52008PC0078

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.2.2008

KOM(2008) 78 galutinis

2008/0035 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl bendros akcizų tvarkos

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Reikia iš naujo persvarstyti 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, nuostatas[1] atsižvelgiant į akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos (toliau – EMCS) įdiegimą. EMCS buvo įdiegta Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus 2003 m. birželio 16 d. Sprendimą Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo[2].

Dėl tos priežasties reikia pritaikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas mokėjimo laikino atidėjimo režimas, reglamentuojančias nuostatas, kad tokiam gabenimui būtų galima taikyti šios naujos sistemos procedūras. Tuo tikslu atlikus pakeitimus bus sukurta supaprastinta ir elektroninė verslo aplinka, tačiau akcizus administruojančioms institucijoms sudarytos sąlygos taikyti kompleksiškesnius, spartesnius ir rizika grindžiamus kontrolės metodus (plg. Sprendimo 1152/2003/EB preambulės trečią ir ketvirtą konstatuojamąsias dalis).

Manoma, kad be šių naujų nuostatų būtini kiti Direktyvoje 92/12/EEB išdėstytų taisyklių pakeitimai, kaip antai:

- atnaujinti direktyvoje vartojamą kalbą atsižvelgiant į naujus teisėkūros standartus,

- išdėstyti tekstą nauja redakcija, pagerinant loginę sandarą ir išbraukti tas nuostatas, kurios laikui bėgant tapo nebeaktualios,

- atsižvelgti į teisinius pokyčius ir naujas teisės sąvokas,

- supaprastinti ir modernizuoti apmokestinimo akcizais tvarką siekiant sumažinti verslininkams taikomas prievoles sumokėti akcizą, visų pirma verslininkams, kurie vykdo tarpvalstybinį verslą nekeliant pavojaus akcizų kontrolei.

Atsižvelgiant į tokių pakeitimų pobūdį ir mastą būtina visiškai pakeisti Direktyvą 92/12/EEB.

Naujame siūlomame tekste taip pat yra esminiai dokumente COM(2004)227[3] pateikto ankstesnio pasiūlymo, kuriuo siekta pakeisti tos direktyvos 7–10 straipsnius, elementai.

- Bendrosios aplinkybės

Direktyva 92/12/EEB užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos funkcionavimas atsižvelgiant į bendrus klausimus, susijusius su laisvu akcizais apmokestinamų prekių judėjimu.

Persvarsčius šį teisės aktą, sustiprės verslininkų teisinis tikrumas ir jiems bei administracijoms bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis IT procedūrų galimybėmis.

2005 m. sausio mėn. Taryboje buvo sustabdytos diskusijos dėl Komisijos pasiūlymo dėl Direktyvos 92/12/EEB (įtraukta į COM/2004/227) 7–10 straipsnių pakeitimo belaukiant tolesnių teisinių pokyčių bei direktyvos peržiūros ir modernizavimo iniciatyvų. Dabar minėtas pasiūlymas įtrauktas į naujai pateikto teksto V skyrių. Buvo padaryta keletas pakeitimų norint pagerinti teksto formuluotes bei sandarą ir siekiant suderinti šias nuostatas su kitais pakeitimais, susijusiais su prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Pateiktu tekstu ketinama pakeisti 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole.

- Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais

Šis pasiūlymas atitinka pagrindines Europos Sąjungos politikos kryptis ir tikslus. Juo siekiama pagerinti esamas taisykles ir pritaikyti jas prie dabartinių aplinkybių. Tikslas – paprastinti procedūras ir didinti Bendrijos vidaus prekybos skaidrumą, visų pirma, taikant procedūrą, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos pagal EMCS. Dėl šios naujos procedūros nacionalinėms administracijoms taip pat lengviau atlikti rizika grindžiamas priežiūros procedūras.

2) Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2006 m. sausio 20 d. Komisija Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato žiniatinklio svetainėje pradėjo konsultacijas internetu. Konsultacijų laikotarpis baigėsi 2006 m. balandžio 30 d.

Konsultacijos buvo grindžiamos dokumentu, kuriame pateikta informacija apie esamą teisinį pagrindą ir įvairius būsimos reformos aspektus. Jame buvo pabrėžta būtinybė peržiūrėti akcizus reglamentuojančius Komisijos teisės aktus siekiant EMCS suteikti reikiamą teisinį pagrindą. Dokumente taip pat buvo apžvelgiami kiti pakeitimai, kurie gali būti nagrinėjami atsižvelgiant į persvarstymo procedūrą.

Iš viso buvo gauti 73 atsakymai. Iš jų 20 atsakymų buvo iš nacionalinių ir Europos federacijų ar asociacijų, 52 atsakymai – iš verslo atstovų ir 1 atsakymas – iš pusiau vyriausybinės mažmeninės prekybos organizacijos. Dauguma respondentų manė, kad reikia peržiūrėti esamas nuostatas bei jas modernizuoti ir kad į taikomas taisykles reikia visų pirma įtraukti EMCS veikimą.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas buvo rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su specialistų darbo grupe vadovaujant Akcizų komitetui (kuris buvo įsteigtas pagal Direktyvą 92/12/EEB). Komisijos tarnybos surengė keletą dvišalių diskusijų su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis, siekdamos nuodugniau apsvarstyti pasiūlymą.

- Poveikio vertinimas

Iš to, kas šiame pasiūlyme nauja, esminę vietą užima teisės taisyklės, kuriomis užtikrinamas EMCS naudojimas. Daromą poveikį iš esmės reikia priskirti ne čia siūlomam tekstui, bet Sprendimui Nr. 1152/2003/EB, kuriuo buvo nuspręsta sukurti EMCS. Kaip jau buvo paaiškinta, naująja sistema visų pirma paprastinamas prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas ir palengvinama atitinkamą valstybių narių vykdomą kontrolę.

Kadangi šiame pasiūlyme yra įtraukti COM(2004)227 siūlomi pakeitimai, išsami tų pakeitimų analizė jau buvo atlikta tame dokumente.

3) Teisiniai pasiūlymo aspektai

- Siūlomo veiksmo santrauka

Nustatyti EMCS būtiną teisinį pagrindą kartu su keletu kitų pakeitimų, kuriais siekiama padidinti apmokestinimo akcizais skaidrumą. Į pasiūlymą įtrauktas ankstesnis Komisijos pasiūlymas, pateiktas siekiant pakeisti Direktyvos 92/12/EEB (COM/2004/227) 7–10 straipsnius.

- Teisinis pagrindas

Sutarties 93 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tiek, kiek pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.

Pasiūlymo tikslas – pakeisti Direktyvą 92/12/EEB tą pačią funkciją atliekančiomis nuostatomis, būtent užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą konkrečioje akcizais apmokestinamų prekių srityje.

Subsidiarumo principas nepažeidžiamas, kadangi šio tikslo negalima tinkamai pasiekti valstybių narių veiksmais; jį sėkmingiau galima pasiekti Bendrijos lygmeniu.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas neprieštarauja proporcingumo principui dėl šios priežasties.

Direktyvą 92/12/EEB siūloma direktyva ketinama pakeisti nustatant nuostatas, kuriomis siekiama to paties tikslo atsižvelgiant į dabartines technines ir teisines aplinkybes. Kaip ir Direktyva 92/12/EEB, ja nesiekiama daugiau nei būtina tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui konkrečioje akcizais apmokestinamų prekių srityje užtikrinti.

- Priemonių pasirinkimas

Siūloma priemonė – direktyva.

Pagal šį pasiūlymą dabartinę Direktyvą 92/12/EEB pakeistų tas pačias funkcijas atliekanti direktyva. Kitokios nei direktyva priemonės netiktų pagal pobūdį.

4. Poveikis biudžetui

Priėmus šį pasiūlymą Bendrijos biudžetui nebus jokio poveikio. Bet koks poveikis dėl EMCS diegimo susijęs su Sprendimu 1152/2003/EB.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Esamų teisės aktų panaikinimas

Priėmus šį pasiūlymą bus panaikinti esami teisės aktai, būtent Direktyva 92/12/EEB. Numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo valstybės narės dar gali leisti prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenti su popieriuje spausdintais lydimaisiais dokumentais pagal minėtos direktyvos nuostatas.

- Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Šiame išsamiame kiekvieno straipsnio paaiškinime daugiausia dėmesio skiriama nuostatoms, kurios yra naujos arba kurios iš esmės pasikeitė, palyginti su atitinkamomis Direktyvos 92/12/EEB nuostatomis. Prie siūlomos naujos direktyvos pridėtos atitikmenų lentelės turėtų būti naudojamos naujoms nuostatoms su dabartinėmis Direktyvos 92/12/EEB nuostatomis palyginti.

I skyrius. Bendrosios nuostatos

1 straipsnyje apibūdinamas akcizo kaip mokesčio, kuriuo apmokestinamas akcizais apmokestinamų prekių vartojimas, pobūdis. Įvairių akcizais apmokestinamų prekių apibrėžtis (kuri būtina siekiant tiksliai nustatyti, kurioms prekėms taikomos šios direktyvos nuostatos), taikytino akcizo struktūra (pvz., hl, alkoholio laipsniams, 1000 vienetų ir t. t.), galimo atleidimo nuo akcizų taikymo sritis ir mažiausi mokesčio tarifai, kurių turi laikytis valstybės narės, turi būti pateikti konkrečiose direktyvose.

2 straipsnio 1 dalis atitinka Direktyvos 92/12/EEB 5 straipsnio 1 dalį. Tačiau a punkte žodis „gavyba“ buvo įrašytas norint paaiškinti, kad žodis „gamyba“ taip pat reiškia tiesioginę gavybą iš dirvos, kaip nurodyta 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą[4], 21 straipsnio 2 dalyje.

Pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose nustatytam įvežimui ar išvežimui taikomi formalumai mutatis mutandis taikomi importui į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas, sudarančias dalį Bendrijos muitų teritorijos, tačiau nepatenkančių į šios direktyvos teritorinę taikymo sritį, arba eksportui iš jų. Pagal Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos[5] 275 ir 279 straipsnius šie formalumai jau taikomi akcizais apmokestinamoms prekėms. Tačiau siekiant aiškiau apibrėžti šiuos atvejus, šias nuostatas taip pat patariama įtraukti į šią direktyvą.

Siekiant išvengti procedūrų dubliavimo, 3 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad šios direktyvos nuostatos dėl gamybos, perdirbimo ir laikymo bei prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo netaikomos akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikoma muitinės sąlyginio neapmokestinimo procedūra arba tvarka.

4 straipsnyje nustatoma keletas naujų arba iš esmės pakeistų apibrėžčių ir paliekama keletas senų. Apibrėžtys, kuriose yra normatyvinės nuostatos, pavyzdžiui, įpareigojimas turėti leidimą, buvo perkeltos į atitinkamus normatyvinius skirsnius.

5 ir 6 straipsniuose nustatoma, kur ši direktyva ir su akcizais susijusios konkrečios direktyvos yra taikomos. Siekiant daugiau aiškumo šių nuostatų struktūra suderinta su Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 6 ir 7 straipsniuose naudojama struktūra.

