiems inspektoriams ir valstybių narių pareigūnams būtų leidžiama rengti tikrinimo ir priežiūros ataskaitas, naudotinas taip pat, kaip ir nacionalinės ataskaitos.

(21) Valstybių narių bendradarbiavimas, jų veiklos koordinavimas, valstybių narių bendradarbiavimas su Komisija bei Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra ir valstybių narių veiklos koordinavimas su Komisijos ir šios agentūros veikla turėtų būti stiprinamas siekiant skatinti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi ir tuo tikslu visų pirma keistis nacionaliniais inspektoriais ir Bendrijos inspektoriams suteikti daugiau įgaliojimų bei plėsti jų veiklos sritį.

(22) Laivo stebėjimo sistemos duomenys – vertingas šaltinis, kuriuo remiantis rengiamos mokslinės rekomendacijos. Dėl to 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendrosios žuvininkystės politikos, sukūrimo[16] 2 straipsnio i dalyje apibrėžtiems galutiniams naudotojams turėtų būti pateikiami išsamūs ir suvestiniai duomenys.

(23) Turėtų būti naudojamos visos naujoviškos technologijos, nes jos suteikia galimybę vykdyti veiksmingą stebėjimą, sistemines ir automatines kryžmines patikras atlikti sparčiai ir mažomis sąnaudomis, ir nacionalinėms valdžios institucijoms, ir operatoriams leidžia supaprastinti administracines procedūras, o todėl leidžia laiku atlikti rizikos analizę bei įvertinti visą susijusią kontrolės informaciją. Dėl to kontrolės sistema turėtų būti tokia, kad valstybės narės galėtų derinti įvairias kontrolės priemones, leidžiančias vykdyti veiksmingiausią kontrolę.

(24) Priežiūros, stebėjimo, atpažinimo ir sekimo sistemos, kurias naudojant užtikrinama jūrų sauga ir saugumas, apsaugoma jūrų aplinka, kontroliuojama žuvininkystė, vykdoma pasienio kontrolė, užtikrinamas bendrasis teisės normų įgyvendinimas ir palengvinama prekyba, turėtų būti sujungtos į integruotąjį jūrų kontrolės tinklą. Šis tinklas yra pritaikytas taip, kad jį naudojant nuolatos būtų įmanoma gauti informacijos apie jūrų sektoriuje vykdomą veiklą ir kad ta informacija būtų pasitelkiama laiku priimant sprendimus. Sukūrus šį tinklą, priežiūros veiklą vykdančios valstybės institucijos savo ruožtu paslaugas galėtų teikti veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Tuo tikslu automatinėmis atpažinimo sistemomis, laivų stebėjimo sistemomis, nurodytomis 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų[17], ir įgyvendinant šį reglamentą surinkti laivų aptikimo sistemų duomenys turėtų būti perduoti kitoms valstybės institucijoms, kurios vykdo minėtą priežiūros veiklą, ir jos turėtų juos naudoti.

(25) Bendrijos piliečiai turėtų būti atgrasomi nuo mėginimų pažeisti bendrąją žuvininkystės politiką. Kadangi pavienių valstybių narių veiksmai, kurių jos imasi, kai tos taisyklės pažeidžiamos, gerokai skiriasi (todėl žvejai diskriminuojami ir jiems tenka konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis), ir atsižvelgiant į tai, kad dėl tam tikrų valstybių narių neparengtų atgrasančių, proporcingų bei efektyvių poveikio ir kontrolės priemonių veiksmingumas sumažėja, reikėtų nustatyti suderintas administracines sankcijas, kurios būtų derinamos su baudos taškų sistema, t. y., sukurti realią atgrasymo priemonę.

(26) Dažnas ir šiurkštus bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidinėjimas Bendrijos vandenyse arba Bendrijos operatorių daromi šio pobūdžio pažeidimai iš esmės aiškintini tuo, kad baudos, kurias valstybės narės yra nustačiusios savo įstatymuose už šiurkščius tų taisyklių pažeidimus, yra nepakankamai atgrasančios. Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad bausmės valstybėse narėse labai skiriasi, todėl neteisėtą veiklą operatoriai stengiasi vykdyti vandenyse ar rajonuose tos valstybės narės, kuri yra nustačiusi švelniausias bausmes. Dėl to būtų tikslinga suderinti mažiausias ir didžiausias baudas, nustatytas už bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus, atsižvelgiant į žuvininkystės produktų, kurių buvo įgyta padarius pažeidimą, vertę, į pakartotinį pažeidimą ir į žuvininkystės ištekliams bei jūrų aplinkai padarytą žalą. Taip pat turėtų būti nustatytos neatidėliotinos vykdymo užtikrinimo ir papildomos priemonės.

(27) Siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti bendrosios žuvininkystės politikos tikslai, Komisija privalėtų sugebėti imtis veiksmingų taisomųjų priemonių; tuo tikslu turėtų būti padidinti Komisijos valdymo gebėjimai ir jos galimybės imtis reikiamų priemonių atsižvelgiant į tai, kokiu mastu valstybė narė nesilaiko reikalavimų. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai savarankiškai ir be išankstinio pranešimo atlikti tikrinimus, kad ji galėtų patikrinti valstybės narės kompetentingų institucijų atliktas patikros operacijas.

(28) Turėtų būti numatytos tinkamos priemonės, kuriomis valstybės narės būtų priverčiamos vykdyti savo įsipareigojimus pagal ES teisės aktus arba tarptautinę teisę kaip valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas ar uosto, pakrantės arba rinkos valstybės ir kuriomis būtų užtikrinama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių ir savo žvejybos laivus arba piliečius priverstų laikytis BŽP ir kontrolės taisyklių; šios priemonės – tai galimybė nutraukti ar sumažinti finansinę pagalbą pagal 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo[18] ir 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti[19], jeigu valstybės narės BŽP taisykles diegia netinkamai.

(29) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti žvejoti tam tikrame žvejybos rajone, jeigu valstybės narės kvota ar BLSK jau išnaudotos. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti išskaičiavimus iš kvotų, neduoti leidimo perleisti kvotas ar keistis kvotomis, jeigu reikia užtikrinti, kad valstybės narės siektų bendrosios žuvininkystės politikos tikslų.

(30) Komisija arba jos paskirtoji institucija turėtų turėti tiesioginę prieigą prie valstybės narės turimų žvejybos rajonų duomenų, kad galėtų patikrinti, ar valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus, ir kad galėtų imtis priemonių, jeigu būtų nustatyta pažeidimų.

(31) Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros įgaliojimai turėtų būti pritaikyti ir išplėsti, kad ji galėtų atlikti auditus, nacionalinių kontrolės sistemų tikrinimus, organizuoti operatyvųjį bendradarbiavimą bei pagalbą valstybėms narėms ir kad ji įgytų galimybę steigti krizės centrus, jeigu būtų nustatyta, kad bendrajai žuvininkystės politikai iškilo didelė grėsmė.

(32) Šis reglamentas neturėtų riboti jokių nacionalinės kontrolės nuostatų, kurios atitinka jo taikymo sritį, tačiau yra taikomos plačiau, nei numatyta taikant minimalias reglamento nuostatas, jeigu tos nacionalinės nuostatos atitinka Bendrijos teisę.

(33) Kadangi 2008 m. rusėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti[20], valstybės narės įpareigojamos imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių veiksmingą bet kokios neteisėtos ir nereglamentuotos žvejybos, apie kurią nepranešama, ir susijusios veiklos prevenciją ir, atsižvelgiant į tai, kad xx xx xx Tarybos reglamente (EB) Nr. …/2008 dėl žvejybos veiklos leidimų, išduodamų ne Bendrijos vandenyse žvejojantiems Bendrijos laivams, ir trečiųjų šalių laivų patekimo į Bendrijos vandenis[21] pateikiamos leidimų, išduodamų Bendrijos žvejybos laivams žvejybos veiklą vykdyti ne Bendrijos vandenyse, ir leidimų, išduodamų trečiųjų šalių žvejybos laivams vykdyti žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse, nuostatos, šis reglamentas tuos abu reglamentus turėtų papildyti ir užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami Bendrijos ir trečiųjų šalių piliečiai.

(34) Šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[22]. Visos Komisijos priimtos šio reglamento įgyvendinimo priemonės atitiks proporcingumo principą.

(35) Vis dėlto Taryba turėtų spręsti, ar privaloma taikyti įpareigojimą naudoti elektroninius stebėjimo įtaisus ir atsekamumo priemones, pvz., genetinę analizę ir kitas žuvininkystės kontrolės technologijas. Kadangi išlaidas šioms technologijoms apmoka nacionalinės kontrolės institucijos ir atitinkamas sektorius, būtų tikslinga, kad šiuo ypatingu atveju Taryba pasiliktų teisę įgyvendinimo įgaliojimais naudotis pati. Kadangi Taryba sprendžia dėl daugiamečių planų įgyvendinimo, būtų tikslinga, kad atsižvelgdama į tai ji priimtų sprendimus ir dėl ribinio tų rūšių žuvų, kurioms taikomi tie daugiamečiai planai, kiekio, kurį viršijęs laivas sugautų žuvų kiekius turėtų iškrauti paskirtajame uoste. Taryba priima BLSK ir kvotas nustatantį reglamentą, tad būtų tikslinga, kad atsižvelgdama į tai Taryba nustatytų ir tuos priegaudos lygius, atsižvelgiant į kuriuos tam tikrame rajone būtų realiuoju laiku skelbiama apie žvejybos nutraukimą.

(36) Turėtų būti užtikrinamas duomenų, kurie surenkami ir kuriais keičiamasi pagal šį reglamentą, slaptumas. Retsykiais šie duomenys bus asmens duomenys, kurie naudojami 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo reikmėms. Reikalingos aiškesnės asmens duomenų naudojimo taisyklės, siekiant teisinio tikrumo, skaidrumo, pagrindinių teisių apsaugos ir visų pirma žmonių asmeninio gyvenimo apsaugos teisės užtikrinimo.

(37) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo skirta užtikrinti laisvą asmenų duomenų judėjimą vidaus rinkoje. Ji taikoma valstybėms narės apdorojant asmens duomenis, kai ši veikla vykdoma taikant šį reglamentą.

(38) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo taikomas Komisijai apdorojant asmenų duomenis, kai šią veiklą ji vykdo taikydama šį reglamentą.

(39) Laikantis proporcingumo principo privaloma ir tinkama sukurti įvairiapusę ir vienodą kontrolės priemonių sistemą, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti pagal Sutarties 5 straipsnio trečią pastraipą.

(40) Siekiant Bendrijos teisę suderinti su šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeisti toliau nurodyti reglamentai :

- 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002;

- 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[23];

- 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2004, nustatantis menkių išteklių atkūrimo priemones[24];

- 2004 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti[25];

- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[26];

- 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2115/2005, nustatantis juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje[27];

- 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą[28];

- 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą[29];

- 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007, nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą[30];

- 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97[31];

- 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[32].

(41) Pagal šį reglamentą parengus naują išsamią kontrolės tvarką, 1993 m. spalio 12 d. Reglamentas (EB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, ir 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1627/94, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl specialiųjų žvejybos leidimų, turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, stebėjimo, priežiūros, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo Bendrijos sistema (toliau – „Bendrijos kontrolės sistema“).

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomos visai veiklai valstybių narių teritorijoje arba Bendrijos vandenyse, kurią vykdo Bendrijos žvejybos laivai arba, jeigu neapribojama tiesioginė valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, atsakomybė, – valstybių narių piliečiai; ir ta veikla yra susijusi su:

a) gyvųjų vandens išteklių išsaugojimu, valdymu ir naudojimu,

b) akvakultūra,

c) žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimu, vežimu ir pardavimu.

3 straipsnisSantykis su tarptautinėmis ir nacionalinėmis nuostatomis

1. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant specialiųjų nuostatų, išdėstytų su trečiosiomis šalimis Bendrijos sudarytuose žvejybos susitarimuose arba taikomų vykdant Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) veiklą ar pateiktų panašiuose susitarimuose, kurių viena iš susitariančių arba bendradarbiaujančių šalis yra Bendrija.

2. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant jokių nacionalinių kontrolės priemonių, kurių taikymo sritis platesnė už mažiausius šio reglamento reikalavimus, jeigu jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus. Komisijai paprašius valstybės narės praneša apie tas kontrolės priemones.

4 straipsnisApibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 pateiktos apibrėžtys. Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

1) „Žvejybos veikla “ – žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, vilkimas, sugautų žuvų patalpinimas laive, perkrovimas, laikymas bei perdirbimas laive, jų perkėlimas į varžas ir žuvų bei akvakultūros produktų laikymas varžose.

2) „ Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklės“ – Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys gyvųjų vandens išteklių išsaugojimą, valdymą bei naudojimą, akvakultūrą ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimą, vežimą ir pardavimą.

3) „ Veiklos rūšys, kurioms taikoma bendroji žuvininkystės politika“ – gyvųjų vandens išteklių išsaugojimas, valdymas bei naudojimas, akvakultūra ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimas, vežimas ir pardavimas.

4) „ Kontrolė “ – stebėjimas, priežiūra, tikrinimas ir vykdymo užtikrinimas.

5) „Tikrinimas“ – inspektorių atliekamas bet koks patikra vietoje, kuriuo siekiama nustatyti, ar laikomasi taikomų bendrosios žuvininkystės politikos nuostatų, apie jų laikymąsi darant įrašą ataskaitoje .

6) „Pareigūnas“ – nacionalinės valdžios institucijos, Komisijos ar Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros tikrinimą įgaliotas atlikti asmuo.

7) „Žvejybos licencija“ – oficialus dokumentas, kuriuo jo turėtojui suteikiama teisė, kaip nustatyta nacionalinėse taisyklėse, naudojant tam tikras žvejybos pastangas eksploatuoti gyvuosius vandens išteklius. Žvejybos leidime pateikiami mažiausi Bendrijos žvejybos laivo atpažinimo, jo techninių charakteristikų ir įrengimo reikalavimai.

8) „Žvejybos leidimas“ – Bendrijos žvejybos laivui kartu su jo turima žvejybos licencija išduotas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė vykdyti žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse apskritai ir (arba) vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą nurodytą laikotarpį nustatytame rajone ar tam tikrame žvejybos rajone laikantis tam tikrų sąlygų.

9) „Automatinė atpažinimo sistema“ – automatinė nenutrūkstamo veikimo jūrų saugumo ir laivų eismo informacijos perdavimo sistema, kurią pasitelkdami laivai su kitais netoli plaukiančiais laivais ir krante esančiomis valdžios institucijomis elektroninio ryšio priemonėmis gali keistis laivų duomenimis, įskaitant atpažinimo, padėties, kurso ir greičio duomenis.

10) „Saugomi jūrų rajonas“ – bet koks rajonas, teisės aktu, tarptautine sutartine ar bet kuria kita tinkama priemone išskirtas tam, kad būtų saugoma visa to rajono aplinka ar jos dalis.

11) „Žuvininkystės stebėjimo centras“ – valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, įsteigtas operatyvusis centras, turintis techninių galimybių nuotolinėmis priemonėmis stebėti žvejybos laivus, rinkti, laikyti, pagrįsti ir kryžminiu būdu patikrinti skirtingomis ryšio sistemomis gautus duomenis ir pateikti informaciją, jeigu reikia, valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, tarnyboms arba pakrantės valstybei.

12) „Perkrovimas“ – visų ar bet kurių laive laikomų žuvininkystės ar akvakultūros produktų perkrovimas į kitą laivą.

13) „Rizika“ – įvykio, kuris galėtų nutikti ir kuriam įvykus būtų pažeistos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklės, tikimybė.

14) „Rizikos valdymas“ – sistemingas rizikos atpažinimas ir visų priemonių, kurios būtinos tos rizikos tikimybei sumažinti, taikymas. Rizikos valdymas – tai duomenų ir informacijos rinkimas, rizikos rūšių analizavimas ir vertinimas, veiksmų planavimas ir jų vykdymas, reguliarus procesų stebėjimas, pačių procesų ir jų padarinių persvarstymas remiantis tarptautiniais, Bendrijos ir nacionaliniais ištekliais bei strategijomis.

15) „Operatorius“ – juridinis ar fizinis asmuo, valdantis ar turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su kokiu nors žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo, paskirstymo ir pateikimo mažmeninės prekybos tinklams etapu.

16) „Partija“ – tam tikrų rūšių žuvininkystės produktų, kurie buvo tuo pačiu būdu apdoroti ir kurie galėjo būti gauti iš tų pačių žvejybos rajonų, to paties laivo ar vykdant tą pačią akvakultūros produktų auginimo veiklą, kiekis.

17) „Perdirbimas“ – procesas, kurį naudojant buvo paruošta gaminių partija. Perdirbimas – tai valymas, filė gamyba, žuvų apdėjimas ledu, pakavimas, konservavimas, užšaldymas, rūkymas, sūdymas, terminis apdorojimas, marinavimas, vytinimas ar ruošimas parduoti kokiu nors kitu būdu.

18) „ Mažmeninė prekyba “ – gyvųjų vandens išteklių produktų naudojimas ir (arba) perdirbimas, jų laikymas pardavimo ar pateikimo galutiniams vartotojams vietose, įskaitant paskirstymo terminalus, viešojo maitinimo įstaigas, fabrikų valgyklas, įstaigų aprūpinimo maistu ir gėrimais įmones, restoranus ir kitas panašias aprūpinimo maistu įmones, parduotuves, prekybos centrų paskirstymo centrus ir didmeninės prekybos punktus.

19) „ Agentūra “ – tai 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 768/2005 nurodyta Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra.

20) „ Integruotasis jūrų aplinkos priežiūros tinklas “ – priežiūros, stebėjimo, atpažinimo ir sekimo sistemų tinklas, kurį naudojant užtikrinama jūrų sauga ir saugumas, apsaugoma jūrų aplinka, kontroliuojama žuvininkystė, vykdoma pasienio kontrolė, palengvinama prekyba ir užtikrinamas bendrasis teisės normų įgyvendinimas.

21) „ Laivų stebėjimo sistemos duomenys “ – žvejybos laivo atpažinimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai perduoda valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centrui.

22) „ Laivų aptikimo sistemos duomenys “ – iš nuotolinio stebėjimo priemonėmis gautų vaizdų nustatyti ir žuvininkystės stebėjimo centro surinkti duomenys, pagal kuriuos įmanoma atsekti laivo buvimą tam tikrame jūros rajone.

23) „ Daugiamečiai planai “ – Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje nurodyti išteklių atkūrimo planai, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje nurodyti valdymo planai ir remiantis EB sutarties 37 straipsniu priimtos kitos Bendrijos nuostatos, kuriomis nustatomos tam tikriems žuvų ištekliams kelerius metus taikomos specialiosios valdymo priemonės.

24) „ Pakrantės valstybė “ – valstybė, kuriai ar kurios jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba uostuose vykdoma veikla.

II ANTRAŠTINĖ DALISBENDRIEJI PRINCIPAI

5 straipsnisBendrieji principai

1. Valstybės narės kontroliuoja veiklą, kurią jų teritorijoje ar joms ar jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse pagal bendrąją žuvininkystės politiką vykdo bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, visų pirma žvejybą, perkrovimą, žuvų perkėlimą į varžas arba akvakultūros įrenginius, įskaitant tukinimo įrenginius, žuvininkystės produktų iškrovimą, importą, vežimą, pardavimą ir laikymą.

2. Valstybės narės taip pat kontroliuoja patekimą į vandenis, naudojimąsi ištekliais ir kontroliuoja veiklą ne Bendrijos vandenyse, kurią vykdo su tų valstybių narių vėliava plaukiojantys Bendrijos žvejybos laivai, ir, nepažeidžiant valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, tiesioginės atsakomybės, – jų piliečiai.

3. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, skiria reikiamus finansinius, žmogiškuosius bei techninius išteklius ir sukuria administracinę ir techninę struktūrą, kuri būtina užtikrinti tikrinimo, stebėjimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiklą, kurios imamasi vykdant bendrąją žuvininkystės politiką. Jos savo kompetentingoms institucijoms ir pareigūnams suteikia visas būtinas priemones, kurių jiems reikia savo užduotims atlikti.

4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kontroliuojant, tikrinant, atliekant stebėjimą ir užtikrinant vykdymą nebūtų diskriminuojami sektoriai, laivai ar asmenys, kurie buvo pasirinkti patikrinti, ir kad pirmiau nurodyti veiksmai būtų vykdomi taikant rizikos valdymą.

5. Kiekvienoje valstybėje narėje visų nacionalinių kontrolės institucijų veiklą koordinuoja viena valdžios institucija. Ji taip pat atsakinga už žvejybos veiklos informacijos rinkimo koordinavimą ir jos tikrinimą, ataskaitų siuntimą Komisijai, bendradarbiavimą su Komisija, kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis.

6. Europos žuvininkystės fondo išmokos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir Bendrijos finansinės išmokos priemonėms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a dalyje, mokamos su sąlyga, kad valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus laikytis pagal bendrąją žuvininkystės politiką nustatytų išsaugojimo, kontrolės, tikrinimo ar vykdymo užtikrinimo taisyklių, susijusių su finansuojamomis priemonėmis arba darančių įtaką jų veiksmingumui, ir užtikrinti jų vykdymą, o taip pat taikyti bei palaikyti veiksmingą tikrinimo, stebėjimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką.

7. Komisija ir valstybės narės pagal savo kompetenciją užtikrina, kad šio reglamento tikslai būtų įgyvendinti vykdant Bendrijos finansinės paramos valdymą ir kontrolę.

III ANTRAŠTINĖ DALISBENDROSIOS PATEKIMO Į VANDENIS IR NAUDOJIMOSI IŠTEKLIAIS SĄLYGOS

6 straipsnisŽvejybos licencija

1. Bendrijos žvejybos laivą leidžiama naudoti gyviesiems vandens ištekliams eksploatuoti komerciniais tikslais tik jeigu laivas turi galiojančią žvejybos licenciją.

2. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, Bendrijos žvejybos laivams išduoda ir tvarko žvejybos licencijas. Ji užtikrina, kad toje licencijoje pateikiama informacija būtų tiksli ir atitiktų nustatytąją Bendrijos žvejybos laivyno registre, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnyje.

3. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, laikinai sustabdo laivo, kuriam taikomas laikinas draudimas plaukioti ir kurio žvejybos leidimo galiojimas sustabdytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 1 dalies d pastraipą, žvejybos licencijos galiojimą.

4. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, panaikina žvejybos licenciją to laivo, kuriam taikoma žvejybos pajėgumų reguliavimo priemonė, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje, arba kurio žvejybos leidimas buvo atšauktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 1 dalies d pastraipą.

7 straipsnisŽvejybos leidimas

1. Bendrijos vandenyse veiklą vykdančiam Bendrijos žvejybos laivui žvejybos veiklą leidžiama vykdyti tik jeigu jis turi valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, kompetentingų institucijų išduotą galiojantį žvejybos leidimą. Bendrijos vandenyse veiklą vykdančiam Bendrijos žvejybos laivui tam tikrą žvejybos veiklą leidžiama vykdyti tik jeigu tos veiklos rūšys nurodytos galiojančiame žvejybos leidime ir jeigu žvejybos rajonuose arba žvejybos zonose galioja:

a) žvejybos pastangų tvarka;

b) daugiametis planas;

c) saugomų jūrų rajonų reikalavimai;

d) laipsniško žuvų išmetimo į jūrą mažinimo schema;

e) eksperimentinės žvejybos reikalavimai;

f) leidimas žvejybos veiklą dugniniais žvejybos įrankiais vykdyti tik tuose rajonuose, už kuriuos neatsakingos Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos;

g) kitais atvejais, nustatytais Bendrijos teisės aktuose.

2. Jeigu valstybė narė taiko tam tikrą nacionalinę žvejybos leidimų išdavimo tvarką, valstybė narė, Komisijai pareikalavus, siunčia jai paraiškose leidimui gauti pateikiamos informacijos santrauką ir susijusią bendrąją informacija apie žvejybos pastangas.

3. Jeigu valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, priėmė nacionalines nuostatas, t. y. nustatė nacionalinę žvejybos leidimų tvarką, kurią taikydama pavieniams laivams skiria dalį jai priklausančių bendrųjų žvejybos galimybių, valstybė narė, Komisijai pareikalavus, siunčia informaciją apie laivus, kuriems išduotas leidimas tam tikrame žvejybos rajone vykdyti žvejybos veiklą.

4. Žvejybos leidimas neišduodamas, jeigu atitinkamas laivas neturi pagal 6 straipsnį gautos žvejybos licencijos arba jeigu jo žvejybos licencijos galiojimas buvo sustabdytas ar ji buvo atšaukta. Žvejybos leidimas kartu nustoja galioti, jeigu laivui išduota žvejybos licencija panaikinama. Žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu laikinai sustabdomas žvejybos licencijos galiojimas.

5. Žvejybos licencijų ir žvejybos leidimų forma ir jų išdavimo tvarka nustatoma 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

8 straipsnisŽvejybos įrankių ženklinimas

1. Laivo kapitonas turi laikytis laivų ir jų žvejybos įrankių ženklinimo ir atpažinimo sąlygų bei apribojimų.

2. Išsamios laivų ir jų žvejybos įrankių ženklinimo ir atpažinimo taisyklės nustatomos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

9 straipsnisLaivo stebėjimo sistema

1. Valstybės narės įdiegia palydovinę laivų stebėjimo sistemą, kuria patikimai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos veiklą, kad ir kur jie būtų, ir tų valstybių narių vandenyse vykdomą žvejybos veiklą. Valstybės narės užtikrina, kad šių duomenų tikslumas būtų reguliariai tikrinamas, ir kiekvieną kartą nedelsdamos imasi veiksmų, jeigu nustatoma, kad duomenys netikslūs.

2. Žvejybos laive, kurios bendras ilgis viršija 10 metrų, įmontuojamas nenutrūkstamai veikiantis ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Tas prietaisas pritaikytas taip, kad duomenis iš laivo galėtų gauti valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centras. Ilgesniems kaip 10 metrų laivams ir laivams, kurių didžiausias ilgis neviršija 15 metrų, šios dalies reikalavimai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.

3. Jeigu žvejybos laivas yra kitos valstybės narės vandenyse, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, laivo stebėjimo sistema gautus to laivo duomenis automatiškai perduoda pakrantės valstybių narių žuvininkystės stebėjimo centrui. Laivo stebėjimo sistemos duomenys pareikalavus taip pat perduodami valstybei narei, kurios uostuose žvejybos laivas galbūt iškraus sugautas žuvis arba kurios vandenyse jis tikriausiai tęs savo žvejybos veiklą.

4. Jeigu Bendrijos žvejybos laivas veiklą vykdo trečiosios šalies vandenyse arba atviros jūros rajonuose, kuriuose žuvininkystės išteklius valdo tarptautinė organizacija, ir jeigu susitarime su ta trečiąja šalimi ar pagal tos tarptautinės organizacijos taikomas taisykles taip nustatyta, tie duomenys taip pat pateikiami tai šaliai ar organizacijai.

5. Valstybės narės išsamius ir suvestinius duomenis galutiniams naudotojams pateikia taip, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008[33] 2 straipsnio i punkte, kad būtų įmanoma to reglamento 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis atlikti mokslinę analizę.

6. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, leidžiama netaikyti reikalavimo, pagal kurį privaloma sumontuoti laivo stebėjimo sistemą, jeigu jie:

a) veiklą vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse; arba

b) niekada jūroje neužtrunka ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo laivo išplaukimo iš uosto iki grįžimo į jį.

7. Bendrijos vandenyse veiklą vykdančiuose trečiosios šalies žvejybos laivuose įmontuojamas nenutrūkstamai veikiantis ir laivo buvimo padėties duomenis reguliariai, kaip kad juos perduoda Bendrijos žvejybos laivų kapitonai, perduodantis įtaisas, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti to laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti.

8. Valstybės narės įsteigia žuvininkystės stebėjimo centrus, kurie stebi žvejybos veiklą bei žvejybos pastangas, ir užtikrina jų veiklą. Tam tikros valstybės narės žuvininkystės stebėjimo centrai stebi su jos vėliava plaukiojančių laivų veiklą, nepaisant to, kokiuose vandenyse ar kokiuose uostuose jie vykdo veiklą, taip pat su kitų valstybių narių vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų veiklą ir trečiųjų šalių žvejybos laivų, kuriems taikomas reikalavimas dėl laivo stebėjimo sistemos ir kurie veiklą vykdo tai šaliai arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, veiklą.

9. Kiekviena valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, paskiria už žuvininkystės stebėjimo centrus atsakingas kompetentingas institucijas ir imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos žuvininkystės stebėjimo centrai būtų tinkamai aprūpinti žmoniškaisiais ištekliais ir kompiuterių aparatine įranga bei programine įranga, kad būtų įmanoma automatiškai apdoroti duomenis ir juos perduoti elektroninio ryšio priemonėmis. Valstybės narės pasirūpina atsarginėmis kopijomis ir duomenų atkūrimu, jeigu sistemos veikimas sutriktų. Valstybės narės gali naudoti bendrus žuvininkystės stebėjimo centrus.

10. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos laikantis 111 straipsnyje nurodytos tvarkos.

10 straipsnisAutomatinė atpažinimo sistema

1. Žvejybos laive, kurio bendras ilgis viršija 15 metrų, įmontuojama automatinė atpažinimo sistema, kuri atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos pagal 1974 m. SOLAS Konvencijos naujausios versijos V skyriaus, 19 taisyklės 2.4.5 punktą parengtus eksploatacinių charakteristikų standartus, ir užtikrinamas tos sistemos veikimas.

2. Valstybės narės automatinės atpažinimo sistemos duomenis naudoja atlikdamos kryžminį kitų turimų duomenų tikrinimą pagal 102 ir 103 straipsnius. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų duomenys iš automatinės atpažinimo sistemos būtų prieinami tų valstybių narių nacionalinėms žuvininkystės kontrolės institucijoms. Valstybės narės užtikrina šių duomenų tikslumo reguliarų tikrinimą ir nedelsdamos imasi veiksmų kiekvieną kartą, kai nustatoma, kad duomenys netikslūs.

11 straipsnisLaiv ų aptikimo sistema

1. Valstybės narės naudoja laivų aptikimo sistemą, leidžiančią pagal nuotolinio stebėjimo priemonėmis gautus vaizdus, kuriuos į Žemę perduoda palydovai ar kitos lygiavertės sistemos, nustatytą laivo buvimo padėtį palyginti su laivo stebėjimo sistema arba automatine atpažinimo sistema gautais duomenimis, kad būtų įmanoma įvertinti, kiek rajone plaukioja žvejybos laivų. Valstybės narės užtikrina, kad jų žuvininkystės stebėjimo centrai turėtų reikiamas technines priemones, kad galėtų naudoti laivų aptikimo sistemą.

2. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė laivų aptikimo sistemą nustatytą laiką naudotų tam tikrame žvejybos rajone.

12 straipsnisPriežiūros operacijų duomenų perdavimas

Laivo stebėjimo, automatinės atpažinimo ir laivų aptikimo sistemų duomenis, surinktus taikant šį reglamentą, galima perduoti Komisijos agentūroms ir priežiūros operacijose dalyvaujančioms kitoms valstybių narių valstybės institucijoms, siekiant užtikrinti jūrų saugą ir saugumą, vykdyti pasienio kontrolę, apsaugoti jūrų aplinką ir užtikrinti teisėtvarką.

13 straipsnisNaujosios technologijos

1. Remdamasi Sutarties 37 straipsniu Taryba gali priimti sprendimą dėl įpareigojimo naudoti elektroninius stebėjimo įtaisus ir atsekamumo priemones, pvz., genetinę analizę. Kad būtų įvertinta naudotina technologija, bendradarbiaudamos su Komisija ar jos paskirta institucija, valstybės narės iki 2013 m. birželio 1 d. įgyvendina bandomuosius atsekamumo priemonių, pvz., genetinės analizės, projektus.

2. Remdamasi Sutarties 37 straipsniu Taryba priima sprendimą dėl kitų naujoviškų žuvininkystės kontrolės technologijų diegimo, jeigu jas naudojant mažesnėmis sąnaudomis būtų užtikrinamas griežtesnis bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS VEIKLOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIUJE STEBĖJIMAS

I skyriusNaudojimosi žvejybos galimybėmis stebėjimas

1 SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

14 STRAIPSNIS LAIVO žURNALAS

1. Nepažeisdami specialiųjų taisyklių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonai laivo žurnale daro įrašus apie savo operacijas ir tiksliai nurodo visus didesnius kaip 15 kg gyvojo svorio kiekvienos rūšies sugautų ir laive laikomų žuvų kiekius, datą ir atitinkamą žuvų sugavimo geografinį rajoną, nurodydami parajonį, rajoną arba pokvadratį arba, jeigu taikoma, statistinį stačiakampį, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai, ir naudotų žvejybos įrankių tipą. Į laivo žurnalą taip pat įrašomi kiekvienos rūšies žuvų į jūrą išmesti kiekiai. Už duomenų, įrašytų į laivo žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2. Žvejybos rajonuose, kuriuose galioja žvejybos pastangų tvarka, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai žvejybos rajone išbūtą laiką laivų žurnaluose registruoja ir dėl jo atsiskaito taip:

a) velkamieji žvejybos įrankiai:

i) įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

ii) kiekvienas įplaukimas į jūrų rajonus, kuriuose taikomos specialiosios patekimo į vandenis ir naudojimosi ištekliais taisyklės, ir kiekvienas išplaukimas iš tų rajonų;

iii) išplaukiant iš to rajono arba įplaukiant į tame rajone esantį uostą – gyvojo svorio kilogramais nurodytas laive laikomas sugautų kiekvienos rūšies žuvų kiekis;

b) pasyvieji žvejybos įrankiai:

i) įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;

ii) kiekvienas įplaukimas į jūrų rajonus, kuriuose taikomos specialiosios patekimo į vandenis ir naudojimosi ištekliais taisyklės, ir kiekvienas išplaukimas iš tų rajonų;

iii) pasyviųjų žvejybos įrankių statymo arba pakartotinio statymo tuose rajonuose data ir laikas;

iv) žvejybos operacijų pasyviaisiais žvejybos įrankiais užbaigimo data ir laikas;

v) išplaukiant iš to rajono arba įplaukiant į tame rajone esantį uostą – gyvojo svorio kilogramais nurodytas laive laikomas sugautų kiekvienos rūšies žuvų kiekis.

3. Laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 5 %.

4. Laive laikomų ar perdirbtų žuvų kiekį nurodydami kaip gyvąjį žuvų svorį, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai taiko 111 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

5. Bendrijos vandenyse veiklą vykdančių trečiosios šalies žvejybos laivų kapitonai šiame straipsnyje nurodytą informaciją registruoja taip pat kaip ir Bendrijos žvejybos laivų kapitonai.

6. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

15 straipsnisLaivo žurnalo duomenų registravimas elektroninėmis priemonėmis ir perdavimas

1. Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonas laivo žvejybos žurnalo informaciją registruoja elektroninėmis priemonėmis ir elektroninio ryšio priemonėmis bent kartą per dieną perduoda valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingai institucijai.

2. Šio straipsnio 1 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 1 dalies leidžiama netaikyti, jeigu tie laivai:

a) veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse, arba

b) jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.

16 straipsnisLaivai, kuriems netaikomi laivo žurnalo reikalavimai

1. Remdamasi imčių duomenimis, kiekviena valstybė narė stebi tų žvejybos laivų, kuriems netaikomi 14 straipsnyje nustatyti reikalavimai, veiklą, siekdama užtikrinti, kad jie laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

2. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė, remdamasi metodika, kurią Komisija priėmė 111 straipsnyje nurodyta tvarka, parengia imčių planą ir iki kiekvienų metų sausio 31 d. jį perduoda Komisijai, kartu pateikdama ir to plano rengimo metodiką. Kiek įmanoma, imčių planai laikui bėgant nekeičiami ir pritaikomi kiekvienam regionui.

17 straipsnisIšankstinis pranešimas

1. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai valstybės narės, kurios uosto ar iškrovimo įrenginiais jie ketina pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo laiko (jeigu kompetentingos institucijos nėra davusios leidimo į uostą įplaukti anksčiau) praneša šią informaciją:

a) laivo atpažinimo duomenis;

b) paskirtojo paskirties uosto pavadinimą ir įplaukimo į uostą tikslą, pvz., žuvų iškrovimas, perkrovimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis;

c) žvejybos leidimą arba, jeigu reikia, leidimą padėti vykdyti žvejybos operacijas ar perkrauti žuvininkystės produktus;

d) žvejybos pradžios bei pabaigos datą ir rajonus, kuriuose laive laikomos sugautos žuvys;

e) numatytą atplaukimo į uostą datą ir laiką;

f) kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos laive, kiekį, įskaitant nesugautų ir (arba) nesugrąžintų žuvų kiekį;

g) iškrautinus ar perkrautinus kiekvienos rūšies žuvų kiekius.

2. Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, kuris pagal 15 straipsnį elektroninėmis priemonėmis registruoja laivo žurnalo informaciją, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išankstinį pranešimą elektroninio ryšio priemonėmis perduoda valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingai institucijai. 14 straipsnyje nurodytą laivo žurnalo informaciją ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išankstinį pranešimą galima perduoti vienu pranešimu, jeigu jame pateikiama kiekviename iš tų pranešimų nurodytina informacija.

3. Jeigu Bendrijos žvejybos laivas ketina įplaukti ne į valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, o į kitos valstybės narės uostą ir jeigu elektroninio ryšio priemonėmis buvo perduotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išankstinis pranešimas, valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos institucijos, gavusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išankstinį pranešimą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsdamos jį perduoda pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4. Laikydamasi 111 straipsnyje nurodytos tvarkos Komisija tam tikrų kategorijų žvejybos laivams gali leisti tam tikrą laikotarpį, kurio trukmę galima pratęsti, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo arba numatyti nuostatą dėl pranešimo pateikimo kito laikotarpio, atsižvelgiant inter alia į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos rajonų, iškrovimo vietų ir uostų, kuriuose atitinkami laivai įregistruoti.

18 straipsnisPerkrovimas

Bendrijos vandenyse perkrovimą jūroje atlikti draudžiama. Atlikti šią operaciją leidžiama tik šiam tikslui skirtuose valstybių narių uostuose ir turint leidimą bei laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų.

19 straipsnisPerkrovimo deklaracija

1. Laivo, iš kurio perkraunama, ir laivo, į kurį perkraunama, kapitonai arba jų atstovai perkrovimo deklaraciją kaip galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip po 24 valandų nuo perkrovimo pateikia:

a) valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas; ir

b) jeigu perkrovimas atliktas kitos valstybės narės uoste – atitinkamos uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. Perkrovimo deklaracija, jeigu įmanoma, pateikiama elektroninio ryšio priemonėmis. Jeigu siunčiama elektroninio ryšio priemonėmis, perkrovimo deklaracija pateikiama tik valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, net jeigu perkrovimas buvo atliktas kitos valstybės narės uoste. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, gavusi perkrovimo deklaraciją, nedelsdama ją perduoda atitinkamai uosto valstybei narei.

3. Perkrovimo deklaracijoje nurodomi perkrauti kiekvienos žuvų rūšies žuvininkystės produktų kiekiai, kiekvieno žuvų sugavimo data ir vieta, perkrovimo operacijoje dalyvavusių laivų pavadinimai ir perkrovimo bei paskirties uostai. Abiejų laivų kapitonai laikomi atsakingais už tų deklaracijų tikslumą.

4. Laikydamasi 111 straipsnyje nurodytos tvarkos, Komisija tam tikrų kategorijų žvejybos laivams gali leisti kurį laiką (jo trukmę galima pratęsti) netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo arba numatyti nuostatą dėl pranešimo pateikimo kito laikotarpio, kurį nustatant būtų atsižvelgiama inter alia į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos rajonų, iškrovimo vietas ir uostus, kuriuose atitinkami laivai įregistruoti.

5. Perkrovimo procedūros ir formos apibrėžiamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

20 straipsnisLeidimas iškrauti ir perkrauti

1. Bendrijos žvejybos laivui leidimas iškrauti ar perkrauti išduodamas tik jeigu pateikta 17 straipsnyje nurodyta informacija.

2. Iškrovimas nepradedamas, kol leidimo jį atlikti neišduoda atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos.

3. Išduodant leidimą pradėti iškrovimo ar perkrovimo operacijas patikrinama, ar pateikta visa šio straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija ir, jeigu reikia, atliekamas tikrinimas.

4. Išduodamos leidimą iškrauti, kompetentingos institucijos iškrovimo operacijai suteikia atskirą iškrovimo operacijos numerį (ULN) ir jį praneša atitinkamo laivo kapitonui. Jeigu iškrovimas nutraukiamas, iš naujo pradedant iškrovimą būtina gauti leidimą.

21 straipsnisIškrovimo deklaracija

1. Kapitonas atsakingas už iškrovimo deklaracijos, kurioje nurodoma bent iškrauti kiekvienos rūšies žuvų kiekiai, kaip nustatyta 14 straipsnyje, rajonas, kuriame tos žuvys buvo sugautos, ir jų sugavimo data, tikslumą.

2. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonas ar jo atstovas valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms iškrovimo deklaraciją elektroninio ryšio priemonėmis perduoda per 2 valandas nuo iškrovimo pabaigos.