Palyginti su Direktyva 92/12/EEB, į 5 straipsnio 3 dalyje pateiktą teritorijų sąrašą (teritorijos, nesudarančios Bendrijos muitų teritorijos dalies, kuriai ši direktyva ir su akcizais susijusios konkrečios direktyvos nėra taikomos) buvo įtrauktas Gibraltaras siekiant pašalinti visas abejones dėl to, ar, remiantis Jungtinės Karalystės stojimo aktu, akcizus reglamentuojančios Bendrijos nuostatos taikomos ir Gibraltarui. Be to, 5 straipsnio 4 dalis dėl Kanarų salų, derinant šią dalį su 5 straipsnio 5 dalimi dėl Prancūzijos užjūrio departamentų, buvo papildyta žodžiais „taikant atsižvelgus į didelį jų atokumą“.

II skyrius. Akcizo taikymas

7 straipsnio 1 dalyje , kuria pakeičiama Direktyvos 92/12/EEB 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, buvo pašalinta nuoroda į trūkumus, kadangi trūkumai, atsirandantys taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo tvarką, automatiškai reiškia išleidimą vartoti, kaip apibrėžta 7 straipsnio 2 dalyje. 7 straipsnio 2 dalyje, kuria pakeičiama Direktyvos 92/12/EEB 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nuoroda į „neteisėtus“ išleidimą vartoti reiškiančius veiksmus buvo išbraukta, kadangi išleidimą vartoti reiškiantys veiksmai turi būti laikomi apimančiais tiek teisėtus, tiek neteisėtus veiksmus.

7 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje šiek tiek pakeista akcizais apmokestinamų prekių importo apibrėžtis, dabar pateikta Direktyvos 92/12/EEB 5 straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose.

7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių nereikia laikyti išleistomis vartoti tais atvejais, kai jos visiškai sunaikinamos arba negrįžtamai prarandamos, įskaitant praradimus, susijusius su pačiu prekių pobūdžiu. Šia nuostata pakeičiamas ir supaprastinamas Direktyvos 92/12/EEB 14 straipsnis. Kadangi akcizas pagal savo pobūdį yra mokestis už akcizais apmokestinamų prekių vartojimą, taikant siūlomą taisyklę svarbu, ar prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, buvo sunaikintos ir (arba) jas dar galima vartoti ir atitinkamai faktiškai išleisti (ir pateikti) vartoti. Palyginti su dabartiniais teisės aktais, kompetentingoms institucijoms nebereikės nustatyti trūkumo atsiradimo priežasties esant atsitiktinėms force majeure aplinkybėms. Kitas svarbus skirtumas, palyginti su Direktyvos 92/12/EEB 14 straipsniu, yra tai, kad kai prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos Bendrijos viduje, sprendimą dėl 7 straipsnio 4 dalies taikymo priims ne paskirties valstybė narė, o valstybė narė, kurioje prekės buvo sunaikintos arba prarastos.

8 straipsnio antroje pastraipoje paaiškinama, kad valstybės narės yra kompetentingos apibrėžti akcizų grąžinimo ir atsisakymo išieškoti akcizus procedūras. Dabartinėje nuostatoje (Direktyvos 92/12/EEB 16 straipsnio 2 dalis) daroma nuoroda tik į nuostatas dėl mokesčio nustatymo ir rinkimo.

9 straipsniu pakeičiamas ir supaprastinamas Direktyvos 92/12/EEB 20 straipsnis, nustatant taisykles, taikomas valstybei narei, kuri turi teisę atgauti akcizą padarius pažeidimą tuo metu, kai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, identifikuoti. 9 straipsnio 3 dalyje terminas „pažeidimas“ apibrėžiamas kaip situacija, kai akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas nebuvo užbaigtas pagal 19 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad visoms arba daliai susijusių prekių ši nuostata netaikoma. Be to, buvo išbraukta sąvoka „nusižengimas“, kadangi ji įtraukta į sąvoką „pažeidimas“. Direktyvos 92/12/EEB 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, kad akcizas mokamas toje valstybėje narėje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, jau yra naujajame 8 straipsnyje, tad čia jo kartoti nereikėtų. Taigi 9 straipsnio 1 dalyje tik aptariama situacija, kai neįmanoma nustatyti, kur pažeidimas padarytas, ir apibendrinama taisyklė, kad tokiu atveju išleidimas vartoti laikomas įvykusiu išsiuntimo valstybėje narėje. Tai taikoma ir situacijai, kai pažeidimas buvo nustatytas kitoje, ne išsiuntimo valstybėje narėje, kuriai šiuo metu taikoma Direktyvos 92/12/EEB 20 straipsnio 2 dalis. Be to, tai taikoma ir situacijai, kai akcizais apmokestinamos prekės nepasiekia paskirties vietos, nurodytos Direktyvos 92/12/EEB 20 straipsnio 3 dalyje.

10 straipsnyje nurodomos akcizo grąžinimo arba atsisakymo jį išieškoti sąlygos, kurios yra kitokios, nei nurodyta 31 straipsnio 4 dalyje bei 34 straipsnio 7 dalyje, ir pakeičia Direktyvos 92/12/EEB 22 straipsnio 1 ir 2 dalis. Palyginti su pastarosiomis nuostatomis, taikomomis tik konkrečiai situacijai, pasiūlyme nustatomas bendras principas, pagal kurį būtent valstybės narės turi nustatyti atvejus ir sąlygas, kuriais akcizas grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti. Tačiau akcizų negalima grąžinti arba atsisakyti juos išieškoti tais atvejais, kai būtų vartojamos akcizais apmokestinamos prekės, nenurodytos 11 straipsnyje. Galima atsisakyti sudėtingos Direktyvos 92/12/EEB 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, kadangi pradėjus veikti EMCS ji tampa perteklinė.

11 ir 12 straipsniais perkeliamos nuostatos dėl Direktyvos 92/12/EEB 23 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies a punkto taikymo išimčių. Pasiūlyme Direktyvos 92/12/EEB 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra nėra pateikta. Ji niekada nebuvo taikoma, be to, galima laikyti, kad ji yra numatyta pasiūlymo 11 straipsnio 1 dalies e punkte.

13 straipsnyje nustatoma neapmokestinamų prekių parduotuvėms taikoma tvarka, kuria leidžiama tokias parduotuves atidaryti oro arba jūrų uostuose akcizais apmokestinamoms prekėms tiekti ir taikyti atleidimą nuo akcizų asmenims, kurie oro arba jūros transportu keliauja į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį. Iš esmės įsigyjamų prekių kiekiui arba vertei apribojimų nenustatyta, tačiau valstybės narės gali nustatyti kiekio apribojimų, kad nebūtų mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo arba piktnaudžiavimo jais.

III skyrius. Gamyba, perdirbimas ir laikymas

14 ir 15 straipsniai atitinka Direktyvos 92/12/EEB 11–13 straipsnius.

IV skyrius. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas

Šiame skyriuje nustatomos pagrindinės nuostatos ir procedūros, taikomos, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos pagal EMCS.

16 straipsnyje nustatoma galimybė gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir yra išvardijama įvairios gabenamų prekių paskirties vietos bei įvairūs gabenimo scenarijai. 1 dalies b punkte numatoma, kad už gabenimo pradžią įvežimo vietoje atsako įgaliotasis registruotasis siuntėjas. 2 dalyje leidžiama tęsti gabenimą iki tiesioginio pristatymo vietos, kurią nurodyti įsipareigoja mokestinio sandėlio savininkas arba registruotasis gavėjas.

17 straipsnyje pateikiamos nuostatos, reglamentuojančios garantiją, kuri turi būti pateikta siekiant apsidrausti nuo rizikos, susijusios su prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu. Palyginti su Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 3 dalimi, 1 dalyje nurodomas daug didesnis skaičius asmenų, kuriems turi būti leista būti garantais norint leisti verslininkams geriau suderinti fiskalinę atsakomybę su komercine atsakomybe už gabenimą.

Direktyvos 92/12/EEB 16 straipsnį pakeičiančiame 18 straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos, reglamentuojančios prekių, skirtų registruotajam gavėjui arba laikinai registruotam gavėjui (Direktyvoje 92/12/EEB vadinami atitinkamai „registruotuoju prekybininku“ ir „neregistruotuoju prekybininku“), gabenimą. Šio straipsnio nuostatos dėl prievolės apskaičiuoti muitą ir jį mokėti perkeltos į 7 straipsnį. Nuostatos dėl laikinai registruotų gavėjų buvo suderintos atsižvelgiant į tai kad pagal EMCS šių ekonominių operacijų vykdytojų įgaliojimai bus nurodyti elektroninėje duomenų bazėje, minėtoje 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2073/2004 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje[6] 22 straipsnyje.

19 straipsnyje apibrėžiama, kada prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą reikia laikyti prasidėjusiu ir pasibaigusiu. Tai būtina norint nustatyti įvairių taisyklių, susijusių su prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu, taikymo sritį. Jame taip pat nurodomas tikslus momentas, kada atsakomybė už prekes yra perduodama asmeniui, atsakingam už prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą, ir kada jos nelieka.

20 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad akcizais apmokestinamos prekės laikomos gabenamomis taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik tais atvejais, kai gabenama su elektroniniu administraciniu dokumentu (toliau – e-AD). 2 dalyje nustatoma, kad siuntėjas e-AD pateikia naudodamasis kompiuterine sistema, sukurta pagal Sprendimą Nr. 1152/2003/EB (toliau – kompiuterizuota procedūra). Dokumentas e-AD pakeičia iki šiol naudotą popierinį lydimąjį dokumentą, kaip nustatyta Direktyvos 92/12/EEB 18 straipsnio 1 dalyje. 3–6 dalyse apibūdinami įvairūs e-AD etapai ir, svarbiausia, numato unikalų administracinį nuorodos kodą (ARC), kuris turi būti naudojamas viso gabenimo metu.

7 ir 8 dalyse nustatomos specialios nuostatos dėl galimybės atšaukti e-AD iki gabenimo pradžios ir pakeisti gabenimo paskirties vietą.

21 straipsnyje leidžiama vėlesniu etapu įrašyti pateikto e-AD duomenis (taikoma tik energetikos produktams).

22 straipsnyje nustatoma, kad valstybės narės gali leisti gavėjui skaidyti energetikos produktų gabenimą į dalis.

23 ir 24 straipsniuose numato elektroninį „pranešimą apie gavimą“ arba „pranešimą apie eksportą“, kurie naudojami kaip įrodymas, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas užbaigtas teisingai, ir aprašomi įvairūs pereinamieji jo etapai. Šiais pranešimais pakeičiama popieriuje spausdinto lydimojo dokumento kopija, kuri turi būti grąžinama siuntėjui apmokėjimo tikslais, kaip nustatyta Direktyvos 92/12/EEB 19 straipsnyje.