3. Jeigu Bendrijos žvejybos laivas sugautas žuvis iškrauna ne valstybėje narėje, su kurios vėliava plaukioja laivas, o kitoje valstybėje narėje, valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos institucijos, gavusios iškrovimo deklaraciją, nedelsdamos ją elektroninio ryšio priemonėmis perduoda valstybės narės, kurioje sugautos žuvys iškrautos, kompetentingoms institucijoms.

4. Šio straipsnio 2 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, leidžiama šio straipsnio 2 dalies netaikyti, jeigu jie:

a) veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse; arba

b) jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.

5. Laivų, kuriems leidžiama netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kapitonas ar jo atstovas, atlikdamas iškrovimą, parengia ir kiek galima greičiau (tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas nuo iškrovimo) valstybės narės, kurioje buvo atliktas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms įteikia iškrovimo deklaraciją.

6. Iškrovimo deklaracijos procedūros ir formos apibrėžiamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

22 straipsnisLaivai, kuriems netaikomi iškrovimo deklaracijos reikalavimai

1. Remdamasi imčių duomenimis, kiekviena valstybė narė stebi tų žvejybos laivų, kuriems netaikomi 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti iškrovimo deklaracijos reikalavimai, veiklą, siekdama užtikrinti, kad tie laivai laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

2. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė, remdamasi metodika, kurią Komisija priėmė 111 straipsnyje nurodyta tvarka, parengia imčių planą ir iki kiekvienų metų sausio 31 d. jį perduoda Komisijai, kartu pateikdama to plano parengimo metodiką. Imčių planai laikui bėgant, kiek įmanoma, nekeičiami ir pritaikomi kiekvienam regionui.

2 skirsnisValstybių NARIų VYKDOMAS DUOMENų REGISTRAVIMAS IR KEITIMASIS JAIS

23 STRAIPSNIS SU gautų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų duomenų registravimas

1. Kiekviena valstybė narė registruoja šiame skyriuje nurodytus visus susijusius žvejybos galimybių duomenis (jie nurodomi kaip sugautų žuvų kiekiai ir žvejybos pastangos) ir atsižvelgdama į nacionalines taisykles tų duomenų originalus laiko trejus metus ar ilgiau.

2. Kiekviena valstybė narė iki kiekvieno mėnesio 15 dienos Komisijai ar jos paskirtai institucijai elektroninio ryšio priemonėmis perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visus atnaujintus duomenis, kurie buvo užregistruoti per ankstesnį mėnesį.

3. Visi Bendrijos žvejybos laivais sugautų išteklių ar išteklių grupės, kuriems turi būti skiriama kvota, žuvų kiekiai išskaičiuojami iš valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.

24 straipsnisKeitimasis duomenimis

1. Nepažeisdamos 23 straipsnio, valstybės narės, kuriose atliekamas iškrovimas, gavusios kitos valstybės narės prašymą, elektroninio ryšio priemonėmis jai pateikia duomenis apie pateikiančiosios valstybės narės uostuose arba jai ar jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse su prašančiosios valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų atliktą žuvininkystės produktų iškrovimą, pardavimą, perkrovimą ar vežimą.

2. Ši informacija – tai bent atitinkamo laivo pavadinimas ir išorinis jo atpažinimo žymėjimas, iškrautų, parduotų ar iš to laivo perkrautų išteklių ar išteklių grupės žuvų kiekiai, taip pat produktų iškrovimo, pardavimo, perkrovimo arba vežimo datas ir vietas. Ši informacija perduodama per keturias darbo dienas nuo valstybės narės prašymo gavimo dienos, jeigu atitinkamos valstybės narės nesusitaria kitaip.

3. Gavusi Komisijos prašymą, valstybė narė, kurioje produktai iškraunami, perkraunami arba vežami, šią informaciją jai perduoda elektroninio ryšio priemonėmis tuo pat metu kaip ir valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas.

25 straipsnisŽ vejybos galimybių išnaudojimo duomenys

1. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jeigu ji nustato, kad:

a) su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivais išnaudojo 80 % skirtos sugautų žuvų išteklių ar jų grupės kiekių kvotos; arba

b) pasiekta 80 % didžiausio žvejybos pastangų, kurios taikomos žvejybos rajone ir kuriomis gali naudoti visi su jos vėliava plaukiojantys laivai ar jų dalis, lygio.

2. Susiklosčius tokiai padėčiai valstybė narė, gavusi Komisijos prašymą, jai pateikia išsamesnę informaciją, kaip nustatyta 23 straipsnyje.

3 skirsnisdraudimas žvejoti žvejybos rajone

26 STRAIPSNIS VALSTYB ių narių skelbiamas žvejybos nutraukimas žvejybos rajone

1. Kiekviena valstybė narė nustato datą, nuo kurios laikoma, kad:

a) su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivai išnaudojo skirtą sugautų žuvų išteklių grupių kiekių kvotą;

b) pasiektas didžiausias žvejybos pastangų, kurios taikomos žvejybos rajone ir kuriomis gali naudoti visi su jos vėliava plaukiojantys laivai ar jų dalis, lygis.

2. Nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos atitinkama valstybė narė uždraudžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tų išteklių ar išteklių grupės žuvis ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti žuvis, sugautas po tos datos, ir pasirenka datą, iki kurios leidžiama atlikti perkrovimą, iškrauti ar pateikti galutines sugautų žuvų kiekių deklaracijas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą atitinkama valstybė narė paskelbia ir nedelsdama apie jį praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje). Atitinkamai valstybei narei paskelbus tą sprendimą, valstybės narės užtikrina, kad su sprendimą paskelbusios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai jų vandenyse ir teritorijoje atitinkamų rūšių žuvų nelaikytų laive, neiškrautų, neperkeltų į varžas arba neperkrautų.

4. Komisija užtikrina, kad pagal šį straipsnį gauti pranešimai valstybėms narės būtų prieinami elektroninio ryšio priemonėmis.

27 straipsnisKomisijos skelbiamas žvejybos draudimas žvejybos rajone

1. Jeigu Komisija nustato, kad valstybė narė nesilaiko 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo kas mėnesį teikti žvejybos galimybių duomenis, Komisija gali nustatyti datą, nuo kurios laikoma, kad išnaudota 80 % tos valstybės narės žvejybos galimybių, ir numatomą datą, nuo kurios laikoma, kad žvejybos galimybės išnaudotos.

2. Remdamasi pagal 26 straipsnį teikiama informacija arba savo pačios nuožiūra nustačiusi, kad laikoma, jog Bendrijos arba valstybės narės turėtos žvejybos galimybės yra išnaudotos, Komisija apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms ir uždraudžia žvejoti tam tikrame žvejybos rajone, su tam tikrais žvejybos įrankiais, tam tikrus žuvų išteklius ar išteklių grupę ar tam tikrais laivais.

28 straipsnisTaisomosios priemonės

1. Jeigu Komisija uždraudžia žvejybą dėl to, kad valstybė narė ar valstybių narių grupė arba Bendrija tariamai išnaudojo turimas žvejybos galimybes, ir jeigu paaiškėja, kad valstybės narės žvejybos galimybės iš tikrųjų nebuvo išnaudotos, tada taikomos toliau pateiktos straipsnio dalys.

2. Jeigu valstybės narės, kuriai buvo uždrausta žvejoti dar neišnaudojus savo žvejybos galimybių, patirta žala neatlyginta, 111 straipsnyje nurodyta tvarka turi būti imamasi priemonių patirtai žalai tinkamai atlyginti. Tomis priemonės gali būti išskaitymai iš savo kvotą pereikvojusios valstybės narės žvejybos galimybių, taip išskaičiuotus kiekius tinkamai paskiriant toms valstybėms narėms, kurių žvejybos veikla nutraukta pirmiau, nei išnaudotos jų žvejybos galimybės.

3. Šie išskaitymai ir vėlesni paskyrimai atliekami visų pirma atsižvelgiant į žuvų rūšis ir zonas, kuriose žvejybos galimybės buvo nustatytos. Išskaitymus ir paskyrimus galima atlikti žalos padarymo metais, kitais metais ar po kelerių metų.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų kiekių nustatymo, taisyklės patvirtinamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

II skyriusLaivyno valdymo stebėjimas

1 SKIRSNIS ŽVEJYBOS PAJėGUMAI

29 STRAIPSNIS ŽVEJYBOS PAJėGUMA i

1. Valstybės narės atsakingos už tai, kad būtų atliktos būtinos patikros, kuriomis užtikrinama, kad valstybės narės išduotose žvejybos licencijose nurodytąjį atitinkantis bendri žvejybos pajėgumai (išreikšti GT ir kW) niekada neviršytų didžiausių tos valstybės narės žvejybos pajėgumų, nustatytų pagal:

a) Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 13 straipsnį;

b) 2004 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 639/2004[34];

c) 2003 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1438/2003[35];

d) 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2104/2004[36].

2. Išsamias šio straipsnio taikymo taisykles galima priimti laikantis 111 straipsnyje nurodytos tvarkos, ypač dėl:

a) žvejybos laivų registracijos;

b) žvejybos laivų galios patikros;

c) žvejybos laivų tonažo patikros;

d) žvejybos įrankių tipo, skaičiaus ir jų charakteristikų patikros.

3. Pateikdamos 110 straipsnyje nurodytą ataskaitą valstybės narės praneša Komisijai apie taikytus patikros metodus ir pateikia institucijų, kurios atsakingos už šio straipsnio 2 dalyje nurodytų patikrų atlikimą, pavadinimus ir adresus.

2 SKIRSNIS: VARIKLIO GALIA

30 STRAIPSNIS VARIKLIO GALIOS STEBėJIMAS

1. Žvejoti leidžiama tik žvejybos laivais, kuriuose įmontuotų variklių galia neviršija nurodytosios variklio sertifikate.

2. Draudžiama kaip nors atnaujinti variklį, siekiant padidinti jo galią, kuri viršytų didžiausią variklio sertifikate nurodytą galią.

3. Draudžiama naudoti naujus ar pakeičiamuosius variklius, kurių oficialiai nėra patvirtinusi atitinkama valstybė narė.

4. Pateikdamos 110 straipsnyje nurodytą ataskaitą valstybės narės užtikrina, kad sertifikuota variklio galia nebūtų viršijama. Valstybės narės praneša Komisijai apie kontrolės priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos užtikrinti, kad variklio galia nebūtų viršijama.

31 straipsnisVariklio galios sertifikavimas

1. Valstybių narių valdžios institucijos oficialiai patvirtina, kad naujų, pakeičiamieji ir techniškai atnaujinti varikliai nėra pakankamai galingi, kad jų galia galėtų viršyti nurodytąją variklio sertifikate. Šie patvirtinimai išduodami tik jeigu variklis nepritaikytas viršyti nurodytą galią.

2. Valstybių narių valdžios institucijos variklio galios sertifikavimą gali pavesti klasifikacinėms bendrovėms, variklių gamintojams arba kitiems operatoriams, turintiems reikiamos techninei variklio galiai nustatymo patirties. Tos klasifikacinės bendrovės, variklių gamintojai arba kiti operatoriai sertifikatą, patvirtinantį, kad varikliai nepritaikyti viršyti oficialiai nurodytos galios, išduoda tik jeigu nėra jokių galimybių variklio charakteristikas keisti taip, jog jo galia viršytų sertifikuotąją.

32 straipsnisKryžmi nis variklio galios tikrinimas

1. Valstybės narės imasi kryžminiu būdu tikrinti duomenis, kad būtų nustatyta, ar variklio galia atitinka visą administracijai prieinamą informaciją apie technines laivų charakteristikas. Visų pirma jos tikrina informaciją, kuri pateikta:

a) laivo stebėjimo sistemos įrašuose;

b) laivo žurnale;

c) Variklio tarptautinio atmosferos teršimo prevencijos liudijime (EIAPP), išduotame varikliui pagal MARPOL 73/78 Konvencijos VI priedo nuostatas;

d) klasės liudijimuose, kuriuos išdavė Direktyvoje 94/57/EB apibrėžta pripažinta laivo tikrinimo ir apžiūros organizacija;

e) eksploatacinių bandymų sertifikate;

f) Bendrijos žvejybos laivyno registre; ir

g) visuose kituose dokumentuose, kuriuose pateikiama svarbios informacijos apie laivo galią arba bet kurias susijusias technines charakteristikas.

2. Techninę variklio galios patikrą valstybė narė imasi atlikti tik jeigu turima duomenų, kad žvejybos laivo variklio galia viršija nurodytąją laivo žvejybos licencijoje.

III skyriusDaugiamečių planų stebėjimas

33 straipsnis Perkrovimai uoste

Iš žvejybos rajonuose, kuriuose įdiegtas daugiametis planas, žvejybos veiklą vykdančių Bendrijos žvejybos laivų su gautų žuvų kiekių neleidžiama perkrauti į jokį kitą laivą ar transporto priemonę, jeigu prieš perkrovimą tie kiekiai nebuvo iškrauti, kad būtų pasverti aukcionų centre arba kitoje valstybių narių įgaliotoje institucijoje.

34 straipsnisPaskirtieji uostai

1. Priimdama daugiametį planą, Taryba gali nustatyti žuvų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, slenkstinį gyvąjį svorį, kurį viršijus būtų reikalaujama, kad laivas sugautas žuvis iškrautų paskirtajame uoste.

2. Jeigu turi būti iškrautas didesnis kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytas slenkstinis žuvų kiekis, Bendrijos žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad toks iškrovimas būtų atliekamas tik paskirtajame Bendrijos uoste. Jeigu daugiametis planas diegiamas vykdant Regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų politiką, iškrovimą galima atlikti vienos iš tai organizacijai priklausančių valstybių uoste.

3. Kiekviena valstybė narė paskiria uostus, kuriuose atliekamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas iškrovimas.

4. Kad uostą būtų galima laikyti paskirtuoju uostu, laikomasi šių sąlygų:

a) ribojamas iškrovimo galimybių skaičius;

b) ribojamas iškrovimo vietų skaičius;

c) išsamus tikrinimas kiekvieną kartą atliekant iškrovimą ir visose tokio iškrovimo vietose;

d) vidutinis iškrautų žuvų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, svoris turi būti bent 5 % tame uoste iškrauto bendro žuvų kiekio. Ataskaitinis laikotarpis, kuriuo remiantis apskaičiuojamas šis vidurkis – treji ankstesni metai iš eilės.

35 straipsnisAtskiras atkuriamų išteklių žuvų laikymas

1. Jokioje Bendrijos žvejybos laive esančioje dėžėje neleidžiama laikyti jokių tų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, žuvų su kokiais nors kitais žuvininkystės produktais.

2. Dėžės su tų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, žuvimis tinkamai paženklinamos, t. y. žymenoje nurodomas tų žuvų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, Maisto ir žemės ūkio organizacijos kodas, o tos dėžės laivo triume laikomos atskirtos nuo kitų dėžių.

36 straipsnisNacionalinės kontrolės veiksmų programos

1. Valstybės narės parengia Nacionalines kontrolės veiksmų programas, kurios taikomos kiekvienam daugiamečiam planui.

2. Valstybės narės pagal I priedą nustato tam tikrus siektinus tikrinimo tikslus. Šie tikslai, išanalizavus pasiektus rezultatus, reguliariai persvarstomi. Tikrinimų tikslai nuosekliai kinta, kol pasiekiami I priede nustatyti tikslai.

IV skyrius Techninių priemonių stebėjimas

1 SKIRSNIS žVEJYBOS įRANKIų NAUDOJIMAS

37 STRAIPSNIS ŽVEJYBOS įRANKIAI

1. Visi žvejybos įrankiai, kuriais žvejojama žvejybos rajone, atitinka pagal bendrosios žuvininkystės politikos taisykles tam rajonui parengtas technines specifikacijas.

2. Žvejybos rajonuose, kuriuose laive leidžiama turėti daugiau kaip dviejų tipų žvejybos įrankių, nenaudojami žvejybos įrankiai sukraunami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti pagal šias sąlygas:

a) tinklai, gramzdikliai ir panašūs žvejybos įrankiai yra atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų bei virvių;

b) tinklai, kurie yra denyje arba virš jo, yra patikimai pritvirtinti; ir

c) ilgosios ūdos yra sukrautos žemutiniuose deniuose.

38 straipsnisSu gautos žuvų kiekio sudėtis

1. Jeigu bet kuriame Bendrijos žvejybos laive laikom os sugautos žuvys per tą patį reisą buvo sugautos skirtingo mažiausio akių dydžio tinklais, apskaičiuojama žuvų, kurios buvo sugautos skirtingomis sąlygomis, kiekvienos kiekio dalies sudėtis. Tuo tikslu visi anksčiau naudotų tinklų akių dydžio pasikeitimai ir laive laikytų sugautų žuvų kiekių sudėtis, tuo metu, kai pradedami įgyvendinti tokie pakeitimai, įrašoma į laivo žurnalą ir iškrovimo deklaraciją.

3. Konkrečiais atvejais 111 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti priimtos išsamios taisyklės, pagal kurias laive laikomas apdorotų produktų saugojimo planas pagal žuvų rūšis, nurodant, kurioje triumo vietoje tie produktai yra laikomi.

2 SKIRSNIS SAUGOMų JūRų RAJONų STEBėJIMAS

39 STRAIPSNIS LAIVO STEBėJIMO SISTEMA

1. Jeigu saugomas jūrų rajonas yra apibrėžtas, buvimo padėtį ribojantis geografinis rajonas, atitinkamos rumbinės linijos ir laivo padėtis matuojama pagal taikomą standartą.

2. Tose žvejybos zonose, kuriose yra apibrėžtas saugomas jūrų rajonas, Bendrijos žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja pakrantės valstybės narės žuvininkystės stebėjimo centras, kuriame turi būti laivų įplaukimą į saugomą jūrų rajoną, laivų plaukimą tuo rajonu ir išplaukimą iš jo aptikti ir užregistruoti pritaikyta sistema.

3. Pakrantės valstybės žuvininkystės stebėjimo centre turi būti pavojaus skelbimo sistema, pritaikyta automatiškai aptikti į saugomą jūrų rajoną įplaukiančius laivus. Pavojaus skelbimo sistema taip pat sumontuojama laive, kad jo kapitonui būtų duodamas ženklas, jog laivas netrukus įplauks į saugomą jūrų rajoną.

4. Valstybės narės sukuria pavojaus skelbimo sistemą, kuri taikoma laivui įplaukus į kontrolines saugos zonas, besidriekiančias aplink saugotinus rajonus.

5. Nukrypstant nuo 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio 2 dalies, duomenys perduodami bent kas 15 minučių, jeigu laivas įplaukia į kontrolinę saugos zoną, o jeigu jis įplaukia į saugomą jūrų rajoną, duomenys perduodami realiuoju laiku.

40 straipsnisLaivo plaukimas per saugomą jūrų rajoną

1. Visiems žvejybos laivams leidžiama plaukti per saugomą jūrų rajoną, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a) laivui plaukiant per rajoną visi žvejybos įrankiai laive yra surišti ir sukrauti; ir

b) laivas per rajoną plaukia ne mažesniu kaip 6 mazgų greičiu.

2. Per saugomą jūrų rajoną ketinančių plaukti Bendrijos žvejybos laivų kapitonai pakrantės valstybės narės ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, valdžios institucijoms įteikia plaukimo per rajoną ataskaitą, kurioje nurodo šiuos duomenis:

a) laivo pavadinimą, išorinį atpažinimo žymėjimą, radijo šaukinį ir laivo kapitono pavardę;

b) geografines laivo buvimo padėties, iš kurios buvo perduotas pranešimas, koordinates;

c) kiekvieno įplaukimo į saugomą jūrų rajoną datą ir laiką; ir

d) kiekvieno išplaukimo iš saugomo jūrų rajono datą ir laiką.

3 skirsnis ŽUVų IšMETIMO į JūRą STEBėJIMAS

41 STRAIPSNIS Į JūRą IšMETAMų žUVų KIEKIO REGISTRAVIMAS

1. Žvejybos laivo kapitonas registruoja visus atvejus, kai į jūrą išmetama daugiau kaip 15 kg žuvų (nurodant gyvojo žuvų svorio ekvivalentą), ir, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis šią informaciją nedelsdamas perduoda kompetentingoms institucijoms.

2. Valstybės narės sukuria specialią sistemą su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kuriems žvejybos leidimas buvo išduotas pagal laipsniško žuvų išmetimo į jūrą mažinimo programą, stebėti.

42 straipsnisLaivo žurnalo tikrinimas

Valstybės narės sistemingai tikrina, ar žuvininkystės stebėjimo centre iš laivų, kuriuose įmontuota laivo stebėjimo sistema, gauta informacija atitinka laivo žurnale įrašytas veiklas, ir tam tikrinimui atlikti jos naudojasi laivo stebėjimo sistemos ir, jeigu turima, stebėtojų pateiktais duomenimis. Tokios kryžminės patikros registruojamas kompiuteriu nuskaitomoje laikmenoje, kuri laikoma trejus metus.

4 SKIRSNIS ŽVEJYBOS NUTRAUKIMAS TAM TIKRAME RAJONE REALIUOJU LAIKU

43 STRAIPSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jeigu priegaudos lygis yra kritinis, atitinkamame rajone žvejyba laikinai nutraukiama pagal šio skirsnio nuostatas. Šis žvejybos nutraukimas realiuoju laiku nustatomas tam tikram laikotarpiui, kurio trukmė neviršija 10 dienų.

2. Kritinis priegaudos lygis – tai vienos žvejybos operacijos viso sugautų žuvų kiekio ir kiekvienos rūšies žuvų gyvojo svorio procentinis santykis arba, jeigu tam tikrame žvejybos rajone realiuoju laiku nutraukus žvejybą siekiama apsaugoti vienų ar kitų žuvų rūšių jauniklius, – pasirinktų žuvų rūšių jauniklių skaičiaus procentinis santykis, palyginti su visu tos atskiros rūšies žuvų, sugautų per vieną žvejybos operaciją, skaičiumi.

44 straipsnisValstybės narės skelbiamas žvejybos nutraukimas žvejybos rajone realiuoju laiku

1. Jeigu bet kuris pakrantės valstybei narei priklausantis žvejybos laivų tikrinimo laivas arba bendroje operacijoje pagal jungtinį veiksmų planą dalyvaujantis laivas nustato kritinį priegaudos lygį, žvejybos laivų tikrinimo laivas apie t ai nedelsdamas praneša pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. Jeigu bet kurios vienos žvejybos operacijos priegaudos kiekis viršija kritinės priegaudos lygį, žvejybos laivas plaukia į kitą žvejybos rajoną, esantį bent už penkių jūrmylių nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos, ir tik tada atnaujinti žvejybą, ir nedelsdamas apie tai praneša pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jeigu bent trys žvejybos laivai turėjo išplaukti iš žvejybos rajono, nes jame buvo nustatytas kritinį viršijantis priegaudos lygis, iš tų laivų gauta informacija remiasi žvejybos nutraukimą tam tikrame rajone realiuoju laiku skelbianti pakrantės valstybė narė.

3. Remdamasi pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį gauta informacija, pakrantės valstybė narė priima sprendimą, kad tam tikrame žvejybos rajone žvejyba nutraukiama realiuoju laiku. Ta pakrantės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, visoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kurių laivams buvo išduoti leidimai atitinkamame rajone vykdyti veiklą, apie realiuoju laiku nutrauktą žvejybą. Žvejybos veiklos draudimo tame rajone pobūdis priklauso nuo apibrėžties, kuri pateikiama sprendime dėl žvejybos nutraukimo.

45 straipsnisKomisijos skelbiamas žvejybos nutraukimas žvejybos rajone realiuoju laiku

1. Remdamasi informacija, įrodančia, kad buvo patvirtintas kritinis priegaudos lygis, Komisija gali nuspręsti tam tikrame rajone laikinai nutraukti žvejybą, jeigu pakrantės valstybė narė pati nepriima sprendimo dėl tokio žvejybos nutraukimo.

2. Komisija nedelsdama apie tai praneša visoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kurių laivai vykdo veiklą šiame rajone, ir oficialioje savo svetainėje nedelsiant skelbia žemėlapį su rajono, kuriame laikinai nutraukiama žvejyba, koordinatėmis, nurodo žvejybos nutraukimo trukmę ir sąlygas tame konkrečiame rajone, kuriame žvejyba buvo nutraukta.

46 straipsnisSprendimo laikinai nutraukti žvejybą žvejybos rajone panaikinimas

1. Ribotas laivų, kuriais plaukia mokslinis stebėtojas, skaičius ir kuriuos prižiūri pakrantės valstybės narės tikrinimo tarnybos, nuo sprendimo tam tikrame rajone nutraukti žvejybą praėjus ne mažiau kaip 60 valandų atlieka bandomąsias žvejybos operacijas, kad būtų patikrintas priegaudos lygis.

2. Jeigu atliekant minėtas operacijas nustatytas ne didesnis kaip 60 % kritinio lygio priegaudos lygis, pakrantės valstybė narė savo patvirtintą sprendimą dėl žvejybos nutraukimo tam tikrame rajone realiuoju laiku skelbia netekusiu galios. Pakrantės valstybė narė apie savo sprendimą panaikinti žvejybos nutraukimą tam tikrame rajone realiuoju laiku praneša Komisijai, visoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kurių laivams išduota licencija vykdyti veiklą atitinkamoje zonoje.

3. Jeigu remdamasi 45 straipsniu žvejybos nutraukimą tam tikrame rajone realiuoju laiku buvo paskelbusi Komisija, pakrantės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų bandomųjų žvejybos operacijų rezultatus. Po to, kai informaciją, jeigu reikia, įvertina Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas, Komisija paskelbia, kad žvejybos nutraukimas tam tikrame rajone realiuoju laiku netenka galios, jeigu atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas nustatomas ne didesnis kaip 60 % kritinis priegaudos lygis. Komisija visoms suinteresuotosioms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kurių laivams išduota licencija vykdyti veiklą atitinkamoje zonoje, praneša, kad žvejybos nutraukimas tam tikrame rajone realiuoju laiku panaikinamas.

V skyrius Pramoginės žvejybos stebėjimas

47 straipsnis Pramoginė žvejyba

1. Bendrijos vandenyse organizuojamai pramoginei išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybai iš laivo, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, išduoda leidimą.

2. Vykdant pramoginę išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybą, sugautų žuvų kiekius registruoja valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas.

3. Vykdant tų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, žuvų pramoginę žvejybą, sugautų žuvų kiekiai išskaitomi iš atitinkamų tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kvotų. Atitinkamos valstybės narės nustato, kokia tų kvotų dalis skiriama išimtinai pramoginės žvejybos reikmėms.

4. Vykdant pramoginę žvejybą sugautų žuvų kiekius parduoti draudžiama, nebent parduodama siekiant labdaros tikslų.

V ANTRAŠTINĖ DALISPARDAVIMO STEBĖJIMAS

I skyriusBendrosios nuostatos

48 straipsnisPardavimo stebėjimo principai

1. Kiekviena valstybė narė atsakinga už tai, kad būtų stebima, kaip žuvininkystės ir akvakultūros produktų visais pardavimo etapais – nuo pirmojo pardavimo iki mažmeninės prekybos, įskaitant vežimą, – laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

2. Visos žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijos yra atsekamos, o operatoriai gali nustatyti produktų partijų kilmę bei paskirtį nuo sugavimo arba produkcijos paruošimo iki galutinio vartotojo.

3. Jeigu nustatomas mažiausias tam tikros rūšies žuvų dydis, už pardavimą, laikymą ir vežimą atsakingi operatoriai turi sugebėti įrodyti geografinę produktų kilmę, kuri patvirtinama nuoroda į parajonį, rajoną, pokvadratį arba, jeigu taikoma, statistinį stačiakampį, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai.

4. Valstybės narės užtikrina, kad sugauti ar paruošti žuvininkystės ir akvakultūros produktai būtų pateikiami partijomis.

49 straipsnisBendrieji pardavimo standartai

1. Valstybės narės užtikrina, kad produktai, kuriems taikomi bendrieji pardavimo standartai, būtų pateikiami parduoti, siūlomi parduoti, parduodami ar jais kitaip prekiaujama tik jeigu jie atitinka šiuos standartus.

2. Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 104/2000 iš rinkos pašalinti produktai atitinka bendrųjų pardavimo standartų reikalavimus, ypač šviežumo kategorijas.

3. Už žuvininkystės produktų partijų pardavimą, laikymą ar vežimą atsakingi operatoriai sugeba įrodyti, kad produktai visuose etapuose atitinka pardavimo standartus.

50 straipsnisAtsekamumas

1. Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 178/2002[37] nuostatų ir nacionalinės teisės aktų valstybės narės užtikrina, kad jų operatoriai įdiegtų sistemas ir procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad informacija apie žuvininkystės ir akvakultūros produktų kilmę būtų prieinama kompetentingai institucijai.

2. Kad būtų įmanoma atsekti tų partijų kilmę, apie visas žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijas pateikiama bent ši reikalaujama informacija:

a) kiekvienos partijos atpažinimo numeris;

b) komercinis ir mokslinis kiekvienos žuvų rūšies pavadinimas;

c) gyvasis svoris (kilogramais);

d) sugavimo ir (arba) produkcijos paruošimo duomenys;

e) gamybos vienetas (žvejybos laivų, akvakultūros ūkio pavadinimas);

f) tiekėjų pavadinimas ir adresas;

g) žvejybos įrankis.

3. Kiekviena partija ženklinama tam tikra įsagų ir (arba) žymenų sistema, kurioje pateikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

51 straipsnis Informacija vartotojui

Valstybės narės užtikrina, kad 2001 m. spalio 22 d. Reglamento (EB) Nr. 2065/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles, reglamentuojančias vartotojų informavimą apie žuvininkystės ir akvakultūros produktus, 8 straipsnyje nustatyta informacija būtų prieinama kiekviename atitinkamų rūšių žuvų pardavimo etape. Reglamento (EB) Nr.2065/200 8 straipsnyje nurodytas žvejybos rajonas – tai parajonis, rajonas, pokvadratis arba, jeigu taikoma, statistinis stačiakampis, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai.

II skyriusPo iškrovimo vykdoma veikla

52 straipsnisPirmasis pardavimas aukcionų centruose

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi kiekiai, kuriems taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai, aukcionų centre pirmiausiai būtų parduoti arba registruoti registruotiems pirkėjams.

2. Kiti žuvininkystės produktai parduodami tik aukcionų centre arba valstybių narių įgaliotoms institucijoms ar asmenims.

3. Pirkėją, kuris žuvininkystės produktus iš žvejybos laivo perka kaip pirmasis pirkėjas, registruoja tos valstybės narės, kurioje tas pirmasis pirkimas atliekamas, kompetentingos institucijos. Kad registravimą būtų galima atlikti, kiekvienas pirkėjas identifikuojamas pagal jo PVM numerį nacionalinėse duomenų bazėse.

53 straipsnisŽuvininkystės ir akvakultūros produktų svėrimas

1. Visi žuvininkystės ir akvakultūros produktų pirkėjai užtikrina, kad visos gautos tų produktų partijos būtų pasvertos kompetentingų institucijų patvirtintomis svarstyklėmis. Sveriama prieš tai, kai žuvys išrūšiuojamos, perdirbamos, atiduodamos laikyti ir išvežamos iš iškrovimo vietos ar perparduodamos.

2. Sveriant nustatyti duomenys naudojami pildant iškrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir perėmimo deklaracijas.

3. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų valstybės narės gali leisti šviežias žuvis pasverti po to, kai jos buvo išvežtos iš iškrovimo vietos, jeigu iškraunant žuvų nebuvo įmanoma pasverti ir jeigu žuvys į valstybės narės teritorijoje esančią paskirties vietą vežamos ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

4. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks toje valstybėje narėje pirmą kartą iškraunamas žuvų kiekis būtų sveriamas dalyvaujant pareigūnams ir tik po to išvežamas iš iškrovimo vietos.

54 straipsnisPardavimo pažymos

1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai, kitos institucijos ar asmenys, atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirmąjį pardavimą, valstybės narės, kurios teritorijoje buvo atliktas pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms per 2 valandas nuo pirmojo pardavimo elektroninio ryšio priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Jeigu ši valstybė narė – tai ne valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, iš kurio buvo iškrautos žuvys – ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija būtų įteikta valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, kai tik bus gauta atitinkama informacija. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako pirkėjai, aukcionai, institucijos arba asmenys.

2. Jeigu pirmasis žuvininkystės produktų pardavimas atliekamas ne toje valstybėje narėje, kurioje produktai buvo iškrauti, už pirmojo pardavimo stebėjimą atsakinga valstybė narė užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija per 2 valandas nuo pardavimo pažymos gavimo būtų įteikta atitinkamoms už tam tikrų produktų iškrovimą atsakingoms valdžios institucijoms ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, valdžios institucijoms.

3. Jeigu pardavimo pažyma neatitinka sąskaitos faktūros arba ją pakeičiančio dokumento, valstybės narės priima reikiamas nuostatas, kad informacija apie kainą, išskyrus mokestį už prekių pristatymą pirkėjui, atitiktų nurodytąją sąskaitoje faktūroje.

55 straipsnisPardavimo pažymos turinys

54 straipsnyje nurodytose pardavimo pažymose pateikiami bent šie duomenys:

a) atitinkamus produktus iškrovusio žvejybos laivo numeris, kuris jam suteiktas Bendrijos laivyno registre, ir laivo pavadinimas;

b) iškrovimo uostas ir iškrovimo duomenys;

c) laivo savininko ar kapitono pavardė ir, jeigu jų pavardės nesutampa, pardavėjo pavardė;

d) pirkėjo pavardė ir jo PVM numeris;

e) kiekvienos žuvų rūšies pavadinimas ar Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) triraidis kodas ir tos rūšies žuvų geografinės kilmės nuoroda, t. y. parajonis, rajonas arba pokvadratis, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai;

f) visų rūšių žuvų, kurioms taikomi pardavimo standartai, jeigu reikia, atskiros žuvies dydis ar svoris, kokybė, pateikimas ir šviežumas;

g) jeigu reikia, iš rinkos pašalintų produktų paskirtis (perkėlimas į kitus metus, naudojimas gyvulių pašarui, gyvulių pašarui naudojamų miltų gamybai, jaukams ir ne maistui);

h) pardavimo vieta ir data;

i) jeigu įmanoma, sąskaitos faktūros atpažinimo numeris ir jos data ir, jeigu reikia, pardavimo sutartis;

j) jeigu taikoma, nuoroda į 58 straipsnyje nurodytą važtos dokumentą.

56 straipsnisLeidimai netaikyti pardavimo pažymos reikalavimų

1. Laikydamasi 111 straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisija gali suteikti leidimą nesilaikyti įpareigojimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kitoms įgaliotosioms institucijoms pateikti žuvininkystės produktų, iškrautų iš tam tikrų kategorijų Bendrijos žvejybos laivų, kurie ne ilgesni nei 10 metrų, arba mažesnio kaip 50 kg kiekvienos žuvų rūšies gyvojo svorio ekvivalento pardavimo pažymą. Šias išimtis leidžiama suteikti tik jeigu atitinkama valstybė narė yra įdiegusi nustatytus reikalavimus atitinkančią imčių tvarką, kaip nurodyta 16 ir 22 straipsniuose.

2. 54 ir 55 straipsnių reikalavimai netaikomi ne daugiau kaip 15 kg produktų įsigyjančiam pirkėjui, jeigu vėliau jie nepateikiami į rinką, o skiriami tik privačiam vartojimui.

57 straipsnisPerėmimo deklaracija

1. Jeigu produktus numatyta parduoti vėliau, valstybės narės, kurioje atliekamas perėmimas, kompetentingoms institucijoms ar kitoms įgaliotosioms institucijoms elektroninio ryšio priemonėmis (jeigu įmanoma) kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip praėjus 2 valandoms nuo iškrovimo užbaigimo, nepažeidžiant daugiamečių planų specialiųjų nuostatų pateikiama perėmimo deklaracija. Už perėmimo deklaracijos pateikimą ir jos tikslumą atsakingas jos turėtojas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje perėmimo deklaracijoje pateikiama bent ši informacija:

a) atitinkamus produktus iškrovusio žvejybos laivo numeris, kuris jam suteiktas Bendrijos laivyno registre, ir laivo pavadinimas;

b) laivo savininko ar kapitono pavardė;

c) kiekvienos žuvų rūšies atitinkamas pavadinimas ar Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos triraidis kodas ir tos rūšies žuvų geografinės kilmės nuoroda, parajonis, rajonas, pokvadratis arba, jeigu taikoma, statistinis stačiakampis, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai;

d) kiekvienos rūšies žuvų svoris nurodomas atskirai pagal pateikiamo produkto tipą;

e) iškrovimo uostas ir data;

f) įrenginių, kuriuose produktai laikomi, pavadinimas ir adresas;

g) jeigu taikoma, nuoroda į 58 straipsnyje nustatytą važtos dokumentą.

58 straipsnis Važtos dokumentas

1. Kol atliekamas Bendrijoje iškrautų neperdirbtų arba perdirbtų laive žuvininkystės produktų, kurie vežami ne į iškrovimo, o kitą vietą, pirmasis pardavimas, privaloma turėti vežėjo sudarytą dokumentą. Vežėjas, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis, per 24 valandas nuo iškrovimo važtos dokumentą pateikia valstybės narės, kurios teritorijoje atliktas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms.

2. Jeigu produktai vežami į kitą valstybę narę, o ne į iškrovimo valstybę narę, per 24 valandas nuo žuvininkystės produktų iškrovimo vežėjas pateikia važtos dokumento kopiją ir valstybės narės, kurios teritorijoje pagal deklaraciją buvo atliktas pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms. Pirmojo pardavimo valstybė narė iš iškrovimo valstybės narės gali prašyti išsamesnės informacijos.

3. Vežėjas yra atsakingas už dokumento tikslumą.

4. Važtos dokumente nurodoma:

a) siuntos (-ų) paskirties vieta ir transporto priemonės atpažinimo priemonės;

b) atitinkamus produktus iškrovusio žvejybos laivo numeris, kuris jam suteiktas Bendrijos laivyno registre, ir laivo pavadinimas;

c) vežami kiekvienos rūšies žuvų kiekiai (perdirbto ar neperdirbto žuvų svorio kilogramais), gavėjo (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), iškrovimo vieta bei data ir kiekvienos žuvų rūšies geografinės kilmės nuoroda, t. y. nuoroda į parajonį, rajoną arba pokvadratį, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai.

5. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą nesilaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, jeigu žuvininkystės produktai vežami uosto rajone ar ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

6. Jeigu žuvininkystės produktai, kurių pardavimo pažymoje įrašyta, kad jie parduoti, vežami į kitą, o ne į iškrovimo vietą, vežėjas dokumentais turi sugebėti įrodyti, jog pardavimo sandoris įvyko.

II I skyrius Gamintojų organizacijos, kaina ir intervencinės priemonės

59 straipsnisGamintojų organizacijų stebėjimas

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės reguliariai atlieka patikras, siekdamos užtikrinti, kad:

a) gamintojų organizacijos laikytųsi pripažinimo nuostatų ir sąlygų;

b) gamintojų organizacijos pripažinimą būtų galima atšaukti, jeigu nustojama laikytis Reglamento (EB) Nr. 104/2000 5 straipsnyje nustatytų sąlygų arba jeigu pripažinimas buvo pagrįstas neteisinga informacija;

c) pripažinimas būtų nedelsiant atšaukiamas atgaline data, jeigu pripažįstama, kad organizacija naudojasi nesąžiningomis priemonėmis arba jeigu ji naudojasi taip gautu pripažinimu.

2. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 104/2000 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų gamintojų organizacijų taisyklių, Komisija atlieka patikras ir atsižvelgdama į šias patikras, jeigu reikia, prašo, kad valstybės narės atšauktų pripažinimą.

3. Siekdama užtikrinti, kad kiekviena gamintojų organizacija vykdytų atitinkamų žvejybos metų veiklos programoje nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 2508/2000, kiekviena valstybė narė atlieka reikiamus patikras ir skiria Reglamento (EB) Nr. 104/2000 9 straipsnio 3 dalyje numatytas baudas, jeigu šių įsipareigojimų nesilaikoma.

60 straipsnisKainų stebėjimas ir intervencinės priemonės

Valstybės narės atlieka visas kainų ir intervencinių priemonių patikras, visų pirma patikrina:

a) produktų pašalinimą iš rinkos, jeigu tai atliekama ne dėl su jų vartojimu maistui susijusių tikslų;

b) perkėlimo operacijas, kuriomis stabilizuojami, saugomi ir perdirbami iš rinkos pašalinti produktai;

c) jūroje sušaldytų produktų privatų saugojimą;

d) kompensacines išmokas už perdirbti skirtus tunus.

VI ANTRAŠTINĖ DALISPRIEŽIŪRA

61 straipsnisValstybių narių vykdomas stebėjimas jūroje ir aptikimas

1. Valstybės narės joms arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse vykdo priežiūrą, kuri pagrįsta:

a) žvejybos laivų stebėjimu jūroje, kuris atliekamas tikrinimo laivais arba stebėjimo orlaiviais;

b) 11 straipsnyje nurodyta laivų aptikimo sistema.