25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai nėra ankstesniuose straipsniuose nurodytų elektroninių pranešimų, gali būti pateikiamas pakaitinis teisingo gabenimo užbaigimo įrodymas. Šiuo metu tokį įrodymą valstybės narės jau priima remdamosi Akcizų komitete priimtu susitarimu. Siekiant padidinti teisinį tikrumą, tokią galimybę reikia įtraukti į direktyvą.

26 straipsnyje nustatomos procedūros, kurios turi būti taikomos, kai nėra galimybės pasinaudoti kompiuterine sistema. 1 dalis yra skirta e-AD pateikimui, o 2 dalis – deklaracijai, kurią gavėjas pateikia keičiantis paskirties vietai ir skaidant gabenamų prekių srautą.

27 straipsnis nurodoma, jog tam, kad EMCS tinkamai atliktų savo funkciją, reikėtų didesnio procedūrinio suderinamumo, palyginti su esamais teisės aktais. Siūloma, kad nauja direktyva nustatytų esminius procedūros elementus, tačiau daugelis techninių dalykų turėtų būti pateikta įgyvendinimo teisės aktuose.

28 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama paprastinti procedūras, taikomas gabenimui tokiais atvejais, kai jis nuo pradžios iki pabaigos vyksta jų teritorijoje.

29 straipsnyje leidžiama paprastinti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo formalumus, dviem ar daugiau valstybių narių susitarus dažno ir reguliaraus prekių gabenimo tarp konkrečių ekonominių operacijų vykdytojų atveju. Šia nuostata pakeičiama Direktyvos 92/12/EEB 19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, kurioje tebuvo nuoroda į procedūrą dėl lydimojo dokumento grąžinimo. 29 straipsnyje išplečiama galimybė paprastinti e-AD pateikimo formalumus, kadangi vien grąžinimo paprastinimas pagal EMCS neturi reikšmės. 29 straipsnio c punkte valstybėms narėms suteikiama galimybė paprastinti gabenimui stacionariais vamzdynais taikomas procedūras, kurios šiuo metu išdėstytos 1992 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2719/92 dėl administracinio lydraščio gabenant akcizais apmokestinamus produktus pagal akcizų sustabdymo režimą[7].

V skyrius. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas ir apmokestinimas išleidus jas vartoti

Šiuo skyriumi pakeičiami Direktyvos 92/12/EEB 7–10 straipsniai ir atkuriamas ankstesnis Komisijos pasiūlymas dėl šių straipsnių pakeitimo, pateiktą 2004 m. balandžio 2 d. dokumente COM(2004)227. Išsamų šio skyriaus paaiškinimą galima rasti COM(2004)227 pateiktame aiškinamajame memorandume.

V skyriuje išskiriami trys skirtingi scenarijai, susiję su akcizais apmokestinamų prekių laikymu ir (arba) gabenimu tarp valstybių narių išleidus jas vartoti.

- 30 straipsnis susijęs su privačių asmenų įsigytų prekių gabenimu. Šiuo straipsniu pakeičiami Direktyvos 92/12/EEB 8 ir 9 straipsniai; jis atitinka COM(2004)227 pateikto pasiūlymo 1 straipsnio 2 ir 3 punktus.

- 31–33 straipsniai yra susiję su akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurios jau buvo išleistos vartoti vienoje valstybėje narėje ir komerciniais tikslais yra laikomos kitoje valstybėje narėje. Šiuo straipsniu pakeičiamas Direktyvos 92/12/EEB 7 straipsnis; jis atitinka COM(2004)227 pateikto pasiūlymo 1 straipsnio 1 punktą.

- 34 straipsniu nustatomos procedūros, taikytinos pardavimams, kuriuos atlieka verslininkai, prisiimantys tiesioginę arba netiesioginę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą privatiems asmenims, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje (vadinamoji nuotolinė prekyba). Šiuo straipsniu pakeičiamas Direktyvos 92/12/EEB 10 straipsnis; jis atitinka COM(2004)227 pateikto pasiūlymo 1 straipsnio 4 punktą.

35 straipsnyje numatoma, kad po išleidimo vartoti tarp valstybių narių gabenamų akcizais apmokestinamų prekių sunaikinimo ar praradimo atvejais taikomos taisyklės yra panašios į sunaikinimo ar praradimo, kai gabenamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atvejais taikomas taisykles.

36 straipsnyje tokios pačios nuostatos numatomos ir pažeidimams taikomos tvarkos atveju. Šios nuostatos atitinka COM(2004)/227 pateikto pasiūlymo 1 straipsnio 5 punktą.

VI skyrius. Įvairios nuostatos

37 straipsnyje valstybėms narėms suteikiama galimybė savo teritorijoje naudoti mokesčių arba fiskalinį ženklinimą. Palyginti su Direktyvos 92/12/EEB 21 straipsniu, pirmoji pastraipa buvo suformuluota norint paaiškinti, kad mokesčio ženklinimas arba identifikavimo ženklai taip pat gali būti būtini tuomet, kai pasiūlymo 31 ir 34 straipsniuose nurodytais atvejais akcizais apmokestinamos prekės gabenamos į valstybę narę netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo. Be to, 37 straipsnyje yra nuostatų, kuriomis, atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-374/06 BATIG , siekiama paaiškinti, kad toks ženklinimas neturi tiesiogiai arba netiesiogiai lemti dvigubo apmokestinimo naštos. Direktyvos 92/12/EEB 21 straipsnio paskutinė pastraipa į pasiūlymą nebuvo įtraukta, kadangi apie e-AD naudojimą jau galima suprasti iš 34 straipsnio pirmojoje pastraipoje pateiktos nuorodos į 7 straipsnio 1 dalį.

38 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama smulkiuosius vyno gamintojus atleisti nuo III ir IV skyriuose nustatytų reikalavimų vykdymo.

39 straipsnis atitinka Tarybos direktyvos 92/12/EEB 23 straipsnio 5 dalį.

VII skyrius. Baigiamosios nuostatos

40 straipsnis skirtas Akcizų komitetui, kuris pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką,[8] nuostatas turi būt paskirtas priežiūros komitetu. 41 straipsnyje nustatoma, kad komitetas taip pat turi nagrinėti visus klausimus, kuriuos pirmininkas iškėlė siekdamas aptarti akcizą reglamentuojančių Bendrijos nuostatų taikymą.

42 straipsnyje nurodoma, kad šiuo metu galiojanti Direktyva 92/12/EEB bus panaikinta nuo 2009 m. balandžio 1 d., kurią, kaip numatoma, turi būti pradėta taikyti kompiuterizuota sistema. 43 straipsnyje nustatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu, kuris baigtųsi 2009 m. gruodžio 31 d., valstybės narės gali leisti ir toliau ateityje taikyti kai kurios nuostatas, susijusias procedūros, atliekamos naudojant popieriuje spausdintus dokumentus, taikymu vykdant akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo priežiūrą pagal Direktyvą 92/12/EEB. Bus reikalaujama, kad pagal Direktyvos 92/12/EEB nuostatas pradėtam gabenimui būtų taikomi prekių gabenimo užbaigimo formalumai, kaip nustatyta toje direktyvoje.

2008/0035 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl bendros akcizų tvarkos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[9],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[10],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11],

kadangi:

(1) 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole[12], buvo keletą kartų iš esmės pakeista. Kadangi turi būti padaryta kitų pakeitimų, siekiant aiškumo reikia ją pakeisti kita direktyva.

(2) Prievolės apskaičiuoti akcizą prekėms, kurioms taikoma Direktyva 92/12/EEB (toliau – akcizais apmokestinamos prekės), atsiradimo sąlygos turi likti suderintos siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(3) Derėtų nurodyti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikoma ši direktyva, ir tuo tikslu remtis 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo[13], 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo[14], 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui[15], 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo[16], 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo[17] ir 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą[18].

(4) Akcizais apmokestinamoms prekėms dėl ypatingų priežasčių gali būti taikomi kiti netiesioginiai mokesčiai. Tačiau tokiu atveju, siekdamos nesukelti pavojaus naudingam netiesioginius mokesčius reglamentuojančių Bendrijos normų poveikiui, valstybės narės turėtų laikytis tam tikrų esminių tų taisyklių elementų.

(5) Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą, dėl prekių, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, apmokestinimo neturėtų atsirasti sienų kirtimo formalumų.

(6) Formalumų taikymą būtina užtikrinti, kai akcizais apmokestinamos prekės gabenamos iš teritorijų, apibūdinamų kaip Bendrijos muitų teritorijos dalis, tačiau nepatenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, į teritorijas, kurios taip pat yra šitaip apibūdinamos, tačiau kurioms ši direktyva taikoma.

(7) Kadangi sąlyginio neapmokestinimo procedūros pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą,[19] numato tinkamą priežiūrą, kol akcizais apmokestinamoms prekėms taikomos to reglamento nuostatos, akcizų stebėsenos sistemos nebūtina atskirai taikyti tada, kai akcizais apmokestinamoms prekėms yra taikoma Bendrijos sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė.

(8) Kadangi tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui vis dar svarbu, kad visose valstybėse narėse akcizų sąvoka ir prievolės juos apskaičiuoti sąlygos būtų vienodos, Bendrijos lygmeniu reikia paaiškinti, kada akcizais apmokestinamos prekės yra išleidžiamos vartoti.

(9) Kadangi akcizas yra tam tikrų prekių vartoti nustatomas mokestis, neturėtų atsirasti prievolė apskaičiuoti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo sunaikintos arba negrįžtamai prarastos, nepaisant sunaikinimo ar praradimo aplinkybių.

(10) Mokesčio rinkimo ir grąžinimo tvarka daro poveikį tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui ir todėl turi atitikti nediskriminacinius kriterijus.

(11) Pažeidimo atveju akcizas turi būti mokamas valstybėje narėje, kurios teritorijoje padarytas pažeidimas, dėl kurio prekės buvo išleistos vartoti. Kai neįmanoma nustatyti, kur prekės buvo išleistos vartoti, nustatoma vieta, kurioje prekės buvo tariamai išleistos vartoti. Dėl teisinio tikrumo ir siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo tuo tikslu turi būti nurodoma tik viena valstybė narė.

(12) Be šioje direktyvoje nustatytų akcizų grąžinimo atvejų, valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė, kai tai leidžia šios direktyvos tikslas, grąžinti akcizą, sumokėtą už išleistas vartoti akcizais apmokestinamas prekes.

(13) Prekių pristatymui, kuriam netaikomi akcizai, taikomos normos ir sąlygos turi likti suderintos. Prekių pristatymo, kuriam netaikomi akcizai, kitose valstybėse narėse esančioms organizacijoms atveju, reikėtų naudotis atleidimo nuo akcizų liudijimais.

(14) Reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais leidžiama iš Bendrijos teritorijos išvykstantiems keliautojams parduoti neapmokestinamas prekes.