2. Jeigu stebėjimas ar aptikimas neatitinka valstybės narės turimos kitos informacijos, ši valstybė narė imasi bet kokio tyrimo, kurį gali tekti atlikti siekiant nustatyti, kokių tolesnių priemonių reikia imtis.

3. Jeigu stebėjimas ar aptikimas susijęs su kitos valstybės narės ar trečiosios šalies žvejybos laivu ir informacija neatitinka pakrantės valstybei narei prieinamos jokios kitos informacijos ir jeigu ta pakrantės valstybė narė neturi galimybės imtis tolesnių veiksmų, ji savo išvadas surašo priežiūros ataskaitoje ir tą ataskaitą, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsdama perduoda valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ar atitinkamoms trečiosioms šalims. Jeigu tai trečiosios šalies laivas, priežiūros ataskaita perduodama ir Komisijai ar jos paskirtai institucijai.

4. Jeigu valstybės narės pareigūnas pastebi ar aptinka žvejybos laivą ir įtaria, kad jis vykdo veiklą pažeisdamas bendrąją žuvininkystės politiką, jis nedelsdamas parengia priežiūros ataskaitą ir siunčia ją savo kompetentingoms institucijoms.

5. Priežiūros ataskaitos forma nustatoma laikantis 111 straipsnyje nurodytos tvarkos.

62 straipsnisPrivalomi veiksmai gavus informacijos apie stebėjimą ir aptikimą

1. Valstybės narės, su kurių vėliava plaukioja laivai, iš kitų valstybių narių gavusios priežiūros ataskaitas ir atsižvelgusios į tas ataskaitas, nedelsdamos imasi veiksmų ir atlieka tolesnį tyrimą, jeigu reikia, kad būtų nustatyta, kokių kitų priemonių reikia imtis.

2. Jeigu reikia, valstybės narės, išskyrus suinteresuotąją valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, patikrina, ar pastebėtas laivas, apie kurį buvo pranešta, vykdė veiklą joms ar jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir ar tame laive laikyti žuvininkystės produktai buvo iškrauti jų teritorijoje arba importuoti į tą teritoriją, ir patikrina, kaip tas laivas laikėsi atitinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimų.

3. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, kitos valstybės narės, Komisija ar jos paskirta institucija taip pat tikrina tinkamai dokumentais pagrįstą informaciją apie pastebėtus laivus, kurią pateikia pavieniai piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant aplinkos apsaugos organizacijas ir suinteresuotąsias žuvininkystės sektoriaus bei prekybos žuvimi šalis.

63 straipsnisStebėtojai

1. Stebėtojai laivuose prižiūri, kad žvejybos laivai laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Stebėtojai vykdo visas pagal stebėjimo tvarką jiems priskirtas užduotis, visų pirma kontroliuoja ir registruoja laivų žvejybos veiklą ir tikrina atitinkamus dokumentus.

2. Stebėtojai turi jų užduotims atlikti reikalingą kvalifikaciją ir patirties. Jie yra nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono ar bet kurio įgulos nario. Jie negali būti laivo įgulos nariais.

3. Stebėtojai, kiek įmanoma, stengiasi, kad būdami laive netrukdytų vykdyti žvejybos veiklos, įprastų laivo operacijų arba nesikištų į tą veiklą ar operacijas.

4. Stebėtojai parengia priežiūros ataskaitą ir perduoda ją savo valdžios institucijoms ir (arba) valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, valdžios institucijoms. Ataskaitą valstybės narės įtraukia į 69 straipsnyje nurodytą duomenų bazę.

5. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai paskirtiems stebėtojams suteikia tinkamas patalpas, padeda jiems atlikti savo darbą ir nekliudo stebėtojams eiti pareigų. Kapitonai stebėtojams suteikia galimybę patekti į atitinkamas laivo dalis, įskaitant sugautų žuvų saugojimo vietą, ir peržiūrėti laivo dokumentus, įskaitant elektronines rinkmenas.

6. Visas išlaidas, kurių stebėtojai patiria vykdydami veiklą pagal šį straipsnį, padengia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas. Valstybės narės visas šias išlaidas ar jų dalį gali įpareigoti apmokėti tų laivų, kurie atitinkamame žvejybos rajone plaukioja su jų vėliava, operatorius.

7. Išsamias šio straipsnio taikymo taisykles gali būti priimtos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

64 straipsnisPriežiūros ataskaitos pri imtinumas

Priežiūros ataskaitos, kurias parengė nacionalinių valdžios institucijų ar Bendrijos institucijų įgalioti priežiūrą vykdyti asmenys – tai priimtinas įrodymas, naudotinas bet kurioje valstybėje narėje pradėtame teismo procese ar administracinėje byloje. Siekiant nustatyti faktus, priežiūros ataskaitos laikomos lygiavertėmis priežiūros ataskaitoms, kurias parengė tos valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas ar iškelta administracinė byla, pareigūnai. Atsižvelgiant į šias ataskaitas imamasi tolesnių reikiamų priemonių.

VII ANTRAŠTINĖ DALISTIKRINIMAS

I skyrius Bendrosios nuostatos

65 straipsnis Tikrinimai

1. Valstybės narės sudaro ir atnaujina už tikrinim us atsakingų pareigūnų sąrašą.

2. Pareigūnai eina pareigas pagal Bendrijos teisę. Laikydamiesi nediskriminavimo principo, tikrinimus jie atlieka jūroje, uostuose, gabenant, gamybinėse patalpose ir parduodant žuvis.

2. Pareigūnai visų pirma tikrina:

a) ar teisėtai sugautos laive turimos, laikomos, vežamos, perdirbamos ar parduodamos žuvys ir ar tikslūs su sugautų žuvų kiekiais susiję dokumentai;

b) ar teisėti žvejybos įrankiai, kuriais žvejojamos gaudomų rūšių žuvys, ir ar teisėtai laive laikomos sugautos žuvys;

c) jeigu reikia, laikymo planą ir atskirą tam tikrų rūšių žuvų laikymą; ir

d) pasyviųjų žvejybos įrankių ženklinimą.

3. Pareigūnai tikrina visus rajonus, kuriuose žuvininkystės produktai sugaunami, denius, kuriuose tokie produktai saugomi, ir tų produktų perdirbimo arba pardavimo patalpas. Jie taip pat tikrina sugautų žuvų (perdirbtų ar neperdirbtų) kiekius, tinklus ir kitus žvejybos įrankius, įrangą, talpyklas ir pakuotes su žuvimi ar žuvininkystės produktais ir visus dokumentus, kuriuos šie pareigūnai laiko privalomais patikrinti, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Šiems pareigūnams taip pat leidžiama apklausti asmenis, kurie, manoma, gali turėti informacijos tuo klausimu, dėl kurio atliekamas tikrinimas.

4. Pareigūnai tikrinimus atlieka taip, kad kuo mažiau būtų trukdoma ar apsunkinama naudoti laivą arba transporto priemonę ir kad nebūtų trikdoma su laivu ar transporto priemone susijusi veikla ir sugautų žuvų laikymo, perdirbimo ir pardavimo veikla. Pareigūnai kiek įmanoma stengiasi užtikrinti, kad atliekant tikrinimą nepablogėtų sugautų žuvų būklė.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma tikrinimo metodika ir jo atlikimas, priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

66 straipsnisOperatoriaus pareigos

Operatorius sudaro galimybę saugiai patekti į laivą, transporto priemonę ar patalpą, kurioje laikomi, perdirbami ar parduodami žuvininkystės produktai. Jis užtikrina pareigūnų saugą, netrukdo jiems eiti pareigų, negrasina jiems ir nesikiša į jų veiklą.

67 straipsnis Tikrinimo ataskaita

1. Pareigūnai parengia tikrinimo ataskaitą po kiekvieno tikrinimo ir perduoda ją savo valdžios institucijoms. Jeigu tikrinamas su kitos valstybės narės ar su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, tikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant siunčiama valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ar atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms. Jeigu tikrinimas atliekamas kitai valstybei narei arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, tikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant siunčiama tai valstybei narei.

2. Pareigūnai savo parengtą ataskaitą pasirašo dalyvaujant operatoriui, kuris ją taip pat pasirašo ir turi teisę į ją įrašyti bet kokias pastabas. Pareigūnai laivo žurnale įrašo, kad atliktas tikrinimas.

3. Tikrinimo ataskaitos kopija įteikiama laivo kapitonui ar jo atstovui.

68 straipsnis Tikrinimo ataskaitos priimtinumas

Asmenų, kuriuos atlikti tikrinimus įgaliojo nacionalinės ir Bendrijos valdžios institucijos, parengtos tikrinimų ataskaitos – tai pri imtinas įrodymas, naudotinas bet kokioje valstybėje narėje pradėtame teismo procese ar administracinėje byloje. Siekiant nustatyti faktus, tikrinimo ataskaitos laikomos lygiavertėmis tikrinimo ataskaitoms, kurias parengė tos valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas ar iškelta administracinė byla, pareigūnai; atsižvelgiant į šias ataskaitas galima imtis tolesnių veiksmų.

69 straipsnisElektroninė duomenų bazė

Valstybės narės sukuria ir reguliariai atnaujina elektroninę duomenų bazę, į kurią įkelia visas tų valstybių narių pareigūnų parengtas tikrinimų ir priežiūros ataskaitas.

70 straipsnisBendrijos inspektoriai

1. Laikydamasi 111 straipsnyje nurodytos tvarkos, Komisija sudaro Bendrijos inspektorių sąrašą. Bendrijos inspektoriais yra valstybės narės, Komisijos arba agentūros pareigūnai.

2. Nepažeisdami pakrantės valstybės narės tiesioginės atsakomybės, Bendrijos inspektoriai pagal šį reglamentą atlieka tikrinimus valstybių narių teritorijoje, Bendrijos vandenyse ir Bendrijos žvejybos laivuose, kurie plaukioja ne Bendrijos vandenyse.

3. Bendrijos inspektorius galima paskirti:

a) įgyvendinti Bendrijos pagal 87 straipsnį priimtas kontrolės ir tikrinimo programas;

b) tarptautinėms žuvininkystės kontrolės programoms, jeigu Bendrija yra įsipareigojusi imtis kontrolės priemonių.

4. Bendrijos inspektorių įgaliojimai yra tokie pat kaip nacionalinių inspektorių. Atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais, Bendrijos inspektoriai laikosi Bendrijos teisės ir valstybės narės, kurioje atliekamas tikrinimas, nacionalinės teisės.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

II skyrius Tikrinimai ne tikrinimą atliekančios valstybės narės vandenyse ar ne jos teritorijoje

71 straipsnis Laivų tikrinimai ne tikrinimą atliekančios valstybės narės vandenyse

1. Nepažeisdama pakrantės valstybė narės tiesioginės atsakomybės, valstybė narė su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus gali tikrinti visuose Bendrijos vandenyse.

2. Valstybė narė pagal šį reglamentą kitos valstybės narės žvejybos laivų žvejybos veiklą gali tikrinti visuose Bendrijos vandenyse:

a) gavusi atitinkamos pakrantės valstybės narės leidimą; arba

b) jeigu pagal 87 straipsnį priimta specialioji Bendrijos kontrolės veiksmų programa.

3. Valstybė narė tarptautiniuose vandenyse gali tikrinti su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančius Bendrijos žvejybos laivus.

4. Valstybė narė trečiųjų šalių vandenyse pagal tarptautinius susitarimus gali tikrinti Bendrijos žvejybos laivus, plaukiojančius su jos pačios ar kitos valstybės narės vėliava.

5. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri imtųsi informacijos centro veiklos, susijusios su šiame straipsnyje apibrėžtais tikslais. Valstybės narės informacijos centras turi būti prieinamas 24 valandas per parą.

72 straipsnisPrašymai išduoti leidimą

1. Sprendimą dėl valstybės narės prašymo leisti atlikti žvejybos laivų tikrinimą Bendrijos vandenyse, tačiau ne prašančiajai valstybei narei ar jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, kaip nurodyta 71 straipsnio 2 dalies a punkte, atitinkama pakrantės valstybė priima per 12 valandų nuo prašymo gavimo ar reikiamu laiku, jeigu prašymas pateiktas dėl persekiojimo, pradėto tikrinimą atliekančios valstybės narės vandenyse.

2. Apie sprendimą prašančiajai valstybei narei pranešama nedelsiant. Sprendimai taip pat perduodami Komisijai arba jos paskirtai institucijai.

3. Prašymą išduoti leidimą galima atmesti apskritai ar iš dalies tik jeigu tai būtina dėl nacionalinio saugumo. Pranešimas apie atmetimą ir jo priežastis nedelsiant siunčiamos prašymą pateikusiai valstybei narei, Komisijai ar jos paskirtai institucijai.

73 straipsnis Tikrinimai ne tikrinimą atliekančios valstybės narės teritorijoje

Valstybė narė gali atlikti tikrinimus pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teritorijoje:

a) gavusi tos valstybės narės leidimą, arba

b) jeigu pagal 87 straipsnį priimta specialioji Bendrijos kontrolės veiksmų programa.

III skyrius Atliekant tikrinimus nustatyti pažeidimai

74 straipsnis Nustačius pažeidimus taikoma procedūra

Jeigu atsižvelgęs į informaciją, surinktą per tikrinimą, pareigūnas linkęs manyti, kad pažeistos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklės, pareigūnas:

a) įtarimus sukėlusį pažeidimą nurodo tikrinimo ataskaitoje;

b) imasi visų reikiamų priemonių, kad su įtariamu pažeidimu susijęs įrodymas būtų tinkamai saugomas;

c) nedelsdamas tikrinimo ataskaitą siunčia savo kompetentingai institucijai;

d) juridiniam asmeniui, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, ar tam subjektui, kuris buvo užkluptas darantis pažeidimą, praneša, kad už pažeidimą turėtų būti skiriami baudos taškai pagal 84 straipsnį. Tai įrašoma į tikrinimo ataskaitą.

75 straipsnisNe tikrinimą atliekančios valstybės narės vandenyse nustatyti pažeidimai

Jeigu pažeidimas nustatytas atlikus tikrinimą pagal 71 straipsnio 2 dalį, tikrinimą atliekanti valstybė narė tikrinimo ataskaitos santrauką nedelsdama įteikia pakrantės valstybei narei. Išsami tikrinimo ataskaita per septynias dienas nuo tikrinimo įteikiama pakrantės valstybei narei ir valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas.

76 straipsnisGriežtesnės priemonės dėl tam tikrų šiurkščių pažeidimų

1. Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, arba pakrantės valstybė narė, kurios vandenyse laivas, kaip įtariama:

a) registruodamas sugautų žuvų kiekius juos suklastojo daugiau kaip 500 kilogramų arba 10 % sugauto žuvų kiekio, kuris apskaičiuojamas kaip procentinė laivo žurnale nurodyto kiekio dalis (pasirenkama didesnioji vertė); arba

b) bet kurį šiurkštų Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje nurodytą pažeidimą padarė nepraėjus vieneriems metams nuo pirmo šiurkštaus pažeidimo,

reikalauja, kad toks laivas nedelsiant plauktų į uostą, kuriame būtų atliktas išsamus tyrimas (šis reikalavimas taikomas kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 IX skyriuje nurodytomis priemonėmis).

2. Pakrantės valstybė narė nedelsiant nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, praneša apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą.

3. Inspektoriai žvejybos laive gali likti tol, kol bus visiškai užbaigtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto žvejybos laivo kapitonas nutraukia žvejybos veiklą ir pareikalavus laivą nukreipia į uostą.

IV skyrius Atliekant tikrinimus nustatytų pažeidimų nagrinėjimas

Straipsnis 77 Pažeidimo nagrinėjimas

Jeigu atlikdamos tikrinimą kompetentingos institucijos nustato, kad buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, tikrinimą atliekančios valstybės narės kompetentingos institucijos pagal VIII antraštinę dalį imasi atitinkamų veiksmų prieš laivo, susijusio su pažeidimu, kapitoną ar bet kokį kitą už pažeidimą atsakingą asmenį.

78 straipsnis Pažeidimo nagrinėjimo perdavimas

Tikrinimą atliekanti valstybė narė pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, laivo registravimo valstybei narei arba valstybei narei, kurios pilietis yra pažeidimą padaręs asmuo, jeigu perdavimas atliekamas gavus pastarosios valstybės narės sutikimą ir su sąlyga, kad perdavus pažeidimo nagrinėjimą galima tikėtis, jog bus pasiektas 81 straipsnio 1 dalyje nurodytas rezultatas.

79 straipsnisBendrijos inspektorių nustatyt as pažeidimas

Valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų nagrinėjamas bet kuris jų teritorijoje, joms ar jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ar su jų vėliava plaukiojančiame laive Bendrijos inspektorių nustatytas pažeidimas.

80 straipsnisTaisomosios priemonės, kurių imamasi, jeigu iškrovimo ar perkrovimo valstybė narė nesiima pažeidimo nagrinėjimo

1. Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybė narė – tai ne valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir jos kompetentingos institucijos nesiima atitinkamų priemonių prieš atsakingus juridinius ar fizinius asmenis arba jeigu ji neperduoda pažeidimo nagrinėjimo pagal 78 straipsnį, neteisėtai iškrautus ar perkrautus žuvų kiekius galima išskaičiuoti iš iškrovimo ar perkrovimo valstybei narei skirtos kvotos.

2. Iš iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės kvotos išskaičiuotinus žuvų kiekius 111 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija nustato pasitarusi su dviem atitinkamomis valstybėmis narėmis.

3. Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės atitinkama kvota jau išeikvota, taikomas 28 straipsnis. Tuo tikslu laikoma, kad neteisėtai iškrautų ar perkrautų žuvų kiekiai yra lygūs žalos, kurią patyrė valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, dydžiui, kaip nurodyta tame straipsnyje.

VIII ANTRAŠTINĖ DALISVYKDYMO UŽTIKRINIMAS

81 straipsnisReikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus prieš juridinius ar fizinius asmenis, kurie įtariami pažeidę kokią nors bendrosios žuvininkystės politikos taisyklę, atitinkamų priemonių, įskaitant administracinius ieškinius ar baudžiamąsias bylas, būtų imamasi sistemingai.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pradėti procesiniais veiksmais užtikrinama, kad pagal atitinkamas nacionalinės teisės aktų nuostatas iš asmenų, kurie ekonominę naudą pelnė padarę pažeidimą, tokia nauda būtų atimta ir kad tų procesų rezultatai būtų proporcingi pažeidimų šiurkštumui, kad būtų veiksmingai atgrasoma nuo kitų panašių pažeidimų.

3. Valstybės narės gali įdiegti sistemą, pagal kurią bauda būtų proporcinga juridinio asmens apyvartai arba finansinei naudai, gautai ar planuotai gauti padarius šiurkštų pažeidimą.

4. Valstybės narės, kurios jurisdikcijoje padarytas pažeidimas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas procedūras nedelsdamos praneša valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, valstybei narei, kurios pilietis yra pažeidėjas, arba bet kuriai kitai valstybei narei, kuriai gali rūpėti dėl pažeidimo vykstančio baudžiamojo ar administracinio proceso priimti tolesni veiksmai ar kitos priemonės, kurių buvo imtasi, ir apie bet kokį galutinį su pažeidimu susijusį sprendimą, įskaitant paskirtų taškų skaičių.

82 straipsnis Sankcijos už šiurkščius pažeidimus

1. Valstybės narės užtikrina, kad šiurkštų pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuris laikomas atsakingas už šiukštų pažeidimą, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios administracinės sankcijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 IX skyriuje numatytų sankcijų ir priemonių kategoriją.

2. Be to, valstybės narės užtikrina, kad fizinis asmuo, padaręs šiurkštų pažeidimą, kurių dydžio neįmanoma susieti su žuvininkystės produktų, įgytų padarius šiurkštų pažeidimą, verte arba juridinis asmuo, laikomas atsakingas tokį pažeidimą, būtų baudžiamas ne mažesne kaip 5000 EUR ir ne didesne kaip 300 000 EUR administracine bauda. Valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, nedelsiant pranešama apie tokią skirtą sankciją.

3. Jeigu per 5 metus padaromas pakartotinis šiurkštus pažeidimas, valstybė narė skiria ne mažesnę kaip 10 000 EUR ir ne didesne kaip 600 000 EUR administracinę baudą.

4. Nustatydamos baudų dydį, valstybės narės atsižvelgia ir į žuvininkystės ištekliams bei atitinkamai jūrų aplinkai padarytos žalos vertę.

5. Valstybės narės, kuriose euras dar neįvestas, taiko Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtą euro ir savo valiutos keitimo kursą, taikomą rinkoje mėnesio prieš tą, kurį paskirta administracinė bauda, priešpaskutinę dieną.

6. Valstybės narės gali kartu arba kaip alternatyvą taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas.

7. Kartu su šiame skyriuje numatytomis sankcijomis galima taikyti kitas sankcijas ar nuobaudas, ypač nurodytąsias (EB) Reglamento Nr. 1005/2008 45 straipsnyje.

83 straipsnisNeatidėliotinos vykdymo užtikrinimo priemonės

Valstybės narės imasi neatidėliotinų priemonių, kad laivams, juridiniams ar fiziniams asmenis, kurie, darydami (EB) Reglamento Nr. 1005/2008 42 straipsnyje apibrėžtą šiurkštų pažeidimą, buvo užklupti in flagrante delicto , būtų užkirstas kelias toliau daryti šiuos pažeidimus.

84 straipsnisBaudos taškų sistema

1. Valstybės narės taiko baudos taškų sistemą, pagal kurią žvejybos leidimo turėtojui už bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius.

2. Kai fizinis asmuo pažeidžia bendrosios žuvininkystės politikos taisykles arba kai už šių taisyklių pažeidimą laikomas atsakingas juridinis asmuo, žvejybos leidimo turėtojui už pažeidimą skiriamas atitinkamas baudos taškų skaičius. Žvejybos leidimo turėtojui suteikiama teisė persvarstyti tvarką pagal nacionalinius teisės aktus.

3. Kai visas baudos taškų skaičius susilygina su nustatytu taškų skaičiumi ar jį viršija, žvejybos leidimo galiojimas automatiškai sustabdomas bent šešiems mėnesiams. Jeigu žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas antrą kartą dėl to, kad leidimo turėtojui buvo skirtas nustatytas baudos taškų skaičius, sustabdymo laikotarpis yra vieneri metai. Jeigu nustatytas taškų skaičius turėtojui skiriamas trečia kartą, žvejybos leidimas panaikinamas.

4. Už šiurkštų pažeidimą skiriamas taškų skaičius yra lygus bent pusei to taškų skaičiaus, kuris nurodytas šio straipsnio 3 dalyje.

5. Jeigu žvejybos leidimo, kurio galiojimas sustabdytas, turėtojas per trejus metus nuo paskutinio pažeidimo dienos nepadaro kito pažeidimo, visi į žvejybos leidimą įrašyti taškai išbraukiami.

6. Šio straipsnio taikymo nuostatas gali būti priimtos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

7. Valstybės narės taip pat įdiegia baudos taškų sistemą, pagal kurią laivo kapitonui ir laivo pareigūnams už jų padarytus bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus būtų skiriami atitinkami baudos taškai.

85 straipsnisNacionalinis pažeidimų registras

1. Valstybės narės nacionalinėje duomenų bazėje registruoja visus bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus, kuriuos padarė su jų vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai, įskaitant jiems skirtas sankcijas ir paskirtų taškų skaičių. Su jų vėliava plaukiojančių laivų arba jų piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, valstybės narės, gavusios galutinio sprendimo pranešimą iš tos valstybės narės, kurios jurisdikcija galioja pagal 82 straipsnį, taip pat registruoja savo nacionalinėse pažeidimų duomenų bazėse.

2. Nagrinėdamos bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimą valstybės narės prašo kitų valstybių narių iš savo nacionalinių duomenų bazių pateikti informacijos apie žvejybos laivus ir asmenis, kurie įtariami padarę atitinkamą pažeidimą arba kurie buvo pagauti darantys atitinkamą pažeidimą.

3. Jeigu valstybė narė prašo, kad kita valstybė narė pateiktų informacijos apie pažeidimo nagrinėjimą, ta kita valstybė narė pateikia susijusią informaciją apie atitinkamus žvejybos laivus ir asmenis.

IX ANTRAŠTINĖ DALISKONTROLĖS PROGRAMOS

86 straipsnisBendrosios kontrolės programos

Valstybės narės vienos kitų atžvilgiu ir kiekviena savo iniciatyva gali vykdyti su žuvininkystės veikla susijusias stebėjimo, tikrinimo ir priežiūros programas.

87 straipsnis Specialiosios Bendrijos kontrolės programos

1. Pasitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, Komisija 111 straipsnyje nurodyta tvarka gali nuspręsti, kuriems žvejybos rajonams bus taikomos specialiosios Bendrijos kontrolės programos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose specialiosiose Bendrijos kontrolės programose nustatomi tikrinimo veiklos tikslai, prioritetai, procedūros ir gairės. Šios gairės periodiškai persvarstomos po to, kai išanalizuojami pasiekti rezultatai.

3. Įsigaliojus daugiamečiam planui ir prieš tai, kai pradedama vykdyti specialioji Bendrijos kontrolės programa, kiekviena valstybė narė parengia rizikos valdymu pagrįstas tikslines tikrinimo veiklos gaires.

4. Atitinkamos valstybės narės priima reikiamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas specialiųjų Bendrijos kontrolės programų vykdymas, visų pirma susijusias su būtinais žmogiškaisiais bei materialiniais ištekliais ir laikotarpiais bei zonomis, kuriose šie ištekliai turi būti naudojami.

X Antraštinė dalisKomisijos vertinimas, valdymas ir kontrolė

88 straipsnisKomisijos pareigos

1. Komisija nagrinėja informaciją bei dokumentus, lankosi vietoje, jose atlieka tikrinimus ir taip kontroliuoja bei vertina, kaip valstybės narės taiko bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, ir joms sudaro galimybę koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti. Šiuo tikslu Komisija savo nuožiūra ir pasitelkusi savo išteklius gali inicijuoti ir atlikti tyrimus, auditus bei tikrinimus. Komisija visų pirma gali tikrinti, kaip:

a) valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos taiko ir įgyvendina bendrosios žuvininkystės politikos taisykles;

b) bendrosios žuvininkystės politikos taisyklės taikomos ir įgyvendinamos trečiosios šalies vandenyse pagal tarptautinį susitarimą su ta šalimi;

c) nacionalinės administracinės procedūros ir tikrinimo bei priežiūros veikla atitinka bendrosios žuvininkystės politikos taisykles;

d) privalomi dokumentai parengti ir suderinami su taikomomis taisyklėmis;

e) valstybės narės vykdo kontrolės veiklą;

f) pažeidimai nustatomi ir nagrinėjami;

g) valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje.

2. Komisija savo inspektoriams parengia rašytinius nurodymus, kuriuose išdėsto inspektorių įgaliojimus ir jų darbo tikslus.

89 straipsnisNumatyti patikrinimai

1. Kai Komisija mano esant būtina, jos pareigūnai gali dalyvauti nacionalinių kontrolės institucijų kontrolės veikloje. Atliekant šias užduotis Komisija užmezga reikiamus ryšius su valstybėmis narėmis, kad, jeigu įmanoma, būtų parengta abiems pusėms priimtina kontrolės programa.

2. Jeigu pirminėje kontrolės ir tikrinimo programoje numatytų kontrolės ir tikrinimo operacijų neįmanoma atlikti dėl pagrįstų priežasčių, kartu su atitinkamos valstybės narės kompetentingomis institucijomis ir bendradarbiaudami su jomis Komisijos pareigūnai pirminę kontrolės ir tikrinimo programą iš dalies pakeičia.

3. Kai Komisijos pareigūnams iškyla sunkumų vykdyti savo pareigas, atitinkamos valstybės narės suteikia Komisijai priemonių, leidžiančių vykdyti jos užduotis ir pareigūnams suteikiančių galimybę įvertinti konkrečias kontrolės bei tikrinimo operacijas. Valstybės narės visų pirma imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad kontrolės ir tikrinimo užduotys nebūtų skelbiamos, nes viešumas apsunkina kontrolės ir patikrinimo operacijų vykdymą.

4. Jeigu kontrolės ir tikrinimo užduotys atliekamos jūroje, operacijoms vadovauja tik laivo kapitonas ar orlaivio vadas. Vadovaudamas operacijoms jis tinkamai atsižvelgia į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kontrolės ir tikrinimo programą.

5. Komisija gali pasirūpinti, kad valstybėje narėje besilankančius jos pareigūnus kaip stebėtojai lydėtų vienas ar daugiau kitos valstybės narės pareigūnų. Gavusi Komisijos prašymą, kad ir kaip vėlai jis būtų pateiktas, siunčiančioji valstybė narė paskiria nacionalinius pareigūnus, kurie pasirinkti kaip stebėtojai. Valstybės narės taip pat gali sudaryti nacionalinių pareigūnų, kuriuos Komisija galėtų kviesti dalyvauti šiose kontrolės ir tikrinimo operacijose, sąrašą. Komisija savo nuožiūra gali kviestis į šį sąrašą įrašytus nacionalinius pareigūnus ar tuos, apie kuriuos jai buvo pranešta. Jeigu reikia, Komisija sąrašą pateikia visoms valstybėms narėms.

90 straipsnisSavarankiški patikrinimai

1. Atlikdami patikrinimą Komisijos inspektoriai be išankstinio pranešimo gali stebėti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas.

2. Nepažeidžiant galiojančių Bendrijos teisės aktų ir laikantis atitinkamos valstybės narės teisės aktuose nustatytų darbo tvarkos taisyklių, stebėjimą vykdantiems Komisijos pareigūnams suteikiama galimybė peržiūrėti susijusias rinkmenas bei dokumentus ir patekti į visuomeninius pastatus, vietas, laivus, privačius pastatus, žemės valdas ir transporto priemones, kuriose vykdoma šiuo reglamentu apibrėžta veikla, kad būtų surinkti pareigūnų užduotims atlikti reikalingi duomenys (be konkrečių nuorodų).

91 straipsnis Savarankiški tikrinimai

1. Jeigu turima pagrindo manyti, kad taikant bendrosios žuvininkystės politikos taisykles padaryta pažeidimų, visų pirma diegiant daugiamečius planus, Komisija gali imtis savarankiškų tikrinimų. Atitinkama valstybė narė sutinka, kad būtų vykdomi šie tikrinimai ir užtikrina, kad atitinkamos institucijos ar asmenys sutiktų, kad būtų atliekamas jų veiklos tikrinimas. Atitinkamos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos Komisijos pareigūnams sudaro galimybę atlikti savo darbą.

2. Komisijos pareigūnai tikrinimus gali atlikti žvejybos laivuose, transporto priemonėse, verslui naudojamose pastatuose ir kitose institucijose, kurių veikla susijusi su bendrąja žuvininkystės politika. Pareigūnams suteikiama galimybė peržiūrėti visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad jie galėtų atlikti savo užduotis. Pareigūnai visų pirma gali prašyti, kad jiems būtų pateiktas laivo žurnalas, iškrovimo deklaracijos, sugautų žuvų kiekio pažymėjimai, perkrovimo deklaracijos, pardavimo pažymos, verslo dokumentai ir kiti susiję žvejų, žvejybos bendrovių, žuvininkystės produktų vežimo, perdirbimo ir jais prekiaujančių bendrovių dokumentai.

3. Komisijos pareigūnai turi tokius pat įgaliojimus kaip ir nacionaliniai inspektoriai. Komisijos pareigūnai pateikia raštišką įgaliojimą, kuriame nurodoma jų tapatybė ir statusas. Kai Komisijos pareigūnai savo pareigas vykdo valstybės narės teritorijoje arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, taikomos tos valstybės narės darbo tvarkos taisyklės.

4. Valstybės narės pareigūnams sudaroma galimybė dalyvauti tikrinimuose; paprašyti Komisijos pareigūnų, Komisijos pareigūnams jie padeda atlikti jų užduotis.

5. Visų operatorių atžvilgiu galima imtis savarankiškų kontrolės veiksmų, jeigu laikoma, kad jų privaloma imtis. Jeigu įmonės prieštarauja, kad būtų atliekami tikrinimai, valstybė narė Komisijos pareigūnams teikia būtiną pagalbą, įskaitant policijos institucijų pagalbą, kad šie pareigūnai galėtų imtis tikrinimų.

92 straipsnisAuditas

Komisija gali atlikti valstybių narių kontrolės sistemų auditą. Atliekant auditus visų pirma gali būti vertinama:

a) kvotas ir pastangų valdymo sistema;

b) duomenų tvirtinimo sistemos, įskaitant laivo stebėjimo sistemos duomenų kryžminio tikrinimo sistemos, sugautų žuvų kiekiai, žvejybos pastangos, prekybos duomenys ir kiti su Bendrijos žvejybos laivyno registru susiję duomenys ir licencijų tikrinimas ir žvejybos leidimai;

c) administracinė struktūra, įskaitant turimų darbuotojų tinkamumą ir turimas priemones, darbuotojų mokymas, visų vykdant kontrolę dalyvaujančių valdžios institucijų funkcijų atskyrimas, vietoje taikomos darbų koordinavimo procedūros ir bendras tų valdžios institucijų veiklos rezultatų vertinimas;

d) valdymo sistemos, įskaitant paskirtųjų uostų kontrolės procedūras;

e) nacionalinės kontrolės programos, įskaitant tikrinimo lygių nustatymą ir jų taikymą;

f) nacionalinė sankcijų sistema, įskaitant tai, ar paskirtos sankcijos yra tinkamos, procesų trukmę, ekonominę naudą, kurios neteko pažeidėjai, ir atgrasomąjį sankcijų sistemos pobūdį;

g) paskirtieji uostai.

93 straipsnis Tikrinimas ir audito ataskaitos

1. Komisija atitinkamoms valstybėms narėms praneša savarankiškų patikrinimų ir savarankiškų tikrinimų rezultatus per vieną dieną po patikrinimų ir tikrinimų.

2. Komisijos inspektoriai po kiekvieno tikrinimo parengia tikrinimo ataskaitą. Ataskaita atitinkamai valstybei narei įteikiama per mėnesį nuo patikrinimo. Valstybėms narėms sudaroma galimybė pareikšti pastabas dėl ataskaitos išvadų.

3. Komisija po kiekvieno audito parengia audito ataskaitą. Ataskaita atitinkamai valstybei narei įteikiama po mėnesio nuo audito. Valstybėms narėms sudaroma galimybė pareikšti pastabas dėl ataskaitos išvadų.

4. Atsižvelgdamos į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą ataskaitą, valstybės narės imasi reikiamų veiksmų.

5. Komisija tikrinimo ir audito ataskaitas kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis gali skelbti saugiojoje savo oficialios svetainės dalyje.

94 straipsnisTolesnės priemonės, kurių imamasi gavus tikrinimo ir audito ataskaitas

1. Valstybės narės Komisijai pateikia tokios informacijos apie šio reglamento įgyvendinimą, kokios Komisija gali paprašyti. Siųsdama prašymą pateikti informacijos, Komisija nurodo pagrįstą laikotarpį, per kurį informaciją reikėtų pateikti.

2. Jeigu Komisija mano, kad įgyvendinant bendrosios žuvininkystės politikos taisykles padaryta pažeidimų arba kad galiojančios kontrolės nuostatos ir metodai tam tikrose valstybėse narėse nėra veiksmingi, ji apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms, kurios atlieka administracinį tyrimą, kuriame gali dalyvauti Komisijos inspektoriai.

3. Atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie tyrimo rezultatus ir nusiunčia ataskaitą, parengtą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Komisijos prašymo. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti tik gavusi tinkamą valstybės narės prašymą, kuriuo pagrįstai prašoma pratęsti šį laikotarpį.

4. Jeigu atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį tyrimą pažeidimai nepašalinami arba jeigu atlikdama 89, 90 ir 91 straipsniuose nurodytus tikrinimus Komisija nustato valstybės narės kontrolės sistemos arba 92 straipsnyje nurodyto audito trūkumų, Komisija su ta valstybe nare parengia veiksmų planą. Valstybė narė imasi visų būtinų priemonių tam veiksmų planui įgyvendinti.

XI ANTRAŠTINĖ DALISPRIEMONĖS, KURIOMIS UŽTIKRINAMA , KAD VALSTYBĖS NARĖS LAIKYTŲSI BENDROSIOS ŽUVININKYSTĖS POLITIKOS TIKSLŲ

I skyriusFinansinės priemonės

95 straipsnisBendrijos finansinės pagalbos sustabdymas ir panaikinimas

1. Komisija gali nuspręsti ne daugiau kaip aštuoniolikai mėnesių sustabdyti visos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a punktą numatytos Bendrijos finansinės pagalbos ar jos dalies mokėjimą, jei turima įrodymų, kad

a) dėl veiksmo ar neatlikto veiksmo, tiesiogiai siejamo su atitinkama valstybe nare, nesilaikyta šio reglamento nuostatų ir kad

b) dėl to gali kilti didelė grėsmė gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui arba veiksmingam Bendrijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos veikimui;

remdamasi turima informacija ir, kai tinkama, išnagrinėjusi valstybės narės paaiškinimus, Komisija priėjo prie išvados, kad ta valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti ir kad artimiausiu metu ji nesugebės to padaryti.

2. Jei sustabdymo laikotarpiu valstybė narė nesugeba įrodyti, kad ji ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad bus laikomasi taikomų taisyklių ir kad bus užtikrintas jų vykdymas, arba kad nėra rimto pavojaus, jog bus pakenkta būsimų Bendrijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos veiklos veiksmingumui, Komisija gali panaikinti visą Bendrijos finansinės paramą, kurios mokėjimas sustabdytas pagal 1 dalį, arba tokios paramos dalį. Parama panaikinama tik jeigu atitinkamas mokėjimas buvo sustabdytas 12 mėnesių.

3. Prieš imdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių Komisija raštu informuoja valstybę narę apie nustatytus valstybės narės kontrolės sistemos trūkumus ir apie savo ketinimą priimti 1 arba 2 dalyje nurodytą sprendimą ir pareikalauja imtis veiksmų padėčiai ištaisyti per laikotarpį, kurį Komisija nustato atsižvelgusi į pažeidimo rimtumą, tačiau ne mažiau kaip per mėnesį.

4. Jeigu per 3 dalyje nurodytą laikotarpį valstybė narė neatsako į toje dalyje nurodytą raštą, Komisija, remdamasi tuo metu turima informacija, gali priimti 1 ar 2 dalyje nurodytą sprendimą.

5. Sustabdytų ar atšauktų mokėjimų procentinė dalis nustatoma proporcingai įvertinus galiojančių išsaugojimo, kontrolės, tikrinimo ar vykdymo užtikrinimo taisyklių nesilaikymo pobūdį bei reikšmę ir grėsmę gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui ar Bendrijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos veiksmingam veikimui. Atsižvelgiama į tai, kokią priemonių, kurioms skiriama 1 dalyje nurodyta finansinės parama, santykinę dalį sudaro žvejyba ir su žvejyba susijusi veikla, su kuria yra susijęs taisyklių nesilaikymas, ir tuo apsiribojama.

6. Sprendimai pagal šį straipsnį priimami tinkamai atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, ir taip, kad būtų aiškiai ekonomiškai susietas taisyklių nesilaikymo esmė ir priemonė, su kuria susijusi sustabdyta ar atšaukta Bendrijos finansinė parama.

7. Sustabdymas nutraukiamas, jeigu nebetenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

8. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

II skyriusŽvejybos draudimas žvejybos rajone

96 straipsnis Žvejybos draudimas žvejybos rajone, jeigu nesilaikoma bendrosios žuvininkystės politikos tikslų

1. Jeigu valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimo įgyvendinti daugiametį planą ir jeigu Komisija turi pagrindą manyti, kad nevykdant šių įsipareigojimų daroma ypač didelė žala atitinkamiems ištekliams, Komisija gali paskelbti, kad žvejyba laikinai uždraudžiama tuose rajonuose, kuriems minėti trūkumai turi įtakos.

2. Atitinkamai valstybei narei Komisija raštiškai praneša apie savo išvadas ir nustato ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį valstybė narė turi įrodyti, kad žuvininkystės išteklius galima saugiai naudoti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik jeigu valstybė narė per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą neatsako į Komisijos prašymą arba jeigu laikoma, kad atsakymas nepakankamas ar kad iš atsakymo galima daryti aiškią išvadą, kad privalomos priemonės neįgyvendintos.

5. Komisija paskelbia apie žvejybos draudimo panaikinimą, jeigu patenkindama Komisijos reikalavimus valstybė narė raštiškai įrodo, kad žuvininkystės išteklius galima saugiai naudoti.