(15) Kadangi gamybos ir sandėliavimo vietose reikėtų atlikti tikrinimus, siekiant užtikrinti, kad mokestinė skola būtų surinkta, tokiems patikrinimams palengvinti reikia išlaikyti sandėlių, kuriuos turi teisę tikrinti kompetentingos valdžios institucijos, sistemą.

(16) Taip pat reikia nustatyti reikalavimus, kurių turėtų laikytis įgaliotieji sandėlių savininkai ir verslininkai, neturintys įgaliotojo sandėlio savininko statuso.

(17) Prieš išleidžiant akcizais apmokestinamas prekes vartoti, turi būti sudaryta galimybė jas gabenti Bendrijoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, bei turi būti leidžiama jas taip gabenti iš mokestinio sandėlio į įvairias paskirties vietas, visų pirma į kitą mokestinį sandėlį, o taip pat į kitas, remiantis šios direktyvos nuostatomis, panašias vietas.

(18) Taip pat turi būti leidžiama gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas iš jų įvežimo vietos į paskirties vietas ir atitinkamai turi būti pateiktos asmenų, kurie siunčia prekes iš tos įvežimo vietos, statusą reglamentuojančios nuostatos.

(19) Siekdamos užtikrinti akcizų sumokėjimą nebaigus akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, valstybės narės turi reikalauti garantijos, kurią valstybių narių nustatytomis sąlygomis gali suteikti bet kuris pagrindinis prekių gabenime dalyvaujantis subjektas.

(20) Siekiant užtikrinti mokesčių surinkimą taikant valstybių narių nustatytus tarifus, reikia, kad kompetentingos valdžios institucijos turėtų galimybę sekti akcizais apmokestinamų prekių judėjimą, todėl reikėtų nustatyti tokių prekių stebėsenos sistemą.

(21) Tuo tikslu tikslinga naudoti kompiuterinę sistemą, įdiegtą Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. birželio 16 d. Sprendimu Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo[20]. Taikant tą sistemą, priešingai nei naudojant popieriuje spausdintų dokumentų naudojimu grindžiamą sistemą, greičiau sutvarkomi reikiami formalumai ir lengviau atlikti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo stebėseną.

(22) Reikia nustatyti procedūrą, kuria remdamiesi verslininkai informuotų valstybių narių mokesčių institucijas apie išsiųstas arba gautas akcizais apmokestinamų prekių siuntas. Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas su tam tikrais gavėjais, neprisijungusiais prie kompiuterinės sistemos, bet galinčiais gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

(23) Norint užtikrinti tinkamą taisyklių, reglamentuojančių tinkamą prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą, veikimą, turi būti patikslintos gabenimo pradžios bei pabaigos ir įsipareigojimų vykdymo sąlygos.

(24) Reikia nustatyti procedūras, kurios turi būti taikomos tais atvejais, kai kompiuterinė sistema yra neprieinama.

(25) Valstybėms narėms reikėtų leisti nustatyti specialią akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui tik jos teritorijoje taikomą tvarką arba, siekiant paprastinti procedūrą, leisti sudaryti dvišalius susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis.

(26) Padidėjus internetu sudaromų komercinių sandorių skaičiui ir panaikinus neapmokestinamą prekybą Bendrijoje keliaujantiems asmenims, buvo imta dažniau taikyti Direktyvos 92/12/EEB nuostatas, reglamentuojančias komercinį ar privatų prekių, už kurias akcizas jau sumokėtas valstybėje narėje, gabenimą Bendrijoje. Tikslinga tiksliau apibrėžti apmokestinimo ir procedūros taisykles, susijusias su prekių, už kurias akcizas jau buvo sumokėtas valstybėje narėje, gabenimu.

(27) Remiantis bendrąją rinką reglamentuojančiu principu, prievolė apskaičiuoti akcizus turi atsirasti valstybėje narėje, kurioje įsigyjamos akcizais apmokestinamos prekės, kai jas gabena privatūs asmenys, įsigiję prekes savo poreikiams. Šis principas taip pat turėtų būti taikomas akcizais apmokestinamoms prekėms, kurias asmeniniam naudojimui privataus asmens vardu veža trečioji šalis, kadangi tokios operacijos yra privačios. Tačiau sveikatos apsaugos sumetimais šis principas neturi būti taikomas tabako gaminiams, vežamiems privataus asmens vardu.

(28) Reikia nurodyti, kad apmokestinimo įsigijimo valstybėje narėje principas taip pat taikomas prekėms, kurias privatus asmuo siunčia kitam asmeniui be jokio tiesioginio ar netiesioginio mokesčio.

(29) Kai akcizais apmokestinamos prekės, išleistos vartoti valstybėje narėje, yra sulaikomos kitoje valstybėje narėje, būtina nustatyti, ar akcizas yra mokėtinas antrojoje valstybėje narėje. Šiuo tikslu visų pirma reikia apibrėžti sąvoką „komerciniai tikslai“.

(30) Neįgaliotųjų sandėlių savininkų nupirktoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurias pardavėjas pats arba kitas asmuo jo vardu tiesiogiai ar netiesiogiai siunčia ar gabena, akcizai turi būti taikomi paskirties valstybėje narėje ir turi būti nustatyta procedūra, kurios pardavėjas laikytųsi.

(31) Siekiant išvengti valstybių narių interesų konflikto ir dvigubo apmokestinimo tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje jau išleistos vartoti akcizais apmokestinamos prekės gabenamos Bendrijoje, turi būti numatytos aplinkybės, kuriomis, akcizais apmokestinamas prekes išleidus vartoti, padaroma pažeidimų.

(32) Kadangi nėra bendros mokesčių rinkimo sistemos, valstybės narės turi turėti galimybę nustatyti, kad išleistos vartoti prekės būtų paženklintos fiskaliniais arba nacionaliniais identifikavimo ženklais. Tačiau šių ženklų naudojimas neturi tapti kliūtimi Bendrijos vidaus prekybai. Kadangi dėl to šių ženklų naudojimas neturėtų tiesiogiai arba netiesiogiai lemti dvigubo apmokestinimo naštos reikėtų aiškiai nurodyti, kad ženklus išleidusi valstybė narė turi kompensuoti, atsisakyti išieškoti arba grąžinti bet kokią tokiems ženklams gauti sumokėtą arba garantuotą sumą, jeigu akcizai tapo mokėtini ir buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.

(33) Įprastų reikalavimų, susijusių su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu ir stebėsena, taikymas smulkiesiems vyno gamintojams gali tapti neproporcingai didele administracine našta. Todėl valstybės narės galėtų atleisti šiuos gamintojus nuo tam tikrų reikalavimų vykdymo.

(34) Reikėtų atsižvelgti į tai, kad, kalbant apie laivuose ir orlaiviuose esančias akcizais apmokestinamų prekių atsargas, tinkama bendra pozicija iki šiol dar nepriimta.

(35) Priemonės šiai direktyvai įgyvendinti turi būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[21].

(36) Siekiant suteikti laikotarpį, per kurį būtų galima prisitaikyti prie prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo elektroninės kontrolės sistemos, valstybės narės turėtų pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo prekės gali būti ir toliau ateityje gabenamos laikantis Direktyvoje 92/12/EEB nustatytų formalumų.

(37) Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti bendrą tvarką, taikomą kai kurių su akcizais susijusių aspektų atveju, valstybės narės negali veiksmingai pasiekti ir todėl dėl jo masto ir poveikio jį geriau galima įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šia direktyva nesiekiama daugiau, negu būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Šia direktyva nustatoma bendra tvarka akcizams, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:

(1) energetikos produktų ir elektros, kuriems taikoma Direktyva 2003/96/EB;

(2) alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kuriems taikomos Direktyvos 92/83/EEB ir 92/84/EEB;

(3) tabako gaminių, kuriems taikomos Direktyvos 95/59/EB, 92/79/EEB ir 92/80/EEB nuostatos.

2 straipsnis

1. Akcizais yra apmokestinama:

a) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, įskaitant gavybą, Bendrijos teritorijoje;

b) akcizais apmokestinamų prekių importas į Bendrijos teritoriją.

2. Dėl kitų ypatingų priežasčių valstybės narės akcizais apmokestinamoms prekėms gali taikyti kitus mokesčius tik tais atvejais, kai šie mokesčiai neprieštarauja akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiams taikytinoms Bendrijos mokesčių taisyklėms, kiek tai yra susiję su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu u ir stebėsena.

3. Valstybėms narėms paliekama teisė taikyti:

a) mokesčius prekėms, kurios nėra akcizais apmokestinamos prekės;

b) mokesčius teikiamoms paslaugoms, įskaitant susijusias su akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių negalima apibūdinti kaip apyvartos mokesčiai.

Tačiau tokių mokesčių taikymas valstybių narių prekybai neturi tapti dingstimi su sienos kirtimu susijusiems formalumams nustatyti.

3 straipsnis

1. Bendrijos muitų nuostatomis, reglamentuojančiomis prekių importą į Bendrijos muitų teritoriją, nustatyti formalumai mutatis mutandis taikomi akcizais apmokestinamų prekių įvežimui į Bendriją iš 5 straipsnio 2 dalyje minėtos teritorijos.

2. Bendrijos muitų nuostatomis, reglamentuojančiomis prekių eksportą iš Bendrijos muitų teritorijos, nustatyti formalumai mutatis mutandis taikomi akcizais apmokestinamų prekių išvežimui iš Bendrijos į 5 straipsnio 2 dalyje minėtą teritoriją.

3. Akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė, III ir IV skyriai netaikomi.

4 straipsnis

Šioje direktyvoje ir jos įgyvendinimo nuostatose vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas – akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė, gamybos, perdirbimo, laikymo ar gabenimo apmokestinimo tvarka ar kita priemonė, kai akcizo mokėjimas yra laikinai atidedamas,

(2) sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė – viena iš Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 nustatytų procedūrų, susijusių su muitinės vykdoma priežiūra, kuri taikoma ne Bendrijos kilmės prekėms, vežamoms į Bendrijos muitų teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius, ir bet kuri kita šio reglamento 84 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta procedūra,

(3) valstybė narė ir valstybės narės teritorija – kiekvienos Bendrijos valstybės narės teritorija, kuriai remiantis 299 straipsniu taikytina Sutartis, išskyrus 5 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytas teritorijas,

(4) Bendrija ir Bendrijos teritorija – valstybių narių teritorijos, kaip apibrėžta 3 punkte.

5 straipsnis

1. Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos taikomos Bendrijos teritorijai.

2. Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos netaikomos šioms teritorijoms, kurios sudaro Bendrijos muitų teritorijos dalį:

a) Kanarų saloms,

b) Prancūzijos užjūrio departamentams,

c) Alandų saloms,

d) Normandijos saloms.

3. Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos netaikomos šioms teritorijoms, kurios nėra Bendrijos muitų teritorijos dalis:

a) Helgolando salai,

b) Biuzingeno teritorijai,

c) Seutai,

d) Melilijai,

e) Livinjai,

f) Kampanijai,

g) Italijai priklausantiems Lugano ežero vandenims,

h) Gibraltarui.