III skyriusIšskaitymas iš kvotų ir jų perkėlimas

97 straipsnis Išskaitymas iš kvotų

1. Jeigu Komisija nustato, kad valstybė narė pereikvojo savo kvotą, paskirtus sugautų žuvų išteklius arba išteklių grupes ar jų dalį, iš žuvininkystės išteklius pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo ar dalies Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atlieka išskaitymus taikydama daugiklį pagal šią lentelę:

Žuvininkystės išteklių pereikvojimo mastas atsižvelgiant į leidžiamąjį iškrovimą | Daugiklis |

Iki 5 % | Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1.0 |

Daugiau kaip 5 % – ne daugiau kaip 10 % | Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1.1 |

Daugiau kaip 10 % – ne daugiau kaip 20 % | Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1.2 |

Daugiau kaip 20 % – ne daugiau kaip 40 % | Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1.4 |

Daugiau kaip 40 % – ne daugiau kaip 50 % | Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1.8 |

Bet koks kitas didesnis kaip 50 % žuvininkystės išteklių pereikvojimas | Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 2.0 |

2. Jeigu per praėjusius dvejus metus valstybė narė pakartotinai pereikvojo išteklių ar išteklių grupės kvotą, paskyrimą ar tų išteklių dalį ir jeigu žuvininkystės išteklių pereikvojimas buvo ypač žalingas atitinkamam ištekliui ar jeigu ištekliui buvo taikomas daugiametis planas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas daugiklis didinamas du kartus.

3. Jeigu valstybė narė žvejoja tų išteklių, kuriems privaloma turėti kvotą ir kuriems ji neturi žuvų išteklių ar išteklių grupės kvotos, paskyrimo ar tų išteklių dalies, žuvis, pagal šio straipsnio 1 dalį Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei paskirtų kitų išteklių ar išteklių grupės kvotų.

98 straipsnisIšskaitymai iš kvotų, jeigu nesilaikoma bendrosios žuvininkystės politikos tikslų

1. Jeigu turima įrodymų, kad valstybė narė nesilaiko išsaugojimo, kontrolės, patikrinimo ar vykdymo užtikrinimo taisyklių pagal bendrąją žuvininkystės politiką ir kad dėl to gali kilti didelė grėsmė gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui arba veiksmingam Bendrijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos veikimui, Komisija gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei metinių žuvų išteklių arba išteklių grupės kvotų, paskyrimo ar tų išteklių dalių.

2. Komisija atitinkamai valstybei narei raštu praneša apie savo išvadas ir nustato ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį valstybė narė turi įrodyti, kad žuvininkystės išteklius galima saugiai naudoti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik jeigu valstybė narė per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą neatsako į Komisijos prašymą arba jeigu laikoma, kad atsakymas nepakankamas ar kad iš atsakymo galima daryti aiškią išvadą, kad privalomos priemonės neįgyvendintos.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma nustatant atitinkamus kiekius, priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

99 straipsnisAtsisakymas išduoti leidimą perleisti kvotą

Komisija gali neišduoti leidimo perleisti valstybės narės kitų metų išteklių kvotų pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, 3 straipsnį, jeigu:

a) perleistiną kvotą atitinkama valstybė narė pereikvojo vieneriais iš dvejų pastarųjų metų; arba

b) kvota buvo skirta iš ištekliaus, kuriam taikomas daugiametis planas arba pagal kurį žuvys žvejojamos kartu su to ištekliaus, kuriam taikomas daugiametis planas, žuvimis, ir tos valstybės narės laivynas per vienerius iš penkerių pastarųjų metų pereikvojo tą kvotą ar kvotas, skirtas iš išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, pagal kurį žvejojamos to ištekliaus žuvys; arba

c) atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės patvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai tvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.

100 straipsnisAtsisakymas išduoti leidimą pasikeisti kvotomis

Komisija gali nesuteikti galimybės pasikeisti kvotomis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, jeigu:

a) viena iš atitinkamų valstybių narių per vienerius iš dvejų pastarųjų metų iš jai paskirtos kvotos pereikvojo daugiau kaip 10 %; arba

b) jeigu atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės tvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai patvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.

IV skyrius Neatidėliotinos priemonės

101 straipsnisNeatidėliotinos priemonės

1. Jeigu turima įrodymų, įskaitant Komisijos atliktų imčių rezultatais pagrįstus įrodymus, kad žvejybos veikla ir (arba) priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė arba valstybės narės, prieštarauja bendrajai žuvininkystės politikai ar kelia grėsmę jūrų ekologinei sistemai ir dėl to reikia imtis skubių veiksmų, tai gavusi pagrįstą bet kurios valstybės narės prašymą ar savo nuožiūra Komisija gali nuspręsti imtis neatidėliotinų priemonių, kurios būtų taikomos ne ilgiau kaip vienerius metus. Komisija gali dar kartą nuspręsti pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos neatidėliotinos priemonės yra proporcingos iškilusiai grėsmei ir joms inter alia priskirtina:

a) su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų žvejybos veiklos sustabdymas;

b) žvejybos uždraudimas žvejybos rajone;

c) draudimas Bendrijos operatoriams priimti iškrauti, perkelti į varžas tukinimui arba auginimui ar perkrauti žuvis arba žuvininkystės produktus, kuriuos sugavo su atitinkamų valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai;

d) draudimas pateikti į rinką ar kitiems prekybos tikslams naudoti žuvis arba žuvininkystės produktus, kuriuos sugavo su atitinkamų valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai;

e) draudimas tiekti gyvas žuvis, kurios būtų auginamos žuvininkystės ūkiuose, kurie veikia atitinkamų valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

f) draudimas priimti gyvas žuvis, kurias sugavo su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir kurios bus auginamos žuvininkystės ūkiuose, kurie veikia kitų valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

g) draudimas su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti kitų valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

h) valstybių narių pateiktų žvejybos duomenų atnaujinimas.

3. Valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą vienu metu perduoda ir Komisijai, ir atitinkamai valstybei narei. Kitos valstybės narės savo pastabas raštu Komisijai gali įteikti per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo. Gavusi prašymą, Komisija sprendimą priima per 15 darbo dienų.

4. Neatidėliotinos priemonės taikomos nedelsiant. Apie jas pranešama atitinkamoms valstybėms narėms ir skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

5. Atitinkamos valstybės narės Komisijos sprendimą per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo gali perduoti Tarybai.

6. Per mėnesį nuo perdavimo gavimo dienos Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

XII ANTRAŠTINĖ DALISDUOMENYS IR INFORMACIJA

I skyrius Analizė ir duomenų auditas

102 straipsnisBendrieji duomenų analizės principai

1. Valstybės narės tikrina visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų tikslumą ir laikosi jų pateikimo galutinių terminų, siekdamos užtikrinti, kad vykdant bendrąją žuvininkystės politiką būtų laikomasi nustatytų įpareigojimų. Tuo tikslu valstybės narės sukuria kompiuterinę tvirtinimo sistemą, kurią visų pirma sudaro:

a) visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų kokybės tikrinimo procedūros;

b) visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų kryžminė patikra, analizė ir patikrinimas;

c) procedūros, pagal kurias tikrinama, ar laikomasi visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų pateikimo galutinių terminų.

2. Naudojant tvirtinimo sistemą įmanoma nedelsiant nustatyti susijusių duomenų neatitikimus ir kokių reikia imtis veiksmų.

3. Atsižvelgdamos į kompiuterinių duomenų bazėms taikomą duomenų kokybės principą, valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytai tvirtinimo sistemai sukuria kompiuterines duomenų bazes.

4. Valstybės narės užtikrina, kad naudojant duomenų bazę būtų įmanoma gauti informacijos apie tai, kokių tolesnių veiksmų buvo imtasi dėl neatitikimų, kad iš jos būtų galima nustatyti žvejybos laivus arba operatorius, kurių duomenų neatitikimas nustatytas pakartotinai, ir kad būtų galima ištaisyti klaidingas duomenų įvestis. Tuo atveju valstybės narės turi aiškiai nurodyti, kokie duomenys buvo ištaisyti ir šio ištaisymo priežastį.

5. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys nėra perduodami elektroninio ryšio priemonėmis, valstybės narės užtikrina, kad į duomenų bazę jie nedelsiant būtų suvedami ranka.

6. Remdamosi automatiniais kompiuteriniais algoritmais ir mechanizmais, visų pirma kryžminiu duomenų tikrinimu, valstybės narės sistemingai ir išsamiai tvirtina visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.

7. Jeigu nustatomas susijusių duomenų neatitikimas, valstybė narė atlieka privalomą tyrimą; ir jeigu yra pagrindas manyti, kad buvo padarytas pažeidimas, imasi reikiamų veiksmų.

103 straipsnisDuomenų perdavimas

1. Siekiant, kad būtų tikrinama 102 straipsnyje nurodytų duomenų išsamumas ir kokybė, valstybės narės užtikrina, kad Komisija bet kuriuo metu nepranešusi turėtų tiesioginę prieigą realiuoju laiku prie 102 straipsnyje nurodytų kompiuterinių duomenų bazės. Komisijai suteikiama galimybė atsisiųsti bet kokio laikotarpio ar bet kokio laivų skaičiaus duomenis.

2. Pasitelkiant tvirtinimo sistemą nustatytas neatitikimas ir tolesni veiksmai, kurių imamasi nustačius tą nesuderinamumą, su atitinkamais duomenimis susiejami taip, kad 106 straipsnyje numatytoje saugiojoje oficialios svetainės dalyje įvedama užklausa, šį nustatytą neatitikimą ir tolesnius veiksmus būtų įmanoma atsekti. Duomenų gavimo datos, duomenų įvestys ir duomenų tvirtinimas aiškiai matomos.

3. 106 straipsnyje numatytoje oficialioje svetainėje pateikiami tvirtinimo sistemos duomenys atnaujinami realiuoju laiku.

4. Jeigu atlikusi savo tyrimus Komisija nustatė į valstybės narės tvirtinimo sistemą įtraukiamų duomenų neatitikimą, ji gali prašyti, kad valstybė narė ištaisytų šiuos duomenis ir apie tai praneštų kitoms valstybėms narėms.

5. Išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės, visų pirma 102 straipsnyje nurodytų duomenų atsisiuntimo formatui nustatyti, priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

II skyriusDuomenų slaptumas

104 straipsnis Asmens duomenų apsauga

1. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi visų taikomų nuostatų, kurios nustatytos Reglamente (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvoje 95/46/EB.

2. Fizinių asmenų pavardės Komisijai arba kitai valstybei narei nepranešamos, nebent šis pranešimas aiškiai numatytas šiame reglamente arba jeigu jas pranešti privaloma, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kad už juos būtų persekiojama arba kad būtų patikrinami akivaizdūs pažeidimai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, jeigu su kitais duomenimis jie nėra sujungti taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų įmanoma atpažinti fizinių asmenų.

105 straipsnisSlaptumas ir profesinė bei komercinė paslaptis

1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad taikant šį reglamentą surinkti ir gauti duomenys būtų tvarkomi laikantis slaptumo reikalavimų ir atsižvelgiant į visas profesinės ir komercinės paslapties taisykles.

2. Duomenys, kuriais valstybės narės keičiasi su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, nėra perduodami jokiems kitiems asmenims, jeigu duomenis perduodančios valstybės narės nėra davusios vienareikšmio sutikimo, išskyrus tik tuos valstybių narių arba Bendrijos institucijų asmenis, kuriems ši prieiga reikalinga atsižvelgiant į jų einamas pareigas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys nenaudojami tik šiame reglamente numatytam tikslui, nebent duomenis teikiančios valdžios institucijos duoda vienareikšmį sutikimą juos naudoti kitiems tikslams ir laikomasi sąlygos, kad valstybėje narėje, kurios valdžios institucija gauna duomenis, galiojančiomis nuostatomis nedraudžia šių duomenų naudoti ar jų perduoti.

4. Taikant šį reglamentą kompetentingose institucijose, teismuose, kitose valstybės institucijose ir Komisijoje ar jos paskirtoje institucijoje dirbantiems asmenims perduoti duomenis, kuriuos atskleidus būtų:

a) pažeista asmens privatumo ir jo neliečiamybės apsauga pagal Bendrijos asmens duomenų apsaugos teisės aktus;

b) paviešinti fizinio ar juridinio asmens komerciniai interesai, įskaitant intelektualinės nuosavybės teisės pažeidimą,

c) trikdomas teismo procesas ir užkertamas kelias gauti teisininko konsultaciją; arba

d) daroma įtaka tikrinimų ir tyrimų mastui,

būtų leidžiama tik jeigu juos perduoti reikia dėl to, kad būtų nutrauktas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimas ar kad jis būtų uždraustas ir jeigu informaciją perduodanti valdžios institucija sutinka, jog ji būtų atskleista.

5. Šiems duomenims taikoma tokia pat apsauga, kokia panašiems duomenims taikoma pagal juos priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus ir atitinkamas Bendrijos institucijoms taikomas nuostatas.

6. Nelaikoma, kad šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos trukdo naudoti duomenis, gautus taikant šį reglamentą, nagrinėjant bylą teisme ar per teisminį procesą, kuris pradedamas dėl bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimo. Duomenis perduodančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešama apie visus atvejus, kai šie duomenys buvo naudoti minėtiems tikslams.

7. Šiuo straipsniu nepažeidžiami įsipareigojimai pagal tarptautines konvencijas dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

III skyriusOficialios svetainės

106 straipsnisOficialios svetainės

1. Taikant šį reglamentą kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 1 d. sukuria prieinamą oficialią interneto svetainę, kurioje pateikiama 107 ir 108 straipsniuose išvardyta informacija. Kuriant svetainę laikomasi „Žiniatinklio prieinamumo iniciatyvos“ gairių. Valstybės narės Komisijai praneša savo oficialios svetainės adresą. Komisija gali nuspręsti parengti bendrus standartus ir procedūras, kad būtų užtikrinta skaidri pranešimų perdavimo tarp pačių valstybių narių ir tarp valstybių narių, agentūros bei Komisijos tvarka, įskaitant reguliarų su žvejybos galimybėmis susijusios žvejybos veiklos įrašų santraukų perdavimą.

2. Kiekvienos valstybės narės oficialią svetainę sudaro viešai prieinama ir saugioji dalis. Toje svetainėje kiekviena valstybė narė pateikia, saugo ir atnaujina duomenis, kurie reikalingi siekiant kontrolės tikslų, kaip nurodyta šiame reglamente.

107 straipsnisViešai prieinama svetainės dalis

1. Viešai prieinamoje svetainės dalyje valstybės narės nedelsdamos skelbia:

a) už žvejybos licencijų ir 7 straipsnyje nurodytų žvejybos leidimų išdavimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus;

b) paskirtųjų uostų, kuriuose atliekamas perkrovimas, sąrašą; kartu pateikiamos jų darbo valandas, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

c) nuo daugiamečio plano įsigaliojimo ir Komisijos suteikto patvirtinimo praėjus mėnesiui – paskirtųjų uostų sąrašą, nurodant jų darbo valandas, kaip nustatyta 34 straipsnyje, o po to per 30 dienų – susijusias sugautų žuvų, kurioms taikomas daugiametis planas, kiekių, iškrautų per kiekvieną iškrovimą, registravimo ir pranešimo sąlygas;

d) informacijos centro, į kurį perduodami laivo žurnalai, išankstiniai pranešimai, perkrovimo, iškrovimo deklaracijos, pardavimo pažymos, perėmimo deklaracijos ir važtos dokumentai, kaip nurodyta 14, 17, 18, 21, 54, 57 ir 58 straipsniuose, išsamią informaciją;

e) žemėlapį, kuriame pateikiamos žvejybos rajono, kuriame, kaip nurodyta 45 straipsnyje, realiuoju laiku laikinai nutraukiama žvejyba, koordinates, žvejybos nutraukimo trukmę ir žvejybos tvarką, kuri galioja tam tikrame rajone, kuriame nutraukta žvejyba;

f) sprendimą nutraukti žvejybą tam tikrame rajone pagal 26 straipsnį ir visą reikiamą išsamią informaciją.

108 straipsnisSaugioji svetainės dalis

1. Saugiojoje svetainės dalyje kiekviena valstybė narės pateikia, saugo ir atnaujina šiuos sąrašus ir duomenų bazes:

a) 65 straipsnyje nurodytiems tikrinimams vadovaujančių pareigūnų sąrašus;

b) elektroninę duomenų bazę, reikalingą nagrinėjant tikrinimo ir priežiūros ataskaitas, kurias pareigūnai parengė pagal 69 straipsnį;

c) laivo stebėjimo sistemos kompiuterines laikmenas, kurias žuvininkystės stebėjimo centras parengė pagal 9 straipsnį;

d) elektroninę duomenų bazę, kurioje pateikiamas visų žvejybos licencijų ir žvejybos leidimų, išduotų ir tvarkomų pagal šį reglamentą, sąrašas, aiškiai nurodant nustatytas sąlygas ir informaciją apie visus galiojimo sustabdymus ir atšaukimus;

e) elektroninę duomenų bazę, kurioje pateikiami visi reikiami duomenys apie žvejybos galimybes, kaip nurodyta 23 straipsnyje;

f) elektroninę duomenų bazę, kurioje nurodomi visi su jos vėliava plaukiojančių laivų ir jos piliečių padaryti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimai, įskaitant taikytas sankcijas, kaip nurodyta 85 straipsnyje;

g) elektroninę duomenų bazę, kad būtų įmanoma patikrinti surinktų duomenų išsamumą ir kokybę, kaip nurodyta 102 straipsnyje;

2. Saugiojoje svetainės dalyje kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinei žuvininkystei skirtą informacijos sistemą, pritaikytą elektroninio ryšio priemonėmis informacija tiesiogiai keistis su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ar jos paskirta institucija, kaip nurodyta 109 straipsnyje.

3. Kiekviena valstybė narė Komisijai ar jos paskirtai institucijai užtikrina nuotolinę prieigą prie svetainės saugiosios dalies. Valstybė narė Komisijos pareigūnams prieigą suteikia naudodama elektroninius pažymėjimus, kuriuos sukuria Komisija ar jos paskirta institucija.

4. Prieiga prie saugiosiose svetainės dalyse pateiktų duomenų suteikiama tik tam tikriems naudotojams, kuriuos tokiai prieigai yra įgaliojusios valstybės narės, Komisija ar jos paskirta institucija. Šiems asmenims prieinami tik tie duomenys, kurie jiems reikalingi savo užduotims atlikti ir veiklai vykdyti, kad būtų užtikrintas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis; atitinkamai šiems pareigūnams taikomos slapto šių duomenų naudojimo taisyklės.

5. Saugiosiose svetainės dalyse pateikti duomenys laikomi tik tol, kol jie reikalingi šio reglamento tikslams, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip trejus kalendorinius metus, jeigu skaičiuoti pradedama nuo kitų metų po tų, kuriais informacija buvo užregistruota.

XIII ANTRAŠTINĖ DALISĮGYVENDINIMAS

109 straipsnisAdministracinis valstybių narių bendradarbiavimas

1. Už šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse atsakingos valdžios institucijos bendradarbiauja vienos su kitomis, su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, Komisija ir jos paskirta institucija, kad būtų užtikrinta, kad bus laikomasi šio reglamento reikalavimų.

2. Šiuo tikslu sukuriama savitarpio pagalbos sistema, į kurią įtraukiamos keitimosi informacija taisyklės, kai informacija pateikiama gavus išankstinį prašymą arba be prašymo. Be to, sukuriama automatinė informacijos sistema, kuriai naudojamos nacionalinės duomenų bazės.

3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 111 straipsnyje nurodyta tvarka.

110 straipsnisĮsipareigojimų vykdymo ataskaita

1. Kas ketverius metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento taikymą.

2. Atsižvelgdama į valstybių narių pateiktas ataskaitas ir savo stebėjimus, Komisija kas penkerius metus parengia ataskaitą, kuri pateikiama Tarybai ir Europos Parlamentui.

3. Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija įvertina jo poveikį bendrajai žuvininkystės politikai.

4. Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo rengiant ataskaitas naudotų pagrindinių duomenų formavimo taisykles.

111 straipsnisKomiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnį įsteigtas komitetas.