4. Pateikdama deklaraciją Ispanija gali pranešti, kad, atsižvelgiant į priemones, taikomas dėl didelio Kanarų salų atokumo, ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos šioms saloms taikomos nuo pirmosios antro mėnesio dienos po tokios deklaracijos pateikimo dėl visų arba kai kurių 1 straipsnyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių.

5. Pateikdama deklaraciją Prancūzija gali pranešti, kad, atsižvelgiant į priemones, taikomas dėl didelio Prancūzijos užjūrio departamentų atokumo, ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos šiems užjūrio departamentams taikomos nuo pirmosios antro mėnesio dienos po tokios deklaracijos pateikimo dėl visų arba kai kurių 1 straipsnyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių.

6. Šios direktyvos nuostatos neprieštarauja Ato kalnui Graikijoje suteikto specialaus statuso, kuris garantuojamas Graikijos Konstitucijos 105 straipsniu, išsaugojimui.

6 straipsnis

1. Taikant šią direktyvą, atsižvelgiant į atitinkamai su Prancūzija, Jungtine Karalyste, Italija ir Kipru sudarytas konvencijas ir sutartis, Monako Kunigaikštystė, Meno sala, San Marinas ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorija nelaikomos trečiosiomis šalimis.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš arba į:

a) Monako Kunigaikštystę, būtų laikomas gabenimu iš Prancūzijos arba į Prancūziją;

b) Meno salai, būtų laikomas gabenimu iš Jungtinės Karalystės arba į Jungtinę Karalystę;

c) San Marinui, būtų laikomas gabenimu iš Italijos arba į Italiją;

d) Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorijai, būtų laikomas gabenimu iš Kipro arba į Kiprą.

3. Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš Jungholco ir Mitelbergo (Mažasis Walsertalis) arba į juos, būtų laikomas gabenimu iš Vokietijos arba į Vokietiją.

II SKYRIUS Akcizo taikymas

1 skirsnisPrievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo laikas ir vieta

7 STRAIPSNIS

1. Prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu.

Išleidimas vartoti nustatomas pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

2. Išleidimas vartoti yra vienas iš toliau nurodytų atvejų:

a) akcizais apmokestinamų prekių nukrypimas nuo akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo,

b) akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gamyba,

c) akcizais apmokestinamų prekių importas.

Taikant c punktą, akcizais apmokestinamų prekių importas vyksta tada, kai akcizais apmokestinamos prekės įvežamos į Bendrijos teritoriją joms netaikant sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūros ar kitos priemonės arba kai akcizais apmokestinamoms prekėms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė.

Tačiau kai mokesčio mokėjimo laikino atidėjimo tvarka taikoma iškart nuo akcizais apmokestinamų prekių importo momento jos nelaikomos išleistomis vartoti.

3. 16 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 16 straipsnio 2 dalyje aprašytais atvejais akcizais apmokestinamos prekės laikomos išleistomis vartoti tada, kai prekes gauna registruotasis gavėjas, arba tada, kai jos tiesiogiai pristatomos.

4. Visiškas akcizais apmokestinamų prekių sunaikinimas arba negrįžtamas praradimas, įskaitant praradimą dėl paties tų prekių pobūdžio, nelaikomas išleidimu vartoti.

Susijusių akcizais apmokestinamų prekių praradimas arba sunaikinimas įrodomas kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.

Taikant šio straipsnio pirmą pastraipą, prekės negrįžtamai prarandamos, kai jomis nebegali niekas pasinaudoti.

5. Kiekviena valstybė narė nustato taisykles ir sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad šio straipsnio 4 dalyje minėtos prekės prarandamos dėl jų pačių pobūdžio.

8 straipsnis

Turi būti taikomi prievolės apskaičiuoti akcizą atsiradimo sąlygos ir akcizo tarifas, galiojantys tą dieną, kurią valstybėje narėje, kurioje vyksta išleidimas vartoti, atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizą.

Akcizais apmokestinama, jie renkami ir prireikus grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka. Valstybės narės tą pačią tvarką taiko nacionalinėms prekėms ir kitų valstybių narių prekėms.

9 straipsnis

1. Jei pažeidimas padaromas gabenant prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir tai tampa pretekstu išleisti akcizais apmokestinamas prekes vartoti, bet neįmanoma nustatyti, kur prekės buvo išleistos vartoti, laikoma, kad tai įvyko išsiuntimo valstybėje narėje.

Tačiau jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kurią gabenimas prasidėjo pagal 19 straipsnio 1 dalį, nustatoma, kurioje valstybėje narėje prekės iš tikrųjų buvo išleistos vartoti, ta valstybė narė apie tai praneša išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Tais atvejais, kai akcizais prekės buvo apmokestintos išsiuntimo valstybėje narėje, jie turi būti grąžinami arba juos turi būti atsisakoma išieškoti, kai tik kita valstybė narė pateikia jų surinkimo įrodymus.

2. Tais atvejais, kai išleidimo vartoti laikas nežinomas, laikoma, kad toks išleidimas vartoti vyko akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo metu.

3. Taikant šio straipsnio 1 dalį, pažeidimas reiškia situaciją, kai gabenimas nėra užbaigiamas pagal 19 straipsnio 2 dalį.

2 skirsnisGrąžinimas ir atsisakymas išieškoti

10 STRAIPSNIS

Be 31 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 7 dalyje minimų atvejų, veiklą vykdančio verslininko prašymu akcizais apmokestinamoms prekėms, kurios buvo išleistos vartoti, valstybės narės gali taikyti akcizų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarką, jei taikant tokią grąžinimo ar atsisakymo išieškoti tvarką nebus nustatyta kitų atleidimo nuo akcizo atvejų, išskyrus nurodytuosius 11 straipsnyje.

3 skirsnisAtleidimas nuo akcizo

11 STRAIPSNIS

1. Akcizais apmokestinamoms prekėms, įskaitant išleistas vartoti prekes, akcizas netaikomas tais atvejais, kai jos yra skirtos:

a) pristatyti diplomatiniais arba konsuliniais tikslais,

b) tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažįsta priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos, ir tokių organizacijų nariams, laikantis apribojimų ir sąlygų, nustatytų tokias organizacijas įsteigiančiomis tarptautinėmis konvencijomis arba susitarimais dėl būstinių,

c) valstybės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties narė, išskyrus valstybes nares, kuriose atsirado prievolė apskaičiuoti akcizą, karinėms pajėgoms, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms,

d) Kipre pagal 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartį dėl Kipro Respublikos įkūrimo dislokuotoms Jungtinės Karalystės karinėms pajėgoms, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms,

e) vartoti pagal susitarimą, sudarytą su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, jeigu pagal atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio nuostatas toks susitarimas yra galimas arba teisėtas.

2. Atleidimui nuo akcizų taikomos priimančiosios valstybės narės nustatytos sąlygos ir apribojimai. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų jį grąžindamos (įskaitydamos).

12 straipsnis

Nepažeidžiant 20 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam gavėjui prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos su atleidimo nuo akcizų liudijimu.

Vadovaudamasi 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Komisija gali nustatyti atleidimo nuo akcizų liudijimo formą ir turinį.

13 straipsnis

1. Valstybės narės gali nuo akcizų mokėjimo atleisti neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže veža keliautojai, vykstantys oru ar jūra į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį.

2. Prekėms, orlaivyje ar laive tiekiamoms skrendant ar plaukiant į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį, taikoma tokia pati tvarka, kaip ir neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamoms prekėms.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 1 ir 2 dalyse nustatytas atleidimas nuo akcizų būtų taikomas užkertant kelią galimam jų slėpimui, vengimui arba piktnaudžiavimui.

4. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) trečioji teritorija – 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teritorijos,

b) neapmokestinamų prekių parduotuvė – įstaiga oro arba jūrų uoste, atitinkanti kompetentingų valdžios institucijų nustatytas sąlygas, visų pirma pagal 3 dalį,

c) asmuo, keliaujantis į trečiąją teritoriją arba trečiąją šalį – kiekvienas keleivis, turintis kelionės oro ar jūros transportu dokumentą, kuriame nurodyta, kad tiesioginio atvykimo vieta yra oro ar jūrų uostas trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje šalyje.

III SKYRIUSGamyba, perdirbimas ir laikymas

14 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė nustato akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikoma ši direktyva, gamybos, perdirbimo ir laikymo taisykles.

2. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos ir laikomos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik tais atvejais, kai ši veikla vykdoma pagal šio straipsnio 3 dalį patvirtintose patalpose.

3. Valstybių narių kompetentingos institucijos kaip „mokestinius sandėlius“ patvirtina patalpas, kurios bus naudojamos akcizais apmokestinamų prekių gamybai, perdirbimui ir laikymui bei jų gavimui ar išsiuntimui taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.

15 straipsnis

1. Fizinis arba juridinio asmens (toliau – įgaliotasis sandėlio savininkas) mokestinio sandėlio įsteigimui arba eksploatavimui taikomas valstybės narės, kurioje yra sandėlis, kompetentingų institucijų reikalavimas įsigyti leidimą.

Negali būti atsisakoma išduoti leidimą vien dėl to, kad fizinis ar juridinis asmuo yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir mokestinį sandėlį ketina eksploatuoti per atstovą arba atstovybę, veikiančius leidimą išdavusioje valstybėje narėje.

Į leidimą įtraukiamos 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta veikla.

2. Įgaliotasis sandėlio savininkas privalo:

a) prireikus pateikti garantiją, kuria apsidraudžiama nuo rizikos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių gamybą, perdirbimu ir laikymu,

b) laikytis valstybės narės, kurios teritorijoje yra mokestinis sandėlis, nustatytų reikalavimų,

c) tvarkyti kiekvieno mokestinio sandėlio atsargų ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo apskaitą,

d) iškart po pristatymo įtraukti į savo mokestinio sandėlio duomenis apie visas gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas,

e) leidžia atlikti visus stebėsenos veiksmus ir atsargų tikrinimus.

Šio straipsnio a punkte minėtos garantijos sąlygas nustato valstybės narės, kurioje mokestiniam sandėliui suteiktas leidimas, kompetentingos institucijos.

IV SKYRIUSAkcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas

1 skirsnisBendrosios nuostatos

16 STRAIPSNIS

1. Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos:

a) iš mokestinio sandėlio į šias paskirties vietas:

i) į kitą mokestinį sandėlį,

ii) fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis įgaliotas priimti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir išsiųstas iš kitos valstybės narės (toliau – registruotasis gavėjas),

iii) į vietą, iš kurios akcizais apmokestinamos prekės bus išgabentos iš Bendrijos teritorijos, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje,

iv) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam gavėjui, kai prekės išsiunčiamos iš kitos valstybės narės;

b) iš importo vietos į bet kurią a punkte nurodytą paskirties vietą, kai tas prekes siunčia tuo tikslu importo valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, laikydamasis tų institucijų nustatytų sąlygų (toliau – registruotasis siuntėjas).

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčių, paskirties valstybė narė gali nustatyti tokias sąlygas, kuriomis ji gali leisti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenti į jos teritorijoje esančią tiesioginio pristatymo vietą, kai tą vietą nurodo įgaliotasis sandėlio savininkas paskirties valstybėje narėje arba registruotasis gavėjas.

Įgaliotasis sandėlio savininkas ir registruotasis gavėjas lieka atsakingi už 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie prekių gavimą pateikimą.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas nulinis tarifas ir kurios nebuvo išleistos vartoti, gabenimui.

17 straipsnis

1. Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi savo pačių nustatytomis sąlygomis, reikalauja, kad su prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susijusi rizika būtų įtraukta į garantiją, kurią gali suteikti vienas ar daugiau iš šių subjektų:

a) įgaliotasis išsiuntimo sandėlio savininkas,

b) registruotasis siuntėjas,

c) vežėjas,

d) akcizais apmokestinamų prekių savininkas;

e) gavėjas.

2. Garantija turi galioti visoje Bendrijos teritorijoje.

Valstybės narės nustato išsamias garantijai taikomas taisykles.

3. Išsiuntimo valstybė narė gali atsisakyti prisiimti prievolę pateikti garantiją šiais akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo atvejais:

a) prekės gabenamos tik jos teritorijoje;

b) kitai susijusiai valstybei narei sutikus, energetikos produktai Bendrijoje gabenami jūra arba stacionariais vamzdynais.

18 straipsnis

1. Taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą registruotasis gavėjas akcizais apmokestinamų prekių negali laikyti arba išsiųsti.

Jis laikosi šių reikalavimų:

a) garantuoja, kad akcizai bus sumokėti paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis,

b) tvarko akcizais apmokestinamų prekių pristatymų apskaitą,

c) iškart po prekių pristatymo nedelsdamas įrašo į apskaitą akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas,

d) leidžia atlikti visus stebėsenos veiksmus ir atsargų tikrinimus.

2. Verslininkams, kurie tik retkarčiais gauna akcizais apmokestinamų prekių, 16 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje minėtas leidimas suteikiamas tik konkrečiam akcizais apmokestinamų prekių kiekiui, vienam siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui.

Taikant šio straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, minėtas įgaliotasis registruotasis gavėjas laikosi toliau nurodytų reikalavimų:

a) garantuoja, kad akcizai bus sumokėti paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis,

b) leidžia paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms atlikti bet kokius tikrinimus ir taip įsitikinti, kad prekės faktiškai buvo gautos.

19 straipsnis

1. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai prekės išvežamos iš išsiuntimo mokestinio sandėlio arba įvežimo vietos.

2. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai gavėjas perima pristatytas prekes, arba 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju – kai prekės išvežamos iš Bendrijos teritorijos.

2 skirsnisTvarka, taikoma akcizais apmokestinamų prekių,kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui

20 STRAIPSNIS

1. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės tik tuomet gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo, kai jos gabenamos turint pagal 2 ir 3 dalis parengtą elektroninį administracinį dokumentą.

2. Taikant 1 dalį, siuntėjas, naudodamasis Sprendimu Nr. 1152/2003/EB nustatyta kompiuterine sistema (toliau – kompiuterinė sistema), elektroninio administracinio dokumento projektą pateikia išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3. Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina elektroninio administracinio dokumento projekte pateiktų duomenų išsamumą ir teisingumą.

Jeigu šie duomenys yra išsamūs ir teisingi, jos dokumentui suteikia unikalų administracinį nuorodos kodą.

Elektroninį administracinį dokumentą, kuriame nurodytas administracinis nuorodos kodas, jos siunčia siuntėjui.

4. 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose nurodytais atvejais išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos siunčia elektroninį administracinį dokumentą paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios persiunčia jį gavėjui, kai gavėjas yra įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotasis gavėjas.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos įgaliotajam sandėlio savininkui išsiuntimo valstybėje narėje, tos valstybės narės kompetentingos institucijos elektroninį administracinį dokumentą jam persiunčia tiesiogiai.

5. 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos persiunčia elektroninį administracinį dokumentą valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kai eksporto deklaracija pateikiama taikant Reglamento (EB) Nr. 2913/92 161 straipsnio 5 dalį (toliau – eksporto valstybė narė), jei ta valstybė narė yra ne išsiuntimo valstybė narė.

6. Siuntėjas prekes lydinčiam asmeniui praneša administracinį nuorodos kodą.

Kodu naudojamasi visu prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu.

7. Siuntėjas gali atšaukti elektroninį administracinį dokumentą, jei gabenimas neprasidėjo pagal 19 straipsnio 1 dalį.

8. Kai gabenamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas gali iš dalies pakeisti pristatymo vietą, nurodyti naują paskirties vietą, kuri turi būti viena iš 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iii papunktyje arba tam tikrais atvejais 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirties vietų.

21 straipsnis

Jei energetikos produktai, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenami jūra ar vidaus vandenimis gavėjui, kuris siuntėjui teikiant 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą elektroninio administracinio dokumento projektą dar nėra aiškiai žinomas, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti siuntėjui nenurodyti šiame dokumente su gavėju susijusių duomenų.

Kai tik tie duomenys tampa žinomi, siuntėjas juos persiunčia išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

22 straipsnis

Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti siuntėjui, naudojančiam kompiuterinę sistemą, skaidyti gabenamų energetikos produktų, kuriems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, srautą į dvi ar daugiau dalių, jeigu nesikeičia bendras akcizais apmokestinamų prekių kiekis.

Be to valstybės narės gali nustatyti, kad tokio padalijimo jų teritorijoje atlikti negalima.

23 straipsnis

1. Gavėjas, gavęs akcizais apmokestinamas prekes bet kurioje iš 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iv papunktyje arba 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirties vietų, naudodamasis kompiuterine sistema paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsdamas pateikia pranešimą apie jų gavimą (toliau – pranešimas apie gavimą).

Tos institucijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytiems gavėjams teikia pranešimui apie gavimą pateikti kompiuterine sistema būtiną pagalbą.

2. Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina pranešime apie gavimą pateiktų duomenų išsamumą ir teisingumą, patvirtina gavėjui, kad jis užregistruotas ir išsiunčia tą patvirtinimą išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3. Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą persiunčia siuntėjui. Kai išsiuntimo ir paskirties vietos yra toje pačioje valstybėje narėje, tos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą persiunčia tiesiogiai siuntėjui.

24 straipsnis

1. 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju, remdamosi išvykimo muitinės, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93[22] 793 straipsnio 2 dalyje, arba įstaigos, kurioje atlikti šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai, patvirtinimu, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo išvežtos iš Bendrijos teritorijos, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos parengia ataskaitą (toliau – eksporto ataskaita).

2. Eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina 1 dalyje nurodyto patvirtinimo duomenų išsamumą ir teisingumą ir nusiunčia pranešimą apie eksportą išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jeigu išsiuntimo valstybė narė nėra eksporto valstybė narė.

3. Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie eksportą persiunčia siuntėjui.

25 straipsnis

1. Pranešimas apie gavimą arba pranešimas apie eksportą yra įrodymas, kad gabenimas užbaigtas pagal 19 straipsnio 2 dalį.

2. Jei pranešimo apie gavimą arba pranešimo apie eksportą nėra, įskaitant ir tą atvejį, kai negalima pasinaudoti kompiuterine sistema, prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo pabaiga gali būti įrodoma pakaitiniu būdu, paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai patvirtinant remiantis atitinkamais įrodymais, kad išsiųstos akcizais apmokestinamos prekės pasiekė numatytą paskirties vietą, arba 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju valstybės narės, kurioje yra išvykimo muitinė, kompetentingai institucijai patvirtinant, kad akcizais apmokestinamos prekės išvežtos iš Bendrijos teritorijos.

Gavėjo pateiktas dokumentas, kuriame yra tokie pat duomenys, kaip ir pateiktieji pranešime apie gavimą, galioja kaip tinkamas įrodymas pagal šios dalies pirmą pastraipą.

26 straipsnis

1. Jei kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotasis siuntėjas gali pradėti gabenti toliau nurodytomis sąlygomis:

a) prekės gabenamos su popieriuje spausdintu dokumentu, kuriame pateikti duomenys tokie patys, kaip ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytame elektroninio administracinio dokumento projekte;

b) išsiuntimo metu jis turi informuoti išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas.

Vėl atsiradus galimybei naudotis sistema, siuntėjas nedelsdamas pateikia elektroninio administracinio dokumento projektą. Parengus jį pagal 20 straipsnio 3 dalį, juo nedelsiant pakeičiamas šios dalies pirmosios pastraipos a punkte nurodytas popieriuje spausdintas dokumentas ir pradedama taikyti su elektroniniu administraciniu dokumentu susijusi procedūra.

Iki elektroninio administracinio dokumento sutvarkymo pagal 20 straipsnio 3 dalį, prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, laikomos gabenamomis pagal popieriuje spausdintą dokumentą.

2. Jei kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotasis siuntėjas gali perduoti 20 straipsnio 8 dalyje arba 22 straipsnyje nurodytą informaciją pakaitinėmis ryšio priemonėmis. Šiuo tikslu jis informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas tada, kai inicijuojamas paskirties vietos keitimas arba gabenamų prekių srautas skaidomas.

1 dalies antroji pastraipa taikoma mutatis mutandis .

Kol išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu neatliko tikrinimo ir neišsiuntė siuntėjui atitinkamo elektroninio administracinio dokumento, laikoma, kad prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, vienu arba keliais susijusiais srautais gabenamos remiantis pagal pirmą pastraipą pateikta informacija.

3. Remiantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra, Komisija gali nustatyti taisykles ir procedūras, kurių turi būti laikomasi tais atvejais, kai nėra galimybės naudotis kompiuterine sistema.

27 straipsnis

Remiantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra, Komisija priima priemones, kuriomis nustato:

(1) pranešimų, kuriais 20–24 straipsniuose nustatytais tikslais turi keistis su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susiję asmenys ir kompetentingos institucijos bei susijusios kompetentingos institucijos, struktūrą ir turinį;

(2) taisykles ir procedūras, taikomas pasikeitimui 1 dalyje nurodytais pranešimais.

3 skirsnisSupaprastintos procedūros

28 STRAIPSNIS

Valstybės narės gali nustatyti tik jų teritorijoje gabenamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomas supaprastintas procedūras.

29 straipsnis

Susitarusios susijusios valstybės narės gali nustatyti supaprastintas procedūras, taikomas prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui, kai jos:

(1) dažnai ir reguliariai gabenamos tarp tam tikrų ekonominių operacijų vykdytojų dviejose ar daugiau valstybių narių;

(2) dažnai ir reguliariai gabenamos per kitą valstybę narę tarp tam tikrų ekonominių operacijų vykdytojų vienoje valstybėje narėje;

(3) gabenamos stacionariais vamzdynais tarp dviejų ar daugiau valstybių narių.