2. Jeigu nuoroda daroma į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

3. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

112 straipsnisTarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 pakeitimai

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005 keičiamas taip:

1. 3 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„i) padėti vienodai įgyvendinti bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, visų pirma:

– organizuoti valstybių narių kontrolės veiklos koordinavimą, kad būtų vykdomos specialios kontrolės programos, Nelegalios, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos (NNN) žvejybos kontrolės programos ir tarptautinės kontrolės programos;

– su aukšto lygio nacionalinės valdžios institucijų arba nepriklausomų kompetentingų organizacijų pagalba atlikti nacionalinių kontrolės sistemų ir su kontrolės sistemomis susijusio valstybių narių bendradarbiavimo auditą;

– atlikti tikrinimus, jeigu reikia, kad būtų atliktos jos užduotys.“

2. 5 straipsnio

a) 1 dalis keičiama taip:

„1. Agentūros atliekamas veiklos koordinavimas – tai visos veiklos, kuriai taikoma bendroji žuvininkystės politika, kontrolė:“

b) įterpiama ši dalis:

“3. Siekdama pagerinti valstybių narių veiklos koordinavimą, agentūra su atitinkamomis valstybėmis narėmis gali parengti veiklos planus ir koordinuoti jų diegimą.“

3. 7 straipsnis keičiamas taip:

„7 straipsnisPagalba Komisijai ir valstybėms narėms

Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti aukštus reikalavimus atitinkantį vienodą ir veiksmingą jų įsipareigojimų vykdymą pagal bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, įskaitant kovą su NNN žvejyba ir jų santykius su trečiosiomis šalimis. Agentūra visų pirma:

a) parengia ir tobulina valstybės narės žuvininkystės inspekcijos instruktorių pagrindinę mokymo programą ir organizuoja papildomus mokymo kursus bei seminarus tiems inspektoriams ir kitiems kontrolės veiklą vykdantiems darbuotojams;

b) parengia ir tobulina Bendrijos inspektorių pagrindinę mokymo programą, prieš išsiųsdama juos pirmą kartą vykdyti užduoties, ir nuolat organizuoja atnaujintą papildomą šių inspektorių mokymą seminaruose;

c) valstybių narių prašymu organizuoja bendrą su valstybių narių vykdoma kontrolės veikla susijusių prekių bei paslaugų pirkimą ir taip pat koordinuoja valstybių narių pasirengimą bendriems bandomiesiems projektams ir jų įgyvendinimą;

d) parengia bendras veiklos procedūras, kurios naudojamos vykdant bendrą kontrolės veiklą, kurios imasi dvi ar daugiau valstybių narių;

e) aiškiau parengia kontrolės priemonių ir atliekamų tikrinimų mainų tarp valstybių narių ir valstybių narių bei tarp trečiųjų šalių kriterijus ir kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės pateikia tokias priemones;

f) remdamasi žuvininkystės duomenimis apie sugautų bei iškrautų žuvų kiekius ir žvejybos pastangas atlieka rizikos analizę bei iškrautų žuvų kiekių, apie kurios nebuvo pranešta, rizikos analizę, įskaitant inter alia sugautų žuvų kiekių ir importo duomenų lyginimą su eksporto ir nacionalinio suvartojimo duomenimis;

g) gavusi Komisijos arba valstybių narių prašymą, parengia bendrąją tikrinimo metodiką ir procedūras;

h) valstybėms narėms padeda laikytis jų bei Bendrijos ir kitų jų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant kovą prieš NNN žvejybą ir tuos įsipareigojimus, kurie nustatyti dalyvaujant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų veikloje;

i) savo kompetencijos srityje skatina ir koordinuoja vienodų rizikos valdymo metodikų kūrimą;

j) koordinuoja ir skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir bendrus Bendrijos teisės aktais apibrėžtų imčių planų rengimo standartus.“

Tarybos reglamente (EB) Nr. 68/2005 įterpiamas šis skyrius:

„IIIa skyrius Agentūros įgaliojimai

17a straipsnisValstybių narių tikrinimai

1. Nepažeisdama Sutartimi Komisijai suteiktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, agentūra padeda Komisijai vertinti ir kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko bendrosios žuvininkystės politikos taisykles. Agentūra valstybėse narėse gali tikrinti valstybės institucijas ir privačius operatorius. Laikydamasi atitinkamos valstybės narės teisės normų, agentūra gali:

a) tikrinti atitinkamus įrašus, duomenis, procedūras ir bet kurią kitą susijusią medžiagą;

b) kopijuoti šiuos įrašus, duomenis, procedūras bei kitą medžiagą ir daryti iš jų išrašus;

c) prašyti, kad vietoje būtų pateikiamas paaiškinimas;

d) patekti į bet kuriuos susijusius pastatus arba transporto priemones.

2. Agentūros pareigūnai pateikia raštišką įgaliojimą, kuriame nurodoma jų tapatybė ir statusas. Agentūra atitinkamai valstybei narei per pagrįstą laiką iki tikrinimo praneša apie numatomą tikrinimą ir pareigūnų pavardes.

3. Atitinkama valstybė narė sutinka, kad tikrinimai būtų atlikti, ir užtikrina, jog bet kuri institucija ar pareigūnai taip pat padėtų atlikti šiuos tikrinimus.

4. Jeigu operatorius prieštarauja šiam tikrinimui, atitinkama valstybė narė agentūros įgaliotiems pareigūnams suteikia būtiną pagalbą, kad jie tikrinimą galėtų atlikti.

5. Pagal šio straipsnio reikalavimus parengtos ataskaitos siunčiamos atitinkamai valstybei narei ir Komisijai.

17b straipsnisAgentūros taikomos priemonės

Jeigu reikia, agentūra:

a) leidžia tikrinimų suderintų standartų žinynus;

b) parengia bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės veiklos gerąją patirtį atitinkančią rekomendacinę medžiagą, įskaitant kontrolę vykdančių pareigūnų mokymą ir reguliarų jo atnaujinimą;

c) stebi visą bendrosios žuvininkystės politikos kontrolę, įskaitant pavienėse valstybėse narėse. Vykdant šią veiklą gali būti rengiami apsilankymai valstybėse narėse;

d) Komisijai teikia reikiamą techninę ir administracinę pagalbą, kad ji atliktų savo užduotis;

e) prižiūri nacionalinių pareigūnų mokymo ir nacionalinių kontrolės priemonių lygį bei kokybę.

17c straipsnisBendradarbiavimas

1. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja su agentūra ir teikia jai būtiną pagalbą, kad agentūra galėtų atlikti savo užduotis.

2. Tinkamai atsižvelgdama į skirtingas pavienių valstybių narių teisines sistemas, agentūra valstybėms narėms sudaro galimybę bendradarbiauti vienos su kitomis ir su Komisija, kai, laikantis Bendrijos teisės aktų ir atsižvelgiant į gerąją valstybių narių patirtį bei sutartus tarptautinius standartus, kuriami suderinti kontrolės standartai.

17d straipsnisKrizės centras

1. Jeigu gavusi kelių valstybių narių prašymą arba savo iniciatyva Komisija nusprendžia, kad susiklostė padėtis, kelianti didelę tiesioginę, netiesioginę arba galimą grėsmę bendrajai žuvininkystės politikai, ir kad taikant turimas priemones neįmanoma grėsmei užkirsti kelio, jos pašalinti arba sumažinti ar grėsmės neįmanoma reikiamai valdyti, apie šią padėtį nedelsiant pranešama agentūrai.

2. Gavusi šį pranešimą arba savo iniciatyva agentūra nedelsdama įsteigia krizės centrą ir apie tai praneša Komisijai.

17e straipsnisKrizės centro užduotys

1. Agentūros įkurtas krizės centras privalo rinkti bei vertinti susijusius duomenis ir nustatyti galimas pasirinktis, kuriomis kuo veiksmingiau ir sparčiau būtų užkirstas kelias grėsmei, kuri gali kilti bendrajai žuvininkystės politikai , ji būtų pašalinta ar sumažinta.

2. Krizės centras pagalbos gali prašyti bet kurios valstybės institucijos ar privataus asmens, kurio patirtį šis centras laiko reikalinga, kad būtų veiksmingai taikomos priemonės krizei įveikti.

3. Agentūra imasi privalomos koordinavimo veiklos, kad tinkamu laiku būtų taikomos reikiamos priemonės krizei įveikti.

4. Krizės centras, jeigu reikia, informuoja visuomenę apie kilusią grėsmę ir priemones, kurių buvo imtasi.

17f straipsnisDaugiametė darbų programa

1. Daugiametėje agentūros darbų programoje penkeriems metams nustatomi bendrieji tikslai, įgaliojimai, užduotys, veiklos rodikliai ir visų agentūros veiksmų prioritetinės sritys. Darbų programoje pateikiamas darbuotojų politikos planas ir apskaičiuoti biudžeto asignavimai, kuriuos teks skirti per tuos penkerius metus, kad būtų pasiekti tikslai.

2. Daugiametė darbų programa pateikiama remiantis veikla pagrįsta valdymo sistema ir Komisijos parengta metodika. Ją patvirtina administracinė valdyba.

3. 23 straipsnio 2 dalyje paminėta metinė darbo programa – tai daugiametė darbų programa. Joje aiškiai nurodomi papildymai, pakeitimai ar išbraukti dalykai, palyginti su praėjusių metų darbo programa, siekiant bendrųjų tikslų užtikrinta pažanga ir prioritetinės daugiametės darbų programos užduotys.

17g straipsnisBendradarbiavimas jūrų klausimais

1. Agentūra prisideda prie integruotos ES jūrų politikos įgyvendinimo, visų pirma prie integruoto ES jūrų priežiūros tinklo kūrimo ir tuo tikslu ES institucijoms, agentūroms ir valstybėms narėms leidžia naudotis savo veiklos sistemomis ir žuvininkystės stebėjimo ir reikalavimų laikymosi duomenimis.

2. Tinkamai pranešęs administracinei valdybai, vykdomasis direktorius agentūros vardu su kitomis agentūromis gali sudaryti administracinius susitarimus tais klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas. Apie šias derybas vykdomasis direktorius Komisijai praneša derybų pradžioje.“

17h straipsnisIšsamios taisyklės

1. Išsamios šio skyriaus įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Šias taisykles visų pirma galima taikyti rengiant krizės įveikimo, krizės centro steigimo planus ir taikytinas praktines procedūras.“

113 straipsnisKitų reglamentų pakeitimai

1. Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 keičiamas taip:

a) 21 straipsnis 21 keičiamas taip:

„Patekimas į vandenis bei naudojimasis ištekliais ir 1 straipsnyje nustatyta veikla kontroliuojama ir užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Tuo tikslu steigiama Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių stebėjimo, priežiūros, tikrinimo ir jų taikymo užtikrinimo sistema.“

b) 22–28 straipsniai išbraukiami.

2. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2004[38] V skyrius išbraukiamas.

3. Tarybos reglamento (EB) Nr. 811/2004[39] 7, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsniai išbraukiami.

4. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2166/2005[40] 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniai išbraukiami.

5. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2115/2005[41] 7 straipsnis išbraukiamas.

6. Tarybos reglamento (EB) Nr. 388/2006[42] 7, 8, 10 ir 11straipsniai išbraukiami.

7. Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2007[43] l, 6, 8, 9 ir 10 straipsniai išbraukiami.

8. Tarybos reglamento (EB) Nr. 676/2007[44] 10, 11, 12, 14 ir 15 straipsniai išbraukiami.

9. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007[45] 15 ir 25 straipsniai išbraukiami.

10. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnis išbraukiamas.

114 straipsnisPanaikinimas

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 ir 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1627/94, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų, panaikinami.

115 straipsnisNuorodos

Nuorodos į nuostatas, išbrauktas pagal 113 straipsnį, ir į reglamentus, panaikintus pagal 114 straipsnį, laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir taikomos atsižvelgiant į II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

X IV ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

116 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

SPECIALIOSIOS DAUGIAMEČIŲ PLANŲ TIKRINIMO GAIRĖS

Tikslas

1. Kiekviena valstybė narė pagal šį priedą parengia specialiąsias tikrinimo gaires.

Strategija

2. Tikrinant žvejybos veiklą ir atliekant jos priežiūrą, daugiausia dėmesio skiriama laivams, kurie gali sugauti tų rūšių žuvis, kurioms taikomas daugiametis planas. Tų rūšių žuvų, kurioms taikomas daugiametis planas, vežimo ir prekybos jomis atsitiktinis tikrinimas – tai papildoma kryžminio tikrinimo priemonė, kuria įvertinamas kontrolės ir priežiūros veiksmingumas.

Prioritetinės sritys

3. Atsižvelgiant į tai, kokios įtakos laivynų veiklai turi žvejybos galimybių apribojimai, nustatoma skirtingų tipų žvejybos įrankių prioritetinė tvarka. Dėl to kiekviena valstybė narė nusistato savo prioritetus.

Siektinos normos

4. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis planas, įsigaliojimo valstybės narės pagal savo tvarkaraščius atlieka privalomus tikrinimus, atsižvelgdamos į toliau nustatytas užduotis.

Valstybės narės nustato ir aprašo, kokia imčių strategija bus taikoma.

Pateikusi prašymą, Komisija gali susipažinti su valstybės narės pasirinktu imčių planu.

a) Uostuose atliekami tikrinimai

Paprastai siektinas tikslumas turėtų būti bent lygus tam, kuris būtų užtikrinamas taikant paprastą atsitiktinių imčių metodą, jeigu patikrinama 20 % (vertinant pagal svorį) visų valstybėje narėje iškraunamų tų rūšių žuvų, kurioms taikomas daugiametis planas.

b) Prekybos tikrinimai

Patikrinama 5 % pasiūlytų aukcione parduoti rūšių žuvų, kurioms taikomas daugiametis planas.

c) Tikrinimai jūroje

Lanksčios siektinos normos – turi būti nustatomos išsamiai išnagrinėjus žvejybos veiklą kiekviename rajone. Jūroje siektinos normos nurodo, kiek dienų privaloma patruliuoti valdymo rajonuose, galbūt atskirai nurodant, kiek dienų reikia patruliuoti tam tikruose rajonuose.

d) Orlaiviais vykdoma priežiūra

Lanksčios siektinos normos – turi būti nustatomos išsamiai išnagrinėjus žvejybos veiklą kiekviename rajone ir atsižvelgiant į valstybei narei prieinamus išteklius.

II PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 ir 2 straipsniai |

1 straipsnio 2 dalis | 5 straipsnio 3 dalis |

1 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnis |

2 straipsnis | 5 straipsnis |

3 straipsnis | 9 straipsnis |

4 straipsnis | 5 straipsnis |

5 straipsnio a ir b punktai | 65 straipsnis |

5 straipsnio c punktas | 8 straipsnis |

6 straipsnis | 14, 15 ir 16 straipsniai |

7 straipsnis | 17 straipsnis |

Straipsnis 8 | Straipsnis 21 |

9 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys | 54 ir 55 straipsniai |

9 straipsnio 4 dalies b punktas | 57 straipsnis |

11 straipsnis | 18 ir 19 straipsniai |

12 straipsnis |

13 straipsnis | 58 straipsnis |

14 straipsnis | 52 straipsnis |

15 straipsnis | 23 ir 25 straipsniai |

16 straipsnis | 24 straipsnis |

17 straipsnis | 5 ir 65 straipsniai |

19 straipsnis | 102 ir 103 straipsniai |

19a straipsnis |

19b straipsnis |

19c straipsnis |

19d straipsnis |

19e straipsnis | 14 straipsnis |

19f straipsnis |

19g straipsnis |

19h straipsnis |

19i straipsnis |

19j straipsnis |

20 straipsnis | 37 ir 38 straipsniai |

20a straipsnis |

21 straipsnio 1, 2, 3 dalys | 26 ir 27 straipsniai |

21 straipsnio 4 dalis | 28 straipsnis |

21a straipsnis | 26 ir 27 straipsniai |

21b straipsnis | 23 ir 25 straipsniai |

21c straipsnis | 27 straipsnis |

22 straipsnis |

23 straipsnis | 97 ir 98 straipsniai |

V antraštinė dalis | IV antraštinės dalies II skyrius |

28 straipsnio 1 dalis | 48 straipsnis |

28 straipsnio 2 dalis | 60 straipsnis |

28 straipsnio 2 dalies a punktas | 48 straipsnis |

28 straipsnio c punktas | 9 ir 14 straipsniai |

28 straipsnio a, b, c, d, e, f, g, h punktai |

29 straipsnis | 88, 89, 90, 91, 92 ir 93 straipsniai |

30 straipsnis | 94 straipsnis |

31 straipsnio 1 ir 2 dalys | 81 straipsnis |

31 straipsnio 3 dalis | 82 straipsnis |

31 straipsnio 4 dalis | 78 straipsnis |

32 straipsnis | 80 straipsnis |

33 straipsnis | 81 straipsnis |

34 straipsnis |

34 straipsnio a punktas | 109 straipsnis |

34 straipsnio b dalis | 89 straipsnis |

34 straipsnio c punktas | 87 straipsnis |

35 straipsnis | 110 straipsnis |

36 straipsnis | 111 straipsnis |

37 straipsnis | 104 ir 105 straipsniai |

38 straipsnis | 3 straipsnis |

39 straipsnis | 114 straipsnis |

40 straipsnis | 116 straipsnis |

Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 | Šis reglamentas |

21 straipsnis | 1, 2 straipsniai |

22 straipsnio 1 dalis | 6, 7, 9, 14 ir 66 straipsniai |

22 straipsnio 2 dalis | 50, 52, 54, 58 ir 66 straipsniai |

23 straipsnio 3 dalis | 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 5 ir 11 dalys |

23 straipsnio 4 dalis | 28 straipsnio 2 dalis ir 97 straipsnis |

24 straipsnis | 5 straipsnis, VII antraštinė dalis, 61 ir 83 straipsniai |

25 straipsnis | VII antraštinės dalies III ir IV skyriai |

26 straipsnio 1 dalis | 88 straipsnis |

26 straipsnio 2 dalis | 101 straipsnis |

26 straipsnio 4 dalis | 27 straipsnis |

27 straipsnio 1 dalis | 88–91 straipsniai |

27 straipsnio 2 dalis | 93 ir 94 straipsniai |

28 straipsnio 1 dalis | 109 straipsnis |

28 straipsnio 3 dalis | 71–73 straipsniai |

28 straipsnio 4 dalis | 70 straipsnis |

28 straipsnio 5 dalis | 64 straipsnis |

Reglamentas (EB) Nr. 1627/94 | Šis reglamentas |

Visas reglamentas | 7 straipsnis |

Reglamentas (EB) Nr. 423/2004 | Šis reglamentas |

9 straipsnis | 14 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnis | 17 straipsnis |

12 straipsnis | 34 straipsnis |

13 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

14 straipsnis | 36 straipsnis |

15 straipsnio 1 dalis | 53 straipsnio 4 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 811/2004 | Šis reglamentas |

7 straipsnis | 14 straipsnio 2 dalis |

8 straipsnis | 17 straipsnis |

10 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

11 straipsnis | 35 straipsnis |

12 straipsnis | 53 straipsnio 4 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 2166/2005 | Šis reglamentas |

9 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

10 straipsnis | 53 straipsnio 1 dalis |

12 straipsnis | 35 straipsnis |

13 straipsnis | 53 straipsnio 4 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 2115/2005 | Šis reglamentas |

7 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 388/2006 | Šis reglamentas |

7 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

8 straipsnis | 53 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnis | 53 straipsnis |

11 straipsnis | 53 straipsnio 4 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 509/2007 | Šis reglamentas |

6 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

8 straipsnis | 35 straipsnis |

9 straipsnis | 53 straipsnio 4 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 676/2007 | Šis reglamentas |

10 straipsnis | 14 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

12 straipsnis | 53 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnis | 35 straipsnis |

15 straipsnis | 53 straipsnio 4 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 | Šis reglamentas |

15 straipsnis | 14 straipsnio 3 dalis |

Reglamentas (EB) Nr. 847/96 | Šis reglamentas |

5 straipsnis | 97 straipsnis |

[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] COM (2007) 167.

[2] Speciali ataskaita Nr. 7/2007.

[3] 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/1993, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 261, 1993 10 20).

[4] 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002, dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).

[5] Pasaulio valstybių ir vyriausybių susitikimo darnaus vystymosi klausimais ataskaita, Johanesburgas, Pietų Afrikos Respublika, 2002 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 4 d. (Jungtinių Tautų Organizacijos leidinys).

[6] Žr.: COM (2007) 502, 2007 m. rugsėjo 5 d., „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“.

[7] http://ec.europa.eu/fisheries/BŽP/governance/consultations/consultation_280208_contributions_en.htm

[8] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[9] OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

[10] OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[11] OL L 278, 2001 10 23, p. 6.

[12] OL L 289, 2000 11 16, p. 8.

[13] OL L 102, 2004 4 7, p. 9.

[14] OL L 204, 2003 8 13, p. 21.

[15] OL L 365, 2004 12 10, p. 19.

[16] OL L 60, 2008 3 5, p. 1.

[17] OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

[18] OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

[19] OL L 160, 2006 6 14, p. 1.

[20] OJ L 286, 2008 10 29, p. 1.

[21]

[22] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[23] OL L 128, 2005 5 21, p. 1.

[24] OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

[25] OL L 185, 2004 5 24, p. 1.

[26] OL L 345, 2008 12 28, p. 5.

[27] OL L 340,2005 12 23, p. 3.

[28] OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

[29] OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

[30] OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

[31] OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

[32] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[33] OL L 60, 2008 3 5, p. 1.

[34] OL L 102, 2004 4 7, p. 9.

[35] OL L 204, 2003 8 13, p. 21.

[36] OL L 365, 2004 12 10, p. 19.

[37] OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[38] OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

[39] OL L 185, 2004 5 27, p. 1.

[40] OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

[41] OL L 340, 2005 12 23, p. 3.

[42] OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

[43] OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

[44] OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

[45] OL L 248, 2007 9 22., p. 1.