V SKYRIUSAkcizais apmokestinamų prekių gabenimas ir apmokestinimasišleidus jas vartoti

1 skirsnisPrivačių asmenų įsigijamos prekės

30 STRAIPSNIS

1. Prievolė apskaičiuoti akcizais apmokestinamoms prekėms, kurias privatūs asmenys įsigyja asmeniniais tikslais ir gabena iš vienos valstybės narės į kitą, taikomą akcizą atsiranda tik valstybėje narėje, kurioje įsigyjamos akcizais apmokestinamos prekės.

Kalbant apie privačių asmenų įsigytas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus tabako gaminius, šios dalies pirma pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai prekės gabenamos jų vardu.

Įsigijimo valstybės narės apmokestinimas taip pat taikomas akcizais apmokestinamoms prekėms, kurias vienas privatus asmuo kitam privačiam asmeniui siunčia be jokio tiesioginio ar netiesioginio užmokesčio .

2. Siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos asmeniniam naudojimui, valstybės narės turi atsižvelgti bent jau į tai:

a) akcizais apmokestinamų prekių savininko komercinį statusą ir jo įsigijimo motyvus,

b) akcizais apmokestinamų prekių buvimo vietą arba, jei tinkama, naudojamą transporto rūšį,

c) bet kokius su akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusius dokumentus,

d) akcizais apmokestinamų prekių pobūdį,

e) akcizais apmokestinamų prekių kiekį.

2 skirsnisPrekių laikymas kitoje valstybėje narėje

31 STRAIPSNIS

1. Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurios jau buvo išleistos vartoti vienoje valstybėje narėje, komerciniais tikslais saugomos kitoje valstybėje narėje, prievolė apskaičiuoti akcizą atsiranda toje kitoje valstybėje narėje.

Komerciniais tikslais laikomi visi tikslai, išskyrus asmeninį naudojimą tarp privačių asmenų, kaip nustatyta pagal 30 straipsnio 2 dalį.

30 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai tabako gaminiai vežami ne susijusių privačių asmenų, tariama, kad jų įsigyta komerciniais tikslais.

2. Nepažeidžiant 36 straipsnio, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurios jau buvo išleistos vartoti vienoje valstybėje narėje, gabenamos Bendrijoje, tariama, kad iki jų pristatymo į paskirties valstybę narę šios prekės nelaikomos komerciniais tikslais, jeigu jos gabenamos laikantis atitinkamai 32 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose arba 34 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose nustatytų formalumų.

3. Jeigu akcizais apmokestinamos prekės yra laikomos tarp dviejų valstybių narių plaukiančiame laive ar skrendančiame orlaivyje, bet nėra skirtos parduoti laivui ar orlaiviui esant vienos valstybės narės teritorijoje, tariama, kad toje valstybėje narėje jos nelaikomos komerciniais tikslais.

4. Valstybėje narėje, kurioje prekės buvo išleistos vartoti, akcizai turi būti grąžinti arba atsisakoma juos išieškoti, kai paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad atsirado prievolę apskaičiuoti akcizą.

32 straipsnis

1. 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytu atveju akcizą privalančiu mokėti asmeniu pripažįstamas asmuo, kuriam priklauso akcizais apmokestinamos prekės arba kurio vardu prekės yra laikomos.

Tačiau kai akcizais apmokestinamos prekės laikomos siekiant jas pristatyti verslininkui ar prekių laikymo valstybėje narėje įsteigtam viešosios teisės subjektui, tas verslininkas arba subjektas pripažįstami akcizą privalančiais mokėti asmenimis.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju, pardavėjo prašymu, kompetentingos institucijos leidžia jam prisiimti atsakomybę už akcizo mokėjimą vietoj susijusio verslininko arba viešosios teisės subjekto, jeigu pardavėjas atitinka 34 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus.

2. Kai akcizais apmokestinamas prekes laikantis asmuo arba asmuo, kurio vardu prekės yra laikomos, nėra įsisteigęs prekių laikymo vietos valstybėje narėje, jis vadovaujasi 34 straipsnio 4 dalyje nustatytais reikalavimais.

3. 1 dalies trečioje pastraipoje ir 2 dalyje nenurodytais atvejais akcizus privalantis mokėti asmuo įsipareigoja:

a) prieš išsiunčiant prekes pateikti paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms deklaraciją ir garantuoti, kad akcizas bus sumokėtas,

b) užtikrinti, kad prekes tarp valstybių narių būtų gabenamos su dokumentu (toliau – lydimasis dokumentas),

c) mokėti paskirties valstybei narei akcizą tos valstybės narės nustatyta tvarka,

d) leisti atlikti tikrinimus ir taip sudaryti sąlygas paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo faktiškai gautos ir kad joms apskaičiuotas akcizas buvo sumokėtas.

4. 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali priimti priemones, kuriomis nustatoma lydimojo dokumento forma ir turinys.

33 straipsnis

1. Kai valstybėje narėje jau išleistos vartoti akcizais apmokestinamos prekės į paskirties vietą toje valstybėje narėje turi būti gabenamos per kitos valstybės narės teritoriją, taikomi šie reikalavimai:

a) prekės taip gabenamos su lydimuoju dokumentu, ir laikantis atitinkamo maršruto,

b) prieš išsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes, siuntėjas pateikia deklaraciją išvykimo vietos kompetentingoms institucijoms,

c) apie prekių gavimą gavėjas patvirtina vadovaudamasis paskirties vietos kompetentingų mokesčių institucijų nustatytomis taisyklėmis,

d) siuntėjas ir gavėjas leidžia atlikti tikrinimus ir taip sudaro sąlygas atitinkamoms mokesčių institucijoms įsitikinti, kad prekės buvo faktiškai gautos.

2. Kai akcizais apmokestinamos prekės 1 dalyje nurodytomis sąlygomis gabenamos dažnai ir reguliariai, dvišaliais administraciniais susitarimais valstybės narės gali nustatyti supaprastintą procedūrą.

3 skirsnisNuotolinė prekyba

34 STRAIPSNIS

1. Akcizais apmokestinamoms prekėms, jau išleistoms vartoti vienoje valstybėje narėje, kurias asmenys perka kaip privatūs asmenys ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai pardavėjas arba jo vardu kitas asmuo siunčia arba gabena į kitą valstybę narę, akcizas taikomas paskirties valstybėje narėje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju prievolė apskaičiuoti akcizą atsiranda nuo akcizais apmokestinamų prekių pristatymo.

3. Paskirties valstybėje narėje akcizu apmokestinamas pardavėjas.

4. Pardavėjas laikosi šių reikalavimų:

a) leidžia akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo valstybės narės mokesčių institucijoms užregistruoti savo tapatybę,

b) prieš išsiunčiant akcizais apmokestinamas prekes, garantuoja, kad akcizas bus sumokėtas nuotolinės prekybos tikslais paskirties valstybės narės paskirtai mokesčių įstaigai,

c) akcizais apmokestinamų prekių siuntos lydimuosiuose komerciniuose dokumentuose nurodo 5 dalies trečiojoje pastraipoje minimą identifikavimo numerį,

d) baigiantis konkrečiam laikotarpiui, kurį kiekviena valstybė narė turi nustatyti, b punkte nurodytai mokesčių įstaigai nusiunčia dokumentą, kuriame nurodomi tuo laikotarpiu pristatytų akcizais apmokestinamų prekių kiekis.

5. Paskirties valstybė narė nustato šio straipsnio 4 dalies b punkte minėtos garantijos apskaičiavimo sąlygas.

Pateikdamas garantiją, pardavėjas pateikia 4 dalies a punkte minėtą identifikavimo dokumentą.

Tada paskirties valstybė narė skiria pardavėjui identifikavimo numerį.

6. Šio straipsnio 4 dalies d punkte nurodytas dokumentas pasirašomas 4 dalies a punkte nurodytos mokesčių institucijos ir tam tikrais atvejais gabenamas su administraciniais ir komerciniais dokumentais, kurių reikalauja paskirties valstybė narė.

Akcizas mokamas paskirties valstybės narės nustatyta tvarka.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, pardavėjo prašymu, akcizas pirmojoje valstybėje narėje grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti, jei pardavėjas laikėsi 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Jei pradavėjas yra įgaliotasis sandėlio savininkas, valstybės narės gali nustatyti, kad akcizo grąžinimo ar atsisakymo ją išieškoti tvarka būtų supaprastinta.

8. Remdamasi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Komisija nustato šio straipsnio 4 dalies a ir d punktuose nurodytų dokumentų formą ir turinį bei duomenis, kurie turi būti nurodomi 4 dalies c punkte minėtuose komerciniuose dokumentuose.

4 skirsnisSunaikinimas ir praradimas

35 STRAIPSNIS

Jeigu akcizais apmokestinamoms prekėms akcizas taikomas remiantis 31 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa arba 34 straipsnio 1 dalimi, prievolė apskaičiuoti mokestį neatsiranda dėl tų akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos.

Šioms prekėms mutatis mutandis taikomos 7 straipsnio 4 dalies antroji ir trečioji pastraipos.

Pagal 32 straipsnio 3 dalies a punktą arba 34 straipsnio 4 dalies b punktą pateikta garantija visiškai arba iš dalies grąžinama.

5 skirsnisPažeidimai gabenant akcizais apmokestinamas prekes

36 STRAIPSNIS

1. Jeigu pagal 31 straipsnio 2 dalį gabenamos akcizais apmokestinamos prekės į paskirties valstybės narę nepristatomos, pagal 31 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą prievolė apskaičiuoti akcizą atsiranda valstybėje narėje, kurioje susijęs gabenimas užbaigtas arba kurioje nustatomas prekių nukrypimas nuo gabenimo.

Mokestį turi sumokėti asmuo, kuris pagal 32 straipsnio 3 dalies a punktą arba 34 straipsnio 4 dalies b punktą garantavo, kad jis bus sumokėtas.

Kai pateikiami įrodymai, jog susijusios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatė, kad prekėms turi būti apskaičiuotas akcizas, išleidusi vartoti valstybė narė grąžina arba atsisako išieškoti akcizą; paskirties valstybė narė grąžina pagal 32 straipsnio 3 dalies a punktą arba 34 straipsnio 4 dalies b punktą pateiktą garantiją.

Jeigu prekes baigiama gabenti arba nustatomas prekių nukrypimas nuo gabenimo išleidimo vartoti valstybėje narėje, paskirties valstybė narė grąžina pagal 32 straipsnio 3 dalies a punktą arba 34 straipsnio 4 dalies b punktą pateiktą garantiją.

2. Kai neįmanoma nustatyti, kur baigta gabenti prekes, kaip nurodyta 1 dalyje, arba kurioje vietoje yra prekių nukrypimas nuo tokio gabenimo, tariama, kad tas įvykis (toliau – pažeidimas) įvyko išleidimo vartoti valstybėje narėje.

Tačiau jei per mažiau nei trejus metus nuo prekių išsiuntimo dienos nustatoma, kurioje valstybėje narėje pažeidimas buvo padarytas, ta valstybė narė informuoja išleidimo vartoti valstybės narės kompetentingas institucijas.

Kai tik pateikiami įrodymai, kad viena iš valstybių narių surinko akcizą, išleidimo vartoti valstybė narė grąžina arba atsisako išieškoti apskaičiuotą arba surinktą akcizą.

3. Taikant šį straipsnį, kai pažeidimo padarymo laikas nėra žinomas, jis laikomas padarytu akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo metu.

VI SKYRIUSĮvairios nuostatos

1 skirsnisŽenklinimas

37 STRAIPSNIS

1. Nepažeidžiant 7 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali reikalauti, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų ženklinamos mokesčio arba nacionaliniais identifikavimo ženklais, kurie mokesčių tikslais būtų naudojami jas išleidus vartoti jų teritorijoje, arba 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – kai jos patenka į jų teritoriją.

2. Valstybė narė, kuri reikalauja naudoti mokesčio ženklinimą arba nacionalinius identifikavimo ženklus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalo kitos valstybės narės įgaliotiesiems sandėlio savininkams suteikti galimybę jais naudotis.

3. Nepažeisdamos jokių nuostatų, kurias jos gali nustatyti siekdamos užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, vengimui ar piktnaudžiavimui, valstybės narės užtikrina, kad šis ženklinimas ir ženklai netaptų kliūtimi laisvam akcizais apmokestinamų prekių judėjimui.

Jeigu toks ženklinimas arba ženklai dedami ant akcizais apmokestinamų prekių, ženklus išleidusi valstybė narė turi kompensuoti, atsisakyti išieškoti arba grąžinti bet kokią tokiems ženklams gauti sumokėtą arba garantuotą sumą, jeigu akcizai tapo mokėtini ir buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.

4. Mokesčio ženklinimas arba identifikavimo ženklai, kaip apibrėžta 1 dalyje, galioja juos išleidusioje valstybėje narėje. Tačiau valstybės narės šį ženklinimą gali pripažinti pagal savitarpio pripažinimo principą.

2 skirsnisSmulkieji vyno gamintojai

38 STRAIPSNIS

1. Valstybės narės gali atleisti smulkiuosius vyno gamintojus nuo III ir IV skyrių reikalavimų bei kitų su gabenimu ir stebėsena susijusių reikalavimų vykdymo. Jei tie smulkieji gamintojai operacijas Bendrijos viduje atlieka patys, jie informuoja atitinkamas nacionalines institucijas ir laikosi Komisijos reglamente (EB) Nr. 884/2001[23] nustatytų reikalavimų.

2. Sąvoka „ smulkieji vyno gamintojai “ reiškia asmenis, pagaminančius vidutiniškai mažiau nei 1 000 hl vyno per metus.

3. Kai smulkiesiems vyno gamintojams taikomos lengvatos pagal šio straipsnio 1 dalį, gavėjas, pateikdamas pagal Reglamento (EEB) Nr. 884/2001 nuostatas dokumentą arba nuorodą į jį, praneša paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie pristatytas vyno siuntas.

3 skirsnisAtsargos laivuose ir orlaiviuose

39 STRAIPSNIS

Kol Taryba nepriėmė Bendrijos nuostatų dėl atsargų laivuose ir orlaiviuose, valstybės narės gali šioje srityje ir toliau ateityje taikyti nacionalines nuostatas.

VII SKYRIUSBaigiamosios nuostatos

40 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas, vadinamas Akcizų komitetu.

2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį nustatomas trejų mėnesių laikotarpis.

41 straipsnis

Akcizų komitetas, be 40 straipsnyje nustatytų užduočių, nagrinėja komiteto pirmininko iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškeltus klausimus dėl Bendrijos akcizo nuostatų taikymo.

42 straipsnis

Direktyva 92/12/EEB panaikinama nuo [2009 m. balandžio 1 d.]

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikmenų lentelę.

43 straipsnis

Išsiuntimo valstybės narės gali ir toliau iki [2009 m. gruodžio 31 d.] leisti gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, laikantis Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnyje nustatytų formalumų.

Tokiam gabenimui ir jo užbaigimui taikomos šio straipsnio pirmoje pastraipoje ir Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 4 bei 5 dalyje ir 19 straipsnyje nurodytos nuostatos. Tos direktyvos 15 straipsnio 4 dalis taikoma visiems garantams, paskirtiems pagal šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalį.

Tiems gabenimo atvejams šios direktyvos 20–26 straipsniai netaikomi.

44 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki [2009 m. vasario 28 d.] priima ir paskelbia įstatymus bei kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos tas nuostatas taiko nuo [2009 m. balandžio 1 d.].

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

45 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

46 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje ...

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

1 atitikmenų lentelė: Direktyva 92/12/EEB > naujoji direktyva |

Direktyvos 92/12/EEB | Naujas straipsnis | Direktyvos 92/12/EEB | Naujas straipsnis |

1 straipsnis | 1 straipsnis | 15 straipsnio 6 dalis | 21 straipsnis |

2 straipsnis | 5 ir 6 straipsniai | 16 straipsnis | 18 straipsnis |

3 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnis | 17 straipsnis | – |

3 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 2 dalis | 18 straipsnio 1 dalis | 20 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnis |

3 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 3 dalis | 18 straipsnio 2–6 dalys | – |

4 straipsnis | 4 straipsnis | 19 straipsnis | 20 straipsnio 3–5 dalys, 23, 24, 29 straipsniai |

5 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis | 20 straipsnis | 9 straipsnis |

5 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 2 dalis | 21 straipsnis | 37 straipsnis |

5 straipsnio 3 dalis | – | 22 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnis |

22 straipsnio 3 dalis | 31 straipsnio 4 dalis |

22 straipsnio 4 dalis | 34 straipsnio 7 dalis |

22 straipsnio 5 dalis | – |

6 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis | 23 straipsnio 1 dalis | 11 straipsnis |

23 straipsnio 1a dalis | 12 straipsnis |

23 straipsnio 2 dalis | – |

6 straipsnio 2 dalis | 8 straipsnis | 23 straipsnio 3 dalis | – |

7 straipsnis | 31, 32, 33 straipsniai | 23 straipsnio 4 dalis | – |

8 straipsnis | 30 straipsnis | 23 straipsnio 5 dalis | 39 straipsnis |

9 straipsnis | 30 straipsnis | 24 straipsnis | 40 ir 41 straipsniai |

10 straipsnis | 34 straipsnis | 25 straipsnis | – |

11 straipsnis | 14 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis | 26 straipsnis | – |

12 straipsnis | 15 straipsnio 1 dalis | 26a straipsnis | – |

13 straipsnis | 15 straipsnio 2 dalis | 27 straipsnis | – |

14 straipsnis | 7 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 5 dalis | 28 straipsnis | – |

15 straipsnio 1 dalis | 16 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 3 dalis | 29 straipsnis | 38 straipsnis |

15 straipsnio 2 dalis | – | 30 straipsnis | – |

15 straipsnio 3 dalis | 17 straipsnis | 30a straipsnis | – |

15 straipsnio 4 dalis | 19 straipsnio 2 dalis | 31 straipsnis | 44 ir 45 straipsniai |

15 straipsnio 5 dalis | 20 straipsnio 8 dalis | 32 straipsnis | 46 straipsnis |

.

2 atitikmenų lentelė: Naujoji direktyva 92/12/EEB > direktyva 92/12/EEB |

Naujas straipsnis | Direktyvos 92/12/EEB | Naujas straipsnis | Direktyvos 92/12/EEB |

1 straipsnis | 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis | 21 straipsnis | 15 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio 1–3 dalys | 5 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 3 dalis | 22 straipsnis | naujas |

3 straipsnis | naujas | 23 straipsnis | 19 straipsnis |

4 straipsnis | 4 straipsnis | 24 straipsnis | 19 straipsnis |

5 ir 6 straipsniai | 2 straipsnis | 25 straipsnis | naujas |

7 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis | 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis | 26 straipsnis | naujas |

7 straipsnio 3 dalis | naujas | 27 straipsnis | 18 straipsnio 1 dalis |

7 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 5 dalis | 14 | 28 straipsnis | naujas |

8 straipsnis | 6 straipsnio 2 dalis | 29 straipsnis | 19 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnis | 20 straipsnis | 30 straipsnis | 8 ir 9 straipsniai |

10 straipsnis | 22 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 2 dalis | 31, 32, 33 | 7 straipsnis |

31 straipsnio 4 dalis | 22 straipsnio 3 dalis |

34 straipsnio 7 dalis | 22 straipsnio 4 dalis |

11 straipsnis | 23 straipsnio 1 dalis | 34 straipsnis | 10 straipsnis |

12 straipsnis | 23 straipsnio 1a dalis |

13 straipsnis | naujas | 35 straipsnis | naujas (COM/2004/227) |

14 straipsnis | 11 straipsnis | 36 straipsnis | naujas (COM/2004/227) |

15 straipsnis | 12 ir13 straipsniai | 37 straipsnis | 21 straipsnis |

16 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnio 1 dalis | 38 straipsnis | 29 straipsnis |

16 straipsnio 2 dalis | naujas |

17 straipsnis | 15 straipsnio 3 dalis | 39 straipsnis | 23 straipsnio 5 dalis |

18 straipsnis | 16 straipsnis | 40 straipsnis | 24 straipsnio 1–3 dalys |

19 straipsnio 1 dalis | naujas | 41 straipsnis | 24 straipsnio 4 dalis |

19 straipsnio 2 dalis | 15 straipsnio 4 dalis | 42 straipsnis | naujas |

20 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis | 18 straipsnio 1 dalis | 43 straipsnis | naujas |

20 straipsnio 3–5 dalys | 19 straipsnis | 44 straipsnis | 31 straipsnis |

20 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 7 dalis | naujas | 45 straipsnis | 31 straipsnis |

20 straipsnio 8 dalis | 15 straipsnio 5 dalis | 46 straipsnis | 32 straipsnis |

[1] OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/106/EB(OL L 359, 2004 12 4, p. 30).

[2] OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

[3] OL C 122, 2004 4 30, p. 44.

[4] OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB(OL L 157, 2004 4 30, p. 100).

[5] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[6] OL L 359, 2004 12 4, p. 1.

[7] OL L 276, 1992 9 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL L 362, 2006 12 20, p. 1).

[8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB, (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[9] OL C […], […], p. […].

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/106/EB(OL L 359, 2004 12 4, p. 30).

[13] OL L 316, 1992 10 31, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.

[14] OL L 316, 1992 10 31, p. 29.

[15] OL L 291, 1995 12 6, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/10/EB (OL L 46, 2002 2 16, p. 26).

[16] OL L 316, 1992 10 31, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/117/EB (OL L 333, 2003 12 20, p. 49).

[17] OL L 316, 1992 10 31, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/117/EB.

[18] OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB(OL L 157, 2004 4 30, p. 100).

[19] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006(OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

[20] OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

[21] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB(OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[22] OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

[23] OL L 128, 2001 5 10, p. 32.